Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32009R0670

    2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 670/2009, kuriuo nustatomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo valstybės intervencijai kietuosius kviečius ar žaliavinius ryžius perkant konkurso tvarka taisyklės ir iš dalies keičiami Reglamentai (EB) Nr. 428/2008 ir (EB) Nr. 687/2008

    OL L 194, 2009 7 25, p. 22–46 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 30/06/2010

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2009/670/oj

    25.7.2009   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 194/22


    KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 670/2009

    2009 m. liepos 24 d.

    kuriuo nustatomos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo valstybės intervencijai kietuosius kviečius ar žaliavinius ryžius perkant konkurso tvarka taisyklės ir iš dalies keičiami Reglamentai (EB) Nr. 428/2008 ir (EB) Nr. 687/2008

    EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

    atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 43 straipsnio a, c ir k dalis kartu su 4 straipsniu,

    kadangi:

    (1)

    Remdamasi Reglamento EB (Nr.) 13 straipsnio 3 dalimi ir 18 straipsnio 2 dalimi, kaip iš dalies pakeista Tarybos reglamentu (EB) Nr. 72/2009 (2), Komisija gali nuspręsti, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. kietųjų kviečių atveju, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – žaliavinių ryžių atveju reikalinga valstybės intervencija, jei tai pateisinama padėtimi rinkoje ir rinkos kainų kaita. Todėl reikėtų numatyti valstybės intervencijos sąlygas, jei Komisija nuspręstų, kad tokia intervencija reikalinga, ir priminti, kokios valstybės narės institucijos tokiu atveju yra kompetentingos remiantis 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 884/2006, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl intervencinių priemonių finansavimo iš EŽŪOGF ir valstybių narių mokėjimo agentūrų saugojimo valstybės sandėliuose operacijų apskaitos taikymo taisykles (3), patikslinant, kad tos institucijos šiame reglamente vadinamos „intervencinėmis agentūromis“, įskaitant ir atvejus, kai mokėjimo agentūros veikia tiesiogiai.

    (2)

    Siekiant, kad intervencijos schema būtų kuo paprastesnė ir veiksmingesnė, reikėtų patikslinti intervencinių centrų patvirtinimo, kurį atlieka valstybių narių intervencinės agentūros, taisykles ir nustatyti su tokiu patvirtinimu susijusias nuostatas. Todėl reikėtų patikslinti intervencinio centro saugojimo patalpų patvirtinimo sąlygas.

    (3)

    Kietųjų kviečių ir žaliavinių ryžių pasiūlymų, teikiamų intervencinėms agentūroms, tinkamumo svarstyti sąlygos, ir intervencinių agentūrų vykdomo produktų perėmimo sąlygos turi būti kiek galima vienodesnės visoje Bendrijoje. Siekiant užtikrinti lygias visų ūkinės veiklos vykdytojų teises reikėtų nustatyti pirkimų tvarką, ypač pasiūlymų tinkamumo svarstyti, perėmimo ir susijusių patikrinimų tvarką.

    (4)

    Jei į patvirtinto intervencinio centro, esančio ne toje valstybėje narėje, kur ūkinės veiklos vykdytojas vykdo pagrindinę veiklą, saugojimo patalpas ūkinės veiklos vykdytojai gali pristatyti produktus patirdami mažiausia išlaidų, reikėtų minėtiems veiklos vykdytojams leisti pateikti pasiūlymus atitinkamoje valstybėje narėje. Kad šie veiklos vykdytojai nepatirtų papildomų administracinių trukdžių, reikėtų jiems leisti atlikti su pasiūlymu susijusius formalumus naudojant jų PVM kodą valstybėje narėje, kur jie vykdo pagrindinę veiklą, ir kartu su pasiūlymu leisti pateikti toje valstybėje narėje gautą užstatą.

    (5)

    Kad intervencija būtų administruojama tinkamai ir paprastai, reikėtų numatyta, kad pateikta partija turi būti vienarūšė, o ryžių atveju partijoje turi būti tik vienos veislės ryžiai. Taip pat reikėtų nustatyti mažiausią kiekį; jei šio reikalavimo nesilaikoma, intervencinė agentūra neprivalo priimti pasiūlymo; intervencinė agentūra vis dėlto gali atsižvelgti į tai, kad mažiausias kiekis gali būti ir didesnis, atsižvelgiant į valstybės narės didmeninės prekybos tradicijas ir sąlygas ar joje galiojančius aplinkos apsaugos teisės aktus. Kad ūkinės veiklos vykdytojams būtų suteikta informacija apie mažiausią taikomą kiekį, reikėtų numatyti, kad intervencinės agentūros patikslintų minėtą mažiausią kiekį kiekviename jų skelbiamame konkurso pranešime, ir, jei reikia, nustatytų didesnį kiekį, nei nustatytasis šiuo reglamentu.

    (6)

    Intervencijai neturėtų būti priimami tokie kietieji kviečiai ir žaliaviniai ryžiai, kurių dėl kokybės negalima tinkamai vartoti ir saugoti. Turi būti apibrėžti kietųjų kviečių ir žaliavinių ryžių kokybės nustatymo metodai.

    (7)

    Kietieji kviečiai yra grūdai, kuriems nustatyti būtiniausi žmonių maisto kokybės reikalavimai ir kurie turi atitikti sanitarines normas, nustatytas 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 315/93, nustatančiu Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų (4). Reikėtų numatyti, kad šie standartai būtų taikomi perimant atitinkamus produktus pagal šią intervencinę schemą.

    (8)

    Didžiausių leidžiamų teršalų ribų viršijimo riziką nustato mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros remdamosi iš tiekėjų gauta informacija ir jų tyrimų kriterijais. Siekiant sumažinti išlaidas, tyrimų leidžiama reikalauti remiantis tik prieš perimant produktus atlikta rizikos analize, leidžiančia užtikrinti produktų kokybę juos priimant intervenciniam saugojimui, agentūroms prisiimant atsakomybę. Jei vėliau pasirodytų, kad produktas neatitinka būtiniausių standartų, dėl pagal šį reglamentą reikalaujamos rizikos analizės atžvilgiu priimto netinkamo valstybės narės sprendimo perkant produktą, tiesioginę atsakomybę turėtų prisiimti valstybė narė. Valstybei narei priėmus tokį sprendimą nebūtų užtikrinta produkto kokybė ir tinkamas išsaugojimas. Todėl reikėtų patikslinti sąlygas, kurioms esant atsakinga yra valstybė narė.

    (9)

    Siekiant nustatyti būtiniausius žaliavinių ryžių kokybės reikalavimus ypač reikėtų atsižvelgti į oro sąlygas Bendrijos ryžių auginimo teritorijose.

    (10)

    Turėtų būti tiksliai apibrėžti patikrinimai, skirti užtikrinti, kad produktai tikrai yra pareiškėjo nurodytoje sandėliavimo vietoje ir kad laikomasi siūlomoms prekėms taikomų svorio ir kokybės reikalavimų. Reikia skirti pasiūlytų prekių priėmimą po kiekio patikrinimo bei atitikimą būtiniausiems kokybės reikalavimams nuo pareiškėjui mokėtinos kainos pagal tipinius mėginius atlikus kiekvienos partijos tyrimus, būtinus savybėms tiksliai nustatyti.

    (11)

    Kad ši intervencinė priemonė būtų veiksmingai administruojama, reikėtų numatyti, kad kietųjų kviečių ar žaliavinių ryžių pasiūlymų nebūtų galima keisti ar atsiimti. Taigi pasiūlymai yra nekeičiami ir galutiniai; taip pat reikia nustatyti, kad pateikiant pasiūlymą, kartu būtų pateikiamas ir užstatas, ir patikslinti užstato grąžinimo bei galimo jo įskaitymo į Bendrijos biudžetą, jei nesilaikoma tam tikrų minėtų pasiūlymų tinkamumo svarstyti sąlygų, taisykles.

    (12)

    Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 18 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalies a punkte nustatyta, kad kietųjų kviečių intervencines kainas ir kiekį nustato Komisija konkurso tvarka ir kad tos kainos neturi įtakos kainų padidinimui ar sumažinimui dėl su kokybe susijusių priežasčių. Reikėtų patikslinti tokią kainų kaitą, susijusią su pagrindiniais kietųjų kviečių kokybės kriterijais.

    (13)

    Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 18 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta, kad intervencinė kaina yra nustatyta tam tikros standartinės kokybės, kuri apibrėžta to reglamento IV priedo A punkte, žaliaviniams ryžiams, ir jeigu intervencijai pasiūlytų žaliavinių ryžių kokybė skiriasi nuo standartinės kokybės, intervencinė kaina koreguojama ją didinant ar mažinant. Įvairių kokybės kategorijų intervencinės kainos turi būti padidinamos arba sumažinamos atsižvelgiant į pastebėtus žaliavinių ryžių rinkos kainos pokyčius. Tuo tikslu reikėtų atsižvelgti į pagrindines žaliavinių ryžių savybes ir todėl objektyviai įvertinti jų kokybę. Drėgnio kiekio, perdirbimo išeigos ir grūdų defektų nustatymas taikant paprastus ir veiksmingus būdus atitinka šį reikalavimą.

    (14)

    Siekiant suderinamumo, intervencinių atsargų patikrinimai vykdomi Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

    (15)

    Siekiant veiksmingai administruoti sistemą, reikėtų nustatyti, kad Komisijos reikalaujamus duomenis valstybės narės perduotų elektroniniu būdu naudodamos Komisijos joms pateiktus metodus.

    (16)

    Šio reglamento nuostatos, susijusios su ryžių sektoriumi, pakeičia galiojančias nuostatas, numatytas 2005 m. kovo 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 489/2005, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1785/2003 įgyvendinimo taisykles dėl intervencinių centrų nustatymo ir intervencinių agentūrų vykdomo žaliavinių ryžių perėmimo (5). Tačiau siekiant ryžiams ir kietiesiems kviečiams taikomų taisyklių suderinamumo, tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 489/2005 nuostatų perkelti į šį reglamentą nereikėtų.

    (17)

    Šio reglamento nuostatos, susijusios su kietaisiais kviečiais, pakeičia galiojančias nuostatas, nustatytas 2008 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 428/2008, nustatančiame grūdų intervencinius centrus (6). Todėl reikėtų nustatyti, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. kietiesiems kviečiams jos nebebūtų taikomos.

    (18)

    Šio reglamento nuostatos, susijusios su kietaisiais kviečiais, pakeičia galiojančias nuostatas, numatytas 2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 687/2008, nustatančiame mokėjimo agentūrų ar intervencinių agentūrų vykdomo grūdų perėmimo procedūras ir analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (7). Todėl reikėtų numatyti, kad nuo 2009 m. liepos 1 d. kietiesiems kviečiams jos nebebūtų taikomos.

    (19)

    Todėl reikėtų reglamentus (EB) Nr. 428/2008 ir (EB) Nr. 687/2008 iš dalies pakeisti, o Reglamentą (EB) Nr. 489/2005 – panaikinti.

    (20)

    Remiantis Reglamento (EB) Nr. 72/2009 8 straipsniu, naujosios su valstybės intervencija susijusios nuostatos, numatytos Reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, taikomos nuo 2009 m. liepos 1 d. kietųjų kviečių atveju ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ryžių atveju. Todėl reikėtų, kad šių nuostatų taikymo taisyklės būtų taikomos nuo minėtų datų.

    (21)

    Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    I SKYRIUS

    BENDROSIOS INTERVENCINIŲ CENTRŲ PRIPAŽINIMO, PIRKIMŲ IR PARDAVIMŲ NUOSTATOS

    I SKIRSNIS

    PAGRINDINĖS TAISYKLĖS

    1 straipsnis

    Taikymo sritis ir apibrėžtys

    1.   Šiuo reglamentu nustatomos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 13 straipsnio 3 dalyje ir 18 straipsnio 2 dalyje numatyto valstybės intervencinio pirkimo taikymo taisyklės kietųjų kviečių ir ryžių sektoriuose.

    2.   Remiantis reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnio 1 dalimi, 1 dalyje numatytą pirkimą vykdo mokėjimo agentūros ar jų įgaliotos organizacijos, toliau vadinamos „intervencinėmis agentūromis“.

    2 straipsnis

    Intervencinių centrų paskyrimas ir patvirtinimas

    1.   Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 41 straipsniu Komisijos skiriamus intervencinius centrus prieš tai turi patvirtinti intervencinės agentūros, laikydamosi šio reglamento nuostatų ir Reglamentu (EB) Nr. 884/2006 nustatytų taisyklių, visų pirma, susijusių su atsakomybe ir patikrinimais, kaip numatyta minėto reglamento 2 straipsnyje.

    2.   Prieš patvirtindamos intervencinį centrą intervencinės agentūros įsitikina, kad tokio centro saugojimo patalpos atitinka bent tokias sąlygas:

    a)

    centro saugojimo patalpose galima sandėliuoti ne mažiau kaip 20 000 tonų kietųjų kviečių arba 10 000 tonų ryžių;

    b)

    Iš kiekvienos saugojimo patalpos per darbo dieną galima išvežti ne mažiau kaip 5 % sandėliuojamo kiekio arba 1 000 tonų kietųjų kviečių ar 500 tonų ryžių;

    3.   Su Komisijos remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 41 straipsniu paskirtų intervencinių centrų ir jų saugojimo patalpų sąrašu susiję duomenys iš dalies pakeičiami ir perduodami valstybėms narėms bei skelbiami viešai remiantis šio reglamento 23 ir 24 straipsniais.

    2 SKIRSNIS

    PERKANT KIETUOSIUS KVIEČIUS ARBA ŽALIAVINIUS RYŽIUS TAIKOMA KONKURSO PROCEDŪRA

    3 straipsnis

    Pirkimai

    1.   Informacinį pranešimą apie konkursą kietiesiems kviečiams ar žaliaviniams ryžiams pirkti intervencinės agentūros paskelbia Komisijai Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priėmus reglamentą, toliau – „konkurso skelbimo reglamentas“, kuriuo paskelbiamas konkursas.

    2.   Konkurso skelbimo reglamente nurodoma:

    a)

    produkto pavadinimas ir KN kodas;

    b)

    konkurso data;

    c)

    galutinė pasiūlymų pateikimo diena ir valanda;

    d)

    konkurso pabaigos diena;

    e)

    valstybės (-ių) narės (-ių) ar atitinkamo (-ų) regiono (-ų) pavadinimai, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 18 straipsnio 2 dalimi.

    3.   Žaliavinių ryžių atveju konkursas gali būti susijęs su viena ar keliomis ryžių rūšimis, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 III priedo I dalies I.2 punkte („trumpagrūdžiai ryžiai“, „vidutinių grūdų ryžiai“, „A ilgagrūdžiai ryžiai“, „B ilgagrūdžiai ryžiai“).

    4.   Nuo konkurso skelbimo reglamento įsigaliojimo iki paskutinės pirmojo pasiūlymų pateikimo laikotarpio dienos turi būti numatytas ne trumpesnis kaip šešių dienų laikotarpis.

    5.   Intervencinės agentūros skelbiamame informaciniame pranešime apie konkursą nurodomas mažiausias kiekis, dėl kurio teikiami pasiūlymai. Toks kiekis turi būti ne mažesnis kaip 10 tonų kietųjų kviečių atveju ir 20 tonų ryžių atveju.

    Tačiau jei valstybės narės didmeninės prekybos tradicijomis ir sąlygomis ar galiojančiais teisės aktais galima pagrįsti didesnį kiekį nei pirmoje pastraipoje nurodytasis mažiausias kiekis, tokį kiekį kompetentinga intervencinė agentūra nurodo informaciniame pranešime apie konkursą.

    6.   Konkurso sąlygose numatyti įpareigojimai negali būti perduodami tretiesiems asmenims.

    4 straipsnis

    Pasiūlymų pateikimo ir tinkamumo svarstyti sąlygos

    1.   3 straipsnyje numatyti pirkimai vykdomi remiantis ūkinės veiklos vykdytojų raštiška forma arba elektroniniu būdu su pranešimo gavimo patvirtinimu valstybių narių intervencinėms agentūroms pateiktais pasiūlymais.

    2.   Kad intervencinė agentūra pasiūlymą svarstytų, reikia:

    a)

    kad pasiūlymas būtų pateiktas naudojant intervencinei agentūrai valstybės narės išduotą formą, parengtą remiantis vienodu Komisijos pagal 24 straipsnyje išdėstytas sąlygas nustatytu pavyzdžiu, kurioje nurodyta bent jau tokia informacija:

    i)

    pareiškėjo pavardė ar pavadinimas; jo adresas ir PVM mokėtojo kodas valstybėje narėje, kurioje jis vykdo pagrindinę veiklą arba numeris žemės ūkio registre;

    ii)

    siūlomi produktai; ryžių atveju – nurodant rūšį ir veislę;

    iii)

    produkto sandėliavimo vieta teikiant pasiūlymą;

    iv)

    intervencinio centro saugojimo patalpos, kurių atveju su pasiūlymu susijusios išlaidos būtų mažiausios;

    v)

    siūlomas kiekis, siūlomo produkto derliaus metai, jo kilmės vieta Bendrijoje ir jų auginimo vieta Bendrijoje;

    vi)

    ne didesniu kaip šimtųjų tikslumu eurais išreikšta siūloma kaina už į nurodyto intervencinio centro saugojimo patalpas atvežtos ir neiškrautos prekės, atitinkančios būtiniausius kokybės reikalavimus kietųjų kviečių atveju ar standartinę kokybę ryžių atveju, toną. Tokia kaina negali būti didesnė už referencinę kainą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 8 straipsnio a punkte kietųjų kviečių ar b punkte žaliavinių ryžių atveju;

    vii)

    ryžių atveju – kokiais pesticidais buvo apdorota nuėmus derlių ir kokios jų dozės buvo naudotos;

    viii)

    pagrindinės siūlomo produkto savybės;

    b)

    šių dokumentų

    i)

    iki pasiūlymų pateikimo laikotarpio pabaigos pateikto įrodymo, kad pareiškėjas pateikė 30 eurų dydžio už toną kietųjų kviečių arba 50 eurų dydžio už toną žaliavinių ryžių atveju užstatą; užstatas gali būti pateiktas valstybėje narėje, kurioje pareiškėjas vykdo pagrindinę veiklą, jei pasiūlymą jis teikia kitoje valstybėje narėje;

    ii)

    pareiškėjo deklaracijos, kuria patvirtinama, kad siūlomas kiekis iš tikrųjų yra sandėliavimo vietoje, nurodytoje šios dalies a punkto iii papunktyje;

    iii)

    pareiškėjo deklaracijos, kuria patvirtinama, kad pasiūlymas teikiamas dėl vienarūšės partijos, kad, ryžių atveju, tokią partiją sudaro tos pačios veislės ryžiai ir kad laikomasi intervencinės agentūros pranešime apie konkursą nurodyto mažiausio kiekio reikalavimo.

    3.   Intervencinė agentūra užregistruoja svarstytinus pasiūlymus, jų gavimo datą ir susijusį kiekį.

    4.   Pasiūlymų keisti ar atsiimti negalima.

    5 straipsnis

    Intervencinės agentūros atliekamas pasiūlymų tikrinimas

    1.   Remdamosi 4 straipsnio 2 dalies reikalavimais, intervencinės agentūros patikrina pasiūlymų tinkamumą svarstyti.

    Jeigu pasiūlymas neatitinka nustatytų reikalavimų, intervencinė agentūra apie tai nedelsdama praneša atitinkamam ūkinės veiklos vykdytojui.

    2.   Nusprendusi, kad pasiūlymas svarstytinas, intervencinė agentūra gali, padedant intervencinei agentūrai, kompetentingai sandėliavimo vietos, kurią nurodė pareiškėjas, atžvilgiu, kaip nurodyta 22 straipsnio 3 dalyje, patikrinti, ar 4 straipsnio 2 dalies b punkto ii ir iii papunkčiuose nurodytų dokumentų informacija atitinka tikrovę.

    Jei kuriame nors iš pirmoje pastraipoje minimų dokumentų nurodyta informacija tikrovės neatitinka, pasiūlymas panaikinamas ir taikoma 9 straipsnio 2 dalis.

    6 straipsnis

    Pasiūlymų perdavimas Komisijai

    1.   Ne vėliau kaip kitą dieną 14 val. Briuselio laiku po paskutinės pasiūlymų pateikimo dienos remdamasi 24 straipsniu intervencinė agentūra Komisijai perduoda svarstyti tinkamus pasiūlymus. Konkurso dalyvių tapatybė neatskleidžiama.

    Jeigu svarstyti tinkamų pasiūlymų nepateikiama, valstybė narė Komisijai apie tai praneša per tą patį laikotarpį.

    2.   Komisijai neperduoti svarstyti tinkami pasiūlymai konkurse nebedalyvauja.

    7 straipsnis

    Išnagrinėjus pasiūlymus priimamas sprendimas

    Remdamasi jai perduotais pasiūlymais ir taikydama šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį Komisija nusprendžia konkurso laimėtojo neskirti arba nustato didžiausią intervencinę supirkimo kainą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje.

    8 straipsnis

    Atskiri sprendimai dėl pasiūlymų

    1.   Remiantis 7 straipsniu Komisijai nustačius didžiausią intervencinę supirkimo kainą, intervencinės agentūros priima tinkamus svarstyti pasiūlymus, kuriuose nurodyta kaina neviršija didžiausios kainos. Visi kiti pasiūlymai atmetami.

    2.   Jei didžiausia intervencinė supirkimo kaina nenustatoma, atmetami visi pasiūlymai.

    3.   Kai paskelbiamas reglamentas arba pranešama apie sprendimą dėl 7 straipsnyje numatytos didžiausios intervencinės supirkimo kainos nustatymo ar dėl konkurso laimėtojo neskyrimo, intervencinės agentūros priima 1 ir 2 dalyse numatytus sprendimus.

    4.   Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po 3 dalyje numatyto skelbimo ar pranešimo kompetentinga intervencinė agentūra kiekvienam konkurso dalyviui praneša jo dalyvavimo konkurse rezultatą.

    9 straipsnis

    Užstatų grąžinimas ir negrąžinimas

    1.   Produktų buvimas 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunkčiu remiantis pareiškėjo nurodytoje sandėliavimo vietoje, vienarūšė partija, Komisijai pateikto pasiūlymo neatsisakymas ir kompetentingos įstaigos vykdomas produktų perėmimas yra pagrindiniai reikalavimai, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2220/85 (8) 20 straipsnio 2 dalyje.

    2.   Jei nesilaikoma 1 dalyje nurodytų pagrindinių reikalavimų, užstatas negrąžinamas (išskyrus force majeure atvejus) ir įskaitomas kaip priskirtosios įplaukos remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 883/2006 (9) 12 straipsniu.

    3.   Taikydamos šį straipsnį, intervencinės agentūros sandėliavimo vietose atlieka esančio kiekio kontrolę mutatis mutandis, taikydamos Reglamente (EB) Nr. 884/2006 nustatytas saugojimo valstybės sandėliuose atsargų kontrolės taisykles ir sąlygas, ypač nurodytas to reglamento I priedo B skyriaus III poskyryje. Turi būti patikrinama ne mažiau nei 5 % visų pasiūlymų ir ne mažiau kaip 5 % viso pasiūlyto kiekio, remiantis rizikos analize.

    4.   Užstatas grąžinamas paskelbus 8 straipsnio 3 dalyje numatytą sprendimą, jei pasiūlymas atmetamas.

    5.   Su pasiūlymais, kurie buvo atrinkti, susijęs užstatas grąžinamas per penkias darbo dienas nuo dienos, kai surašomas 18 straipsnio 1 dalyje numatytas priėmimo aktas.

    3 SKIRSNIS

    PRODUKTŲ PRISTATYMO PROCEDŪRA

    10 straipsnis

    Pristatymas

    1.   Intervencinė agentūra nustato pristatymo į pareiškėjo nurodyto patvirtinto intervencinio centro saugojimo patalpas datą (-as) ir apie tai kaip įmanoma greičiau praneša pareiškėjui.

    Jei produktų pristatyti į pareiškėjo nurodyto intervencinio centro saugojimo patalpas neįmanoma, intervencinė agentūra paskiria kitas to paties intervencinio centro saugojimo patalpas ar kito patvirtinto intervencinio centro patalpas, į kurias produktai gali būti pristatyti patiriant mažiausia išlaidų, bei nustato pristatymo datą (-as).

    2.   Visas produktų kiekis į patvirtinto intervencinio centro saugojimo patalpas turi būti pristatytas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pasiūlymo priėmimo, tačiau ne vėliau kaip birželio 30 d. kietųjų kviečių ir ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d. žaliavinių ryžių atveju.

    3.   Produktus perima intervencinės agentūros atstovas dalyvaujant pareiškėjui arba tinkamai jo įgaliotam atstovui.

    4.   Pristatytas kiekis pasveriamas dalyvaujant pareiškėjui arba tinkamai jo įgaliotam atstovui ir intervencinės agentūros atstovui, kuris turi būti nepriklausomas nuo pareiškėjo.

    Tačiau intervencinės agentūros atstovas gali kartu būti ir sandėlininkas. Tokiu atveju:

    a)

    per 30 dienų po perėmimo intervencinė agentūra pati atlieka bent jau tūrio patikrinimą; sveriant nustatyto kiekio ir kiekio, įvertinto taikant tūrio matavimo metodą, skirtumas negali būti didesnis kaip 5 %;

    b)

    jei leidžiama paklaida neviršijama ir vėliau pasvėrus paaiškėja, jog esamas grūdų kiekis skiriasi nuo grūdų kiekio, įrašyto į sąskaitas perimant grūdus, sandėlininkas padengia visas su tuo skirtumu susijusias išlaidas;

    c)

    jei leidžiama paklaida viršijama, grūdai turi būti nedelsiant pasverti. Jei nustatytas svoris yra mažesnis už užregistruotąjį, svėrimo išlaidas padengia sandėlininkas, jei didesnis – valstybė narė.

    11 straipsnis

    Transporto išlaidos

    1.   Prekių vežimo išlaidas iki pareiškėjo nurodyto intervencinio centro saugojimo patalpų mažiausiomis išlaidomis, remiantis 4 straipsnio 2 dalies a punkto iv papunkčiu, padengia pareiškėjas, kai atstumas neviršija 100 km. Vežimo išlaidas nuo 100-ojo kilometro padengia intervencinė agentūra.

    2.   Jei intervencinė agentūra remdamasi 10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa nustato kitas patalpas, nei pareiškėjo nurodytos intervencinio centro saugojimo patalpos, papildomas vežimo išlaidas, išskyrus pirmuosius papildomus 20 km, padengia intervencinė agentūra. Tačiau bet kokiu atveju intervencinė agentūra padengia visas vežimo išlaidas nuo 100-ojo kilometro.

    3.   1 ir 2 dalyje nurodytas intervencinės agentūros patiriamas išlaidas remdamasi nestandartinio dydžio sumomis padengia Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 884/2006 4 straipsnio 1 dalies c punktą.

    II SKYRIUS

    KIETIESIEMS KVIEČIAMS TAIKOMOS SPECIALIOS NUOSTATOS

    12 straipsnis

    Kietųjų kviečių kokybė

    1.   Intervencijai tinka tik geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės kietieji kviečiai.

    2.   Kad būtų galima nustatyti, kad kietieji kviečiai yra geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės, jų kokybė turi būti nepriekaištinga. Todėl kietieji kviečiai turi atitikti kokybės reikalavimus, patikrintus remiantis I priedo A dalies charakteristikomis ir būtiniausius kietųjų kviečių kokybės reikalavimus, pateiktus I priedo B dalyje.

    13 straipsnis

    Kietųjų kviečių mėginiai ir tyrimai

    1.   Kokybės savybės nustatomos pagal kiekvienos kietųjų kviečių siūlomos partijos tipinį mėginį, kurį sudaro kiekvieno pristatymo metu paimti mėginiai, imant po vieną mėginį iš ne mažesnio kaip 60 tonų grūdų kiekio.

    2.   Intervencinė agentūra pasirūpina, kad jos atsakomybe paimtų mėginių savybės būtų ištirtos per 20 darbo dienų nuo tipinio mėginio sudarymo.

    3.   Standartiniai metodai, naudotini intervencijai siūlomų kietųjų kviečių kokybei nustatyti, pateikti II priede:

    A dalis: standartinis medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, nustatymo metodas,

    B dalis: standartinis kietųjų kviečių drėgnio kiekio nustatymo metodas,

    C dalis: standartinis kietųjų kviečių stikliškumo praradimo rodiklio nustatymo metodas,

    D dalis: kiti kietųjų kviečių kokybei nustatyti taikomi metodai.

    4.   Valstybės narės tikrina teršalų, taip pat ir radioaktyvumo, lygį remdamosi rizikos analize ir atsižvelgdamos į pareiškėjo pateiktą informaciją bei į jo įsipareigojimus laikytis reikalaujamų normų, ypač į tyrimų rezultatus. Jei kontroliniai patikrinimai būtini, jų trukmė ir aprėptis nustatomi Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač tuo atveju, jei dėl teršalų gali būti rimtai sutrikdyta padėtis rinkoje.

    5.   Pareiškėjas padengia tokias išlaidas:

    a)

    teršalų tyrimo;

    b)

    amilazės aktyvumo (Hagberg) bandymo;

    c)

    baltymų kiekio;

    d)

    produktų atsiėmimo, kai tyrimais nustatoma, kad siūlomi kietieji kviečiai neatitinka intervencijos būtiniausių kokybės reikalavimų.

    6.   Apie tyrimų rezultatus pareiškėjui pranešama 18 straipsnyje nurodytu priėmimo aktu.

    7.   Kilus ginčui, intervencinė agentūra atlieka būtinus pakartotinus grūdų tyrimus, kurių išlaidas padengia pralaimėjusioji šalis.

    8.   Jei tyrimais ir patikrinimais nustatoma, kad siūlomi kietieji kviečiai intervencijai netinka, pareiškėjas atitinkamą partiją gali pakeisti kita ne vėliau kaip dvidešimtą darbo dieną po konstatavimo ir nepažeisdamas 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos galutinės datos. Nukrypstant nuo 11 straipsnio, su tokiu keitimu susijusias vežimo išlaidas padengia pareiškėjas.

    14 straipsnis

    Kietųjų kviečių perėmimas

    1.   Intervencinė agentūra perima siūlomus kietuosius kviečius, kai jos atstovas nustato, kad į intervencinį centrą pristatyta prekė atitinka 12 straipsnyje nustatytus būtiniausius kiekio ir kokybės reikalavimus remiantis 13 straipsnio nuostatomis.

    2.   Perėmimas turi įvykti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paskutinio pristatymo, numatyto 10 straipsnio 2 dalyje; bet kokiu atveju – ne vėliau kaip liepos 31 d.

    Tačiau taikant 13 straipsnio 8 dalies nuostatas perėmimas turi įvykti ne vėliau kaip rugpjūčio 31 d.

    III SKYRIUS

    SPECIALIOSIOS RYŽIAMS TAIKOMOS NUOSTATOS

    15 straipsnis

    Žaliavinių ryžių kokybė

    1.   Intervencijai tinka tik geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės žaliaviniai ryžiai.

    2.   Žaliaviniai ryžiai yra geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės, jei:

    a)

    atitinka III priedo A dalies reikalavimus dėl bazinės išeigos ir III priedo B dalies reikalavimus dėl didžiausios priimtinos ryžių defektų procentinės dalies;

    b)

    drėgnis neviršija 14,5 %;

    c)

    yra be kvapo ir juose nėra gyvų vabzdžių;

    d)

    radioaktyvumo lygis neviršija Bendrijos teisės aktais didžiausio leidžiamo lygio.

    16 straipsnis

    Žaliavinių ryžių mėginiai ir tyrimai

    1.   Kad produktas būtų perimtas intervencijai, pagal 15 straipsnį jis turi atitikti kokybės reikalavimus; dalyvaujant pareiškėjui arba tinkamai jo įgaliotam atstovui, intervencinė agentūra ima mėginius.

    Sudaromi trys mažiausios vienetinės masės vieno kilogramo svorio tipiniai mėginiai. Jie atitinkamai skirti:

    a)

    pareiškėjui;

    b)

    saugyklai, kurioje vyksta perėmimas;

    c)

    intervencinei agentūrai.

    Reikiamų tipinių mėginių skaičius gaunamas siūlomos partijos kiekį padalijus iš 10 tonų. Visi mėginiai sveria vienodai. Tipiniai mėginiai sudaromi iš mėginių sumos, padalintos iš trijų.

    Kokybės reikalavimai yra tikrinami pagal saugyklai, kurioje vyksta perėmimas, skirtą tipinį mėginį.

    2.   Tipiniai mėginiai imami iš kiekvienos partijos dalies (pristatytos sunkvežimiais, baržomis, geležinkelio vagonais), kaip numatyta 1 dalyje.

    Jei prekės pristatomos dalimis, prieš partijai patenkant į intervencinę saugyklą užtenka patikrinti tik kiekvienos pristatytos dalies drėgnio bei priemaišų kiekį ir ar nėra gyvų vabzdžių. Tačiau tais atvejais, kai vėliau patikrinus paaiškėja, kad partijos dalis neatitinka būtiniausių kokybės reikalavimų, partiją perimti atsisakoma. Visa siunta grąžinama. Patirtas išlaidas apmoka pareiškėjas.

    Jei valstybės narės intervencinė agentūra gali patikrinti visus kiekvienos pristatytos dalies būtiniausius kokybės reikalavimus iki jai patenkant į saugyklą, ji atsisako perimti tas pristatytas dalis, kurios tų reikalavimų neatitinka.

    3.   Ryžių radioaktyvumo lygis tikrinamas esant būtinybei ir tik reikiamu laikotarpiu. Jeigu reikia, patikrinimų trukmė ir apimtis nustatomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 195 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.

    4.   Apie tyrimų rezultatus pareiškėjui pranešama 18 straipsnyje nurodytu priėmimo aktu.

    5.   Kilus ginčui, intervencinė agentūra atlieka būtinus pakartotinus grūdų tyrimus, kurių išlaidas padengia pralaimėjusioji šalis.

    Naują tyrimą su nauju tipiniu mėginiu, sudarytu lygiomis dalimis iš pareiškėjo ir intervencinės agentūros turimų tipinių mėginių, atlieka intervencinės agentūros patvirtinta laboratorija. Kai siūloma partija yra pristatoma dalimis, tokio tyrimo rezultatas yra kiekvienos dalies naujų tipinių mėginių tyrimų rezultatų svertinis vidurkis.

    6.   Jei tyrimais nustatoma, kad siūlomi žaliaviniai ryžiai intervencijai netinka, pareiškėjas atitinkamą partiją gali pakeisti kita ne vėliau kaip dvidešimtą darbo dieną po konstatavimo ir nepažeisdamas 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos galutinės datos. Nukrypstant nuo 11 straipsnio, su tokiu keitimu susijusias vežimo išlaidas padengia tik pareiškėjas.

    17 straipsnis

    Žaliavinių ryžių perėmimas

    1.   Intervencinė agentūra perima siūlomus žaliavinius ryžius, kai jos įgaliotasis atstovas nustato, kad į intervencinę saugyklą remiantis 16 straipsniu pristatytos prekės atitinka 3 ir 15 straipsniuose nustatytus mažiausio kiekio ir būtiniausius kokybės reikalavimus.

    2.   Perėmimas turi įvykti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo paskutinio pristatymo, numatyto 10 straipsnio 2 dalyje; bet kokiu atveju – ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.

    Tačiau taikant 16 straipsnio 6 dalies nuostatas perėmimas turi įvykti ne vėliau kaip spalio 31 d.

    IV SKYRIUS

    BENDROSIOS SU PERĖMIMU, PATIKRINIMAIS IR PRANEŠIMAIS SUSIJUSIOS NUOSTATOS

    18 straipsnis

    Priėmimo aktas

    1.   Kiekvieno pasiūlymo atveju kompetentinga intervencinė agentūra surašo priėmimo aktą, patvirtindama saugojimo patalpas, kurių atveju su pasiūlymu susijusios išlaidos būtų mažiausios. Surašant aktą gali dalyvauti pareiškėjas arba jo atstovas.

    Akte nurodoma:

    a)

    mėginių skaičius, paimtas tipiniam mėginiui sudaryti;

    b)

    kiekio ir būtiniausių partijos savybių patikrinimo data;

    c)

    ryžių atveju – pristatytas svoris ir ryžių veislė;

    d)

    tyrimais nustatytos partijos savybės;

    e)

    už tyrimus atsakinga organizacija.

    Priėmimo akte pažymima data, aktą pasirašo intervencinė agentūra ir sandėlininkas.

    2.   Priėmimo aktas gali būti surašytas, kai perimama 95 % pasiūlyto kiekio.

    19 straipsnis

    Pareiškėjui mokėtinos kainos nustatymas ir mokėjimas

    1.   Pareiškėjui mokėtina kaina yra pasiūlyta kaina, numatyta šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkto vi papunktyje, nepažeidžiant 11 straipsnio nuostatų ir galimų padidinimų ar sumažinimų, numatytų IV priede kietųjų kviečių atveju ar V priede žaliavinių ryžių atveju arba nustatytų remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 18 straipsnio 4 dalies b punktu.

    2.   Mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip 35 dieną po perėmimo, kaip apibrėžta 14 ir 17 straipsniuose.

    Kietųjų kviečių atveju taikant 13 straipsnio 7 dalį, o žaliavinių ryžių atveju – 16 straipsnio 5 dalį, mokėjimas atliekamas kaip įmanoma greičiau, kai tik pareiškėjui pranešami paskutinio tyrimo rezultatai.

    Jei tam, kad pareiškėjui būti sumokėta, jis privalo pateikti sąskaitą faktūrą, o tokia sąskaita faktūra nepateikiama per pirmoje pastraipoje nurodytą terminą, apmokama per penkias darbo dienas nuo sąskaitos faktūros pateikimo.

    20 straipsnis

    Patikrinimai

    1.   Nepažeidžiant šiame reglamente numatytų patikrinimų, reikalingų produktams perimti, intervencinės atsargos tikrinamos, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnyje.

    2.   Jei tikrinimai turi būti atliekami remiantis šio reglamento 13 straipsnio 4 dalyje numatyta rizikos analize, valstybė narė yra finansiškai atsakinga už didžiausio leidžiamo teršalų lygio normų nesilaikymą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 884/2006 2 straipsnyje.

    Tačiau ochratoksino A ir aflatoksino atveju finansinė atsakomybė priskiriama Bendrijos biudžetui, jei atitinkama valstybė narė gali Komisijai pateikti įrodymus, kad priimant grūdus saugoti buvo laikomasi normų, grūdų sandėliavimo sąlygų ir kitų sandėlininko prievolių.

    3.   Kai 4 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunkčiu remiantis nurodyta sandėliavimo vieta yra ne toje valstybėje narėje, kurioje buvo pateiktas pasiūlymas ir jei pasiūlymą priėmusi intervencinė agentūra nusprendžia patikrinti vietoje, ar produktai tikrai yra pareiškėjo nurodytoje sandėliavimo vietoje, viena intervencinė agentūra kitai intervencinei agentūrai, kompetentingai minėtos sandėliavimo vietos atžvilgiu, siunčia prašymą patikrinti ir pasiūlymo kopiją. Patikrinimas vietoje atliekamas per laikotarpį, kurį nustato pasiūlymą gavusi intervencinė agentūra.

    21 straipsnis

    Nacionalinės taisyklės

    Jei būtina, intervencinės agentūros nustato šio reglamento nuostatas atitinkančias papildomas perėmimo procedūras ir sąlygas, įvertindamos ypatingas tos valstybės narės sąlygas.

    22 straipsnis

    Pranešimų apie perėmimq perdavimas Komisijai ir intervencinėms agentūroms

    1.   Valstybės narės, laikydamosi 24 straipsnyje nurodytų sąlygų, ne vėliau kaip kiekvieno trečiadienio 14 val. (Briuselio laiku) perduoda tokią pagal produktus ar jų rūšis sugrupuotą su praėjusia savaite susijusią informaciją:

    a)

    visą kiekį, atitinkantį taikant 8 straipsnį priimtus pasiūlymus;

    b)

    visą kiekį, atitinkantį taikant 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą atmestus pasiūlymus;

    c)

    visą priimtą, bet per 10 straipsnyje nustatytą laikotarpį nepristatytą kiekį;

    d)

    visą kiekį, neatitinkantį būtiniausių kokybės reikalavimų produktui perimti;

    e)

    visą perimtą kiekį.

    2.   Valstybės narės, laikydamosi 24 straipsnyje nurodytų sąlygų, ne vėliau kaip kito mėnesio po šio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto produktų perėmimo termino pabaigoje pagal Reglamento (EEB) Nr. 837/90 dėl statistinės informacijos, kurią valstybės narės turi teikti apie javų produkciją (10) III priede apibrėžtus regionus apie visų perimtų partijų natūrinio svorio, drėgnio, skaldytų grūdų ir baltymų kiekio vidurkį.

    3.   Intervencinių agentūrų keitimasis informacija, susijusia su 20 straipsnio 3 dalyje numatytais patikrinimais, vyksta elektroniniu būdu 24 straipsnyje numatytomis sąlygomis.

    23 straipsnis

    Pranešimų apie patvirtintas intervencines agentūras ir patvirtintus intervencinius centrus perdavimas Komisijai

    1.   Valstybės narės, remdamosi 24 straipsniu, Komisijai perduoda tokią informaciją:

    a)

    apie 1 straipsnyje numatytas patvirtintas intervencines agentūras ir

    b)

    apie 2 straipsnyje numatytus intervencinius centrus ir jų saugojimo patalpas.

    2.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytų intervencinių agentūrų sąrašą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje).

    3.   2 straipsnio 3 dalyje numatyto intervencinių centrų ir jų saugojimo patalpų sąrašo ir šio straipsnio 2 dalyje numatyto intervencinių agentūrų sąrašo pakeitimai valstybėms narėms perduodami bei viešai skelbiami pasitelkiant technines priemones ir naudojant Komisijos sukurtą informacinę sistemą, įskaitant skelbimą internete.

    24 straipsnis

    Pranešimams taikomos taisyklės

    1.   Šiame reglamente numatyti valstybių narių ir Komisijos pranešimai ir keitimasis informacija vyksta elektroniniu būdu kompetentingoms institucijoms naudojant Komisijos ar valstybių narių sukurtą informacinę sistemą.

    2.   Atitinkami dokumentai parengiami ir perduodami remiantis tokių informacinių sistemų nustatytomis procedūromis.

    3.   Pranešimų forma ir turinys nustatomas remiantis pavyzdžiais ar metodais, kurie naudotojams perduodami per informacines sistemas. Tie pavyzdžiai netaikomi tol, kol apie juos nepranešta Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetui.

    4.   Su pranešimais susiję duomenys į informacines sistemas įrašomi ir atnaujinami valstybės narės kompetentingos institucijos atsakomybe remiantis tokios institucijos suteiktomis prieigos teisėmis.

    V SKYRIUS

    DALINIAI PAKEITIMAI, PANAIKINIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    25 straipsnis

    Reglamento (EB) Nr. 428/2008 pakeitimas

    Reglamento (EB) Nr. 428/2008 I priedo 4 stulpelis „Kietieji kviečiai“ išbraukiamas.

    26 straipsnis

    Reglamento (EB) Nr. 687/2008 pakeitimas

    Reglamentas (EB) Nr. 687/2008 iš dalies keičiamas taip:

    1.

    1 straipsnio pirmoji pastraipa pakeičiama taip:

    „Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 11 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais laikotarpiais visi ne mažiau kaip 80 tonų paprastųjų kviečių, miežių, kukurūzų arba sorgų, kurių derlius nuimtas Bendrijoje, vienarūšes siuntas turintys savininkai turi teisę pasiūlyti tas siuntas mokėjimo agentūrai arba intervencinei agentūrai (toliau kartu – „intervencinė agentūra“).“

    2.

    4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

    „a)

    paprastiesiems kviečiams – kaip numatyta Reglamente (EEB) Nr. 315/93, įskaitant reikalavimus, nurodytus Komisijos reglamento (EB) Nr. 1881/2006 (11) priedo 2.4–2.7 punktuose dėl Fusarium toksinų paprastiesiems kviečiams;

    3.

    5 straipsnio h punktas išbraukiamas;

    4.

    7 straipsnio 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

    „c)

    baltymų kiekio paprastuosiuose kviečiuose nustatymo;“

    5.

    10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

    a)

    c ir d punktai pakeičiami taip:

    „c)

    jei skaldytų grūdų kiekis paprastuose kviečiuose ir miežiuose yra didesnis kaip 3 %, o kukurūzuose ir sorguose – didesnis kaip 4 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

    d)

    jei grūdų priemaišų kiekis kukurūzuose ir sorguose yra didesnis kaip 4 %, o paprastuosiuose kviečiuose ir miežiuose – didesnis kaip 5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;“

    b)

    f punktas pakeičiamas taip:

    „f)

    jei įvairių priemaišų (Schwarzbesatz) kiekis paprastuosiuose kviečiuose, miežiuose, kukurūzuose ir sorguose yra didesnis kaip 1 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,1 EUR;“

    c)

    g punktas išbraukiamas;

    6.

    I priede išbraukiamas stulpelis „Kietieji kviečiai“;

    7.

    II priedas iš dalies pakeičiamas taip:

    a)

    1.2. punktas iš dalies pakeičiamas taip:

    i)

    a punkto pirma pastraipa pakeičiama taip:

    „tai grūdai, kurie, pašalinus visas kitas šiame priede aprašytas medžiagas, išbyra per tokių dydžių akučių sietą: paprastieji kviečiai – 2,0 mm, miežiai – 2,2 mm.“

    ii)

    d punkto antroji pastraipa išbraukiama;

    b)

    1.3. punktas pakeičiamas taip:

    „1.3.   Sudygę grūdai

    Sudygę grūdai – tai grūdai, kurių šaknelė arba daigelis yra aiškiai matomi plika akimi. Tačiau vertinant sudygusių grūdų kiekį, būtina atsižvelgti į bendrą mėginio grūdų išvaizdą. Kai kurių javų rūšių grūdų gemalai yra išsikišę ir gemalo apvalkalai suskyla purtant grūdus. Tokie grūdai primena sudygusius grūdus, tačiau šiai grupei neturi būti priskirti. Sudygusiais laikomi tik tie grūdai, kurių gemalas turi aiškiai matomų pokyčių, dėl kurių juos lengva atskirti nuo įprastinių grūdų.“

    c)

    2.1 punktas išbraukiamas;

    8.

    III priedo 1 dalis iš dalies pakeičiama taip:

    a)

    pirma pastraipa pakeičiama taip:

    „Vidutiniškai 250 g dydžio paprastųjų kviečių ir miežių mėginiai po pusę minutės sijojami per du sietus: vieną su 3,5 mm pločio pailgomis akutėmis, o kitą – su 1,0 mm pločio pailgomis akutėmis.“

    b)

    septinta pastraipa pakeičiama taip:

    „Po to tas pats mėginys pusę minutės sijojamas sietu, kurio pailgų akučių plotis: paprastiesiems kviečiams – 2,0 mm, miežiams – 2,2 mm. Per sietą išbyrėję grūdai laikomi sudžiūvusiais grūdais. Šiai grupei priskiriami šalčio pažeisti ir nepribrendę grūdai.“

    9.

    VI priedas išbraukiamas.

    27 straipsnis

    Panaikinimas

    Reglamentas (EB) Nr. 489/2005 panaikinamas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.

    Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

    28 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymas

    Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo 2009 m. liepos 1 d. kietųjų kviečių atveju ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ryžių atveju.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 24 d.

    Komisijos vardu

    Mariann FISCHER BOEL

    Komisijos narė


    (1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

    (2)  OL L 30, 2009 1 31, p. 1.

    (3)  OL L 171, 2006 6 23, p. 35.

    (4)  OL L 37, 1993 2 13, p. 1.

    (5)  OL L 81, 2005 3 30, p. 26.

    (6)  OL L 129, 2008 5 17, p. 8.

    (7)  OL L 192, 2008 7 19, p. 20.

    (8)  OL L 205, 1985 8 3, p. 5.

    (9)  OL L 171, 2006 6 23, p. 1.

    (10)  OL L 88, 1990 4 3, p. 1.

    (11)  OL L 364, 2006 12 20, p. 5.“


    I PRIEDAS

    (12 straipsnio 2 dalis)

    A   DALIS

    1.   SAVYBIŲ, KURIAS REIKIA IŠTIRTI, KAD PAGRINDINIUS GRŪDUS BŪTŲ GALIMA ĮVERTINTI KAIP NEPRIEKAIŠTINGOS KOKYBĖS, APIBRĖŽTYS

    1.1.   Skaldyti grūdai

    Skaldytais grūdais laikomi grūdai, kurių endospermo dalis yra atidengta. Šiai grupei taip pat priskiriami kulių pažeisti grūdai ir grūdai be gemalo.

    1.2.   Grūdų priemaišos

    a)

    sudžiūvę grūdai:

    tai grūdai, kurie, pašalinus visas kitas šiame priede aprašytas medžiagas, išbyra per tokių dydžių akučių sietą: kietieji kviečiai – 1,9 mm.

    „sudžiūvę grūdai“ yra grūdai, kurie, pašalinus visas kitas šiame priede aprašytas medžiagas, išbyra per 2,0 mm pločio pailgų akučių sietą.

    Be to, šiai grupei priklauso šalčio pažeisti arba nesubrendę (žali) grūdai.

    b)

    kitų javų grūdai:

    visi grūdai, kurie yra ne mėginiui paimtos grūdų rūšies;

    c)

    kenkėjų pažeisti grūdai:

    apgraužti grūdai. Šiai grupei priklauso ir vabalų pažeisti grūdai;

    d)

    grūdai su pakitusios spalvos gemalais, margi grūdai, fuzariozės pažeisti grūdai:

    grūdai su pakitusios spalvos gemalais – tai grūdai, kurių apvalkalas yra nuo rudos iki rusvai juodos spalvos, o gemalas yra normalus ir nesudygęs.

    Vertinant kietuosius kviečius:

    grūdai, turintys nuo rudos iki rusvai juodos spalvos dėmių ne pačiame gemale, laikomi margais grūdais,

    fuzariozės pažeistais grūdais laikomi grūdai, kurių apyvaisis pasidengęs Fusarium mycelium; tokie grūdai atrodo kiek sudžiūvę, susiraukšlėję ir turi rožinių arba baltų difuzinių lopinėlių neryškiais kontūrais;

    e)

    džiovinant perkaitinti grūdai – tai tokie grūdai, kurie turi išorinių nudeginimo požymių, tačiau nėra pažeisti.

    1.3.   Sudygę grūdai

    Sudygę grūdai – tai grūdai, kurių šaknelė arba daigelis yra aiškiai matomi plika akimi. Tačiau vertinant sudygusių grūdų kiekį, būtina atsižvelgti į bendrą mėginio grūdų išvaizdą. Kai kurių javų rūšių grūdų gemalai yra išsikišę, pvz., kietųjų kviečių, ir gemalo apvalkalai suskyla purtant grūdus. Tokie grūdai primena sudygusius grūdus, tačiau šiai grupei neturi būti priskirti. Sudygusiais laikomi tik tie grūdai, kurių gemalas turi aiškiai matomų pokyčių, dėl kurių juos lengva atskirti nuo įprastinių grūdų.

    1.4.   Įvairios priemaišos (Schwarzbesatz)

    Pažeisti, skalsių paveikti arba sugedę pagrindinių javų grūdai priskiriami „įvairių priemaišų“ grupei, net jeigu turi kitoms grupėms priskiriamų defektų.

    a)

    pašalinės sėklos:

    Pašalinės sėklos – tai kitų augalų rūšių (išskyrus javų) sėklos. Šiai grupei priklauso netinkamos perdirbti sėklos, pašarams tinkamos sėklos ir kenksmingųjų augalų sėklos.

    Kenksmingųjų augalų sėklos – tai tokios sėklos, kurios yra nuodingos žmonėms ir gyvuliams, kliudančios arba sunkinančios grūdų valymo bei malimo darbus ir bloginančios iš grūdų gaminamų produktų kokybę;

    b)

    pažeisti grūdai:

    Pažeisti grūdai – tai tokie grūdai, kurie yra laikomi netinkamais vartoti žmonėms, gyvulių pašarams, nes yra supuvę, apkrėsti miltlige, bakterijomis ar netinkami dėl kitų priežasčių.

    Šiai grupei priklauso ir dėl savaiminio kaitimo arba dėl per didelio karščio džiovinant sugedę grūdai; sugedę džiovinant arba kūlėti grūdai yra tokie visiškai subrendę grūdai, kurių lukštai yra nuo pilkšvai rudos iki juodos spalvos, o grūdo skerspjūvis – nuo gelsvai pilko iki rusvai juodo atspalvio.

    Kviečių mašalų užpulti grūdai laikomi pažeistais tik tuomet, kai daugiau kaip pusė grūdo paviršiaus yra nuo pilkos iki juodos spalvos dėl antrinio kriptogamų užkrato. Jei spalva pakitusi mažiau kaip pusėje grūdo ploto, jie turi būti priskirti kenkėjų pažeistiems grūdams;

    c)

    pašalinės medžiagos:

    Visos medžiagos grūdų mėginyje, kurios neišbyra per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą (išskyrus kitų javų grūdus ir ypač stambius pagrindinių javų grūdus) ir kurios išbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą, laikomos pašalinėmis medžiagomis. Šiai grupei priskiriami ir akmenėliai, smėlis, šiaudų dalelės ir kitos mėginiuose esančios priemaišos, kurie išbyra per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą ir neišbyra per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą.

    d)

    lukštai;

    e)

    skalsės;

    f)

    sugedę grūdai;

    g)

    negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

    1.5.   Gyvi kenkėjai

    1.6.   Stikliškumą praradę margi grūdai (mitadiné arba margi)

    Kietųjų kviečių mitadiné grūdai – tai tokie grūdai, kurių grūdas nėra visiškai stikliškas.

    1.7.   Javų spalva

    Visų brendimo stadijų metu grūdų spalva yra tiems grūdams būdingos spalvos, neturi neįprasto kvapo, yra be gyvų kenkėjų (taip pat ir erkių).

    1.8.   Teršalai

    Teršalų lygis, įskaitant radioaktyvumą, remiantis Bendrijos teisės aktais, neviršija taikant Reglamentą (EEB) Nr. 315/93 ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priedo reikalavimus nustatytų ribų (1).

    2.   MEDŽIAGOS, Į KURIAS REIKIA ATSIŽVELGTI NUSTATANT KIETŲJŲ KVIEČIŲ PRIEMAIŠAS

    Grūdų priemaišos: sudžiūvę grūdai, kitų javų grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu, fuzariozės pažeisti margi grūdai ir džiovinant perkaitinti grūdai.

    Įvairios priemaišos: pašalinės sėklos, pažeisti grūdai, pašalinės medžiagos, lukštai, skalsės, sugedę grūdai, negyvi vabzdžiai ir jų dalys.

    B   DALIS

    BŪTINIAUSI KIETŲJŲ KVIEČIŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI

    A.

    Didžiausias drėgmės kiekis

    14,5 %

    B.

    Didžiausias priemaišų (išskyrus pagrindinius nepriekaištingos kokybės grūdus) procentinis dydis, kuriose ne daugiau nei

    12 %

    1.

    Skaldyti grūdai

    6 %

    2.

    Grūdų priemaišų (nenurodytos 3 punkte)

    5 %

    iš jų:

     

    a)

    sudžiūvę grūdai

     

    b)

    kitų javų grūdai

    3 %

    c)

    kenkėjų pažeisti grūdai

     

    d)

    grūdų su pakitusios spalvos gemalais

     

    e)

    džiovinant perkaitintų grūdų

    0,50 %

    3.

    Margi grūdai ir (arba) fuzariozės pažeisti grūdai

    5 %

    iš jų:

     

    — fuzariozės pažeisti grūdai

    1,5 %

    4.

    Sudygę grūdai

    4 %

    5.

    Įvairios priemaišos (Schwarzbesatz),

    3 %

    iš jų:

     

    a)

    pašalinės sėklos

     

    — kenksmingųjų augalų sėklos

    0,10 %

    — kitos

     

    b)

    pažeisti grūdai

     

    — dėl savaiminio kaitimo arba dėl per didelio karščio džiovinant sugedę grūdai

    0,05 %

    — kitos

     

    c)

    pašalinės medžiagos

     

    d)

    lukštai

     

    e)

    skalsės

    0,05 %

    f)

    sugedę grūdai

     

    g)

    negyvi vabzdžiai ir jų dalys

     

    C.

    Didžiausia grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą („mitadiné“), procentinė dalis

    27 %

    D.

    Didžiausias tanino kiekis (2)

    E.

    Mažiausia specifinė masė (kg/hl)

    78

    F.

    Mažiausias baltymų kiekis ( (2))

    11,5 %

    G.

    Mažiausias Hagberg kritimo skaičius (sekundėmis)

    220

    H.

    Mažiausias Zeleny koeficientas (ml)

    :

    netaikoma.


    (1)  OL L 364, 2006 12 20, p. 5.

    (2)  Sausosios medžiagos %.


    II PRIEDAS

    (13 straipsnio 3 dalis)

    A   DALIS

    1.   STANDARTINIS MEDŽIAGŲ, IŠSKYRUS NEPAŽEISTUS PAGRINDINIŲ JAVŲ GRŪDUS, NUSTATYMO METODAS

    Medžiagoms, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, taikomas toliau aprašytas standartinis metodas:

    1.1.   Vidutiniškai 250 g dydžio kietųjų kviečių mėginys po pusę minutės sijojamas per du sietus: vieną su 3,5 mm pločio pailgomis akutėmis, o kitą – su 1,0 mm pločio pailgomis akutėmis.

    Norint užtikrinti sijojimo tolygumą, rekomenduojama naudoti mechaninius sijotuvus, pvz., vibracinį stalą su įmontuotais sietais.

    Per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą neišbyrėjusios ir per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą išbyrėjusios medžiagos pasveriamos kartu ir yra laikomos pašalinėmis medžiagomis. Jei tarp medžiagų, išbyrėjusių per 3,5 mm pločio pailgų akučių sietą yra „kitų javų grūdų“ grupei priklausančių grūdų arba ypač stambių pagrindinių javų grūdų, jie sudedami į išsijotą mėginį. Sijojant per 1,0 mm pločio pailgų akučių sietą reikia atidžiai tikrinti, ar nėra gyvų kenkėjų.

    Iš išsijoto mėginio dalytuvu paimamas nuo 50 g iki 100 g dydžio mėginys. Šis mėginys pasveriamas.

    Po to šis mėginys paskleidžiamas ant stalo, iš jo pincetu arba kauline mentele išrenkami skaldyti grūdai, kitų javų grūdai, sudygę grūdai, kenkėjų pažeisti grūdai, šalčio pažeisti grūdai, grūdai su pakitusios spalvos gemalu, margi grūdai, pašalinės sėklos, skalsės, pažeisti grūdai, sugedę grūdai, lukštai, gyvi kenkėjai ir negyvi vabzdžiai.

    Jei mėginyje randama neišlukštentų grūdų, jie išlukštenami rankomis, o lukštai priskiriami pašalinėms medžiagoms. Akmenėliai, smėlis ir šiaudų dalelės laikomos pašalinėmis medžiagomis. Akmenėliai, smėlis, šiaudų dalelės laikomi pašalinėmis medžiagomis.

    Po to tas pats mėginys pusę minutės sijojamas sietu, kurio pailgų akučių plotis kietųjų kviečių atveju yra 1,9 mm. Per sietą išbyrėję grūdai laikomi sudžiūvusiais grūdais. Šiai grupei priskiriami šalčio pažeisti ir nepribrendę grūdai.

    2.2.   1 dalyje aprašytais metodais nustatytos medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, grupės labai stropiai pasveriamos 0,01 g tikslumu ir paskirstomos pagal procentines vidutinio dydžio mėginio dalis. Duomenys 0,1 % tikslumu pateikiami analizės protokole. Tikrinama, ar nėra gyvų kenkėjų.

    Paprastai atliekamos dvi kiekvieno mėginio analizės. Jų rezultatai, nustatant minėtąsias medžiagas, neturi skirtis daugiau kaip 10 %.

    3.3.   1 ir 2 dalyse aprašytose operacijose naudojama įranga:

    a)

    mėginių dalytuvas, pvz., kūginis arba gofruotas prietaisas;

    b)

    tiksliosios arba analizinės svarstyklės;

    c)

    1,0 mm, 1,8 mm, 1,9 mm, 2,0 mm, 2,2 mm ir 3,5 mm pločio pailgų akučių sietai ir sietai su 1,8 mm ir 4,5 mm skersmens apvaliomis akutėmis. Sietai gali būti įtvirtinti vibraciniame stale.

    B   DALIS

    2.   STANDARTINIS KIETŲJŲ KVIEČIŲ DRĖGNIO KIEKIO NUSTATYMO METODAS

    Kietųjų kviečių drėgnio kiekiui nustatyti taikomas toliau aprašytas standartinis metodas. Tačiau valstybės narės gali taikyti ir kitus tokiu pačiu principu paremtus metodus, ISO 712:1998 metodą arba infraraudonųjų spindulių technologijos metodą. Kilus ginčui, priimtini tik taikant II priedo B dalyje aprašytą metodą gauti rezultatai.

    2.1.   Principas

    Produktas džiovinamas esant 130 °C–133 °C temperatūrai ir įprastam atmosferos slėgiui; džiovinimo trukmė priklauso nuo dalelių dydžio.

    2.2.   Taikymo sritis

    Šis džiovinimo metodas taikomas susmulkintiems grūdams, kurių ne mažiau kaip 50 % išbyra per 0,5 mm skersmens apvalių akučių sietą, o ant sieto, kurio apvalių akučių skersmuo 1,0 mm, lieka ne daugiau kaip 10 % medžiagos. Šis metodas taikomas ir miltams.

    2.3.   Įranga

    Tiksliosios svarstyklės.

    Smulkintuvas, pagamintas iš drėgmės nesugeriančios medžiagos, lengvai valomas, juo galima smulkinti greitai ir tolygiai, neperkaitinant, į jį patenka minimalus kiekis išorės oro ir jis atitinka 2 punkte paminėtus reikalavimus (pvz., atskiriamasis veleninis smulkintuvas).

    Iš nerūdijančio metalo arba stiklo pagamintas indas su pakankamai sandariu dangčiu; darbo paviršius, ant kurio mėginį galima būtų paskleisti 0,3 g/cm2 tankiu.

    Elektrinė izoterminė kaitinimo kamera, nustatyta palaikyti 130 °C–133 °C temperatūrą (1) ir turinti pakankamą ventiliaciją (2).

    Desikatorius su metaline arba porcelianine plokšte (stora, perforuota), pripildytas bet kokio tinkamo desikanto.

    2.4.   Darbo eiga

    Džiovinimas

    Šiek tiek daugiau kaip 5 g susmulkintų mažagrūdžių javų grūdų arba 8 g susmulkintų kukurūzų sudedama į iš anksto pasvertą indą ir jų masė užregistruojama 1 mg tikslumu. Indas dedamas į kaitinimo kamerą, įkaitintą iki 130 °C–133 °C temperatūros. Tai reikia padaryti kaip įmanoma greičiau, kad temperatūra nesumažėtų per daug. Kai temperatūra kaitinimo kameroje vėl pasieks 130 °C–133 °C, mažagrūdžių javų grūdai džiovinami dvi valandas, o kukurūzai – keturias valandas. Indas ištraukiamas iš kaitinimo kameros, greitai uždengiamas dangčiu ir leidžiama 30–45 minučių atvėsti desikatoriuje, paskui pasveriama (1 mg tikslumu).

    2.5.   Skaičiavimo metodas ir formulė

    E

    =

    pradinė mėginio masė gramais

    M

    =

    mėginio masė gramais po paruošimo

    M′

    =

    mėginio masė gramais po susmulkinimo

    m

    =

    išdžiovinto mėginio masė gramais.

    Produkto drėgnis procentais yra toks:

    be išankstinio paruošimo: (E – m) × 100/E,

    su išankstiniu paruošimu: ((M′ – m)M/M′ + E – M) × 100/E = 100 (1 – Mm/EM′)

    Turi būti atlikti ne mažiau kaip du bandymai.

    2.6.   Kartojimas

    Vieno laboranto vienu metu arba vienas tuoj pat po kito atliktų dviejų bandymų rezultatai neturi skirtis daugiau kaip 0,15 g drėgnio verte 100 g mėginyje. Kitaip bandymus reikia pakartoti.

    C   DALIS

    3.   STANDARTINIS KIETŲJŲ KVIEČIŲ STIKLIŠKUMO PRARADIMO RODIKLIO NUSTATYMO METODAS

    Kietųjų kviečių stikliškumo praradimo rodikliui nustatyti taikomas toliau aprašytas standartinis metodas.

    3.1.   Principas

    Grūdų, kurie visiškai ar iš dalies prarado stikliškumą, procentinei daliai nustatyti naudojama tik dalis mėginio. Grūdai supjaustomi Pohlo grūdų pjaustytuvu arba jam tapačiu įtaisu.

    3.2.   Įranga

    Pohlo grūdų pjaustytuvas arba jam tapatus įtaisas,

    pincetas, skalpelis,

    padėklas arba dubuo.

    3.3.   Darbo eiga

    a)

    tyrimas atliekamas su 100 g mėginiu, išrinkus visas medžiagas, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus;

    b)

    mėginys paskleidžiamas ant padėklo ir gerai homogenizuojamas;

    c)

    plokštelė įstatoma į grūdų pjaustytuvą ir ant grotelių paberiama sauja grūdų. Gerai pakratoma, kad kiekvienoje skylutėje būtų tik po vieną grūdą. Atskiriamoji dalis grūdams prispausti nuleidžiama, ir grūdai perpjaunami;

    d)

    paruošiama pakankamai plokštelių, kad galima būtų perpjauti ne mažiau kaip 600 grūdų;

    e)

    suskaičiuojami grūdai, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą (mitadiné);

    f)

    apskaičiuojama grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą (mitadiné), procentinė dalis.

    3.4.   Rezultatų užrašymas

    I

    =

    medžiagų, išskyrus nepažeistus pagrindinių javų grūdus, masė

    M

    =

    procentinė išvalytų grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą („mitadiné“), dalis.

    3.5.   Rezultatas

    Procentinė grūdų, kurie visiškai arba iš dalies prarado stikliškumą („mitadiné“), dalis yra:

    [M × (100 – I)]/100 = …

    D   DALIS

    4.   KITI KIETŲJŲ KVIEČIŲ KOKYBEI NUSTATYTI TAIKOMI METODAI

    4.1.   Hagberg kritimo skaičiui (amilazės aktyvumo bandymas) nustatyti taikomas standartinis metodas atitinka ISO 3093:2004 reikalavimus;

    4.2.   natūriniam svoriui nustatyti taikomas metodas atitinka ISO 7971/2:1995 reikalavimus;

    4.3.   mėginių ėmimo metodai ir etaloniniai analizės metodai mikotoksinų kiekiui nustatyti yra pateikti Reglamento (EB) Nr. 1881/2006 priede ir nustatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 401/2006 (3) I ir II prieduose.


    (1)  Oro temperatūra kaitinimo kameros viduje.

    (2)  Jos kaitinimo galia turi būti tokia, kad nustačius veikti 130 °C–133 °C temperatūroje ir sudėjus maksimalų kiekį vienu metu džiovintinų mėginių, tokią temperatūrą galima būtų pasiekti greičiau kaip per 45 minutes. Ventiliacija turi būti tokia, kad mažagrūdžius javus (paprastuosius kviečius, kietuosius kviečius, miežius ir sorgus) džiovinus dvi valandas, o kukurūzus – keturias valandas, manų kruopų (arba kukurūzų) visų mėginių, kurie gali tilpti kaitinimo kameroje, rezultatai ne daugiau kaip 0,15 % skirtųsi nuo rezultatų, gautų džiovinus mažagrūdžius javus tris valandas, o kukurūzus – penkias valandas.

    (3)  OL L 70, 2006 3 9, p. 12.


    III PRIEDAS

    (15 straipsnio 2 dalies a punktas)

    A DALIS

    BAZINĖ PERDIRBIMO IŠEIGA

    Kad ryžiai būtų geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės, perdirbimo išeiga neturi būti mažesnė daugiau nei 5 punktais už toliau nurodytą bazinę perdirbimo išeigą:

    Veislės pavadinimas

    Išeiga sveikais grūdais

    (%)

    Bendroji išeiga

    (%)

    Argo, Selenio, Couachi

    66

    73

    Alpe, Arco, Balilla, Balilla GG, Balilla Sollana, Bomba, Bombon, Colina, Elio, Flipper, Frances, Lido, Riso, Matusaka, Monticili, Pegonil, Sara, Strella, Thainato, Thaiperla, Ticinese, Veta, LEDA, Mareny, Clot, Albada, Guadiamar

    65

    73

    Ispaniki A, Makedonia

    64

    73

    Bravo, Europa, Loto, Riva, Rosa Marchetti, Savio, Veneria

    63

    72

    Tolima

    63

    71

    Inca

    63

    70

    ALFA, Ariete, Bahia, Carola, Cigalon, Corallo, Cripto, Cristal, Drago, Eolo, Girona, Gladio, Graldo, Indio, Italico, Jucar, Koral, Lago, Lemont, Mercurio, Miara, Molo, Navile, Niva, Onda, Padano, Panda, Pierina, Marchetti, Ribe, Ringo, Rio, S. Andrea, Saturno, Senia, Sequial, Smeraldo, Star, Stirpe, Vela, Vitro, Calca, Dion, Zeus

    62

    72

    Strymonas

    62

    71

    Anseatico, Baldo, Belgioioso, Betis, Euribe, Italpatna, Marathon, Redi, Ribello, Rizzotto, Rocca, Roma, Romanico, Romeo, Tebre, Volano

    61

    72

    Bonnet Bell, Rita, Silla, Thaibonnet, L 202, Puntal

    60

    72

    Evropi, Melas

    60

    70

    Arborio, Blue Belle, Blue Belle „E“, Blue Bonnet, Calendal, Razza 82, Rea

    58

    72

    Maratelli, Precoce Rossi

    58

    70

    Carnaroli, Elba, Vialone Nano

    57

    72

    Axios

    57

    67

    Roxani

    57

    66

    Pygmalion

    52

    71

    Nenurodytos veislės

    64

    72

    B DALIS

    DIDŽIAUSIA PRIIMTINŲ RYŽIŲ DEFEKTŲ PROCENTINĖ DALIS

    Kad ryžiai būtų geros, patikimos ir parduoti tinkamos kokybės, procentinė įvairių priemaišų dalis, kitų rūšių ryžių grūdų procentinė dalis ir ryžių, kurie nėra nepažeistos kokybės pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 III priedo apibrėžimą, turi neviršyti toliau nurodytų didžiausių procentinių dalių pagal ryžių rūšį.

    „Įvairios priemaišos“ reiškia visas kitas medžiagas, išskyrus ryžius.

    Defektai

    Trumpagrūdžiai ryžiai

    KN kodas 1006 10 92

    Vidutinių grūdų ir A tipo ilgagrūdžiai ryžiai

    KN kodai 1006 10 94 ir 1006 10 96

    B tipo ilgagrūdžiai ryžiai

    KN kodas 1006 10 98

    Sukalkėję grūdai

    6

    4

    4

    Grūdai su raudonais ruoželiais

    10

    5

    5

    Taškuoti grūdai

    4

    2,75

    2,75

    Gintariniai grūdai

    1

    0,50

    0,50

    Geltoni grūdai

    0,175

    0,175

    0,175

    Įvairios priemaišos

    1

    1

    1

    Kitų rūšių ryžių grūdai

    5

    5

    5


    IV PRIEDAS

    (19 straipsnio 1 dalis)

    KIETŲJŲ KVIEČIŲ KAINOS PADIDINIMAS IR SUMAŽINIMAS

    Kietųjų kviečių kaina padidinama ir sumažinama remiantis toliau pateikiamomis sumomis:

    a)

    jei intervencijai teikiamų kietųjų kviečių drėgnis yra mažesnis nei 14 %, kaina didinama, kaip nurodyta I lentelėje:

    I   lentelė

    Kainos padidinimas dėl kietųjų kviečių drėgnio procentinės dalies

    Drėgnio kiekis

    (%)

    Padidinimas

    (EUR/t)

    13,4

    0,1

    13,3

    0,2

    13,2

    0,3

    13,1

    0,4

    13,0

    0,5

    12,9

    0,6

    12,8

    0,7

    12,7

    0,8

    12,6

    0,9

    12,5

    1,0

    12,4

    1,1

    12,3

    1,2

    12,2

    1,3

    12,1

    1,4

    12,0

    1,5

    11,9

    1,6

    11,8

    1,7

    11,7

    1,8

    11,6

    1,9

    11,5

    2,0

    11,4

    2,1

    11,3

    2,2

    11,2

    2,3

    11,1

    2,4

    11,0

    2,5

    10,9

    2,6

    10,8

    2,7

    10,7

    2,8

    10,6

    2,9

    10,5

    3,0

    10,4

    3,1

    10,3

    3,2

    10,2

    3,3

    10,1

    3,4

    10,0

    3,5

    b)

    jei intervencijai teikiamų kietųjų kviečių drėgnis yra didesnis nei 14 %, kaina mažinama, kaip nurodyta II lentelėje:

    II   lentelė

    Kainos sumažinimas dėl kietųjų kviečių drėgnio procentinės dalies

    Drėgnio kiekis

    (%)

    Sumažinimas

    (EUR/t)

    14,5

    1,0

    14,4

    0,8

    14,3

    0,6

    14,2

    0,4

    14,1

    0,2

    c)

    jei skaldytų grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 3 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

    d)

    jei grūdų priemaišų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 2 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

    e)

    jei sudygusių grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 2,5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,05 EUR;

    f)

    jei įvairių priemaišų (Schwarzbesatz) kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 0,5 %, už kiekvieną papildomą 0,1 % dalį kaina mažinama po 0,1 EUR;

    g)

    jei stikliškumą praradusių margų grūdų kiekis kietuosiuose kviečiuose yra didesnis kaip 20 %., už kiekvieną papildomą procentą ar jo dalį kaina mažinama po 0,2 EUR.


    V PRIEDAS

    (19 straipsnio 1 dalis)

    RYŽIŲ KAINOS PADIDINIMAS IR SUMAŽINIMAS

    1.

    Kainų sumažinimai ir padidinimai yra taikomi intervencijai pasiūlytų žaliavinių ryžių intervencinei kainai, ją padauginus iš sumažinimų ir padidinimų procentų sumos, nustatytos šia tvarka:

    a)

    kai ryžių perdirbimo išeiga skiriasi nuo šio reglamento III priedo A dalyje nurodytos tos veislės ryžių bazinės perdirbimo išeigos, kaina didinama ar mažinama taip, kaip nurodyta I lentelėje:

    1   lentelė

    Kainos padidinimas ir sumažinimas dėl ryžių perdirbimo išeigos

    Nulukštentų žaliavinių ryžių išeiga sveikais grūdais

    Kainos padidinimas arba sumažinimas pagal išeigos vienetą

    Didesnė už bazinę išeigą

    Kaina padidinama 0,75 %

    Mažesnė už bazinę išeigą

    Kaina sumažinama 1 %


    Bendra žaliavinių ryžių išeiga nulukštentais ryžiais

    Kainos padidinimas arba sumažinimas pagal išeigos vienetą

    Didesnė už bazinę išeigą

    Kaina padidinama 0,60 %

    Mažesnė už bazinę išeigą

    Kaina sumažinama 0,80 %

    b)

    kai žaliavinių ryžių grūdų su defektais kiekis viršija standartinės kokybės žaliavinių ryžių leidžiamą nuokrypį, kaina mažinama taip, kaip nurodyta II lentelėje;

    2   lentelė

    Kainos sumažinimas dėl ryžių grūdų su defektais

    Defektai

    Defektų procentinė dalis, dėl kurios mažinama intervencinė kaina

    Taikomas kainos sumažinimo (1) procentas už kiekvieną papildomą skirtumą palyginus su mažesne riba

    Trumpagrūdžiai ryžiai

    KN kodas 1006 10 92

    Vidutinių grūdų ir A tipo ilgagrūdžiai ryžiai

    KN kodai 1006 10 94 ir 1006 10 96

    B tipo ilgagrūdžiai ryžiai

    KN kodas 1006 10 98

    Sukalkėję grūdai

    nuo 2 iki 6 %

    nuo 2 iki 4 %

    nuo 1,5 iki 4 %

    1 % už kiekvieną papildomą 0,5 % skirtumą

    Grūdai su raudonais ruoželiais

    nuo 1 iki 10 %

    nuo 1 iki 5 %

    nuo 1 iki 5 %

    1 % už kiekvieną papildomą 1 % skirtumą

    Taškuoti grūdai

    nuo 0,50 iki 4 %

    nuo 0,50 iki 2,75 %

    nuo 0,50 iki 2,75 %

    0,8 % už kiekvieną papildomą 0,25 % skirtumą

    Gintariniai grūdai

    nuo 0,05 iki 1 %

    nuo 0,05 iki 0,50 %

    nuo 0,05 iki 0,50 %

    1,25 % už kiekvieną papildomą 0,25 % skirtumą

    Geltoni grūdai

    nuo 0,02 iki 0,175 %

    nuo 0,02 iki 0,175 %

    nuo 0,02 iki 0,175 %

    6 % už kiekvieną papildomą 0,125 % skirtumą

    c)

    kai žaliavinių ryžių drėgnio kiekis viršija 13 %, intervencinės kainos sumažinimų procentas yra lygus intervencijai pasiūlytų žaliavinių ryžių drėgnio procento ir 13 % skirtumui, skirtumui nurodant 1 skaičių po kablelio;

    d)

    kai žaliaviniuose ryžiuose įvairių priemaišų yra daugiau nei 0,1 %, jie perkami intervencijai, intervencinę kainą sumažinus 0,02 % už kiekvieną papildomą 0,01 % skirtumą;

    e)

    kai intervencijai siūloma nurodytos veislės žaliavinių ryžių siunta ir kai joje yra daugiau nei 3 % kitos veislės ryžių, ta siunta perkama intervencinę kainą sumažinus 0,1 % už kiekvieną papildomą 0,1 % skirtumą.

    2.

    1 dalyje nurodyti padidinimai ir sumažinimai nustatomi remiantis svertiniu 12 straipsnyje nurodytų tipinių mėginių tyrimo rezultatų vidurkiu.


    (1)  Kiekvienas skirtumas išskaičiuojamas skaičiuojant nuo grūdų su defektais procentinės dalies antrojo skaičiaus po kablelio.


    VI PRIEDAS

    (27 straipsnio antra pastraipa)

    Atitikmenų lentelė

    Reglamentas (EB) Nr. 489/2005

    Šis reglamentas

    1 straipsnis

    2 straipsnio 1 dalis

    4 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

    2 straipsnio 2 dalis

    3 straipsnio 1 dalis

    15 straipsnio 1 dalis

    3 straipsnio 2 dalis

    15 straipsnio 2 dalis

    3 straipsnio 3 dalis

    III priedo B dalis

    4 straipsnis

    V priedas

    5 straipsnis

    6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

    4 straipsnio 1 dalis

    6 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

    6 straipsnio 2 ir 3 dalys

    4 straipsnio 2 dalies a punktas

    6 straipsnio 4 dalis

    4 straipsnio 3 dalis

    6 straipsnio 5 dalis

    5 straipsnio 1 dalis

    7 straipsnis

    8 straipsnio 1 ir 2 dalys

    11 straipsnio 1 dalis

    8 straipsnio 3 dalis

    9 straipsnio 1 dalis

    10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

    9 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

    10 straipsnio 2 dalis

    9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

    9 straipsnio 3 dalis

    10 straipsnio 3 dalis

    10 straipsnio 1 dalis

    17 straipsnio 1 dalis

    10 straipsnio 2 dalis

    10 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa

    10 straipsnio 3 dalis

    10 straipsnio 4 dalies antra pastraipa

    11 straipsnis

    12 straipsnio 1 ir 2 dalys

    16 straipsnio 1 ir 2 dalys

    12 straipsnio 3 dalis

    13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

    14 straipsnis

    13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

    16 straipsnio 4 dalis

    13 straipsnio 2 dalis

    16 straipsnio 5 dalis

    14 straipsnis

    18 straipsnis

    15 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

    19 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

    15 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

    15 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

    19 straipsnio 2 dalis

    15 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

    19 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

    16 straipsnis

    17 straipsnis

    16 straipsnio 3 dalis

    18 straipsnis

    21 straipsnis

    I priedas

    II priedo A dalis

    III priedo A dalis

    II priedo B dalis

    V priedas

    III priedas

    III priedo B dalis

    IV priedas

    V priedas

    V priedas

    VI priedas


    Top