24.9.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 250/23

(1)

Išnagrinėjusi Žvejybos rizikos mažinimo fondui (toliau – ŽRMF) ir žvejybos įmonėms suteiktą pagalbą ir priėmusi Komisijos sprendimą 2008/936/EB (4), Komisija sužinojo apie ŽRMF ir jos nariams taikomą specialią finansinę tvarką.

(2)

Procedūros, po kurios buvo priimtas 2008 m. gegužės 20 d. sprendimas, metu ši mokesčių sistema nebuvo nagrinėjama, nes tai buvo naujas faktas, kurio Komisija nežinojo pradėdama oficialią tyrimo procedūrą (5).

(3)

Vis dėlto manydama, kad turi pakankamai aiškios informacijos, kuri leidžia padaryti išvadą, kad neteisėta pagalba buvo teikiama, Komisija nusprendė atlikti šios finansinės pagalbos preliminarų tyrimą (6). Pasibaigus tokiam tyrimui, sprendimu, kuris buvo priimtas irgi 2008 m. gegužės 20 d. (7), ji pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl minėtos pagalbos.

(4)

Komisija paragino visas suinteresuotas šalis pateikti savo pastabas per mėnesį nuo paskelbimo dienos. Pastabų iš trečiųjų šalių nebuvo gauta.

(5)

Prancūzija savo pastabas dėl oficialios tyrimo procedūros pradžios pranešė 2008 m. rugsėjo 8 d. raštu.

(6)

Be to, 2008 m. lapkričio 29 d. raštu, vykdant pagalbos išieškojimą pagal Sprendimą 2008/936/EB, Prancūzija pranešė, kad 2008 m. vasario 27 d. ŽRMF buvo išformuotas, o iš valstybės gautų avansų likutis grąžintas valstybei.

(7)

Išsamų ŽRMF veikimo būdą ir veiklą Komisija pateikia Sprendime 2008/936/EB.

(8)

ŽRMF ir jo nariams taikoma speciali mokesčių sistema aprašyta dviejuose už biudžetą atsakingos Prancūzijos ministerijos raštuose, atsiųstuose Komisijai po paskelbimo apie Sprendimu 2008/936/EB pasibaigusios tyrimo procedūros pradžią (8).

(9)

Pirmajame, 2004 m. vasario 5 d., rašte pateikiamos ŽRMF, kurio įstatų projektas buvo patvirtintas 2004 m. vasario 10 d. steigiamajame susirinkime, sukūrimo aplinkybės. Rašte nurodoma, kad:

(10)

Rašte taip pat nurodomos sumos, kurios būtų atskaitomos: metinė žvejybos įmonių savininkų narių mokama įmoka, kuri būtų atskaitoma iš apmokestinamų pajamų, yra 1 000–15 000 EUR.

(11)

Antrajame, 2004 m. lapkričio 28 d., rašte nagrinėjamas narių sumokėtų įmokų pajamų atskaitymas. Šis raštas atsirado iš dalies pakeitus ŽRMF ir jos narius siejantį garantinį susitarimą, dėl to nariai nuo šiol galėjo atgauti įmokėtas ir nepanaudotas įmokas.

(12)

Jame nurodoma, kad:

(13)

Rašte patikslinama, kad 2006 m. pabaigoje bus parengta „šio eksperimento ataskaita“ ir „bus išnagrinėti galimai reikalingi pakeitimai“. Taigi tai nėra mokesčių sistema, taikoma neribotu laikotarpiu.

(14)

Beje, net jei šiame 2004 m. lapkričio 28 d. rašte numatyta, kad įmokos atskaitomos nuo apmokestinamų pajamų įmokų mokėjimo metais, niekur nepaminėta, kad nuo 2003 m. pajamų draudžiama atskaityti 2004 m. pradžioje (iki kovo pabaigos) sumokėtas įmokas, kaip numatyta 2004 m. vasario 5 d. rašte.

(15)

Iš abiejų paminėtų raštų matyti, kad mokesčių sistema, kurią Finansų ministerija taikė ŽRMF ir jo nariams, turi du aspektus:

(16)

Komisija mano, kad Prancūzijos valdžios institucijų ŽRMF ir jos narių atžvilgiu taikomą finansinę tvarką reikėtų nagrinėti, kaip bylos C-9/06 atveju, kaip valstybės pagalbą nustatant privalumus, kurie dėl jos atsirado pačiam ŽRMF ir jam priklausančioms žvejybos įmonėms.

(17)

Kaip nurodyta Sprendime 2008/936/EB, ŽRMF turi būti laikomas bendrove, kaip ji apibrėžiama pagal ES konkurencijos teisę. Tai, kad ŽRMF nesiekė pelno ar buvo profsąjunga, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės.

(18)

Todėl Komisija mano, kad Prancūzijos valdžios institucijų ŽRMF atžvilgiu taikoma mokesčių sistema fondui suteikė dvigubą privalumą lyginant su kitais privačiais investuotojais naftos ateities sandorių rinkose:

(19)

Po preliminaraus tyrimo Komisija nusprendė, kad 17 konstatuojamoje dalyje minimą privalumą suteikė valstybė ir kad taip buvo atsisakyta valstybės išteklių.

(20)

Pagaliau, dėl 17 konstatuojamoje dalyje numatytų mokestinių priemonių, ŽRMF naudojosi finansiniu pranašumu lyginant su kitomis privačiomis įmonėmis naftos ateities sandorių rinkose tiek Prancūzijoje, tiek kitose valstybėse narėse.

(21)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija taip pat nurodė, kad ji darė prielaidą, kad ŽRMF atleidimo nuo įmonių pelno mokesčio teisinis pagrindas yra bendrojo mokesčių kodekso (9) 206 straipsnio 1a dalis, pagal kurią profsąjungas leidžiama tam tikromis sąlygomis nuo mokesčio atleisti. Esant tokioms aplinkybėms, įmanoma, kad ŽRMF taip pat naudojosi ir atleidimu nuo verslo mokesčio, taikomu, kaip numatyta to paties kodekso 1447 straipsnyje, įmonėms, kurios naudojasi to paties kodekso 206 straipsnio 1a dalyje numatytu atleidimu.

(22)

Dėl 17 konstatuojamoje dalyje minimo finansinio pranašumo žvejybos įmonės–narės galėjo pirkti degalų palankesniu tarifu dėl naftos produktų ateities sandorių rinkose ŽRMF vykdomos veiklos.

(23)

Žvejybos įmonėms suteikta galimybė iš savo pajamų atskaityti ŽRMF sumokėtas įmokas reiškė naštos, paprastai tenkančios jų biudžetui, sumažinimą. Sprendimą dėl tokios atskaitymo galimybės priėmė už biudžetą atsakinga ministerija; taigi už lengvatą yra atsakinga valstybė.

(24)

Įmonės, kurios galėjo atlikti 22 konstatuojamoje dalyje nurodytą atskaitymą, įgavo finansinį pranašumą prieš kitas ES žvejybos įmones. Šis finansinis pranašumas taip pat darė įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipė konkurenciją ar galėjo ją iškraipyti. Todėl tai yra valstybės pagalba kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(25)

Kita vertus, remdamasi „Išsamaus Žvejybos rizikos mažinimo fondo vadovo“ – dokumento, taip pat pateikto pagal C-9/06 pagalbos oficialią tyrimo procedūrą – duomenimis, Komisija konstatavo, kad kai į ŽRMF mokamų įmokų dydis prognozuojant numanomą degalų suvartojimą kitais metais buvo nustatomas didesnis ir viršydavo faktinį degalų suvartojimą, laivų savininkai vis tiek galėdavo pasinaudoti visa suteikta mokesčių atskaita. Panašu, kad dėl tokios sistemos laivo savininkams palankiau būdavo draudimo poreikį pervertinti siekiant vienintelio tikslo – pasinaudoti mokesčių atskaita.

(26)

Remdamasi tuo pačiu dokumentu, Komisija taip pat konstatavo, kad kai kurie nariai, kurių veikla su žvejyba susijusi nebuvo, tačiau kurie buvo „pasirengę suteikti profsąjungai moralinę paramą“, taip pat galėjo pasinaudoti su įmokų į ŽRMF mokėjimu susijusiu mokesčių atskaita, net jei tos įmokos nebuvo skirtos rizikos garantijai.

(27)

Šiuo klausimu Komisija daro nuorodą į Sprendime 2008/936/EB atliktą nagrinėjimą. Komisija nuomone, tai yra ŽRMF ir žvejybos įmonėms skirta pagalba veiklai ir kad jokios SESV nuostatos ar kokia nors Komisijos patvirtinta su valstybės pagalba susijusi priemonė neleidžia šios pagalbos laikyti suderinama su vidaus rinka.

(28)

Todėl Komisija Prancūzijai pareiškė smarkiai abejojanti, ar šios pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka.

(29)

Prancūzija mano, kad finansinės priemonės žvejybos įmonėms nėra valstybės pagalba, nes į ŽRMF žvejybos įmonių sumokėtos įmokos yra šių įmonių veiklos bendrųjų išlaidų dalis. Tačiau remiantis bendrojo mokesčių kodekso 39 straipsniu, tokie mokesčiai atskaičiuojami iš apmokestinamų pajamų. Taigi tokių įmokų atskaitymas prilygsta bendrosios priemonės įgyvendinimui ir todėl tai nėra valstybės pagalba.

(30)

Prancūzija pripažįsta, kad 7 konstatuojamoje dalyje minėtuose raštuose nebuvo jokių duomenų apie įmokų grąžinimo tvarką. Tai pripažindama, Prancūzija patikslina, kad tai nereiškia, jog toks grąžinimas nebuvo apmokestintas. Pagal bendrosios teisės principus nustatant apmokestinamųjų pajamų dydį, šias įmokas grąžinant žvejybos įmonėms ŽRMF narėms buvo taikomas šių įmonių pelno mokestis. Prancūzija taip pat patikslina, kad tuo atveju, kai degalų kaina viršijo garantiniame susitarime nustatytą dydį, ŽRMF narių gaunama kompensacija sudarė pelną, kuriam taikomas pelno mokestis. Todėl įmonės narės visiškai nebuvo suinteresuotos pervertinti savo draudimo poreikių, nes tai būtų reiškę papildomus mokesčius.

(31)

Be to, Prancūzija nurodo, kad atrankinį pagalbos priemonės pobūdį galima pateisinti sistemos pobūdžiu ir ekonomika. Taigi, gali būti teisėtų pagrindų, kuriomis pateisinama diferencijuota tvarka ir dėl to galimai atsiradę privalumai. Tačiau Prancūzija vis dėlto nepateikia jokių duomenų, kurie šiuo atveju pateisintų žvejybos įmonėms taikomą diferencijuotą tvarką.

(32)

Prancūzija mano, kad ŽRMF atleidimas nuo įmonių pelno mokesčio mokėjimo pateisinamas tuo, kad fondas pelno nesiekia ir kad tai yra profsąjunga.

(33)

Prancūzija atkreipia dėmesį, kad tai yra suderinama su Europos Sąjungos teise. Juk įmonių pelno mokesčio esmė – apmokestinti pelną nešančią veiklą. Vadovaudamasi šiuo principu Prancūzija primena, kad pati Komisija komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms (10) (toliau – tiesioginio apmokestinimo komunikatas) teigia, kad mokesčių sistemos pobūdžiu gali būti pateisinama, kad pelno nesiekiančios įmonės būtų atleistos nuo įmonių pelno mokesčio.

(34)

Sprendime dėl procedūros pradžios pateiktą vertinimą reikia persvarstyti atsižvelgiant į pastabas, kurias Prancūzija pateikė 2008 m. rugsėjo 8 d. ir lapkričio 29 d. raštuose (žr. 5 ir 6 konstatuojamąsias dalis).

(35)

Nagrinėjama atsižvelgiant į dvigubą ŽRMF tikslą – įgyti teisę į finansinius pasirinkimo sandorius naftos ar iš jos gaminamų produktų ateities sandorių rinkose ir jo narėmis esančioms žvejybos įmonėms mokėti skirtumą tarp vidutinės atskaitinės mėnesio kainos ir „didžiausios apdraustos kainos“ arba 30 euro centų už litrą kainos, priklausomai nuo laikotarpio.

(36)

Aptariamos mokestinės priemonės esmė – galimybė iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti žvejybos įmonių ŽRMF sumokėtas įmokas.

(37)

Prancūzija mano, kad toks atskaitymas nėra valstybės pagalba, nes įmokos yra įmonių veiklos bendrųjų išlaidų dalis, o Prancūzijos mokestinėje sistemoje tokių išlaidų atskaitymas iš apmokestinamųjų pajamų yra numatytas. Todėl tai yra bendrosios priemonės įgyvendinimas ir toks atskaitymas nėra valstybės pagalba.

(38)

Komisija konstatuoja, kad pagal bendrojo mokesčių kodekso 39 straipsnį bendrosios išlaidos iš tiesų yra atskaitomos nuo įmonių veiklos apmokestinamųjų pajamų. Tai yra bendroji priemonė, skirta visoms įmonėms nepriklausomai nuo jų veiklos srities. Taigi tokia galimybė atskaityti priklauso mokestinių priemonių, kuriomis gali pasinaudoti visi tiesioginio apmokestinimo komunikato 13 punkte nurodyti ekonomikos subjektai, kategorijai. Tuo remiantis, tokia visoms įmonėms ir šakoms vienodai taikoma priemonė nebūtų laikoma valstybės pagalba.

(39)

Prancūzija teigia, kad nustatant, ar galima atskaityti išlaidas, remiantis bendrųjų išlaidų motyvu, žiūrima, kokia tų išlaidų paskirtis. Jei išlaidos patirtos siekiant įmonės interesų, jas iš principo galima atskaityti. Todėl profesinėms organizacijos (profsąjungoms, prekybos rūmams...) įmokėtos įmokos savaime yra išlaidos, patirtos dėl veiklos ir yra visada tinkamos atskaityti nuo apmokestinamųjų pajamų. Kadangi ŽRMF yra profsąjunga, įmokų atskaitomumui galima taikyti tokį patį principą.

(40)

Be to, Sprendimo 2008/936/EB 20 konstatuojamoje dalyje Komisija nurodė, kad „ŽRMF įkurtas kaip savitarpio draudimo bendrovė, kuri įmokas sumokėjusiems savo nariams skiria tam tikras išmokas“.

(41)

Draudimo įmokos yra išlaidų, kurias įmonės patiria apsisaugodamos nuo įvairių rizikų, dalis. Naftos kainų svyravimo rizika gali būti viena iš jų. Šios išlaidos tiesiogiai susijusios su profesine veikla; jomis neprisidedama prie įmonės aktyvų didinimo; jos taip pat atskaitomos iš apmokestinamųjų pajamų kaip bendrosios išlaidos. Todėl galima teigti, kad naftos kainų svyravimo rizikai skirtos įmokos į ŽRMF yra atskaitomos iš įmonių apmokestinamųjų pajamų remiantis Prancūzijos bendrojo mokesčių kodekso 39 straipsniu. Tokiomis sąlygomis tai yra bendrosios priemonės įgyvendinimas. Taigi ši galimybė atskaityti nėra valstybės pagalba.

(42)

Komisija konstatuoja, kad ŽRMF buvo išformuotas 2008 m. vasario 27 d. ŽRMF skirtos finansinės nuostatos nebetaikomos nuo tos pačios dienos.

(43)

Komisija taip pat pabrėžia, kad pasibaigus likvidavimo procedūrai ŽRMF visiškai nutraukė bet kokią ekonominę veiklą. ŽRMF veikla ir aktyvai nebuvo perduoti jokiai kitai įmonei. Be to, lėšos, kurių ŽRMF tuo metu dar galėjo turėti, jo išformavimo metu buvo perduotos valstybei, pervedant jas valstybės finansuojamai viešajai įmonei OFIMER.

(44)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad net jei būtų daroma prielaida, kad mokestinės priemonės ŽRMF suteikė pranašumą ir iškraipė konkurenciją, tokio iškraipymo nebeliko, kai tik ŽRMF nutraukė savo veiklą ir kai baigėsi jam skirtų priemonių taikymas. Esant tokioms aplinkybėms, Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstamas tokios finansinės pagalbos buvimas ir jos galimas suderinamumas su vidaus rinka, netektų praktinės reikšmės.

(45)

Todėl remiantis SESV 108 straipsnio 2 dalimi ŽRMF atžvilgiu pradėta oficiali tyrimo procedūra yra nebetikslinga.

(46)

Remdamasi 5.1 skirsnyje išdėstytu nagrinėjimu Komisija konstatuoja, kad ŽRMF nariams suteiktas finansinis pranašumas nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(47)

Remdamasi 5.2 skirsnyje išdėstytu nagrinėjimu Komisija konstatuoja, kad procedūra prieš ŽRMF yra nebetikslinga,