1.

2.

1.

2.

3.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

8–1.

8–2.

8–3.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

17–1.

17–2.

17–3.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

1.

2.

3.

4.

5.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

6–1.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

1.

2.

3.

4.

5.

5–1.

5–2.

5–3.

6.

7.

8.

8a.

9.

10.

11.

12.

13.

1.

1.

Jeigu aiškiai numatyta, šio priedo taisyklės taikomos naujiems ir eksploatuojamiems vidaus maršrutais plaukiojantiems A, B, C ir D klasių keleiviniams laivams, atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo sritį, kaip numatyta 3 straipsnyje.

2.

Nauji trumpesni kaip 24 metrų ilgio B, C ir D klasių laivai turi atitikti šio priedo II-1 skyriaus B dalies 2–8 ir II-1 skyriaus B dalies 10 taisyklių reikalavimus, nebent vėliavos valstybė, su kurios vėliava suteikta teisė plaukioti šiems laivams, užtikrina, kad jie atitiktų vėliavos valstybės nacionalines taisykles ir kad tokiomis taisyklėmis būtų užtikrinamas lygiavertis saugos lygis.

3.

Jeigu šio priedo taisyklės naujiems trumpesniems kaip 24 metrų ilgio laivams netaikomos, vėliavos valstybė turi užtikrinti, kad valstybės nacionalinių taisyklių laikymasis garantuotų lygiavertį tokių laivų saugos lygį.

4.

Eksploatuojami C ir D klasių laivai gali neatitikti šio priedo II-1 ir II-2 skyrių taisyklių tuo atveju, jeigu vėliavos valstybė, su kurios vėliava suteikta teisė plaukioti šiems laivams, užtikrina, kad jie atitiktų vėliavos valstybės nacionalines taisykles, ir jeigu tomis taisyklėmis užtikrinamas lygiavertis saugos lygis.

5.

Be to, trumpesni nei 24 metrų B, C ir D klasių laivai gali neatitikti toliau nurodytų II-1 skyriaus taisyklių, jei nustatoma, kad tai neįmanoma ir (arba) neracionalu: B dalies 10 taisyklės, C dalies 4, 9 ir 10 taisyklių ir E dalies 1–9 taisyklių. Vėliavos valstybė užtikrina, kad laikantis valstybės nacionalinių taisyklių būtų garantuojamas lygiavertis tokių laivų saugos lygis.

6.

Nepaisant to, kas nurodyta 6 straipsnio 1 dalies b punkte, D klasės laivai, kurie neišplaukia už A 1 jūros zonos, kaip apibrėžta 1974 m. SOLAS konvencijos IV/2.12 taisyklėje, gali neatitikti 1974 m. SOLAS konvencijos IV skyriaus vežimo reikalavimų, tačiau turi atitikti bent šio priedo IV skyriaus nuostatas.

7.

Kai tai praktiška ir pagrįsta, 1974 m. SOLAS konvencijos V/22 taisyklės nuostatos dėl navigacinio tiltelio matomumo taip pat taikomos trumpesniems nei 55 metrų laivams, kai ilgis apibrėžiamas pagal 1974 m. SOLAS konvencijos V/2 taisyklę.

8.

Visais atvejais, kai šiame priede reikalaujama taikyti TJO rezoliuciją eksploatuojamiems laivams, tie laivai, kurie pastatyti ne vėliau kaip dveji metai po to, kai šią rezoliuciją priėmė TJO, gali neatitikti pirmiau minėtos rezoliucijos reikalavimų, jeigu jie atitinka pirmesnės (-ių) rezoliucijos (-ų), jeigu ji (-os) buvo priimta (-os), nuostatas.

9.

Kapitalinis remontas, modifikavimas ar rekonstrukcija – tai, pavyzdžiui:

10.

Po keleto šiame priede nurodytų taisyklių pavadinimų įrašytas indeksas „(R…)“ nurodo 1974 m. SOLAS konvencijos taisykles, kuriomis grindžiamos šiame priede išdėstytos taisyklės, t. y.:

11.

A KLASĖS LAIVAMS taikomos nuostatos pateikiamos:

12.

A KLASĖS RO-RO KELEIVINIAMS LAIVAMS taikomos nuostatos pateikiamos:

II-1 skyriaus B dalies 17–2 ir 20 taisyklėse.

A

.1

.1   Dalijimo skyriais krovininė vaterlinija– laivo vaterlinija, naudojama jį dalijant skyriais.

.2   Dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinė linija– didžiausią leidžiamąją grimzlę, iki kurios laivas gali panirti pagal taikomus laivo dalijimo skyriais reikalavimus, atitinkanti vaterlinija.

.2

Laivo ilgis – atstumas, išmatuotas tarp laivo statmenų, išvestų per dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos kraštinius taškus.

.3

Laivo plotis – didžiausias plotis dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje arba žemiau jos nuo kairiojo iki dešiniojo špantų išorinių kraštų.

.4

Grimzlė – vertikalus atstumas laivo viduryje nuo laivo pagrindinės plokštumos linijos iki atitinkamos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos.

.5

Dedveitas – 1,025 tankio vandenyje iki krovininės vaterlinijos, atitinkančios nustatytą antvandeninio borto aukštį vasarą, panirusio laivo vandentalpos ir tuščio laivo vandentalpos tonomis išreikštas skirtumas.

.6

Tuščio laivo vandentalpa – laivo vandentalpa tonomis be krovinio, degalų, alyvos, balasto vandens, geriamojo ir technologinio tankuose laikomo vandens, vartojimo atsargų, be keleivių, įgulos ir jų asmeninių daiktų.

.7

Pagrindinis denis – viršutinis denis, prie kurio tvirtinamos skersinės vandeniui nelaidžios medžiagos pertvaros.

.8

Ribinės grimzlės linija – mažiausiai 76 mm atstumu žemiau viršutinio denio viršutinio paviršiaus laivo borte nubrėžta linija.

.9

Skyriaus užtvindymo koeficientas – procentais nurodyta ta skyriaus dalis, kurią gali užtvindyti vanduo. Skyriaus tūris virš ribinės grimzlės linijos matuojamas ne aukščiau kaip iki šios linijos.

.10

Mašinų skyrius apibrėžiamas kaip vieta nuo pagrindinės laivo plokštumos linijos iki ribinės grimzlės linijos ir tarp kraštinių pagrindinių skersinių vandeniui nelaidžių pertvarų, apimanti tą erdvę, kurioje yra pagrindiniai ir pagalbiniai laivo mechanizmai ir laivo varymui naudojami katilai.

.11

Keleivių patalpos – keleiviams apgyvendinti ir jų reikmėms skirtos patalpos, išskyrus bagažo, sandėlio, maisto produktų laikymo ir pašto patalpas.

.12

Vandeniui nelaidus (kai kalbama apie konstrukciją) – tikėtino vandens slėgio normaliomis arba avarinėmis laivo eksploatavimo sąlygomis veikiama konstrukcija, neleidžianti skverbtis vandeniui jokia kryptimi.

.13

Atsparus meteorologinėms sąlygoms – tai reiškia, kad vanduo neprasiskverbia į laivą jokiomis jūros sąlygomis.

.14

Ro-ro keleivinis laivas – keleivinis laivas, kuriame įrengtos vietos ro-ro kroviniams arba II-2 skyriaus A dalies 2 taisyklėje apibrėžtos specialiosios kategorijos vietos.

.1

.1   Vairo pavaros valdymo sistema– įranga, kuria iš navigacinio tiltelio perduodamos komandos vairo pavaros valdymo galios agregatams. Į vairo pavaros valdymo sistemą įeina siųstuvai, imtuvai, hidrauliniai valdymo siurbliai, jų varikliai, variklių sukimosi dažnio reguliatoriai, vamzdynas ir laidai.

.2   Pagrindinė vairo pavara– mechanizmai, vairo pavara, vairo pavaros galios agregatai ir, jeigu yra, pagalbinė įranga bei sukimo judesio perdavimo vairo ašigaliui priemonės (pavyzdžiui, vairalazdė arba sektorinis rumpelis), būtinos varikliui sukti, kad normaliomis eksploatavimo sąlygomis būtų galima vairuoti laivą.

.2

Vairo pavaros galios agregatas:

.1   elektrinės vairo pavaros atveju– elektros variklis ir jo elektrinė įranga;

.2   elektrohidraulinės vairo pavaros atveju– elektros variklis, jo elektros įranga ir prijungtas siurblys;

.3   kitokios hidraulinės vairo pavaros atveju– variklis ir prijungtas siurblys.

.3

Pagalbinė vairo pavara – ne kuri nors pagrindinės vairo pavaros sudedamoji dalis, o kita įranga, būtina laivui vairuoti tuomet, kai sugenda pagrindinė vairo pavara, tačiau šiai įrangai nepriskiriama vairalazdė, sektorinis rumpelis arba kitos tokiais pat tikslais naudojamos sudedamosios dalys.

.4

Normalios laivo eksploatavimo ir tinkamumo gyventi sąlygos – sąlygos, kuriomis pats laivas ir mechanizmai turi varomąją galią, tarnybos turi galimybę vairuoti laivą, plaukimas saugus, yra priešgaisrinė sauga ir apsauga nuo užtvindymo, vidinių ir išorinių pranešimų bei signalų perdavimą užtikrinančios priemonės bei įranga, evakavimo priemonės, gelbėjimo valčių keltuvai parengti eksploatuoti ir galintys veikti be sutrikimų, taip pat yra galimybė naudotis pagal laivo projektą numatytomis patogiomis gyvenimo jame sąlygomis.

.5

Avarinės sąlygos – sąlygos, kuriomis kurių nors įprastam laivo eksploatavimui arba normalioms gyvenimo sąlygoms jame užtikrinti būtinų tarnybų veikla sutrinka dėl sugedusio pagrindinio elektros energijos šaltinio.

.6

Pagrindinis elektros energijos šaltinis – šaltinis, elektros energiją tiekiantis pagrindiniam skirstomajam skydui, šią energiją skirstančiam visoms tarnyboms, būtinoms normalioms laivo ir gyvenimo jame sąlygoms užtikrinti.

.7

Laivas sugedusia jėgaine – laivas tokios būsenos, kai pagrindinė jėgainė, katilai ir pagalbiniai mechanizmai neveikia dėl to, kad netiekiama energija.

.8

Pagrindinio generatoriaus skyrius – pagrindinio elektros energijos šaltinio vieta.

.9

Pagrindinis skirstomasis skydas – iš pagrindinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis laivo tarnyboms.

.10

Avarinis skirstomasis skydas – iš avarinio ar tais atvejais, kai sugenda pagrindinė elektros energijos tiekimo sistema, laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio energiją tiesiogiai gaunantis skirstomasis skydas, elektros energiją skirstantis avarinėms laivo tarnyboms.

.11

Avarinis elektros energijos šaltinis – avariniam skirstomajam skydui elektros energiją tiekiantis šaltinis tada, kai nutrūksta jos tiekimas iš pagrindinio elektros energijos šaltinio.

.12

Didžiausias eksploatacinis greitis – didžiausias greitis, kurį laivas suprojektuotas išlaikyti, plaukdamas jūra paniręs iki didžiausios grimzlės.

.13

Didžiausias atbulinės eigos greitis – apskaičiuotasis greitis, kurį paniręs iki didžiausios grimzlės ir plaukdamas jūra didžiausia konstrukcine atbulinės eigos galia gali išvystyti laivas.

.14a)

Mašinų skyriai – visi A kategorijos mašinų ir visi kiti skyriai, kuriuose stovi pagrindiniai laivo varikliai, katilai, skystojo kuro agregatas, garo ir vidaus degimo varikliai, generatoriai ir pagrindinės elektros mašinos, degalų pylimo įrenginiai, šaldymo, stabilizavimo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo agregatai, kiti panašūs skyriai ir tokių skyrių ventiliacijos vamzdžiai.

.14b)

A kategorijos mašinų skyriai – tai tokie skyriai ir jų ventiliacijos vamzdžiai, kuriuose:

.15

Galios perdavimo sistema – iš vairo pavaros galios agregato arba agregatų, su jais sujungtų vamzdžių bei įtaisų ir vairo pavaros sudaryta hidraulinė įranga, skirta galiai, būtinai pasukti vairo ašigalį, perduoti. Galios perdavimo sistemose gali būti bendrų mechaninių sudedamųjų dalių, kaip antai: vairalazdė, sektoriaus formos rumpelis ir vairo ašigalis arba kitos šiais tikslais naudojamos sudedamosios dalys.

.16

Valdymo punktai – laivo radijo, pagrindinės navigacinės įrangos ir avarinio galios šaltinio skyriai arba vieta, kurioje centralizuotai sumontuota gaisrą registruojanti ar priešgaisrinės saugos įranga.

.1

Ši taisyklė taikoma medžiagoms, naudojamoms konstrukcijoms, mašinoms, elektros ir kitokiai įrangai, kurioms taikomos šio priedo taisyklės.

.2

Visuose laivuose draudžiama naujau panaudoti medžiagas, kuriose yra asbesto.

.1

Laivuose, pastatytuose 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, laikomas faktinės (kaip pastatyta) konstrukcijos brėžinių rinkinys ir kiti brėžiniai, kuriuose parodyti visi vėlesni struktūriniai pakeitimai.

.2

Papildomą tokių brėžinių rinkinį krante laiko įmonė, kaip apibrėžta 1974 m. SOLAS konvencijos IX/1.2 taisyklėje.

.3

Daroma nuoroda į TJO MSC/Aplink.1135 „Laive ir krante laikytini faktinės konstrukcijos brėžiniai“.

.1

Laivuose turi būti pakankamos saugios darbinės apkrovos priemonės, įranga ir įtaisai, kad būtų galima saugiai vykdyti visas vilkimo ir švartavimo operacijas, susijusias su įprastu laivo eksploatavimu.

.2

1 pastraipoje numatytos priemonės, įranga ir įtaisai atitinka standartus, kuriais būtina remtis atliekant klasifikavimą pagal pripažintos organizacijos taisykles arba pagal joms lygiavertes taisykles, kurias administracija taiko pagal Direktyvos 94/57/EB 14 straipsnio 2 dalį.

.3

Daroma nuoroda į TJO MSC/Aplink.1175 dėl „Laivo vilkimo ir švartavimo įrangos“ (angl. Guidance on shipboard towing and mooring equipment).

.4

Kiekvienas pagal šią taisyklę numatytas įtaisas ar įrangos vienetas aiškiai pažymimas nurodant bet kokius su saugiu jo naudojimu susijusius apribojimus, atsižvelgiant į jo tvirtinimo prie laivo konstrukcijos stiprumą.

a)

Atstatomojo momento peties kreive (statinio stovumo diagrama) apribotas plotas nėra mažesnis kaip:

b)

kai laivo posvyrio į šoną kampas yra 30 ° arba didesnis, o statinio stovumo diagramos atstatomojo momento petys yra mažiausiai 0,20 metro;

c)

statinio stovumo diagramos didžiausias atstatomojo momento petys yra tada, kai laivo posvyrio į šoną kampas didesnis kaip 30 laipsnių, tačiau ne mažesnis kaip 25 °;

d)

pirminis skersinis metacentrinis aukštis nėra mažesnis kaip 0,15 metro.

.1

Leidžiamasis užtvindymo lygis tam tikrame taške – tai didžiausia laivo ilgio dalis, kurios vidurys sutampa su nurodytu tašku ir kurią, atsižvelgiant į skyriaus užtvindymo koeficientą, galima užtvindyti, kad laivas panirtų ne giliau kaip iki ribinės grimzlės linijos.

.2

Laivo, kurio pagrindinis denis nėra ištisinis, leidžiamasis užtvindymo ilgis bet kuriame taške gali būti apibrėžiamas kaip tariama ištisinė leidžiamosios grimzlės linija, jokiame taške negalinti būti mažiau kaip 76 mm žemiau denio viršaus toje pusėje, kurioje atitinkamos pertvaros ir korpusas sujungti vandeniui nelaidžiu būdu.

.3

Jeigu tariamosios linijos dalis atsiduria gerokai žemiau to denio, prie kurio tvirtinamos pertvaros, vėliavos valstybės administracija gali leisti šiek tiek sumažinti virš leidžiamosios grimzlės linijos ir tiesiai po viršutiniu deniu esančių pertvarų tokių dalių hermetiškumo reikalavimus.

1,0 – jeigu laivu leidžiama vežti mažiau kaip 400 žmonių, ir

1,0 – jeigu laivu, kurio ilgis L< 55, leidžiama vežti 400 arba daugiau žmonių, ir

0,5 – jeigu laivu leidžiama vežti 400 arba daugiau žmonių.

.1

Jeigu laivo dalies arba dalių vandeniui nelaidžios pertvaros, lyginant su kita laivo dalimi, sujungtos su didesniame aukštyje esančiu deniu ir jeigu skaičiuojant leidžiamąjį užtvindymo ilgį pageidaujama naudoti šį didesnį pertvarų aukštį, kiekvienai tokiai laivo daliai galima naudoti skirtingą ribinės grimzlės liniją, jeigu:

.2

Pagal 4 taisyklės nuostatas nustatomas laivo skyriaus ilgis už leidžiamąjį gali būti didesnis, jeigu greta nurodytojo esančių dviejų skyrių bendras ilgis neviršija leidžiamojo užtvindymo ilgio arba du kartus to leidžiamojo ilgio, kuris iš šių dviejų dydžių yra mažesnis.

.3

Pagrindinė skersinė pertvara gali būti su recesu, jeigu abiejuose laivo šonuose visos receso dalys išsitenka vertikaliuose paviršiuose, nuo laivo borto apkalos nutolusiuose per laivo pločio vieną penktąją dalį, ir jei šis atstumas dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje matuojamas stačiu kampu į ašinę liniją. Bet kurios receso dalys, atsidūrusios už pirmiau minėtų ribų, pagal 6 punkto nuostatas laikomos pakopa.

.4

Jeigu pagrindinė skersinė pertvara yra su recesu arba pakopinė, nustatant laivo dalijimą skyriais naudojama lygiavertė plokščia pertvara.

.5

Jeigu pagrindiniame skersiniame vandeniui nelaidžiame skyriuje įrengtos mažesnės patalpos ir vėliavos valstybės administracija yra įsitikinusi, kad, tariamai kaip nors pažeidus 3,0 metrus (pridedama 3 % laivo ilgio) laivo borto arba 11,0 metrų, arba 10 % laivo ilgio (imamas mažesnis dydis), pagrindinio skyriaus visas tūris nebūtų užtvindytas, tam leidžiamajam ilgiui, kurį tokiam skyriui kitu atveju reikėtų išlaikyti, gali būti taikoma leidžiamoji proporcinga nuokrypa. Tokiu atveju plūdrumo atsarga, priskiriama neapgadintam laivo šonui, nėra didesnė kaip priskirtoji apgadintam šonui.

Šio punkto leidžiamoji nuokrypa taikoma tik tada, jeigu taikant ją nebūtų pažeidžiamos 8 taisyklės nuostatos.

.6

Pagrindinė skersinė pertvara gali būti pakopinė, jeigu ji atitinka vieną iš šių sąlygų:

.7

100 metrų ir ilgesniuose laivuose viena iš pagrindinių skersinių pertvarų už laivagalio montuojama ne didesniu atstumu nuo priekinio statmens kaip skyriaus leidžiamasis ilgis.

.8

Jeigu atstumas tarp gretimų dviejų pagrindinių skersinių pertvarų, joms lygiaverčių plokščiųjų pertvarų arba tarp skersinių plokštumų, kertančių pertvarų artimiausias nišas, yra mažesnis kaip 3,0 metrai (pridedama 3 % laivo ilgio) arba 11,0 metrų, arba 10 % laivo ilgio (imamas mažesnis dydis), tik viena iš šių pertvarų laikoma laivo skyriaus sudedamąja dalimi.

.9

Jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, abiejų gretimų skyrių bendras ilgis neviršija leidžiamojo užtvindymo ilgio.

.1.1

Pakankamas neapgadinto laivo stovumas bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis užtikrinamas taip, kad laivas išsilaikytų vandens paviršiuje tuo atveju, jeigu visiškai užtvindomas kuris nors iš tų pagrindinių jo skyrių, kurio ilgis turi atitikti leidžiamąjį užtvindymo ilgį.

.1.2

Jeigu du pagrindinius gretimus skyrius skiria pagal 7.6.1 taisyklę įstatyta pakopinė pertvara, neapgadinto laivo stovumas yra toks, kad užtvindžius tuos du gretimus skyrius laivas išsilaiko vandens paviršiuje.

.1.3

Jeigu privalomasis dalijimo skyriais koeficientas yra 0,50, neapgadinto laivo stovumas yra toks, kad užtvindžius bet kuriuos du gretimus skyrius laivas išsilaiko vandens paviršiuje.

.2.1

.1 papunkčio reikalavimai nustatomi pagal .3, .4 ir .6 punktų nuostatas atliktais skaičiavimais, kuriuos atliekant atsižvelgiama į laivo proporcijų ir projekto ypatumus bei apgadintų skyrių išdėstymą ir jų formą. Skaičiuojant daroma prielaida, kad laivas, vertinant stovumo požiūriu, plaukia blogiausiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis.

.2.2

Jeigu siekiant gerokai riboti vandens tekėjimą siūloma montuoti pakankamo sandarumo denius, vidaus apkalą arba išilgines pertvaras, skaičiuojant turi būti deramai atsižvelgiama į tokius apribojimus.

.2.3

Galutinės laivo būklės po jo apgadinimo ir, jeigu numatyta, po laivo išlyginimo privalomas stovumas nustatomas taip:

.2.3.3

Liekamasis atstatomojo momento petys apskaičiuojamas laikantis teigiamo stovumo ribų ir atsižvelgiant į didžiausią iš šių svirimo momentų: .1 visi keleiviai susitelkia prie kurio nors vieno laivo borto; .2 nuo vieno laivo borto valčių keltuvais nuleidžiamos visos plūdriosios gelbėjimo priemonės, į kiekvieną iš jų įlaipinus tiek keleivių, kiek jos gali plukdyti; .3 dėl vėjo slėgio; skaičiuojamo pagal šią formulę: Atstatomojo momento petys vis dėlto niekada negali būti mažesnis kaip 0,10 m.

.2.4

Prasidėjus sparčiam laipsniškam užtvindymui, t. y. tuomet, kai atstatomojo momento petys dėl šio užtvindymo staigiai sumažėja 0,04 metro arba daugiau, statinio stovumo diagrama turi būti laikoma užbaigta tada, kai susidaro laipsniško užtvindymo pradžios kampas, o .2.3.1 bei .2.3.2 nurodyta kitimo sritis ir plotas matuojami tuo kampu.

.2.5

Jeigu laipsniškas užtvindymas yra riboto pobūdžio, ilgainiui silpsta ir atstatomojo momento petį priimtinai lėtai mažina ne daugiau kaip 0,04 metro, likusioji kreivė iš dalies trumpinama laikant, kad laipsniškai užtvindomas skyrius yra taip užtvindomas nuo pat pradžios.

.2.6

Didžiausias tarpinės užtvindymo pakopos atstatomojo momento petys yra mažiausiai 0,05 metro, o teigiamų atstatomojo momento pečių zona – mažiausiai 7. Visais atvejais turi būti laikoma, kad laivo bortas įlaužiamas tik vienoje vietoje ir kad yra tik vienas laisvasis paviršius.

.3

Skaičiuojant apgadinto laivo stovumą taikomi tokie skyriaus ir paviršiaus užtvindymo koeficientai:

Greta vaterlinijos įlaužtos plokštumos esantiems skyriams su nedaug gyvenamųjų patalpų arba mechanizmų ir tiems skyriams, kuriuose paprastai laikoma mažai krovinių ar atsargų, turi būti taikomi didesni paviršiaus užtvindymo koeficientai.

.4

Skaičiuojamasis apgadinimo lygis yra toks:

.5

Nesimetriškas užtvindymas, panaudojus veiksmingas priemones, turi būti sumažintas iki minimumo. Jeigu būtina mažinti didelius posvyrio į šoną kampus, įrengiami, jeigu tai įmanoma, automatiškai suveikiantys įrenginiai, tačiau bet kokiu atveju, jeigu montuojami kompensuojamojo užtvindymo įrenginiai, jie turi būti valdomi iš viršutinio denio. Naujų B, C ir D klasių laivų didžiausias posvyrio į šoną kampas po užtvindymo, tačiau laivo dar neišlyginus, yra ne didesnis kaip 15 °. Jeigu reikalaujama įrengti kompensuojamojo užtvindymo įrenginius, laivo išlyginimo laikas neviršija 15 minučių. Laivo kapitonui pateikiama atitinkama kompensuojamojo užtvindymo įrenginių naudojimo informacija.

.6

Apgadinto laivo, tolygiai ar netolygiai užtvindyto, galutinė padėtis po laivo išlyginimo yra tokia:

.7

Laivo kapitonui teikiami būtini duomenys, kad būtų išlaikytas pakankamas neapgadinto laivo stovumas, kad laivo eksploatavimo sąlygomis pavojingai apgadintą laivą būtų galima išlaikyti vandens paviršiuje. Laivų, kuriems būtinas kompensuojamasis užtvindymas, kapitonams pranešama apie stovumo sąlygas, kuriomis grindžiamas posvyrio skaičiavimas, taip pat laivų kapitonai įspėjami, kad, laivui pernelyg pasvirus, nepalankesnėmis eksploatavimo sąlygomis jis gali būti nepataisomai apgadintas.

.8

Į.7 punkte nurodytus duomenis, leidžiančius kapitonui išlaikyti pakankamą neapgadinto laivo stovumą, įtraukiama informacija, nurodanti skirtingų grimzlių arba vandentalpų bet kokiomis laivo eksploatavimo sąlygomis didžiausią leidžiamąjį laivo svorio centro aukštį virš kilio (KG) arba mažiausią leidžiamąjį metacentrinį aukštį (GM). Atitinkamai pagal laivo eksploatavimo apribojimus informacija rodo skirtingų diferentų įtaką.

.9

Visų laivų priekyje ir laivagalyje aiškiai pažymimos grimzlės skalės. Jeigu grimzlės žymės užrašytos sunkiai įžvelgiamoje vietoje arba jas perskaityti sunku dėl operacinių tam tikros veiklos apribojimų, tokiame laive jo priekio ir laivagalio grimzlei nurodyti dar įrengiama patikima grimzlės parodymo sistema.

.10

Pakrovus laivą ir prieš išplaukiant kapitonas nustato laivo diferentą, stovumą ir pasitikrinęs užrašo, kad laivas tenkina atitinkamose taisyklėse pateiktus stovumo kriterijus. Laivo stovumas visada nustatomas skaičiavimais. Laivo stovumui nustatyti galima naudoti laivo pakrovimo ir stabilumo kompiuterinę programą arba jai lygiavertes priemones.

.11

Vėliavos valstybės administracija apgadinto laivo stovumo reikalavimų švelninimo svarstyti negali, jeigu neįrodoma, kad neapgadinto laivo metacentrinis aukštis tam tikromis eksploatavimo sąlygomis buvęs būtinas, siekiant laikytis pirmiau minėtų reikalavimų ir teikiant numatomas paslaugas, yra pernelyg didelis.

.12

Apgadinto laivo stovumo reikalavimus galima švelninti tik išskirtiniais atvejais ir laikantis tokios sąlygos, kad vėliavos valstybės administracija yra įsitikinusi, jog laivo proporcijos, jo dalijimas ir kitos charakteristikos, kurias išskirtinėmis aplinkybėmis praktiškai ir pagrįstai galima priimti, labiausiai tinka apgadinto laivo stovumui išlaikyti.

.1

Ne vėliau kaip pirmo periodiško patikrinimo, atliekamo po toliau nurodytos reikalavimų laikymosi dienos, datą eksploatuojami B klasės ro-ro keleiviniai laivai atitinka 8 taisyklės reikalavimus pagal A/Amax dydį, kaip apibrėžta MSC/Aplink.574 „Eksploatuojamų ro-ro keleivinių laivų patvarumo charakteristikų apskaičiavimo tvarka, naudojant A.265 (VIII) rezoliucija pagrįstą supaprastintą metodą“, priede.

.1

nauji ro-ro keleiviniai laivai, turintys leidimą plukdyti 400 arba daugiau žmonių, pripažįstami atitinkančiais II-1 skyriaus B dalies 8 taisyklės .2.3 punkto nuostatas, jeigu daroma prielaida, kad laivas buvo apgadintas kurioje nors jo ilgio L vietoje; ir

.2

eksploatuojami ro-ro keleiviniai laivai, turintys leidimą plukdyti 400 arba daugiau žmonių, atitinka 1 punkto reikalavimus ne vėliau kaip per pirmą periodišką patikrinimą, atliekamą po .2.1, .2.2 arba .2.3 papunkčiuose nurodytos reikalavimų laikymosi datos, kuri turi būti ne vėlesnė kaip:

.1

Laivagalio arba taraninė pertvara montuojama taip, kad būtų nelaidi vandeniui iki pagrindinio denio. Pertvara nuo priekinio statmens statoma ne mažesniu kaip 5 % laivo ilgį atitinkančiu atstumu ir ne toliau kaip už 3 metrų, prie kurių pridedami 5 % laivo ilgio.

.2

Jeigu kuri nors laivo dalis žemiau vaterlinijos išsikiša už priekinio statmens, pavyzdžiui, gumbinis laivo priekis, 1 punkte nustatyti atstumai matuojami:

.3

Jeigu montuojamas ilgas priekinis antstatas, laivagalio arba taraninė pertvara iki kito ištisinio denio, esančio virš pagrindinio, pratęsiama taip, kad būtų atspari meteorologinėms sąlygoms. Pertvaros tęsinys išdėstomas taip, kad, apgadinus laivapriekio lacportą arba jam atsiskyrus, jis nesugadintų pertvaros.

.4

Pagal .3 punkto nuostatas privalomo pertvaros tęsinio nebūtina montuoti tiesiai virš apatinės pertvaros, jeigu jokia tęsinio dalis nekyšo už 1 arba 2 punktuose nurodytos priekinės ribos.

Tačiau eksploatuojamuose B klasės laivuose:

.5

Pandusai, neatitinkantys pirmiau išdėstytų reikalavimų, nelaikomi taraninės pertvaros tęsiniu.

.6

Achterpiko pertvara ir pertvaros, mašinų skyrių nuo krovinio ir keleivių skyrių skiriančios iš priekio ir iš galo, taip pat montuojamos vandeniui nelaidžiu būdu iki pagrindinio denio. Achterpiko pertvara po pagrindiniu deniu gali būti pakopinė, jeigu dėl to nemažėja laivo saugos laipsnis, įvertintas pagal laivo dalijimą skyriais.

.7

Visais atvejais deidvudo vamzdžiai apsupami vandeniui nelaidžiais skyriais. Laivagalio riebokšlis statomas vandeniui nelaidžiame veleno tunelyje arba kitame nuo deidvudo vamzdžio patalpos atskirtame vandeniui nelaidžiame tokio tūrio skyriuje, kurį užtvindžius per nesandarų laivagalio riebokšlį ribinės grimzlės linija nepanirtų į vandenį.

.1

Trumpesniuose nei 50 metrų laivuose dvigubas dugnas tarp laivagalio pertvaros iki achterpiko pertvaros montuojamas kuo didesniame plote, kuriame dvigubą dugną galima įrengti taip, kad būtų atsižvelgta į laivo projektą ir užtikrintas tinkamas laivo eksploatavimas.

.2

50 metrų arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 61 metras laivuose dvigubas dugnas įrengiamas bent jau nuo mašinų skyriaus iki laivagalio pertvaros arba taip arti jos, kaip tik galima tokį dvigubą dugną įrengti.

.3

61 metro arba ilgesniuose, tačiau trumpesniuose kaip 76 metrai laivuose dvigubas dugnas įrengiamas bent jau už mašinų skyriaus iki laivapriekio ir laivagalio pikinių pertvarų arba taip arti jų, kaip tik galima tokį dvigubą dugną įrengti.

.4

76 metrų arba ilgesniuose laivuose dvigubas dugnas įrengiamas laivo viduryje iki laivagalio ir laivapriekio pikinių pertvarų arba taip arti jų, kaip tik galima tokį dvigubą dugną įrengti.

.5

Jeigu reikalaujama įrengti dvigubą dugną, tarpdugninė jo erdvė turi atitikti pripažintų organizacijų standartus, o vidinis dugnas įstatomas iki laivo bortų taip, kad dugnas būtų apsaugotas iki apvalios korpuso briaunos. Tokia apsauga laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu kraštinio tarpdugninio lakšto išorinio krašto ir triumo apkalos kirtimosi linija niekur neatsiduria žemiau kaip horizontali plokštuma, einanti per kirtimosi su teorine španto linija tašką, esantį skersinės įstrižainės, su pagrindo linija sudarančios 25 laipsnių kampą, viduryje, ir kertančios ją pusės laivo pločio atstumu nuo vidurio linijos.

.6

Dvigubame dugne įrengti maži šuliniai, sujungti su triumų ir kt. sausinimo įrenginiais, žemyn tęsiasi tiek, kiek būtina. Šulinio gylis jokiu būdu negali būti didesnis už dvigubo dugno tarpdugninės erdvės mažesnį kaip 460 mm plotį ties vidurine linija ir šulinys negali kirsti .2 punkte nurodytosios horizontalios plokštumos. Išorinį dugną siekiantį šulinį galima įrengti veleno tunelio gale. Įrengti kitus šulinius (pavyzdžiui, alyvai po pagrindiniais varikliais) gali leisti vėliavos valstybės administracija, jeigu ji įsitikina, kad priemonės užtikrina lygiavertę apsaugą, kurią suteikia pagal šios taisyklės nuostatas įrengtas dvigubas dugnas.

.7

Dvigubo dugno nebūtina įrengti kaip vandeniui nelaidžių vidutinio dydžio skyrių, naudojamų tik skysčiams vežti, jeigu apgadinus laivo dugną arba bortą laivo sauga, vėliavos valstybės administracijos nuomone, dėl to nemažėja.

.8

Nepaisant šios 10 taisyklės .1 punkto nuostatų, vėliavos valstybės administracija gali leisti to laivo, kurio dalijimo skyriais koeficientas ne didesnis kaip 0,5, kurioje nors dalyje neįrengti dvigubo dugno, jeigu ji įsitikina, kad dvigubo dugno montavimas toje laivo dalyje būtų nesuderinamas su laivo projektu ir tinkamu laivo veikimu.

.1

Siekiant išlaikyti būtiną laivo neskęstamumą, nustatoma leidžiamąją dalijimo skyriais grimzlę atitinkanti krovininė vaterlinija, kuri žymima laivo viduryje ant jo bortų. Laivas su specialiai pritaikytomis patalpomis arba keleiviams, arba kroviniui vežti, jeigu pageidauja jo savininkas, gali būti su viena ar keliomis nustatytomis ir pažymėtomis papildomomis krovininėmis vaterlinijomis, atitinkančiomis leidžiamosios dalijimo skyriais grimzlės linijas, kurias vėliavos valstybės administracija gali patvirtinti kitokioms eksploatavimo sąlygoms.

.2

Apie nustatytas ir užrašytas dalijimo skyriais krovinines vaterlinijas daromas įrašas Keleivinio laivo saugos sertifikate, o jeigu yra tik viena krovininė vaterlinija, ji identifikuojama pagal ženklą C.1.

Jeigu yra daugiau kaip viena dalijimo skyriais krovininė vaterlinija, kitos laivo eksploatavimo sąlygos identifikuojamos ženklais C.2, C.3, C.4 ir t. t. (2).

.3

Kiekvieną iš šių krovininių vaterlinijų atitinkantis antvandeninio borto aukštis matuojamas toje pat vietoje ir nuo tos pat denio linijos, kaip ir pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas nustatytas antvandeninio borto aukštis.

.4

Kiekvieną iš patvirtintųjų dalijimo skyriais krovininių vaterlinijų atitinkantis antvandeninio borto aukštis ir tos eksploatavimo sąlygos, kurioms jis patvirtintas, aiškiai nurodomi Keleivinio laivo saugos sertifikate.

.5

Jokiu būdu kokia nors dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos žyma negali būti žymima virš jūrinės krovininės vaterlinijos viršutinės linijos, nustatytos pagal laivo korpuso stiprumą arba pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas.

.6

Kad ir kur būtų pažymėtos dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos, laivo jokiu būdu negalima krauti taip, kad panirtų atitinkamas metų laikui ir plaukiojimo rajonui pagal galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo nuostatas nustatytas krovos žymės ženklas.

.7

Laivo jokiu būdu negalima krauti taip, kad panirtų atitinkamam reisui ir eksploatavimo sąlygoms nustatyta dalijimo skyriais krovininė vaterlinija.

.1

Visos skersinės arba išilginės vandeniui nelaidžios pagrindinės pertvaros statomos taip, kad su pakankama atsparumo atsarga atremtų tokį didžiausią vandens slėgį, kurį pertvara turėtų išlaikyti apgadinus laivą, bent jau mažiausiai iki ribinės grimzlės linijos pakilusio vandens slėgį. Šių pertvarų konstrukcija atitinka pripažintos organizacijos standartus.

.2.1

Pertvarų recesai ir pakopos yra vandeniui nelaidūs ir tokie pat stiprūs, kaip ir tos pertvarų vietos, kur jie yra įrengti.

.2.2

Jeigu per vandeniui nelaidų denį arba pertvarą yra prakišti špantai ar bimsai, toks denis ar pertvara sandarinami nenaudojant medinių detalių ir cemento.

.3

Norint išbandyti pagrindinius skyrius, nebūtina užtvindyti juos vandeniu. Jeigu neatliekamas užtvindymo bandymas ir jeigu tai įmanoma, turi būti atliktas nelaidumo vandeniui bandymas, liejant vandenį žarna; šis bandymas atliekamas beveik užbaigus įrengti laivą. Jeigu nelaidumo vandeniui bandymo atlikti neįmanoma todėl, kad gali būti apgadinti mechanizmai, elektros įrangos izoliacija arba užtvindymo įrengimai, vietoj šio bandymo galima atlikti atidžią vaizdinę suvirintų sujungimų apžiūrą ir, jeigu tai manoma esant reikalinga, taip pat atlikti dažų prasiskverbimo, ultragarso skverbimosi ar lygiavertį bandymą. Bet kuriuo atveju atidžiai apžiūrimos visos vandeniui nelaidžios pertvaros.

.4

Laivagalis, dvigubi dugnai (įskaitant dėžinį kilį) ir vidaus apkala bandomi vandeniui pakilus iki .1 punkte nurodyto lygio.

.5

Tų skysčiams laikyti skirtų bakų, kurie naudojami laivą dalijant skyriais, sandarumas bandomas vandens slėgiu, kurį sukuria iki dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos pakilęs arba du trečdalius aukščio nuo kilio viršaus iki ribinės grimzlės linijos užtvindęs vanduo (imamas didesnis vandens slėgis), jeigu bandymo metu vanduo bakų viršų apsemia ne mažesniu kaip 0,9 m sluoksniu; jeigu atlikti bandymo naudojant vandenį negalima, leidžiama atlikti sandarumo bandymą naudojant oro slėgį, kurio metu bakai veikiami ne didesniu kaip 0,14 baro oro slėgiu.

.6

.4 ir .5 punktuose nurodytais bandymais užtikrinamas laivo dalijimo skyriais konstrukcinių priemonių sandarumas ir jie nelaikytini bandymais, patvirtinančiais kurio nors skyriaus tinkamumą laikyti skystąjį kurą arba naudoti kuriais nors tokiais kitais tikslais, kuriems patvirtinti patalpos tinkamumą, atsižvelgiant į bakų ar jų jungčių užtvindymo skysčiu aukštį, gali būti reikalingi sudėtingesni bandymai.

.1

taraninėje pertvaroje žemiau ribinės grimzlės linijos;

.2

vandeniui nelaidžiose skersinėse pertvarose, krovinių skyrių skiriančiose nuo gretimo krovinių skyriaus, išskyrus .10.1 punkte ir 14 taisyklėje numatytą atvejį.

—

arba uždaromos tik rankomis, arba

—

uždaromos ir mechanine pavara, ir rankomis.

.1

juda vertikaliai arba horizontaliai;

.2

laikantis .11 punkto nuostatų, klinketinių durų gabaritinis plotis yra ne didesnis kaip 1,2 metro. Vėliavos valstybės administracija gali leisti įrengti tiek platesnes duris, kiek laikoma būtina veiksmingai eksploatuoti laivą, jeigu atsižvelgiama į kitas saugos priemones, įskaitant šias:

.3

klinketinėse duryse sumontuojama joms atidaryti ir uždaryti būtina įranga, naudojanti elektros, hidraulinę arba kokią nors kitą energiją, priimtiną vėliavos valstybės administracijai;

.4

jose sumontuojamas atskiras ranka valdomas įrenginys. Durys atidaromos ir uždaromos ranka iš abiejų pusių, be to, uždaromos iš prieinamos pagrindinio denio vietos sukant alkūninę svirtį ratu arba, užtikrinus vėliavos valstybės administracijai priimtiną tokį pat saugos lygį, kitu patvirtintu būdu. Sukamojo ar kitokio judesio kryptis turi būti aiškiai pažymėta visose eksploatavimo vietose. Kai laivas yra įprastinėje padėtyje, durims uždaryti rankine pavara sugaištama ne daugiau kaip 90 sekundžių;

.5

klinketinėse duryse montuojami durų uždarymo ir atidarymo energiją naudojantys įtaisai, valdymo – iš jų abiejų pusių, durų uždarymo – iš pagrindinio valdymo pulto, esančio navigaciniame tiltelyje;

.6

klinketinėse duryse montuojama pavojaus signalizacija, duodanti nuo kitų tos vietos kokių nors signalų besiskiriantį garsinį pavojaus signalą, skambantį kiekvieną kartą, kai nuotoliniu valdymu mechanine pavara uždaromos durys, ir skambantį bent jau 5 sekundes, tačiau ne ilgiau kaip 10 sekundžių, prieš pradedant judėti durims ir nenutilstantį, kol jos visiškai uždaromos. Jeigu durys atidaromos ir uždaromos nuotoliniu rankiniu įtaisu, užtenka, kad garsinis pavojaus signalas pasigirstų joms judant. Vėliavos valstybės administracija gali reikalauti prie keleivių salonų ir tų vietų, kuriose tvyro didelis aplinkos triukšmas, durų, be garsinio pavojaus signalo, duoti ir nutrūkstantį vizualų signalą; ir

.7

mechanine pavara uždaromų klinketinių durų uždarymo trukmė yra beveik vienoda. Ji nuo durų judėjimo pradžios iki visiško jų uždarymo jokiu būdu nėra trumpesnė kaip 20 ir ne ilgesnė kaip 40 sekundžių, laivui esant įprastinėje padėtyje.

.1

įrengiama speciali arba naudojama centrinė hidraulinė sistema su dviem atskirais galios šaltiniais, kiekvienas iš jų sudarytas iš variklio ir siurblio, gebančių vienu metu uždaryti visas duris. Be to, visai įrangai įrengiami tokie hidrauliniai akumuliatoriai, kurių galios užtenka laivo, kai jis pasvyra į šoną 15 °, visas duris išjudinti tris kartus, t. y. uždaryti-atidaryti-uždaryti. Šis ciklas atliekamas tada, kai akumuliatoriuje yra siurblio įjungimo pradžioje sukurtas slėgis. Naudojamas skystis pasirenkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kuri gali veikti eksploatuojamą įrangą. Galios perdavimo sistema projektuojama siekiant mažinti galimybę, kad hidraulinio vamzdyno vienas gedimas kliudytų tinkamai veikti daugiau kaip vienoms durims. Hidraulinėje sistemoje įrengiami galios perdavimo sistemai naudojami avarinio lygio hidraulinio skysčio rezervuaruose signaliniai įtaisai, taip pat dujų avarinio slėgio signaliniai įtaisai arba kitos veiksmingos priemonės hidrauliniuose akumuliatoriuose laikomos energijos nuostoliams kontroliuoti. Šie signaliniai įtaisai turi duoti garsinį ir vizualų signalą, jie išdėstomi navigaciniame tiltelyje, pagrindiniame valdymo pulte; arba

.2

visoms durims įrengiama atskira hidraulinė sistema su autonomišku galios šaltiniu, sudarytu iš variklio ir siurblio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Be to, montuojamas pakankamos talpos hidraulinis akumuliatorius, kad jo galios užtektų duris išjudinti tris kartus, t. y. uždaryti-atidaryti-uždaryti, kai laivas pasvyra į šoną 15 °. Šis ciklas atliekamas tada, kai akumuliatoriuje yra siurblio įjungimo pradžioje sukuriamas slėgis. Naudojamas skystis pasirenkamas atsižvelgiant į tą temperatūrą, kuri gali veikti eksploatuojamą įrangą. Navigaciniame tiltelyje esančiame pagrindiniame valdymo pulte montuojama keletas dujų avarinio slėgio signalinių įtaisų arba kitos veiksmingos priemonės hidrauliniuose akumuliatoriuose laikomos energijos nuostoliams kontroliuoti. Numatoma, kad kiekvienoje atskiroje eksploatavimo vietoje būtų rodomi laikomos energijos nuostoliai; arba

.3

visoms durims įrengiama atskira elektros sistema ir variklis su autonomišku energijos šaltiniu, sudarytu iš variklio, galinčio atidaryti ir uždaryti duris. Galios šaltinis yra tinkamas automatiškai tiekti jam elektros energiją iš laikinojo avarinio elektros energijos šaltinio, jeigu sugenda pagrindinis arba avarinis elektros energijos šaltinis, o jo įkrovos užtenka išjudinti duris tris kartus, t. y. uždaryti-atidaryti-uždaryti, kai laivas pasvyra į šoną 15 °.

.1

Ši taisyklė taikoma keleiviniams laivams, skirtiems arba pritaikytiems krovininiams automobiliams ir lydintiems asmenims vežti.

.2

Jeigu keleivių, įskaitant transporto priemones lydinčiuosius asmenis, skaičius tokiame laive ne didesnis kaip N = 12 + A/25, kai A = tų krovininiams automobiliams statyti prieinamų skyrių, kurių įvažiavimo ir automobilių stovėjimo vietų gabaritinis aukštis ne mažesnis kaip 4 metrai, bendras denio plotas (kvadratiniais metrais), taikomos 13 taisyklės .10 punkto nuostatos dėl vandeniui nelaidžių durų, išskyrus tą nuostatų dalį, kad krovinių skyrius dalijančiose vandeniui nelaidžiose pertvarose duris galima įrengti bet kokiame aukštyje. Be to, navigaciniame tiltelyje įrengiami indikatoriai, automatiškai signalizuojantys, kai kurios nors durys uždaromos ir visi jų skląsčiai užstumiami.

.3

Šio skyriaus nuostatas taikant tokiam laivui, N – didžiausias leidžiamasis keleivių skaičius, kurį vežti laivu galima suteikti leidimą pagal šios taisyklės reikalavimus.

.1

Užtikrinamas patogus priėjimas prie kingstonų valdymo vairaračių arba rankenų. Visi vožtuvai, naudojami kaip kingstonai, uždaromi jų rankenas sukant pagal laikrodžio rodyklę.

.2

Laivo borte įrengti išleidimo čiaupai arba vožtuvai, kuriais iš katilų išleidžiamas vanduo, išdėstomi lengvai prieinamose vietose, bet ne po denio apkala. Čiaupai arba vožtuvai projektuojami taip, kad būtų lengva pamatyti, ar jie atidaryti, ar uždaryti. Prie čiaupų montuojami saugos skydeliai, kurie suprojektuoti taip, kad jeigu čiaupas atsuktas, jų negalima nuimti.

.3

Visi vamzdynų sistemos, t. y. triumo ir balasto, skystojo kuro ir alyvos, gaisro gesinimo ir pralaidos, vandens aušinimo bei sanitarinės ir kt. vožtuvai bei čiaupai aiškiai pažymimi atsižvelgiant į jų paskirtį.

.4

Prie kitų išleidimo vamzdžių, jeigu jie išvesti į išorę žemiau dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos, laivo viduje montuojamos atitinkamos tokių vamzdžių uždarymo priemonės; jeigu šie vamzdžiai į išorę išvesti aukščiau už dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinę liniją, prie jų montuojamas paprastas špigato dangtis. Abiem atvejais vožtuvų galima nemontuoti, jeigu naudojami tokio pat storio vamzdžiai, kaip ir netiesioginio išleidimo angos iš tualetų, kriauklių bei ištekėjimo angų iš dušų ir kt., kurioms yra įrengti dangčiai arba angos kitaip apsaugotos nuo hidraulinio smūgio. Tokių vamzdžių sienelės gali būti ne storesnės kaip 14 mm.

.5

Jeigu montuojamas vožtuvas su tiesioginiu uždarymo mechanizmu, vieta, iš kurios šį vožtuvą būtų galima valdyti, visada yra lengvai prieinama ir joje įrengiami indikatoriai, signalizuojantys, ar vožtuvas atidarytas, ar uždarytas.

.6

Montuojant vožtuvus su tiesioginiu uždarymo mechanizmu mašinų skyriuose, pakanka, kad šiuos vožtuvus galima valdyti jų tvirtinimo vietose, jeigu tokia vieta bet kokiomis sąlygomis lengvai prieinama.

.1

Imamasi visų pagrįstų ir įmanomų taikyti priemonių, kad būtų apribotas vandens patekimas ant pagrindinio denio ir jo sklidimas šiuo deniu. Šiomis priemonėmis galima laikyti dalines pertvaras arba rėmines sijas. Kai dalinės vandeniui nelaidžios pertvaros ir rėminės sijos pagrindiniame denyje montuojamos virš pagrindinių vandeniui nelaidžių pertvarų arba visiškai greta jų, jos yra su vandeniui nelaidžiomis plokštėmis, o su pagrindiniu deniu sujungiamos taip, kad ribotų vandens tekėjimą išilgai denio, kai apgadintas laivas pasvyra į šoną. Jeigu dalinė vandeniui nelaidi pertvara yra ne tokiame pat lygyje kaip apatinė pertvara, pagrindinis denis tarp jų yra pakankamai nelaidus vandeniui.

.2

Pagrindinis denis arba denis virš jo yra atsparus meteorologinėms sąlygoms. Prie visų atvirojo denio angų įrengiami pakankamo aukščio ir tvirtumo komingsai, prie kurių pritaisomos patikimos priemonės jiems greitai ir sandariai uždaryti. Siekiant, kad bet kokiomis oro sąlygomis nuo denio greitai nutekėtų vanduo, būtina įrengti štorminius špigatus, lejerius ir kitus špigatus.

.3

Eksploatuojamuose B klasės laivuose antstate pasibaigiančių ortakių atvirasis galas yra bent 1 metrą virš vaterlinijos, kai laivas pasvyra 15 ° arba kai tarpinėje užtvindymo stadijoje pasvyra didžiausiu kampu, kaip nustatyta tiesioginiu skaičiavimu (imamas didesnis kampas). Bakų, netaikant to reikalavimo tepalo bakams, ortakiai gali išleisti susikaupusias dujas per antstato šoną. Šio punkto nuostatos nepažeidžia galiojančios Tarptautinės konvencijos dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo reikalavimų.

.4

Borto iliuminatoriai, įėjimo angos, krovininis lacportas ir kitos laivo korpuso angų, įrengtų virš ribinės grimzlės linijos, uždarymo priemonės turi būti tinkamai suprojektuotos, patikimos konstrukcijos ir pakankamai tvirtos, atsižvelgiant į tuos skyrius, kuriuose jos montuojamos, ir į šių priemonių padėtį pagal dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinę liniją.

.5

Žemiau pirmojo, bet virš pagrindinio denio esančių skyrių borto iliuminatoriuose montuojami patikimi vidiniai iliuminatorių dangčiai, įrengti taip, kad juos būtų galima lengvai ir sandariai uždaryti.

.1

Šios durys, įrengtos virš ribinės grimzlės linijos, prieš laivui išplaukiant į reisą uždaromos, plaukiojimo metu neatidaromos bei laikomos užrakintos, kol laivas prisišvartuoja prie kitos prieplaukos:

.2

Nepaisydama .1.1 ir .1.4 punktų reikalavimų, vėliavos valstybės administracija gali leisti atskiras duris atidaryti kapitono nuožiūra, jeigu tai būtina eksploatuojant laivą arba keleiviams įlaipinti ar jiems išlaipinti tada, kai laivas saugiai stovi išmetęs inkarą, ir jeigu laivo sauga nemažėja.

.3

Laivo kapitonas užtikrina, kad būtų įgyvendinta veiksminga .1 punkte nurodytų durų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema.

.4

Prieš laivui išplaukiant į reisą, jo kapitonas užtikrina, kad laivo žurnale, kaip reikalaujama 22 taisyklėje, būtų įrašytas .1 punkte nurodytų durų paskutinio uždarymo laikas ir atskirų durų kiekvieno atidarymo, laikantis .2 punkto reikalavimų, laikas.

.1.1

Remiantis .1.2 ir .1.3 punktų nuostatomis, visų angų, per kurias patenkama į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, apatinis taškas yra ne žemiau kaip 2,5 metro virš pagrindinio denio;

.1.2

jeigu įrengiami transporto priemonių pandusai, per kuriuos patenkama į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, šių pandusų angos tinkamos uždaryti taip, kad per jas nesisunktų vanduo, jose įrengiama signalizacija ir į navigacinį tiltelį signalus perduodantys indikatoriai;

.1.3

vėliavos valstybės administracija gali leisti įrengti atskiras angas patekti į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, jeigu jos būtinos atliekant laive svarbius darbus, pavyzdžiui, perkelti mechanizmus, atsargas, ir jeigu tokios angos yra hermetiškos, o jose įrengiama signalizacija ir į navigacinį tiltelį signalus perduodantys indikatoriai;

.1.4

.1.2 ir .1.3 punktuose nurodytos angos uždaromos laivui išplaukiant į reisą ir neatidaromos tol, kol laivas neatplaukia į kitą prieplauką;

.1.5

laivo kapitonas užtikrina, kad būtų įgyvendinta veiksminga .1.2 ir .1.3 punktuose nurodytų angų uždarymo ir atidarymo kontrolės ir pranešimų apie šiuos veiksmus sistema; ir

.1.6

prieš laivui išplaukiant į reisą, jo kapitonas užtikrina, kad laivo žurnale, kaip reikalaujama II-1 skyriaus B dalies 22 taisyklėje, būtų įrašytas .1.2 ir .1.3 punktuose nurodytų angų paskutinio uždarymo laikas;

.1.7

nauji trumpesni kaip 40 metrų ilgio C klasės ro-ro keleiviniai laivai ir nauji D klasės ro-ro keleiviniai laivai gali atitikti ne .1.1– .1.6 punktų nuostatas, o.2.1– .2.3 punktų nuostatas, jeigu atvirųjų ro-ro krovinių denių komingsai ir slenksčiai ne žemesni kaip 600 mm, o uždarųjų ro-ro krovinių denių – ne žemesni kaip 380 mm.

.2.1

Visos angos iš ro-ro denio į skyrius, esančius po pagrindiniu deniu, įrengiamos meteorologinėms sąlygoms atsparios, o navigaciniame tiltelyje montuojami įtaisai, signalizuojantys, ar anga atidaryta, ar uždaryta;

.2.2

visos šios angos uždaromos prieš laivui išplaukiant iš stovėjimo vietos į reisą ir neatidaromos tol, kol jis neatplaukia į kitą prieplauką;

.2.3

nepaisydama .2.2 punkto reikalavimų, vėliavos valstybės administracija gali leisti kai kurias angas atidaryti reiso metu, tačiau tik laiko atkarpai, sugaištamai pereiti šią angą ir, jeigu reikia, būtinai atlikti laive svarbius darbus.

.1

Visos skersinės ir išilginės pertvaros, laikomos galinčiomis užtikrinti, kad į ro-ro denį subėgęs vanduo toliau nesklistų, yra pastatomos ir sutvirtinamos iki laivui išplaukiant iš prieplaukos ir lieka pastatytos ir sutvirtintos tol, kol laivas atplaukia į kitą prieplauką.

.2

Nepaisydama .1 punkto reikalavimų, vėliavos valstybės administracija gali leisti kai kurias tokių pertvarų angas atidaryti laivo plaukiojimo metu, tačiau tik laiko atkarpai, sugaištamai pereiti šią angą ir, jeigu reikia, būtinai atlikti laive svarbius darbus.

.1

Užbaigus statyti bet kurį keleivinį laivą, atliekamas laivo stovumo nustatymo bandymas ir nustatomos sudedamosios jo stovumo dalys. Laivo kapitonui pateikiama vėliavos valstybės administracijos patvirtinta būtina informacija, kad jis bet kokiomis sąlygomis greitai ir paprastai galėtų gauti tikslias rekomendacijas dėl laivo stovumo įvairiomis jo eksploatavimo sąlygomis.

.2

Kai laive atliekami kokie nors pakeitimai, galintys smarkiai paveikti tą laivo stovumo informaciją, kuri teikiama kapitonui, jam suteikiama pakeista stovumo informacija. Jeigu reikia, laivo stovumo bandymas atliekamas dar kartą.

.3

Periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, atliekamas tuščio laivo patikrinimą, kurio metu tikrinama, ar nepasikeitė nepakrauto laivo vandentalpa ir išilginis svorio centras. Laivo stovumo bandymas atliekamas iš naujo kiekvienu atveju, kai nepakrauto laivo vandentalpos nuokrypis, palyginti su patvirtinta stovumo informacija, yra didesnis kaip 2 % arba kai nustatoma, kad išilginio svorio centro nuokrypis laive viršija 1 % laivo ilgio, arba kai numatomas toks šio centro nuokrypis.

.4

Vėliavos valstybės administracija gali leisti atskiro laivo stovumo nustatymo bandymo neatlikti, jeigu pagrindinius stovumo duomenis galima gauti iš stovumo nustatymo bandymo, atlikto su vienodo tipo laivu, ir jeigu tenkinant vėliavos valstybės administracijos reikalavimus įrodoma, kad laivo, kuriam padaryta išlyga, patikimą stovumo informaciją galima gauti iš pirmiau minėtų pagrindinių duomenų. Daroma nuoroda į MSC/Aplink.1158.

.5

Kai tikslų stovumo bandymą atlikti nepraktiška, tuščio laivo vandentalpa ir svorio centras nustatomi atlikus tuščio laivo patikrinimą ir tikslius skaičiavimus. Daroma nuoroda į 2000 m. Greitaeigių keleivinių laivų kodekso 2.7 taisyklėje pateiktą informaciją.

.1

Visų lacportų, krovimo durų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie neuždaryti arba jeigu netinkamai užspausti, gali būti užtvindytas specialiosios kategorijos arba ro-ro krovinių skyrius, indikatoriai įrengiami navigaciniame tiltelyje. Indikatorių sistema projektuojama remiantis patikimumo sugedus atskiroms sudedamosioms dalims principu ir duoda vizualų signalą, jeigu durys ne visiškai uždarytos arba jeigu kuris nors prispaudžiamasis įrenginys yra ne savo vietoje ir ne iki galo prispaustas bei duoda garsinį signalą tada, kai tokios durys ar prispaudžiamasis įrenginys atsidaro arba kai prispaudimo įrenginiai atsilaisvina. Navigacinio tiltelio indikatorių pulte įrengiama režimo „uostas/plaukimas jūra“ pasirinkimo funkcija, kuri sureguliuota taip, kad navigaciniame tiltelyje pasigirsta garsinis signalas tada, jeigu laivas iš uosto plaukia neuždarytu laivapriekio lacportu, neuždarytomis vidinėmis durimis, laivagalio pandusu, kuriais nors kitais lacportais arba jeigu kuris nors prispaudžiamasis įrenginys yra neteisingos pozicijos. Elektros energija indikatorių sistemai tiekiama iš kito, o ne iš to paties šaltinio, kuris elektros energiją tiekia durims atidaryti ir uždaryti bei joms sandariai užspausti. Vėliavos valstybės administracijos indikatorių patvirtintų sistemų, įrengtų eksploatuojamuose laivuose, keisti nebūtina.

.2

Įrengiamos televizijos stebėjimo kameros ir vandens sunkimąsi aptinkančios sistemos, į navigacinį tiltelį ir variklio valdymo postą perduodančios informaciją apie bet kokį vandens sunkimąsi per vidines ir išorines laivapriekio duris, laivagalio duris arba per kokius nors kitus lacportus, dėl kurių gali būti užtvindyti specialiosios kategorijos arba ro-ro krovinių skyriai.

.3

Specialiosios kategorijos ir ro-ro krovinių skyriuose nuolatos budima arba jie stebimi veiksmingomis priemonėmis, pavyzdžiui, televizijos kameromis taip, kad būtų galima aptikti bet kokį transporto priemonių judėjimą nepalankiomis meteorologinėmis oro sąlygomis ir keleivius, laivo plaukimo metu be leidimo įėjusius į pirmiau minėtus skyrius.

.4

Visų lacportų, krovimo durų ir kitų uždarymo įrenginių, per kuriuos, jeigu jie būtų palikti neuždaryti arba netinkamai prispausti, galėtų būti užtvindyti specialiosios kategorijos arba ro-ro krovinių skyriai, uždarymo ir prispaudimo tvarkos aprašymai laikomi laive ir yra iškabinti tinkamoje vietoje.

.1

Mokymai, per kuriuos mokomasi naudotis vandeniui nelaidžiomis durimis, borto iliuminatoriais, vožtuvais ir špigatų uždarymo mechanizmais, vyksta kartą per savaitę.

.2

Pagrindinių skersinių pertvarų visų vandeniui nelaidžių durų, naudojamų jūroje, veikimas patikrinamas kasdien.

.3

Vandeniui nelaidžios durys, visi jų mechanizmai ir su jais sujungti indikatoriai, visi tie vožtuvai, kuriuos būtina uždaryti, kad patalpa pasidarytų sandari, ir visi tie vožtuvai, kurių veikimas būtinas, siekiant užtikrinti kovos už laivo gyvybingumą įrenginių sankirtinį sujungimą, periodiškai tikrinami jūroje bent kartą per savaitę.

.4

Tokie vožtuvai, durys ir mechanizmai atitinkamai pažymimi, kad jie būtų tinkamai naudojami užtikrinant didžiausią saugą.

.1

Pakabinamosios durys, nuimamosios plokštės, borto iliuminatoriai, įėjimo angos, krovininiai lacportai ir kitos angos, kurių, laikantis šių taisyklių, laivo plaukiojimo metu atidaryti negalima, uždaromos prieš laivui išplaukiant iš uosto. Uždarymo ir atidarymo (jeigu tai padaryti leidžiama pagal šias taisykles) laikas įrašomas laivo žurnale.

.2

Visų mokymų ir tikrinimų, privalomų pagal 21 taisyklės nuostatas, duomenys įrašomi laivo žurnale, išsamiai nurodant bet kokius paaiškėjusius trūkumus.

1.

Tuose išoriniuose deniuose, į kuriuos leidžiama patekti keleiviams ir kuriuose nėra sumontuota atitinkamo aukščio apsauginių bortų, turi būti įrengti ne žemesni kaip 1 100 mm aukščio nuo denio apačios turėklai, suprojektuoti ir pastatyti taip, kad keleiviai negalėtų ant jų užlipti ir netyčia nukristi nuo minėtų denių.

2.

Išoriniuose deniuose esančiuose laiptuose ir laiptų aikštelėse įrengiami lygiavertės konstrukcijos turėklai.

.1

Mechanizmai, katilai ir kiti slėginiai indai, su jais sujungtos vamzdynų sistemos ir įranga montuojami ir apsaugomi taip, kad, reikiamą dėmesį kreipiant į judančias dalis, karštus paviršius ir kitas pavojingas vietas, kuo labiau būtų sumažintas pavojus, keliamas laive esantiems žmonėms.

.2

Numatomos priemonės, kuriomis galima užtikrinti arba atkurti normalų pagrindinio variklio veikimą net tada, jeigu sugenda vienas iš pagrindinių pagalbinių įrenginių.

.3

Numatomos priemonės, būtinos užtikrinti, kad, laive dingus elektros energijai, mechanizmus būtų galima įjungti be pašalinės pagalbos.

.4

Pagrindiniai ir visi pagalbiniai mechanizmai, svarbūs laivo eigai ir saugai, sumontavus juos laive, suprojektuoti veikti tada, kai laivas plaukia be jokio posvyrio ir kai stovintis laivas pasvyra bet kokiu būdu ir bet kokiu kampu, ne didesniu kaip 15 °, įskaitant ir šį kampą, o plaukiantis (supamas) laivas kuriuo nors būdu svyra 22,5 ° kampu ir kartu kai jo laivagalis arba laivapriekis dinamiškai svyra (kilinis supimas) 7,5 ° kampu.

.5

Numatomos priemonės, kad iškilus pavojui pagrindinį variklį ir sraigtą būtų galima sustabdyti iš atitinkamų kitų vietų, o ne iš variklių skyriaus ar variklių valdymo posto, pavyzdžiui, iš viršutinio denio arba vairinės.

.6

Skystojo kuro tiekimo ir nusėdimo cisternų bei alyvos cisternų ištraukimo vamzdžiai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad, trūkus ištraukimo vamzdžiui, nebūtų sukeliamas tiesioginis jūros vandens ar kritulių purslų patekimo pavojus. Visuose laivuose įrengiama po dvi skystojo kuro tiekimo cisternas, po vieną cisterną kiekvienam laive naudojamam kurui, kuris reikalingas pagrindiniams laivo eigos mechanizmams ir gyvybiškai svarbioms sistemoms, arba įrengiami lygiaverčiai mechanizmai. B klasės laivuose šios cisternos ar lygiaverčiai mechanizmai turi būti pajėgūs veikti ne mažiau kaip 8 valandas, o C ir D klasių laivuose – ne mažiau kaip 4 valandas tada, kai pagrindinis variklis nuolat veikia didžiausiu galimu pajėgumu, o generatorius veikia įprastiniu apkrovimu laivui plaukiant jūra.

.1

Tuose vidaus degimo varikliuose, kurių cilindro skersmuo 200 mm, o karterio tūris 0,6 m3 ir didesnis, montuojami tvykstelėjimus karteryje slopinantys atitinkamo tipo vožtuvai su pakankamu slopinimo plotu. Slopinimo vožtuvai išdėstomi taip arba juose montuojami įtaisai, užtikrinantys, kad vožtuvų išmetamos medžiagos būtų kreipiamos taip, jog pavojus sužeisti darbuotojus sumažėtų.

.1.1

Montuojama veiksminga triumų sausinimo sistema, galinti išpumpuoti vandenį iš bet kurio vandeniui nelaidaus skyriaus arba jį nusausinti, jeigu tai ne nuolatos vežti gėlam vandeniui, vandens balastui, skystajam kurui arba skystam kroviniui skirtas skyrius, kuriam bet kokiomis galinčiomis pasitaikyti eksploatavimo sąlygomis išpumpuoti numatytos kitos veiksmingos priemonės. Montuojami veiksmingi triumų su izoliacija sausinimo įrenginiai.

.1.2

Sanitariniai, balasto sistemų ir bendrosios paskirties siurbliai gali būti laikomi atskirais triumo siurbliais su mechanine pavara, jeigu būtinomis detalėmis jie sujungti su triumo sausinimo sistema.

.1.3

Visi sausinimo vamzdžiai, naudojami degalų tankų skyriuose arba po jais ar katilų arba mašinų skyriuose, įskaitant alyvos nusodinimo tankų arba skystojo kuro pumpavimo įrenginių skyrius, yra plieniniai arba iš kitos atitinkamos medžiagos.

.1.4

Triumo sausinimo ir balasto sistemos įrengiamos taip, kad jūros ir iš vandens balasto skyrių vanduo nepatektų į krovinių ir mašinų skyrių arba iš vienos į kitą patalpą. Numatoma nuostata, kad joks su triumo sausinimo ir balasto sistemomis sujungtas diptankas tada, kai jis pakrautas, netyčia nebūtų užtvindytas jūros vandeniu arba kad jame supiltas vandens balastas nebūtų išleistas triumo sausinimo siurbliu.

.1.5

Visos skirstomosios dėžės ir rankomis valdomi siurbliai, sujungti su triumo sausinimo sistema, išdėstomos tose vietose, kurios prieinamos įprastomis aplinkybėmis.

.1.6

Numatoma nuostata, kad pagrindiniame denyje įrengti uždarieji krovinių skyriai būtų sausinami.

.1.6.1

Jeigu pagrindinio denio antvandeninis bortas toks, kad, laivui pasvirus daugiau kaip 5 °, denio kraštas panyra, sausinama pagal 15 taisyklės reikalavimus sumontuotu pakankamu skaičiumi atitinkamo dydžio špigatų, vandenį pilančių tiesiai už borto.

.1.6.2

Jeigu antvandeninis bortas yra toks, kad, laivui pasvirus 5 ° arba mažiau, pagrindinio denio kraštas panyra, pagrindinio denio krovinio uždarųjų skyrių vanduo nuvedamas į pakankamos talpos atitinkamą skyrių ar skyrius su įrengta didelio vandens lygio signalizacija ir atitinkamais įrenginiais vandeniui už borto išleisti. Be to, užtikrinama, kad:

.1.6.3

Ro-ro denių ir automobilių denių sausinimo sistema yra pakankamai veiksminga, kad dešiniojo ir kairiojo bortų špigatai bei štorminiai špigatai, atsižvelgiant į laivo posvyrį ir diferentą, galėtų šalinti purkštuvų galvučių ir gaisrinių siurblių tiekiamą vandenį.

.1.6.4

Jeigu keleivių ir įgulos kambariuose sumontuota purškiamoji gaisro gesinimo sistema ir hidrantai, šiose patalpose įrengiamas atitinkamas skaičius špigatų, galinčių šalinti gaisro gesinimo sistemos purškiamųjų galvučių kambariuose purškiamą ir dviem priešgaisrinėmis žarnomis su antgaliais liejamą vandenį. Špigatai įrengiami pačiose tinkamiausiose vietose, pavyzdžiui, kiekviename kampe.

.2.1

Triumo sausinimo sistema, kurią reikia įrengti pagal 1.1 punkto reikalavimus, yra tinkama, kad ją būtų galima naudoti bet kokiomis tikėtinomis eksploatavimo sąlygomis, atsirandančiomis po avarijos, kai laivas plaukia vertikaliai arba pasviręs. Šiuo tikslu paprastai įrengiamos šoninės siurbimo angos, išskyrus siauras patalpas laivagalyje, kuriose gali užtekti vieno siurbimo vamzdžio. Sudėtingos formos patalpose gali būti reikalingi papildomi siurbimo vamzdžiai. Patalpoje įrengiami įtaisai, kurie vandenį kreiptų į siurbimo vamzdžius.

.2.2

Jeigu įmanoma, triumo sausinimo siurbliai su mechanine pavara statomi atskirose vandeniui nelaidžiose patalpose, kurios įrengiamos arba išdėstomos taip, kad jos nebūtų užtvindytos apgadinus vieną kurią nors laivo dalį. Jeigu pagrindiniai ir pagalbiniai eigos mechanizmai bei katilai yra dviejose arba keliose vandeniui nelaidžiose patalpose, siurbliai, kuriuos galima naudoti triumui sausinti, pagal galimybes išdėstomi šiose patalpose.

.2.3

Visi būtini triumo sausinimo siurbliai, išskyrus tuos papildomus siurblius, kurie gali būti numatyti tik laivapriekio patalpoms, išdėstomi taip, kad siurbtų vandenį iš bet kurio to skyriaus, kurį reikia nusausinti pagal 1.1 punkto reikalavimus.

.2.4

Visi triumo sausinimo siurbliai su mechanine pavara yra tinkami vandeniui pumpuoti nustatytu pagrindiniu triumo vamzdžiu ne mažesniu kaip 2 m/s greičiu. Atskiriems mašinų skyriuose pastatytiems triumo sausinimo siurbliams su mechanine pavara šiuose pačiuose skyriuose įrengiamos tiesioginio siurbimo angos, atsižvelgiant į tai, kad bet kuriame skyriuje reikia įrengti ne daugiau kaip dvi siurbimo angas. Jeigu įrengiamos dvi arba keletas tokių siurbimo angų, jos išdėstomos bent jau po vieną abiejuose laivo šonuose. Tiesioginio siurbimo angos atitinkamai išdėstomos, o mašinų skyriaus angų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip nustatytasis pagrindiniam sausinimo vamzdynui.

.2.5

Be triumo siurblio tiesioginio siurbimo vamzdžio arba tų siurbimo vamzdžių, kuriuos reikia įrengti pagal .2.4 punkto nuostatas, iš didžiausio sumontuoto atskiro siurblio su mechanine pavara iki mašinų skyriaus sausinimo lygio vedamas tiesioginis avarinis triumo siurblio siurbiamasis vamzdis, kuriame įrengtas atbulinis vožtuvas; siurbiamojo vamzdžio skersmuo yra toks pat kaip ir pagrindinė naudojamų siurblių įėjimo anga.

.2.6

Kingstono ir tiesioginio siurbimo vožtuvų velenai yra gerokai virš mašinų skyriaus platformos.

.2.7

Visi triumo siurblio siurbiamieji vamzdžiai iki jų jungčių su siurbliais nejungiami su kitais vamzdžiais.

.2.8

Triumo siurblio pagrindinio siurbiamojo vamzdžio ir atvamzdžio skersmuo „d“ skaičiuojamas pagal toliau pateiktą formulę. Tačiau tikrąjį vidinį skersmenį galima apvalinti iki vėliavos valstybės administracijai priimtino artimiausio standartinio dydžio: pagrindinis triumo siurblio siurbiamasis vamzdis:

triumo siurblio siurbiamojo vamzdžio atvamzdžiai tarp kaupiamųjų talpyklų ir siurbimo vamzdžių:

čia:

.2.9

Numatoma nuostata, kad ta patalpa, kurioje įrengtas kuris nors sausinimo sistemos siurbiamasis vamzdis, nebūtų užtvindyta tada, kai kurioje nors kitoje patalpoje esantis vamzdis nutraukiamas ar kitaip apgadinamas laivui susidūrus arba užplaukus ant seklumos. Kad šios nuostatos būtų laikomasi tada, kai vamzdis įrengtas kurioje nors dalyje mažesniu kaip viena penktoji laivo pločio atstumu nuo laivo borto (šis atstumas matuojamas dalijimo skyriais krovininės vaterlinijos viršutinės linijos aukštyje stačiu kampu į ašinę laivo liniją) arba dėžiniame kilyje, tada vamzdyje, kurio neužkištas galas yra patalpoje, įrengiamas atbulinis vožtuvas.

.2.10

Su triumo sausinimo sistema sujungtos skirstomosios dėžės, čiaupai ir vožtuvai išdėstomi taip, kad, prasidėjus užtvindymui, bet kuriai patalpai sausinti būtų galima naudoti vieną iš triumo sausinimo sistemos siurblių; be to, už linijos, nubrėžtos vienos penktosios laivo pločio atstumu nuo borto, apgadinus siurblį arba jo vamzdį, jungiantį siurblį su pagrindiniu triumo sausinimo vamzdynu, triumo sausinimo sistema nesugenda. Kai įrengta tik viena visiems siurbliams bendra vamzdynų sistema, turi būti galimybė vožtuvus, reguliuojančius triumo siurblių siurbiamuosius vamzdžius, valdyti iš pagrindinio denio. Jeigu be pagrindinės triumo sausinimo sistemos įrengta ir avarinė, su pagrindine ji nesujungiama ir įrengiama taip, kad siurblys galėtų sausinti bet kurią užtvindytą patalpą taip, kaip apibrėžta.2.1 punkte; vožtuvus, būtinus avarinei sistemai reguliuoti, turi būti galimybė valdyti iš pagrindinio denio.

.2.11

Visų tų čiaupų ir vožtuvų, nurodytų.2.10 punkte, kuriuos galima valdyti iš pagrindinio denio, eksploatavimo vietose įrengiamos aiškiai pažymėtos jų valdymo priemonės ir montuojami indikatoriai, signalizuojantys, ar čiaupai ir vožtuvai atidaryti, ar uždaryti.

vežantys ne daugiau kaip 250 keleivių

:

vienas pagrindinis siurblys, sujungtas pavara su varikliu ir vienas atskiras siurblys su mechanine pavara, pastatytas ne mašinų skyriuje ir sukamas ne iš šio skyriaus;

vežantys daugiau kaip 250 keleivių

:

vienas pagrindinis siurblys, sujungtas pavara su varikliu ir du atskiri siurbliai su mechanine pavara, iš kurių vienas turi būti pastatytas ne mašinų skyriuje ir sukamas ne iš šio skyriaus.

.1

Įrengiamos pakankamą atbulinės eigos galią sukuriančios priemonės, užtikrinančios reikiamą laivo valdymą normaliomis aplinkybėmis.

.2

Demonstruojamas ir užfiksuojamas pagrindinio mechanizmo tinkamumas per pakankamą laiką keisti laivasraigčio traukos kryptį ir šiuo veiksmu sustabdyti, kai jis nuplaukia pagrįstą atstumą, eksploataciniu greičiu į priekį plaukiantį laivą.

.3

Bandymų metu užregistruotos laivo sustojimo trukmės, laivo kursai ir nuplaukti atstumai bei tų bandymų, kuriais nustatoma laivo su keletu laivasraigčių eiga ir manevringumas sugedus vienam arba keletui laivasraigčių, rezultatai yra prieinami laive naudotis kapitonui arba paskirtiems pareigūnams.

.1

Visuose laivuose įrengiamos veiksmingos pagrindinės ir pagalbinės vairo pavaros. Jos išdėstomos taip, kad sugedus vienai iš jų nebūtų sugadintos kitos pavaros.

.2

Pagrindinė vairo pavara ir, jeigu įrengtas, vairo ašigalis turi būti:

.3

Jeigu įrengta, pagalbinė vairo pavara turi būti:

.4

Vairo pavaros galios agregatai:

.5

Kai pagrindinė vairo pavara sudaryta iš dviejų arba keleto vienodos galios agregatų, pagalbinės vairo pavaros galima neįrengti, jeigu:

.6

Vairo pavaros valdymas užtikrinamas:

.7

Visos pagrindinės ir pagalbinės vairo pavaros valdymo sistemos, valdomos iš navigacinio tiltelio, atitinka šiuos reikalavimus:

.8

Stipriųjų srovių elektros grandinės ir vairo pavaros valdymo sistemos bei jų sudedamosios dalys, t. y. laidai ir vamzdžiai, būtini pagal šios taisyklės ir pagal 7 taisyklės nuostatas, montuojami juos vienus nuo kitų per visą jų ilgį pagal galimybes atskiriant.

.9

Tarp navigacinio tiltelio ir vairo mašinos skyriaus arba alternatyvios vairavimo vietos įrengiamos ryšio priemonės.

.10

Vairo (-ų) pasukimo kampas:

.11

Hidraulinėje vairo pavaroje su mechanine pavara montuojami:

.12

Vairo mašinos skyriai turi būti:

.1

Navigaciniame tiltelyje ir atitinkamame pagrindinių mechanizmų valdymo punkte įrengiami signalizacijos įtaisai, rodantys, kad veikia elektrinės ir elektrohidraulinės vairo pavarų varikliai.

.2

Iš vieno arba keleto galios agregatų sudarytuose visuose vairo įrenginiuose su elektrine arba elektrohidrauline pavara naudojamos mažiausiai dvi atskiros grandinės, kurioms elektros energija tiekiama tiesiogiai iš pagrindinio skirstomojo skydo; tačiau vienai iš grandinių elektros energiją galima tiekti iš avarinio skirstomojo skydo. Su pagrindiniu vairo įrenginiu, kuriame įrengta elektrinė arba elektrohidraulinė pavara, sujungtą pagalbinį vairo įrenginį su elektrine arba elektrohidrauline pavara galima prijungti prie vienos iš grandinių, tiekiančių elektros energiją pagrindiniam vairo įrenginiui. Grandinių, elektros energiją tiekiančių vairo įrenginiui su elektrine ar elektrohidrauline pavara, vardinės vertės yra tokios, kad grandinės galėtų tiekti elektros energiją visiems tiems varikliams, kuriuos prie jų gali prijungti vienu metu ir kurie veiktų visi iš karto.

.1

Prie pagrindinių ir pagalbinių laivo eigos ir jo saugai svarbių mechanizmų montuojamos veiksmingos jų veikimo ir valdymo priemonės.

.2

Jeigu pagrindinio mechanizmo nuotolinis valdymas numatomas iš navigacinio tiltelio, o mašinų skyriai įrengiami taip, kad juose galėtų dirbti žmonės, taikomos šios nuostatos:

.3

Jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos tiekimo šaltinį, numatytas skirtingo lygio automatinis ir nuotolinis valdymas ir jeigu juos iš valdymo skyriaus bet kada galima valdyti rankomis, įrenginiai ir valdymo priemonės projektuojami, įrengiami ir montuojami taip, kad mechanizmo veikimas būtų toks saugus ir veiksmingas, kaip kad mašina veiktų valdoma tiesiogiai; jeigu reikia, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos II-1 skyriaus E dalies 1–5 taisyklės. Ypatingas dėmesys skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo.

.4

Apskritai numatomos nuostatos, kad automatines eksploatavimo, automatinio paleidimo ir valdymo sistemų valdymo priemones būtų galima valdyti rankiniu būdu. Sugedus kuriai nors šių sistemų daliai, vis tiek galima naudotis rankiniu valdymu.

.5

Prie pagrindinių ir pagalbinių laivo eigos, valdymui ir jo saugai svarbių mechanizmų montuojamos veiksmingos jų veikimo ir valdymo priemonės. Visos laivo eigai, valdymui ir jo saugai svarbios valdymo sistemos įrengiamos atskirai arba projektuojamos taip, kad vienos sistemos gedimas neigiamai nepaveiktų kitų sistemų veikimo.

.6

Jeigu pagrindinio mechanizmo nuotolinis valdymas numatomas iš navigacinio tiltelio, taikomos šios nuostatos:

.7

Jeigu pagrindiniam mechanizmui ir su juo sujungtiems mechanizmams, įskaitant pagrindinį elektros energijos tiekimo šaltinį, numatytas skirtingo lygio automatinis ir nuotolinis valdymas ir jeigu juos iš valdymo skyriaus bet kada galima valdyti rankomis, įrenginiai ir valdymo priemonės projektuojami, įrengiami ir montuojami taip, kad mechanizmo veikimas būtų toks saugus ir veiksmingas, kaip kad mašina veiktų valdoma tiesiogiai; jeigu reikia, saugai ir veiksmingumui užtikrinti taikomos II-1 skyriaus E dalies 1–5 taisyklės. Ypatingas dėmesys skiriamas šių skyrių apsaugai nuo gaisro ir užtvindymo.

.8

Apskritai numatomos nuostatos, kad automatines eksploatavimo, automatinio paleidimo ir valdymo sistemų valdymo priemones būtų galima valdyti rankiniu būdu. Sugedus kuriai nors šių sistemų daliai, vis tiek galima naudotis rankiniu valdymu.

.9

Naujuose B, C ir D klasių laivuose, pastatytuose 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau, automatizuotos sistemos suprojektuojamos taip, kad laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam pareigūnui būtų laiku duodamas ribinis įspėjamasis signalas apie gresiantį arba neišvengiamai artėjantį varomosios sistemos sulėtėjimą arba sustojimą, kad būtų galima įvertinti navigacines aplinkybes avarinės padėties atveju. Visų pirma, sistemos kontroliuoja, stebi, praneša, įspėja ir imasi saugos veiksmų, kad varymas sulėtėtų arba sustotų, kartu suteikiant galimybę laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam pareigūnui atlikti operacijas rankiniu būdu, išskyrus tuos atvejus, kai atliekant operacijas rankiniu būdu per trumpą laiką visiškai sugestų variklis ir (arba) varomoji įranga, pavyzdžiui, greičio viršijimo atveju.

.1

Visi tie garatiekio vamzdžiai ir prie jų prijungti įtaisai, kuriais gali tekėti garai, projektuojami ir montuojami taip, kad išlaikytų galinčią juos veikti didžiausią eksploatavimo apkrovą.

.2

Numatomos priemonės sausinti bet kurį garatiekio vamzdį, kuriame priešingu atveju galėtų susiformuoti hidraulinis smūgis.

.3

Jeigu garatiekio vamzdis ar prie jo prijungtas įtaisas gali gauti iš kurio nors šaltinio didesnio slėgio garus už tą, kuriam jis suprojektuotas, sumontuojamas atitinkamas slėgį mažinantis apsauginis vožtuvas bei slėgio daviklis.

.1

Numatomos priemonės, kad nuo pavojingai padidėjusio slėgio susidarymo būtų apsaugotos bet kurios suslėgtojo oro sistemos dalys ir kad būtų apsaugotos tos vietos, kur oro kompresorių aušinimo ertmes arba jų korpusus ir oro aušintuvus galėtų veikti pavojingai padidėjęs slėgis, kurį sukeltų nuotėkis iš oro slėgio dalių į tas vietas. Visose sistemose įrengiamos atitinkamos slėgį mažinančios sistemos.

.2

Pagrindinio mechanizmo vidaus degimo variklio pagrindinis orinis įjungimo įrenginys tinkamai apsaugomas nuo atbulinio pliūpsnio ir vidinio sprogimo padarinių varikliui įjungti būtino oro vamzdžiuose.

.3

Visi varikliui įjungti būtiną orą tiekiančių kompresorių išleidimo vamzdžiai tiesiogiai prijungiami prie jam įjungti būtino oro rezervuarų, o visi variklio vamzdžiai iš pirmiau minėtų oro rezervuarų į pagrindinius ir pagalbinius variklius visiškai atskiriami nuo kompresoriaus išleidimo sistemos vamzdžių.

.4

Numatomos nuostatos, kad alyva visiškai negalėtų patekti į slėgines oro sistemas ir kad šios sistemos būtų sausinamos.

.1

Keleivinių ir krovininių liftų matmenys, išplanavimas, keleivių ir (arba) krovinių kiekis atitinka vėliavos valstybės administracijos kiekvienu atskiru atveju ir kiekvienam įrenginio tipui numatytas nuostatas.

.2

Montavimo brėžinius ir priežiūros nurodymus, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias periodiškas apžiūras, tvirtina vėliavos valstybės administracija, kuri, prieš pradedant naudoti liftą, jį patikrina ir patvirtina jo saugumą.

.3

Po patvirtinimo vėliavos valstybės administracija išduoda sertifikatą, kuris turi būti laikomas laive.

.4

Vėliavos valstybės administracija gali leisti periodiškas apžiūras atlikti tam ekspertui, kuriam leidimą suteikia administracija, arba pripažintai organizacijai.

.1

Elektros įranga yra tokia, kad:

.2

Vėliavos valstybės administracija imasi atitinkamų veiksmų užtikrinti, kad šios dalies nuostatos, skirtos elektros įrangai, būtų vienodai įgyvendinamos ir taikomos (4).

.1

Tuose naujuose C ir D klasių laivuose, kuriuose elektros energija – vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių, laivo saugai svarbių įrenginių veikimą, ir tuose naujuose bei eksploatuojamuose B klasės laivuose, kuriuose elektros energija – vienintelė energijos rūšis, užtikrinanti pagalbinių, laivo saugai ir jo eigai svarbių įrenginių veikimą, montuojami du arba daugiau tokio galingumo pagrindinių generatorių, kad pirmiau minėti pagalbiniai įrenginiai galėtų veikti ir sugedus vienam iš generatorių.

Trumpesniuose kaip 24 metrų ilgio naujuose C ir D klasių laivuose vienas generatorius gali būti varomas pagrindiniu varikliu, jeigu jo galia yra pakankama, kad pirmiau minėti pagalbiniai įrenginiai galėtų veikti, kai vienas iš generatorių sugenda.

.2.1

Pagrindinei elektros apšvietimo sistemai, numatytai apšviesti keleiviams arba įgulos nariams paprastai prieinamas ir jų naudojamas laivo dalis, elektros energija tiekiama iš pagrindinio elektros energijos šaltinio.

.2.2

Pagrindinė elektros apšvietimo sistema išdėstoma taip, kad tuose skyriuose, kuriuose yra pagrindinis elektros energijos šaltinis, susijusi transformuojanti įranga, jeigu ji yra, pagrindinis skirstomasis skydas ir pagrindinis skirstomasis apšvietimo skydas, kilus gaisrui arba įvykus kitokiai avarijai pagal 3 taisyklės nuostatas būtina avarinio apšvietimo sistema nebūtų sugadinta.

.2.3

Avarinio elektros apšvietimo sistema išdėstoma taip, kad tuose skyriuose, kuriuose yra avarinis elektros energijos šaltinis, susijusi transformuojanti įranga, jeigu ji yra, avarinis skirstomasis skydas ir avarinio apšvietimo skirstomasis skydas, kilus gaisrui arba įvykus kitokiai avarijai pagal šios taisyklės nuostatas būtina pagrindinė apšvietimo sistema nebūtų sugadinta.

.3

Pagrindinis skirstomasis skydas pagal vieno iš pagrindinių generatorių padėtį išdėstomas taip, jeigu tai padaryti įmanoma, kad elektros energijos tiekimo nepertraukiamumui įtaką darytų tik tame skyriuje, kuriame įrengtas generatorius ir skirstomasis skydas, kilęs gaisras arba kitas nelaimingas atsitikimas.

.4

2012 m. sausio 1 d. arba vėliau pastatytuose B, C ir D klasių laivuose visose kajutėse įrengiamas papildomas apšvietimas, kurio paskirtis – aiškiai nurodyti išėjimą, kad kajutėje esantys asmenys rastų kelią prie durų. Toks apšvietimas, kuris gali būti prijungtas prie avarinio elektros energijos šaltinio arba kiekvienoje kajutėje gali turėti autonomišką elektros energijos šaltinį, įsijungia automatiškai, kai nutrūksta elektros energijos tiekimas įprastai kajutės apšvietimo įrangai, ir veikia mažiausiai 30 min.

.1

Pirmo punkto reikalavimo galima nesilaikyti, jeigu laivuose įrengti du visiškai vienas kitą dubliuojantys mašinų skyriai, atskirti bent vienu vandeniui nelaidžiu ir ugniai atspariu skyriumi ir dviem pertvaromis arba alternatyvia konstrukcija, kuria užtikrinama tokio pat lygio sauga, ir jeigu kiekviename mašinų skyriuje yra bent vienas generatorius su susietu skirstomuoju skydu, ir pan.

.1

apskritai gali veikti:

.2

ypač pirmiau nurodytą laiką gali vienu metu tiekti elektros energiją vartotojams, numatytiems šiuose įtaisuose ir įrenginiuose, kurie būtini atitinkamos klasės laivams:

.3

galinčioms pusę valandos tiekti elektros energiją šia energijos rūšimi valdomoms vandeniui nelaidžioms durims bei su jomis susijusioms valdymo, indikacijos ir pavojaus signalo grandinėms.

a)

pagal šios taisyklės .2 dalies b punkto 1 papunkčio nuostatas privalomai apšvietimo įrangai;

b)

vandeniui nelaidžioms durims, kaip reikalaujama pagal II-1 skyriaus B dalies 13 taisyklės .7.2 ir .7.3 punktų nuostatas, tačiau nebūtinai visoms kartu, jeigu neįrengtas atskiras laikinasis sukauptos elektros energijos šaltinis, ir

c)

valdymo, indikacijos ir pavojaus signalo grandinėms, kaip numatyta pagal II-1 skyriaus B dalies 13 taisyklės .7.2 punktą.

.1

visose viešosiose keleiviams skirtose patalpose ir koridoriuose įrengiamas papildomas elektros apšvietimas, bet kokiomis posvyrio sąlygomis ir sugedus visiems kitiems elektros energijos šaltiniams galintis veikti bent tris valandas. Šis apšvietimas yra toks, kad lengvai būtų galima matyti evakavimo priemones. Papildomo apšvietimo elektros energijos šaltinis – tai apšvietimo įrenginiuose išdėstytos ir iš avarinio skirstomojo skydo nuolatos įkraunamos, jeigu tai įmanoma, akumuliatorių baterijos. Arba vėliavos valstybės administracija gali priimti kokias nors kitas bent jau tokio pat veiksmingumo apšvietimo priemones. Papildomas apšvietimas yra toks, kad, sugedus bet kuriai lempai, šį gedimą būtų galima iš karto aptikti. Visos įrengtos akumuliatorių baterijos keičiamos tokiais laiko tarpais, kurių trukmė nustatoma atsižvelgiant į atitinkamos baterijos eksploatavimo trukmę tomis aplinkos oro sąlygomis, kurių poveikį patiria eksploatuojamos akumuliatorių baterijos; ir

.2

visuose įgulos skyriaus koridoriuose, poilsio kambaryje ir visose tose tarnybinėse patalpose, kuriose paprastai būna žmonių, tais atvejais, jeigu neįrengiamas pagal .1 punkto reikalavimus numatytas papildomas avarinis apšvietimas, laikoma nešiojamoji lempa, kuriai elektros srovė tiekiama iš įkraunamos akumuliatorių baterijos.

.1

Tos elektros mašinų arba įrangos atviros metalinės dalys, kuriose nėra elektros įtampos, tačiau galėtų būti tais atvejais, kai elektros mašina sugenda, įžeminamos, jeigu elektros mašina arba įranga:

.2

Visa elektros aparatūra yra taip sukonstruota ir sumontuota, kad nesužalotų, kai ja naudojamasi arba ji liečiama įprastomis aplinkybėmis.

.3

Skirstomųjų skydų šonai, galinė siena ir, jeigu būtina, priešakys tinkamai apsaugomi. Atviros sudedamosios dalys, kurių įtampa viršija .1.1 punkte nurodytą įtampą žemės atžvilgiu, tokių skirstomųjų skydų priešakyje nemontuojamos. Jeigu būtina, priešais skirstomuosius skydus ir už jų paklojami izoliaciniai kilimėliai arba gardelės.

.4

Neįžemintose skirstymo sistemose įrengiamas įtaisas, galintis kontroliuoti įžeminimo lygį ir duoti garsinį arba vizualų signalą tais atvejais, kai įžeminimo lygis tampa labai mažas.

.5.1

Visi kabelių apvalkalai ir šarvai yra nepažeisti ir įžeminti.

.5.2

Visi išoriniai įrangos kabeliai ir laidai yra bent antipireninio tipo ir taip sumontuoti, kad nebūtų mažinamos pirminės jų antipireninės savybės. Jeigu būtina juos taikyti, vėliavos valstybės administracija gali leisti naudoti specialaus tipo kabelius, pavyzdžiui, aukštadažnius kabelius, nors ir neatitinkančius pirmiau minėtų reikalavimų.

.5.3

Kabeliai ir laidai, naudojami elektros energijai tiekti pagrindine arba avarine sistema apšvietimui, vidinėms ryšio priemonėms arba signalams, jeigu tai įmanoma, tiesiami atokiau nuo laivo virtuvių, skalbyklų, A kategorijos mašinų skyrių ir jų korpusų bei kitų dėl gaisro grėsmės pavojingų vietų. Naujuose ir eksploatuojamuose ro-ro keleiviniuose laivuose pavojaus signalizacijos ir masinio informavimo sistemų laidus, išvedžiotus 1998 m. liepos 1 d. arba po šios datos, atsižvelgdama į TJO parengtas rekomendacijas, tvirtina vėliavos valstybės administracija. Kabeliai, gaisrinius siurblius jungiantys su avariniu skirstomuoju skydu, jeigu jie tiesiami per dėl gaisro grėsmės pavojingas vietas, turi būti atsparūs ugniai. Jeigu įmanoma, visus šiuos kabelius reikėtų tiesti taip, kad jų nesugadintų dėl gretimame skyriuje kilusio gaisro įkaitusios pertvaros.

.6

Kabeliai ir laidai išvedžiojami ir tvirtinami taip, kad jie nenudiltų nuo trynimosi arba nebūtų kitaip apgadinti. Visi laidininkai tvirtinami ir jungiami taip, kad būtų išlaikytas pirminis elektrinis, mechaninis, antipireninis ir, jeigu reikia, priešgaisrinis atsparumas.

.7.1

Kiekviena atskira grandinė apsaugoma nuo trumpojo jungimo ir nuo perkrovos, išskyrus II-1 skyriaus C dalies 6 ir 7 taisyklėse numatytus atvejus.

.7.2

Apšvietimo armatūra išdėstoma taip, kad ji neįkaistų iki temperatūros, galinčios apgadinti kabelius ir laidus, ir kad ši armatūra aplinkines medžiagas apsaugotų nuo perkaitimo.

.8.1

Akumuliatorių baterijos įstatomos į atitinkamą tvirtinimo korpusą, o patalpos, pirmiausiai naudojamos akumuliatorių baterijoms išdėstyti, būna atitinkamai sukonstruotos ir veiksmingai ventiliuojamos.

.8.2

Akumuliatorių baterijų patalpose neleidžiama montuoti tokios elektros arba kitokios įrangos, nuo kurios gali užsidegti degieji garai.

.9

Skirstymo sistemos išdėstomos taip, kad kurioje nors vertikaliojoje zonoje, apibrėžtoje II-2 skyriaus A dalies 2.9 taisyklėje, kilus gaisrui, nebūtų trukdoma veikti įrangai, svarbiai užtikrinant saugą kitoje tokioje zonoje. Šio reikalavimo laikomasi, jeigu pagrindinis ir avarinis maitinimo laidas, kertantis kurią nors tokią zoną, vienas nuo kito tiesiami kuo didesniu tokiu horizontaliu ir vertikaliu atstumu, kokiu tik įmanoma tai daryti.

.10

Elektros įranga neįrengiama jokiose vietose, kur gali kauptis degūs mišiniai, pavyzdžiui, skyriuose, iš esmės skirtuose akumuliatorių baterijoms, dažų sandėliuose, acetileno saugyklose ar panašiose vietose, nebent administracija įsitikina, kad tokia įranga yra:

.1

Montuojami įrenginiai, bet kokiomis plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, galintys užtikrinti laivo saugą, lygiavertę tokio laivo, kurio mašinų skyriuose dirba žmonės, saugai.

.2

Imamasi priemonių užtikrinti, kad įranga veiktų patikimai ir kad būtų parengti reikalavimus atitinkantys planai reguliarioms apžiūroms ir įprastiems bandymams, užtikrinantiems nuolatinį patikimą veikimą, atlikti.

.3

Parengti kiekvieno laivo dokumentai pateikiami kaip įrodymai, kad jis tinkamas plaukioti, nors jo mašinų skyriai nėra periodiškai prižiūrimi.

.1

Numatomos priemonės tik prasidėjusiam gaisrui aptikti ir duoti pavojaus signalams apie gaisrą, kilusį:

.2

2 250 kW ir galingesniuose vidaus degimo arba didesnį kaip 300 mm skersmens cilindrą turinčiuose varikliuose montuojami alyvos rūko indikatoriai variklio karteryje arba variklio guolių temperatūros davikliai ar lygiaverčiai įtaisai.

.1

Periodiškai prižiūrimuose mašinų skyriuose surenkamieji triumo šuliniai išdėstomi ir kontroliuojami taip, kad susikaupę skysčiai tada, kai laivo diferentas ir posvyris normalus, būtų aptikti, o patys šuliniai būtų pakankami dideli, kad galėtų lengvai ir įprastu būdu sausinti skysčius tuo laiku, kai skyrius neprižiūrimas.

.2

Jeigu triumo sausinimo siurblius galima įjungti automatiškai, numatomos priemonės signalui duoti tada, kai plūstančio skysčio kiekis viršija siurblio galingumą arba kai siurblys veikia dažniau negu paprastai būtų galima tikėtis. Tokiais atvejais galima leisti naudoti pagrįstą laiko tarpą veikiančius mažesnius surenkamuosius triumo šulinius. Kai įrengiami automatiškai valdomi triumo sausinimo siurbliai, ypatingas dėmesys kreipiamas į apsaugos nuo teršimo alyva reikalavimus.

.3

Su kingstonu, su išmetimo vamzdžiu, įrengtu žemiau vaterlinijos, arba su sausinimo vamzdžiu, cirkuliacinį siurblį jungiančiu su vandens šalinimo sistema, sujungto bet kurio vožtuvo valdymo priemonės turi būti išdėstytos taip, kad būtų pakankamai laiko jas įjungti, jeigu į skyrių plūstų vanduo, atsižvelgiant į tą laiką, kurio reikėtų, norint šias valdymo priemones pasiekti ir jomis naudotis. Jeigu tam lygiui, kai laivas yra visiškai pakrautas, ir iki kurio skyrius galėtų būti užtvindytas, privaloma, numatomi būdai manipuliuoti valdymo priemonėmis iš vietos, esančios virš pirmiau minėto lygio.

.1

Bet kokiomis laivo plaukiojimo sąlygomis, įskaitant manevravimą, laivasraigčio greitis, traukos kryptis ir, jeigu taikoma, laivasraigčio žingsnis visiškai reguliuojami iš navigacinio tiltelio.

.2

Iš navigacinio tiltelio į pagrindinį mechanizmą perduodamos komandos rodomos pagrindinio mechanizmo valdymo skyriuje arba, jeigu reikia, laivo jėgainės valdymo punkte;

.3

Pagrindinį mechanizmą nuotoliniu valdymu iš karto galima valdyti tik iš vienos kurios nors vietos; tokiose vietose leidžiama įrengti sujungtus valdymo postus. Kiekvienoje tokioje vietoje įrengiamas indikatorius, rodantis, iš kurios vietos valdomas pagrindinis mechanizmas. Perjungti valdymą iš navigacinio tiltelio į mašinų skyrius galima tik pagrindiniame mašinų skyriuje arba pagrindinių mechanizmų valdymo skyriuje. Šioje sistemoje numatomi įrenginiai, kuriais užtikrinama, kad laivasraigčio trauka tada, kai valdymas perjungiamas iš vienos vietos į kitą, labai nepasikeistų.

.4

Numatoma galimybė visus saugiam laivo eksploatavimui svarbius mechanizmus valdyti iš tam tikrų atskirų vietų net sugedus kuriai nors automatinio ar nuotolinio valdymo sistemos daliai.

.5

Nuotolinio valdymo sistema projektuojama taip, kad, jai sugedus, būtų duodamas signalas. Jeigu tai įmanoma, nustatytas laivasraigčio greitis ir traukos kryptis vietinės valdymo sistemos veikimo metu nekeičiamas.

.6

Navigaciniame tiltelyje montuojami šie indikatoriai:

.7

Iš eilės einančių nepavykusių bandymų automatiškai įjungti mechanizmą skaičius ribojamas, siekiant išsaugoti pakankamą paleidimui būtiną oro slėgį. Įrengiamas signalinis įtaisas, duodantis signalą, kad nors įjungimo oro slėgis mažas, tačiau nustatytas jo lygis yra toks, jog pagrindinį mechanizmą dar galima įjungti.

.1

Įrengiama pavojaus signalizacija, duodanti signalą apie kiekvieną dėmesio reikalingą gedimą ir:

.2.1

Pavojaus signalizacijos sistemai visą laiką tiekiama elektros energija, todėl ši sistema tada, kai įprastas elektros energijos tiekimas nutrūksta, automatiškai perjungiama, kad energija jai būtų tiekiama iš avarinio šaltinio.

.2.2

Kai pavojaus signalizacijos sistemai nustojama įprastu būdu tiekti elektros energiją, duodamas pavojaus signalas.

.3.1

Pavojaus signalizacijos sistema tinkama vienu metu signalizuoti apie daugiau kaip vieną gedimą, o priimdama kokį nors pavojaus signalą gali duoti kitą pavojaus signalą.

.3.2

Tai, kad kuris nors pavojaus signalas buvo priimtas.1 punkte nurodytose vietose, parodoma ir tose vietose, iš kur jis buvo perduotas. Pavojaus signalas perduodamas tol, kol į jį atsiliepiama, o vaizdinis atskirų pavojaus signalų perdavimas nenutrūksta tol, kol gedimas pašalinamas ir kol pavojaus signalizacijos sistema automatiškai nepradeda veikti įprastu režimu.

.1

Pagrindinis elektros energijos šaltinis atitinka šiuos reikalavimus:

.2

Jeigu kitiems pagalbiniams mechanizmams, svarbiems laivo eigai užtikrinti, būtinos atsarginės mašinos, jose montuojami automatiniai perjungimo įtaisai.

.1

Valdymo sistema yra tokia, kad laivo pagrindinių variklių ir jų pagalbinių mechanizmų veikimui būtinų įrenginių eksploatavimas užtikrinamas atitinkamais automatiniais įtaisais.

.2

Pavojaus signalas duodamas, kai automatiškai suveikia perjungimo įrenginys.

.3

Visiems svarbiems slėgių, temperatūrų, skysčių lygiams ir kitiems pagrindiniams parametrams įrengiama 6 taisyklės reikalavimus atitinkanti pavojaus signalizacijos sistema.

.4

Įrengiamas pagrindinis valdymo postas su būtinais pavojaus signalizacijos pultais ir įtaisais, duodančiais atitinkamą pavojaus signalą.

.5

Montuojami įrenginiai, išlaikantys nustatytą varikliui įjungti būtino oro slėgį, jeigu vidaus degimo varikliai, svarbūs pagrindiniams laivo varikliams, įjungiami suslėgtu oru.

.1

Šiame skyriuje numatytomis nuostatomis dėl apsaugos nuo gaisro siekiama:

.2

Siekiant apsaugos nuo gaisro tikslų, išvardytų .1 punkte, šio skyriaus taisyklės grindžiamos toliau išdėstytais pagrindiniais principais, kurie, jeigu reikia, įtraukiami į šias taisykles, atsižvelgiant į laivo tipą ir galimą gaisro pavojų:

.3

.1 punkte numatyti apsaugos nuo gaisro tikslai bus pasiekti, užtikrinant šiame skyriuje numatytų būtinųjų reikalavimų laikymąsi arba laikymąsi projektų ir planų reikalavimų, atitinkančių 1974 m. SOLAS pataisyto II-2 skyriaus F dalies nuostatas, taikomas laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau. Pripažįstama, kad laivas atitinka .2 punkte numatytus funkcinius reikalavimus ir įgyvendina 1 punkte numatytus apsaugos nuo gaisro tikslus, jeigu:

.4

Visi laivai, kuriuose atliekami remonto darbai, daromi pakeitimai ar rekonstrukcijos bei atliekamas su šiais darbais susijęs laivo įrengimas, atitinka bent anksčiau šiems laivams galiojusius reikalavimus.

Tie remonto darbai, pakeitimai arba rekonstrukcijos, kuriais labai pakeičiami laivo matmenys ar keleivių gyvenamosios patalpos arba kuriais labai pailginama laivo eksploatavimo trukmė, ir su šiais darbais susijęs laivo įrengimas atitinka naujausius reikalavimus naujiems laivams tiek, kiek vėliavos valstybės administracija mano tai esant įmanoma ir reikalinga.

.5

Nepaisant .4 punkto nuostatų, remontuojant, rekonstruojant ir modifikuojant eksploatuojamus B klasės laivus, vežančius daugiau kaip 36 keleivius, bei atliekant su pirmiau išvardytais darbais susijusį laivo įrengimą, laikomasi šių reikalavimų:

.1

perdangos įrengiamos iš plieno arba lygiaverčių medžiagų;

.2

perdangos tinkamai sutvirtinamos;

.3

perdangos įrengtos taip, kad atliekant vienos valandos įsiliepsnojimo temperatūros standartinį bandymą, jo pabaigoje per šias perdangas neprasiskverbtų dūmai ir ugnis;

.4

patvirtintomis nedegiomis medžiagomis šios perdangos izoliuojamos taip, kad temperatūros neveikiama perdangos pusė, palyginti su pradine temperatūra, vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 140 °C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 180 °C per toliau nurodytą laiką:

.5

Vėliavos valstybės administracija reikalauja atlikti bandymą, laikantis TJO A.754 (18) rezoliucijos nuostatų, su eksperimentiniu pertvaros arba denio pavyzdžiu, siekdama užtikrinti, kad jis atitinka pirmiau nurodytus sandarumo ir temperatūros didėjimo reikalavimus.

B, C ir D klasių laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, skirtose dalyse žodžiai „TJO A.754 (18) rezoliucijos“ keičiami žodžiais „Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso“.

.1

skyriai įrengti taip, kad, atliekant pusės valandos įsiliepsnojimo temperatūros standartinį bandymą, jo pabaigoje per šiuos skyrius neprasiskverbtų dūmai ir ugnis;

.2

šių skyrių izoliacinės savybės yra tokios, kad temperatūros neveikiama pusė, palyginti su pradine temperatūra, vidutiniškai įkaistų ne daugiau kaip 140 °C ir kad temperatūra jokiame taške, įskaitant bet kurią jungtį, pradinės temperatūros neviršytų daugiau kaip 225 °C per toliau nurodytą laiką:

.3

šie skyriai įrengiami iš patvirtintų nedegiųjų medžiagų ir jiems montuoti bei įrengti naudojamos tik nedegiosios medžiagos, išskyrus degiąsias faneras, kurias galima leisti naudoti, jeigu jos atitinka kitus šio skyriaus reikalavimus;

.4

Vėliavos valstybės administracija reikalauja atlikti bandymą, laikantis TJO A.754 (18) rezoliucijos nuostatų, su eksperimentiniu skyriaus pavyzdžiu, siekdama užtikrinti, kad jis atitinka pirmiau nurodytus sandarumo ir temperatūros didėjimo reikalavimus.

B, C ir D klasių laivams, pastatytiems 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, skirtose dalyse žodžiai „TJO A.754 (18) rezoliucijos“ keičiami žodžiais „Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso“.

.1

stovi vidaus degimo mašinos, naudojamos kaip pagrindinė jėgainė; arba

.2

stovi kitais nei naudojimo kaip pagrindinė jėgainė tikslais naudojamos vidaus degimo mašinos, jeigu bendra šių mašinų atiduodama galia yra ne mažesnė kaip 375 kW; arba

.3

stovi bet koks skystuoju kuru kūrenamas katilas arba skystojo kuro agregatas.

.1

stacionariųjų gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų;

.2

automatinių purkštuvų, gaisro aptikimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų;

.3

ugniai atsparių durų indikatorių pulto;

.4

ugniai atsparių durų uždarymo;

.5

vandeniui nelaidžių durų indikatorių pulto;

.6

vandeniui nelaidžių durų uždarymo;

.7