27.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 319/1

(1)

Sutarties 33 straipsnyje apibrėžiami bendros žemės ūkio politikos tikslai. Kuriant bendrą žemės ūkio politiką ir numatant konkrečius jos įgyvendinimo būdus, turi būti atsižvelgiama į žemės ūkio veiklos savitumą, kuris priklauso nuo žemės ūkio specifinės struktūros ir nuo struktūrinių bei gamtinių įvairių žemės ūkio regionų skirtumų, į tai, kad atitinkami pokyčiai turi vykti palaipsniui ir kad žemės ūkis valstybėse narėse yra glaudžiai susijęs su visa ekonomika. Valstybės pagalbos skyrimas yra pagrįstas, tik jei ji atitinka šios politikos tikslus.

(2)

2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams (1) iš esmės pakeičiama Bendrijos paramos ūkininkams skyrimo tvarka. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (2) nustatoma 2007–2013 m. kaimo plėtros politikos struktūra ir patvirtinama, kad kaimo plėtra yra antrasis Bendrosios žemės ūkio politikos ramstis. Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 88 ir 89 straipsniuose pateikiamos specialios nuostatos dėl valstybės pagalbos. 5 straipsnyje nustatoma, kad paramos kaimo plėtrai priemonės turi atitikti Sutartį ir pagal ją priimtus aktus.

(3)

Kadangi ekonominis pagalbos poveikis nesikeičia priklausomai nuo to, ar dalį pagalbos finansuoja Bendrija, ar ją visą finansuoja valstybė narė, Komisija mano, kad jos valstybės pagalbos kontrolės politika ir parama, skiriama pagal pačios Bendrijos bendrą žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, turėtų būti iš esmės suderintos ir susietos tarpusavyje.

(4)

2005 m. gegužės 30 d. laišku valstybės narės buvo paragintos teikti pasiūlymus, kaip supaprastinti valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje taisykles. Rengiant šias gaires buvo konsultuojamasi su konkurencijos žemės ūkyje sąlygų darbo grupe jos posėdžiuose 2006 m. birželio 22 ir 23 d. bei 2006 m. spalio 25 d.

(5)

Šios gairės taikomos valstybės pagalbai, kuri skiriama su žemės ūkio produktų, kuriems taikomos Sutarties I priedo nuostatos, gamyba, perdirbimu ir prekyba susijusiai veiklai. Jos taikomos visoms valstybės pagalbos priemonėms, įskaitant iš parafiskalinių mokesčių finansuojamas pagalbos priemones, kurios atitinka Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje pateiktą valstybės pagalbos apibrėžimą. Šios gairės netaikomos valstybės pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje (3). VII skirsnyje pateikiamos pagalbos miškų sektoriuje, įskaitant pagalbą žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku, taisyklės.

(6)

Šiose gairėse „žemės ūkio produktai“ – tai Sutarties I priede išvardyti produktai, produktai, kurių KN kodas yra 4502, 4503 arba 4504 (kamštienos produktai) ir produktai, skirti pienui arba pieno produktams imituoti arba pakeisti (4), išskyrus produktus, kuriems taikomas 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo (5).

(7)

Šiose gairėse „žemės ūkio produktų perdirbimas“ – tai bet kokia su žemės ūkio produktu atliekama operacija, kurios metu gaunamas kitas žemės ūkio produktas, išskyrus veiklą ūkyje, skirtą gyvulinį ar augalinį produktą paruošti pirmajam pardavimui. Todėl Sutarties I priede išvardytus produktus perdirbant į I priede neišvardytus produktus šios gairės netaikomos.

(8)

Šiose gairėse „prekyba žemės ūkio produktais“ – tai produktų laikymas arba išstatymas siekiant parduoti, siūlyti parduoti, tiekti arba kitaip pateikti į rinką, išskyrus kai pirminės produkcijos gamintojas ją pirmą kartą parduoda perpardavėjams arba perdirbėjams bei išskyrus bet kokią veiklą, susijusią su pasiruošimu parduoti produktą pirmą kartą; kai pirminės produkcijos gamintojas tą produkciją parduoda galutiniams vartotojams tam tikslui skirtose atskirose patalpose, tai laikoma pardavimu. Pagalbai žemės ūkio produktų reklamai taikomos šios gairės, o pagalbai Sutarties I priede neišvardytų produktų reklamai taikomos horizontaliosios valstybės pagalbos taisyklės (6).

(9)

Šiose gairėse „mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ)“ – tai mažos ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (7) I priede.

(10)

Europos Bendrijų steigimo sutarties 36 straipsnyje numatyta, kad Sutartyje nustatytos konkurencijos taisyklės žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai taikomos tik Tarybos nustatytu mastu. Todėl, skirtingai nei kituose sektoriuose, žemės ūkio sektoriuje kontroliuoti ir prižiūrėti valstybės pagalbą Komisija įgaliojama ne tiesiogiai Sutartimi, bet pagal Sutarties 37 straipsnį Tarybos priimtais teisės aktais, ir turi laikytis visų Tarybos nustatytų apribojimų. Tačiau praktiškai, visuose bendrą rinkos organizavimą nustatančiuose reglamentuose numatoma juose minimiems produktams taikyti Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniuose nustatytas valstybės pagalbos taisykles. Be to, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 88 straipsnyje aiškiai numatoma, kad Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai taikomi valstybių narių skiriamai pagalbai kaimo plėtrai. Tai reiškia, kad Sutarties nuostatos, išskyrus atitinkamuose reglamentuose nustatytus specialius apribojimus arba nukrypti leidžiančias nuostatas, yra visiškai taikytinos žemės ūkio sektoriuje skiriamai valstybės pagalbai, išskyrus tuos atvejus, kai pagalba yra specialiai skirta ribotam produktų, kuriems netaikomas bendras rinkos organizavimas, kiekiui (žr. 21 punktą).

(11)

Nors 87, 88 ir 89 straipsniai yra visiškai taikytini sektoriams, kuriuose įgyvendintas bendras rinkos organizavimas, atitinkamų reglamentų nuostatos yra taikytinos pirmiau už juos. Kitaip tariant, valstybė narė turi teikti pirmenybę reglamento dėl konkretaus rinkos sektoriaus organizavimo nuostatoms, o ne 87, 88, 89 straipsnių nuostatoms (8). Tai reiškia, kad Komisija jokiomis aplinkybėmis negali patvirtinti pagalbos, kuri prieštarauja bendro rinkos organizavimo nuostatoms, arba kuri kliudytų tinkamam bendram rinkos organizavimui.

(12)

Komisija nepatvirtins pagalbos su eksportu susijusiai veiklai, t. y. tiesiogiai su eksportuojamu kiekiu susijusios pagalbos, taip pat pagalbos, skiriamos, jei pirmenybė teikiama vietos, o ne importuotoms prekėms, pagalbos paskirstymo tinklui įdiegti ir eksploatuoti arba kitoms su eksporto veikla kitose valstybėse narėse susijusioms einamosioms išlaidoms kompensuoti. Pagalba dalyvavimo prekybos mugėse, tyrimų arba konsultavimo paslaugų, būtinų pristatant naują arba esamą produktą naujoje rinkoje, išlaidoms padengti, paprastai nėra laikoma eksporto pagalba.

(13)

Atsižvelgdama į specialias pagalbos maistu trečiosioms šalims taisykles, Komisija įprastomis aplinkybėmis nepatvirtins valstybės pagalbos žemės ūkio produktams Bendrijoje pirkti kaip pagalbos maistu trečiosioms šalims.

(14)

Šios gairės taikomos atsižvelgiant į specialias Sutarčių arba Bendrijos teisės aktų nukrypti leidžiančiose nuostatose.

(15)

Kad būtų laikomos suderinamomis su bendrąja rinka, pagalbos priemonės turi būti skatinamojo pobūdžio arba jomis turi būti reikalaujama atsakomojo žingsnio iš gavėjo. Jei Bendrijos teisės aktuose arba šiose gairėse nėra numatyta aiškių išimčių, tiesiog gamintojų finansinei padėčiai gerinti skirtos ir niekaip sektoriaus plėtros neskatinančios vienašalės valstybės pagalbos priemonės, ypač tos, kurios grindžiamos tik kaina, kiekiu, gamybos vienetu arba gamybos priemonių vienetu, yra laikomos su bendrąja rinka nesuderinama pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti. Be to, tikėtina, kad tokia pagalba savo pobūdžiu kliudytų bendro rinkos organizavimo mechanizmams.

(16)

Dėl tos pačios priežasties negali būti laikoma, kad pagalba, atgaline tvarka skiriama jau pradėtai veiklai, yra skatinamojo pobūdžio. Ji turi būti laikoma pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti, kuri gavėjui skiriama tiesiog finansinei naštai palengvinti. Kad skatinamasis pagalbos poveikis būtų kuo didesnis ir kad pranešime apie valstybės pagalbą būtų galima lengviau jį įrodyti, prieš skiriant valstybės pagalbą ji turi atitikti tokius valstybių narių nustatytus kriterijus:

Pagalba pagal pagalbos schemą skiriama tik už veiklą, kurios buvo imtasi, arba tik už paslaugas, kurios buvo suteiktos, po to, kai pagalbos schema buvo sukurta ir Komisijos viešai pripažinta suderinama su Sutartimi.

Jeigu pagalbos schema automatiškai sukuria teisę gauti pagalbą ir nereikalingi jokie papildomi administraciniai veiksmai, pagalba už veiklą, kurios buvo imtasi, arba už paslaugas, kurios buvo suteiktos, gali būti skiriama tik po to, kai pagalbos schema buvo sukurta ir Komisijos viešai pripažinta suderinama su Sutartimi.

Jeigu pagal pagalbos schemą atitinkamai kompetentingai institucijai reikia pateikti paraišką, pati pagalba už veiklą, kurios buvo imtasi, arba už paslaugas, kurios buvo suteiktos, gali būti skiriama tik po to, kai įvykdomos šios sąlygos:

Į jokią pagalbos schemą neįtraukta individuali pagalba skiriama tik už veiklą, kurios buvo imtasi, arba tik už paslaugas, kurios buvo suteiktos, po to, kai buvo patenkinti b ir c punktuose nurodyti kriterijai.

Šie reikalavimai netaikomi kompensuojamojo pobūdžio pagalbos schemoms.

(17)

Kadangi, pvz., maisto perdirbimo sektoriuje, žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos bendrovės yra panašios į ne žemės ūkio bendroves, žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos bendrovėms taikomos valstybės pagalbos taisyklės turėtų būti suderintos su taikomosiomis ne žemės ūkio bendrovėms. Šis principas turėtų būti taikomas visai valstybės pagalbai, nepriklausomai nuo jos tikslo, pvz., pagalbai investicijų išlaidoms kompensuoti, aplinkos apsaugai arba techninei paramai. Atsižvelgdama į tai, Komisija jau įtraukė žemės ūkio produktų perdirbimą ir prekybą į:

(18)

Žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos bendrovėms taikomas taisykles suderinus su taikomosiomis ne žemės ūkio bendrovėms, didelės bendrovės gali nebeatitikti kriterijų kai kurių rūšių paramai, pirmiausia techninio pobūdžio paramai, pvz., konsultavimui, gauti. Šiuo atžvilgiu ateityje didelėms bendrovėms bus skiriama tik de minimis parama.

(19)

Jei pagalba nėra specialiai numatyta šiose gairėse žemės ūkio sektorių priešpriešinant pirminei gamybai (ūkininkams) arba perdirbimui ir prekybai, pagalba žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai pripažįstama suderinama su Sutarties 87 straipsnio 2 arba 3 dalimis, tik jei ši pagalba būtų pripažįstama atitinkančia minėtas nuostatas ir tais atvejais, kai ji skiriama specifiniams sektoriams, pvz., transporto arba žvejybos, nepriklausančioms ne žemės ūkio įmonėms.

(20)

Kadangi vertinant pagalbą mažiau palankiems ūkininkauti rajonams, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnyje, reikia atsižvelgti į būdingas pirminės žemės ūkio produktų gamybos sąlygas, pirminei gamybai netaikomos Komisijos 2007-2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės (11). O žemės ūkio produktų perdirbimui ir prekybai jos taikomos tiek, kiek nurodyta šiose gairėse.

(21)

Kaip minėta pirmiau, kai kuriems žemės ūkio produktų tipams, kuriems taikomas Sutarties I priedas, dar netaikomas bendras rinkos organizavimas, visų pirma bulvėms (išskyrus krakmolines), arklienai, kavai, iš alkoholio pagamintam actui ir kamštienai. Kadangi šių produktų bendras rinkos organizavimas neįgyvendintas, su šiais produktais susijusiai valstybės pagalbai toliau taikomos 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (12) 43 straipsnio nuostatos. 43 straipsnyje numatyta, kad šiai pagalbai taikomos tik 88 straipsnio 1 dalies nuostatos ir 88 straipsnio 3 dalies pirmasis sakinys. Todėl valstybių narių prašoma laiku informuoti Komisiją apie planus skirti pagalbą arba ją keisti, kad Komisija galėtų pateikti savo pastabas. Komisija negali galutiniu neigiamu sprendimu neleisti skirti tokios pagalbos. Vertindama tokią pagalbą, Komisija atsižvelgs į tai, kad Bendrijoje neįgyvendintas bendras tų produktų rinkos organizavimas, ir į Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytą principą Bendrijos pagalbą paprastai skirti kaip atsietą pagalbą, nesusijusią su konkrečiais produktais arba vykdoma gamyba. Reikia pažymėti, kad pagal kai kurių rinkos sektorių organizavimo tvarką vidaus Bendrijos parama nenumatoma. Jeigu taikant nacionalines pagalbos schemas laikomasi minėto principo, Komisija neteiks pastabų, net tada, kai skiriama pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti, kuri paprastai yra draudžiama. Rengdama pastabas, Komisija atkreips dėmesį ir į riziką, kad už produktus, kuriems netaikomas bendras rinkos organizavimas, skirta parama gali būti panaudota produktams, kuriems toks organizavimas taikomas, gaminti. Taip yra bulvių sektoriuje. Jei valstybė narė neatsižvelgia į Komisijos pastabas, Komisija pasilieka teisę taikyti Sutarties 226 straipsnį.

(22)

Sutarties 6 straipsnyje nurodoma, kad „nustatant ir įgyvendinant 3 straipsnyje nurodytas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus“. 3 straipsnyje nurodytos veiklos sritys apima ir žemės ūkio bei konkurencijos politiką. Todėl būsimuose pranešimuose apie valstybės pagalbą ypatingą dėmesį reikia skirti aplinkos klausimams, net ir tais atvejais, kai pagalbos schemos nėra specialiai susijusios su aplinkos problemomis. Pvz., norint taikyti investicijų pagalbos schemą, skirtą gamybai didinti, kai naudojama daugiau retų išteklių arba padidėja tarša, bus būtina įrodyti, kad šia schema nebus pažeidžiami Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktai arba kitaip daroma žala aplinkai. Ateityje į pranešimus apie valstybės pagalbą turėtų būti įtraukiamas veiklos, kuriai skiriama pagalba, numatomo poveikio aplinkai įvertinimas. Daugeliu atveju tai būtų tik patvirtinimas, kad numatoma, jog poveikio aplinkai nebus. Komisija pasilieka teisę reikalauti pateikti papildomos informacijos, prisiimti papildomų įsipareigojimų ir vykdyti papildomas sąlygas, jie ji mano, kad tai būtina aplinkos apsaugai tinkamai užtikrinti.

(23)

Kiekvieną priemonę, kuriai netaikomos šios gairės, Komisija vertins atskirai, atsižvelgdama į Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniuose nustatytus principus ir bendrą žemės ūkio politiką bei bendrą kaimo plėtros politiką. Pagalbą žemės ūkio sektoriams, kuriems netaikomos šios gairės, siūlančios valstybės narės turės pateikti ekonominį teigiamo priemonės poveikio žemės ūkio sektoriaus plėtrai ir konkurencijos iškraipymo rizikos vertinimą. Komisija šias priemones patvirtins, tik jei teigiamas poveikis sektoriaus plėtrai bus aiškiai didesnis už konkurencijos iškraipymo riziką.

(24)

Jei nenurodyta kitaip, šiose gairėse pateikiamas pagalbos dydis – tai bendra paramos suma, išreikšta pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių išlaidų dalies procentu (bendrosios subsidijos ekvivalentas).

(25)

Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatytos paramos kaimo plėtrai priemonės. Šiame gairių skirsnyje nustatomos valstybės pagalbos taisyklės, skirtos šioms ir kitoms glaudžiai su kaimo plėtra susijusioms priemonėms įgyvendinti.

(26)

Siekiant užtikrinti kaimo plėtros priemonių, kurios buvo pasiūlytos bendram finansavimui pagal valstybių narių sukurtas kaimo plėtros programas, ir iš valstybės pagalbos fondų finansuojamų kaimo plėtros priemonių suderinamumą, prie kiekvieno pranešimo, susijusio su pagalba investicijoms (IV.A. ir IV.B. skirsniai), pagalba aplinkosaugai ir gyvūnų gerovei remti (IV.C. skirsnis), pagalba nuostoliams, patirtiems dėl kliūčių tam tikruose vietovėse, kompensuoti (IV.D. skirsnis), pagalba už standartų laikymąsi (IV.E. skirsnis) ir pagalba veiklą pradedantiems jauniesiems ūkininkams (IV.F. skirsnis), turi būti pridedami dokumentai, įrodantys, kad valstybės pagalba siejasi ir yra suderinama su atitinkamomis kaimo plėtros programomis. Valstybės pagalba, kuri nėra suderinama su atitinkama kaimo plėtros programa, ypač valstybės pagalba, dėl kurios atsirastų papildomų pajėgumų, kuriems negalima rasti įprastų realizavimo rinkų, nebus patvirtinta.

(27)

Šio poskirsnio nuostatos taikomos su pirmine produktų, kuriems taikomas Sutarties I priedas, gamyba susijusioms investicijoms. Jos netaikomos investicijoms į ūkį, jei investicijos skirtos šių produktų perdirbimui ir prekybai.

(28)

Siekdama apibrėžti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

a)

siekiant pertvarkyti ir plėsti fizinį potencialą bei skatinti naujoves Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 26 straipsnio 1 dalyje numatoma parama investicijoms į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, kurios gerina bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus;

b)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 26 straipsnio 1 dalį, jei investuojama tam, kad būtų laikomasi Bendrijos standartų, parama gali būti skiriama tik už tas investicijas, kurios daromos siekiant laikytis naujausių Bendrijos standartų. Tuo atveju standartams pasiekti gali būti suteikiamas lengvatinis laikotarpis, trunkantis ne ilgiau kaip 36 mėnesius nuo tos dienos, kurią tas standartas tampa privalomas valdai. Jauniesiems ūkininkams, gaunantiems paramą veiklai pradėti, gali būti skiriama parama investicijoms, skirtoms esamiems Bendrijos standartams pasiekti, kai tai nurodoma Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 22 straipsnio 1 dalies c punkte minimame verslo plane. Lengvatinis laikotarpis, per kurį turi būti pasiekti standartai, negali viršyti 36 mėnesių nuo įsikūrimo dienos;

c)

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 88 straipsnio 2 dalies nuostatomis draudžiama skirti pagalbą žemės ūkio valdoms modernizuoti, jei ji viršija to reglamento priede nustatytus šiuos procentinius dydžius:

d)

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 88 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas netaikomas pagalbai, susijusiai su investicijomis, daromomis daugiausia visuomenės labui ir susijusiomis su tradicinio kraštovaizdžio, suformuoto žemės ūkio ir miškų ūkio veiklos, apsauga arba su ūkio pastatų perkėlimu į kitą vietą, su aplinkos apsauga bei jos gerinimu ir su gyvulininkystės įmonių higienos sąlygų, gyvūnų gerovės ir darbo saugos sąlygų gerinimu;

e)

jei pastatus reikia perkelti dėl ekspropriacijos, dėl kurios pagal valstybės narės teisės aktus galima prašyti kompensacijos, tokios kompensacijos išmokėjimas paprastai nelaikomas Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba;

f)

valstybėse narėse, kurios nespėja iki Bendrijos teisės aktuose nustatytos datos įgyvendinti privalomų Bendrijos standartų, dėl tokio vėlavimo ūkininkams gali susidaryti palankesnės sąlygos, negu valstybėse narėse, kurios įgyvendina šiuos standartus iki teisės aktuose nustatytų datų. Ši konkurencijos iškraipymo rizika neturėtų būti didinama skiriant dideles pagalbos sumas ūkininkams, kurie su naujais standartais susijusias išlaidas patiria vėliau nei numatyta Bendrijos teisės aktuose. Tačiau nustatant tinkamą pagalbos investicijoms, susijusioms su naujai įdiegtų standartų laikymusi, intensyvumą turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad dėl tokių standartų ūkininkai dažnai patiria vien išlaidas, o pelno potencialas nepadidėja. Todėl didžiausio intensyvumo pagalba turėtų būti skiriama toms su naujai įdiegtais standartais susijusioms investicijoms, kurios buvo įgyvendintos laikantis Bendrijos teisės aktuose numatytų terminų. Vėlesnėms investicijoms turėtų būti skiriama tik mažesnio intensyvumo pagalba. Pagalbos intensyvumas turėtų atspindėti vėlavimą, ir pasiekus tam tikrą vėlavimo ribą turėtų būti sumažintas iki nulio;

g)

kai dėl Direktyvos 91/676/EEB įgyvendinimo, turėtų būti atsižvelgta į specifines valstybių narių, įstojusių į Bendriją 2004 m. gegužės 1 d. ir 2007 m. sausio 1 d., problemas ir poreikius Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 26 straipsnio priede nustatytą specialiąją nuostatą dėl Bendrijos paramos valstybėms narėms, į Bendriją įstojusioms.;

h)

turėtų būti pritarta skirti valstybės pagalbą naudotai įrangai pirkti mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurias pigesnė įranga gali paskatinti modernizuotis, ypač ūkiams, kurie veiklą pradėjo nuo techniniu požiūriu labai žemo lygio ir turi mažai kapitalo. Didelėms bendrovėms valstybės pagalba turėtų būti skiriama tik naujai įrangai pirkti.

(29)

Pagalba investicijoms į žemės ūkio valdas laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatomis, jei ji atitinka visas Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 4 straipsnio nuostatas. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1857/2006 4 straipsnio 7 dalies c punkto nuostatų, gali būti skiriama tokio pat dydžio pagalba tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip pagal minėtą 4 straipsnį skiriama už konkrečius žemės ūkio produktus ir už nusausinimo darbus arba drėkinimo įrenginius bei drėkinimo darbus, dėl kurių ankstesnis vandens suvartojimas nesumažėja 25 %. Didžiausia pagalbos suma, nustatyta Reglamento Nr. 1857/2006 4 straipsnio 9 dalyje, netaikoma.

(30)

Pagalba tradiciniam kraštovaizdžiui ir tradiciniams pastatams išsaugoti laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c arba d punktų nuostatomis, jei ji atitinka visas [Reglamentą Nr. 1/2004 pakeičiančio BIR 5 straipsnyje] nustatytas sąlygas. Tačiau 10 000 EUR apribojimas, nustatytas [Reglamentą Nr. 1/2004 pakeičiančio BIR 5 straipsnio 2 dalyje], galėtų būti viršijamas tinkamai pagrįstais atvejais.

(31)

Pagalba ūkio pastatams perkelti į kitą vietą dėl visuomenės interesų laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatomis, jei ji atitinka visas [Reglamentą Nr. 1/2004 pakeičiančio BIR 6 straipsnyje] nustatytas sąlygas.

(32)

Pagalba investicijoms, dėl kurių patiriama papildomų išlaidų, susijusių su aplinkos apsauga ir gerinimu ir su gyvulininkystės įmonių higienos sąlygų ar ūkio gyvūnų gerovės gerinimu, laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatomis, jei ji atitinka visas [Reglamentą Nr. 1/2004 pakeičiančio BIR 4 straipsnio 2 dalies e punkte] nustatytas sąlygas. Investicijų išlaidoms, patirtoms po atitikties [Reglamentą Nr. 1/2004 pakeičiančio BIR 2 straipsnio 10 dalyje] nustatytiems naujiems standartams datos, padengti skiriamos pagalbos didžiausias intensyvumas yra toks:

(33)

75 % pagalba papildomoms Direktyvai 91/676/EEB įgyvendinti skirtų investicijų valstybėse narėse, į Bendriją įstojusiose 2004 m. gegužės 1 d. ir 2007 m. sausio 1 d., išlaidoms padengti, laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, iki atitinkamai 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. gruodžio 31 d. Tokio intensyvumo pagalba skiriama tik būtinoms pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančioms papildomoms išlaidoms padengti ir netaikoma investicijoms, kuriomis didinami gamybos pajėgumai. Komisija ypač atidžiai tikrins, ar siūlomos pagalbos priemonės atitinka veiksmų planus, sudarytus remiantis Direktyva 91/676/EEB.

(34)

50 % intensyvumo pagalba mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto i, ii ir iii papunkčiuose nurodytose vietovėse, ir 40 % pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių investicijų kitose vietovėse sumos sudaranti pagalba papildomoms Direktyvai 91/676/EEB įgyvendinti skirtų investicijų išlaidoms padengti turi būti laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, kai jos remiamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005. Tokio intensyvumo pagalba skiriama tik būtinoms pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančioms papildomoms išlaidoms padengti ir netaikoma investicijoms, kuriomis didinami gamybos pajėgumai. Komisija ypač atidžiai tikrins, ar siūlomos pagalbos priemonės atitinka veiksmų planus, sudarytus remiantis Direktyva 91/676/EEB. Pagalbos priemonės Direktyvai 91/676/EEB įgyvendinti, kurias Komisija paskelbė suderinamomis su Sutartimi prieš įsigaliojant šioms gairėms, gali būti taikomos iki 2008 m. gruodžio 31 d., o jų dydis turi būti patvirtintas Komisijos.

(35)

Investicijoms, skirtoms esamiems Bendrijos arba nacionaliniams standartams pasiekti, pagalba neskiriama. Tačiau jauniems ūkininkams skiriama pagalba investicijoms, skirtoms esamiems Bendrijos arba nacionaliniams standartams pasiekti, laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatomis, jei ji yra numatyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 22 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytame verslo plane. Patvirtintas tokios pagalbos dydis – iki 60 % pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių jaunų ūkininkų investicijų mažai palankiose ūkininkauti vietovėse arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto i, ii ir iii papunkčiuose nurodytose vietovėse, sumos, ir iki 50 % pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių jaunų ūkininkų investicijų kitose vietovėse sumos. Pagalba turi būti skiriama tik papildomoms su standartų įgyvendinimu susijusioms išlaidoms, patirtoms ne vėliau kaip 36 mėnesiai po veiklos įsteigimo, padengti.

(36)

Prie pranešimų apie pagalbą investicijoms į žemės ūkio valdas turi būti pridedami dokumentai, įrodantys, kad parama siekiama įgyvendinti aiškiai apibrėžtus tikslus, atspindinčius nustatytus struktūrinius ir teritorinius poreikius bei struktūrinius trūkumus.

(37)

Kai pagal bendrą rinkos organizavimą, įskaitant iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšų finansuojamas tiesioginės paramos schemas, numatomi gamybos arba Bendrijos paramos apribojimai, taikomi individualiems ūkininkams, ūkiams arba perdirbimo įmonėms, investicijos, dėl kurių gamyba gali padidėti labiau nei nustatyti apribojimai, valstybės lėšomis neremiamos.

(38)

Šiame skirsnyje nustatytas taisykles Komisija analogiškai taikys ir ne ūkininkų investicijoms į žemės ūkio produktų pirminę gamybą, pvz., kai įrangą bendram naudojimui perka gamintojų grupė.

(39)

Komisija pagalbos panaudotai įrangai pirkti nepripažins suderinama su Sutartimi, jei tokia pagalba bus skiriama didelėms bendrovėms.

(40)

Šio poskirsnio nuostatos galioja su žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba siejamai investicinei pagalbai.

(41)

Siekdama apibrėžti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(42)

Investicinė pagalba, skirta žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba užsiimančioms bendrovėms, laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio a arba c punktų nuostatomis, jei ji atitinka visas kurios nors iš toliau išvardytų nuostatų sąlygas:

(43)

Jeigu šiose gairėse nenurodyta kitaip, (pvz., dėl pagalbos, susijusios su aplinkos apsauga), Komisija tvirtins investicijų pagalbą iki didžiausios sumos, nustatytos atitinkamoms valstybėms narėms 2007–2013 m. patvirtintame regioninės pagalbos žemėlapyje ir kriterijus regioninei pagalbai gauti atitinkančiuose regionuose esančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba užsiimančioms bendrovėms, kuriose dirba ne mažiau kaip 750 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta yra ne mažesnė kaip 200 mln. EUR, tik jeigu jos atitinka visus 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėse nustatytus reikalavimus. Tokių reikalavimų neatitinkančios investicijos paprastai bus laikomos nesuderinamos su Sutartimi. Pagalba, susijusi su produktų, skirtų pienui ir pieno produktams imituoti arba pakeisti, gamyba ir prekyba, negali būti skiriama.

(44)

Paramą panaudotai įrangai pirkti Komisija pripažins suderinama su Sutartimi, tik jei tokia pagalba bus skiriama mažoms ir vidutinėms įmonėms.

(45)

Apie investicijų pagalbą, kurių kriterijus atitinkančios išlaidos viršys 25 mln. EUR, arba jeigu faktinė pagalbos suma viršys 12 mln. EUR, turi būti pranešta Komisijai pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį.

(46)

Prie pranešimų apie investicinę pagalbą žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba užsiimančioms bendrovėms turi būti pridedami dokumentai, įrodantys, kad parama siekiama įgyvendinti aiškiai apibrėžtus tikslus, rodančius nustatytus struktūrinius ir teritorinius poreikius bei struktūrinius trūkumus.

(47)

Kai pagal bendrą rinkos organizavimą, įskaitant iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšų finansuojamas tiesioginės paramos schemas, numatomi gamybos arba Bendrijos paramos apribojimai, taikomi individualiems ūkininkams, ūkiams arba perdirbimo įmonėms, investicijos, dėl kurių gamyba gali padidėti labiau nei nustatyti apribojimai, valstybės lėšomis neremiamos.

(48)

Jei aiškiai nenurodyta kitaip, šio poskirsnio nuostatos taikomos tik pirminės produkcijos gamintojams (ūkininkams) skiriamai pagalbai.

(49)

Siekdama apibrėžti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(50)

Siekdama apibrėžti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(51)

Pagalba agrarinės aplinkosaugos arba gyvūnų gerovės įsipareigojimams vykdyti laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jei ji atitinka visus Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 arba 40 straipsniuose ir Komisijos priimtose atitinkamose įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

(52)

Pranešdamos apie valstybės pagalbą agrarinės aplinkosaugos arba gyvūnų gerovės įsipareigojimams vykdyti, valstybės narės turi įsipareigoti šias schemas suderinti su atitinkamais Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 arba Komisijos priimtų jo įgyvendinimo taisyklių pakeitimais.

(53)

Valstybė narė, norinti skirti papildomą pagalbą, viršijančią pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 4 dalį ir 40 straipsnio 3 dalį nustatytas didžiausias sumas, pateikia įrodymus, kad priemonė atitinka visus tame reglamente ir atitinkamose įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Ji taip pat pateikia papildomas pagalbos išmokas pagrindžiantį dokumentą, pateikdama ir išsamų išlaidų, patirtų dėl negautų pajamų, ir papildomų dėl įsipareigojimo atsirandančių išlaidų sąrašą.

(54)

Pagalba, viršijanti Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 priede nustatytas sumas, laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, iš principo tik jeigu ji skiriama papildomoms išlaidoms arba negautoms pajamoms, dėl kurių pateikiami įrodymai, kompensuoti, atsižvelgiant į konkrečias tinkamai pagrįstinas aplinkybes, už įsipareigojimus, kai iš esmės pakeičiama žemės ūkio praktika ir galima įrodyti jos teigiamą poveikį aplinkai. Todėl didesnė pagalba neskiriama ūkininkams, siūlantiems tiesiog nekeisti konkrečioje žemėje taikomos praktikos (pvz., kai ekstensyvaus ganymo nepakeičia intensyvesnė gamyba), nebent gali būti įrodyta, kad tai duoda ypatingos naudos aplinkai.

(55)

Jei valstybė narė nori kompensuoti sandorio išlaidas, patirtas dėl agrarinės aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės įsipareigojimų, ji turi pateikti įtikinamų įrodymų, kad tokių išlaidų buvo, pvz., pateikti tokių ūkių ir įsipareigojimų neprisiėmusių ūkių išlaidų palyginimą. Todėl Komisija įprastomis aplinkybėmis nepatvirtins pagalbos sandorio išlaidoms, patirtoms tęsiant praeityje prisiimtus agrarinės aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės įsipareigojimus, kompensuoti, nebent valstybė narė įrodo, kad tokių išlaidų vis dar atsiranda arba kad atsirado naujų sandorio išlaidų.

(56)

Jei sandorio išlaidos skaičiuojamos remiantis vidutinėmis išlaidomis ir (arba) vidutiniais ūkiais, valstybės narės turėtų įrodyti, kad ypač dideli ūkiai negauna per didelių kompensacijų. Paskaičiuodamos kompensaciją, valstybės narės atsižvelgia į tai, ar tos sandorio išlaidos tenka vienam ūkiui ar vienam hektarui.

(57)

Pagalba negamybinių investicijų išlaidoms, siejamoms su agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų vykdymu, padengti gali būti kompensuojama iki 100 % visų pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių išlaidų. Dėl to negamybinių investicijų neturėtų padidėti grynoji ūkio vertė ar pelningumas.

(58)

Jei išimtiniu atveju valstybė narė pasiūlo skirti valstybės pagalbą už trumpesnės nei nustatyta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 trukmės įsipareigojimus, ji turėtų tai išsamiai pagrįsti. Be to, ji turėtų įrodyti, kad visas priemonės poveikis aplinkai gali būti pasiektas per pasiūlytą trumpesnį laiką. Siūloma pagalbos suma turėtų atitikti trumpesnę prisiimtų įsipareigojimų trukmę.

(59)

Nustatant būsimąją politiką pirmiausia buvo atsižvelgta į toliau išdėstytas aplinkybes:

(60)

Komisija pripažins, kad valstybės pagalba yra suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnyje ir Komisijos priimtose įgyvendinimo taisyklėse nurodytus reikalavimus. Bus leidžiama skirti pagalbą tik už įsipareigojimus, apimančius daugiau nei kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus ir Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 5 straipsnyje nustatytas sąlygas. Pagalba, pažeidžianti „teršėjas moka“ principą, turėtų būti skiriama tik išimtiniais atvejais, laikinai ir laipsniškai mažinant sumas.

(61)

Ūkininkams skiriama su aplinkos apsauga susijusi investicijų pagalba aptariama IV.A. skirsnyje.

(62)

Kitokią pagalbą aplinkos apsaugai Komisija svarstys, remdamasi Bendrijos valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairėmis, kurios yra taikomos žemės ūkio sektoriui. Tas gaires iš dalies pakeitus arba pakeitus naujomis, būtų taikomos naujos nuostatos, išskyrus kai taisyklėse nurodoma kitaip.

(63)

Pagalba aplinkos apsaugai, skiriama žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba užsiimančioms bendrovėms, laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jei ji atitinka visas sąlygas, nurodytas Bendrijos valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairėse. Taikant IV.B. skirsnyje pateiktas investicijų pagalbos taisykles, gali būti nustatytas didesnis maksimalus aplinkos apsaugai skiriamos investicijų pagalbos dydis.

(64)

Šis poskirsnis taikomas tik už pirminės produkcijos gamybą (ūkininkams) skirtai paramai.

(65)

Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 37 straipsnyje nustatytos didžiausios išmokos dėl gamtinių kliūčių kalnuotose vietovėse (250 EUR už ŽŪN hektarą) ir didžiausios išmokos kitose vietovėse, kuriose yra kliūčių (150 EUR už ŽŪN hektarą). Didžiausias sumas viršijančios išmokos gali būti skiriamos tinkamai pagrįstais atvejais, jei vidutinė tų valstybės narės lygmeniu skirtų išmokų suma neviršija didžiausios sumos. Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 88 straipsnio 3 dalyje draudžiama skirti valstybės pagalbos išmokas ūkininkams, siekiant kompensuoti dėl gamtinių kliūčių patirtus nuostolius kalnuotose vietovėse ir kitose vietovėse, kuriose yra kliūčių, jeigu tos išmokos neatitinka 37 straipsnyje nurodytų sąlygų. Tačiau tinkamai pagrįstais atvejais gali būti skiriama papildoma pagalba, viršijanti pagal 37 straipsnio 3 dalį nustatytas sumas.

(66)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 94 straipsnio trečią pastraipą, 37 straipsnis ir 88 straipsnio 3 dalis taikomi nuo 2010 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į Tarybos aktą, priimtą Sutarties 37 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 93 straipsnio 1 dalį iki minėto termino toliau galioja atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 nuostatos, visų pirma to reglamento 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio ir 51 straipsnio 3 dalies nuostatos. 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1783/2003 iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (24) buvo padidinta nuo 200 EUR iki 250 EUR didžiausia vidutinė suma už hektarą, kurią galima skirti remiantis Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 15 straipsniu, tinkamai objektyvioms aplinkybėms pagrįstais atvejais. Priešingai nei nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 88 straipsnio 3 dalyje, Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 51 straipsnio 3 dalyje draudžiama skirti valstybės pagalbą, viršijančią reglamento priede nustatytą didžiausią sumą, t. y. valstybės pagalbą, viršijančią vidutiniškai 250 EUR už hektarą.

(67)

Reikėtų nustatyti nuoseklų pripažintų kliūčių ekonominio poveikio apskaičiavimo metodą, pagrįstą Komisijos įgyta patirtimi. Šiuo metodu pirmiausia turėtų būti užtikrinta, kad kompensacija dėl gamtinių kliūčių ekonominio poveikio nebūtų pernelyg didelė.

(68)

Reikėtų išvengti konkurencijos iškraipymo ir didelių neatitikimų skiriant bendrą paramą valstybėse narėse. Todėl reikėtų nustatyti viršutinę kompensacijos ribą.

(69)

Taisyklės gali būti peržiūrėtos, įsigaliojus Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 37 straipsniui ir 88 straipsnio 3 daliai.

(70)

Kol įsigalios Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 37 straipsnis ir 88 straipsnio 3 dalis, Komisija pripažins valstybės pagalbą suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies pirmųjų dviejų įtraukų ir 15 straipsnio reikalavimus, visas Komisijos priimtas to reglamento įgyvendinimo taisykles ir jei pagalbos gavėjai atitiks visus kompleksinio susiejimo reikalavimus.

(71)

Kai valstybės pagalbos priemonės taikomos kartu su parama, skiriama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999, bendra ūkininkui skirtos paramos suma negali viršyti sumų, nustatytų pagal to reglamento 15 straipsnį.

(72)

Įsigaliojus Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 37 straipsniui ir 88 straipsnio 3 daliai, Komisija pripažins valstybės pagalbą suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus tuose straipsniuose nurodytus reikalavimus ir visas Tarybos ar Komisijos priimtas įgyvendinimo taisykles.

(73)

Visais atvejais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 ir Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 skirta valstybės pagalba laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, tik jeigu ji atitinka tokias sąlygas:

(74)

Vadovaudamasi kaimo plėtros taisyklėmis Komisija pasilieka teisę reikalauti, kad tam tikrą dydį viršijantiems ūkiams išmokos būtų laipsniškai mažinamos. Todėl pranešimuose turi būti tiksliai nurodomas ūkio, kuriems bus mokami šie mokėjimai, dydis.

(75)

Šis poskirsnis taikomas tik pirminės produkcijos gamintojams (ūkininkams) skirtai paramai.

(76)

Siekdama apibrėžti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(77)

Komisija pripažins valstybės pagalbą suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 31 straipsnyje ir 88 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus reikalavimus bei visas Komisijos priimtas įgyvendinimo taisykles.

(78)

Parama, viršijančia Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 priede nurodytą didžiausią ribą, neturėtų būti kompensuojama daugiau negu 80 % ūkininkų patirtų išlaidų ir negautų pajamų. Apskritai, ir atsižvelgiant į Bendrijos paramą, kuri gali būti skiriama, paramos suma vienam ūkiui negali viršyti 12 000 EUR. Tuo atveju, kai kompensacija mokama dėl daugiau kaip vieno standartų laikymosi, ši suma neturi būti viršyta per bet kurį penkerių metų laikotarpį.

(79)

Skirti paramą, susijusią su standartų laikymusi, galima tik tuomet, jeigu, skaičiuojant vidutiniam sektoriaus ūkiui ir valstybei narei, kurios atžvilgiu taikomi standartai, įrodoma, kad tiesiogiai dėl standartų:

(80)

Skirti paramą galima tik tuomet, jeigu ji susijusi su standartais, kurie lemia tokį veiklos išlaidų padidėjimą arba bent 25 % pajamų negavimą, kurį patiria visi (sub)sektoriaus ūkiai valstybėje narėje, kuriai taikomas standartas.

(81)

Nacionalinių standartų atveju valstybė narė turi įrodyti, kad dėl atitinkamo standarto įvedimo nacionaliniu lygmeniu gali būti labai apsunkintas susijusių gamintojų gebėjimas konkuruoti. Tokių sunkumų įrodymas grindžiamas vidutinių (sub)sektoriaus ūkių, kuriems taikomas standartas, vidutinio grynojo pelno marža.

(82)

Šis poskirsnis taikomas tik pirminės produkcijos gamintojams (ūkininkams) skirtai paramai.

(83)

Parama veiklą pradedantiems jauniesiems ūkininkams siekiama paskatinti viso sektoriaus vystymąsi ir kaimo vietovėse užkirsti kelią gyventojų mažėjimui. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 22 straipsnyje nustatyta Bendrijos pagalbos schema pradedantiems jauniesiems ūkininkams.

(84)

Komisija pripažins valstybės pagalbą veiklą pradedantiems jauniems ūkininkams, suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus bei visas Komisijos priimtas įgyvendinimo taisykles.

(85)

Šis poskirsnis taikomas tik pirminės produkcijos gamintojams (ūkininkams) skirtai paramai.

(86)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(87)

Komisija pripažins valstybės pagalbą anksčiau pasitraukus iš prekinės žemės ūkio gamybos suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Komisija leis mokėti išmokas, viršijančias tame reglamente nustatytas didžiausias sumas, jeigu valstybė narė įrodys, kad tokios išmokos nėra perduodamos vis dar ūkininkaujantiems asmenims.

(88)

Komisija patvirtins valstybės pagalbą, skirtą ūkininkams nutraukti visą žemės ūkio veiklą, jeigu ją skiriant bus taikomi reikalavimai visam laikui ir galutinai nutraukti komercinę ūkininkavimo veiklą.

(89)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į toliau išdėstytas aplinkybes. Kadangi žemės ūkio gamybos pobūdis yra skirtingas, Komisija paprastai palankiai įvertino veiklos pradėjimui skirtą pagalbą, kuria norima paskatinti gamintojų grupių kūrimą, kad būtų apjungti ūkininkai siekiant koncentruoti tiekimą ir pritaikyti jų produkciją prie rinkos reikalavimų. Siekiant daugiau dėmesio skirti mažų gamintojų grupių rėmimui ir norint išvengti didelių skirtinos paramos sumų, tokią pagalbą reikėtų skirti tik mažoms ir vidutinėms įmonėms, nustatant didžiausią sumą.

(90)

Komisija pripažins valstybės pagalbą gamintojų grupių kūrimuisi suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus [Išimties tvarkos reglamento projekto 9 straipsnyje] nustatytus reikalavimus.

(91)

Šis skirsnis netaikomas pagalbai kitoms žemės ūkio asociacijoms, kurios vykdo veiklą žemės ūkio gamybos lygiu, pavyzdžiui, atlieka abipusio palaikymo, paramos ūkiams ir ūkių valdymo tarnyboms funkcijas, tačiau nedalyvauja bendrai pritaikant pasiūlą prie rinkos. Tačiau Komisija taikys šiame skirsnyje nurodytus principus pagalbai, skirtai kompensuoti gamintojų asociacijų, atsakingų už kilmės nuorodų arba kokybės žymenų naudojimo priežiūrą, veiklos pradėjimo išlaidas.

(92)

Gamintojų grupėms arba asociacijoms skiriama pagalba su veiklos pradėjimu nesusijusioms išlaidoms kompensuoti, kaip antai investicijos ar rėmimo veikla, bus vertinama pagal tokią pagalbą reglamentuojančias taisykles.

(93)

Pagal šį skirsnį patvirtintoms pagalbos schemoms bus taikoma sąlyga, kad jas būtų galima koreguoti atsižvelgiant į visus bendrą rinkos organizavimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus.

(94)

Kaip pagalbos skyrimo gamintojų grupėms arba asociacijoms alternatyva gali būti tiesiogiai gamintojams skiriama pagalba iki to paties dydžio siekiant per pirmus penkerius metus nuo grupės įsteigimo padengti jų įnašus į grupių valdymo išlaidas. Komisija nepatvirtins valstybės pagalbos šiame skirsnyje nurodytoms išlaidoms kompensuoti, jei jas patiria didelės įmonės.

(95)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(96)

Komisija pripažins valstybės pagalbą už žemės sklypų perskirstymą suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus [Išimties tvarkos reglamento projekto] 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

(97)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(98)

Komisija pripažins valstybės pagalbą pirminės produkcijos gamintojams (ūkininkams), kuria siekiama paskatinti kokybiškų žemės ūkio produktų gamybą, suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus [Išimties tvarkos reglamento projekto 14 straipsnyje] nustatytus reikalavimus.

(99)

Komisija pripažins valstybės pagalbą žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos įmonėms, kuria siekiama paskatinti kokybiškų žemės ūkio produktų gamybą, suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus Reglamento (EB) Nr. 70/2001 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

(100)

Komisija nepatvirtins pagalbos didelėms įmonėms šiame skirsnyje nurodytoms išlaidoms kompensuoti.

(101)

Investicijas, būtinas gamybos įrangai modernizuoti, įskaitant investicijas, reikalingas dokumentacijos sistemos administravimui ir gamybos proceso ir produktų kontrolės vykdymui, galima remti tik tuomet, jei ta pagalba skiriama laikantis atitinkamai IV.A. ir IV.B. skirsniuose nustatytų taisyklių.

(102)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(103)

Komisija pripažins pirminės produkcijos gamintojams (ūkininkams) skiriamą valstybės pagalbą teikiant techninę paramą, suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus [Išimties tvarkos reglamento projekto 15 straipsnyje] nustatytus reikalavimus.

(104)

Techninę paramą pirminės produkcijos gamintojams (ūkininkams) gali skirti gamintojų grupės arba kitos organizacijos, nepriklausomai nuo jų dydžio.

(105)

Komisija pripažins pagalbą, teikiant techninę paramą žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos įmonėms, suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus Reglamento (EB) Nr. 70/2001 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

(106)

Komisija nepatvirtins valstybės pagalbos, skirtos kompensuoti 104 ir 105 punktuose nurodytas išlaidas, jei jas patiria didelės įmonės.

(107)

Kiekvienu konkrečiu atveju Komisija vertins valstybės pagalbą kitai veiklai, susijusiai su naujų technologijų populiarinimu, pavyzdžiui, pagrįstiems nedideliems bandomiesiems arba parodomiesiems projektams rengti. Valstybės narės pateikia aiškų projekto aprašymą, įskaitant paaiškinimą, kuo šis projektas yra originalus ir ar visuomenė suinteresuota jam teikti paramą (pvz., todėl, kad jis iki šiol dar nebuvo išbandytas) ir įrodyti, kad yra vykdomos šios sąlygos:

(108)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(109)

Komisija pripažins valstybės pagalbą gyvulininkystės sektoriui suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus [Išimties tvarkos reglamento projekto] 16 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytus reikalavimus. Komisija nepatvirtins pagalbos didelėms bendrovėms šiame skirsnyje nurodytoms išlaidoms kompensuoti.

(110)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(111)

Kiekvienu konkrečiu atveju Komisija vertins pasiūlymus teikti valstybės pagalbą, skirtą patenkinti tų regionų poreikį, remdamasi tiems regionams taikomomis konkrečiomis teisinėmis nuostatomis ir atsižvelgdama į atitinkamų priemonių suderinamumą su minėtiems regionams skirtomis kaimo plėtros programomis bei jų poveikį konkurencijai tuose regionuose ir kitose Bendrijos teritorijos dalyse.

(112)

Geras rizikos ir krizių valdymas yra pagrindinė tvaraus ir konkurencingo žemės ūkio sektoriaus Bendrijoje priemonė. Komisijos komunikatu dėl rizikos ir krizių valdymo žemės ūkyje neseniai buvo paskatinta diskusija (27). Per diskusiją Taryboje 2005 m. (28) buvo vieningai prieita prie išvados, kad valstybės pagalbai, skirtai rizikos ir krizių valdymo priemonėms remti, turi būti taikomos atitinkamos Bendrijos konkurencijos taisyklės. Taryba sutiko, kad tinkamos rizikos valdymo priemonės turi atitikti Bendrijos valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje gairių nuostatas. Valstybėse narėse buvo plačiai pritarta, kad nors valstybės finansavimas gali būti esminis dalykas pirmiausia naujų priemonių kūrimui ir sklandžiai jų taikymo pradžiai, taip pat yra labai svarbi bendra atsakomybė, t. y. žemės ūkio gamintojų finansinis įnašas.

(113)

Tam tikroms rizikos ir krizių žemės ūkio sektoriuje rūšims valstybės pagalbos skyrimas gali būti tinkamos paramos priemonės. Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad valstybė narė iš tiesų nėra įpareigota skirti valstybės pagalbą. Todėl panašių rizikos ar krizių atvejais vienos valstybės narės ar regiono gamintojai gali gauti paramą, o kitų valstybių narių ar regionų gamintojai – ne. Tokie rėmimo skirtumai gali lemti konkurencijos iškraipymus. Taigi leidžiant skirti valstybės pagalbą rizikai ir krizėms valdyti reikia, kaip ir skiriant kitų rūšių valstybės pagalbą, atsižvelgti į būtinybę išvengti pernelyg didelių konkurencijos iškraipymų. Reikėtų nustatyti, kad gamintojai skirtų minimalų įnašą atsiradus nuostoliams ar su tokiomis priemonėmis susijusioms išlaidoms, arba kitą lygiavertį įnašą siekiant sušvelninti konkurencijos iškraipymų riziką ir paskatinti rizikos mažinimą.

(114)

Su žemės ūkio sektoriui būdinga rizika ir krizėmis pirmiausia susiduria pirminės produkcijos gamintojai (ūkininkai). Paprastai žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos įmonės turi didesnių galimybių išvengti rizikos. Todėl tam tikrų rizikos ir krizių rūšių paramą reikėtų skirti tik pirminei gamybai.

(115)

Valstybės pagalbą reikėtų skirti tik siekiant padėti ūkininkams, kurie susiduria su įvairiais sunkumais nepaisant to, kad ėmėsi tinkamų pastangų tokiai rizikai sumažinti. Valstybės pagalba neturėtų skatinti ūkininkų be reikalo rizikuoti. Ūkininkai patys turėtų prisiimti neapgalvoto gamybos būdo ar produktų pasirinkimo pasekmes.

(116)

Remdamasi šiais argumentais Komisija persvarstė visas esamas rizikos ir krizių valdymo priemones, kurios gali būti finansuojamos skiriant valstybės pagalbą. Šio persvarstymo išvada ta, kad esamas priemonių derinys yra tinkamas, bet jį reikėtų patobulinti remiantis patirtimi. Atsižvelgiant į vis dar tebevykstančius didelio masto vertinimus ir pakartotinius tyrimus Bendrijos gyvūnų ligų kompensavimo politikos srityje, reikės peržiūrėti skirsnį V.B.4, kai tik bus atliktas vertinimas.

(117)

Dėl 2005 m. pirminei gamybai taikomos de mininmis priemonės (29) valstybės narės turi papildomą galimybę skirti minimalią paramą greitai ir nesikreipiant į Komisiją leidimo. Žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba užsiimančios bendrovės gali būti papildomai remiamos jas įtraukiant į de minimis reglamento, taikomo ne žemės ūkio bendrovėms, taikymo sritį ir sudarant galimybę jas remti iki [200 000 EUR] kiekvienai bendrovei per trejus finansinius metus. Tačiau turi būti aišku, kad de minimis parama negalima išspęsti didesnių, dėl krizių atsiradusių ekonominių problemų. Bet kokia didesnė parama turi būti skiriama naudojant valstybės pagalbos sistemą, užtikrinančią, kad tą paramą kontroliuos Komisija ir kad bus išvengta konkurencijos iškraipymų.

(118)

Suprantama, kad tik šiomis valstybės pagalbos taisyklėmis negalima sukurti arba pakeisti optimalaus krizių valdymo. Valstybės pagalba gali tam tikromis aplinkybėmis prie to tik prisidėti. Krizė gali kilti žaibiškai ir pareikalauti skubiai reaguoti. Norėdamos veiksmingai valdyti krizes valstybės narės turi iš anksto pagalvoti apie tai, kokias valstybės pagalbos priemones reikėtų taikyti. Valstybės narės pačios priima sprendimus dėl įvairių valstybės pagalbos ir paramos galimybių ir laiku parengia pagalbos schemas, kad kilus didelėms problemoms galėtų nedelsdamos juos pradėti naudoti. Priešingu atveju, kol bus skirta pagalba tiems, kuriems labiausia jos reikia, gali būti ilgai užgaišta rengiant kompensavimo sistemą, pranešant Komisijai ir laukiant jos leidimo.

(119)

Siekdama išvengti konkurencijos sąlygų iškraipymo rizikos Komisija mano, kad yra svarbu užtikrinti, jog pagalba, skirta kompensuoti įmonėms žalą, padarytą žemės ūkio produkcijai, atitinkamo nepalankaus įvykio atveju būtų išmokama kuo greičiau. Jeigu pagalba išmokama praėjus keleriems metams po minėto įvykio, kyla realus pavojus, kad tokia pagalba turės tokį patį ekonominį poveikį, kaip ir pagalba veiklos išlaidoms kompensuoti. Pirmiausia tai pasakytina apie atvejus, kai pagalbos lėšos pagal paraiškas, kurios laiku nebuvo tinkamai įformintos dokumentais, buvo išmokėtos atgaline data. Taigi, nesant konkretaus pagrindimo dėl, pavyzdžiui, įvykio pobūdžio ir masto arba uždelstos ar besitęsiančios žalos, Komisija nepatvirtins paraiškų gauti pagalbą, pateiktų vėliau negu treji metai po to, kai atsitiko įvykis ir neleis mokėti pagalbos lėšų vėliau negu ketveri metai nuo įvykio atsiradimo.

(120)

Šis skirsnis taikomas visam žemės ūkio sektoriui.

(121)

Komisija nuosekliai laikosi nuomonės, kad 87 straipsnio 2 dalies b punkte pateiktas sąvokas „gaivalinės nelaimės“ ir „ypatingi įvykiai“ reikia aiškinti atsargiai, nes jie sudaro išimtį iš bendrojo valstybės pagalbos nesuderinamumo su bendrąja rinka principo, nustatyto EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Tai patvirtino Europos Bendrijų Teisingumo Teismas (30). Iki šiol Komisija pripažino, kad žemės drebėjimai, lavinos, nuošliaužos ir potvyniai gali būti laikomi gaivalinėmis nelaimėmis. Siekdama palengvinti skubų krizių valdymą Komisija ateityje patvirtins pagalbos schemas, skirtas kompensuoti gaivalinių nelaimių – žemės drebėjimų, lavinų, nuošliaužų, potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių – žalą, jeigu bus galima pateikti pakankamai tikslų jų aprašymą.

(122)

Ypatingi įvykiai, kuriuos iki šiol Komisija pripažino, apima karą, vidaus neramumus arba streikus bei su tam tikromis išlygomis ir priklausomai nuo jų masto – svarbesnes branduolines ar pramonines avarijas ir didelius nuostolius sukeliančius gaisrus. Kita vertus, Komisija nesutinka, kad gaisras vienoje perdirbimo įmonėje, už kurį atlyginta pagal įprastą komercinio draudimo sutartį, galėtų būti laikomas ypatingu įvykiu. Gyvūnų arba augalų ligų protrūkių Komisija paprastai nesutinka laikyti gaivalinėmis nelaimėmis ar ypatingais įvykiais. Tačiau vienu atveju visiškai naujos gyvūnų ligos didelio masto protrūkį Komisija pripažino ypatingu įvykiu. Kadangi tokius įvykius iš esmės sunku numatyti, Komisija toliau vertins pagalbos skyrimo paraiškas kiekvienu atveju atskirai, remdamasi Sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punktu ir atsižvelgdama į šioje srityje anksčiau įgytą patirtį.

(123)

Įrodžius gaivalinių nelaimių ar ypatingų įvykių padarytą žalą, materialinę žalą Komisija leis atlyginti iki 100 %. Kompensacijos dydį paprastai reikėtų apskaičiuoti individualiam naudos gavėjui. Siekiant išvengiant per didelės kompensacijos išmokos, bet kokias mokėtinas išmokas, pavyzdžiui, draudimo išmokas, reikėtų išskaičiuoti iš pagalbos sumos. Komisija taip pat pripažins pagalbą dėl žemės ūkio gamybos priemonių sunaikinimo negautoms pajamoms kompensuoti, jeigu dėl to per kompensacija nebus per didelė. Visais atvejais Teisingumo Teismo praktikoje reikalaujama, kad valstybė narė įrodytų tiesioginį ypatingo įvykio padarytos žalos ir valstybės pagalbos ryšį, ir kad būtų pateiktas kuo tikslesnis atitinkamo gamintojo patirtos žala įvertinimas.

(124)

Šis poskirsnis taikomas tik pirminės produkcijos gamintojams (ūkininkams) skirtai paramai.

(125)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(126)

Komisija pripažins valstybės pagalbą dėl nepalankių oro sąlygų patirtiems nuostoliams kompensuoti suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitiks visus [Išimties tvarkos reglamento projekto 11 straipsnyje] nustatytus reikalavimus.

(127)

Kad Komisija galėtų įvertinti tokias pagalbos schemas, pranešimuose apie pagalbos priemones nuostoliams dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų kompensuoti turi būti pateikta tinkama patvirtinamoji meteorologinė informacija. Tokią informaciją taip pat galima ex post pateikti metinės ataskaitos forma laikantis [Išimties tvarkos reglamento projekto 20 straipsnio 3 dalies] paskutiniame sakinyje nustatytų reikalavimų.

(128)

Komisija pritars alternatyviems įprastos produkcijos apskaičiavimo metodams, įskaitant regioninius orientacinius rodiklius, jeigu jie yra tipiniai ir nėra pagrįsti pernelyg dideliais produkcijos kiekiais. Jei nepalankios oro sąlygos sukėlė panašų poveikį didelėje teritorijoje, pagalbos išmokos gali būti skaičiuojamos pagal žalos vidurkį, su sąlyga, kad jis reprezentatyvus ir joks pagalbos gavėjas negaus pernelyg didelės kompensacijos.

(129)

Pagalba pagal ši skirsnį gali būti mokama tik ūkininkams arba gamintojų organizacijai, kurios narys yra ūkininkas, ir jos suma neturėtų viršyti ūkininko patirtų faktinių nuostolių.

(130)

Patyrus nuostolius po 2010 m. sausio 1 d. Komisija nukryps nuo [Išimties tvarkos reglamento projekto 11 straipsnio 8 dalies], tik tuo atveju, jeigu valstybė narė galės įtikinamai įrodyti, kad nepaisant visų tinkamų pastangų, žalos padarymo metu ji neturėjo galimybės apsidrausti nuo valstybėje narėje arba regione pagal statistinius duomenis dažniausiai įvykstančių nepalankių oro sąlygų.

(131)

Šis poskirsnis taikomas tik paramai, skirtai pirminės produkcijos gamintojams (ūkininkams). Atsižvelgiant į vis dar tebevykstančius didelio masto vertinimus ir pakartotinius tyrimus Bendrijos gyvūnų ligų kompensavimo politikos srityje, reikės peržvelgti atitinkamą poskirsnį vos tik atlikus vertinimą.

(132)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(133)

Komisija pripažins valstybės pagalbą kovojant su gyvūnų ir augalų ligomis suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitinka visus [Išimties tvarkos reglamento 10 straipsnyje] nurodytus reikalavimus.

(134)

Komisija pripažins valstybės pagalbą, susijusią su USE tyrimais ir kritusiais gyvuliais, suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jei ji atitinka visus (būsimojo Išimties tvarkos reglamento 16 straipsnio) reikalavimus.

(135)

Komisija nepatvirtins tokios valstybės pagalbos, susijusios su kritusiais gyvūnais ir skerdyklų atliekomis:

(136)

Kai pagalba skiriama pagal Bendrijos ir (arba) nacionalines, ir (arba) regionų pagalbos schemas, Komisija reikalaus įrodymų, kad neišmokama per daug kompensacijos dėl skirtingų schemų taikymo. Patvirtinus Bendrijos pagalbą, turėtų būti pateikti atitinkamo Komisijos sprendimo duomenys ir nuorodos.

(137)

Komisija patvirtins tokią valstybės pagalbą tik ūkininkams.

(138)

Šis poskirsnis taikomas tik pirminės produkcijos gamintojams (ūkininkams).

(139)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(140)

Komisija pripažins valstybės pagalbą draudimo įmokoms padengti suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitinka visus [Išimties tvarkos reglamento projekto 12 straipsnyje] nurodytus reikalavimus.

(141)

Kiekvienu konkrečiu atveju Komisija vertins kitas pagalbos priemones, susijusias su draudimu nuo gaivalinių nelaimių ir ypatingų įvykių, visų pirma perdraudimo schemas ir kitas pagalbos priemones, skirtas ūkininkams ypatingai didelės rizikos zonose paremti.

(142)

Komisija nepatvirtins draudimo įmokoms padengti skirtos valstybės pagalbos didelėms įmonėms ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos įmonėms.

(143)

Komisija palankiai žiūri į pagalbos schemas, skirtas atsisakyti pajėgumų žemės ūkio sektoriuje, jeigu jos atitinka Bendrijos tvarką, reglamentuojančią gamybos pajėgumų mažinimą, ir jeigu laikomasi tam tikrų sąlygų:

(144)

Komisija pripažins, kad pagalba už pajėgumų atsisakymą yra suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitinka šiuos reikalavimus:

(145)

Sunkumus patiriančių žemės ūkio įmonių sanavimui ir restruktūrizavimui skiriama pagalba bus vertinama vadovaujantis taikomomis Bendrijos gairėmis dėl Valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (36).

(146)

Nuo 2002 m. pagalba darbo vietoms žemės ūkio sektoriuje kurti reglamentuojama 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, kuri skiriama užimtumui (37). Tame reglamente nustatytos taisyklėse sudaro vientisą tokios paramos pagrindą. Tai taikoma ir pagalbai, skirtai užimtumui tik žemės ūkio sektoriuje, kuri atitinka visus kitus to reglamento reikalavimus. Dėl žemės ūkio sektoriaus, o ypač dėl pirminės gamybos, ypatumų, valstybės narės gali būti suinteresuotos sukurti konkrečias pagalbos užimtumui žemės ūkio sektoriuje schemas. Jei tokia pagalba yra skirta visam žemės ūkio sektoriui, paramos neribojant tam tikriems produktams, tokia parama vis dar duos daugiau naudos palyginti su rizika iškraipyti konkurenciją.

(147)

Komisija pripažins valstybės pagalbą užimtumui žemės ūkio sektoriuje suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitinka visus Reglamento (EB) Nr. 2204/2002 1, 2 bei 4–9 straipsnius. Žemės ūkiui skirta pagalba skiriama tokiomis pačiomis sąlygomis.

(148)

Pagalba moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai žemės ūkio sektoriuje bus vertinama vadovaujantis kriterijais, nustatytais Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai programoje (38), įskaitant galimybę skirti papildomą paramą moksliniams tyrimams žemės ūkio sektoriuje.

(149)

Išsamumo dėlei reikėtų pabrėžti, kad be pirmiau apibūdintų pagalbos priemonių ir taisyklių žemės ūkio sektoriui visų pirma yra taikomos šios su pagalbos apibrėžtimi ir pagalbos atitikimu Sutarčiai susijusios taisyklės:

(150)

Jei bet kuri iš šių pagalbos teisinių priemonių bus persvarstoma, Komisija ketina ir toliau žemės ūkį įtraukti į jų taikymo sritį, nebent atsirastų įtikinamų priežasčių, dėl kurių žemės ūkyje reikėtų taikyti išskirtines priemones.

(151)

Dėl Sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo žemės ūkio sektoriui, turėtų būti pabrėžta, jog Komisija mano, kad bendrovės, gaminančios ir parduodančios produktus, kuriems taikomas Sutarties I priedas ir kuriems taikomas bendras rinkų organizavimas, negali būti laikomos įmonėmis, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, kaip apibrėžta Sutarties 86 straipsnio 2 dalyje (48).

(152)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(153)

Valstybės pagalba Bendrijos reklaminėms kampanijoms bus laikoma suderinama su Sutartimi, jeigu ji atitinka šiuos reikalavimus:

(154)

Jei reklaminės kampanijos metu reklamuojamos Bendrijos pripažintos nuorodos, produktų kilmę galima nurodyti, jei ji tiksliai atitinka Bendrijos registruotas nuorodas.

(155)

Jei reklamuojami nacionaliniai arba regioniniai kokybės ženklai, produktų kilmę galima paminėti kaip šalutinę informaciją. Vertindama, ar kilmė iš tiesų minima kaip šalutinė informacija, Komisija atsižvelgs į bendrą kilmę nurodančio teksto ir (arba) simbolio svarbą, įskaitant paveikslėlius ir bendrą vaizdą, ir į atskiro pardavimui skirto reklaminio teksto ir (arba) simbolio, t. y. tos reklamos dalies, kurioje nekalbama apie kilmę, svarbą.

(156)

Tiesioginė pagalba gali sudaryti ne daugiau kaip 50 %. Jei sektoriaus lėšomis (bet kokia forma) padengiama bent 50 % išlaidų, pagalbos dydis gali būti padidintas iki 100 %:

(157)

Be to, valstybės pagalba reklamai iki 100 % bus pripažinta suderinama, jeigu ji yra bendrojo pobūdžio ir duoda naudos visiems konkretaus produkto gamintojams. Tokioje reklamoje produkto kilmės minėti negalima. Reklamą gali vykdyti gamintojų grupės arba organizacijos, neatsižvelgiant į jų dydį.

(158)

Apie reklaminę veiklą, kurios metinis biudžetas yra didesnis nei 5 mln. EUR, turi būti pranešama atskirai.

(159)

Komisija įvertins ir pripažins valstybės pagalbą reklamai trečiosiose šalyse suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitinka Reglamente (EB) Nr. 2702/1999 nustatytus principus. Tačiau Komisija nepripažins, kad valstybės pagalba reklamai yra suderinama su Sutartimi, kai:

(160)

Siekdama nustatyti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(161)

Komisija nepripažins, kad valstybės pagalba už trumpalaikes paskolas yra suderinama su Sutartimi.

(162)

Galimybė taikyti mažesnius mokesčių tarifus arba atleisti nuo žemės ūkio mokesčių mokėjimo Bendrijos akcizo teisės aktuose egzistuoja nuo 1993 m. Iki šiol nebuvo aiškiai nustatyta, ar tokios priemonės yra suderinamos su valstybės pagalbos taisyklėmis. Šiuo metu galiojančia 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičiančia Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (54), valstybėms narėms leidžiama atleisti nuo mokesčių, sumažinti mokesčius, juos diferencijuoti ir grąžinti. Jos 26 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad „tokios priemonės kaip atleidimas nuo mokesčio, jo sumažinimas, diferencijavimas ar grąžinimas šioje direktyvoje apibrėžta prasme galėtų sudaryti valstybės pagalbą, o apie tai pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį turi būti pranešama Komisijai“.

(163)

Ir iš tiesų aptariamos priemonės galėtų sudaryti valstybės pagalbą, nes: jos gali būti laikomos finansuojamomis iš valstybės lėšų, nes jas taikant valstybė naudoja savo lėšas; jeigu jos yra taikomos konkrečiame ekonomikos sektoriuje, tam tikroms įmonėms arba tam tikroms produktų rūšims sudaromos palankesnės sąlygos. Jos gali iškreipti konkurenciją arba sukelti iškraipymo pavojų tokiame jautriame sektoriuje, kaip žemės ūkis, kur prekybos srautai yra labai intensyvūs.

(164)

Turi būti sudarytas taisyklių rinkinys, kad būtų galima įvertinti tokių priemonių suderinamumą su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu.

(165)

Direktyvos 2003/96/EB 8 straipsnyje nustatyta, kad minimalūs apmokestinimo lygiai (kaip nustatyta I priedo B lentelėje) taikomi produktams, naudojamiems kaip variklių degalai žemės ūkyje, sodininkystės darbams ir miškų ūkyje.

(166)

Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali taikyti nulinius mokesčių tarifus energetikos produktams ir elektros energijai, naudojamiems žemės ūkyje, sodininkystės darbams ir miškų ūkyje, ir kad remdamasi Komisijos pasiūlymu Taryba iki 2008 m. sausio 1 d. išnagrinėja, ar galimybė taikyti nulinį mokesčių tarifą yra panaikinama.

(167)

Komisija atsižvelgia į šias nuostatas formuluodama valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriaus pirminei gamybai suderinamumo taisykles ir tuo pačiu užtikrindama, kad žemės ūkio sektoriuje nebūtų taikomas mokesčių diferencijavimas. Kai Direktyvos 2003/96/EB 8 straipsnyje ir 15 straipsnio 3 dalyje numatyta mokestinė priemonė vienodai taikoma visam žemės ūkio gamybos sektoriui, Komisija laiko, kad ši priemonė gali padėti vystyti sektorių. Iki šiol Komisija gavo tik pranešimus apie mokesčių sumažinimą, susijusį su pirminėje žemės ūkio gamyboje naudojamais variklių degalais. Atsižvelgdama į tai, kad šis sumažinimas yra paremtas faktiškai pirminėje gamyboje naudojamais variklių degalų kiekiais (kurie turi būti pagrįsti ūkininkų pateiktomis sąskaitomis faktūromis), ir į tai, kad Europos Sąjungos ūkiai yra nedidelės struktūros (daugiau nei 60 % ūkių naudoja mažiau nei 5 hektarus žemės ūkio paskirties ploto), Komisija mano, kad tokia priemonė neiškreips konkurencijos. Analogiškai, pirminėje žemės ūkio gamyboje naudojamai energijai ir elektros energijai taikomos mokesčių išimtys taip pat turėtų būti gana nedidelio masto ir neturėtų taip neigiamai paveikti prekybos sąlygų, kad būtų pažeisti bendrieji interesai.

(168)

Gali būti, kad neteisėta valstybės pagalba, pvz., atleidimas nuo mokesčių, jų sumažinimas, diferencijavimas ar grąžinimas, jau buvo skiriama įsigaliojus Direktyvai 2003/96/EB pirminės žemės ūkio gamybos srityje. Jeigu ji atitiko atitinkamas direktyvos nuostatas ir žemės ūkio sektoriuje nebuvo taikomas mokesčių diferencijavimas, ji turi būti pripažinta suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu.

(169)

Minimalių apmokestinimo lygių taikymas, kaip nustatyta Direktyvos 2003/96/EB I priedo B lentelėje, produktams, naudojamiems kaip variklių degalai pirminėje žemės ūkio gamyboje, bus laikomas suderinamu su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu žemės ūkio sektoriuje nebus taikomas mokesčių diferencijavimas.

(170)

Nulinio mokesčio tarifo taikymas energetikos produktams ir elektros energijai, naudojamiems pirminėje žemės ūkio gamyboje, bus laikomas suderinamu su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu iki 2007 m. gruodžio 31 d. arba kitos Tarybos nustatytos datos, jeigu žemės ūkio sektoriuje nebus taikomas mokesčių diferencijavimas. Jei Direktyva 2003/96/EB bus pakeista, ši nuostata taip pat bus atitinkamai peržiūrėta.

(171)

Jeigu Taryba panaikins galimybę taikyti nulinį mokesčių tarifą energetikos produktams ir elektros energijai, naudojamiems žemės ūkio darbams, su mokesčių sumažinimu pagal Direktyvą 2003/96/EB susijusi valstybės pagalba bus laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu aptariamasis sumažinimas atitinka visas atitinkamas direktyvos nuostatas ir žemės ūkio sektoriuje nėra taikomas mokesčių diferencijavimas.

(172)

Neteisėta valstybės pagalba, kuri buvo skiriama įsigaliojus Direktyvai 2003/96/EB, bus laikoma suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu ji atitinka visas šio skirsnio nuostatas ir žemės ūkio sektoriuje nebuvo taikomas mokesčių diferencijavimas.

(173)

Valstybės pagalbą miškų sektoriuje (miškų ūkyje ir miškų ūkiu paremtoje pramonėje) reglamentuojančių specialių Bendrijos taisyklių nėra (55). Tačiau be valstybės pagalbos, skiriamos pagal visiems sektoriams taikomas Bendrijos taisykles, tai yra Bendrijos bendrosiose nuostatose dėl mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos (56) ir Bendrijos gairės dėl Valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (57), tam tikros Bendrijos priemonės, reglamentuojančios valstybės pagalbą prekybai ir pramoninei gamybai, yra taikomos ir miškų sektoriui, visų pirma Bendrijos 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos gairės ir Bendrijos valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairės (58). Be to, miškų sektoriui gali būti skiriama pagalba pagal pramonės veiklai taikomą de minimis reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 70/2001, kurie netaikomi žemės ūkio gamybai. Be to, be minėtų taisyklių ir priemonių praktikoje Komisija paprastai tvirtina valstybės pagalbą miškams išsaugoti, gerinti, plėsti ir prižiūrėti, kad būtų išsaugota miško funkcijų ekologinė, apsauginė ir rekreacinė vertė. Siekiant užtikrinti didesnį šios praktikos skaidrumą ir nustatyti jos taikymo sritį kitų valstybės pagalbą miškų ūkiui reglamentuojančių taisyklių atžvilgiu, reikėtų nustatyti Komisijos politiką miškų sektoriuje. Nustatant šią politiką yra būtina atsižvelgti į priemonėms, skirtoms tausiam miškų ūkio naudmenų naudojimui taikomą pagalbą, skiriamą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005, kad būtų užtikrintas nuoseklumas skiriant valstybės pagalbą ir bendrai finansuojamą paramą miškų ūkiui.

(174)

Siekdama apibrėžti būsimąją politiką Komisija pirmiausia atsižvelgė į šias aplinkybes:

(175)

Siekdama prisidėti prie miškų išsaugojimo ir gerinimo ir skatinti jų ekologines, apsaugines ir rekreacines funkcijas Komisija pripažins valstybės pagalbą iki 100 % suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu tokioms reikalavimus atitinkančioms išlaidoms, kai valstybė narė galės įrodyti, kad priemonės tiesiogiai prisideda prie ekologinių, apsauginių ir rekreacinių miškų funkcijų, biologinės įvairovės ir sveiko miško išsaugojimo arba atkūrimo:

(176)

Komisija pripažins valstybės pagalbą už žemės ūkiui ar ne žemės ūkiui skirtos žemės apželdinimą, už žemės ūkio naudmenoms taikomų žemės ūkio ir miškų ūkio sistemų sukūrimą, už Natura 2000 išmokas, už miškų aplinkosaugos išmokas, už miškų ūkio potencialo atkūrimą, prevencinių veiksmų taikymą ir už negamybines investicijas suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu pagalba atitinka Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43–49 straipsnius ir neviršija juose nustatyto pagalbos intensyvumo.

(177)

Komisija patvirtins valstybės pagalbą už papildomas išlaidas, atsiradusias dėl ekologiškų miškų ūkio technologijų, kurios viršija atitinkamus privalomuosius reikalavimus, naudojimo ir už dėl tos pačios priežasties negautas pajamas, jeigu miškų savininkai prisiima savanoriškus įsipareigojimus, susijusius su tokios technologijos naudojimu, ir šie įsipareigojimai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 47 straipsnio. Didesnė pagalba negu nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 priede bus pripažįstama suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, tik jei ji bus skiriama išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kurios turi būti tinkamai pagrindžiamos, už įrodytas papildomas išlaidas ir (arba) negautas pajamas, susijusias su įsipareigojimais, dėl kurių aplinkai padaromas akivaizdus teigiamas ir įrodomas poveikis.

(178)

Komisija pripažins valstybės pagalbą už miškų ūkio naudmenų pardavimą suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu jos intensyvumas yra ne didesnis negu nustatyta [Bendrosios išimties reglamento 4 straipsnyje] žemės ūkio naudmenų pirkimui.

(179)

Komisija pripažins valstybės pagalbą už trečiųjų šalių teikiamas miškų savininkų ir miškų ūkio darbuotojų mokymo ir konsultavimo paslaugas, įskaitant verslo planų kūrimą, miškų ūkio valdymo planų, galimybių studijas bei dalyvavimą konkursuose, parodose ir mugėse, suderinama su Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, jeigu pagalba atitinka [Išimties tvarkos reglamento projekto 15 straipsnyje] nustatytus reikalavimus.

(180)

Komisija patvirtins pagalbą už miškų savininkų asociacijų steigimą, jeigu pagalba atitinka [Išimties tvarkos reglamento projekto 9 straipsnyje] numatytus reikalavimus.

(181)

Komisija patvirtins valstybės pagalbą, susijusią su naujų technologijų pvz., pagrįstų nedidelių bandomųjų arba parodomųjų projektų, populiarinimu, jeigu pagalba atitinka [šių gairių 107 punkto] reikalavimus.

(182)

Šio skirsnio nuostatos nepanaikina galimybės miškų sektoriui taikyti kitas valstybės pagalbos taisykles, kurios taikomos visiems arba tik prekybos ir pramonės sektoriams.

(183)

Vadovaujantis toliau esančiais punktais, apie visas naujas pagalbos schemas ir bet kurią naują individualią pagalbą Komisijai turi būti pranešama prieš jas įgyvendinant pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, nuostatas (59). Tai netaikoma pagalbai, kuriai taikomas vienas iš išimties tvarkos reglamentų, priimtų Komisijos remiantis 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (60).

(184)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 89 straipsnį, nereikia atskirai pranešti, pagal Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, apie papildomą valstybės pagalbą kaimo plėtros priemonėms, kurioms skiriama Bendrijos parama, finansuoti jeigu apie šią pagalbą buvo pranešta Komisijai ir ji ją patvirtino pagal reglamento nuostatas, kaip tame reglamente nurodytos programos dalį.

(185)

Tam, kad būtų galima pasinaudoti šia išimtimi, atitinkamos priemonės turi atitikti visus valstybės pagalbai keliamus esminius reikalavimus, visų pirma šių gairių nuostatas dėl pagalbos skyrimo kriterijus atitinkančių išlaidų ir pagalbos intensyvumo. Papildomos valstybės pagalbos suma, skiriama kiekvienai iš šių priemonių, turi būti aiškiai nustatyta kaimo plėtros plane, kaip numatyta Kaimo plėtros įgyvendinimo reglamente. Komisija patvirtins tik tas plane numatytas priemones, kurios buvo nustatytos tokiu būdu. Apie valstybės pagalbą, skiriamą kitoms pagalbos priemonėms, įtrauktas ar neįtrauktas į planą, arba priemones, kurioms taikomi kitokie nei plane nurodyti reikalavimai, turi būti pranešta Komisijai atskirame pranešime pagal 88 straipsnio 3 dalį.

(186)

Be to, Komisija patvirtins tik tą plano dalį, kurioje kalbama apie valstybės narės nustatytą pagalbos sumą.

(187)

Tos pačios taisyklės analogiškai taikomos Kaimo plėtros planų pakeitimams.

(188)

Vadovaudamasi Bendrijos valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje gairėmis, taikytomis 2000–2006 m. laikotarpiu, Komisija pripažino pranešimus apie neribotos trukmės valstybės pagalbos schemas žemės ūkio sektoriuje. Dėl to gali trūkti skaidrumo, ypač kai pagalbos priemonė kelerius metus nebus taikoma. Be to, ji apsunkina Komisijai atlikti reguliarią visų turimų schemų apžvalgą.

(189)

Todėl ateityje Komisija tvirtins tik riboto galiojimo schemas. Schemų, apimančių valstybės pagalbą priemonėms, kurioms gali būti suteiktas ir bendras finansavimas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1698/2005, taikymas turėtų būti ribojamos 2007–2013 m. laikotarpiui. Kitoms pagalbos schemoms neturėtų būti numatytas ilgesnis nei septynerių metų laikotarpis.

(190)

1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 21 straipsnyje numatoma, kad valstybės narės pateikia Komisijai metines ataskaitas apie esamos pagalbos schemas, kurioms nebuvo taikyti jokie atitinkami atskaitomybės įpareigojimai pagal sąlyginį sprendimą. Išsamios taisyklės yra nustatytos 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (61).

(191)

Komisija pasilieka sau teisę kiekvienu konkrečiu atveju reikalauti papildomos informacijos apie esamas pagalbos schemas, jei tai yra būtina, tam, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutarties 88 straipsnio 1 dalį.

(192)

Tuo atveju, kai ataskaitos nebus pateiktos, kaip reikalaujama šiose gairėse, Komisija gali imtis veiksmų pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 18 straipsnį.

(193)

Atsižvelgdama į valstybių narių metines ataskaitas Komisija imsis reikiamų priemonių siekdama užtikrinti didesnį informacijos apie valstybės pagalbą žemės ūkio sektoriuje skaidrumą.

(194)

Šias gaires Komisija taikys naujai valstybės pagalbai, kuri įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d. Iki 2006 m. gruodžio 31 d. pateikti bet dar neišnagrinėti pranešimai bus vertinami pagal tas Bendrijos valstybės pagalbos gaires, kurios buvo taikomos žemės ūkio sektoriuje pranešimo pateikimo dieną. Išskyrus 195 punkte minimas priemones, nuo 2007 m. sausio 1 d. Komisija nebetaikys šių tekstų:

(195)

Vertinant pagalbos schemas ir individualią pagalbą, laikomas esama pagalba 2003 m. Stojimo akto (65) IV priedo 4 straipsnio 4 punkte nustatytąja prasme, taikomos 2006 m. gruodžio 31 d. galiojančios Bendrijos valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje gairės – jos šiai pagalbai yra taikomos iki 2007 m. gruodžio 31 d., nepažeidžiant 196 punkto ir su sąlyga, kad ta pagalba vėliausiai 2007 m. balandžio 30 d. atitinka minėtų gairių nuostatas.

(196)

Vadovaudamasi Sutarties 88 straipsnio 1 dalimi, Komisija siūlo valstybėms narėms ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d. iš dalies pakeisti savo esamas pagalbos skyrimo schemas, siekiant jas suderinti su šiomis gairėmis, išskyrus pagalbos investicijoms, susijusioms su žemės ūkio produktų perdirbimu ir pardavimu, schemas, kurios turi būti panaikintos vėliausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d., ir pagalbos investicijoms, susijusioms su žemės įsigijimu žemės ūkio valdose, schemas, kurios turi būti iš dalies pakeistos pagal šias gaires iki 2009 m. gruodžio 31 d.

(197)

Valstybės narės raginamos ne vėliau kaip iki 2007 m. vasario 28 d. raštu patvirtinti savo pritarimą šiems pasiūlymams dėl atitinkamų priemonių.

(198)

Jei kuri nors valstybė narė iki šios datos raštu nepatvirtins savo sutikimo, Komisija pritaikys Reglamento (EB) Nr. 659/1999 19 straipsnio 2 dalį ir, prireikus, pradės šioje nuostatoje numatytą tyrimo procesą.

(199)

Šios gairės taikomos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Iki šios datos Komisija, dėl svarbių konkurencijos politikos, žemės ūkio arba žmonių ir gyvūnų sveikatos politikos priežasčių arba siekdama atsižvelgti į Bendrijos kitų sričių politiką arba tarptautinius įsipareigojimus, jas gali iš dalies pakeisti.