9.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/158

(1)

Komisijos sprendimu 2010/221/ES (2) tam tikroms valstybėms narėms leidžiama taikyti pateikimo rinkai ir importo apribojimus vandens gyvūnų siuntoms, kad tam tikros ligos nepatektų į jų teritoriją, jeigu valstybės narės įrodė, kad jų teritorija arba tam tikros jų teritorijos demarkacinės zonos yra neužkrėstos tokiomis ligomis, arba kad jos yra patvirtinusios ligų likvidavimo arba priežiūros programą, siekdamos išvengti minėtų ligų. Valstybės narės, kurios yra patvirtinusios vienos arba kelių šių ligų likvidavimo programą, gali, remdamosi to sprendimo 3 straipsnio 2 dalimi, ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. dėl šių ligų taikyti pateikimo rinkai ir importo apribojimus;

(2)

Sprendime 2010/221/ES numatyta, kad jo I priede išvardytos valstybės narės ir jų dalys laikytinos neužkrėstomis tame priede išvardytomis ligomis. Be to, tuo sprendimu patvirtintos tam tikrų valstybių narių priimtos likvidavimo programos, skirtos jo II priede išvardytoms teritorijoms ir ligoms. Tuo sprendimu taip pat patvirtintos tam tikrų valstybių narių priimtos austrių herpeso viruso 1 μνar (OsHV-1μVar) priežiūros programos, kurios taikomos jo III priede išvardytose teritorijose;

(3)

Suomija, siekdama išvengti lašišinių alfaviruso (LAV) patekimo į savo teritorijos žemynines dalis, pagal Direktyvos 2006/88/EB 43 straipsnį pateikė Komisijai patvirtinti paraišką dėl vandens gyvūnų siuntoms taikomų pateikimo rinkai ir importo apribojimų. Pagrindinė Suomijos paraiškos pateikimo priežastis yra tai, kad LAV jam neatsparių rūšių žuvims gali sukelti sunkias ligas, pvz., virusinę kasos ligą (VKL) ir miego ligą. Šios ligos lengvai plinta ir esama įrodymų, kad jos sukelia didelių nuostolių, visų pirma ūkiams, kuriuose auginamos atlantinės lašišos (Salmo salar), bet taip pat nuo jų gali smarkiai nukentėti vaivorykštinių upėtakių (Oncorhynchus mykiss) ir paprastųjų šlakių (Salmo trutta) populiacijos. Suomijoje per metus maisto gamybos ir žuvų išteklių atkūrimo tikslais užauginamas didelis šių rūšių žuvų kiekis. Tų rūšių žuvis būtina apsaugoti, kad neužsikrėstų LAV;

(4)

Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) Vandens gyvūnų sveikatos kodekse LAV infekcija apibrėžta kaip Togaviridae šeimos alfavirusų genties bet kokio LAV potipio infekcija. Nuo 2014 m. apie tokias infekcijas būtina pranešti OIE, o OIE vandens gyvūnų diagnostinių tyrimų vadove (OIE vandens gyvūnų vadovas) yra nustatyti patogeno aptikimo ir identifikavimo diagnostiniai metodai. Be to, Vandens gyvūnų sveikatos kodekse pateikiamos konkrečios rekomendacijos dėl LAV neužkrėstos teritorijos statuso įgijimo bei išlaikymo ir dėl vandens gyvūnų bei jų produktų importavimo ir vežimo tranzitu iš šalies, kuri nėra pripažinta kaip neužkrėsta LAV;

(5)

Suomija pateikė informaciją apie savąją vandens gyvūnų ligų kontrolės ir privalomo pranešimo apie jas sistemą ir informaciją apie įdiegtas priežiūros sistemas, registruojančias LAV neužkrėstas Suomijos žemynines dalis. Vertinimas, kad Suomijos žemyninės dalys nėra užkrėstos LAV, pagrindžiamas informacija, kuria patvirtinama, kad nuo 2010 m., kai pagal Suomijos įstatymus tapo privaloma pranešti apie ligą, buvo įdiegta LAV pasyvioji priežiūra, o 2013–2014 m. buvo vykdyta tikslinė priežiūra; abiejų rūšių priežiūra buvo vykdoma naudojant OIE vandens gyvūnų vadove nustatytus diagnostinius metodus;

(6)

Suomija taip pat pateikė informaciją apie epidemiologinę situaciją, susijusią su bendruose su Norvegija, Švedija ir Rusija baseinuose esančiu LAV, ir apie įdiegtas biologinio saugumo priemones, užkertančias kelią galimybei pernešti LAV iš pakrantės rajonų į žemynines Suomijos dalis. Ta informacija įrodo, kad įdiegtos priemonės atitinka OIE rekomendacijas, ir ji taip pat pagrindžia tvirtinimą, kad Suomijos žemyninės dalys gali būti laikomos neužkrėstomis LAV;

(7)

remiantis tuo, kad OIE pripažįsta LAV kaip sunkią infekcinę tam tikrų rūšių lašišinių šeimos žuvų ligą, ir remiantis Suomijos pateikta informacija apie dabartinį sveikatos statusą, susijusį su LAV, ir apie galimas ekonomines ir ekologines pasekmes, kurios kiltų LAV patekus į žemynines Suomijos dalis, esama pagrindo leisti pagal Direktyvos 2006/88/EB 43 straipsnį taikyti tam tikrus pateikimo rinkai ir importo apribojimus, siekiant užkristi kelią LAV patekimui. Todėl į Sprendimo 2010/221/ES I priedą (dėl Suomijos teritorijos žemyninių dalių) turėtų būti įtrauktas lašišinių alfavirusas (LAV);

(8)

Jungtinė Karalystė yra įtraukta į Sprendimo 2010/221/ES I priedą nurodant Didžiosios Britanijos teritoriją, išskyrus Vitstablo įlanką (Whitstable Bay) Kente, Blakvoterio estuariją (Blackwater Estuary) bei Kraučo upę (River Crouch) Esekse ir Pulo įlanką (Poole Harbour) Dorsete, kurios pripažintos neužkrėstomis OsHV-1μVar.

(9)

Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai, kad neseniai OsHV-1μVar buvo aptiktas Raučo upėje (River Roach) Esekse ir teritorijoje už Vitstablo įlankos (Whitstable Bay) šiaurinėje Kento pakrantėje. Be to, šį virusą aptikus Raučo upėje (River Roach) ir atlikus epidemiologinį vertinimą, neužkrėsta Esekso dalis išplečiama, kad apimtų esamas neužkrėstas Blakvoterio (Blackwater) estuarijos ir Kolno upės (River Colne) dalis. Galiausiai Jungtinė Karalystė pranešė, kad OsHV- 1μVar buvo aptiktas Tino upėje (River Teign) Devone. Todėl šios teritorijos nebeturėtų būti pripažįstamos neužkrėstomis. Turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas Jungtinės Karalystės teritorijos, pripažįstamos kaip neužkrėstos OsHV-1μVar, geografinių ribų nustatymas;

(10)

Švedijos teritorijos žemyninė dalis yra nurodyta Sprendimo 2010/221/ES II priede kaip teritorija, kuriai yra patvirtinta bakterinės inkstų ligos (toliau – BIL) likvidavimo programa. Be to, Švedijos teritorijos pakrantės dalys yra išvardytos tame priede kaip dalys, kurioms yra patvirtinta infekcinės kasos nekrozės (IKN) likvidavimo programa.

(11)

Švedija pranešė Komisijai, kad per pastaruosius trejus metus vykdant priežiūrą teritorijose, kurioms yra patvirtinta likvidavimo programa, BIL buvo aptikta penkiuose ūkiuose. Šiuo metu šiuose ūkiuose taikomos kontrolės ir likvidavimo priemonės siekiant nustatyti neužkrėstos teritorijos statusą. Kad būtų galima vykdyti tolesnę šių ūkių stebėseną ir atlikti bendrą visos BIL programos vertinimą, Švedija paprašė pratęsti laikotarpį, per kurį gali taikyti su šia liga susijusius pateikimo rinkai ir importo apribojimus, kaip nustatyta Sprendime 2010/221/ES. Atsižvelgiant į programos rezultatus, toks pratęsimas yra tinkamas;

(12)

dėl IKN – tiek Suomija, tiek Švedija anksčiau yra prašiusios Komisiją įvertinti šios ligos priežiūros ir likvidavimo programų tolesnį metodą ir apimtį. Šiuo metu pagal IKN apibrėžtį ji apima visas IKN viruso genų grupes. Turimais duomenimis Europoje ūkiuose auginamų lašišinių mirtingumą ir klinikinių ligos požymių pasireiškimą sukelia tik genų grupės Nr. 5 IKN viruso padermės. Todėl tos likvidavimo programos neturėtų aprėpti kitų genų grupių. Vis dėlto sprendimą dėl to galima priimti tik remiantis išsamiu moksliniu vertinimu. Kol kas toks vertinimas nebuvo atliktas. Kol toks vertinimas nebus atliktas, tikslinga pratęsti Švedijos tebevykdomą IKN likvidavimo programą ir toliau leisti taikyti pateikimo rinkai ir importo apribojimus, kaip nustatyta Sprendime 2010/221/ES;

(13)

Komisija atliks užkrečiamųjų gyvūnų ligų, dėl kurių gali būti taikomos nacionalinės priemonės, vertinimą pagal planuojamuose naujuose Sąjungos gyvūnų sveikatos teisės aktuose nustatytą sistemą. Atsižvelgiant į tai, tikslinga pratęsti Sprendimo 2010/221/ES 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, iki kurio leidžiama taikyti tam tikras nacionalines priemones, tol, kol nebus atlikti šie vertinimai ir neįsigalios nauji Sąjungos gyvūnų teisės aktai, o tai turėtų įvykti 2021 m.;

(14)

Sprendimo 2010/221/ES III priede išvardytos devynios Airijos teritorijos dalys, kurioms yra patvirtinta OsHV-1μVar priežiūros programa. Neseniai Airija informavo Komisiją, kad OsHV-1μVar buvo aptiktas dviejose vietovėse – Gvibaros įlankoje (Gweebara Bay) (2 dalis) ir Kenmero įlankoje (Kenmare Bay) (7 dalis). Todėl šios dalys turėtų būti išbrauktos iš III priede išvardytų teritorijų sąrašo;

(15)

Airija taip pat paskelbė, kad Sprendimo 2010/221/ES III priede išvardytas likusias 5 dalis ir naują A dalį (Tralee Bay Hatchery) ji paskelbė neužkrėstomis OsHV-1μVar. Šis paskelbimas atitinka Direktyvoje 2006/88/EB nustatytus paskelbimo ligos neužkrėsta teritorija reikalavimus. Taigi, toliau nurodytos Airijos teritorijos dalys turėtų būti laikomos neužkrėstomis OsHV-1μVar ir todėl jos turėtų būti išvardytos Sprendimo 2010/221/ES I priede: 1 dalis. Šip Heiveno įlanka (Sheephaven Bay), 3 dalis. Kilalos įlanka, Brod Heiveno įlanka ir Blaksodo įlanka (Killala Bay, Boadhaven Bay, Blacksod Bay), 4 dalis. Strimstauno įlanka (Streamstown Bay), 5 dalis. Bertagbojaus ir Golvėjaus įlankos (Bertraghboy Bay, Galway Bay), 6 dalis. Polnašerio įlanka (Poulnashaary Bay) ir A dalis. Tralee Bay Hatchery;

(16)

iš Airijos paskelbimo matyti, kad Sprendimo 2010/221/ES III priede išvardytos visos likusios penkios dalys yra neužkrėstos, todėl OsHV-1μVar priežiūros programa, pagal kurią įrodoma, kad teritorija yra neužkrėsta, kaip nurodyta tame priede, nebebus taikoma išvardytoms Airijos dalims. Todėl Airijai skirtas įrašas III priede turėtų būti išbrauktas;

(17)

Sprendimo 2010/221/ES 3 straipsnio 2 dalyje tam tikras nacionalines priemones pagal Direktyvos 2006/88/EB 43 straipsnį leidžiama taikyti tik iki 2015 m. gruodžio 31 d. Siekiant nepertraukti šių priemonių taikymo, siūlomi pakeitimai turėtų būti taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d.;

(18)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,