41998A0710(01)

Vairuotojų teisių atėmimo konvencija, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu

ŠIOS KONVENCIJOS AUKŠTOSIOS SUSTARIANČIOS ŠALYS, Europos Sąjungos valstybės narės,

REMDAMOSI 1998 m. birželio 17 d. Tarybos aktu,

KADANGI siekiant kelių eismo saugos Europos Sąjungoje nepaprastai svarbu, jog tinkamomis priemonėmis vairuotojų teisių atėmimą būtų galima taikyti visos Sąjungos mastu;

KADANGI dėl laisvo asmenų judėjimo ir didėjančio tarptautinio kelių eismo, vairuotojo teises dažnai atima ne toji valstybė narė, kurioje vairuotojas gyvena, o kita valstybė narė;

KADANGI atsižvelgiant į 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvą 91/439/EEB dėl vairuotojų pažymėjimų, nacionalines nuostatas dėl vairuotojų pažymėjimų atėmimo, laikino atėmimo ir panaikinimo turėtų taikyti toji valstybė narė, kurios teritorijoje pažymėjimo turėtojas paprastai gyvena [1];

KADANGI vairuotojai, kuriems atimta vairavimo teisė ne toje valstybėje, kurioje jie paprastai gyvena, o kitoje valstybėje narėje, neturėtų išvengti tokios nuobaudos, kai jie yra ne toje valstybėje narėje, kurioje nusižengė, o kitoje valstybėje narėje;

KADANGI dėl to ypač rimtų nusižengimų atvejais ir tam tikromis sąlygomis vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė narė turėtų vykdyti kitos valstybės narės skirtą vairuotojo teisių atėmimą, taikydama priemones, kuriomis vairuotojo pažymėjimas yra atimamas, laikinai atimamas ar panaikinamas;

KADANGI dėl to, kad vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė narė vykdo tokį kitos valstybės narės skirtą vairuotojo teisių atėmimą, turėtų būti imamasi būtinų priemonių bausti už motorinės transporto priemonės vairavimą teisių atėmimo laikotarpiu pagal bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės, kurios teritorijoje tai įvyksta, įstatymus,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Šioje Konvencijoje:

a) vairuotojo teisių atėmimas – bet kuri priemonė, susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimu, kuria atimama arba laikinai atimama motorinės transporto priemonės vairuotojo teisė vairuoti ir kuriai nebetaikoma teisė ją apskųsti. Toji priemonė gali būti pirminė, antrinė arba papildoma nuobauda, arba saugos priemonė, ir ją gali skirti teisminė arba administracinė institucija;

b) nusižengimo valstybė – valstybė narė, kurios teritorijoje buvo įvykdytas kelių eismo nusižengimas, dėl kurio vairuotojui buvo atimtos teisės;

c) vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė – valstybė narė, kurios teritorijoje vairuotojas, kurio teisės atimtos, paprastai gyvena, kaip apibrėžta Direktyvos 91/439/EEB 9 straipsnyje;

d) motorinė transporto priemonė – bet kuri transporto priemonė, kuriai taikomas Direktyvos 91/439/EEB 3 straipsnio 3 dalyje pateiktas apibrėžimas.

2 straipsnis

Šia Konvencija valstybės narės įsipareigoja bendradarbiauti pagal šios Konvencijos nuostatas, siekdamos, kad vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti kitoje, o ne savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje, neišvengtų teisių atėmimo pasekmių, kai jie išvyksta iš nusižengimo valstybės.

3 straipsnis

1. Nusižengimo valstybė nedelsdama praneša vairuotojo gyvenamosios vietos valstybei apie bet kurį vairuotojo teisių atėmimą, skirtą už nusižengimą dėl priede nurodytų veiksmų.

2. Kiekviena valstybė narė gali susitarti su kita valstybe nare, kad pranešimai jai nebus siunčiami pagal šio straipsnio 1 dalį tam tikrais atvejais, kuriais taikomas 6 straipsnio 2 dalies a punktas.

4 straipsnis

1. Vadovaudamasi 6 straipsniu, vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė, gavusi pranešimą pagal 3 straipsnį, nedelsdama vykdo nusižengimo valstybės sprendimą dėl vairuotojo teisių atėmimo vienu iš šių būdų:

a) tiesiogiai vykdo sprendimą dėl teisių atėmimo, atsižvelgdama į nusižengimo valstybėje jau atliktą tos valstybės skirtą teisių atėmimo bausmės dalį; arba

b) vykdo sprendimą dėl vairuotojo teisių atėmimo, priimdama teismo ar administracinį sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus; arba

c) vietoj sprendimo dėl vairuotojo teisių atėmimo priima savo teismo ar administracinį sprendimą ir tokiu būdu, nepažeisdama 11 straipsnio, nusižengimo valstybės sprendimą pakeičia nauju sprendimu, laikydamasi šio straipsnio 3 dalies sąlygų.

2. Jei vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė taiko 1 dalies b punkte numatytą procedūrą, ji:

a) atsižvelgia į tą nusižengimo valstybės skirtą vairuotojo teisių atėmimo laiko dalį, kuri toje valstybėje jau yra atlikta;

b) gali sutrumpinti vairuotojo teisių atėmimo laiką, bet tik tiek, kad jis nebūtų trumpesnis už ilgiausią teisių atėmimo laiką, kuris yra numatytas už tos pačios rūšies nusižengimus pagal jos pačios nacionalinę teisę;

c) nepailgina nusižengimo valstybės skirto vairuotojo teisių atėmimo laiko.

3. Jei vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė taiko šio straipsnio 1 dalies c punkte numatytą procedūrą, ji:

a) laikosi nustatytų faktų, kurie yra aiškiai arba numanomai išdėstyti sprendime dėl vairuotojo teisių atėmimo nusižengimo valstybėje;

b) atsižvelgia į tą nusižengimo valstybės skirtą vairuotojo teisių atėmimo laiko dalį, kuri toje valstybėje jau yra atlikta;

c) gali sutrumpinti vairuotojo teisių atėmimo laiką pagal laiką, kuris tokiu atveju būtų buvęs skirtas pagal jos nacionalinę teisę;

d) nepratęsia nusižengimo valstybės skirto vairuotojo teisių atėmimo laiko;

e) negali pakeisti vairuotojo teisių atėmimo pinigine bauda ar kokia nors kita priemone.

4. Vykdydama vairuotojo teisių atėmimą pagal šį straipsnį, vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė prireikus nustato datą, nuo kurios ji vykdys vairuotojo teisių atėmimą.

5. Siųsdama 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, kiekviena valstybė narė pareiškimu nurodo, kurią iš šio straipsnio 1 dalyje aprašytų procedūrų ji kaip vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė ketina taikyti. Jau padarytą pareiškimą bet kuriuo metu galima pakeisti nauju pareiškimu.

5 straipsnis

Vairuotojo teisių atėmimas pagal 4 straipsnį nepažeidžia jokių papildomų eismo saugos priemonių, kurių vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė gali imtis pagal savo įstatymus.

6 straipsnis

1. Vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė atsisako atimti vairuotojo teises, kai:

a) vairuotojo teisių atėmimas yra visiškai įvykdytas nusižengimo valstybėje;

b) nusižengimą padaręs asmuo jau yra nubaustas teisių atėmimu jo gyvenamosios vietos valstybėje už tuos pačius veiksmus, ir teisių atėmimas yra jau įvykdytas arba vykdomas;

c) nusižengimą padariusiam asmeniui būtų pritaikytas visuotinis atleidimas nuo bausmės arba amnestija, jei tie veiksmai būtų buvę padaryti tos valstybės teritorijoje;

d) pagal jos įstatymus tai priemonei būtų suėjęs senaties terminas;

e) konkretaus atvejo aplinkybėmis, gavusi pagal 8 straipsnį suteiktą informaciją, ji mano, kad asmuo neturėjo pakankamos galimybės gintis.

2. Vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė gali atsisakyti atimti vairuotojo teises, jei:

a) veiksmai, už kuriuos vairuotojo teisių atėmimas skirtas nusižengimo valstybėje, nėra nusižengimas vairuotojo gyvenamosios vietos valstybėje;

b) likęs teisių atėmimo terminas, kurį būtų galima vykdyti vairuotojo gyvenamosios vietos valstybėje, yra trumpesnis nei mėnuo;

c) vairuotojo teisių atėmimas nėra numatytas pagal vairuotojo gyvenamosios vietos valstybės įstatymus už tuos veiksmus, už kuriuos nusižengimo valstybė skyrė vairuotojo teisių atėmimą.

3. Siųsdama 15 straipsnio 2 dalyje minėtą pranešimą arba bet kuriuo kitu metu bet kuri valstybė narė gali pareikšti, kad ji visuomet visiškai ar iš dalies taikys šio straipsnio 2 dalį. Kai yra padarytas toks pareiškimas, kitos valstybės narės tokį pareiškimą padariusiai valstybei narei neprivalo pranešti pagal 3 straipsnį apie tame pareiškime nurodytus vairuotojo teisių atėmimo atvejus. Bet kuri valstybė narė gali bet kuriuo metu atšaukti savo pareiškimą.

7 straipsnis

1. Nusižengimo valstybės kompetentinga institucija adresuoja 3 straipsnyje minėtą pranešimą vairuotojo gyvenamosios vietos valstybės centrinei institucijai.

2. Taikydama šio straipsnio 1 dalį ir siųsdama 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, kiekviena valstybė narė nurodo:

a) centrinę instituciją ar centrines institucijas, kurias ji paskiria;

b) kompetentingas institucijas, atsakingas už 3 straipsnyje nurodytų pranešimų pateikimą.

8 straipsnis

1. Kartu su 3 straipsnyje minėtu pranešimu pateikiama:

- informacija, padedanti surasti vairuotoją, kurio teisės atimtos,

- sprendimo dėl vairuotojo teisių atėmimo originalas arba patvirtinta kopija,

- trumpas pareiškimas apie aplinkybes ir nusižengimo valstybės teisines nuostatas, kurių pagrindu buvo skirtas vairuotojo teisių atėmimas, jei jos nėra nurodytos pačiame sprendime,

- patvirtinimas, kad tai – galutinis sprendimas,

- informacija apie vairuotojo teisių atėmimo vykdymą nusižengimo valstybėje, įskaitant teisių atėmimo trukmę ir, jei žinoma, datas, kada teisių atėmimas terminas prasideda ir kada baigiasi;

- vairuotojo pažymėjimai, jei jie yra areštuoti.

2. Kai vairuotojas, kurio teisės atimamos, nedalyvavo asmeniškai arba jam nebuvo atstovaujama procese, kartu su pranešimais pagal 3 straipsnį pateikiami įrodymai, kad asmeniui buvo tinkamai pranešta apie procesą pagal nusižengimo valstybės įstatymus.

3. Jei nustatoma, kad praneštos pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis informacijos nepakanka sprendimui pagal šią Konvenciją priimti, ypač kai konkretaus atvejo aplinkybėmis kyla abejonių, ar atitinkamas asmuo turėjo pakankamai galimybės gintis, vairuotojo gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos institucijos paprašo nusižengimo valstybės kompetentingų institucijų nedelsiant pateikti būtiną papildomą informaciją.

9 straipsnis

1. Vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, nereikalaujama jokio 3 straipsnyje minėtų pranešimų ar kartu siunčiamos 8 straipsnyje minėtos medžiagos, ar kokių nors kitų su šios Konvencijos taikymu susijusių dokumentų vertimo.

2. Bet kuri valstybė narė, siųsdama 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, gali pareikšti, kad kartu su šio straipsnio 1 dalyje minėtais dokumentais, kuriuos jai atsiuntė nusižengimo valstybė, turi būti pateiktas vertimas į vieną tokiame pareiškime nurodytų Europos Bendrijų institucijų oficialiųjų kalbų.

3. Išskyrus dokumentą, nurodytą 8 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje, šio straipsnio 1 dalyje minėtų dokumentų patvirtinti nereikia.

10 straipsnis

Vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė nusižengimo valstybei praneša apie bet kurį sprendimą, priimtą gavus pranešimą pagal 3 straipsnį, apie jo vykdymą ir, jei ji atsisako atimti vairuotojo teises pagal 6 straipsnį, atsisakymo priežastis.

11 straipsnis

1. Vairuotojo gyvenamosios vietos valstybės sprendimai neturi įtakos nusižengimo valstybės teisei savo teritorijoje vykdyti visą vairuotojo teisių atėmimo terminą, kurį nustato nusižengimo valstybė.

2. Siųsdama 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, bet kuri valstybė narė gali nurodyti, kad ji kaip nusižengimo valstybė netaikys šio straipsnio 1 dalies.

3. Nusižengimo valstybė ir vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė vykdo savo įsipareigojimus pagal šią Konvenciją taip, kad visas teisių atėmimo laikas, atsižvelgiant į vairuotojo gyvenamosios vietos valstybėje atliktą teisių atėmimo dėl atitinkamo nusižengimo laiką, nebūtų ilgesnis už teisių atėmimo laiką, kurį iš pat pradžių skyrė nusižengimo valstybė.

4. Pranešdama atitinkamam asmeniui apie sprendimą atimti teises, nusižengimo valstybė, kuri ketina taikyti šio straipsnio 1 dalį, tuo pačiu metu jam praneša apie šį faktą ir pagal 3 straipsnį vairuotojo gyvenamosios vietos valstybei siunčiamame pranešime patvirtina, kad ji tai padarė.

12 straipsnis

Kiekviena valstybė narė priima būtinas priemones, kurios jai leistų bausti už motorinės transporto priemonės vairavimą jos teritorijoje, kai vairuotojo gyvenamosios vietos valstybė, taikydama šią Konvenciją, yra atėmusi vairuotojo teises.

13 straipsnis

Šios Konvencijos įgyvendinimo sąnaudas dengia toji valstybė narė, kurioje jos patiriamos.

14 straipsnis

1. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra teismingas spręsti bet kurį valstybių narių ginčą dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, kai Taryba tokio ginčo negali išspręsti per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai ginčą Tarybai pateikė vienas iš jos narių. Teismas taip pat yra teismingas spręsti bet kurį valstybių narių ir Komisijos ginčą dėl šios Konvencijos aiškinimo ir taikymo.

2. Bet kuri valstybė narė gali pripažinti pareiškimu, padarytu siunčiant 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą ar bet kuriuo metu vėliau, Teisingumo Teismo jurisdikciją priimti preliminarius nutarimus dėl šios Konvencijos aiškinimo.

3. Valstybė narė, darydama pareiškimą pagal šio straipsnio 2 dalį, nurodo, kad:

a) bet kuris tos valstybės teismas, kurio sprendimų pagal nacionalinę teisę negali persvarstyti jokie kiti teismai, gali prašyti Teismingumo Teismo priimti preliminarų nutarimą kuriuo nors klausimu, susijusiu su jo nagrinėjama byla dėl šios Konvencijos aiškinimo, jei tas teismas mano, kad sprendimas tuo klausimu būtinas, kad jis galėtų išspręsti bylą, arba

b) bet kuris tos valstybės teismas gali prašyti Teisingumo Teismo priimti preliminarų nutarimą kuriuo nors klausimu, susijusiu su jo nagrinėjama byla dėl šios Konvencijos aiškinimo, jei tas teismas mano, kad sprendimas tuo klausimu būtinas, kad jis galėtų išspręsti bylą.

4. Taikomas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statutas ir jo darbo tvarkos taisyklės. Bet kuri valstybė narė, nesvarbu, ar ji yra padariusi pareiškimą pagal šio straipsnio 2 dalį, ar ne, turi teisę pateikti bylos aplinkybių išdėstymą arba raštiškas pastabas Teismui šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.

15 straipsnis

1. Šią Konvenciją valstybės narės priima pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

2. Valstybės narės Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui praneša apie savo konstitucinių reikalavimų, būtinų šiai Konvencijai priimti, įvykdymą.

3. Ši Konvencija įsigalioja po 90 dienų nuo 2 dalyje minėto pranešimo dienos, kai paskutinė valstybė narė, kuri tą dieną, kai Taryba priėmė šią Konvenciją parengiantį aktą, buvo Europos Sąjungos narė, įvykdo šį formalumą.

4. Prieš šiai Konvencijai įsigaliojant, bet kuri valstybė narė, siųsdama 2 dalyje minėtą pranešimą, arba kurią nors vėlesnę dieną, gali pareikšti, kad Konvencija, išskyrus jos 14 straipsnį, taikoma jos santykiams su valstybėmis narėmis, kurios yra padariusios tokį patį pareiškimą. Tokie pareiškimai pradedami taikyti po 90 dienų nuo jų deponavimo.

5. Ši Konvencija ir su ją susiję pareiškimai taikomi tik nusižengimams, padarytiems po Konvencijos įsigaliojimo arba nuo tos dienos, kurią Konvencija pradedama taikyti atitinkamų valstybių narių santykiams.

16 straipsnis

1. Šią Konvenciją gali pasirašyti bet kuri valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos narė.

2. Šios Konvencijos tekstas prisijungiančios valstybės kalba, parengtas Europos Sąjungos Tarybos, laikomas autentišku.

3. Prisijungimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui.

4. Ši Konvencija prisijungiančiai valstybei įsigalioja po 90 dienų nuo jos prisijungimo dokumento deponavimo arba Konvencijos įsigaliojimo dieną, jei ji dar nėra įsigaliojusi praėjus toms 90 dienų.

5. Prisijungiančioms valstybėms narėms taikoma 15 straipsnio 4 dalis.

17 straipsnis

Šiai Konvencijai negalima pareikšti jokių išlygų.

18 straipsnis

Jungtinės Karalystės atveju, šios Konvencijos nuostatos taikomos tik Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinei Karalystei.

19 straipsnis

1. Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius yra šios Konvencijos depozitaras.

2. Depozitaras Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia informaciją apie šios Konvencijos priėmimų, prisijungimų ir pareiškimų ir bet kokių su ja susijusių pranešimų eigą.

En fe de lo cual, los plenipotenciarios abajo firmantes suscriben el presente Convenio.

Til bekræftelse heraf har undertegnede befuldmægtigede underskrevet denne konvention.

Zu Urkund dessen haben die unterzeichneten Bevollmächtigten ihre Unterschrift unter dieses Übereinkommen gesetzt.

Σε πίστωση των ανωτέρω, οι υπογράφοντες πληρεξούσιοι έθεσαν την υπογραφή τους κάτω από την παρούσα σύμβαση.

In witness whereof, the undersigned plenipotentiaries have hereunto set their hands.

En foi de quoi, les plénipotentiaires soussignés ont apposé leurs signatures au bas de la présente convention.

Dá fhianú sin, chuir na Lánchumhachtaigh thíos-sínithe a lámh leis an gCoinbhinsiún seo.

In fede di che, i plenipotenziari sottoscritti hanno apposto le loro firme in calce alla presente convenzione.

Ten blijke waarvan de ondergetekende gevolmachtigden hun handtekening onder deze overeenkomst hebben gesteld.

Em fé do que, os plenipotenciários abaixo assinados apuseram as suas assinaturas no final da presente convenção.

Tämän vakuudeksi alla mainitut täysivaltaiset edustajat ovat allekirjoittaneet tämän yleissopimuksen.

Till bekräftelse härav har undertecknade befullmäktigade undertecknat denna konvention.

Hecho en Luxemburgo, el diecisiete de junio de mil novecientos noventa y ocho, en un ejemplar único, en lenguas alemana, inglesa, danesa, española, finesa, francesa, griega, irlandesa, italiana, neerlandesa, portuguesa y sueca, cuyos textos son igualmente auténticos y que será depositado en los archivos de la Secretaría General del Consejo de la Unión Europea.Udfærdiget i Luxembourg, den syttende juni nitten hundrede og otteoghalvfems, i ét eksemplar på dansk, engelsk, finsk, fransk, græsk, irsk, italiensk, nederlandsk, portugisisk, spansk, svensk og tysk, idet hver af disse tekster har samme gyldighed; de deponeres i arkiverne i Generalsekretariatet for Rådet for Den Europæiske Union.Geschehen zu Luxemburg am siebzehnten Juni neunzehnhundertachtundneunzig in einer Urschrift in dänischer, deutscher, englischer, finnischer, französischer, griechischer, irischer, italienischer, niederländischer, portugiesischer, schwedischer und spanischer Sprache, wobei jeder Wortlaut gleichermaßen verbindlich ist; die Urschrift wird im Archiv des Generalsekretariats des Rates der Europäischen Union hinterlegt.Έγινε στο Λουξεμβούργο, στις δεκαεπτά Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα οκτώ, σε ένα μόνο αντίτυπο, στην αγγλική, γαλλική, γερμανική, δανική, ελληνική, ιρλανδική, ισπανική, ιταλική, ολλανδική, πορτογαλική, σουηδική και φινλανδική γλώσσα· κάθε κείμενο είναι εξίσου αυθεντικό και κατατίθεται στα αρχεία της Γενικής Γραμματείας του Συμβουλίου της Ευρωπαϊκής Ένωσης.Done at Luxembourg on the seventeenth day of June in the year one thousand nine hundred and ninety-eight, in a single original, in the Danish, Dutch, English, Finnish, French, German, Greek, Irish, Italian, Portuguese, Spanish and Swedish languages, each text being equally authentic, such original remaining deposited in the archives of the General Secretariat of the Council of the European Union.Fait à Luxembourg, le dix-sept juin mil neuf cent quatre-vingt-dix-huit, en un exemplaire unique, en langues allemande, anglaise, danoise, espagnole, finnoise, française, grecque, irlandaise, italienne, néerlandaise, portugaise et suédoise, chaque texte faisant également foi, exemplaire qui est déposé dans les archives du Secrétariat général du Conseil de l'Union européenne.Arna dhéanamh i Lucsamburg ar an seachtú lá déag de Mheitheamh sa bhliain míle naoi gcéad nócha a hocht, i scríbhinn bhunaidh amháin sa Bhéarla, sa Danmhairgis, san Fhionlainnis, sa Fhraincis, sa Ghaeilge, sa Ghearmáinis, sa Ghréigis, san Iodáilis, san Ollainnis, sa Phortaingéilis, sa Spáinnis agus sa tSualainnis agus comhúdarás ag na téacsanna i ngach ceann de na teangacha sin; déanfar an scríbhinn bhunaidh sin a thaisceadh i gcartlann Ardrúnaíocht Chomhairle an Aontais Eorpaigh.Fatto a Lussemburgo, addì diciassette giugno millenovecentonovantotto, in un unico esemplare in lingua danese, finlandese, francese, greca, inglese, irlandese, italiana, olandese, portoghese, spagnola, svedese e tedesca, ciascun testo facente ugualmente fede, e depositato negli archivi del Segretariato generale del Consiglio dell'Unione europea.Gedaan te Luxemburg, de zeventiende juni negentienhonderd achtennegentig, in één exemplaar in de Deense, de Duitse, de Engelse, de Finse, de Franse, de Griekse, de Ierse, de Italiaanse, de Nederlandse, de Portugese, de Spaanse en de Zweedse taal, zijnde alle teksten gelijkelijk authentiek, dat wordt neergelegd in het archief van het Secretariaat-generaal van de Raad van de Europese Unie.Feito no Luxemburgo, em dezassete de Junho de mil novecentos e noventa e oito, em exemplar único, nas línguas alemã, dinamarquesa, espanhola, finlandesa, francesa, grega, inglesa, irlandesa, italiana, neerlandesa, portuguesa e sueca, fazendo igualmente fé todos os textos, depositado nos arquivos do Secretariado-Geral do Conselho da União Europeia.Tehty Luxemburgissa seitsemäntenätoista päivänä kesäkuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäkahdeksan englannin, espanjan, hollannin, iirin, italian, kreikan, portugalin, ranskan, ruotsin, saksan, suomen ja tanskan kielellä yhtenä alkuperäiskappaleena, joka talletetaan Euroopan unionin neuvoston pääsihteeristön arkistoon ja jonka jokainen teksti on yhtä todistusvoimainen.Som skedde i Luxemburg den sjuttonde juni nittonhundranittioåtta i ett enda exemplar på danska, engelska, finska, franska, grekiska, iriska, italienska, nederländska, portugisiska, spanska, svenska och tyska språken, vilka samtliga texter är lika giltiga, vilket skall deponeras i arkivet vid generalsekretariatet vid Europeiska unionens råd.

Pour le gouvernement du Royaume de BelgiqueVoor de regering van het Koninkrijk BelgiëFür die Regierung des Königreichs Belgien

+++++ TIFF +++++

For regeringen for Kongeriget Danmark

+++++ TIFF +++++

Für die Regierung der Bundesrepublik Deutschland

+++++ TIFF +++++

Για την κυβέρνηση της Ελληνικής Δημοκρατίας

+++++ TIFF +++++

Por el Gobierno del Reino de España

+++++ TIFF +++++

Pour le gouvernement de la République française

+++++ TIFF +++++

Thar ceann Rialtas na hÉireannFor the Government of Ireland

+++++ TIFF +++++

Per il governo della Repubblica italiana

+++++ TIFF +++++

Pour le gouvernement du Grand-Duché de Luxembourg

+++++ TIFF +++++

Voor de regering van het Koninkrijk der Nederlanden

+++++ TIFF +++++

Für die Regierung der Republik Österreich

+++++ TIFF +++++

Pelo Governo da República Portuguesa

+++++ TIFF +++++

Suomen hallituksen puolestaPå finska regeringens vägnar

+++++ TIFF +++++

På svenska regeringens vägnar

+++++ TIFF +++++

For the Government of the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

+++++ TIFF +++++

[1] OL L 237, 1991 8 24, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 97/26/EB (OL L 150, 1997 6 7, p. 41).

--------------------------------------------------