PRIEDAS

1.   ĮVADAS

Šis dokumentas yra pirmasis konkrečiam sektoriui skirtas informacinis dokumentas (KSID), parengtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo 46 straipsnį. Siekiant padėti suprasti šį KSID, šiame įvade trumpai aprašomas jo teisinis pagrindas ir naudojimasis juo.

Šis KSID grindžiamas Naujų technologijų tyrimų instituto (NTTI) – vieno iš septynių Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (angl. JRC) institutų – parengta išsamia moksline ir politikos ataskaita (1).

Susijęs teisinis pagrindas

Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS), kurioje organizacijos gali dalyvauti savanoriškai, įsteigta 1993 m. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1836/93 (2). Vėliau EMAS buvo smarkiai pakeista du kartus:

—	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 761/2001 (3),

—	Reglamentu (EB) Nr. 1221/2009.

Svarbus naujas 2010 m. sausio 11 d. įsigaliojusios paskiausios redakcijos aspektas yra Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 46 straipsnyje nustatytas konkretiems sektoriams skirtų informacinių dokumentų (KSID), kuriuose nurodoma geriausia konkrečių sektorių aplinkosaugos vadybos praktika, rengimas. Juose nurodoma geriausia aplinkosaugos vadybos praktika (GAVP), konkrečių sektorių aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai, o tam tikrais atvejais – pažangos kriterijai ir klasifikavimo sistemos, kuriomis nustatomi veiksmingumo lygiai.

Kaip suprasti šį dokumentą ir juo naudotis

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (EMAS) – tai sistema, kurioje savanoriškai gali dalyvauti organizacijos, įsipareigojančios nuolat gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Atsižvelgiant į tai, šiame konkrečiam sektoriui skirtame informaciniame dokumente (KSID) pateikiamos konkrečiai mažmeninės prekybos sektoriui skirtos gairės ir nurodomos įvairios gerinimo galimybės ir geriausia praktika. KSID tikslas – idėjomis ir įkvėpimu, taip pat praktinėmis ir techninėmis gairėmis teikti pagalbą ir paramą visoms savo aplinkosauginį veiksmingumą ketinančioms gerinti organizacijoms.

Šis KSID skirtas, pirma, organizacijoms, kurios jau yra įregistruotos EMAS, antra, organizacijoms, ketinančioms registruotis EMAS ateityje, ir, trečia, organizacijoms, kurios įgyvendina kitą aplinkosaugos vadybos sistemą arba kurios netaiko oficialios aplinkosaugos vadybos sistemos, bet nori sužinoti daugiau apie geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką, kad galėtų gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą. Taigi šio dokumento tikslas – padėti visoms organizacijoms ir mažmeninės prekybos sektoriaus subjektams sutelkti dėmesį į svarbius tiesioginius ir netiesioginius aplinkosaugos aspektus, rasti informacijos apie geriausią praktiką ir atitinkamus konkrečiam sektoriui skirtus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, pagal kuriuos jos (jie) galėtų įvertinti savo aplinkosauginį veiksmingumą, ir pažangos kriterijus.

Reglamente (EB) Nr. 1221/2009 (4 straipsnio 1 dalies d punkte) nustatyta, kad EMAS registruotos organizacijos privalo parengti aplinkosaugos ataskaitą. Vertinant aplinkosauginį veiksmingumą turi būti atsižvelgiama į atitinkamą KSID. Komisijos sprendime 2013/131/ES (4), kuriuo paskelbiamas naudojimo vadovas, jame išdėstant veiksmus, reikalingus siekiant dalyvauti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (EMAS naudojimo vadovas), daroma nuoroda į teisinį EMAS konkretiems sektoriams skirtų informacinių dokumentų pobūdį. EMAS naudotojo vadove ir šiame sprendime nurodyta, kad EMAS registruota organizacija aplinkosaugos ataskaitoje privalo paaiškinti, kaip atsižvelgta į KSID, jei jie parengti; t. y. kaip ji, siekdama (dar) pagerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą, naudojosi KSID priemonėms ir veiksmams ir galbūt prioritetams nustatyti. Be to, šiame sprendime taip pat nurodyta, kad įvykdyti nustatytus pažangos kriterijus nėra būtina, nes dėl savanoriško EMAS pobūdžio kriterijų taikymo galimybes sąnaudų ir naudos požiūriu įvertina pačios organizacijos.

Šiame dokumente pateikta informacija grindžiama tiesiogiai pačių suinteresuotųjų subjektų pateiktais duomenimis, kuriuos išanalizavo Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras. Techninė darbo grupė, kurią sudaro ekspertai ir sektoriaus suinteresuotieji subjektai, remdamasi savo narių ekspertinėmis žiniomis, kartu su Europos Komisijos Jungtiniu tyrimų centru įvertino aprašytus kriterijus, dėl jų sutarė ir juos patvirtino. Taigi pateikta informacija apie atitinkamus konkretaus sektoriaus aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius ir pažangos kriterijus atitinka aplinkosauginio veiksmingumo lygį, kurį gali pasiekti veiksmingiausios sektoriaus organizacijos. Kalbant apie aplinkosaugos ataskaitą, Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 4 straipsnio 1 dalies d punkte daroma nuoroda į to reglamento IV PRIEDĄ, kuriame nustatyta, kad aplinkosaugos ataskaitoje taip pat turi būti pateikiami pagrindiniai rodikliai ir kiti susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai. Vadinamieji „kiti susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai“ (IV PRIEDO C DALIES 3 PUNKTAS) yra susiję su konkretesniais aplinkosaugos ataskaitoje nustatytais aplinkosaugos aspektais ir apie juos turi būti pranešama papildant pagrindinius rodiklius. Šiuo tikslu taip pat reikia atsižvelgti į KSID (IV PRIEDO C DALIES 3 PUNKTAS). Jei pagrįsta techninėmis priežastimis, organizacija gali padaryti išvadą, kad vienas arba daugiau iš EMAS pagrindinių rodiklių ir vienas arba daugiau konkrečiam sektoriui skirtame dokumente pateiktų konkrečiam sektoriui skirtų rodiklių jai nėra aktualūs, ir gali apie juos nepranešti. Pavyzdžiui, ne maisto prekių mažmenininkui nereikia pranešti apie komercinio maisto produktų šaldymo energijos vartojimo efektyvumo rodiklius, nes tai yra neaktualu. Pasirenkant aktualius rodiklius reikėtų atsižvelgti į toliau išdėstytus aspektus. Kai kurie rodikliai yra labai susiję su tam tikros geriausios praktikos įgyvendinimu. Taigi jie taikomi tik šią geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką įgyvendinančioms organizacijoms. Vis dėlto, jei geriausia aplinkosaugos vadybos praktika organizacijai tinka, net jei ji jos netaiko, organizacijai rekomenduojama apie susijusį rodiklį pranešti, kad būtų galima nustatyti bent palyginamą pradinę būklę.

Nurodyti rodikliai atrinkti iš pavyzdinių sektoriaus organizacijų dažniausiai taikomų rodiklių. Organizacijos gali tikrinti, kurie iš atrinktų aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių (arba tinkamų alternatyvų) yra tinkamiausi konkrečiu atveju.

EMAS aplinkosaugos vertintojai tikrina, ar ir kaip organizacija atsižvelgė į KSID rengdama aplinkosaugos ataskaitą (Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 18 straipsnio 5 dalies d punktas). Taigi veiklą vykdantiems akredituotiems aplinkosaugos vertintojams reikės gauti iš organizacijos duomenų, kaip atsižvelgta į KSID. Jie tikrina ne atitiktį aprašytiems pažangos kriterijams, bet duomenis, kaip konkrečiam sektoriui skirtu informaciniu dokumentu vadovautasi siekiant nustatyti tinkamas savanoriškas priemones, kurias organizacija gali įgyvendinti siekdama gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą.

EMAS registracija yra nuolatinis procesas. Todėl ketinanti gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą (ir jį persvarstanti) organizacija konkrečiam sektoriui skirtame informaciniame dokumente kaskart turi ieškoti konkrečių klausimų, siekdama rasti idėjų, ką palaipsniui daryti toliau.

Konkrečiam sektoriui skirto informacinio dokumento struktūra

Šį dokumentą sudaro 4 skyriai. 1 skyriuje pristatomas EMAS teisinis pagrindas ir aprašoma, kaip naudotis šiuo dokumentu. 2 skyriuje apibrėžiama šio KSID taikymo sritis. 3 skyriuje aprašoma įvairi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika (GAVP), kartu pateikiama informacija apie jos taikymo galimybes, daugiausia susijusias su naujais ir esamais įrenginiais ir (arba) naujomis ir esamomis parduotuvėmis, taip pat su MVĮ. Kartu su kiekviena GAVP taip pat nurodomi tinkami aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir susiję pažangos kriterijai. Dėl kiekvienos iš įvairių pristatytų priemonių ir metodų nurodytas daugiau nei vienas aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis, nes praktikoje yra taikomi įvairūs rodikliai.

4 skyriuje pateikta išsami lentelė, kurioje pateikti susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai, paaiškinimai ir pažangos kriterijai.

2.   TAIKYMO SRITIS

Šis KSID skirtas mažmeninės prekybos sektoriaus organizacijų aplinkosaugos valdymo klausimams. Šiam sektoriui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006 (5) nustatytą statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių paskirtas NACE kodas 47 (NACE 2 red.) ir jis yra apibūdinamas kaip „mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą“. Paslaugų mažmeninė prekyba, pvz., restoranai, kirpyklos, kelionių agentūros, prie šios veiklos nepriskiriama.

Jis taikomas visai mažmeninės prekybos parduotuvėse parduodamų produktų vertės grandinei, kaip parodyta šioje įvedinių ir išvedinių schemoje:

2.1 lentelėje nustatomi svarbiausi aplinkosaugos aspektai, kuriuos turi valdyti mažmeninės prekybos sektoriaus organizacijos.

Lentelėje prie kiekvienos kategorijos nurodomi šiame KSID aptariami aspektai. Pasirinkti mažmenininkams svarbiausi aplinkosaugos aspektai. Vis dėlto konkrečių mažmenininkų valdytinus aplinkosaugos aspektus reikėtų įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Taip pat gali būti svarbūs nenurodytų sričių aplinkos aspektai, pvz., nuotekų, pavojingųjų atliekų, biologinės įvairovės arba medžiagų.

2.1 lentelė

Svarbiausi šiame dokumente aptariami aplinkosaugos aspektai

Kategorija	Pobūdis (6)	Šiame dokumente aptariami aspektai
Energinis naudingumas	Tiesioginis	Pastatai, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistema, šaldymas, apšvietimas, prietaisai, atsinaujinančioji energija, energijos vartojimo stebėsena
Išmetamieji teršalai	Tiesioginis	Šaldalai
Tiekimo grandinė	Netiesioginis	Verslo strategija, produktų prioritetų nustatymas, gerinimo mechanizmai, pasirinkimo peržiūrėjimas, aplinkosaugos kriterijai, informavimas ir sklaida, ekologinis ženklinimas (įskaitant nuosavo prekių ženklo produktus (7))
Transportas ir logistika	Tiesioginis ir (arba) netiesioginis	Stebėsena, viešieji pirkimai, sprendimų priėmimas, transporto rūšys, paskirstymo tinklas, planavimas, pakuočių projektavimas
Atliekos	Tiesioginis	Maisto atliekos, pakuotės, grąžinimo sistemos
Medžiagos ir ištekliai	Tiesioginis	Popieriaus sąnaudos
Vanduo	Tiesioginis	Lietaus vandens surinkimas ir valymas
Įtaka vartotojams	Netiesioginis	Su vartojimu susiję aplinkosaugos aspektai, pvz., plastikiniai maišeliai

Pristatyta geriausia aplinkosaugos vadybos praktika (GAVP) skirstoma į šias grupes:

—	GAVP, kuria siekiama gerinti energinį naudingumą, įskaitant šaldalų valdymą,

—	GAVP, kuria siekiama gerinti mažmeninių tiekimo grandinių ekologinį tvarumą,

—	GAVP, kuria siekiama gerinti transporto ir logistikos veiklą,

—	GAVP, susijusi su atliekomis,

—	kita GAVP (popieriaus sąnaudų mažinimas ir ekologiškesnio popieriaus naudojimas komercinėms publikacijoms, lietaus vandens surinkimas ir pakartotinis naudojimas, taip pat vartotojų aplinkosaugos įpročių ugdymas).

GAVP apima svarbiausius sektoriaus aplinkosauginius aspektus.

3.   MAŽMENINĖS PREKYBOS SEKTORIAUS GERIAUSIA APLINKOSAUGOS VADYBOS PRAKTIKA, SEKTORIAUS APLINKOSAUGINIO VEIKSMINGUMO RODIKLIAI IR PAŽANGOS KRITERIJAI

3.1.   Energinis naudingumas, įskaitant šaldalų valdymą

3.1.1.   Pastatų apvalkalų projektavimas ir modernizavimas siekiant užtikrinti optimalų energinį naudingumą

GAVP – gerinti esamų mažmenininkų pastatų apvalkalus siekiant kuo labiau sumažinti energijos nuostolius iki priimtino įmanomo lygio, taikant įvairius metodus, pvz., nurodytuosius 3.1 lentelėje. Be to, GAVP apima pastatų apvalkalų projektavimo optimizavimą siekiant įvykdyti griežtus standartus, kuriais nustatyti griežtesni reikalavimai nei esamais teisės aktais, ypač naujų pastatų atveju.

3.1 lentelė

Pastatų apvalkalų elementai ir susiję metodai

Apvalkalo elementas	Metodas
Sienos, fasadas, stogas, grindys; rūsio lubos	Izoliacinės medžiagos keitimas
	Izoliacijos storio didinimo metodai
Langai ir (arba) įstiklinimas	Pakeitimas efektyvesniu įstiklinimu
	Sąvarų ir rėmų pakeitimas efektyvesniais
Užsklandos nuo saulės	Išorinių ir vidinių užsklandų nuo saulės įtaisų naudojimas
Orinis sandarumas	Durų gerinimas
	Sparčiai veikiančios durys
	Sandarinimas
	Buferinių sričių įtraukimas
Bendrasis apvalkalas	Orientacija
	Techninė priežiūra

Taikymo galimybės

Techniškai tai įmanoma taikyti kiekvienam naujam ir esamam pastatui arba pastato vienetui. Gyventojai gali įgyvendinti mechanizmus, kuriais siekiama daryti įtaką savininkams, ir turėtų žinoti apie pastato apvalkalo svarbą ir jo aplinkosauginį veiksmingumą. Pastato apvalkalui modernizuoti reikia daug investicijų. Apskritai šia GAVP taupomos lėšos, bet grąža gaunama daug vėliau, todėl, siekiant sumažinti sąnaudas, šią GAVP rekomenduojama taikyti kartu su kitais svarbiais parduotuvės renovacijos darbais (pvz., keičiant parduotuvės išdėstymą, apšvietimą, saugą, struktūrą, ją plečiant ir pan.).

Galimybės taikyti šią GAVP mažosioms įmonėms  (8) paprastai palyginti ribotos, nes reikia didelių investicijų, o poveikis pastato charakteristikoms yra nepakankamas.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijus
i1) Parduotuvės (pardavimo salės) savitosios energijos sąnaudos vienam m2 per metus i2) Parduotuvės (pardavimo salės) savitosios pirminės energijos sąnaudos vienam m2 per metus	b1) Jei galima atgauti atliekinę šaldymo šilumą, pardavimo salės savitosios šildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo energijos sąnaudos vienam m2 yra 0 kWh vienam m2 per metus arba mažesnės. Kitu atveju naujų pastatų sąnaudos yra 40 kWh vienam m2 per metus arba mažesnės, o esamų pastatų – 55 kWh vienam m2 per metus arba mažesnės (9).

3.1.2.   Esamų ir naujų pastatų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų projektavimo prielaidos

GAVP – modernizuoti esamas ŠVOK (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo) sistemas taip siekiant mažinti energijos sąnaudas ir gerinti patalpų oro kokybę. GAVP yra optimizuoti ŠVOK sistemų projektavimą naujuose pastatuose, naudojant novatoriškas sistemas, kuriomis mažinamas pirminės energijos poreikis ir didinamas efektyvumas.

Taikant geriausią projektavimo praktiką turėtų būti sudaromos sąlygos geriausiam integravimui į pastato apvalkalą, vengiama per didelio dydžio ir pasirenkama tinkama pastato orientacija, siekiant mažinti bendrąsias energijos sąnaudas. Naujoms parduotuvėms gali būti pirmiausia svarbūs šie aspektai: įstiklinimas, atliekinė šaldymo šiluma, atsinaujinančioji energija, šilumos siurbliai ir kitos novatoriškos sistemos. Patalpų oro kokybės stebėsenos ir energijos vadybos sistemos laikomos geriausia praktika ŠVOK sistemų techninės priežiūros atžvilgiu.

Taikymo galimybės

Ši GAVP yra visiškai taikytina naujiems pastatams. Modernizuoti ŠVOK sistemą siekiant mažinti energijos sąnaudas galima ir bet kuriame esamame pastate, bet ŠVOK sistemos modernizavimo poveikiui įtakos gali turėti pastato charakteristikos. Klimato poveikis labai svarbus pasirenkant galimus įgyvendinti metodus. Naujas ŠVOK sistemas esamame pastate, pvz., įrengiant kogeneracijos įrenginius, šilumos atgavimo sistemas ir taikant integruotas projektavimo koncepcijas, pvz., pasyviųjų namų standartą, galima taikyti iš dalies pasiekiant priimtiną ekonominį veiksmingumą. ŠVOK veiksmingumą labai veikia parduotuvės išdėstymas, pirmiausia projektavimo ypatybės, susijusios su šaldymo procesu, per kurį galima atgauti daug atliekinės šilumos.

ŠVOK projektavimo poveikis mažosioms įmonėms gali būti nedidelis, nors jos turėtų dalyvauti įgyvendinant, rekomenduojant ir galbūt taikant aprašytą GAVP.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijus
i1) Parduotuvės (pardavimo salės) savitosios energijos sąnaudos vienam m2 per metus i2) Parduotuvės (pardavimo salės) savitosios pirminės energijos sąnaudos vienam m2 per metus	b1) Jei galima atgauti atliekinę šaldymo šilumą, pardavimo salės savitosios šildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo energijos sąnaudos vienam m2 yra 0 kWh vienam m2 per metus arba mažesnės. Kitu atveju naujų pastatų sąnaudos yra 40 kWh vienam m2 per metus arba mažesnės, o esamų pastatų – 55 kWh vienam m2 per metus arba mažesnės.

3.1.3.   Integruotų projektavimo koncepcijų taikymas pastatams

GAVP – visam pastatui arba jo dalims taikyti integruotas projektavimo koncepcijas taip siekiant mažinti parduotuvės energijos poreikius. Integruotomis koncepcijomis mažinamas energijos vartojimas ir susijusios pastato sąnaudos, kartu užtikrinamos geros šiluminio komforto sąlygos jame esantiems asmenims. Keli pavyzdiniai reikalavimai pateikti 3.2 lentelėje.

3.2 lentelė

Integruotoms projektavimo koncepcijoms taikomų reikalavimų pavyzdžiai

Reikalavimai

Jų įvykdymo priemonių pavyzdžiai

Energijos pastato erdvei šildyti ir vėsinti turi reikėti mažiau nei 15 kWh vienam m2 per metus. Konkreti šildymo apkrova neturi viršyti 10 W vienam m2. Pastato oro nuotėkis per valandą neturi viršyti jo tūrio, padauginto iš 0,6. Visos pirminės energijos sąnaudos negali viršyti 120 kWh vienam m2 per metus.

Geresnė izoliacija. Rekomenduojamos U vertės yra mažesnės nei 0,15 W vienam m2 K. Į projektą neįtraukiami šilumos tilteliai. Langų U vertės mažesnės nei 0,85 W vienam m2 K. Orinis sandarumas. Mechaninis vėdinimas, kurį taikant atgaunama ištraukiamojo oro šiluma. Įrengiamos saulės kolektorių sistemos arba šilumos siurbliai (į galutinį energijos poreikį neįtraukiama saulės ir aplinkos energija, naudojama vietoje šilumai gaminti).

Taikymo galimybės

Integruotos koncepcijos paprastai įgyvendinamos projektuojant naujus pastatus. Koncepcija iš dalies tinka esamiems pastatams, nes kai kuriuos elementus galima integruoti be didelių investicinių sąnaudų. Apsisprendimui taikyti šią koncepciją poveikio taip pat gali turėti klimato sąlygos. Pavyzdžiui, pasyviųjų namų standartą daugiausia plėtojo Vokietijos ir Švedijos mokslininkai, bet jis gali būti įgyvendinamas ir šiltesniame klimate. Pagal pavyzdinius integruotus metodus suprojektuotų pastatų investicinės sąnaudos neviršija 10–15 % papildomų sąnaudų, palyginti su įprasta statyba. Atlikus gyvavimo ciklo analizę matyti, kad pasyviųjų namų projekto gyvavimo ciklo išlaidos yra mažiausios, nes reikiama šildymo sistema yra palyginti paprasta, o įrengtų šildymo įrenginių galia yra nedidelė.

Integruotų projektavimo koncepcijų taikymą siekiant mažinti naujų pastatų energijos poreikius galima laikyti ekonomiškai efektyvia mažųjų įmonių viešųjų pirkimų veikla, kurios konkrečių apribojimų, išskyrus papildomas investicijas, nėra.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijus
i1) Parduotuvės (pardavimo salės) savitosios energijos sąnaudos vienam m2 per metus i2) Parduotuvės (pardavimo salės) savitosios pirminės energijos sąnaudos vienam m2 per metus	b1) Jei galima atgauti atliekinę šaldymo šilumą, pardavimo salės savitosios šildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo energijos sąnaudos vienam m2 yra 0 kWh vienam m2 per metus arba mažesnės. Kitu atveju naujų pastatų sąnaudos yra 40 kWh vienam m2 per metus arba mažesnės, o esamų pastatų – 55 kWh vienam m2 per metus arba mažesnės.

3.1.4.   Šaldymo ir ŠVOK sistemų integravimas

GAVP – atgauti atliekinę šaldymo ciklo šilumą ir kuo geriau ją išnaudoti. Maisto prekių mažmenininkai tam tikromis aplinkybėmis gali gaminti perteklinę šilumą net panaudoję šilumą erdvei šildyti, todėl ją galima tiekti į kitas to paties pastato dalis arba į kitus pastatus.

Taikymo galimybės

Į šias priemones reikėtų atsižvelgti naujų arba esamų maisto prekių mažmenininkų pastatų atveju; šių sistemų taikymo rezultatai skirtųsi atsižvelgiant į įvairius veiksnius:

—   pastato dydį ir naudojimą– stambiųjų mažmenininkų parduotuvės pastatuose dažniausiai veikia ne vienos. Todėl galimi perteklinės šilumos naudotojai yra „kaimynai“ (pvz., mažos prekybos centre veikiančios parduotuvės). Paprastai tipinę šaldymo įkrovą taikanti maisto prekių parduotuvė, kurios apvalkalas yra optimizuotas, atgautų pakankamai energijos du kartus didesniam nei jos plotui šildyti,

—   ŠVOK sistemų projektavimą ir techninę priežiūrą– visus oro kondicionavimo sistemos elementus reikėtų projektuoti ir prižiūrėti tinkamai. Labai rekomenduojama taikyti tokius metodus, kaip ištraukiamojo oro šilumos atgavimas, vėdinimo valdymas pagal poreikius, naudojant CO2 jutiklius, taip pat orinio sandarumo ir patalpų oro kokybės stebėsena,

—   šaldymo įkrovą– mažesnės parduotuvės pardavimo salėje teikia daugiau šaldytų gaminių vienam kvadratiniam metrui, todėl šaldymo efektyvumas yra mažesnis. Taip pat svarbi esamų šaldytų gaminių kiekio didinimo tendencija. Parduotuvės dydis neturi įtakos techninėms integruotų metodų taikymo galimybėms, bet mažų parduotuvių visos sistemos išlaidų veiksmingumas yra mažesnis,

—   klimato sąlygas– šaltame klimate šaldymo įkrova yra mažesnė nei šiltesniuose regionuose. Taip pat šiaurės Europos pastatuose šilumos paklausa yra didelė, todėl integravimą lems pastatų apvalkalų kokybė. Šiltesniame klimate, pvz., Europos Viduržemio jūros šalyse, vėsinimo poreikis gali būti labai didelis, todėl didinti viduje atgaunamą energiją galima užtikrinant orinį sandarumą. Todėl būtinas optimizuotas vėdinimo projektavimas. Taip pat rekomenduojama taikyti mechaninio aušinimo naktį ir kintamosios vidaus temperatūros (pvz., 21–26 °C) metodus,

—   aplinkos temperatūrą– šaldymo ciklo integraciją riboja aplinkos temperatūra, kuriai turi įtakos sistemos projektas, kai gaminamos atliekinės šilumos nepakanka patogiai temperatūrai pastato viduje palaikyti. Gali reikėti papildomo šildymo šaltinio, bet ir šiuo atžvilgiu galimybės skiriasi atsižvelgiant į pastato apvalkalo kokybę,

—   pastato nuosavybę– daugelis parduotuvių veikia gyvenamuosiuose arba komerciniuose pastatuose, kurie priklauso trečiajai šaliai. Todėl integruojant geresnį šilumos atgavimą turi dalyvauti tikrieji pastato savininkai.

Ši GAVP taikoma bet kuriai naujai ir esamai šaldymo sistemai, įrengiamai naujose arba renovuojamose parduotuvėse, ir visiškai taikoma mažosioms įmonėms (atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas sąlygas). Vis dėlto mažosioms įmonėms gali reikėti naudotis užsakomosiomis techninės pagalbos paslaugomis.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijus
i1) Parduotuvės (pardavimo salės) savitosios energijos sąnaudos vienam m2 per metus i3) Atgauta šaldymo sistemos šiluma vienam (pardavimo salės) m2 per metus	b2) Jei galima atgauti atliekinę šaldymo šilumą, erdvės šildymo energijos sąnaudos yra 0 kWh vienam m2 per metus (nėra šildymo sistemos)

3.1.5.   Parduotuvių energinio naudingumo stebėsena

GAVP – parduotuvės ir (arba) organizacijos lygmeniu stebėti parduotuvėje vykdomų procesų (bent tų, per kuriuos suvartojama daugiausia energijos, pvz., šildymo, šaldymo, apšvietimo ir pan.) energijos sąnaudas. Be to, GAVP yra nustatyti energijos sąnaudų (vienam procesui) kriterijus ir įgyvendinti prevencines bei taisomąsias priemones.

Taikymo galimybės

Stebėsenos sistema gali būti taikoma bet kokiai pardavimo koncepcijai. Jei nėra tinkamos verslo vadybos struktūros, reikia skirti papildomų išteklių. Šiai praktikai esamose parduotuvėse įgyvendinti gali reikėti daugiau pastangų.

Vieną arba kelias parduotuves valdančioms mažosioms įmonėms gali reikėti geros verslo vadybos struktūros ir taikyti bendros atsakomybės požiūrį, kad galėtų įdiegti ir išlaikyti tinkamą stebėsenos sistemą. Ši GAVP esamoms parduotuvėms gali būti per brangi.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijai
i4) Stebėsenos sistemos įgyvendinimas (taip arba ne) i5) Procentinė valdomų parduotuvių dalis i6) Valdomų procesų skaičius	b3) Stebima 100 % parduotuvių ir procesų, taip pat kasmet pateikiami energijos sąnaudų duomenys (atsižvelgiant į metinio energijos audito rezultatą) (*) b4) Įgyvendinami kriterijų nustatymo mechanizmai

3.1.6.   Efektyvus šaldymas, įskaitant šaldalų naudojimą

GAVP yra įgyvendinti maisto prekių parduotuvės šaldymo sistemos energijos taupymo priemones, pirmiausia šaldymo vitrinas uždengti stikliniais dangčiais, jei energijos taupymas teikia atitinkamos naudos aplinkai.

GAVP yra maisto prekių parduotuvėse naudoti natūralius šaldalus, nes juos naudojant labai mažinamas poveikis aplinkai, taip pat vengti šaldalų nuotėkio užtikrinant, kad įrenginiai būtų gerai užsandarinti ir prižiūrimi.

Taikymo galimybės

Ši praktika taikoma maisto prekių mažmenininkams, naudojantiems didelę šaldymo įkrovą. Jei numatoma sutaupyti 20 % arba daugiau energijos, vitrinų uždengimo investicijų grąžą galima gauti per trumpą (trumpesnį nei trejų metų) laikotarpį. Vitrinų uždengimas taip pat gali turėti poveikio parduotuvės šiluminėms ypatybėms, taip pat patalpos aplinkos drėgniui. Be to, naudojant natūralius šaldalus ne tik tausojama aplinka, bet ir tam tikromis maisto mažmenininkų veiklos aplinkybėmis galima mažinti energijos sąnaudas.

Kalbant apie mažąsias įmones, pasakytina, kad šią praktiką galima taikyti tik organizacijoms, naudojančioms komercines vietoje jungiamas ir nuotolines šaldymo sistemas.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijus
i1) Parduotuvės (pardavimo salės) savitosios energijos sąnaudos vienam m2 per metus i7) Vitrinos savitosios (linijinės) šaldymo energijos sąnaudos vienam metrui per metus i8) Procentinė natūralius šaldalus naudojančių parduotuvių dalis i9) Nuotėkio valdymas (procentinė šaldalo dalis)	b5) 100 % uždengtų mažos temperatūros vitrinų b6) 100 % įeinamų atvėsintų zonų (pvz., „mokėk ir neškis“ principu) naudojimas arba 100 % vidutinės temperatūros šaldymo vitrinų uždengimas, jei galima sutaupyti daugiau kaip 10 % energijos b7) Savitosios (linijinės) 3 000 kWh vienam metrui per metus šaldymo energijos sąnaudos b8) Bendrasis natūralių šaldalų naudojimas

3.1.7.   Efektyvus apšvietimas

GAVP yra parengti išmaniojo apšvietimo strategijas, kuriomis didinamas efektyvumas ir mažinamas vartojimas, siekiant naudoti dienos šviesą nekenkiant pardavimo koncepcijai ir naudojant pažangiuosius valdiklius, tinkamą sistemos projektą ir efektyviausius apšvietimo prietaisus, kad būtų galima užtikrinti optimalų apšvietimo lygį.

Taikymo galimybės

Šį metodą galima taikyti bet kokiai pardavimo koncepcijai. Jis apima ir specialų apšvietimą rinkodaros tikslais. Vis dėlto reikėtų atidžiai apsvarstyti įstiklinimo didinimo, kuriuo sudaromos sąlygos daugiau naudoti dienos šviesą, poveikį šiluminei pusiausvyrai. Parengus optimalią apšvietimo strategiją ir naudojant efektyviausius prietaisus galima sutaupyti daugiau kaip 50 % energijos, palyginti su dabartiniu efektyvumu.

Mažosios įmonės gali naudoti išmaniąsias apšvietimo sistemas ir efektyvius prietaisus.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijus
i1) Parduotuvės (pardavimo salės) savitosios energijos sąnaudos vienam m2 per metus i10) Įrengto apšvietimo galia vienam m2	b9) Įrengto apšvietimo galia prekybos centruose yra mažesnė nei 12 W vienam m2, o specializuotose parduotuvėse – mažesnė nei 30 W vienam kvadratiniam metrui (10)

3.1.8.   Pagalbinės energinio naudingumo gerinimo priemonės

GAVP yra paskirstymo centruose įgyvendinti energijos taupymo priemones, periodiškai atlikti energijos vartojimo auditą pagal aplinkosaugos vadybos sistemą, rengti darbuotojų mokymą energijos taupymo klausimais ir apie organizacijos energijos taupymo pastangas informuoti organizacijos viduje ir už jos ribų.

Taikymo galimybės

Apribojimų dėl mažmenininko dydžio, tipo arba geografinės vietovės, siekiant nustatyti išsamią energijos vadybos sistemą, atsižvelgiant į prietaisus, paskirstymo centrus, konkrečias energijos sąnaudas arba informavimą ir mokymą, nėra.

Mažosioms įmonėms įmanomos ir įperkamos priemonės yra efektyvių prietaisų pirkimas, darbuotojų mokymas ir informavimas.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijus
i1) Parduotuvės (pardavimo salės) savitosios energijos sąnaudos vienam m2 per metus i10) Įrengto apšvietimo ir (arba) prietaiso galia vienam m2 i11) Siekiant skatinti nuolatinį gerinimą, taikoma energijos vadybos sistema (11) (taip arba ne)	b10) Stebima 100 % paskirstymo centrų, kuriuose aptarnaujami tik mažmenininkai

3.1.9.   Alternatyviųjų energijos išteklių naudojimas

Sumažinus energijos poreikį iki minimumo, GAVP yra į parduotuves įtraukti atsinaujinančius energijos išteklius. Didelė nauda aplinkai padaroma, jei energijos poreikis patenkinamas naudojant atsinaujinančiąją energiją. Vis dėlto labai svarbu pirmiausia sumažinti energijos poreikį ir padidinti jos vartojimo efektyvumą, kaip paaiškinta 3.1.1–3.1.8 dalyse, tada naudoti atsinaujinančiąją energiją likusiam energijos poreikiui tenkinti. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti šilumos siurblius ir diegti mišriąsias šilumos ir elektros energijos sistemas.

Taikymo galimybės

Iš esmės ši praktika gali būti taikoma bet kokios formos parduotuvėse. Pagrindiniai apribojimai yra galimybės naudoti atsinaujinančius išteklius, prieinamumas prie įrenginių, sumontuotų ant žemės arba stogo, ir mišriųjų šildymo ir elektros energijos sistemų paklausos stabilumas.

Geras labai mažoms įmonėms tinkamas sprendimas galėtų būti žaliasis pirkimas. Mažosioms įmonėms gali būti įmanoma naudoti atsinaujinančiąją energiją arba kitus alternatyvius išteklius.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijus
i12) Savitasis vietoje arba šalia energijos šaltinio pagaminamos alternatyviosios energijos kiekis vienam pardavimo salės m2 i13) Procentinė vietoje arba šalia pagamintos atsinaujinančiosios energijos dalis, palyginti su parduotuvės energijos sąnaudomis (12)	b11) Beveik nulinės energijos pastatai (parduotuvės arba paskirstymo centrai), kai vietos sąlygomis galima vietoje arba šalia gaminti atsinaujinančiąją energiją

3.2.   Mažmeninė tiekimo grandinė

3.2.1.   Tiekimo grandinės ekologinio tvarumo įtraukimas į verslo strategiją ir veiklą

GAVP yra aukščiausio lygmens vadovybei tiekimo grandinės ekologinį tvarumą įtraukti į verslo strategiją, o paskirtiems vadovybės darbuotojams (idealiu atveju paskirtojo skyriaus viduje) koordinuoti reikiamų veiksmų įgyvendinimą visoje mažmeninėje veikloje. Veiksmus turėtų koordinuoti bent asmenys arba skyriai, atsakingi už viešuosius pirkimus, gamybą, kokybės užtikrinimą, transportą, logistiką ir rinkodarą. Kaip rodiklį ir paskatą imtis tiekimo grandinės ekologinio tvarumo gerinimo veiksmų, svarbu nustatyti kiekybinius ekologinio tvarumo tikslus, į kuriuos būtų tinkamai atsižvelgiama priimant organizacijos sprendimus ir apie kuriuos būtų plačiai informuojama. Geriausios sistemingo produktų tiekimo grandinių gerinimo praktikos veiksmų seka, nustatyta chronologine tvarka ir atsižvelgiant į aplinkosaugos veiksmingumą, pasiūlyta 3.1 diagramoje. GAVP yra šios veiksmų sekos įgyvendinimas (kuri taip pat atitinka toliau aprašytą GAVP).

Taikymo galimybės

Integruoti ekologiškai tvarios tiekimo grandinės strategiją į mažmeninės prekybos vadybos struktūrą ir veiklą gali kiekvienas mažmenininkas. Stambiesiems mažmenininkams šią GAVP taikyti sudėtingiau ir, siekiant nustatyti ekologiškai tvarius tiekimo prioritetus, būtinas išsamus mokymas ir reorganizacija. Į mažmeninės prekybos organizacijas įtraukus tiekimo grandinės ekologinio tvarumo vadybą, sukūrus plačiai atpažįstamą papildomos vertės prekių ženklą ir užtikrinus efektyvų ir tvarų produktų tiekimą ateityje, galima gerinti ilgalaikius ekonominės veiklos rezultatus.

Mažosioms įmonėms įgyvendinti šiuos veiksmus gali būti palyginti paprasta: gali prireikti keisti padėtį rinkoje siekiant atkreipti dėmesį į tvaresnį papildomos vertės produktų asortimentą.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijus

i14) Viešas pranešimas apie kiekybinius įmonės tikslus, pirmiausia susijusius su prioritetinių produktų tiekimo grandinių ekologinio tvarumo gerinimu i15) Veikiantis aukšto lygmens verslo skyrius, atsakingas už ekologinio tvarumo veiksmų skatinimą ir derinimą tiekimo grandinėje i16) Kiekybiniai (pvz., pavienių darbuotojų) vidaus veiklos rezultatų tikslai, pirmiausia susiję su tiekimo grandinės ekologiniu tvarumu

b12) Sistemingas tiekimo grandinės gerinimo programų įgyvendinimas prioritetinių produktų grupėse

3.2.2.   Pagrindinių produktų tiekimo grandinių vertinimas siekiant nustatyti prioritetinius produktus, tiekėjus ir gerinimo galimybes, taip pat veiksmingus produktų tiekimo grandinės gerinimo mechanizmus

Atsižvelgdami į mažmeninės prekybos tiekimo grandinių aplinkosauginio gerinimo GAVP seką (3.1 diagrama) mažmenininkai, atlikdami produktų tiekimo grandinių aplinkosauginį vertinimą, turėtų nustatyti gerintinus prioritetinius produktus, procesus ir tiekėjus, remdamiesi esama moksline informacija, konsultuodamiesi su ekspertais (pvz., NVO) ir taikydami gyvavimo ciklo vertinimo priemones. Po to mažmenininkai turi nustatyti susijusias prioritetinių produktų grupių gerinimo galimybes. Svarbus šios veiklos aspektas yra susijusių plačiai pripažintų trečiųjų šalių aplinkosaugos standartų, kuriuos galima taikyti siekiant nurodyti didesnį tiekėjo ir (arba) produkto aplinkosauginį veiksmingumą, nustatymas. Tokių standartų taikymo galimybės ir aplinkosaugos lygis labai skiriasi.

Kai kurie standartai taikomi plačiai (3.4–3.7 lentelės) ir geriausia su jais susijusi praktika yra užtikrinti, kad visi tiekėjai ir (arba) produktai būtų sertifikuoti pagal juos. Energijos vartojimo ženklinimo direktyva (2010/30/ES) sukurtas teisinis pagrindas, kuriuo vartotojams ir mažmenininkams sudaromos sąlygos sudaryti savo produktų asortimentą daugiausia dėmesio skiriant aukščiausios energijos vartojimo efektyvumo klasei. Kiti standartai ne grindžiami kriterijais, kuriuos galima plačiai taikyti siekiant gerinti visų produktų ir tiekėjų ekologinį tvarumą, bet jais siekiama nustatyti pirmaujančius produktus (3.3 lentelė). Pavyzdžiui, ES ekologinis ženklas suteikiamas produktams, jei įrodoma, kad jų gyvavimo ciklo aplinkosauginis veiksmingumas atitinka geriausių 10–20 % atitinkamos kategorijos produktų aplinkosauginį veiksmingumą. Taikant geriausią aukštų reikalavimų standartų, pvz., ISO I tipo ekologinių ženklų (14) ir ekologinių standartų, praktiką skatinama, kad vartotojai juos rinktųsi.

3.3 lentelė

Aiškinamieji neišsamūs pirmaujančių ekologiškų produktų sertifikavimo standartų ir produktų grupių, kurioms jie taikomi, pavyzdžiai

Standartas	Produktų grupės
„Blue Angel“ ES ekologinis ženklas „Nordic Swan“ ES energijos vartojimo efektyvumo ženklas (aukščiausia energijos vartojimo efektyvumo klasė)	Ne maisto produktai
Ekologinis (kaip nurodyta Komisijos reglamente (EB) Nr. 889/2008 (15) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 (16)). Apima GOTS, KRAV, „Soil Association“, „BioSuisse“ ir pan.	Maisto ir natūralaus pluošto produktai

Dėl plačiai taikomų standartų siūloma paprasta klasifikavimo sistema, kaip pavyzdžius naudojant kelis plačiai taikomus standartus. 3.4 lentelėje nurodyti išsamūs siūlomi kriterijai, kuriuos pagal standartus privalo atitikti produktai ir jų gamyba, kad tokius standartus būtų galima laikyti pagrindiniais, patobulintais arba pavyzdiniais.

3.4 lentelė

Siūlomi mažmenininkų parduodamų produktų pagrindinių, patobulintų ir pavyzdinių standartų klasifikavimo kriterijai

Pagrindiniai	Patobulinti	Pavyzdiniai
— Atitiktis vietos teisės aktams — Įrašų apie svarbius aplinkosaugos aspektus registravimas — Bendrojo vadybos plano įgyvendinimas — Kai kuriais atvejais žalingiausios praktikos arba produktų atmetimas — Kai kuriais atvejais kriterijai, taikomi mažumai svarbių aplinkosaugos aspektų atžvilgiu	— Speciali vadybos praktika, susijusi su didele aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo atitiktimi kiekybiniams aplinkosauginio veiksmingumo kriterijams — Įrodytas nuolatinis gerinimas taikant konkrečią sistemą	— Konkretūs reikalavimai, kuriais į svarbius aplinkosaugos aspektus atsižvelgiama pakankamai griežtai ir išsamiai, kad sertifikuotus produktus būtų galima apibrėžti kaip ekologiškai tvarius

Pagrindiniai, patobulinti ir pavyzdiniai aplinkos standartai ir produktų grupės, kurioms jie taikomi, nurodyti atitinkamai 3.5, 3.6 ir 3.7 lentelėse.

3.5, 3.6, 3.7 ir 3.8 lentelėse pateikti aiškinamieji neišsamūs pavyzdžiai; jie nėra oficialiai patvirtinti pagrindiniai, patobulinti ir pavyzdiniai produktų grupių standartai.

3.5 lentelė

Aiškinamieji neišsamūs pagrindinių aplinkosaugos standartų ir produktų grupių, kurioms jie taikomi, pavyzdžiai

Standartas	Produktų grupės
„GlobalGAP“ (Gera žemės ūkio praktika, angl. Good Agricultural Practice) ir lyginamieji standartai	Kultūriniai augalai ir gyvuliai
„Oeko-Tex 1000“	Tekstilė
Nacionalinis ir (arba) regioninis gamybos sertifikatas (pvz., Jungtinės Karalystės sertifikatas „Red Tractor“)	Visi produktai
Į raudonąją knygą įtrauktos žuvys (atmetimas)	Žuvys

3.6 lentelė

Aiškinamieji neišsamūs patobulintų aplinkosaugos standartų ir iniciatyvų, taip pat produktų grupių, kurioms jie taikomi, pavyzdžiai

Standartai ir iniciatyvos	Produktų grupės
BCI (Geresnio kartono iniciatyva, angl. Better Cotton Initiative)	Medvilnės produktai
BCRSP (Bazelio kriterijai, taikomi atsakingai sojos gamybai, angl. Basel Criteria on Responsible Soy Production)	Soja (pašarai, kuriais remiama pieno produktų, kiaušinių ir mėsos gamyba)
BSI (Geresnių cukranendrių iniciatyva, angl. Better Sugarcane Initiative)	Cukraus produktai
4C (Bendrojo kavos bendruomenės kodo asociacija, angl. Common Code for the Coffee Community Association)	Kava
Sąžininga prekyba (angl. Fair-trade)	Besivystančių regionų žemės ūkio produktai
RA (Drėgnųjų atogrąžų miškų aljansas, angl. Rainforest Alliance)	Atogrąžų žemės ūkio produktai
RSPO (Tvaraus alyvpalmių aliejaus apskritasis stalas, angl. Round Table on Sustainable Palm Oil)	Alyvpalmių aliejaus produktai
PEFC (Miškų sertifikavimo patvirtinimo programa, angl. Programme for the Endorsement of Forestry Certification)	Mediena ir popierius
RTRS (Atsakingos sojos gamybos apskritasis stalas, angl. Round Table on Responsible Soy)	Soja (pašarai, kuriais remiama pieno produktų, kiaušinių ir mėsos gamyba)
UTZ	Kakava, kava, alyvpalmių aliejus, arbata

3.7 lentelė

Aiškinamieji neišsamūs pavyzdinių aplinkosaugos standartų ir iniciatyvų, taip pat produktų grupių, kurioms jie taikomi, pavyzdžiai

Standartas	Produktų grupės
FSC (Miškų valdymo taryba, angl. Forest Stewardship Council)	Mediena ir popierius
MSC (Jūrų valdymo taryba, angl. Marine Stewardship Council)	Natūralioje aplinkoje sužvejotos jūros gėrybės

Jei plačiai taikomų aplinkosaugos standartų nėra, mažmenininkų geriausia praktika yra pagal sutartinius susitarimus nustatyti aplinkosaugos kriterijus, kuriais atsižvelgiama į svarbiausius tiekimo grandinės aplinkosaugos klausimus, arba imtis veiksmų siekiant gerinti tiekimo grandinės veiksmingumą skleidžiant geriausią praktiką ir taikant aplinkosauginio veiksmingumo kriterijus.

Taikymo galimybės

Kiekvienas mažmenininkas gali nustatyti veiksmingiausius tiekimo grandinės gerinimo mechanizmus. Nuosavo prekių ženklo produktus turintys stambieji mažmenininkai gali įgyvendinti visus šios GAVP aspektus.

Taikydamos šį metodą mažosios įmonės, remdamosi trečiųjų šalių sertifikatais, tik nustato prioritetinius produktus, į kuriuos atsižvelgiama kontroliuojant vartotojų pasirinkimo galimybes arba atliekant žaliuosius viešuosius pirkimus. Įgyvendinant sistemingą ir tikslingą požiūrį laikui bėgant, didelių išlaidų nesusidaro.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijus
i17) Procentinė iš viso parduotų tiekimo grandinių, kurios pagerintos taikant sertifikavimą, mažmenininkų standartus arba imantis veiksmų, produktų dalis i18) Prioritetinių produktų tiekimo grandinių, kurių aplinkosauginis veiksmingumas labai pagerintas taikant geriausios praktikos metodus (pagerinti produktai sudaro bent 50 % grupės pardavimo vertės), skaičius	b13) Sistemingo pagrindinių produktų tiekimo grandinių vertinimo (nepriklausomai arba konsorciumais) įgyvendinimas

3.2.3.   Vartotojų pasirinkimo galimybių kontroliavimas ir žalieji viešieji prioritetinių produktų grupių pirkimai remiantis trečiųjų šalių sertifikavimu

GAVP yra atmesti netvariausius produktus (pvz., nykstančias rūšis) ir reikalauti produktų, kurių poveikio aplinkai gerinimas yra prioritetas, plataus masto (t. y. tikslas – 100 % pardavimo dalies) sertifikavimo pagal trečiųjų šalių aplinkosaugos standartus. Aplinkosaugos standartai taikomi produktams ir (arba) tiekėjams ir, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimų griežtumą ir išsamumą, yra bendrais bruožais suskirstyti į pagrindinius, patobulintus ir pavyzdinius (aiškinamieji neišsamūs pavyzdžiai pateikti 3.8 lentelėje). Taikant šią GAVP taikoma kuo daugiau plačiai pripažintų aplinkosaugos standartų.

3.8 lentelė

Aiškinamieji neišsamūs geriausios praktikos, kuria grindžiami šie GAVP produktų grupių pažangos kriterijai, pavyzdžiai

Produktų grupės	Geriausios praktikos pavyzdžiai (faktinė arba tikslinė su įvairiais standartais susijusi pardavimo dalis)
Kava, arbata	100 % sąžiningos prekybos; 100 % 4C
Vaisiai ir daržovės	100 % „GlobalGAP“
Riebalai ir aliejai	100 % RSPO, 100 % RTRS
Jūros gėrybės	100 % MSC
Cukrus	100 % sąžiningos prekybos
Tekstilė	100 % BCI
Mediena ir popierius	100 % FSC

Taikymo galimybės

Ši GAVP taikoma visiems mažmenininkams. Pažangos kriterijus nurodomas atsižvelgiant į stambesniųjų mažmenininkų parduotus nuosavo prekių ženklo produktus.

Mažosios įmonės, neturinčios nuosavo prekių ženklo produktų asortimento, turėtų vengti aplinkai kenksmingiausių produktų (pvz., nykstančių žuvų rūšių) ir turėtų įtraukti į asortimentą prekių ženklų produktus, sertifikuotus pagal atitinkamus aplinkosaugos standartus (pvz., nurodytus 3.3 lentelėje).

Trečiųjų šalių aplinkosaugos standartai gali neapimti visų svarbių aplinkosaugos aspektų ir tiekimo grandinės procesų; griežti, plačiai taikomi aplinkosaugos standartai yra nustatyti ne visoms produktų grupėms. Produktų grupės, kurios nėra nurodytos 3.8 lentelėje, gali būti įtraukiamos į tiekimo grandinės gerinimą užtikrinant produktams ir (arba) gamintojams taikomų reikalavimų vykdymą mažmenininkų veiksmais (pvz., lyginant tiekėjus) ir skatinant pažangius ekologiškus produktus, kaip nurodyta aprašant tolesnes GAVP.

Jei aplinkosauginis sertifikavimas nurodomas kaip perkamumo didinimo kriterijus, atitikties ir sertifikavimo sąnaudas padengia tiekėjai – jos neperduodamos mažmenininkams. Vis dėlto, taikant šią geriausią praktiką, mažmenininkai remia esamus tiekėjus, siekiančius gauti sertifikatą; tokiu atveju sąnaudos padengiamos kartu. Tiekėjų atitikties sąnaudos gali būti laikomos investicija į platesnį jų produktų pripažinimą rinkoje ir galimybė taikyti antkainius. Su šiuo metodu susijusios mažmenininkų sąnaudos gali būti kompensuojamos mažesne tiekimo grandinės rizika ir galimais kainodaros ir rinkodaros pranašumais.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijus

i19) Procentinė konkrečios produktų grupės parduotų pagal tam tikrą trečiosios šalies aplinkosaugos standartą sertifikuotų produktų dalis, atsižvelgiant į pardavimo vertę i20) Trečiosios šalies standarto griežtumas ir išsamumas aplinkosaugos požiūriu, kaip bendrais bruožais nurodyta suskirstant juos į pagrindinius, patobulintus arba pavyzdinius i21) Produktų grupių, kurių daugiau nei pusė parduotų produktų yra sertifikuoti pagal tam tikrą trečiosios šalies aplinkosaugos standartą, skaičius

b14) Mažmenininkas įrodo pažangą, padarytą vykdant išsamų planą, kuriuo siekiama užtikrinti 100 % tam tikrų produktų grupių, pvz., kavos, arbatos, riebalų ir aliejų, cukraus ir tekstilės, nuosavo prekių ženklo produktų, sertifikavimą pagal patobulintą aplinkosaugos standartą (3.6 lentelė) b15) Mažmenininkas įrodo pažangą, padarytą vykdant išsamų planą, kuriuo siekiama užtikrinti 100 % tam tikrų produktų grupių, pvz., jūros gėrybių, medienos ir popieriaus, sertifikavimą pagal tam tikrą pavyzdinį aplinkosaugos standartą (3.7 lentelė)

3.2.4.   Užtikrinimas, kad prioritetinių produktų grupių tiekėjai vykdytų aplinkosaugos reikalavimus

GAVP yra nustatyti prioritetiniams produktams ir jų tiekėjams taikomus aplinkosaugos kriterijus, kuriais atsižvelgiama į nustatytus svarbius aplinkosaugos aspektus, ir, siekiant užtikrinti šių kriterijų laikymąsi, atlikti produktų ir tiekėjų auditą.

Taikymo galimybės

Ši GAVP taikoma stambiesiems mažmenininkams ir prioritetiniams nuosavo prekių ženklo produktams. Siekiant mažinti papildomas sąnaudas, aplinkosauginio veiksmingumo auditą galima įtraukti į socialinio audito ir produktų kokybės kontrolės sistemas. Tiekėjų atitikties sąnaudos gali būti kompensuojamos geresniu paklausos užtikrinimu ir geresnėmis produktų pardavimo galimybėmis, taip pat galimais vėlesniais antkainiais. Mažmenininkų sąnaudos gali būti kompensuojamos mažesne rizika, kylančia su netvaria praktika susijusiai reputacijai ir vidutinės trukmės verslo tiekimo grandinei, taip pat galimais vėlesniais antkainiais ir rinkodaros pranašumais.

Ši GAVP netaikoma mažosioms įmonėms.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijus

i22) Procentinė parduotų nurodytus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios produktų grupės nuosavo prekių ženklo produktų dalis i23) Aplinkosauginis veiksmingumas, atsižvelgiant į šiuos reikalavimus i24) Procentinė tikslų atitikties dalis, susijusi su produktų grupėmis, kurių atžvilgiu įgyvendinama plataus masto atitikties programa i25) Produktų grupių, kurių daugiau nei pusė parduotų produktų atitinka aplinkosaugos reikalavimus, skaičius

b16) 100 % parduotų produktų grupės nuosavo prekių ženklo produktų atitinka tam tikrus mažmenininko apibrėžtus aplinkosaugos reikalavimus

3.2.5.   Tiekėjų veiksmingumo gerinimas taikant kriterijus ir skleidžiant geriausią praktiką

GAVP yra skatinti tiekėjus tobulėti nustatant informacijos mainų sistemas, pagal kurias galima lyginti tiekėjus, ir skleidžiant geresnę vadybos praktiką. Pastaruoju aspektu galima padėti tiekėjams užtikrinti atitiktį trečiųjų šalių standartams ir mažmenininkų apibrėžtiems kriterijams.

Taikymo galimybės

Ši GAVP taikoma stambiesiems mažmenininkams ir prioritetiniams nuosavo prekių ženklo produktams. Mažmenininkai gali siūlyti tiekėjams nedidelį antkainį, siekdami skatinti dalyvauti gerinimo sistemose, taip pat mokėti už duomenų lyginimą ir geresnės vadybos praktikos metodų sklaidą. Šios sąnaudos turėtų būti kompensuojamos mažesne rizika, kylančia su netvaria praktika susijusiai reputacijai ir vidutinės trukmės verslo tiekimo grandinei, taip pat galimais vėlesniais mažmenininkų antkainiais. Pelnu, gautu dėl padidėjusio efektyvumo, galima dalytis su mažmenininkais, atsižvelgiant į susitarimą pagal sutartį.

Ši GAVP netaikoma mažosioms įmonėms.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijus

i26) Procentinė nuosavo prekių ženklo produktų pardavimo, susijusio su tiekėjų dalyvavimu mažmeninės prekybos programose, kuriomis gerinamas aplinkosauginis veiksmingumas, dalis i27) Aplinkosauginis veiksmingumas, atsižvelgiant į šias programas i28) Procentinė dalyvaujančių tiekėjų dalis, susijusi su produktų grupėmis, kurių atžvilgiu įgyvendinama tiekėjų gerinimo programa i29) Produktų grupių, kurių daugiau nei pusė pardavimo yra susijusi su tiekėjais, dalyvaujančiais programose, kuriomis gerinamas aplinkosauginis veiksmingumas, skaičius

b17) 100 % parduotų produktų grupės nuosavo prekių ženklo produktų tiekia tiekėjai, dalyvaujantys mažmeninės prekybos programose, kuriomis gerinamas aplinkosauginis veiksmingumas

3.2.6.   Bendri moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra siekiant skatinti plataus masto tiekimo grandinės gerinimą ir inovacijas

GAVP yra strategiškai bendradarbiauti su kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant nustatyti ir parengti novatoriškas tiekimo grandinės gerinimo galimybes ir rengti plačiai priimtinus aplinkosaugos standartus.

Taikymo galimybės

Kiekvienas nuosavo prekių ženklo tiekimo grandines turintis stambusis mažmenininkas gali bendradarbiauti su mokslinių tyrimų institutais arba konsultacinėmis įmonėmis, siekdamas gerinti tiekimo grandinės tvarumą. Mažmenininkai gali pageidauti sutelkti tokius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą į produktų grupes, kurioms nenustatyta ekonomiškai perspektyvių ir plačiai taikomų gerinimo galimybių. Ši praktika gali būti laikoma investicija į tvarias ir ekonomiškai konkurencingas tiekimo grandines.

Ši GAVP netaikoma mažosioms įmonėms.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijai
i30) Moksliniams tyrimams skirtos tvarios tiekimo grandinės išlaidos (palyginti su apyvarta) i31) Kokybinis vertinimas, ar moksliniais tyrimais siekiama nustatyti novatoriškas, kintamo dydžio ir didelio pajėgumo gerinimo galimybes i32) Konkretus aplinkosauginis pagerinimas, kurį galima susieti su mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimu	—

3.2.7.   Pirmaujančių ekologiškų produktų propagavimas

GAVP yra propaguoti pažangiausius sertifikuotus ekologiškus produktus. Svarbūs šio metodo aspektai yra informuotumo didinimo kampanijos, kainodara, vietos parinkimas parduotuvėje; šį metodą galima veiksmingai taikyti kuriant nuosavo prekių ženklo ekologiškų produktų asortimentą.

Taikymo galimybės

Visi mažmenininkai gali įtraukti į asortimentą ir skatinti rinktis pirmaujančius ekologiškus produktus. Stambieji mažmenininkai gali taikyti šį metodą platesniu mastu, kurdami nuosavo prekių ženklo ekologiškų produktų asortimentą. Su pirmaujančių produktų sertifikavimu susijusios tiekėjų sąnaudos gali būti perduodamos mažmenininkams. Sertifikuoti pirmaujantys ekologiški produktai siejami su didesniais antkainiais ir didesne pelno marža. Dėl teigiamo Halo efekto, sudarius nuosavą prekių ženklo ekologiškų produktų asortimentą, taip pat gali padidėti bendras mažmenininko nuosavo prekių ženklo produktų pardavimas.

Šią GAVP gali taikyti mažosios įmonės.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijai
i33) Procentinė pagal pirmaujančių produktų pavyzdinius standartus sertifikuotų produktų grupių pardavimo dalis i34) Produktų grupių, kuriose siūlomi pirmaujantys ekologiški produktai, skaičius i35) Platus turimas nuosavo prekių ženklo produktų asortimentas (taip arba ne)	b18) 10 % pardavimo susiję su maisto produktų grupėmis, kurios yra sertifikuotos kaip ekologiškos b19) 50 % parduotos medvilnės yra sertifikuota kaip ekologiška b20) 10 % ne maisto produktų grupių, sertifikuotų pagal oficialius trečiųjų šalių patvirtintus ekologinius ženklus pagal I tipo ISO apibrėžimą, pardavimo

3.3.   Transportas ir logistika

3.3.1.   Transporto paslaugų teikėjams taikomi žaliųjų pirkimų ir aplinkosaugos reikalavimai

GAVP yra į viešuosius trečiųjų šalių teikiamų transporto ir logistikos paslaugų pirkimus įtraukti aplinkosauginio veiksmingumo ir ataskaitų teikimo kriterijus, įskaitant šiame dokumente aprašytus GAVP įgyvendinimo reikalavimus.

Taikymo galimybės

Visi mažmenininkai bent dalį transporto ir logistikos veiklos perka iš trečiųjų šalių paslaugų teikėjų ir gali priimti sprendimus dėl pirkimo, laikydamiesi efektyvumo arba aplinkosaugos kriterijų. Nepaisant to, gerinant transporto ir logistikos veiklos efektyvumą, mažėja veiklos sąnaudos ir reikia veiksmingos stebėsenos ir atskaitomybės. Efektyvūs trečiųjų šalių transporto paslaugų teikėjai gali siūlyti mažmenininkams pigesnes paslaugas.

Smulkiesiems mažmenininkams paprastai svarbūs trečiųjų šalių paslaugų teikėjai.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijai
i36) Procentinė transporto paslaugų teikėjų, sertifikuotų pagal aplinkosaugos standartus (įskaitant registraciją ataskaitų teikimo programose), dalis i37) Procentinė transporto paslaugų teikėjų, atitinkančių konkrečius aplinkosaugos reikalavimus arba šiame dokumente aprašytą GAVP, dalis	b21) 100 % transporto ir logistikos paslaugų teikėjų atitinka: i) trečiųjų šalių patikrintus aplinkosaugos standartus, ii) konkrečius aplinkosaugos reikalavimus, iii) šiame dokumente aprašytą geriausią aplinkosaugos vadybos praktiką

3.3.2.   Visos transporto ir logistikos veiklos efektyvumo stebėsena ir atskaitomybė

GAVP yra teikti ataskaitas apie visos tiesioginių tiekėjų, paskirstymo centrų, mažmenininkų ir atliekų tvarkymo įmonių tarpusavyje vykdomos transporto ir logistikos veiklos efektyvumą ir aplinkosauginį veiksmingumą, grindžiamas vietos veiklos stebėsena ir trečiųjų šalių pateiktais duomenimis.

Taikymo galimybės

Šią praktiką gali taikyti visi mažmenininkai. Ataskaitų apie vietos transporto ir logistikos veiklą teikimo reikalavimas taikomas tik stambesniesiems mažmenininkams. Veiksmingai stebėsenai ir atskaitomybei užtikrinti reikia šiek tiek investicijų į reikiamas informacinių technologijų sistemas ir vadybą, bet galima nustatyti transporto ir logistikos veiklos efektyvumo gerinimo galimybes.

Mažosios įmonės išmetamuosius teršalus gali prognozuoti remdamosi pagrindiniais duomenimis apie įvairių rūšių transporto vidutinius išmetamųjų teršalų faktorius.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i38) Su transporto ir logistikos veikla susiję išmetami CO2 ekvivalentai (toliau – ekv.) tonomis per metus i39) CO2 ekv. kilogramais vienam pristatytam m3 arba padėklui i40) Ar teikiamos su visa svarbia transporto ir logistikos veikla susijusios ataskaitos apie šiuos parametrus: i) įvairių rūšių tonkilometrių (tkm) skaičių ir procentinę dalį, ii) CO2 ekv. kilogramais vienai pristatytai tonai, vienam m3 arba padėklui i41) Ar teikiamos ataskaitos apie šiuos su visa vidaus transporto ir logistikos veikla susijusius rodiklius: i) sunkvežimio krovos koeficientą (procentinę svorio arba tūrio dalį), ii) CO2 ekv. kilogramais vienam tkm

b22) Dėl 100 % transporto ir logistikos veiklos, vykdomos tarp tiesioginių tiekėjų, mažmeninės prekybos parduotuvių ir atliekų tvarkymo įmonių, įskaitant trečiųjų šalių transporto paslaugų teikėjų vykdomą veiklą, teikiamos ataskaitos apie šiuos rodiklius: i) procentinę įvairių rūšių transporto dalį, ii) CO2 ekv. kilogramais vienam pristatytam m3 arba padėklui b23) Dėl visos vietos transporto ir logistikos veiklos, vykdomos tarp tiesioginių tiekėjų, mažmeninės prekybos parduotuvių ir atliekų tvarkymo įmonių, teikiamos ataskaitos apie šiuos rodiklius: i) sunkvežimio krovos koeficientą (procentinę svorio arba tūrio dalį), ii) CO2 ekv. kilogramais vienam tkm

3.3.3.   Transporto efektyvumo įtraukimas į sprendimus dėl tiekimo ir pakuočių projektavimą

GAVP yra transporto efektyvumo aspektą įtraukti į sprendimų dėl tiekimo priėmimą ir pakuočių projektavimą, remiantis iš įvairių regionų tiekiamų produktų gyvavimo ciklo vertinimu, taip pat projektuoti tokias produktų pakuotes, kuriomis didinamas transporto vienetų tankumas.

Taikymo galimybės

Šią praktiką gali taikyti stambieji mažmenininkai, turintys nuosavo prekių ženklo asortimentą. Galimybės labai skiriasi atsižvelgiant į produktų ir tiekimo šaltinio vietovę, susijusią su daugybe tiekimo veiksnių. Pakuočių srityje didinant supakuotų gaminių tankumą galima labai gerinti transporto efektyvumą ir kartu mažinti transporto sąnaudas.

Ši GAVP netaikoma mažosioms įmonėms.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijus
i39) CO2 ekv. kilogramais vienam pristatytam m3 (arba padėklui) i42) Transporto rūšių dalys i43) Produktų grupių, kurių tiekimas arba pakuotės pakeistos, pirmiausia siekiant mažinti transporto ir logistikos, taip pat gyvavimo ciklo poveikį aplinkai, skaičius i44) Sistemingas pakuočių gerinimas siekiant didinti tankumą ir gerinti transporto ir logistikos efektyvumą (taip arba ne)	b24) Sistemingas pakuočių gerinimas siekiant didinti tankumą ir gerinti transporto ir logistikos efektyvumą

3.3.4.   Perėjimas prie efektyvesnių transporto rūšių

GAVP yra pereiti prie efektyvesnių transporto rūšių, pirmiausia prie geležinkelio, vandens transporto ir didesnių sunkvežimių ir kiek įmanoma mažinti krovininio oro transporto atstumus. Toks perėjimas gali būti įmanomas tik atliekant pirminį paskirstymą iš tiekėjų paskirstymo centrų (PC) į mažmenininkų PC, nes pirmą ir paskutinę atkarpą krovinius dažnai reikia vežti kelių transportu. Todėl, norint pereiti nuo vienos transporto rūšies prie kitos, reikia optimizuoti paskirstymo centrus, siekiant sudaryti sąlygas tarprūšiniam pervežimui (pvz., pasirinkti tokią skirstymo centrų vietą, iš kurios galima pasiekti geležinkelio ir vandens kelių tinklus). Perėjimas nuo mažesnių prie didesnių sunkvežimių, įskaitant sunkvežimius su dviaukštėmis priekabomis, į šį metodą įtraukiamas atsižvelgiant į tai, kad dideli sunkvežimiai yra daug efektyvesni už mažus sunkvežimius. Perėjimas nuo vienos rūšies prie kitos taip pat gali turėti įtakos sprendimams dėl produktų tiekimo, kurių atžvilgiu svarbus aspektas yra produktų gyvavimo ciklo aplinkos poveikis (atsižvelgiantį į visą susijusį gyvavimo ciklo poveikį).

3.9 lentelė

Transporto rūšių aplinkosauginio veiksmingumo lygiai (pirmiausia nurodomas aukščiausias)

Lygis	Transporto rūšis
1	Krovininis traukinys
2	Vandenynų laivas
3	Vidaus vandenų kelias
4	Didelis sunkvežimis
5	Vidutinio dydžio sunkvežimis
6	Mažas sunkvežimis
7	Krovininis oro transportas

Taikymo galimybės

Visi mažmenininkai gali imtis veiksmų siekdami pereiti prie mažiau taršių produktų transporto rūšių, bent atsižvelgdami į transporto priemonės dydį, o stambiausieji mažmenininkai gali bent dalį pirminio paskirstymo perkelti iš kelių į geležinkelių arba vandens kelių transportą. Vis dėlto, norint užtikrinti platesnio masto mažmeninės prekybos prekių transporto perkėlimą iš kelių į geležinkelių ir vidaus vandens kelių transportą, reikės gerinti nacionalinę geležinkelių ir vandens kelių infrastruktūrą ir vykdančios įmonės turės geriau koordinuoti tarpvalstybinę veiklą. Todėl didelį poveikį mažmenininkų veiksmingumo gerinimo mastui ir sprendimų dėl transporto rūšių priėmimui gali turėti nacionalinė transporto infrastruktūra ir politika (pvz., kelių apmokestinimas).

Ši praktika netaikoma mažosioms įmonėms, nebent, atsižvelgiant į esamas viešųjų pirkimų galimybes, tam tikriems produktams pervežti galima pasirinkti efektyvesnes pervežimo transporto rūšis.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijai
i45) Procentinė viso produktų pervežimo (tkm) iš tiesioginio tiekėjo į parduotuves dalis, atsižvelgiant į nurodytas efektyvesnes transporto rūšis i46) Procentinė tarptautinio produktų transporto (tkm) dalis, atsižvelgiant į nurodytas efektyvesnes transporto rūšis	b25) Daugiau kaip 50 % tarpvalstybinio transporto tarp tiesioginių tiekėjų ir mažmeninės prekybos paskirstymo centrų, atsižvelgiant į pardavimo vertę, vykdoma vandens keliais ir (arba) geležinkeliais (jei galima atsižvelgiant į infrastruktūrą) b26) Daugiau kaip 99 % užjūrio transporto, atsižvelgiant į pardavimo vertę, vykdoma laivais

3.3.5.   Paskirstymo tinklo optimizavimas

GAVP yra optimizuoti paskirstymo tinklą, sistemingai įgyvendinant efektyviausias iš šių galimybių: i) strateginiai centralizuoti mazgai, kuriais sudaromos sąlygos naudotis geležinkelių ir vandens transportu, ii) konsoliduotosios platformos, iii) tiesioginių maršrutų sudarymas.

Taikymo galimybės

Ši praktika taikoma stambiems mažmenininkams, turintiems vietos transporto ir logistikos paslaugų centrus, ir trečiųjų šalių paslaugų teikėjams, pirmiausia jei tiekiami produktai vežami ilgesnius atstumus Šiai praktikai įgyvendinti didelių investicijų nereikia. Norint pastatyti naujus centralizuotus mazgus, įtrauktus į geležinkelių ir vandens kelių transporto tinklus, reikia didelių investicijų. Abiem atvejais didinant krovos efektyvumą ir ilgesniems maršrutams naudojant efektyvesnes transporto rūšis, galima labai sumažinti veiklos sąnaudas.

Ši GAVP netaikoma mažosioms įmonėms.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijus

i39) CO2 ekv. kilogramais vienam pristatytam m3 (arba padėklui) i47) Naudojamų konsoliduotųjų platformų, strateginių centrinių mazgų arba tiesioginių transporto maršrutų skaičius i48) Procentinė įgyvendinant nurodytas paskirstymo tinklo gerinimo galimybes sumažinto išmetamo transporto ir logistikos ŠESD kiekio dalis i49) Trečiosios šalies paslaugų teikėjo, turinčio optimizuotą paskirstymo tinklą, transporto ir logistikos paslaugų užsakymas (taip arba ne) i50) Sistemingas paskirstymo tinklų optimizavimas pasirenkant strateginiams mazgams tinkamas vietoves, kuriant konsoliduotąsias platformas ir sudarant tiesioginius maršrutus (taip arba ne)

b27) Sistemingas paskirstymo tinklų optimizavimas pasirenkant strateginiams mazgams tinkamas vietoves, kuriant konsoliduotąsias platformas ir sudarant tiesioginius maršrutus

3.3.6.   Maršrutų planavimo optimizavimas, telematikos priemonių taikymas ir vairuotojų mokymas

GAVP yra optimizuoti veiklos efektyvumą efektyviai planuojant maršrutus, taikant telematikos priemones ir mokant vairuotojus. Efektyvus maršrutų planavimas apima į paskirstymo centrą grįžtančių transporto priemonių, kuriomis į parduotuvę atvežami kroviniai, pakrovimą atliekomis ir tiekėjui skirtais kroviniais, taip pat, siekiant išvengti eismo spūsčių, krovinių pristatymą naktį.

Taikymo galimybės

Šią praktiką galima taikyti visiems produktams, kurie tiekiami stambesniesiems mažmenininkams naudojantis vietos transporto ir logistikos paslaugomis, taip pat trečiųjų šalių transporto paslaugų teikėjams. Mokant vairuotojus paprastai sutaupoma 5 % degalų. Maršrutams optimizuoti gali reikėti didelių investicijų į informacines technologijas, bet, juos optimizavus, gali sumažėti kapitalo investicinės sąnaudos (reikia mažiau sunkvežimių) ir labai sumažėti veiklos (degalų) sąnaudos.

Ši praktika taikoma mažosioms įmonėms, jei jos turi savo transporto priemones (pvz., krovininius furgonus).

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i39) CO2 ekv. kilogramais vienam pristatytam m3 arba padėklui i51) Vidutinė procentinė transporto priemonių parko krovos efektyvumo dalis (pagal tūrį arba masę), vidutinė procentinė transporto priemonių parko tuščių transporto priemonių dalis (sunkvežimio km) arba vidutinis CO2 ekv. kilogramais vienam tkm i52) Procentinė vairuotojų, nuolat mokomų efektyviai vairuoti, dalis i53) Vairuotojams skirtos skatinamosios efektyvaus vairavimo programos įgyvendinimas (taip arba ne) i54) Procentinė sumažinto transporto ir logistikos išmetamo ŠESD kiekio dalis įgyvendinant nurodytas galimybes (t. y. pakraunant grįžtančias transporto priemones atliekomis arba tiekėjui skirtais kroviniais, taikant telematikos priemones, mokant vairuotojus ir įgyvendinant jų skatinimo programas, pristatant krovinius ne piko valandomis) i55) Sistemingas maršrutų sudarymo gerinimas pakraunant iš parduotuvės grįžtančias krovinines transporto priemones atliekomis ir tiekėjui skirtais kroviniais, taikant telematikos priemones ir nustatant ilgesnius krovinių pristatymo laikotarpius (taip arba ne)

b28) 100 % vairuotojų nuolat mokomi efektyviai vairuoti arba įgyvendinama vairuotojams skirta skatinamoji efektyvaus vairavimo programa b29) Sistemingas maršrutų sudarymo gerinimas pakraunant iš parduotuvės grįžtančias krovinines transporto priemones atliekomis ir tiekėjui skirtais kroviniais, taikant telematikos priemones ir nustatant ilgesnius krovinių pristatymo laikotarpius

3.3.7.   Kelių transporto priemonių poveikio aplinkai mažinimas priimant sprendimus dėl pirkimo ir atliekant rekonstrukcines modifikacijas

GAVP yra mažinti kelių transporto priemonių poveikį aplinkai renkantis pirkimo galimybes ir atliekant rekonstrukcines modifikacijas. Pavyzdžiui, įsigyti alternatyviaisiais energijos ištekliais varomas transporto priemones, efektyvias ir netaršias, netriukšmingas transporto priemones, atlikti aerodinamikos modifikacijas ir naudoti mažo pasipriešinimo riedėjimui padangas.

Taikymo galimybės

Šią praktiką galima taikyti visiems produktams, kurie tiekiami stambesniesiems mažmenininkams naudojantis vietos transporto ir logistikos paslaugomis, taip pat trečiųjų šalių transporto paslaugų teikėjams. Grąžos laikotarpis, susijęs su didesniu greičiu (> 80 km/h) ilgus atstumus važiuojančiomis transporto priemonėmis, kurioms reikės nedidelių investicijų aerodinamikai modifikuoti ir daugiau investicijų vilkikams ir jų priekaboms atnaujinti siekiant padidinti jų aerodinamiką, siekia iki dvejų metų. Toks pat grąžos laikotarpis susijęs su mažo pasipriešinimo riedėjimui padangų montavimu. Dėl alternatyviaisiais energijos šaltiniais varomų transporto priemonių reikės daug didesnių investicijų.

Ši praktika taikoma mažosioms įmonėms, jei jos turi savo transporto priemones (pvz., krovininius furgonus).

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijai

i56) Litrai vienam šimtui km (transporto priemonės degalų sąnaudos) arba CO2 ekv. kilogramais vienam tkm i57) Procentinė transporto priemonių parko dalis, tenkanti transporto priemonėms, atitinkančioms įvairias EURO klases i58) Procentinė transporto priemonių, vilkikų ir krovimo įrangos, atitinkančių PIEK triukšmo standartus arba lygiaverčius standartus, kurių laikantis galima pristatyti krovinius naktį, dalis i59) Procentinė transporto priemonių parko dalis, tenkanti alternatyviaisiais degalų ištekliais, įskaitant gamtines dujas, biodujas arba elektrą, varomoms transporto priemonėms i60) Procentinė transporto priemonių parko dalis, tenkanti transporto priemonėms, kuriose sumontuotos mažo pasipriešinimo riedėjimui padangos i61) Procentinė transporto priemonių parko dalis, tenkanti transporto priemonėms ir vilkikams, suprojektuotiems arba modifikuotiems siekiant gerinti aerodinamines savybes

b30) 100 % vilkikų atitinka EURO V (17), o sunkiasvorių krovininių transporto priemonių degalų sąnaudos yra mažesnės nei 30 l šimtui km b31) 100 % sunkvežimių, vilkikų ir krovimo įrenginių atitinka PIEK triukšmo standartus arba lygiaverčius standartus, kurių laikantis galima pristatyti krovinius naktį b32) Naudojamos alternatyviaisiais ištekliais (gamtinėmis dujomis, biodujomis, elektra) varomos transporto priemonės b33) 100 % transporto priemonių sumontuotos mažo pasipriešinimo riedėjimui padangos b34) 100 % transporto priemonių ir vilkikų yra suprojektuoti ir modifikuoti siekiant gerinti aerodinamines savybes

3.4.   Atliekų tvarkymas

3.4.1.   Maisto atliekų kiekio mažinimas

GAVP yra integruoti priemones, padedančias išvengti maisto atliekų susidarymo, pvz., stebėseną, auditus, prioritetų nustatymą, logistikos klausimus, geresnius konservavimo metodus, temperatūros ir drėgmės valdymą parduotuvės patalpose, paskirstymo centruose ir sunkvežimiuose, darbuotojų mokymą, dovanojimą, patarimus vartotojams ir pan., taip pat, taikyti fermentacijos procesus vietoje maisto atliekų šalinimo sąvartynuose arba deginimo.

Taikymo galimybės

Ši priemonė yra ekonomiškai efektyvi ir ją gali taikyti bet kokio dydžio ir bet kurioje valstybėje narėje veikiantys maisto mažmenininkai. Vis dėlto gali būti taikoma politika, kuria siekiama užkirsti kelią maisto produktų dovanojimui ir (arba) nuo jo atgrasyti.

Visos mažosios įmonės gali taikyti prevencines priemones, siekdamos išvengti maisto atliekų susidarymo. Vadybos sąnaudos būtų kompensuojamos lėšomis, sutaupytomis prarandant mažiau produktų ir susidarant mažiau atliekų.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai

Pažangos kriterijus

i62) Maisto atliekos kilogramais arba tonomis, absoliučioji vertė vienam m2 arba vienam mln. EUR apyvartos i63) Procentinė susidarančių maisto atliekų dalis, atsižvelgiant į visą įsigytą maistą i64) Labdaros institucijoms padovanotas maistas, kurio pardavimo terminas yra pasibaigęs, bet vartojimo terminas dar nepasibaigęs i65) Maisto atliekos, išsiųstos grąžinimo operacijoms, pvz., fermentavimui, taikyti, kilogramais i66) Maisto atliekos, išvežtos į sąvartynus arba deginimo įrenginius, kilogramais

b35) Maisto atliekos į sąvartynus arba deginimo įrenginius iš viso nevežamos

3.4.2.   Atliekų tvarkymo įtraukimas į mažmenininkų veiklą

GAVP yra integruoti atliekų tvarkymo praktiką, pagal kurią pirmenybė teikiama prevencijai. Prie geriausios praktikos priskiriama:

—

vietos atliekų tvarkymo praktika: — atskiras surinkimas ir specialus tvarkymas, siekiant parengti pakartotiniam naudojimui (popieriaus ir plastiko atliekų presavimas, briketavimas, maisto atliekų užšaldymas ir pan.), — atliekų susidarymo stebėsena, — pakuočių medžiagų, pvz., padėklų ir plastikinių dėžučių, skirtų tiekėjams, paskirstymo centrams, parduotuvėse naudojamoms vitrinoms ir pristatyti į namus, parengimas pakartotiniam naudojimui, — darbuotojų mokymas,

—

organizacijos vadybos praktika: — parduotuvėse pagal kategoriją ir pagal galutinę paskirties vietą susidarančių atliekų stebėsena, — pakuočių medžiagų (naudotinų pakartotinai arba perdirbtinų), elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) ir kitų atliekų (pvz., pavojingųjų atliekų) grąžinimo tiekėjams, perdirbimo įmonėms ir (arba) paskirstymo centrams logistika, — vietos ir (arba) regioninių atliekų tvarkymo partnerystės, — vartotojų informavimas apie atsakingą atliekų tvarkymą namų ūkiuose.

Taikymo galimybės

Aprašytus metodus gali taikyti bet kuris mažmenininkas. Geriausia praktika turėtų tikti mažmenininkams, valdantiems daug parduotuvių ir paskirstymo centrų. Skirti išteklių atliekų kiekiui efektyviai mažinti būtų pagrįsta ekonominiu požiūriu. Nesupakuotus krovinius grąžinant į paskirstymo centrus būtų galima mažinti tvarkymo sąnaudas, palyginti su sąnaudomis, suderėtomis vietos arba parduotuvės lygmeniu.

Mažosios įmonės, kuriose susidaro daug atliekų, turėtų skirti išteklių ir mokyti darbuotojus geros atliekų tvarkymo praktikos.

Susijęs aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis	Pažangos kriterijus
i67) Perdirbimo ir pakartotinio naudojimo dalys	b36) Parduotuvėje taikoma atliekų tvarkymo sistema, kuria siekiama perdirbti arba pakartotinai naudoti 100 % antrinių pakuočių medžiagų

3.4.3.   PET ir PE butelių ir panaudotų produktų grąžinimo sistemos

GAVP yra įdiegti ir į įmonės logistikos sistemas įtraukti priėmimo sistemas, pvz., PET arba PE butelių.

Taikymo galimybės

Šią GAVP gali taikyti maisto mažmenininkai, pirmiausia dideli tinklai. Norint ją įgyvendinti, reikia skirti išteklių, atlikti techninę priežiūrą ir turėti įrangos. Kai kuriose šalyse (pvz., Nyderlanduose, Švedijoje ir Vokietijoje) ji jau privaloma.

Mažosioms įmonėms reikia papildomų išteklių grąžinimo sistemai kasdien veikti.

Susijęs aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis	Pažangos kriterijus
i68) Perdirbtų iš vartotojų gautų butelių dalis, atsižvelgiant į parduotus grąžinamuosius butelius	b37) Vartotojai grąžina 80 % butelių, už kuriuos nepaliktas užstatas, arba 95 % butelių, už kuriuos paliktas užstatas

3.5.   Mažesnio kiekio ir sertifikuoto arba perdirbto popieriaus naudojimas publikacijoms

GAVP yra sumažinti poveikį naudojant mažiau medžiagų, pvz., optimaliau naudojant popierių komercinėms publikacijoms arba naudojant ekologiškesnį popierių.

Taikymo galimybės

Įgyvendinti šią GAVP gali būti naudinga visiems mažmenininkams, pirmiausia dideliems tinklams, naudojantiems daug spausdintų komercinių leidinių. Gerai įgyvendinant popieriaus sąnaudų mažinimo praktiką galima sutaupyti lėšų.

Šią GAVP gali taikyti mažosios įmonės.

Susiję aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai

Aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai	Pažangos kriterijai
i69) Procentinė naudoto sertifikuoto popieriaus dalis i70) Naudotas popierius gramais i71) Procentinė kriedinio popieriaus dalis i72) Procentinė spaustuvių, sertifikuotų pagal EMAS arba ISO 14001, dalis	b38) 100 % sertifikuoto ir (arba) perdirbto popieriaus b39) Svoris mažesnis nei 49 g vienam m2 b40) Mažiau nei 10 % kriedinio popieriaus b41) 100 % spaustuvių, sertifikuotų pagal EMAS ir (arba) ISO 14001

3.6.   Lietaus vandens surinkimas ir pakartotinis naudojimas

GAVP yra surinkti ir pakartotinai naudoti ir (arba) infiltruoti nuo stogų ir iš automobilių aikštelių surinktą vietos lietaus vandenį.

Taikymo galimybės

Šią praktiką gali taikyti mažmenininkai, turintys savo pastatus ir (arba) vietos automobilių aikšteles. Galimybėms taikyti šį metodą gali turėti įtakos klimato sąlygos ir savivaldybėse taikomos standartinės lietaus vandens surinkimo sistemos. Ši priemonė yra brangi.

Šią GAVP gali taikyti mažosios įmonės.

Susijęs aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis	Pažangos kriterijus
i73) Į vietos vandentvarkos sistemą įtrauktas lietaus vandens surinkimas ir (arba) infiltravimas (taip arba ne)	b42) Į vietos vandentvarkos sistemą įtrauktas lietaus vandens surinkimas ir (arba) infiltravimas

3.7.   Vienkartinių plastikinių maišelių prevencijos arba kitos priemonės, kuriomis siekiama daryti poveikį vartotojų elgsenai

GAVP skatinti vartotojus mažinti savo poveikį aplinkai, rengiant kampanijas, pvz., skatinant nenaudoti plastikinių maišelių, atsakingai reklamuojant ir informuojant vartotojus apie geriausias gaires.

Taikymo galimybės

Šią praktiką gali įgyvendinti visi mažmenininkai. Paprastai ją įgyvendinti daugiausia skatinama teisės aktais.

Šią GAVP gali taikyti mažosios įmonės.

Susijęs aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis ir pažangos kriterijus

Aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis	Pažangos kriterijus
i74) Vienkartinių maišelių, kuriuos galima gauti prie kasų, skaičius	b43) Prie kasų negalima gauti vienkartinių maišelių (0 maišelių)

4.   REKOMENDUOJAMI PAGRINDINIAI KONKRETAUS SEKTORIAUS APLINKOSAUGOS RODIKLIAI

Rodiklis	Įprasti vienetai	Trumpas aprašas	Rekomenduojamas mažiausiasis stebėsenos lygmuo	Susijęs pagrindinis rodiklis pagal Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 IV priedą (C dalies 2 punktą)	Pažangos kriterijus ir susijusi geriausia aplinkosaugos vadybos praktika
ENERGINIS NAUDINGUMAS
1. Savitosios energijos sąnaudos	kWh vienam m2 per metus	Energijos (elektros, šilumos, kitų degalų) sąnaudos vienam pardavimo salės vienetui per metus Nurodymai: — Atsinaujinančiosios energijos sąnaudų atimti nereikėtų. — Apibrėžiant pardavimo salę galima naudoti tikslinimo koeficientus (atsižvelgiant į aukštį ir kitus techninius parametrus). Pardavimo salę turėtų apibrėžti mažmenininkas. — Rekomenduojama netikslinti darbo valandų. Reikėtų pranešti apie metines energijos sąnaudas.	Parduotuvės (viso objekto), paskirstymo centro arba pan. ir organizacijos lygmeniu (bendroji vertė) Pagrindinio proceso, per kurį vartojama energija: šildymo, šaldymui naudojama elektros energija (jei taikoma) ir visoms kitoms reikmėms naudojama elektros energija	Energijos vartojimo efektyvumas	Pardavimo salės savitosios šildymo, vėsinimo ir oro kondicionavimo energijos sąnaudos vienam m2 yra 0 kWh vienam m 2 per metus arba mažesnės, jei galima integruoti atliekinę šaldymo šilumą. Kitu atveju naujų pastatų sąnaudos yra 40 kWh vienam m 2 per metus arba mažesnės, o esamų pastatų – 55 kWh vienam m 2 per metus arba mažesnės. (Žr. 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 GAVP.)
2. Savitosios (linijinės) šaldymo energijos sąnaudos	kWh vienam metrui per metus	Šaldymo sistemos vitrinos linijinio metro energijos sąnaudos per metus Nurodymai: — Netaikoma parduotuvėms, kuriose nėra šaldymo vitrinų, pvz., ne maisto mažmenininkams.	Parduotuvės (viso objekto)	Energijos vartojimo efektyvumas	Savitosios (linijinės) centralizuoto šaldymo energijos sąnaudos yra 3 000 kWh vienam metrui per metus. (Žr. 3.1.6 GAVP.)
3. Apšvietimo galios tankis	W vienam m2	Vienam pardavimo salės vienetui tenkanti įrengto apšvietimo galia, kurios reikia atsižvelgiant į apšvietimo poreikius (pagrindinėms ir produktų pristatymo reikmėms) per metus Nurodymai: — Šis rodiklis yra susijęs su projektavimo ir pardavimo koncepcija ir yra taikomas bet kokio dydžio ir tipo mažmenininkams. — Apibrėžiant pardavimo salę galima naudoti tikslinimo koeficientus (atsižvelgiant į aukštį ir kitus techninius parametrus). Pardavimo salę turėtų apibrėžti mažmenininkas. — Liumenų skaičius vienam m2 yra geras techninis rodiklis, bet aplinkosauginis veiksmingumas turėtų būti matuojamas W vienam m2. — Jis parduotuvėje gali skirtis (atsižvelgiant į sritį) ir paros laiką (atsižvelgiant į laikotarpį).	Parduotuvės (viso objekto), paskirstymo centro arba pan. Jei taikoma, parduotuvės ploto ir paros laikotarpio	Energijos vartojimo efektyvumas	Įrengto apšvietimo galia prekybos centruose yra mažesnė nei 12 W vienam m 2, o specializuotose parduotuvėse – mažesnė nei 30 W vienam m 2. (Žr. 3.1.7 GAVP.)
4. Energijos vartojimo stebėsena	%	Procentinė parduotuvių, kurios stebimos taikant energijos vartojimo vadybos sistemą, dalis Nurodymai: — Stebėsena turėtų apimti visas parduotuves ir svarbiausius procesus. — Turėtų būti pateikiama informacija apie lyginamuosius mechanizmus, jei jie įgyvendinti.	Parduotuvės (viso objekto) Proceso	Energijos vartojimo efektyvumas	Stebima 100 % parduotuvių ir procesų. Įgyvendinami lyginamieji mechanizmai. (Žr. 3.1.5, 3.1.8 GAVP.)
5. Procentinė šaldalų nuotėkio dalis	%	Šaldalų praradimas, palyginti su visa įrenginio šaldalų įkrova Nurodymai: — Tinka maisto šaldymui dideliuose įrenginiuose (centralizuotoms sistemoms). — Rekomenduojama skaičiuoti atsižvelgiant į per metus įsigytą šaldalų kiekį. — Aplinkosaugos požiūriu nėra svarbu įrenginiams, kuriems naudojami natūralūs šaldalai.	Parduotuvės (viso objekto), paskirstymo centro arba pan. ir organizacijos lygmeniu (bendroji vertė) Šaldalo tipo	Išmetamieji teršalai	— (Žr. 3.1.6 GAVP.)
6. Procentinė natūralius šaldalus naudojančių parduotuvių dalis	%	Procentinė parduotuvių, kuriose naudojami natūralūs šaldalai, dalis, palyginti su visu parduotuvių, kuriose naudojamos šaldymo vitrinos, skaičiumi Nurodymai: — Tinka maisto mažmenininkams, naudojantiems šaldymo vitrinas.	Organizacijos lygmeniu	Išmetamieji teršalai	Bendrasis natūralių šaldalų naudojimas. (Žr. 3.1.6 GAVP.)
TIEKIMO GRANDINĖS VEIKSMINGUMAS
7. Sistemingas tiekimo grandinės gerinimo programų įgyvendinimas prioritetinių produktų grupėse	(Taip arba ne)	Šis rodiklis rodo, ar sistemingai įgyvendinamos prioritetinių produktų grupių tiekimo grandinės gerinimo programos Nurodymai: — Taikoma visų dydžių mažmenininkams. — Dėl mažųjų įmonių nurodoma, ar atliekami žalieji viešieji pirkimai ir ar skatinamas ekologiškas vartojimas. — Stambesnieji mažmenininkai, parduodantys nuosavo prekių ženklo produktus, gali labiau įtraukti tiekimo grandinės tvarumą į verslo strategiją.	Organizacijos lygmeniu, produkto tiekimo grandinės	Tiekimo grandinės aplinkosauginio veiksmingumo gerinimas apima:   energijos vartojimo efektyvumą,   medžiagų naudojimo efektyvumą,   vandenį,   atliekas,   biologinę įvairovę,   išmetamuosius teršalus.	Sistemingas tiekimo grandinės gerinimo programų įgyvendinimas prioritetinių produktų grupėse. (Žr. 3.2.1 GAVP.)
8. Sistemingo pagrindinių produktų tiekimo grandinių vertinimo įgyvendinimas (nepriklausomai arba konsorciumais)	(Taip arba ne)	Šis rodiklis rodo tiekimo grandinės poveikio aplinkai vertinimą ir veiksmingo produktų tiekimo grandinės gerinimo mechanizmų nustatymą Nurodymai: — Jei turima duomenų, būtų galima pranešti apie vertintų produktų gyvavimo ciklo poveikį aplinkai (CO2 ekv., SOx ekv. kilogramais, VOC ekv. kilogramais, 1,4-DCB ekv. kilogramais, Sb ekv. kilogramais, vandenį m3, PO4 ekv. kilogramais), poveikį biologinei įvairovei, poveikį konkrečios vietovės vandeniui, atsižvelgiant į produkto masę arba, pateikiant tikslesnius duomenis, į funkcinį vienetą. — Produktai, kurių pardavimo apimtis yra didelė, turėtų būti laikomi pagrindiniais produktais ir vertinant jiems turėtų būti teikiama pirmenybė.	Organizacijos lygmeniu, produkto tiekimo grandinės	Tiekimo grandinės aplinkosauginio veiksmingumo gerinimas apima:   energijos vartojimo efektyvumą,   medžiagų naudojimo efektyvumą,   vandenį,   atliekas,   biologinę įvairovę,   išmetamuosius teršalus.	Sistemingo pagrindinių produktų tiekimo grandinių vertinimo įgyvendinimas (nepriklausomai arba konsorciumais). (Žr. 3.2.2 GAVP.)
9. Produktų gerinimo dalis	Procentinė sertifikuotų tam tikro aplinkosauginio veiksmingumo lygio produktų pardavimo dalis	Reikėtų atsižvelgti į toliau nurodytas dalis. Procentinė dalis, tenkanti šiems produktams: — produktams, kuriems aplinkosaugos sertifikatus išdavė trečiosios šalys, — nuosavo prekių ženklo produktams, atitinkantiems mažmenininko apibrėžtus aplinkosaugos reikalavimus, — maisto produktams, kurie yra sertifikuoti kaip ekologiški, — medvilnei, kuri yra sertifikuota kaip ekologiška, — ne maisto produktams, kuriems suteiktas ekologinis ženklas.	Organizacijos lygmeniu, produktų grupės	Aplinkosauginiai standartai taikomi:   energijos vartojimo efektyvumui,   medžiagų naudojimo efektyvumui,   vandeniui,   atliekoms,   biologinei įvairovei,   išmetamiesiems teršalams.	100 % produktų grupės produktų sertifikuota pagal trečiosios šalies aplinkosaugos standartus. 100 % parduotų produktų grupės nuosavo prekių ženklo produktų atitinka mažmenininko apibrėžtus aplinkosaugos standartus. 10 % pardavimo susiję su maisto produktų grupėmis, kurios yra sertifikuotos kaip ekologiškos. 50 % parduotos medvilnės yra sertifikuota kaip ekologiška. 10 % parduotų ne maisto produktų grupių produktų sertifikuota pagal oficialius (ISO I tipo) ekologinius ženklus. (Žr. 3.2.2, 3.2.3, 3.2.4, 3.2.5, 3.2.6, 3.2.7 GAVP.)
TRANSPORTO IR LOGISTIKOS EFEKTYVUMAS
10. Savitosios transporto energijos sąnaudos	MJ vienam tkm	Tiesioginės viso transporto ir kiekvienos rūšies transporto energijos sąnaudos vienam vežimo tonkilometriui, kad būtų galima palyginti galimas transporto rūšis Nurodymai: — Atsižvelgiame į degalų energijos kiekį. — Dėl elektros energijos atsižvelgiama į elektros gamybai reikiamą pirminę energiją (pvz., dauginama iš 2,7).	Organizacijos lygmeniu Transporto rūšies ir svarbiausio maršruto	Energijos vartojimo efektyvumas Medžiagų naudojimo efektyvumas	— (Žr. 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3, 3.3.4, 3.3.5, 3.3.6, 3.3.7 GAVP.)
11. Konkretus transporto išmetamas ŠESD kiekis (atsižvelgiant į produktų kiekį ir atstumą)	CO2 ekv. kilogramais vienam tkm	Rodo transporto veiklos aplinkosauginį veiksmingumą. Nurodymai: — Dėl iškastinio kuro atsižvelgiama į tiesioginį sudeginimą ir pridedami netiesioginiai ištraukimo ir apdorojimo išmetamieji teršalai. — Dėl elektros energijos atsižvelgiama į nacionalinį vidutinį konkretų gaminant elektros energiją išmetamą ŠESD kiekį. — Dėl biodegalų atsižvelgiama į atitinkamo degalų ištekliaus ŠESD kiekio gyvavimo ciklo vertinimą.	Organizacijos lygmeniu Transporto rūšies ir svarbiausio maršruto Kuro tipo	Medžiagų naudojimo efektyvumas Išmetamieji teršalai	— (Žr. 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3, 3.3.4, 3.3.5, 3.3.6, 3.3.7 GAVP.)
12. Konkretus transporto išmetamas ŠESD kiekis (atsižvelgiant į produktų kiekį)	CO2 ekv. kilogramais vienam pristatytam m3 (arba padėklui) CO2 ekv. kilogramais vienai pristatytai produkto tonai	Rodo galutinį transporto veiklos poveikį aplinkai Šis rodiklis atitinka produktų vežimo atstumą. Jis mažesnis, jei produktai tiekiami iš vietos ir (arba) regiono. Nurodymai: — Dėl iškastinio kuro atsižvelgiama į tiesioginį sudeginimą ir pridedami netiesioginiai ištraukimo ir apdorojimo išmetamieji teršalai. — Dėl elektros energijos atsižvelgiama į nacionalinį vidutinį konkretų gaminant elektros energiją išmetamą ŠESD kiekį. — Dėl biodegalų atsižvelgiama į atitinkamo degalų ištekliaus ŠESD kiekio gyvavimo ciklo vertinimą.	Organizacijos lygmeniu Transporto rūšies ir svarbiausio maršruto Produktų grupės	Medžiagų naudojimo efektyvumas Išmetamieji teršalai	— (Žr. 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3, 3.3.4, 3.3.5, 3.3.6, 3.3.7 GAVP.)
13. Procentinė tarp tiesioginių tiekėjų ir mažmeninės prekybos paskirstymo centrų naudojamo vandens kelių ir (arba) geležinkelių transporto dalis	%	Šis rodiklis rodo efektyvesnių transporto rūšių dalį, palyginti su visa mažmenininko transporto veikla. Nurodymai: — Procentinė transporto dalis gali būti skaičiuojama remiantis tonkilometriais arba pardavimo verte. — Mažmenininkai turėtų atskirti vidaus kelių transportą (vykdomą keliais, geležinkeliais, vidaus vandentakiais) ir užjūrio transportą (vykdomą jūromis ir oru). — Šis rodiklis taikomas produktams, kurie tiekiami ilgesniu atstumu.	Organizacijos lygmeniu Svarbiausio maršruto arba bent atskiriant vidaus kelių ir užjūrio transportą	Energijos vartojimo efektyvumas Medžiagų naudojimo efektyvumas	Daugiau kaip 50 % vidaus kelių transporto tarp tiesioginių tiekėjų ir mažmeninės prekybos paskirstymo centrų (atsižvelgiant į tonkilometrius arba pardavimo vertę), vykdoma vandens keliais ir (arba) geležinkeliais (jei galima, atsižvelgiant į infrastruktūrą). Daugiau kaip 99 % užjūrio transporto, atsižvelgiant į pardavimo vertę, vykdoma laivais. (Žr. 3.3.4 GAVP.)
14. Sistemingas maršrutų planavimo gerinimas	(Taip arba ne)	Šis rodiklis rodo, ar mažmenininkas įgyvendina sistemingą paskirstymo tinklų optimizavimą pasirinkdamas strateginių mazgų vietas, sukurdamas konsoliduotąsias platformas ir sudarydamas tiesioginius maršrutus. Taikant šią praktiką iš parduotuvės grįžtančios krovininės transporto priemonės pakraunamos atliekomis ir tiekėjui skirtais kroviniais, taikomos telematikos priemonės ir nustatomi ilgesni krovinių pristatymo laikotarpiai.	Organizacijos lygmeniu	Energijos vartojimo efektyvumas Medžiagų naudojimo efektyvumas	Sistemingas maršrutų planavimo gerinimas. (Žr. 3.3.5, 3.3.6 GAVP.)
15. Procentinė transporto priemonių, atitinkančių EURO V standartus, dalis	%	Nurodymai: — Taikoma stambiesiems mažmenininkams, turintiems vietos transporto ir logistikos tarnybas, taip pat trečiųjų šalių transporto paslaugų teikėjams. — Jei įmanoma, taip pat turėtų būti stebimas transporto priemonių degalų taupymas (litrais šimtui km).	Organizacijos lygmeniu	Išmetamieji teršalai	100 % sunkvežimių atitinka EURO V standartus. (Žr. 3.3.7 GAVP.)
ATLIEKŲ TVARKYMAS
16. Atliekų susidarymas	Kilogramai per metus Tonos per metus Kilogramai vienam m2 per metus	Per metus susidarančių atliekų svoris Nurodymai: — Jį galima išreikšti pardavimo salės ploto vienetu. — Reikėtų stebėti įvairių rūšių atliekų kiekį atskirai.	Organizacijos lygmeniu Atliekų rūšies, pvz., maisto atliekų, popieriaus ir kartono, medžio, metalo, pavojingųjų medžiagų ir pan. Paskirties vietos: pakartotinio naudojimo, išorės perdirbimo, fermentavimo, dovanojimo ir pan.	Atliekos	— (Žr. 3.4.1, 3.4.2 GAVP.)
17. Procentinė maisto atliekų, vežamų į sąvartynus arba deginimo įrenginius, dalis	%	Procentinė maisto atliekų, kurios neišsiųstos grąžinimo operacijoms, pvz., fermentavimui, taikyti, dalis, palyginti su visu susidariusiu maisto atliekų kiekiu	Organizacijos lygmeniu	Atliekos	0 % į sąvartynus arba deginimo įrenginius išvežtų maisto atliekų. (Žr. 3.4.1 GAVP.)
18. Antrinių pakuočių medžiagų perdirbimo dalis	%	Perdirbtų medžiagų svoris, padalytas iš bendro atliekų kiekio Nurodymai: — Kai kurie mažmenininkai įtraukia pakartotinai panaudotų medžiagų kiekį. Jį reikia aiškiai nurodyti pranešant apie šį rodiklį.	Organizacijos lygmeniu	Medžiagų naudojimo efektyvumas Atliekos	Parduotuvėje taikoma atliekų tvarkymo sistema, kuria siekiama perdirbti arba pakartotinai naudoti 100 % antrinių pakuočių medžiagų. (Žr. 3.4.2 GAVP.)
19. Pakuočių ir panaudotų produktų grąžinimo dalis	%	Vartotojų grąžintų produktų pakuočių, pvz., plastikinių butelių, ir panaudotų produktų, pvz., baterijų ir elektroninės įrangos, dalis, palyginti su visu šių produktų pardavimu Nurodymai: — Dėl PET ir PE butelių grąžinimo sistemų priėmimo dalis turėtų būti apskaičiuojama atsižvelgiant į parduotus grąžinamuosius butelius.	Grąžinamosios pakuotės ir (arba) produkto tipo lygmeniu	Medžiagų naudojimo efektyvumas Atliekos	Vartotojai grąžina 80 %, nepalikę užstato. Vartotojai grąžina 95 %, palikę užstatą. (Žr. 3.4.3 GAVP.)
MEDŽIAGŲ, IŠSKYRUS ŠALDALUS, SĄNAUDOS
20. Sertifikuotas arba perdirbtas komercinėms publikacijoms naudojamas popierius	%	Procentinė komercinėms publikacijoms naudojamo sertifikuoto popieriaus (pvz., FSC) arba perdirbto popieriaus dalis	—	Medžiagų naudojimo efektyvumas Atliekos	100 % sertifikuoto arba perdirbto popieriaus. (Žr. 3.5 GAVP.)
VANDENTVARKA
21. Vandens surinkimo sistemas taikančios parduotuvės	%	Procentinė parduotuvių, taikančių lietaus vandens surinkimo ir (arba) infiltravimo sistemas, dalis	—	Vanduo	Į vandentvarkos sistemą įtrauktas lietaus vandens surinkimas ir (arba) infiltravimas vietoje. (Žr. 3.6 GAVP.)
VARTOTOJŲ ELGSENA
22. Maišelių skaičius	Skaičius	Prie kasų duodamų arba parduodamų plastikinių maišelių skaičius Nurodymai: — Turėtų būti kontroliuojamas nemokamų vienkartinių plastikinių maišelių skaičius, taip pat reklamos tikslais parduodamų arba nemokamai duodamų maišelių skaičius arba parduodamų daugkartinių plastikinių maišelių skaičius. — Pranešama apie skaičių vienam vartotojui, tūkstančiui vartotojų arba apyvartos vienetui.	Nemokami vienkartiniai plastikiniai maišeliai, nemokami vienkartiniai biologiškai skaidūs plastikiniai maišeliai, parduodami vienkartiniai plastikiniai maišeliai, parduodami daugkartiniai maišeliai	Medžiagų naudojimo efektyvumas Atliekos	Prie kasų negalima gauti vienkartinių maišelių (0 maišelių) (Žr. 3.7 GAVP.)

---

(1)  Ši mokslinė ir politikos ataskaita paskelbta JRC NTTI svetainėje adresu http://susproc.jrc.ec.europa.eu/activities/emas/documents/RetailTradeSector.pdf. Šiame konkrečiam sektoriui skirtame informaciniame dokumente pateikiamos išvados dėl geriausios aplinkosaugos vadybos praktikos ir jos taikymo galimybių, taip pat nustatyti konkretūs aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai ir pažangos kriterijai, grindžiami mokslinėje ir politikos ataskaitoje dokumentuojamomis išvadomis. Ataskaitoje pateikta visa susijusi informacija ir techniniai duomenys.

(2)  1993 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1836/93 dėl pramonės sektoriaus įmonių savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (OL L 168, 1993 7 10, p. 1).

(3)  2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (OL L 114, 2001 4 24, p. 1).

(4)  2013 m. kovo 4 d. Komisijos sprendimas 2013/131/ES, kuriuo paskelbiamas naudojimo vadovas, jame išdėstant veiksmus, reikalingus siekiant dalyvauti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo (OL L 76, 2013 3 19, p. 1).

(5)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(6)  Tai apytikslė poveikio aplinkai aspektų klasifikacija pagal Reglamente (EB) Nr. 1221/2009 pateiktas apibrėžtis. Tiesioginis ir netiesioginis kiekvieno aplinkosaugos aspekto pobūdis turėtų būti vertinamas kiekvienu atveju atskirai.

(7)  Įmonės pagaminti produktai, parduodami kaip kitos įmonės (pvz., mažmenininko) prekių ženklo produktai. Nuosavo prekių ženklo produktai dar vadinami platintojo prekių ženklo produktais.

(8)  Mažoji įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau nei 50 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 10 mln. EUR (Komisijos rekomendacija 2003/361/EB).

(9)  Šis kriterijus taip pat gali būti suprantamas remiantis Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir nacionaline beveik nulinės energijos pastatų apibrėžtimi (angl. NZEB). Pavyzdys – 20 kWh/m2 per metus slenkstis (http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:52013DC0483).

(*)  

Pastaba. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje nustatyta, kad didelės įmonės privalo užtikrinti, jog kvalifikuoti ekspertai kas ketverius metus atliktų energijos vartojimo auditus ir kad pirmasis auditas būtų atliktas iki 2015 m. gruodžio 5 d.

(10)  Šį kriterijų taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į mažmeninės prekybos patalpų apšvietimo įrangos ES žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, pagal kuriuos nustatytas 3,5 W vienam m2/100 lux apšvietimo galios tankis (pagrindiniai kriterijai) arba 3,2 W vienam m2/100 lux apšvietimo galios tankis (išsamūs kriterijai). Žr. http://ec.europa.eu/environment/gpp/pdf/criteria/indoor_lighting.pdf.

(11)  Energijos vadybos sistema gali būti įtraukta į EMAS.

(12)  Kaip alternatyvą galima pasirinkti procentinę vietoje arba šalia pagamintos energijos dalį pagal prEN15603.

(13)  Pagrindiniai produktai – didelės pardavimo apimties (pagal vertę) produktai.

Prioritetiniai produktai – didelės pardavimo apimties (pagal vertę) ir didelio poveikio aplinkai produktai. Mažmenininkui nustačius savo pagrindinius produktus, atliekamas jų aplinkosauginio pėdsako vertinimas ir apsvarstomi tik svarbiausi produktai.

(14)  I tipo ekologiniai ženklai. Trečiųjų šalių sertifikuoti ekologiniai ženklai (ISO 14024).

(15)  2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL L 250, 2008 9 18, p. 1).

(16)  2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).

(17)  Transporto priemonių išmetamųjų teršalų standartas EURO VI įsigaliojo 2012 m. pabaigoje, todėl jį galima laikyti tolesnių metų pažangos kriterijumi.