31.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 204/11

(1)

nuo 2014 m. sausio 1 d. bus taikomos naujos bendros žemės ūkio politikos paramos ūkininkams schemos, kurios pakeis šiuo metu taikomas schemas. Remiant ūkininkų pajamas 2013 kalendoriniais metais reikėtų toliau vadovautis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams (4);

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 nustatyta privaloma laipsniško tiesioginių išmokų mažinimo („moduliavimo“) sistema, kurioje numatyta išimtis, taikoma ne didesnėms kaip 5 000 EUR tiesioginėms išmokoms; ši sistema taikoma iki 2012 kalendorinių metų. Todėl bendra grynoji tiesioginių išmokų suma („grynosios viršutinės ribos“), kuri valstybėje narėje gali būti skirta ėmus taikyti moduliavimą, nustatyta iki 2012 m. kalendorinių metų. Siekiant 2013 kalendorinių metų tiesioginių išmokų lygį išlaikyti panašų į 2012 m. lygį, tinkamai atsižvelgiant į laipsnišką tiesioginių išmokų įvedimą naujosiose valstybėse narėse, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 73/2009, 2013 kalendoriniams metams reikėtų sukurti patikslinimo mechanizmą, kurio poveikis būtų lygiavertis moduliavimo ir grynųjų viršutinių ribų poveikiui. Dėl paramos, pagal bendrą žemės ūkio politiką skiriamos atokiausiems regionams, ypatingų savybių šis patikslinimo mechanizmas neturėtų būti taikomas tų regionų ūkininkams;

(3)

kad sklandžiai veiktų tiesioginės išmokos, kurias valstybės narės turi mokėti pagal 2013 kalendoriniais metais pateiktas paraiškas, būtina 2013 metams taikyti 2012–2013 kalendoriniams metams nustatytas grynąsias viršutines ribas ir prireikus jas patikslinti, visų pirma atsižvelgiant į sumų didėjimą dėl laipsniško tiesioginių išmokų įvedimo naujosiose valstybėse narėse;

(4)

be privalomo moduliavimo, 2007 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 378/2007, nustatančiu tiesioginių išmokų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams (5), valstybėms narėms suteikta galimybė visoms tiesioginių išmokų sumoms, kurios jų teritorijoje skiriamos atitinkamais kalendoriniais metais iki 2012 kalendorinių metų, taikyti sumažinimą („savanorišką moduliavimą“). Siekiant tiesioginių išmokų, mokamų pagal 2013 kalendoriniais metais pateiktas paraiškas, sumą išlaikyti panašią į 2012 m. lygį, valstybės narės, kurios 2012 kalendoriniais metais taikė savanorišką moduliavimą, turėtų toliau turėti galimybę 2013 kalendoriniais metais sumažinti tiesiogines išmokas ir tokiu būdu gautas lėšas panaudoti kaimo plėtros programoms finansuoti. Todėl tikslinga numatyti galimybę toliau mažinti tiesioginių išmokų sumas 2013 kalendoriniais metais taikant tiesioginių išmokų savanoriško patikslinimo sistemą. Toks sumažinimas turėtų papildyti 2013 kalendoriniais metais numatytus privalomus tiesioginių išmokų patikslinimus;

(5)

jeigu valstybė narė 2012 kalendoriniais metais taikė pagal regionus diferencijuotas savanoriško moduliavimo normas, ji taip pat turėtų turėti tokią galimybę ir 2013 kalendoriniais metais. Kad būtų užtikrintas tiesioginės paramos ūkininkams lygis, 2013 kalendoriniais metais bendrai taikant privalomus ir savanoriškus tiesioginių išmokų patikslinimus, tiesioginės išmokos neturėtų sumažėti labiau, negu sumažėjo 2012 m. taikant tiek privalomą, tiek savanorišką moduliavimą. Todėl didžiausia tiesioginių išmokų patikslinimo norma, taikoma 2013 kalendoriniais metais kiekviename regione, neturėtų viršyti sumažinimo, susidariusio dėl 2012 kalendoriniais metais taikyto privalomo ir savanoriško moduliavimo;

(6)

jeigu valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 378/2007 4 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe ir nusprendė grynosioms sumoms, gautoms taikant savanorišką moduliavimą 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, netaikyti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) didžiausios finansavimo normos, tai valstybei narei turėtų būti suteikta tokia pati galimybė šios normos netaikyti ir lėšoms, gautoms taikant tiesioginių išmokų savanorišką patikslinimą, kad 2014 m. būtų užtikrintas kaimo plėtros priemonių viešųjų išlaidų finansavimo tęstinumas. Nuoseklumo sumetimais tokioms lėšoms neturėtų būti taikoma kaimo plėtros programų išankstinio finansavimo tvarka;

(7)

pagal laipsnišką tiesioginių išmokų įvedimo mechanizmą, numatytą 2005 m. Stojimo akte, Bulgarijos ir Rumunijos ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų lygis ir toliau nesiekia kitoms valstybėms narėms 2013 m. taikomo tiesioginių išmokų lygio po to, kai atliktas išmokų ūkininkams pereinamuoju laikotarpiu patikslinimas. Todėl patikslinimo mechanizmas neturėtų būti taikomas Bulgarijos ir Rumunijos ūkininkams;

(8)

naujosioms valstybėms narėms buvo leista skirti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, kadangi tose valstybėse narėse laipsniškai įvedamos tiesioginės išmokos. 2013 m., visiškai įgyvendinus laipsnišką tiesioginių išmokų įvedimo naujosiose valstybėse narėse tvarkaraštį, tokios galimybės nebebus. Naujosiose valstybėse narėse, taikančiose vienkartinės išmokos už plotus schemą, papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms teko svarbus vaidmuo remiant konkrečių sektorių ūkininkų pajamas. Kipro atveju tą patį galima pasakyti apie valstybės pagalbą. Dėl šios priežasties, taip pat siekiant išvengti staigaus ir didelio paramos sumažėjimo 2013 m. sektoriuose, kuriuose iki 2012 m. taikomos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, o Kipro atveju teikiama valstybės pagalba, tose valstybėse narėse tikslinga numatyti galimybę, gavus Komisijos leidimą, 2013 m. skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą ūkininkams. Kad 2013 m. būtų išlaikytas paramos ūkininkams lygio tęstinumas, pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą turėtų būti galima skirti tik tiems sektoriams, kuriems 2012 m. buvo skiriamos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, o Kipro atveju – valstybės pagalba, ir, jei skiriama ta pereinamojo laikotarpio parama, ji turėtų būti skiriama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip 2012 m. toms išmokoms taikomos sąlygos;

(9)

EŽŪFKP pervedamos lėšos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 134 ir 135 straipsniuose, yra susijusios su 2007–2013 m. daugiamete finansine programa. Tiesioginės išmokos, kurias valstybės narės turi mokėti pagal 2013 kalendoriniais metais pateiktas paraiškas, pateks į 2014 finansinius metus, todėl joms bus taikoma kita daugiametė finansinė programa. Pagal tą programą į kaimo plėtros programoms skirtas lėšas jau įtrauktos sumos, atitinkančios Reglamento (EB) Nr. 73/2009 134 ir 135 straipsniuose numatytas pervedamas lėšas. Todėl toks lėšų pervedimas turėtų būti panaikintas;

(10)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas efektyviau naudoti lėšas, Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 valstybėms narėms suteikta galimybė teikti paramą iki jų nacionalines viršutines ribas viršijančios sumos, kurios dydis užtikrintų, kad ji neviršys nacionalinių viršutinių ribų dėl nepasinaudojimo teisėmis į išmokas. Tame reglamente buvo numatyta, kad tos sumos turi būti naudojamos specialiajai paramai finansuoti arba pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136 straipsnį pervedamos į EŽŪFKP. Kadangi pradėjus taikyti naują tiesioginės paramos sistemą, galimybė teikti nacionalines viršutines ribas viršijančią paramą bus panaikinta, Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136 straipsnyje numatytas lėšų pervedimas į EŽŪFKP turėtų būti taikomas tik iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(11)

galimybė lėšas, gautas taikant savanorišką patikslinimą, naudoti papildomai Sąjungos paramai pagal kaimo plėtros programas ir finansavimui pagal EŽŪKFP 2014 finansiniais metais, taip pat Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136 straipsnyje numatyto lėšų pervedimo laikotarpio pratęsimas neturėtų daryti poveikio būsimam tiesioginių išmokų lygio patikslinimui, siekiant tolygesnio tiesioginės paramos paskirstymo tarp valstybių narių, kuris, numatoma, bus būdingas naujai tiesioginės paramos sistemai;

(12)

laikantis biudžeto disciplinos, būtina apibrėžti 2014 finansiniais metais taikomą iš EŽŪGF finansuojamų išlaidų viršutinę ribą, atsižvelgiant į Reglamente dėl daugiametės finansinės programos, kurią Taryba priėmė pagal Sutarties 312 straipsnio 2 dalį, nustatytas didžiausias sumas ir sumas, gautas tais finansiniais metais taikant savanorišką patikslinimą, kartu su sumomis, gautomis taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136 straipsnį;

(13)

siekiant užtikrinti tiesioginių išmokų, kurias valstybės narės moka pagal 2013 m. pateiktas paraiškas, patikslinimų tinkamą taikymą ir finansinę drausmę 2013 kalendoriniais metais, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl atitinkamų taisyklių, kuriomis remiamasi apskaičiuojant tiesioginių išmokų, kurias valstybės narės moka ūkininkams, sumažinimą. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamu laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(14)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 valstybės narės turėjo galimybę nuspręsti nuo kitų metų tam tikrą savo nacionalinės viršutinės ribos procentinę dalį panaudoti specialiajai jų ūkininkams skirtai paramai, taip pat peržiūrėti ankstesnius sprendimus ir nuspręsti pakoreguoti arba nutraukti tokią paramą. Tikslinga numatyti papildomą tų sprendimų peržiūrą, taikomą nuo 2013 kalendorinių metų;

(15)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su lėšų, gautų taikant savanorišką patikslinimą, pateikimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (6);

(16)

Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011, siekiant nustatyti sumas, gautas taikant savanorišką patikslinimą, EŽŪGF išlaidoms skiriamą grynąjį likutį 2014 finansiniais metais ir leisti skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą;

(17)

todėl Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

Įterpiami šie straipsniai:

„10a straipsnis

2013 m. tiesioginių išmokų patikslinimas

1.   Tiesioginių išmokų, kurios turi būti skiriamos ūkininkui 2013 kalendoriniais metais, sumos, didesnės nei 5 000 EUR, mažinamos 10 %.

2.   Didesnėms nei 300 000 EUR sumoms 1 dalyje numatytas mažinimas didinamas keturiais procentiniais punktais.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos Bulgarijos ir Rumunijos, Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų salų, Madeiros, Kanarų salų ir Egėjo jūros salų ūkininkams skiriamoms tiesioginėms išmokoms.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nurodytas mažinimas naujosioms valstybėms narėms, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, lygus 0 %.

10b straipsnis

2013 m. tiesioginių išmokų savanoriškas patikslinimas

1.   Visos valstybės narės, kurios 2012 kalendoriniais metais taikė Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnį, gali taikyti mažinimą (toliau – savanoriškas patikslinimas) visoms tiesioginių išmokų, kurios 2013 kalendoriniais metais skiriamos jų teritorijoje, sumoms. Savanoriškas patikslinimas taikomas kartu su šio reglamento 10a straipsnyje numatytu tiesioginių išmokų patikslinimu.

Savanoriškas patikslinimas gali būti diferencijuojamas pagal regionus, jei valstybė narė pasinaudojo Reglamento (EB) Nr. 378/2007 3 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta galimybe.

2.   Didžiausia mažinimo norma, gaunama kartu taikant 10a straipsnį ir šio straipsnio 1 dalį, neturi viršyti mažinimo procentinės normos, gaunamos šio reglamento 7 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnio 1 dalį kartu taikant sumoms, kurios 2012 kalendoriniais metais skiriamos ūkininkams atitinkamuose regionuose.

3.   Taikant savanorišką patikslinimą gaunamos sumos neturi viršyti Komisijos pagal Reglamento (EB) Nr. 378/2007 4 straipsnio 1 dalį 2012 kalendoriniams metams nustatytų grynųjų sumų.

4.   Taikant savanorišką patikslinimą gaunamos sumos naudojamos valstybėje narėje, kurioje jos buvo gautos, kaip Sąjungos parama pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP.

5.   Ne vėliau kaip 2012 m. spalio 8 d. valstybės narės nusprendžia dėl:

10c straipsnis

Sumos, gaunamos taikant savanorišką patikslinimą ir 136 straipsnį

1.   Remdamasi sumomis, apie kurias valstybės narės pranešė pagal 10b straipsnio 5 dalį, Komisija, netaikydama 141 straipsnio 2 dalyje ar 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taikant savanorišką patikslinimą gaunamas sumas.

2.   Pagal 1 dalį nustatytos sumos ir 2014 finansiniais metais taikant 136 straipsnį gaunamos sumos pridedamos prie kaimo plėtros programoms skirto EŽŪFKP metinio valstybėms narėms paskirstyto finansavimo.

3.   2 dalyje nurodytų sumų, pridedamų prie metinio valstybei narei paskirstyto finansavimo, atžvilgiu valstybės narės gali nuspręsti viršyti didžiausią EŽŪFKP finansavimo normą.

2 dalyje nurodytų sumų, pridedamų prie metinio valstybėms narėms paskirstyto finansavimo, atveju netaikomas bendros išankstinio finansavimo sumos išmokėjimas pagal kaimo plėtros programas.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl 2 dalyje nurodytų sumų pateikimo kaimo plėtros programų finansavimo planuose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10d straipsnis

EŽŪGF grynoji viršutinė riba

1.   2014 finansinių metų EŽŪGF išlaidų viršutinė riba apskaičiuojama iš didžiausių sumų, kurios fondui nustatytos Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 2 dalį priimtu reglamentu, atėmus šio reglamento 10c straipsnio 2 dalyje nurodytas sumas.

2.   Komisija, netaikydama 141 straipsnio 2 dalyje ar 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas 2014 finansiniais metais EŽŪGF išlaidoms skiriamas grynasis likutis, remiantis 1 dalyje nurodytais duomenimis.“

3.

11 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau 2014 finansiniais metais pirmoje pastraipoje nurodytas patikslinimas nustatomas atsižvelgiant į BŽŪP tiesioginių išmokų ir su rinka susijusių išlaidų, nustatytų Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 2 dalį priimtame reglamente, finansavimo prognozes, kurios padidinamos šio reglamento 10b straipsnyje nurodytomis sumomis ir 2014 finansiniais metais taikant jo 136 straipsnį gaunamomis sumomis, iki šio reglamento 10a straipsnyje numatyto tiesioginių išmokų patikslinimo, tačiau neatsižvelgiant į 300 000 000 EUR maržą.“

4.

11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros ir remdamiesi Komisijos pasiūlymu, pateiktu ne vėliau kaip tų kalendorinių metų, kuriais taikomi 1 dalyje nurodyti patikslinimai, kovo 31 d., šiuos patikslinimus nustato ne vėliau kaip tų pačių kalendorinių metų birželio 30 d.“

5.

Įterpiamas šis straipsnis:

„11a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Siekiant 2013 m. užtikrinti optimalų tiesioginių išmokų patikslinimų taikymą ir finansinę drausmę 2013 kalendoriniais metais, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 141a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės, kuriomis remiamasi apskaičiuojant tiesioginių išmokų, taikytinų ūkininkams, sumažinimą dėl 10a straipsnyje numatytų 2013 m. išmokų patikslinimų ir finansinės drausmės, numatytos 11 straipsnyje.“

6.

68 straipsnio 8 dalies įžanginė frazė pakeičiama taip:

„8.   Ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 1 d. valstybės narės, kurios priėmė 69 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, gali jį peržiūrėti ir nuspręsti nuo 2013 m.“

7.

69 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d. arba 2012 m. rugsėjo 1 d. gali nuspręsti nuo metų, einančių po tokio sprendimo priėmimo, iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 40 straipsnyje, o Maltos atveju – 2 000 000 EUR, panaudoti specialiajai paramai, nurodytai 68 straipsnio 1 dalyje.“

8.

131 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 1 d., 2010 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d. arba 2012 m. rugsėjo 1 d. gali nuspręsti nuo metų, einančių po to sprendimo priėmimo, iki 10 % savo nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų 40 straipsnyje, panaudoti paramai ūkininkams skirti, kaip nustatyta atitinkamai 68 straipsnio 1 dalyje ir pagal III antraštinės dalies 5 skyrių.“

9.

Įterpiamas šis straipsnis:

„133a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama

1.   Išskyrus Bulgariją ir Rumuniją, naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, turi galimybę 2013 m. skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą.

Išskyrus Kipro atvejį, tokiai paramai skirti pagal 5 dalį leidimą turi duoti Komisija.

2.   Pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama gali būti skiriama ūkininkams sektoriuose, kuriuose pagal 132 ir 133 straipsnius 2012 m. leista taikyti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, o Kipro atveju – valstybės pagalbą.

3.   Paramos skyrimo sąlygos yra tokios pačios, kuriomis 2012 m. leista skirti išmokas pagal 132 ir 133 straipsnius.

4.   Bendra paramos suma, kuri gali būti suteikta ūkininkams bet kuriame iš 2 dalyje nurodytų sektorių, apribojama konkrečiu sektoriui skirtu finansiniu paketu, kuris lygus skirtumui tarp:

Kipro atveju sektoriams skirti konkretūs finansiniai paketai nustatyti XVIIa priede.

5.   Remdamasi pateiktu pranešimu, Komisija, netaikydama 141 straipsnio 2 dalyje arba 141b straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priima įgyvendinimo aktus, kuriais leidžiama teikti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą, ir:

6.   Naujosios valstybės narės, remdamosi objektyviais kriterijais ir laikydamosi Komisijos pagal 5 dalį patvirtintų ribų, gali priimti sprendimą dėl skirtinų pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos sumų.“

10.

134 ir 135 straipsniai išbraukiami.

11.

136 straipsnis išbraukiamas.

12.

139 straipsnis pakeičiamas taip:

„139 straipsnis

Valstybės pagalba

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 180 straipsnio ir 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (7) 3 straipsnio, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi išmokoms, kurias valstybės narės, laikydamosi šio reglamento, moka pagal šio reglamento 41, 57, 64, 68, 69, 70 ir 71 straipsnius, 82 straipsnio 2 dalį, 86 straipsnį, 98 straipsnio 4 dalį, 111 straipsnio 5 dalį, 120 straipsnį, 129 straipsnio 3 dalį, 131, 132, 133 ir 133a straipsnius.

13.

Įterpiami šie straipsniai:

„141a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Įgaliojimai priimti 11a straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 11a straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.   Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 11a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

141b straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Kaimo plėtros komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (8).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

14.

IV priede įterpiamas šis stulpelis:

15.

Įterpiamas šis priedas:

a)

šios nuostatos taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos:

b)

šio reglamento 1 straipsnio 1 punkto b papunktis ir 11 punktas taikomi nuo 2014 m. sausio 1 d.