Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32008R0110

    2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89

    OL L 39, 2008 2 13, p. 16–54 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document No longer in force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/110(1)/oj

    13.2.2008   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 39/16


    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 110/2008

    2008 m. sausio 15 d.

    dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

    atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

    laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

    kadangi:

    (1)

    1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1576/89, nustatantis bendrąsias spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo ir pateikimo taisykles (3) ir 1990 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1014/90, nustatantis išsamias spiritinių gėrimų apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (4), pasiteisino reguliuojant spiritinių gėrimų sektorių. Tačiau atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio patirtį, būtina išaiškinti apibrėžimui, apibūdinimui, pateikimui ir ženklinimui bei kai kurių spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugai taikomas taisykles, tuo pat metu atsižvelgiant į tradicinius gamybos metodus. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1576/89 turėtų būti panaikintas ir pakeistas.

    (2)

    Spiritinių gėrimų sektorius yra svarbus Bendrijos vartotojams, gamintojams ir žemės ūkio sektoriui. Spiritinių gėrimų sektoriui taikomos priemonės turėtų prisidėti siekiant aukšto vartotojų apsaugos lygio, klaidinimo prevencijos ir užtikrinti, kad bus įgyvendintas rinkos skaidrumas ir sąžininga konkurencija. Taikant šias priemones turėtų būti apsaugota turima gera Bendrijos spiritinių gėrimų reputacija Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, nes ir toliau bus atsižvelgiama į naudojamus tradicinius spiritinių gėrimų gamybos metodus ir padidėjusį vartotojų apsaugos ir informavimo poreikį. Į technologines naujoves kategorijų apibrėžimuose turėtų būti atsižvelgiama tada, kai tokios naujovės tinka kokybei gerinti nepaveikiant atitinkamo spiritinio gėrimo tradicinių ypatybių.

    (3)

    Spiritinių gėrimų gamyba yra vienas iš pagrindinių Bendrijos žemės ūkio produktų realizavimo būdų. Šią sritį reglamentuojantys teisės aktai turėtų pabrėžti glaudų ryšį su žemės ūkio sektoriumi.

    (4)

    Siekiant užtikrinti, kad spiritinius gėrimus reglamentuojantys teisės aktai būtų sistemingesni, šiame reglamente turėtų būti nurodyti aiškiai apibrėžti spiritinių gėrimų gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, taip pat geografinių nuorodų apsaugos kriterijai.

    (5)

    Vartotojų labui šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems spiritiniams gėrimams, pateikiamiems į rinką Bendrijoje, nepaisant to, ar jie pagaminti Bendrijoje, ar trečiosiose šalyse. Siekiant kad būtų eksportuojami aukštos kokybės spiritiniai gėrimai ir būtų išsaugota bei pagerinta Bendrijos spiritinių gėrimų reputacija, šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas eksportui skirtiems Bendrijoje pagamintiems tokiems gėrimams. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų naudojimui gaminant alkoholinius gėrimus ir spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimui pateikiant ir ženklinant maisto produktus. Išskirtiniais atvejais, jei tai privaloma pagal importuojančios trečiosios šalies teisę, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu suteikti teisę nukrypti nuo šio reglamento I ir II priedų nuostatų.

    (6)

    Iš esmės, šiuo reglamentu ir toliau pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas spiritinių gėrimų apibrėžimams, kurie turėtų būti klasifikuojami į kategorijas. Formuluojant šiuos apibrėžimus ir toliau turėtų būti atsižvelgiama į tradicines kokybės technologijas, tačiau jie turėtų būti papildyti ar atnaujinti, jei ankstesniuose apibrėžimuose buvo trūkumų ar jie buvo nepakankami, arba dėl technologijų plėtros galėtų būti patobulinti.

    (7)

    Siekiant atsižvelgti į vartotojų lūkesčius dėl degtinės gamybai naudojamų žaliavų, ypač tradiciškai degtinę gaminančiose valstybėse narėse, reikėtų numatyti nuostatą, pagal kurią turėtų būti suteikiama pakankamai informacijos apie naudotą žaliavą, kai degtinė gaminama iš kitų žemės ūkio kilmės žaliavų nei grūdai ir (arba) bulvės.

    (8)

    Be to, siekiant pateisinti vartotojų lūkesčius ir laikytis tradicinių gamybos metodų, spiritinių gėrimų ir kitų alkoholinių gėrimų gamybai naudojamas etilo alkoholis turėtų būti tik žemės ūkio kilmės. Taip turėtų būti užtikrinta ir pagrindinių žemės ūkio produktų realizavimo rinka.

    (9)

    Atsižvelgiant į spiritinių gėrimų sektoriaus svarbą ir sudėtingumą, tikslinga nustatyti specifines spiritinių gėrimų apibūdinimo ir pateikimo priemones, viršijančias horizontaliąsias taisykles, nustatytas 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (5). Šiomis specifinėmis priemonėmis turėtų būti užkirstas kelias piktnaudžiavimui sąvoka „spiritinis gėrimas“ ir spiritinių gėrimų pavadinimais, kurie suteikiami šiame reglamente nustatytų apibrėžimų neatitinkantiems produktams.

    (10)

    Nors ir svarbu užtikrinti, kad paprastai brandinimo ar išlaikymo laikotarpiu būtų įvardijamas tik trumpiausiai brandintas alkoholinis komponentas, tačiau pagal šį reglamentą turėtų būti leidžiama nukrypti nuo šio reikalavimo, kad būtų atsižvelgta į tradicinius išlaikymo procesus, kuriuos reglamentuoja valstybės narės.

    (11)

    Pagal Sutartį, taikant kokybės politiką ir siekiant aukštos spiritinių gėrimų kokybės bei jų įvairovės sektoriuje, valstybės narės turėtų galėti patvirtinti griežtesnes jų teritorijoje gaminamų spiritinių gėrimų gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, nei nustatytos šiame reglamente.

    (12)

    Spiritiniams gėrimams taikoma 1988 m. birželio 22 d. Tarybos direktyva 88/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktuose naudojamomis kvapiosiomis medžiagomis ir jų gamybos žaliavomis, suderinimo (6). Todėl šiame reglamente būtina nustatyti tik dar nenumatytas toje direktyvoje taisykles.

    (13)

    Svarbu tinkamai atsižvelgti į Susitarimo dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių aspektų (toliau – TRIPS susitarimas) nuostatas, ypač į jo 22 ir 23 straipsnius, ir Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, sudarančio Tarybos sprendimu 94/800/EB (7) patvirtinto susitarimo, įsteigiančio Pasaulinės prekybos organizaciją, neatskiriamą dalį.

    (14)

    Atsižvelgiant į tai, kad spiritiniams gėrimams 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (8) netaikomas, šiame reglamente turėtų būti nustatytos spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos taisyklės. Geografinės nuorodos turėtų būti registruojamos, nurodant, kad spiritinių gėrimų kilmės vieta yra šalies teritorijoje, regione ar vietovėje šioje teritorijoje, jei spiritinio gėrimo tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės priskirtina jo geografinei kilmei.

    (15)

    Šiame reglamente turėtų būti nustatyta nediskriminuojanti procedūra, skirta trečiųjų šalių ir ES geografinių nuorodų registravimui, atitikčiai, keitimui ir galimam panaikinimui laikantis TRIPS susitarimo, taip pat atsižvelgiant į ypatingą pripažintų geografinių nuorodų statusą.

    (16)

    Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

    (17)

    Pirmiausia, Komisija turėtų būti įgaliota: suteikti teisę nukrypti nuo kai kurių šio reglamento dalių, jei to reikalaujama pagal importuojančios valstybės teisę; nustatyti mažiausią saldinimo lygį skoniui sušvelninti; suteikti teisę nukrypti nuo nuostatų, reglamentuojančių brandinimo laikotarpį ar išlaikymo amžių; priimti sprendimus dėl prašymų registruoti, taip pat dėl geografinių nuorodų panaikinimo ar išbraukimo bei techninių bylų pakeitimo; pakeisti techninių apibrėžimų ir reikalavimų sąrašą, į kategorijas suklasifikuotų spiritinių gėrimų apibrėžimus ir įregistruotų geografinių nuorodų sąrašą; taip pat nukrypti nuo tvarkos, reglamentuojančios geografinių nuorodų registravimą ir techninių bylų keitimą. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, išbraukiant kai kurias nuostatas ar papildant reglamentą naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimamos laikantis reguliavimo sutikrinimu procedūros, numatytos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

    (18)

    Dėl pereigos nuo Reglamente (EEB) Nr. 1576/89 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių gali kilti sunkumų, kurių sprendimas šiame reglamente nenumatytas. Tokiai pereigai būtinos priemonės ir spiritinių gėrimų sektoriui būdingoms praktinio pobūdžio problemoms spręsti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos laikantis Sprendimo 1999/468/EB.

    (19)

    Siekiant palengvinti pereigą nuo Reglamente (EEB) Nr. 1576/89 numatytų taisyklių, pagal tą reglamentą gaminti spiritinius gėrimus turėtų būti leidžiama pirmaisiais šio reglamento taikymo metais. Be to, turėtų būti numatyta, kad esamomis atsargomis galima prekiauti tol, kol jos baigsis,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    I SKYRIUS

    TAIKYMO SRITIS, SPIRITINIŲ GĖRIMŲ APIBRĖŽIMAS IR KATEGORIJOS

    1 straipsnis

    Dalykas ir taikymo sritis

    1.   Šis reglamentas nustato spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo, taip pat spiritinių gėrimų geografinių nuorodų apsaugos taisykles.

    2.   Šis reglamentas taikomas visiems spiritiniams gėrimams, pateikiamiems į rinką Bendrijoje, neatsižvelgiant į tai, ar jie pagaminti Bendrijoje ar trečiosiose šalyse, taip pat Bendrijoje pagamintiems eksportui skirtiems gėrimams. Šis reglamentas taip pat taikomas žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų naudojimui gaminant alkoholinius gėrimus ir spiritinių gėrimų pavadinimų naudojimui pateikiant ir ženklinant maisto produktus.

    3.   Išskirtiniais atvejais, jei tai privaloma pagal importuojančios trečiosios šalies teisę, pagal 25 straipsnio 3 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu gali būti suteikiama teisė nukrypti nuo šio reglamento I ir II priedų nuostatų.

    2 straipsnis

    Spiritinio gėrimo apibrėžimas

    1.   Šiame reglamente „spiritinis gėrimas“ – tai alkoholinis gėrimas, kuris:

    a)

    skirtas žmonėms vartoti;

    b)

    turi tam tikrų organoleptinių savybių;

    c)

    yra ne mažesnės kaip 15 % tūrio alkoholio koncentracijos;

    d)

    pagamintas:

    i)

    arba tiesiogiai:

    su kvapiosiomis medžiagomis arba be jų distiliuojant natūralius fermentuotus produktus; ir (arba)

    maceruojant ar panašiai apdorojant augalines medžiagas žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatuose, ir (arba) spiritiniuose gėrimuose, kaip apibrėžta šiame reglamente; ir (arba)

    pridedant kvapiųjų medžiagų, cukrų ar kitokių saldinimo medžiagų, išvardytų I priedo 3 punkte, ir (arba) kitokių žemės ūkio produktų ir (arba) maisto produktų į žemės ūkio kilmės etilo alkoholį ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatą, ir (arba) į spiritinius gėrimus, kaip apibrėžta šiame reglamente;

    ii)

    arba sumaišant spiritinį gėrimą su vienu ar daugiau:

    kitų spiritinių gėrimų, ir (arba)

    žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu, žemės ūkio kilmės distiliatais, ir (arba)

    kitų alkoholinių gėrimų, ir (arba)

    gėrimų.

    2.   Tačiau gėrimai, priskiriami KN kodams 2203, 2204, 2205, 2206 ir 2207, nelaikomi spiritiniais gėrimais.

    3.   Minimali alkoholio koncentracija, numatyta 1 dalies c punkte, neturi įtakos II priede 41 kategorijai priskirto produkto apibrėžimui.

    4.   Šio reglamento taikymui skirti techniniai apibrėžimai ir reikalavimai pateikti I priede.

    3 straipsnis

    Etilo alkoholio kilmė

    1.   Etilo alkoholis, naudojamas spiritinių gėrimų ir visų jų sudedamųjų dalių gamybai, gali būti tik žemės ūkio kilmės, kaip apibrėžta Sutarties I priede.

    2.   Spiritinių gėrimų gamybai naudojamas etilo alkoholis turi atitikti šio reglamento I priedo 1 punkte pateiktą apibrėžimą.

    3.   Etilo alkoholis, naudojamas skiesti ar tirpinti dažiklius, kvapiąsias medžiagas ar kitus spiritinių gėrimų gamyboje leistinus priedus, turi būti žemės ūkio kilmės etilo alkoholis.

    4.   Alkoholinių gėrimų sudėtyje negali būti sintezės būdu gauto alkoholio ir kito ne žemės ūkio kilmės alkoholio, kaip apibrėžta Sutarties I priede.

    4 straipsnis

    Spiritinių gėrimų kategorijos

    Spiritiniai gėrimai klasifikuojami į kategorijas pagal II priede pateiktus apibrėžimus.

    5 straipsnis

    Bendrosios spiritinių gėrimų kategorijų taisyklės

    1.   Nedarant poveikio specialių taisyklių, nustatytų kiekvienam produktui, II priede priskirtam kategorijoms, pažymėtoms skaičiais nuo 1 iki 14, taikymui, tame priede apibrėžti spiritiniai gėrimai turi:

    a)

    būti pagaminti alkoholio fermentavimo ir distiliavimo būdu ir vien tik gauti iš žaliavos, nurodytos atitinkamo spiritinio gėrimo atitinkamame apibrėžime;

    b)

    savo sudėtyje neturėti įpilto praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte;

    c)

    savo sudėtyje neturėti pridėtų kvapiųjų medžiagų pagrindų;

    d)

    spalvai koreguoti savo sudėtyje turėti tik pridėtos karamelės;

    e)

    būti saldinti tik siekiant sušvelninti galutinį produkto skonį pagal I priedo 3 punkto reikalavimus. Didžiausias I priedo 3 punkto a–f papunkčiuose išvardytų skonį švelninančių produktų kiekis nustatomas laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nustatytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Turi būti atsižvelgiama į konkrečius valstybių narių teisės aktus.

    2.   Nedarant poveikio specialioms taisyklėms, nustatytoms kiekvienai iš II priedo nuo 15 iki 46 kategorijai, jose apibrėžti spiritiniai gėrimai gali:

    a)

    būti išgaunami iš visų Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio kilmės žaliavų;

    b)

    savo sudėtyje turėti įpilto alkoholio, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 5 punkte;

    c)

    turėti natūralių arba natūralioms medžiagoms tapačių kvapiųjų medžiagų pagrindų ir preparatų, kaip apibrėžta Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte;

    d)

    būti dažyti, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 10 punkte;

    e)

    būti saldinti, kad atitiktų tam tikro produkto savybes, pagal šio reglamento I priedo 3 punkto reikalavimus bei atsižvelgiant į konkrečius valstybių narių teisės aktus.

    3.   Nedarant poveikio II priede nustatytų specialių taisyklių, taikymui, kiti spiritiniai gėrimai, kurie neatitinka 1–46 kategorijų reikalavimų, gali:

    a)

    būti išgauti iš bet kokių Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio kilmės žaliavų ir (arba) žmonėms vartoti tinkamų maisto produktų;

    b)

    savo sudėtyje turėti įpilto alkoholio, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 5 punkte;

    c)

    turėti vieną ar daugiau kvapiųjų medžiagų, apibrėžtų Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte;

    d)

    būti dažyti, kaip apibrėžta šio reglamento I priedo 10 punkte;

    e)

    būti saldinti, kad atitiktų tam tikro produkto savybes, pagal šio reglamento I priedo 3 punkto reikalavimus.

    6 straipsnis

    Valstybių narių teisės aktai

    1.   Taikydamos kokybės politiką jų teritorijoje gaminamiems spiritiniams gėrimams, visų pirma III priede įregistruotoms geografinėms nuorodoms ar naujų geografinių nuorodų nustatymui, valstybės narės gali nustatyti griežtesnes nei nustatytos II priede spiritinių gėrimų gamybos, apibūdinimo, pateikimo ir ženklinimo taisykles, jei jos suderinamos su Bendrijos teise.

    2.   Valstybės narės negali drausti ar riboti spiritinių gėrimų, kurie atitinka šį reglamentą, importo, pardavimo ar vartojimo.

    II SKYRIUS

    SPIRITINIŲ GĖRIMŲ APIBŪDINIMAS, PATEIKIMAS IR ŽENKLINIMAS

    7 straipsnis

    Apibrėžimai

    Taikant šį reglamentą sąvokos „apibūdinimas“, „pateikimas“ ir „ženklinimas“ yra apibrėžtos I priedo 14, 15 ir 16 punktuose.

    8 straipsnis

    Prekinis pavadinimas

    Laikantis Direktyvos 2000/13/EB 5 straipsnio, pavadinimui, kuriuo spiritinis gėrimas yra parduodamas (toliau – prekinis pavadinimas), taikomos šio skyriaus nuostatos.

    9 straipsnis

    Specialios prekinio pavadinimo taisyklės

    1.   Spiritiniai gėrimai, atitinkantys II priedo 1–46 kategorijoms priskirtų produktų specifikacijas, juos apibūdinant, pateikiant ir ženklinant turi būti vadinami tame priede šiems gėrimams suteiktu prekiniu pavadinimu.

    2.   Apibūdinant, pateikiant ir ženklinant spiritinius gėrimus, kurie atitinka 2 straipsnyje pateiktą apibrėžimą, tačiau neatitinka reikalavimų, kad būtų priskirti II priedo 1–46 kategorijoms, turi būti nurodomas prekinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“. Nedarant poveikio šio straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, tas prekinis pavadinimas negali būti pakeičiamas kitu ar keičiamas.

    3.   Jei spiritinis gėrimas atitinka daugiau nei vienos II priede nurodytos spiritinio gėrimo kategorijos apibrėžimą, tai jis gali būti parduodamas pavadintas vienu ar daugiau iš II priede išvardytoms kategorijoms priskirtų pavadinimų.

    4.   Nedarant poveikio šio straipsnio 9 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies taikymui, šio straipsnio 1 dalyje minimi pavadinimai negali būti jokiu būdu naudojami apibūdinti ar pateikti kitus gėrimus, išskyrus spiritinius gėrimus, kuriems šie pavadinimai išvardyti II priede ir įregistruoti III priede.

    5.   Prekiniai pavadinimai gali būti papildomi ar pakeičiami III priede įregistruota geografine nuoroda ir laikantis III skyriaus nuostatų, arba laikantis nacionalinių nuostatų papildomi kita geografine nuoroda, jei tai neklaidina vartotojo.

    6.   III priede įregistruotos geografinės nuorodos gali būti papildomos tik:

    a)

    2008 m. vasario 20 d. jau naudojamomis sąvokomis, kurios taikomos pripažintoms geografinėms nuorodoms, kaip apibrėžta l 20 straipsnyje; arba

    b)

    pagal atitinkamą techninę bylą, nurodyta 17 straipsnio 1 dalyje.

    7.   Alkoholinis gėrimas, neatitinkantis nė vieno iš apibrėžimų, išvardytų II priedo 1–46 kategorijose, negali būti apibūdinamas, pateikiamas ar ženklinamas jungiant žodžius ar frazes, pavyzdžiui, „panašus į“, „tipo“, „stiliaus“, „pagamintas“, „aromatas“, ar bet kokias kitas panašias nuorodas su bet kuriuo iš šiame reglamente numatytų prekinių pavadinimų ir (arba) III priede įregistruotų geografinių nuorodų.

    8.   Nei prekės ženklas, nei registruotasis prekės pavadinimas, nei išgalvotas pavadinimas negali būti naudojami vietoje spiritinio gėrimo prekinio pavadinimo.

    9.   II priedo 1–46 kategorijose nurodyti pavadinimai gali būti įtraukti į maisto produktų ingredientų sąrašą, laikantis sąlygos, kad tas sąrašas neprieštarautų Direktyvai 2000/13/EB.

    10 straipsnis

    Specialios prekinių pavadinimų ir geografinių nuorodų naudojimo taisyklės

    1.   Nedarant poveikio Direktyvos 2000/13/EB taikymui, II priedo 1–46 kategorijose nurodytą sąvoką ar III priede registruotą geografinę nuorodą naudoti sudėtinėje sąvokoje ar pateikiant maisto produktą daryti užuominą į vieną iš jų yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai alkoholis kildinamas vien tik iš nurodyto (-ų) spiritinio (-ių) gėrimo (-ų).

    2.   Sudėtinės sąvokos naudojimas, kaip nurodyta 1 dalyje, taip pat draudžiamas, jei spiritinis gėrimas yra praskiestas tiek, kad alkoholio koncentracija nesiekia minimalios koncentracijos, nurodytos to spiritinio gėrimo apibrėžime.

    3.   Nukrypstant nuo 1 dalies, šio reglamento nuostatos neturi poveikio galimam „amer“ ar „bitter“ sąvokų vartojimui produktams, kurių šis reglamentas neapima.

    4.   Nukrypstant nuo 1 dalies ir siekiant atsižvelgti į nusistovėjusius gamybos metodus, II priedo 32 kategorijos d papunktyje nurodytos sudėtinės sąvokos gali būti naudojamos pateikiant Bendrijoje pagamintus likerius, laikantis jame nustatytų sąlygų.

    11 straipsnis

    Mišinių apibūdinimas, pateikimas ir ženklinimas

    1.   Jei į spiritinį gėrimą, nurodytą II priedo 1–14 kategorijose, įpilta alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte, tai tam spiritiniam gėrimui turi būti suteikiamas prekinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“. Jam negali būti jokia forma suteiktas 1–14 kategorijų gėrimams rezervuotas pavadinimas.

    2.   Jei II priedo 1–46 kategorijose nurodytas spiritinis gėrimas sumaišytas su:

    a)

    vienu ar daugiau spiritinių gėrimų; ir (arba)

    b)

    vienu ar daugiau žemės ūkio kilmės distiliatų,

    tai jam turi būti suteikiamas prekinis pavadinimas „spiritinis gėrimas“. Šis prekinis pavadinimas etiketėje turi būti nurodomas aiškiai ir pastebimai, matomoje vietoje ir negali būti pakeičiamas kitu ar keičiamas.

    3.   2 dalies nuostatos netaikomos toje dalyje nurodyto mišinio apibrėžimui, pateikimui ar ženklinimui, jei jis atitinka vieną iš II priedo 1–46 kategorijose nurodytų apibrėžimų.

    4.   Nedarant poveikio Direktyvos 2000/13/EB taikymui, iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų mišinių gaunamų spiritinių gėrimų aprašyme, pateikime ar ženklinime gali būti viena ar daugiau iš II priede pateiktų sąvokų, tik jei ta sąvoka nėra prekinio pavadinimo dalis, o tik nurodyta tame pačiame regėjimo lauke kartu su visų mišinyje esančių alkoholio ingredientų sąrašu, ir jei prieš ją įrašyta sąvoka „sumaišytas spiritinis gėrimas“.

    Sąvoka „sumaišytas spiritinis gėrimas“ ženklinime pateikiama vienodais to paties šrifto ir tokios pat spalvos rašmenimis, kaip rašmenys, panaudoti prekiniam pavadinimui. Rašmenys negali būti didesni už pusę prekiniam pavadinimui panaudotų rašmenų dydžio.

    5.   Ženklinant ir pateikiant 2 dalyje nurodytus mišinius, kuriems taikomas išvardyti alkoholinius ingredientus pagal 4 dalį, kiekvieno alkoholinio ingrediento proporcinė dalis turi būti išreikšta procentais ir nurodyta pagal sunaudotą kiekį mažėjančia tvarka. Ta proporcinė dalis turi būti lygi gryno alkoholio kiekiui tūrio procentais, kurį ji sudaro viso mišinio gryno alkoholio kiekyje tūrio procentais.

    12 straipsnis

    Specialios spiritinių gėrimų apibrėžimo pateikimo ir ženklinimo taisyklės

    1.   Jei spiritinio gėrimo aprašyme, ženklinime arba jį pateikiant yra nurodytos žemės ūkio kilmės etilo alkoholio gamybai naudotos žaliavos, panaudotas kiekvienos rūšies žemės ūkio kilmės alkoholis turi būti nurodytas pagal sunaudotą kiekį mažėjančia tvarka.

    2.   Spiritinio gėrimo aprašymas, pateikimas ar ženklinimas gali būti papildytas žodžiu „derinys“, „derinimas“ arba „derintas“ tik tuo atveju, jei spiritinis gėrimas buvo derinamas, kaip apibrėžta I priedo 7 punkte.

    3.   Nedarant poveikio jokios nukrypti leidžiančios nuostatos, priimtos pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, taikymui, brandinimo laikotarpis ar išlaikymo amžius gali būti nurodomas apibūdinant, pateikiant ar ženklinant spiritinį gėrimą, tik jei taip nurodomas trumpiausiai brandintas alkoholinis komponentas, ir su sąlyga, kad tas spiritinis gėrimas buvo brandinamas prižiūrint mokesčių administravimo institucijoms arba prižiūrint kitoms institucijoms, suteikiančioms lygiavertes garantijas.

    13 straipsnis

    Švino pagrindu pagamintų kapsulių arba folijos uždraudimas

    Spiritiniai gėrimai negali būti laikomi siekiant parduoti ar pateikiami į rinką taroje, kurios uždarymo įtaisai yra dengti švino pagrindu pagamintomis kapsulėmis ar folija.

    14 straipsnis

    Spiritinių gėrimų apibrėžimui, pateikimui ir ženklinimui vartojama kalba

    1.   Informacija, numatyta šiame reglamente, pateikiama viena ar daugiau oficialių Europos Sąjungos kalbų, kad galutinis vartotojas galėtų lengvai suprasti kiekvieną įrašą, išskyrus atvejus, kai informacija vartotojui yra pateikiama kitokiais būdais.

    2.   II priede kursyvu nurodytos sąvokos ir III priede įregistruotos geografinės nuorodos į kitas kalbas neverčiamos nei spiritinio gėrimo etiketėje, nei jį pateikiant.

    3.   Jei spiritiniai gėrimai yra kilę iš trečiųjų šalių, tai trečiosios šalies, kurioje buvo pagamintas spiritinis gėrimas, oficialios kalbos vartojimas leidžiamas, jei informacija, numatyta šiame reglamente, yra taip pat pateikta Europos Sąjungos oficialia kalba tokiu būdu, kad galutinis vartotojas galėtų lengvai suprasti kiekvieną įrašą.

    4.   Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, šiame reglamente numatyta informacija apie Bendrijoje pagamintus ir eksportui skirtus spiritinius gėrimus gali būti pakartota kalba, kuri nėra oficiali Europos Sąjungos kalba.

    III SKYRIUS

    GEOGRAFINĖS NUORODOS

    15 straipsnis

    Geografinės nuorodos

    1.   Šiame reglamente geografinė nuoroda yra nuoroda, kurią naudojant identifikuojama, kad spiritinio gėrimo kilmės vieta yra šalies teritorija, regionas ar šios teritorijos vietovė, kai tam tikra kokybė, reputacija ar kita savybė iš esmės sietina su jo geografine kilme.

    2.   1 dalyje minėtos geografinės nuorodos įregistruotos III priede.

    3.   III priede įregistruotos geografinės nuorodos negali tapti bendriniais pavadinimais.

    Pavadinimų, tapusių bendriniais, III priede įregistruoti negalima.

    Pavadinimas, tapęs bendriniu, – spiritinio gėrimo pavadinimas, kuris nors ir būdamas susijęs su vieta ar regionu, kur šis produktas pirmiausia buvo pradėtas gaminti ar teikti į rinką, virto bendriniu spiritinio gėrimo pavadinimu Bendrijoje.

    4.   Spiritiniai gėrimai, turintys III priede įregistruotą geografinę nuorodą, turi atitikti visas 17 straipsnio 1 dalyje numatytos techninės bylos specifikacijas.

    16 straipsnis

    Geografinių nuorodų apsauga

    Nepažeidžiant 10 straipsnio, III priede registruotos geografinės nuorodos turi būti apsaugotos nuo:

    a)

    bet kokio tiesioginio ar netiesioginio produktų, kuriems netaikomas įregistravimas, naudojimo komerciniais tikslais, jeigu šie produktai panašūs į spiritinius gėrimus, įregistruotus su ta geografine nuoroda arba jeigu naudojimasis komerciniais tikslais vyksta naudojantis įregistruotos geografinės nuorodos reputacija;

    b)

    bet kokio netinkamo naudojimo, imitavimo ar įvaizdžio apie gaminį atkūrimo, net ir tuo atveju, jei yra nurodoma tikroji produkto kilmė, arba jeigu saugoma geografinė nuoroda yra išversta arba prie jos rašomi tokie žodžiai, kaip „panašus“, „rūšis“, „stilius“, „pagamintas“, „skonis“ ar kito panašaus apibrėžimo;

    c)

    bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos apie produkto provenenciją, kilmę, pobūdį ar svarbiausias ypatybes, produkto aprašyme, pateikime ar ženklinime, galinčios sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę;

    d)

    bet kokios kitos praktikos, galinčios suklaidinti vartotoją dėl tikros produkto kilmės.

    17 straipsnis

    Geografinių nuorodų registravimas

    1.   Paraiška įregistruoti geografinę nuorodą III priede viena iš oficialių Europos Sąjungos institucijų kalbų arba kartu su vertimu į vieną iš tokių kalbų pateikiama Komisijai. Paraiška turi būti tinkamai pagrįsta ir joje turi būti techninė byla, kurioje nurodytos specifikacijos, kurias privalo atitikti tas spiritinis gėrimas.

    2.   1 dalyje nurodytą paraišką dėl geografinių nuorodų Bendrijoje teikia spiritinio gėrimo kilmės valstybė narė.

    3.   1 dalyje nurodyta paraiška dėl geografinių nuorodų trečiojoje šalyje teikiama Komisijai, tiesiogiai arba per suinteresuotos trečiosios šalies valdžios institucijas, ir joje turi būti įrodymas, kad atitinkamas pavadinimas yra saugomas gėrimo kilmės šalyje.

    4.   1 dalyje minėtoje techninėje byloje reikia pateikti bent šias pagrindines specifikacijas:

    a)

    spiritinio gėrimo pavadinimas ir kategorija, įskaitant geografinę nuorodą;

    b)

    spiritinio gėrimo apibūdinimas, įskaitant pagrindines produkto fizines, chemines ir (arba) organoleptines savybes bei specifines spiritinio gėrimo savybes palyginti su atitinkama kategorija;

    c)

    atitinkamos geografinės teritorijos apibūdinimą;

    d)

    spiritinio gėrimo gamybos metodo aprašymą ir, jei būtina, autentiškų ir nekintančių vietinių metodų aprašymą;

    e)

    išsamius duomenis, nurodančius sąsają su geografine aplinka ar geografine kilme;

    f)

    informaciją apie bet kokius Bendrijos ir (arba) nacionalinių ir (arba) regioninių nuostatų reikalavimus;

    g)

    pareiškėjo vardą, pavardę (pavadinimą) ir adresą ryšiams;

    h)

    bet kokį geografinės nuorodos papildymą ir (arba) bet kokią specialią ženklinimo taisyklę, vadovaujantis atitinkama technine byla.

    5.   Gavusi 1 dalyje nurodytą paraišką, Komisija per dvylika mėnesių patikrina, ar ta paraiška atitinka šį reglamentą.

    6.   Jei Komisija padaro išvadą, kad 1 dalyje nurodyta paraiška atitinka šį reglamentą, tai 4 dalyje nurodytos techninės bylos pagrindinės specifikacijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

    7.   Per šešis mėnesius nuo techninės bylos paskelbimo visi teisėtą interesą turintys fiziniai ar juridiniai asmenys gali prieštarauti geografinės nuorodos įregistravimui III priede dėl to, kad neįvykdytos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Prieštaravimas, kuris turi būti deramai pagrįstas, viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų arba kartu su vertimu į vieną iš tokių kalbų pateikiamas Komisijai.

    8.   Komisija priima sprendimą dėl geografinės nuorodos įregistravimo III priede pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, atsižvelgdama į bet kokį pagal šio straipsnio 1 dalį pareikštą prieštaravimą. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

    18 straipsnis

    Geografinės nuorodos panaikinimas

    Jei atitiktis techninės bylos specifikacijoms nebeužtikrinama, tai Komisija turi priimti įregistravimą panaikinantį sprendimą pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

    19 straipsnis

    Homoniminės geografinės nuorodos

    Šio reglamento reikalavimus atitinkančios homoniminės geografinės nuorodos yra įregistruojamos deramai atsižvelgiant į vietinę ir tradicinę praktiką ir faktinį suklydimo pavojų, būtent:

    vartotoją klaidinantis homoniminis pavadinimas, verčiantis tikėti, kad produktai atvežti iš kitos teritorijos, negali būti registruojamas, net jeigu pavadinimas tikslus, kiek tai susiję su atitinkamo alkoholinio gėrimo teritorija, regionu ar kilmės vieta,

    įregistruota homoniminė geografinė nuoroda gali būti naudojama laikantis sąlygos, kad yra aiškus praktinis registre jau esančio pavadinimo ir vėliau įregistruoto homonimo skirtumas, atsižvelgiant į būtinybę suinteresuotų gamintojų atžvilgiu laikytis teisingumo principo ir neklaidinti vartotojų.

    20 straipsnis

    Pripažintos geografinės nuorodos

    1.   Ne vėliau kaip 2015 m. vasario 20 d. valstybės narės Komisijai pateikia kiekvienos III priede iki 2008 m. vasario 20 d. įregistruotos geografinės nuorodos techninę bylą, kaip numatyta 17 straipsnio 1 dalyje.

    2.   Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė turėtų galimybę susipažinti su šia technine byla.

    3.   Jei techninė byla nepateikiama Komisijai iki 2015 m. vasario 20 d., tai Komisija pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu pašalina geografinę nuorodą iš III priedo.

    21 straipsnis

    Techninės bylos keitimas

    17 straipsnyje numatyta procedūra taikoma mutatis mutandis, jei turi būti keičiama 17 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta techninė byla.

    22 straipsnis

    Atitikties techninės bylos specifikacijoms patikrinimas

    1.   Atitikties techninės bylos specifikacijoms, susijusioms su geografinėmis nuorodomis Bendrijoje, patikrinimą prieš pateikiant produktą į rinką užtikrina:

    viena ar kelios 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos, ir (arba)

    viena ar kelios kontrolės įstaigos, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (10) 2 straipsnyje, veikiančios kaip produktų sertifikavimo įstaigos.

    Neatsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, tokio atitikties techninės bylos specifikacijoms patikrinimo išlaidas padengia tikrinami ūkio subjektai.

    2.   Atitikties techninės bylos specifikacijoms, susijusioms su geografinėmis nuorodomis trečiojoje šalyje, patikrinimą prieš pateikiant produktą į rinką užtikrina:

    viena ar kelios valdžios institucijos, paskirtos trečiosios šalies, ir (arba)

    viena ar kelios produktų sertifikavimo įstaigos.

    3.   1 ir 2 dalyse nurodytos produktų sertifikavimo įstaigos turi laikytis Europos standarto EN 45011 arba ISO/IEC 65 vadovo (Bendrieji reikalavimai produktų sertifikavimo sistemas valdančioms įstaigoms) ir nuo 2010 m. gegužės 1 d. turi būti pagal juos akredituotos.

    4.   Jei 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos arba įstaigos nusprendžia atlikti atitikties techninės bylos specifikacijoms patikrinimą, jos turi garantuoti objektyvumą ir nešališkumą ir turėti jų funkcijoms atlikti būtiną kvalifikuotą personalą bei išteklius.

    23 straipsnis

    Prekių ženklų ir geografinių nuorodų sąryšis

    1.   Prekių ženklą, kuriame yra ar kurį sudaro III priede įregistruota geografinė nuoroda, turi būti atsisakoma registruoti arba registracija pripažįstama negaliojančia, jei ją naudojant susidarytų kuri nors iš 16 straipsnyje nurodytų situacijų.

    2.   Deramai atsižvelgiant į Bendrijos teisę, prekių ženklą, kurio naudojimas atitinka vieną iš 16 straipsnyje nurodytų situacijų, dėl kurio yra kreiptasi, kuris yra registruotas ar, jei tai numatyta atitinkamuose teisės aktuose, įgytas jį sąžiningai naudojant Bendrijos teritorijoje iki geografinės nuorodos apsaugos datos kilmės šalyje arba iki 1996 m. sausio 1 d., toliau galima naudoti neatsižvelgiant į geografinės nuorodos įregistravimą, jeigu nėra pagrindo jo pripažinti negaliojančiu ar anuliuoti, kaip nurodyta1988 m. gruodžio 21 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (11) arba 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (12).

    3.   Geografinė nuoroda neregistruojama, jei, atsižvelgiant į prekių ženklo reputaciją, žinomumą ir jo naudojimo Bendrijoje trukmę, įregistravus vartotojas būtų klaidinamas dėl tikrosios produkto tapatybės.

    IV SKYRIUS

    BENDROSIOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    24 straipsnis

    Spiritinių gėrimų kontrolė ir apsauga

    1.   Už spiritinių gėrimų kontrolę atsakingos valstybės narės. Jos imasi priemonių, būtinų užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi, ir visų pirma paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas, atsakingą (-as) už kontrolę, susijusią su pagal šį reglamentą nustatytomis pareigomis ir vykdomą pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004.

    2.   Valstybės narės ir Komisija viena kitai perduoda šiam reglamentui taikyti būtiną informaciją.

    3.   Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, užtikrina, kad šis reglamentas būtų taikomas vienodai, ir, prireikus, pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą patvirtina priemones.

    25 straipsnis

    Komitetas

    1.   Komisijai padeda Spiritinių gėrimų komitetas.

    2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

    Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

    3.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

    26 straipsnis

    Priedų pakeitimai

    Priedai keičiami laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

    27 straipsnis

    Įgyvendinimo priemonės

    Priemonės, būtinos įgyvendinti šį reglamentą, priimamos laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.

    28 straipsnis

    Pereinamojo laikotarpio ir kitos specialios priemonės

    1.   Laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu priemonės, skirtos iš dalies keisti šį reglamentą, priimamos siekiant:

    a)

    iki 2011 m. vasario 20 d. palengvinti pereigą nuo Reglamente (EEB) Nr. 1576/89 nustatytų taisyklių prie šiame reglamente nustatytų taisyklių;

    b)

    tinkamai pagrįstais atvejais priimti nuo 17 ir 22 straipsnių leidžiančias nukrypti nuostatas;

    c)

    nustatyti spiritinių gėrimų sektoriui skirtą Bendrijos geografinių nuorodų simbolį.

    2.   Pagal 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą prireikus patvirtinamos priemonės, kuriomis siekiama išspręsti specifines praktinio pobūdžio problemas, pvz., tam tikrais atvejais, siekiant išvengti vartotojo suklaidinimo ir išlaikyti bei plėtoti Bendrijos spiritinių gėrimų etaloninius analizės metodus, įpareigoti etiketėse nurodyti gamybos vietą.

    3.   Spiritiniai gėrimai, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, gali būti toliau gaminami pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 iki 2009 m. gegužės 20 d. Spiritiniai gėrimai, kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, tačiau buvo pagaminti pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 prieš 2008 m. vasario 20 d. arba iki 2009 m. gegužės 20 d., gali būti toliau tiekiami į rinką, kol baigsis jų atsargos.

    29 straipsnis

    Panaikinimas

    1.   Reglamentas (EEB) Nr. 1576/89 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

    2.   Komisijos reglamentai (EEB) Nr. 2009/92 (13), (EB) Nr. 1267/94 (14) ir (EB) Nr. 2870/2000 (15) taikomi toliau.

    30 straipsnis

    Įsigaliojimas

    Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo 2008 m. gegužės 20 d.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Strasbūre 2008 m. sausio 15 d.

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkas

    H.-G. PÖTTERING

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    J. LENARČIČ


    (1)  OL C 324, 2006 12 30, p. 12.

    (2)  2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas.

    (3)  OL L 160, 1989 6 12, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. Stojimo aktu.

    (4)  OL L 105, 1990 4 25, p. 9. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2140/98 (OL L 270, 1998 10 7, p. 9).

    (5)  OL L 109, 2000 5 6, p. 29. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/68/EB (OL L 310, 2007 11 28, p. 11).

    (6)  OL L 184, 1988 7 15, p. 61. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

    (7)  OL L 336, 1994 12 23, p. 1.

    (8)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, 2006 12 20, p. 1).

    (9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

    (10)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006.

    (11)  OL L 40, 1989 2 11, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 92/10/EEB (OL L 6, 1992 1 11, p. 35).

    (12)  OL L 11, 1994 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2006 (OL L 386, 2006 12 29, p. 14).

    (13)  1992 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2009/92, nustatantis Bendrijos analizės metodus, taikytinus žemės ūkio kilmės etilo alkoholiui, naudojamam gaminant spiritinius gėrimus, aromatintus vynus, aromatintus vyno gėrimus ir aromatintus vyno kokteilius (OL L 203, 1992 7 21, p. 10).

    (14)  1994 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1267/94 dėl Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų dėl abipusio tam tikrų spiritinių gėrimų pripažinimo taikymo (OL L 138, 1994 6 2, p. 7). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1434/97 (OL L 196, 1997 7 24, p. 56).

    (15)  2000 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2870/2000, nustatantis spiritinių gėrimų analizės Bendrijos etaloninius metodus (OL L 333, 2000 12 29, p. 20). Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2091/2002 (OL L 322, 2002 11 27, p. 11).


    I PRIEDAS

    TECHNINIAI APIBRĖŽIMAI IR REIKALAVIMAI

    2 straipsnio 4 dalyje ir 7 straipsnyje nurodyti techniniai apibrėžimai ir reikalavimai yra tokie:

    1.

    Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis

    Žemės ūkio kilmės etilo alkoholis turi šias savybes:

    a)

    organoleptinės savybės: neaptinkama jokio kito skonio, išskyrus žaliavos skonį;

    b)

    minimali alkoholio koncentracija tūrio procentais: 96,0 % tūrio;

    c)

    maksimalus priemaišų kiekis:

    i)

    bendras rūgštingumas, išreikštas acto rūgšties gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 1,5;

    ii)

    esteriai, išreikšti etilo acetato gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 1,3;

    iii)

    aldehidai, išreikšti acetaldehido gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 0,5;

    iv)

    aukštesnieji alkoholiai, išreikšti 2–metil–1–propanolio gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 0,5;

    v)

    metanolis, išreikštas gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 30;

    vi)

    sausasis ekstraktas, išreikštas gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 1,5;

    vii)

    lakiosios bazės, kurių sudėtyje yra azoto, išreikštos azoto gramais absoliutaus alkoholio hektolitre: 0,1;

    viii)

    furfurolas: neaptinkamas.

    2.

    Žemės ūkio kilmės distiliatas

    Žemės ūkio kilmės distiliatas – alkoholinis skystis, išgautas distiliavimo būdu iš į Sutarties I priedą įtraukto žemės ūkio produkto ar produktų po jo (jų) alkoholinės fermentacijos, tačiau neturintis etilo alkoholio arba spiritinio gėrimo savybių, bet išlaikęs iš naudotos (-ų) žaliavos (-ų) išgautą aromatą ir skonį.

    Tais atvejais, kai yra nuoroda į naudotą žaliavą, tai distiliatas turi būti išgautas vien tik iš tos žaliavos.

    3.

    Saldinimas

    Saldinimas – vieno ar kelių šių produktų panaudojimas ruošiant spiritinius gėrimus:

    a)

    pusiau baltas cukrus, baltasis cukrus, aukščiausios rūšies baltasis cukrus, dekstrozė, fruktozė, gliukozės sirupas, cukraus tirpalas, invertuoto cukraus tirpalas, invertuotas cukraus sirupas, pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/111/EB dėl kai kurių žmonėms vartoti skirto cukraus rūšių (1) pateiktus apibrėžimus;

    b)

    rektifikuota koncentruota vynuogių misa, koncentruota vynuogių misa, šviežia vynuogių misa;

    c)

    degintas cukrus, t. y. produktas, gautas reguliuojamu būdu kaitinant vien tik sacharozę, be šarmų, mineralinių rūgščių ar kitokių cheminių priedų;

    d)

    medus pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/110/EB dėl medaus (2) pateiktą apibrėžimą;

    e)

    saldžiavaisio pupmedžio sirupas;

    f)

    kitos natūralios angliavandenių medžiagos, turinčios panašų poveikį kaip ir minėtieji produktai.

    4.

    Sumaišymas

    Sumaišymas – dviejų ar daugiau skirtingų gėrimų jungimas, siekiant gauti naują gėrimą.

    5.

    Alkoholio įpylimas

    Alkoholio įpylimas – žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) žemės ūkio kilmės distiliatų įpylimas į spiritinį gėrimą.

    6.

    Vandens pylimas

    Gaminant spiritinius gėrimus leidžiama įpilti vandens, bet tik tuo atveju, jei vandens kokybė atitinka nuostatas, priimtas įgyvendinant 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 80/777/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su natūralaus mineralinio vandens naudojimu ir prekyba, suderinimo (3) ir 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EEB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (4), ir dėl įpilto vandens nepasikeičia produkto pobūdis.

    Šis vanduo gali būti distiliuotas, demineralizuotas, išgrynintas ar suminkštintas.

    7.

    Derinimas

    Derinimas – dviejų ar daugiau tos pačios kategorijos spiritinių gėrimų, kurie skiriasi tik nereikšmingais sudėties ypatumais, kuriuos nulemia vienas ar daugiau toliau išvardytų veiksnių, sumaišymas:

    a)

    paruošimo būdas;

    b)

    naudoti distiliatoriai;

    c)

    brandinimo ar išlaikymo laikotarpis,

    d)

    geografinė gamybos vietovė.

    Taip pagamintas spiritinis gėrimas yra tos pačios kategorijos kaip ir originalus spiritinis gėrimas prieš derinimą.

    8.

    Brandinimas arba išlaikymas

    Brandinimas ar išlaikymas – procesas kurio metu leidžiama natūraliai vykti tam tikroms reakcijoms, laikant spiritinį gėrimą atitinkamoje taroje ir tokiu būdu jam suteikiant prieš tai nebuvusių organoleptinių savybių.

    9.

    Aromatizavimas

    Aromatizavimas – vienos ar kelių kvapiųjų medžiagų, apibrėžtų Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies a punkte, naudojimas gaminant spiritinį gėrimą.

    10.

    Dažymas

    Dažymas – vieno ar daugiau dažiklių, apibrėžtų 1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/36/EB dėl maisto produktuose naudojamų dažų (5) naudojimas gaminant spiritinį gėrimą.

    11.

    Alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais

    Alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais – gryno alkoholio, esančio tame produkte esant 20 C, tūrio santykis su visu to gaminio tūriu, esant tai pačiai temperatūrai.

    12.

    Lakiųjų medžiagų kiekis

    Lakiųjų medžiagų kiekis – lakiųjų medžiagų koncentracija spiritiniame gėrime, pagamintame vien tik distiliavimo būdu. Lakiosioms medžiagoms priskiriamos tik iš panaudotų žaliavų distiliavimo arba perdistiliavimo metu į produktą patenkančios medžiagos, išskyrus etilo alkoholį ir metanolį.

    13.

    Pagaminimo vieta

    Pagaminimo vieta – vieta arba regionas, kuriame įvyko gatavo produkto gamybos proceso etapas, suteikiantis spiritiniam gėrimui jo pobūdį ir pagrindines galutines savybes.

    14.

    Apibūdinimas

    Apibūdinimas – sąvokos, panaudotos ženklinime, pateikime, pakuotėje, gėrimo vežimo dokumentuose, komerciniuose dokumentuose, pirmiausia sąskaitose ir važtaraščiuose, taip pat jo reklamoje.

    15.

    Pateikimas

    Pateikimas – ženklinime, pateikime ir ant pakuočių panaudotos sąvokos, įskaitant reklamą ir pardavimo skatinimą, taip pat vaizdinėse ir panašiose priemonėse, įskaitant tarą ir uždarymo įtaisą.

    16.

    Ženklinimas

    Ženklinimas – visi aprašai ir kitos nuorodos, ženklai, dizainas ar prekių ženklai, skirti atskirti gėrimą ir kurie yra nurodomi ant tos pačios taros, įskaitant uždarymo įtaisus ar prie taros pritvirtintose etiketėse ir ant apdangos, juosiančios butelio kaklelį.

    17.

    Pakuotė

    Pakuotė – apsauginis įpakavimas, pvz., popierius, visų rūšių apvalkalai, kartonas ir dėžės, naudojamos vienam ar daugiau taros vienetams transportuoti ir (arba) parduoti.


    (1)  OL L 10, 2002 1 12, p. 53.

    (2)  OL L 10, p. 2002 1 12, p. 47.

    (3)  OL L 229, 1980 8 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

    (4)  OL L 330, 1998 12 5, p. 32. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

    (5)  OL L 237, 1994 9 10, p. 13. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.


    II PRIEDAS

    SPIRITINIAI GĖRIMAI

    Spiritinių gėrimų kategorijos

    1.   Romas

    a)

    Romas yra:

    i)

    spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik alkoholinio fermentavimo ir distiliavimo būdu iš melasos ar sirupo, gauto cukranendrių cukraus gamybos metu, arba iš pačių cukranendrių syvų, ir distiliuotas iki alkoholio koncentracijos, ne didesnės kaip 96 tūrio proc. taip, kad distiliatas turėtų išskirtines romui būdingas organopleptines savybes; arba

    ii)

    spiritinis gėrimas pagamintas vien tik alkoholinio fermentavimo ir distiliavimo būdu iš cukranendrių syvų ir pasižymintis romui būdingomis aromato savybėmis, kuriame lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 225 gramai hektolitre absoliutaus alkoholio. Šis spiritas gali būti pateikiamas į rinką naudojant žodžius „žemės ūkis“, apibrėžiančius prekinį pavadinimą „romas“, kartu su Prancūzijos užjūrio departamentų ir Madeiros autonominio regiono geografinėmis nuorodomis, įregistruotomis III priede.

    b)

    Minimali romo alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Neturi būti įpilta praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Romas nearomatizuojamas.

    e)

    Romas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

    f)

    III priedo 1 kategorijoje nurodytas geografines nuorodas galima papildyti žodžiu „traditionnel“, jei romas pagamintas distiliavimo būdu iki mažesnės kaip 90 tūrio proc. alkoholio koncentracijos po alkoholį išskiriančių medžiagų, kurių kilmės vieta yra išskirtinai atitinkama gamybos vieta, alkoholinės fermentacijos. Tokio romo lakiųjų medžiagų kiekis privalo būti 225 gramų ar daugiau absoliutaus alkoholio hektolitre, ir jis negali būti saldintas. Vartojant žodį „traditionnel“ nedraudžiama vartoti sąvokų „iš cukraus produktų“ ar „žemės ūkio“, kuriomis galima papildyti prekinį pavadinimą „romas“ ir geografines nuorodas.

    Ši nuostata neįtakoja žodžio „traditionnel“ vartojimo kitiems produktams, kuriems ji netaikoma, pagal jų savituosius kriterijus.

    2.   Whisky arba Whiskey

    a)

    Whisky arba whiskey yra spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik:

    i)

    distiliuojant iš maltų grūdų su kitų rūšių neskaldytais grūdais arba be jų pagamintą mentalą, kuris

    sucukrintas salykle esančia amilaze, su kitais natūraliais fermentais arba be jų,

    fermentuotas mielėmis;

    ii)

    distiliuotas vieną ar daugiau kartų iki ne didesnės kaip 94,8 tūrio proc. alkoholio koncentracijos taip, kad distiliatas išlaikytų naudotų žaliavų aromatą ir skonį;

    iii)

    galutinį distiliatą brandinant ne mažiau kaip trejus metus medinėse statinėse, kurių talpa neviršija 700 litrų.

    Galutinis distiliatas, į kurį gali būti įpilta tik vandens ir įdėta grynos karamelės (dažymui), išlaiko spalvą, kvapą ir skonį, gaunamus iš gamybos proceso, nurodyto i, ii ir iii punktuose.

    b)

    Whisky arba whiskey minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 40 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Whisky arba whiskey neturi būti saldinamas ar aromatizuojzmas ir turėti kitų, išskyrus gryną dažančią karamelę, priedų.

    3.   Stiprus grūdų gėrimas

    a)

    Stiprus grūdų gėrimas yra spiritinis gėrimas, pagamintas tik distiliuojant fermentuotą neskaldytų grūdų mentalą, ir turintis naudotų žaliavų suteiktų organoleptinių savybių.

    b)

    Išskyrus „Korn“, stipraus grūdų gėrimo minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Stiprus grūdų gėrimas nearomatizuojamas.

    e)

    Stiprus grūdų gėrimas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

    f)

    Kad stipriam grūdų gėrimui galėtų būti suteiktas prekinis pavadinimas „Grūdų brendis“, jis turi būti pagamintas distiliuojant fermentuotą neskaldytų grūdų mentalą iki ne didesnės kaip 95 tūrio proc. alkoholio koncentracijos ir turėti panaudotų žaliavų suteiktų organoleptinių savybių.

    4.   Vyno spiritas

    a)

    Vyno spiritas yra spiritinis gėrimas:

    i)

    gaminamas vien tik distiliuojant vyną arba spirituotą vyną, iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, arba perdistiliuojant vyno distiliatą iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos;

    ii)

    kurio lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 125 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

    iii)

    kurio metanolio kiekis neviršija 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

    b)

    Vyno spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Vyno spiritas nearomatizuojamas. Tai taikoma ir tradiciniams gamybos metodams.

    e)

    Vyno spiritas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

    f)

    Jei vyno spiritas buvo brandinamas, tai jis ir toliau gali būti pateikiamas į rinką kaip „vyno spiritas“, laikantis sąlygos, kad jis brandintas tiek laiko, kiek numatyta 5 kategorijai priskirtam spiritiniam gėrimui, arba ilgiau.

    5.   Brandy arba Weinbrand

    a)

    Brandy arba Weinbrand yra spiritinis gėrimas:

    i)

    pagamintas iš vyno spirito, jungto arba ne su vyno distiliatu, distiliuoto iki ne didesnės kaip 94,8 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, laikantis sąlygos, kad distiliato kiekis neviršytų 50 tūrio proc. galutiniame produkte esančio alkoholio;

    ii)

    brandintas ne mažiau kaip vienerius metus ąžuolinėse talpyklose arba ne mažiau kaip šešis mėnesius ąžuolinėse statinėse, kurių talpa mažesnė kaip 1 000 litrų;

    iii)

    kurio lakiųjų medžiagų, gautų vien tiktai distiliuojant ar perdistiliuojant naudotas žaliavas, kiekis yra ne mažesnis kaip 125 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

    iv)

    kurio metanolio kiekis neviršija 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

    b)

    Brandy arba Weinbrand minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 36 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Brandy ar Weinbrand nearomatizuojamas. Tai taikoma ir tradiciniams gamybos metodams.

    e)

    Brandy arba Weinbrand spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

    6.   Vynuogių išspaudų spiritas arba vynuogių išspaudos

    a)

    Vynuogių išspaudų spiritas arba vynuogių išspaudos yra spiritinis gėrimas, kuris atitinka šias sąlygas:

    i)

    pagamintas vien tik fermentuojant ir distiliuojant vynuogių išspaudas vandens garais tiesiogiai arba prieš tai įpylus vandens;

    ii)

    į vynuogių išspaudas gali būti įdėta nuosėdų, kurių kiekis neviršija 25 kg nuosėdų 100 kg sunaudotų vynuogių išspaudų;

    iii)

    iš nuosėdų gautas alkoholio kiekis gatavame produkte neviršija 35 % bendro alkoholio kiekio;

    iv)

    distiliuojama esant iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos išspaudoms;

    v)

    leidžiama perdistiliuoti iki tos pačios alkoholio koncentracijos;

    vi)

    lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 140 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio, o metanolio kiekis – ne didesnis kaip 1 000 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

    b)

    Vynuogių išspaudų spirito arba vynuogių išspaudų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Vynuogių išspaudų spiritas arba vynuogių išspaudos nearomatizuojami. Tai taikoma ir tradiciniams gamybos metodams.

    e)

    Vynuogių išspaudų spiritinis gėrimas arba išspaudos spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

    7.   Vaisių išspaudų spiritas

    a)

    Vaisių išspaudų spiritas yra spiritinis gėrimas, kuris atitinka šias sąlygas:

    i)

    gautas vien tik fermentuojant ir distiliuojant vaisių išspaudas, išskyrus vynuogių išspaudas, iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos;

    ii)

    minimalus lakiųjų medžiagų kiekis jame yra ne mažesnis kaip 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

    iii)

    metanolio kiekis neviršija 1 500 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

    iv)

    kaulavaisių išspaudų spiritinio gėrimo atveju vandenilio cianido kiekis neviršija 7 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

    v)

    leidžiama perdistiliuoti iki tos pačios alkoholio koncentracijos.

    b)

    Vaisių išspaudų spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Vaisių išspaudų spiritas nearomatizuojamas.

    e)

    Vaisių išspaudų spiritas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

    f)

    Prekinį pavadinimą sudaro vaisiaus pavadinimas, po kurio įrašoma „išspaudų spiritas“. Jei naudojamos kelių skirtingų vaisių išspaudos, suteikiamas prekinis pavadinimas „vaisių išspaudų spiritas“.

    8.   Razinų spiritas arba raisin brandy

    a)

    Razinų spiritas arba raisin brandy – tai spiritinis gėrimas, gautas vien tik distiliuojant alkoholinio rauginimo būdu fermentuotą Korinto juodųjų arba Aleksandrijos muskatinių veislių džiovintų vynuogių ekstraktą iki ne didesnės kaip 94,5 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, kad distiliatas turėtų naudotos žaliavos aromatą ir skonį.

    b)

    Razinų spirito arba raisin brandy minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Razinų spiritas arba raisin brandy nearomatizuojamas.

    e)

    Razinų spiritas arba raisin brandy savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

    9.   Vaisių spiritas

    a)

    Vaisių spiritas yra spiritinis gėrimas:

    i)

    pagamintas vien tik fermentuojant ir distiliuojant fermentuotą sultingų vaisių masę arba jų misą, uogas ar daržoves su kauliukais arba be kauliukų;

    ii)

    distiliuotas vieną ar daugiau kartų iki ne didesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, kad distiliatas išlaikytų naudotų žaliavų aromatą ir skonį;

    iii)

    kurio lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

    iv)

    kurio vandenilio rūgšties kiekis – kaulavaisių atveju – ne didesnis kaip 7 gramai hektolitre absoliutaus alkoholio.

    b)

    Metanolio kiekis vaisių spirituose neturi viršyti 1 000 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

    Tačiau šiuose vaisių spirituose maksimalus metanolio kiekis yra:

    i)

    1 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio, gauto iš šių vaisių ar uogų:

    slyvų (Prunus domestica L.),

    mirabelių (Prunus domestica L. var. syriaca (Borkh.), Janch. ex Mansf.),

    naminių slyvų (Prunus domestica L.),

    obuolių (Malus domestica Borkh.),

    kriaušių (Pyrus communis L.), išskyrus kriaušes „Williams“ (Pyrus communis L. cv „Williams“),

    aviečių (Rubus idaeus L.),

    gervuogių (Rubus fruticosus auct. aggr.),

    abrikosų (Prunus armeniaca L.),

    persikų (Prunus persica (L.) Batsch);

    ii)

    1 350 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio, gauto iš šių vaisių ar uogų:

    kriaušių „Williams“ (Pyrus communis L. cv „Williams“),

    raudonųjų serbentų (Ribes rubrum L.)

    juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.),

    šermukšnių (Sorbus aucuparia L.),

    šeivamedžio uogų (Sambucus nigra L.),

    svarainių (Cydonia oblonga Mill.),

    kadagio uogų (Juniperus communis L. ir (arba) Juniperus oxicedrus L.).

    c)

    Vaisių spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    d)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    e)

    Vaisių spiritas nearomatizuojamas.

    f)

    Vaisių spirito prekinis pavadinimas yra „spiritas“, prieš šiuos žodžius nurodant vaisių, uogų ar daržovių pavadinimą, pavyzdžiui: vyšnių spiritas arba kirsch, slyvų spiritas arba slyvinė, sirijietiškų slyvų, persikų, obuolių, kriaušių, abrikosų, figų, citrusinių vaisių ar vynuogių spiritas arba kitokių vaisių spiritas.

    Jis taip pat gali būti vadinamas wasser kartu su vaisiaus pavadinimu.

    Vaisiaus pavadinimas gali pakeisti pavadinimą „spiritas“, prieš kurį eina vaisiaus pavadinimas, tiktai šių vaisių atvejais:

    mirabelių (Prunus domestica L. var. syriaca (Borkh.), Janch. ex Mansf.),

    slyvų (Prunus domestica L.),

    naminių slyvų (Prunus domestica L.),

    arbuto vaisių (Arbutus unedo L.),

    obuolių „Golden Delicious“.

    Jei būtų grėsmė, kad galutinis vartotojas sunkiai supranta vieną iš šių prekinių pavadinimų, ženklinant pavartojamas žodis „spiritas“, kurį galima papildomai paaiškinti.

    g)

    Pavadinimas „Williams“ gali būti naudojamas kriaušių spiritiniam gėrimui apibūdinti, jei jo gamybai yra naudojamos tik „Williams“ veislės kriaušės.

    h)

    Jei kartu distiliuojami dviejų ar daugiau rūšių vaisiai, uogos ar daržovės, gaminys turi būti parduodamas atitinkamai „vaisių spirito“ arba „daržovių spirito“ pavadinimu. Pavadinime gali būti nurodyti vaisiai, uogos ar daržovės, surašyti pagal naudotą kiekį mažėjančia tvarka.

    10.   Sidro spiritas ir kriaušių spiritas

    a)

    Sidro spiritas ir kriaušių spiritas yra spiritiniai gėrimai:

    i)

    pagaminti vien tiktai distiliuojant sidrą arba kriaušių sidrą iki daugiausiai 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos taip, kad distiliatas turėtų distiliuojamų vaisių aromatą ir skonį;

    ii)

    kurių lakiųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 200 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

    iii)

    kurių metanolio kiekis neviršija 1 000 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

    b)

    Sidro spirito ir kriaušių spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Nei sidro spiritas, nei kriaušių spiritas nearomatizuojami.

    e)

    Sidro spiritas ir kriaušių spiritas spalvai koreguoti savo sudėtyje gali turėti tik pridėtos karamelės.

    11.   Medaus spiritas

    a)

    Medaus spiritas yra spiritinis gėrimas:

    i)

    gaminamas vien tik fermentuojant ir distiliuojant medaus misą;

    ii)

    distiliuojamas iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos taip, kad distiliatas turėtų iš naudotos žaliavos išgautas organoleptines savybes.

    b)

    Medaus spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Medaus spiritas nearomatizuojamas.

    e)

    Medaus spiritas savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

    f)

    Medaus spiritas gali būti saldinamas tik medumi.

    12.   Hefebrand arba nuosėdų spiritas

    a)

    Hefebrand arba nuosėdų spiritas yra spiritinis gėrimas, gaunamas vien tik distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos vyno arba fermentuotų vaisių nuosėdas.

    b)

    Hefebrand arba nuosėdų spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Hefebrand arba nuosėdų spiritas nearomatizuojamas.

    e)

    Hefebrand arba nuosėdų spiritas savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

    f)

    Hefebrand arba nuosėdų spirito prekinis pavadinimas papildomas naudotos žaliavos pavadinimu.

    13.   Bierbrand arba eau de vie de bière

    a)

    Bierbrand arba eau de vie de bière yra spiritinis gėrimas, išgautas vien tik tiesiogiai distiliuojant šviežią alų esant normaliam slėgiui iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos taip, kad išgautas distiliatas turėtų iš alaus išgautas organoleptines savybes.

    b)

    Bierbrand arba eau de vie de bière minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Bierbrand arba eau de vie de bière nearomatizuojami.

    e)

    Bierbrand arba eau de vie de bière savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

    14.   Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas

    a)

    Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas yra spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik fermentuojant ir distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos bulvinių saulėgrąžų gumbus (Helianthus tuberosus L.).

    b)

    Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spirito minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %.

    c)

    Neįpilama praskiesto arba nepraskiesto alkoholio, kaip apibrėžta I priedo 5 punkte.

    d)

    Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas nearomatizuojamas.

    e)

    Topinambur arba bulvinių saulėgrąžų spiritas savo sudėtyje spalvai koreguoti gali turėti tik pridėtos karamelės.

    15.   Degtinė

    a)

    Degtinė yra spiritinis gėrimas, gaminamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, gaunamo fermentavimo būdu, naudojant mieles iš:

    i)

    bulvių ir (arba) grūdų; arba

    ii)

    kitų žemės ūkio žaliavų,

    distiliuotas ir (arba) rektifikuotas taip, kad naudojamoms žaliavoms būdingos organoleptinės savybės ir fermentavimo metu susidariusių atliekinių produktų savybės būtų sumažintos atrankos būdu.

    Po šio proceso gali būti atliekamas perdistiliavimas ir (arba) apdorojimas atitinkamomis priemonėmis, įskaitant apdorojimą aktyvuota medžio anglimi, siekiant suteikti gaminiui savitas organoleptines savybes.

    Didžiausi priemaišų kiekiai turi atitikti I priede etilo alkoholiui nustatytus reikalavimus, išskyrus tai, kad likutinis metanolio kiekis galutiniame produkte neturi viršyti 10 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio.

    b)

    Degtinės minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Vienintelės kvapiosios medžiagos, kurios gali būti naudojamos, yra iš fermentuotų žaliavų išgautame distiliate esantys natūralių kvapiųjų medžiagų junginiai. Be to, gaminiui gali būti suteiktos savitos, skirtingos nuo vyraujančio aromato ir skonio, organoleptinės savybės.

    d)

    Degtinės, kuri nėra pagaminta išimtinai iš žaliavų, išvardytų a punkto i papunktyje, aprašyme, pateikime ir ženklinime nurodoma „pagaminta iš ...“ ir pateikiamas žaliavos, iš kurios pagamintas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis, pavadinimas. Ženklinimas atliekamas pagal Direktyvos 2000/13/EB 13 straipsnio 2 dalį.

    16.   Spiritas (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu

    a)

    Spiritas (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu, yra spiritinis gėrimas:

    i)

    pagamintas maceruojant ii punkte išvardytus iš dalies fermentuotus arba nefermentuotus vaisius arba uogas, į kuriuos papildomai galima įpilti ne daugiau kaip 20 litrų žemės ūkio kilmės etilo alkoholio arba spirito ir (arba) distiliato, gauto iš tos pačios rūšies vaisiaus 100 kg fermentuotų vaisių arba uogų, ir po to distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos;

    ii)

    išgautas iš šių vaisių ar uogų:

    gervuogių (Rubus fruticosus auct. aggr.),

    braškių (Fragaria spp.),

    mėlynių (Vaccinium myrtillus L.),

    aviečių (Rubus idaeus L.),

    raudonųjų serbentų (Ribes rubrum L.)

    dygiųjų slyvų (Prunus spinosa L.),

    sodinių šermukšnių (Sorbus aucuparia L.),

    naminių šermukšnių (Sorbus domestica L.),

    bugienio uogų (Ilex cassine L.),

    grūstinio šermukšnio (Sorbus torminalis (L.) Crantz),

    šeivamedžio uogų (Sambucus nigra L.),

    erškėtuogių (Rosa canina L.),

    juodųjų serbentų (Ribes nigrum L.),

    bananų (Musa spp.),

    pasifloros vaisių (Passiflora edulis Sims),

    raudonųjų spondijų (Spondias dulcis Sol. ex Parkinson),

    geltonųjų spondijų (Spondias mombin L).

    b)

    Spirito (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgauto maceravimo ir distiliavimo būdu, minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 %.

    c)

    Spiritas (prieš kurį nurodytas vaisiaus pavadinimas), išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu, nearomatizuojamas.

    d)

    Ženklinant ir pateikiant spiritą (prieš šį žodį nurodomas vaisiaus pavadinimas), gautą maceravimo ir distiliavimo būdu, frazė „išgautas maceravimo ir distiliavimo būdu“ turi būti vartojama jo apibūdinime, paeikime ar ženklinime, to paties šrifto, dydžio ir tos pačios spalvos rašmenimis bei tame pačiame matomame paviršiuje kaip ir frazė „spiritas (prieš šį žodį nurodomas vaisiaus ar uogos pavadinimas)“, o ant butelių – priekinėje etiketėje.

    17.   Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą)

    a)

    Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą) yra spiritinis gėrimas, išgaunamas žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje maceruojant nefermentuotus vaisius ir uogas, išvardytus šio priedo 16 kategorijos 2 papunktyje, arba daržoves, riešutus ar kitas augalines medžiagas, pavyzdžiui, prieskoninius augalus ar rožių lapelius, ir po to juos distiliuojant iki mažesnės kaip 86 tūrio proc. alkoholio koncentracijos.

    b)

    Geist (kartu nurodant naudotų vaisių ar žaliavos pavadinimą) minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 37,5 %.

    c)

    Geist (kartu nurodant naudoto vaisiaus ar žaliavos pavadinimą) nearomatizuojamas.

    18.   Gencijonų spiritinis gėrimas

    a)

    Gencijonų spiritinis gėrimas yra spiritinis gėrimas, gaminamas iš gencijonų distiliato, gauto iš fermentuotų gencijonų šaknų, įpylus arba neįpylus žemės ūkio kilmės etilo alkoholio.

    b)

    Gencijonų spiritinio gėrimo minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Gencijonų spiritinis gėrimas nearomatizuojamas.

    19.   Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai

    a)

    Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai yra spiritiniai gėrimai, gaminami aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį ir (arba) grūdų spiritą ir (arba) grūdų distiliatą kadagio (Juniperus communis L. ir (arba) Juniperus oxicedrus L.) uogomis.

    b)

    Kadagiais aromatizuotų spiritinių gėrimų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %.

    c)

    Kiti natūralūs ir (arba) tapatūs natūralioms medžiagoms kvapiųjų medžiagų pagrindai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, apibrėžti minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte, ir (arba) aromatiniai augalai arba jų dalys taip pat gali būti naudojami, tačiau turi jaustis kadagio organoleptinės savybės, net jei jos yra silpnos.

    d)

    Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai gali turėti prekinius pavadinimus Wacholder arba genebra.

    20.   Gin

    a)

    Gin yra kadagiais aromatizuotas spiritinis gėrimas, gaminamas kadagio uogomis (Juniperus communis L.) aromatizuojant tinkamų organoleptinių savybių turintį žemės ūkio kilmės etilo alkoholį.

    b)

    Gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Tik natūralūs ir (arba) ar tapatūs natūralioms medžiagoms kvapiųjų medžiagų pagrindai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, apibrėžti minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant gin, kad vyrautų kadagių skonis.

    21.   Distiliuotas gin

    a)

    Distiliuotas gin yra:

    i)

    kadagiais aromatizuotas spiritinis gėrimas, pagamintas vien tik perdistiliuojant tinkamų organoleptinių savybių atitinkamos kokybės žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, kurio etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 tūrio proc., tradiciškai naudojamuose gin gamybai distiliatoriuose, įdėjus kadagio uogų (Juniperus communis L.) ir kitokių natūralių augalų su sąlyga, kad vyrautų kadagių skonis; arba

    ii)

    distiliavimo produkto mišinys su tokios pat sudėties, grynumo ir alkoholio koncentracijos žemės ūkio kilmės etilo alkoholiu; natūralūs ir (arba) tapatūs natūralioms medžiagoms kvapiųjų medžiagų pagrindai, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, kaip nurodyta 20 kategorijos c punkte, taip pat gali būti naudojami distiliuotam gin aromatizuoti.

    b)

    Gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Gin, kuris yra gaunamas į žemės ūkio kilmės etilo alkoholį įpylus esencijų ar įdėjus kvapiųjų medžiagų, nėra laikomas distiliuotu gin.

    22.   London gin

    a)

    London gin yra distiliuoto gin rūšis:

    i)

    išgautas vien tik iš žemės ūkio kilmės alkoholio, kuriame maksimalus metanolio kiekis neviršija 5 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio, kuriam aromatas ir skonis suteikiamas vien tik perdistiliuojant tradiciniuose distiliatoriuose, naudojamuose etilo alkoholiui, naudojant visas reikiamas natūralias augalines medžiagas;

    ii)

    kurio gautame distiliate yra bent 70 tūrio proc. alkoholio;

    iii)

    kai papildomai įpilama žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, jis turi atitikti I priedo 1 punkte išvardytas savybes, tačiau didžiausias metanolio kiekis negali viršyti 5 gramų hektolitre absoliutaus alkoholio;

    iv)

    kuriame pridėtų saldinimo produktų kiekis neviršija 0,1 gramą cukrų litre galutinio produkto ir nėra dažiklių;

    v)

    kurio sudėtyje nėra kitų ingredientų, išskyrus vandenį.

    b)

    London gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Pavadinimas London gin gali būti papildytas žodžiu dry.

    23.   Kmynais aromatizuoti spiritiniai gėrimai:

    a)

    Kmynais aromatizuoti spiritiniai gėrimai yra spiritiniai gėrimai, gaminami aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį kmynais (Carum carvi L.).

    b)

    Kmynais aromatizuotų spiritinių gėrimų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %.

    c)

    Kiti natūralūs ar natūralioms medžiagoms tapatūs kvapiųjų medžiagų pagrindai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatai, apibrėžti minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami su sąlyga, kad kmynų skonis bus vyraujantis.

    24.   Akvavit arba aquavit

    a)

    Akvavit arba aquavit yra kmynais ir (arba) krapais aromatizuotas spiritinis gėrimas aromatizuotas augalų ar prieskonių distiliatu.

    b)

    Akvavit arba aquavit minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Kiti natūralūs ir (arba) natūralioms medžiagoms tapatūs kvapiųjų medžiagų pagrindai taip pat gali būti papildomai naudojami, kaip apibrėžiama Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir (arba)gali būti naudojami kvapiųjų medžiagų preparatai, apibrėžti tos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte, tačiau šiems gėrimams aromatą ir skonį daugiausia suteikia kmynų (Carum carvi L.) ir (arba) krapų (Anethum graveolens L.) sėklų distiliatai. Naudoti eterinius aliejus draudžiama.

    d)

    Karčiosios medžiagos neturi nustelbti skonio; sausojo ekstrakto kiekis neturi viršyti 1,5 gramų 100 mililitrų;

    25.   Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai

    a)

    Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai – tai spiritiniai gėrimai, gaminami aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį natūraliais tikrųjų anyžių (Illicium verum Hook f.), anyžių (Pimpinella anisum L.), paprastųjų pankolių (Foeniculum vulgare Mill.) ar kitokių augalų, kurių sudėtyje yra ta pati pagrindinė kvapioji medžiaga, ekstraktais, naudojant vieną iš šių procesų ar jų derinį:

    i)

    maceravimą ir (arba) distiliavimą;

    ii)

    redistiliavimą su sėklomis ir kitomis anksčiau nurodytų augalų dalimis;

    iii)

    įdedant anyžių aromato turinčių augalų natūralių distiliuotų ekstraktų.

    b)

    Anyžiais aromatizuotų spiritinių gėrimų minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

    c)

    Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant anyžiais aromatizuotus spiritinius gėrimus.

    d)

    Kitų natūralių augalų ekstraktai ar kvapiosios sėklos taip pat gali būti naudojamos laikantis sąlygos, tačiau anyžių skonis turi vyrauti.

    26.   Pastis

    a)

    Pastis yra spiritinis gėrimas, turintis natūralių paprastųjų saldymedžių šaknų (Glycyrrhiza spp.) ekstraktų, su kuriais į gėrimą patenka „halkonais“ vadinamų dažiklių ir glicirizo rūgšties, kurių mažiausias ir didžiausias kiekis turi būti atitinkamai 0,05 ir 0,5 gramo litre.

    b)

    Pastis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 40 %.

    c)

    Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant pastis.

    d)

    Pastis sudėtyje yra mažiau kaip 100 gramų cukraus litre, išreikštų invertuoto cukraus kiekiu, o mažiausias ir didžiausias anetolio kiekis yra atitinkamai 1,5 gramo ir 2 gramai litre.

    27.   Pastis de Marseille

    a)

    Pastis de Marseille yra pastis, kurio litre yra 2 gramai anetolio.

    b)

    Pastis de Marseille minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 45 %.

    c)

    Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant pastis de Marseille.

    28.   Anis

    a)

    Anis – tai anyžiais aromatizuotas spiritinis gėrimas, kuriam būdingos vien tik anyžių (Pimpinella anisum L) ir (arba) tikrųjų anyžių (Illicium verum Hook f.) ir (arba) pankolių (Foeniculum vulgare Mill.) suteiktos aromatinės savybės.

    b)

    Anis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %.

    c)

    Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant anis.

    29.   Distiliuotas anis

    a)

    Distiliuotas anis yra anis, kuriame yra naudojant 28 kategorijos a punkte nurodytas sėklas, o geografinių nuorodų atveju – mastiką ir kitas kvapiąsias sėklas, augalus ir vaisius, distiliuoto alkoholio, jeigu tokio alkoholio kiekis sudaro ne mažiau kaip 20 % distiliuoto anis alkoholio koncentracijos.

    b)

    Distiliuoto anis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 35 %.

    c)

    Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant distiliuotą anis.

    30.   Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter

    a)

    Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter yra spiritiniai gėrimai, kuriuose vyrauja kartus skonis, susidarantis aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį natūraliai kvapiųjų medžiagų pagrindais ir (arba) natūralioms medžiagoms tapačiais kvapiųjų medžiagų pagrindais, apibrėžtais Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose, ir (arba) kvapiųjų medžiagų preparatais, apibrėžtais minėtos direktyvos 1 straipsnio 2 dalies c punkte.

    b)

    Kartaus skonio spiritinių gėrimų arba bitter minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

    c)

    Kartaus skonio spiritiniai gėrimai arba bitter gali būti parduodami „amer“ arba bitter pavadinimais su kita sąvoka arba be jos.

    31.   Aromatizuota degtinė

    a)

    Aromatizuota degtinė – tai degtinė, kuriai suteiktas skirtingas nuo žaliavų suteikiamo vyraujantis aromatas.

    b)

    Aromatizuotos degtinės minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %.

    c)

    Aromatizuota degtinė gali būti saldinama, derinama, aromatizuojama, brandinama ar dažoma.

    d)

    Aromatizuota degtinė taip pat gali būti parduodama kartu su žodžiu „degtinė“ nurodant vyraujančio aromato pavadinimą.

    32.   Likeris

    a)

    Likeris yra spiritinis gėrimas:

    i)

    turintis tokį mažiausią cukraus kiekį, išreikštą invertuotu cukrumi:

    70 gramų litre vyšnių likeriuose, kuriuose etilo alkoholį sudaro vien tik vyšnių spiritas,

    80 gramų litre gencijonų arba panašiuose likeriuose, pagamintuose naudojant gencijonus arba panašius augalus kaip vienintelę kvapiąją medžiagą,

    100 gramų litre visais kitais atvejais;

    ii)

    kuris yra pagamintas aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį arba žemės ūkio kilmės distiliatą, arba vieną ar kelis spiritinius gėrimus, arba išvardytų produktų mišinį, pasaldintą ir įdedant žemės ūkio produktų arba maisto produktų, pavyzdžiui, grietinėlės, pieno ar kitų pieno produktų, vaisių, vyno arba aromatizuoto vyno, kaip apibrėžta 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1601/91, nustatančiame bendrąsias aromatizuotų vynų, aromatizuotų vyno gėrimų ir aromatizuotų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (1).

    b)

    Likerio minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

    c)

    Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindais ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte ir natūralioms tapatūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti minėtose direktyvos 1 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje, gali būti naudojami gaminant likerį.

    Tačiau natūralioms medžiagoms tapačių kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų, apibrėžtų Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje, naudojimas neleidžiamas gaminant šiuos likerius:

    i)

    vaisių likeriai:

    juodųjų serbentų,

    vyšnių,

    aviečių,

    šilkmedžio uogų,

    mėlynių,

    citrusinių vaisių,

    tekšių,

    arktinių raukšlėtųjų gervuogių,

    spanguolių,

    bruknių,

    dygliuotųjų šaltalankių,

    ananasų;

    ii)

    augalų likeriai:

    mėtų,

    gencijonų,

    anyžių,

    metėlių,

    gydomųjų augalų.

    d)

    Pateikiant Bendrijoje pagamintus likerius, kai buvo naudotas žemės ūkio kilmės etilo alkoholis, kad būtų atspindėti nusistovėję gamybos metodai gali būti vartojamos šios sudurtinės sąvokos:

    prune brandy,

    orange brandy,

    apricot brandy,

    cherry brandy,

    solbaerrom, taip pat vadinamo juodųjų serbentų romu.

    Dėl šių likerių ženklinimo ir pateikimo: likerius ženklinant sudurtinė sąvoka ženklinime turi būti nurodoma vienoje eilutėje vienodais tokio pat šrifto ir spalvos rašmenimis, o žodis „likeris“ turi būti įrašytas šalia ne mažesniais nei to šrifto rašmenimis. Jei alkoholis gautas iš kito nei nurodytas spiritinio gėrimo, apie jo kilmę turi būti nurodyta ženklinime tame pačiame regėjimo lauke, kuriame nurodyta sudurtinė sąvoka ir žodis „likeris“, nurodant žemės ūkio kilmės alkoholio rūšį arba įrašant žodžius „žemės ūkio kilmės alkoholis“, kiekvienu atveju nurodant „pagamintas iš“ ar „pagamintas naudojant“.

    33.   Crème de (po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas)

    a)

    Spiritinių gėrimų pavadinimas Créme de (po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas), išskyrus pieno produktus, taikomas likeriams, kuriuose minimalus cukraus kiekis, išreikštas invertuotu cukrumi, yra ne mažesnis kaip 250 gramų litre.

    b)

    Créme de (po kurio rašomas naudotų vaisių ar žaliavų pavadinimas) minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais yra 15 %.

    c)

    Créme de taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės šiam spiritiniam gėrimui.

    d)

    Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

    34.   Crème de cassis

    a)

    Crème de cassis yra juodųjų serbentų likeris, kuriame yra bent 400 gramų cukraus litre, išreikšto invertuotu cukrumi.

    b)

    Crème de cassis minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

    c)

    Crème de cassis taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

    d)

    Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

    35.   Guignolet

    a)

    Guignolet yra likeris, gautas maceruojant vyšnias žemės ūkio kilmės etilo alkoholyje.

    b)

    Guignolet minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

    c)

    Guignolet taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

    d)

    Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

    36.   Punch au rhum

    a)

    Punch au rhum yra likeris, kuriam alkoholio kiekį suteikia vien tiktai romas.

    b)

    Punch au rhum minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

    c)

    Punch au rhum taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

    d)

    Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

    37.   Sloe gin

    a)

    Sloe gin yra likeris, pagamintas maceruojant jame dygiąsias slyvas, taip pat galima pridėti dygiųjų slyvų sulčių.

    b)

    Sloe gin minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 25 %.

    c)

    Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant sloe gin.

    d)

    Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

    38.   Sambuca

    a)

    Sambuca yra bespalvis anyžių aromato likeris:

    i)

    kuriame yra anyžių (Pimpinella anisum L.), tikrųjų anyžių (Illicium verum L.) arba kitų kvapiųjų augalų distiliato;

    ii)

    kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 350 gramų cukraus litre;

    iii)

    kuriame natūralaus anetolio kiekis litre yra ne mažesnis kaip 1 gramas, bet ne didesnis kaip 2 gramai.

    b)

    Sambuca minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 38 %.

    c)

    Sambuca taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

    d)

    Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

    39.   Maraschino, Marrasquino arba Maraskino

    a)

    Maraschino, marrasquino arba maraskino yra bespalvis likeris, kuriam aromatą suteikia įmaišomas „marasca“ vyšnių distiliatas arba produkto, gauto iš žemės ūkio kilmės alkoholyje maceruotų vyšnių arba jų dalių, distiliatas, kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 250 gramų cukraus litre.

    b)

    Maraschino, marrasquino arba maraskino minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 24 %.

    c)

    Maraschino, marrasquino arba maraskino taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

    d)

    Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

    40.   Nocino

    a)

    Nocino yra likeris, kuriam aromatą suteikia įdedami maceruoti ir (arba) distiliuoti neprinokusių graikinių riešutų (Juglans regia L.) branduoliai, kuriame invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekis yra ne mažesnis kaip 100 gramų cukraus litre.

    b)

    Nocino minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %.

    c)

    Nocino taikomos 32 kategorijoje nustatytos kvapiųjų medžiagų pagrindų ir jų preparatų naudojimo taisyklės likeriams.

    d)

    Prekinis pavadinimas gali būti papildytas žodžiu „likeris“.

    41.   Kiaušininis likeris arba advocaat, arba avocat, arba advokat

    a)

    Kiaušininis likeris arba advocaat, arba avocat, arba advokat – tai aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, gaunamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) spirito, kurio ingredientai yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Invertuotu cukrumi išreikšto cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 gramų cukraus litre. Kiaušinių grynų trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 140 gramų litre galutinio produkto.

    b)

    Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies c punkto, kiaušininio likerio arba advocaat arba avocat arba advokat minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 14 %.

    c)

    Tik natūralūs arba natūralioms medžiagoms tapatūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i ir ii papunkčiuose ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant kiaušininį likerį arba advocaat arba avocat, arba advokat.

    42.   Likeris su kiaušiniais

    a)

    Likeris su kiaušiniais – tai aromatizuotas arba nearomatizuotas spiritinis gėrimas, gaunamas iš žemės ūkio kilmės etilo alkoholio ir (arba) spirito, kuriam būdingos sudėtinės dalys yra geros kokybės kiaušinių tryniai, kiaušinių baltymai ir cukrus arba medus. Invertuotu cukrumi išreikšto cukraus arba medaus kiekis turi būti ne mažesnis kaip 150 gramų litre. Kiaušinių trynių kiekis turi būti ne mažesnis kaip 70 gramų litre galutinio produkto.

    b)

    Likerio su kiaušiniais minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

    c)

    Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant likerį su kiaušiniais.

    43.   Mistrà

    a)

    Mistrà yra anyžių sėklomis arba natūraliu anetoliu aromatizuotas bespalvis spiritinis gėrimas:

    i)

    kuriame anetolio kiekis yra ne mažesnis kaip 1 gramas ir ne didesnis kaip 2 gramai litre;

    ii)

    kuriame taip pat gali būti kvapiųjų augalų distiliato;

    iii)

    kuriame nėra pridėta cukraus.

    b)

    Mistrà minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 40 %, o didžiausia – 47 %.

    c)

    Gaminant mistrà gali būti naudojamos tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte.

    44.   Väkevä glögi arba spritglögg

    a)

    Väkevä glögi arba spritglögg – tai spiritinis gėrimas gaminamas aromatizuojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį natūraliais arba natūraliems tapačiais gvazdikėlių ir (arba) cinamono aromatais, naudojant vieną iš šių procesų: maceravimo ir (arba) distiliavimo, alkoholio perdistiliavimo su aukščiau nurodytais augalais, įdedant natūralių ar tapačių natūraliems gvazdikėlių ar cinamono aromatų, arba šių metodų derinį.

    b)

    Väkevä glögi arba spritglögg minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 15 %.

    c)

    Laikantis Direktyvos 88/388/EEB nuostatų, gali būti naudojami kiti natūralūs arba tapatūs natūraliems aromatinių augalų ekstraktai, bet nurodytas prieskonių aromatas turi vyrauti.

    d)

    Vyno arba vyno produktų kiekis neviršija 50 % galutinio produkto.

    45.   Berenburg arba Beerenburg

    a)

    Berenburg arba Beerenburg yra spiritinis gėrimas:

    i)

    pagamintas naudojant žemės ūkio kilmės etilo alkoholį;

    ii)

    pagamintas maceruojant vaisius arba augalus arba jų dalis;

    iii)

    kuriame yra specifinių kvapiųjų medžiagų, distiliuotų iš gencijono šaknų (Gentiana lutea L.), kadagio uogų (Juniperus communis L.) ir lauro lapų (Laurus nobilis L.);

    iv)

    kuris gali būti nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos;

    v)

    kuris gali būti saldintas ne daugiau kaip 20 gramų litre invertuotu cukrumi išreikšto cukraus kiekiu.

    b)

    Berenburg arba Beerenburg minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 30 %.

    c)

    Tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, gali būti naudojami gaminant Berenburg arba Beerenburg.

    46.   Medaus arba midaus nektaras

    a)

    Medaus arba midaus nektaras yra spiritinis gėrimas, gaunamas aromatizuojant fermentuotos medaus misos ir medaus distiliato ir (arba) žemės ūkio kilmės etilo alkoholio mišinį, kuriame yra ne mažiau kaip 30 tūrio proc. fermentuotos medaus misos.

    b)

    Medaus arba midaus nektaro minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 22 %.

    c)

    Gaminant medaus arba midaus nektarą gali būti naudojamos tik natūralūs kvapiųjų medžiagų pagrindai ir jų preparatai, apibrėžti Direktyvos 88/388/EEB 1 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje ir 1 straipsnio 2 dalies c punkte, laikantis sąlygos, kad medaus skonis būtų vyraujantis.

    d)

    Medaus arba midaus nektaras gali būti saldinamas tik medumi.

    Kiti spiritiniai gėrimai

    1.

    Rum-Verschnitt yra gaminamas Vokietijoje ir gaunamas maišant romą su alkoholiu taip, kad mažiausiai 5 % alkoholio, esančio galutiniame produkte, būtų iš romo. Rum-Verschnitt minimali alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 37,5 %. Ženklinant ir pateikiant produktą Rum-Verschnitt, žodis Verschnitt turi būti įrašytas apraše, pateikiant ir ženklinant to paties šrifto, dydžio ir spalvos raidėmis bei toje pačioje eilutėje kaip ir žodis Rum; o jei tai yra butelis – pagrindinėje etiketėje. Jei šis produktas yra parduodamas už Vokietijos rinkos ribų, etiketėje turi būti nurodyta gėrimui pagaminti panaudotų alkoholio rūšių sudėtis.

    2.

    Slivovice yra gaminamas Čekijoje ir gaunamas prieš galutinį distiliavimą į slyvų distiliatą įpilant ne daugiau kaip 30 tūrio proc. alkoholio koncentracijos žemės ūkio kilmės alkoholio. Šis produktas turi būti aprašytas kaip „spiritinis gėrimas“, bet pavadinimas slivovice gali būti vartojamas taip pat, jį įrašant tame pačiame regėjimo lauke priekinėje etiketėje. Jei ši čekiška slivovice yra parduodama Bendrijoje, etiketėje turi būti nurodyta gėrimui pagaminti panaudotų alkoholio rūšių sudėtis. Ši nuostata nedaro poveikio vardo slivovice naudojimui vaisių spiritams pagal 9 kategoriją.


    (1)  OL L 149, 1991 6 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. Stojimo sutartimi.


    III PRIEDAS

    GEOGRAFINĖS NUORODOS

    Produkto kategorija

    Geografinė nuoroda

    Kilmės šalis (tiksli geografinė kilmė apibūdinta techninėje byloje)

    1.

    Romas

     

     

     

    Rhum de la Martinique

    Prancūzija

     

    Rhum de la Guadeloupe

    Prancūzija

     

    Rhum de la Réunion

    Prancūzija

     

    Rhum de la Guyane

    Prancūzija

     

    Rhum de sucrerie de la Baie du Galion

    Prancūzija

     

    Rhum des Antilles françaises

    Prancūzija

     

    Rhum des départements français d'outre-mer

    Prancūzija

     

    Ron de Málaga

    Ispanija

     

    Ron de Granada

    Ispanija

     

    Rum da Madeira

    Portugalija

    2.

    Whisky/Whiskey

     

     

     

    Scotch Whisky

    Didžioji Britanija (Škotija)

     

    Irish Whiskey/Uisce Beatha Eireannach/Irish Whiskey/Irish Whisky  (1)

    Airija

     

    Whisky español

    Ispanija

     

    Whisky breton/Whisky de Bretagne

    Prancūzija

     

    Whisky alsacien/Whisky d'Alsace

    Prancūzija

    3.

    Stiprus grūdų gėrimas

     

     

     

    Eau-de-vie de seigle de marque nationale luxembourgeoise

    Liuksemburgas

     

    Korn/Kornbrand

    Vokietija, Austrija, Belgija (vokiškai kalbanti bendruomenė)

     

    Münsterländer Korn/Kornbrand

    Vokietija

     

    Sendenhorster Korn/Kornbrand

    Vokietija

     

    Bergischer Korn/Kornbrand

    Vokietija

     

    Emsländer Korn/Kornbrand

    Vokietija

     

    Haselünner Korn/Kornbrand

    Vokietija

     

    Hasetaler Korn/Kornbrand

    Vokietija

     

    Samanė

    Lietuva

    4.

    Vyno spiritas

     

     

     

    Eau-de-vie de Cognac

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie des Charentes

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de Jura

    Prancūzija

     

    Cognac

    Prancūzija

     

    (Pavadinimas „Cognac“ gali būti papildytas tokiomis sąvokomis:

     

     

    Fine

    Prancūzija

     

    Grande Fine Champagne

    Prancūzija

     

    Grande Champagne

    Prancūzija

     

    Petite Fine Champagne

    Prancūzija

     

    Petite Champagne

    Prancūzija

     

    Fine Champagne

    Prancūzija

     

    Borderies

    Prancūzija

     

    Fins Bois

    Prancūzija

     

    Bons Bois)

    Prancūzija

     

    Fine Bordeaux

    Prancūzija

     

    Fine de Bourgogne

    Prancūzija

     

    Armagnac

    Prancūzija

     

    Bas-Armagnac

    Prancūzija

     

    Haut-Armagnac

    Prancūzija

     

    Armagnac-Ténarèze

    Prancūzija

     

    Blanche Armagnac

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de vin de la Marne

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de vin originaire d'Aquitaine

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de vin de Bourgogne

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de vin originaire du Centre-Est

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de vin originaire de Franche-Comté

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de vin originaire du Bugey

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de vin de Savoie

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de vin originaire des Coteaux de la Loire

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de vin des Côtes-du-Rhône

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de vin originaire de Provence

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de Faugères/Faugères

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de vin originaire du Languedoc

    Prancūzija

     

    Aguardente de Vinho Douro

    Portugalija

     

    Aguardente de Vinho Ribatejo

    Portugalija

     

    Aguardente de Vinho Alentejo

    Portugalija

     

    Aguardente de Vinho da Região dos Vinhos Verdes

    Portugalija

     

    Aguardente de Vinho da Região dos Vinhos Verdes de Alvarinho

    Portugalija

     

    Aguardente de Vinho Lourinhã

    Portugalija

     

    Сунгурларска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сунгурларе/Sungurlarska grozdova rakya/Grozdova rakya from Sungurlare

    Bulgarija

     

    Сливенска перла (Сливенска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сливен)/Slivenska perla (Slivenska grozdova rakya/Grozdova rakya from Sliven)

    Bulgarija

     

    Стралджанска Мускатова ракия/Мускатова ракия от Стралджа/Straldjanska Muscatova rakya/Muscatova rakya from Straldja

    Bulgarija

     

    Поморийска гроздова ракия/Гроздова ракия от Поморие/Pomoriyska grozdova rakya/Grozdova rakya from Pomorie

    Bulgarija

     

    Русенска бисерна гроздова ракия/Бисерна гроздова ракия от Русе/Russenska biserna grozdova rakya/Biserna grozdova rakya from Russe

    Bulgarija

     

    Бургаска Мускатова ракия/Мускатова ракия от Бургас/Bourgaska Muscatova rakya/Muscatova rakya from Burgas

    Bulgarija

     

    Добруджанска мускатова ракия/Мускатова ракия от Добруджа/Dobrudjanska muscatova rakya/muscatova rakya from Dobrudja

    Bulgarija

     

    Сухиндолска гроздова ракия/Гроздова ракия от Сухиндол/Suhindolska grozdova rakya/Grozdova rakya from Suhindol

    Bulgarija

     

    Карловска гроздова ракия/Гроздова Ракия от Карлово/Karlovska grozdova rakya/Grozdova Rakya from Karlovo

    Bulgarija

     

    Vinars Târnave

    Rumunija

     

    Vinars Vaslui

    Rumunija

     

    Vinars Murfatlar

    Rumunija

     

    Vinars Vrancea

    Rumunija

     

    Vinars Segarcea

    Rumunija

    5.

    Brandy/Weinbrand

     

     

     

    Brandy de Jerez

    Ispanija

     

    Brandy del Penedés

    Ispanija

     

    Brandy italiano

    Italija

     

    Brandy Αττικής/Brandy iš Atikos

    Graikija

     

    Brandy Πελοποννήσου/Brandy iš Peloponeso

    Graikija

     

    Brandy Κεντρικής Ελλάδας/Brandy iš Vidurio Graikijos

    Graikija

     

    Deutscher Weinbrand

    Vokietija

     

    Wachauer Weinbrand

    Austrija

     

    Weinbrand Dürnstein

    Austrija

     

    Pfälzer Weinbrand

    Vokietija

     

    Karpatské brandy špeciál

    Slovakija

     

    Brandy frankais/Brandy de France

    Prancūzija

    6.

    Vynuogių išspaudų spiritas

     

     

     

    Marc de Champagne/Eau-de-vie de marc de Champagne

    Prancūzija

     

    Marc d'Aquitaine/Eau-de-vie de marc originaire d'Aquitaine

    Prancūzija

     

    Marc de Bourgogne/Eau-de-vie de marc de Bourgogne

    Prancūzija

     

    Marc du Centre-Est/Eau-de-vie de marc originaire du Centre-Est

    Prancūzija

     

    Marc de Franche-Comté/Eau-de-vie de marc originaire de Franche-Comté

    Prancūzija

     

    Marc du Bugey/Eau-de-vie de marc originaire de Bugey

    Prancūzija

     

    Marc de Savoie/Eau-de-vie de marc originaire de Savoie

    Prancūzija

     

    Marc des Côteaux de la Loire/Eau-de-vie de marc originaire des Coteaux de la Loire

    Prancūzija

     

    Marc des Côtes-du-Rhône/Eau-de-vie de marc des Côtes du Rhône

    Prancūzija

     

    Marc de Provence/Eau-de-vie de marc originaire de Provence

    Prancūzija

     

    Marc du Languedoc/Eau-de-vie de marc originaire du Languedoc

    Prancūzija

     

    Marc d'Alsace Gewürztraminer

    Prancūzija

     

    Marc de Lorraine

    Prancūzija

     

    Marc d'Auvergne

    Prancūzija

     

    Marc du Jura

    Prancūzija

     

    Aguardente Bagaceira Bairrada

    Portugalija

     

    Aguardente Bagaceira Alentejo

    Portugalija

     

    Aguardente Bagaceira da Região dos Vinhos Verdes

    Portugalija

     

    Aguardente Bagaceira da Região dos Vinhos Verdes de Alvarinho

    Portugalija

     

    Orujo de Galicia

    Ispanija

     

    Grappa

    Italija

     

    Grappa di Barolo

    Italija

     

    Grappa piemontese/Grappa del Piemonte

    Italija

     

    Grappa lombarda/Grappa di Lombardia

    Italija

     

    Grappa trentina/Grappa del Trentino

    Italija

     

    Grappa friulana/Grappa del Friuli

    Italija

     

    Grappa veneta/Grappa del Veneto

    Italija

     

    Südtiroler Grappa/Grappa dell'Alto Adige

    Italija

     

    Grappa siciliana/Grappa di Sicilia

    Italija

     

    Grappa di Marsala

    Italija

     

    Τσικουδιά/Tsikoudia

    Graikija

     

    Τσικουδιά Κρήτης/Tsikoudia iš Kretos

    Graikija

     

    Τσίπουρο/Tsipouro

    Graikija

     

    Τσίπουρο Μακεδονίας/Tsipouro iš Makedonijos

    Graikija

     

    Τσίπουρο Θεσσαλίας/Tsipouro iš Tesalijos

    Graikija

     

    Τσίπουρο Τυρνάβου/Tsipouro iš Tyrnavos

    Graikija

     

    Eau-de-vie de marc de marque nationale luxembourgeoise

    Liuksemburgas

     

    Ζιβανία/Τζιβανία/Ζιβάνα/Zivania

    Kipras

     

    Törkölypálinka

    Vengrija

    9.

    Vaisių spiritas

     

     

     

    Schwarzwälder Kirschwasser

    Vokietija

     

    Schwarzwälder Mirabellenwasser

    Vokietija

     

    Schwarzwälder Williamsbirne

    Vokietija

     

    Schwarzwälder Zwetschgenwasser

    Vokietija

     

    Fränkisches Zwetschgenwasser

    Vokietija

     

    Fränkisches Kirschwasser

    Vokietija

     

    Fränkischer Obstler

    Vokietija

     

    Mirabelle de Lorraine

    Prancūzija

     

    Kirsch d'Alsace

    Prancūzija

     

    Quetsch d'Alsace

    Prancūzija

     

    Framboise d'Alsace

    Prancūzija

     

    Mirabelle d'Alsace

    Prancūzija

     

    Kirsch de Fougerolles

    Prancūzija

     

    Williams d'Orléans

    Prancūzija

     

    Südtiroler Williams/Williams dell'Alto Adige

    Italija

     

    Südtiroler Aprikot/Aprikot dell'Alto Adige

    Italija

     

    Südtiroler Mariule/Marille dell'Alto Adige

    Italija

     

    Südtiroler Kirsch/Kirsch dell'Alto Adige

    Italija

     

    Südtiroler Zwetschgeler/Zwetschgeler dell'Alto Adige

    Italija

     

    Südtiroler Obstler/Obstler dell'Alto Adige

    Italija

     

    Südtiroler Gravensteiner/Gravensteiner dell'Alto Adige

    Italija

     

    Südtiroler Golden Delicious/Golden Delicious dell'Alto Adige

    Italija

     

    Williams friulano/Williams del Friuli

    Italija

     

    Sliwovitz del Veneto

    Italija

     

    Sliwovitz del Friuli-Venezia Giulia

    Italija

     

    Sliwovitz del Trentino-Alto Adige

    Italija

     

    Distillato di mele trentino/Distillato di mele del Trentino

    Italija

     

    Williams trentino/Williams del Trentino

    Italija

     

    Sliwovitz trentino/Sliwovitz del Trentino

    Italija

     

    Aprikot trentino/Aprikot del Trentino

    Italija

     

    Medronho do Algarve

    Portugalija

     

    Medronho do Buçaco

    Portugalija

     

    Kirsch Friulano/Kirschwasser Friulano

    Italija

     

    Kirsch Trentino/Kirschwasser Trentino

    Italija

     

    Kirsch Veneto/Kirschwasser Veneto

    Italija

     

    Aguardente de pêra da Lousã

    Portugalija

     

    Eau-de-vie de pommes de marque nationale luxembourgeoise

    Liuksemburgas

     

    Eau-de-vie de poires de marque nationale luxembourgeoise

    Liuksemburgas

     

    Eau-de-vie de kirsch de marque nationale luxembourgeoise

    Liuksemburgas

     

    Eau-de-vie de quetsch de marque nationale luxembourgeoise

    Liuksemburgas

     

    Eau-de-vie de mirabelle de marque nationale luxembourgeoise

    Liuksemburgas

     

    Eau-de-vie de prunelles de marque nationale luxembourgeoise

    Liuksemburgas

     

    Wachauer Marillenbrand

    Austrija

     

    Szatmári Szilvapálinka

    Vengrija

     

    Kecskeméti Barackpálinka

    Vengrija

     

    Békési Szilvapálinka

    Vengrija

     

    Szabolcsi Almapálinka

    Vengrija

     

    Gönci Barackpálinka

    Vengrija

     

    Pálinka

    Vengrija

    Austrija (abrikosų spiritams, pagamintiems tik šiose žemėse: Žemutinėje Austrijoje, Burgenlande, Štirijoje, Vienoje)

     

    Bošácka Slivovica

    Slovakija

     

    Brinjevec

    Slovėnija

     

    Dolenjski sadjevec

    Slovėnija

     

    Троянска сливова ракия/Сливова ракия от Троян/Troyanska slivova rakya/Slivova rakya from Troyan

    Bulgarija

     

    Силистренска кайсиева ракия/Кайсиева ракия от Силистра/Silistrenska kaysieva rakya/Kaysieva rakya from Silistra

    Bulgarija

     

    Тервелска кайсиева ракия/Кайсиева ракия от Тервел/Tervelska kaysieva rakya/Kaysieva rakya from Tervel

    Bulgarija

     

    Ловешка сливова ракия/Сливова ракия от Ловеч/Loveshka slivova rakya/Slivova rakya from Lovech

    Bulgarija

     

    Pălincă

    Rumunija

     

    Ţuică Zetea de Medieşu Aurit

    Rumunija

     

    Ţuică de Valea Milcovului

    Rumunija

     

    Ţuică de Buzău

    Rumunija

     

    Ţuică de Argeş

    Rumunija

     

    Ţuică de Zalău

    Rumunija

     

    Ţuică Ardelenească de Bistriţa

    Rumunija

     

    Horincă de Maramureş

    Rumunija

     

    Horincă de Cămârzana

    Rumunija

     

    Horincă de Seini

    Rumunija

     

    Horincă de Chioar

    Rumunija

     

    Horincă de Lăpuş

    Rumunija

     

    Turţ de Oaş

    Rumunija

     

    Turţ de Maramureş

    Rumunija

    10.

    Sidro spiritas ir kriaušių spiritas

     

     

     

    Calvados

    Prancūzija

     

    Calvados Pays d'Auge

    Prancūzija

     

    Calvados Domfrontais

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de cidre de Bretagne

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de poiré de Bretagne

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de cidre de Normandie

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de poiré de Normandie

    Prancūzija

     

    Eau-de-vie de cidre du Maine

    Prancūzija

     

    Aguardiente de sidra de Asturias

    Ispanija

     

    Eau-de-vie de poiré du Maine

    Prancūzija

    15.

    Degtinė

     

     

     

    Svensk Vodka/Swedish Vodka

    Švedija

     

    Suomalainen Vodka/Finsk Vodka/Vodka of Finland

    Suomija

     

    Polska Wódka/Lenkiška degtinė

    Lenkija

     

    Laugarício Vodka

    Slovakija

     

    Originali lietuviška degtinė/Original Lithuanian vodka

    Lietuva

     

    Žolelių degtinė iš Šiaurės Palenkės žemumų, aromatizuota stumbražolės ekstraktu/Wódka ziolowa z Niziny Pólnocnopodlaskiej aromatyzowana ekstraktem z trawy żubrowej

    Lenkija

     

    Latvijas Dzidrais

    Latvija

     

    Rīgas Degvīns

    Latvija

     

    Estonian vodka

    Estija

    17.

    Geist

     

     

     

    Schwarzwälder Himbeergeist

    Vokietija

    18.

    Gencijonų spiritinis gėrimas

     

     

     

    Bayerischer Gebirgsenzian

    Vokietija

     

    Südtiroler Enziman/Genzians dell'Alto Adige

    Italija

     

    Genziana trentina/Genziana del Trentino

    Italija

    19.

    Kadagiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai

     

     

     

    Genièvre/Jenever/Genever

    Belgija, Nyderlandai, Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai), Vokietija (Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Žemutinės Saksonijos žemės)

     

    Genièvre de grains, Graanjenever, Graangenever

    Belgija, Nyderlandai, Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai)

     

    Jonge jenever, jonge genever

    Belgija, Nyderlandai

     

    Oude jenever, oude genever

    Belgija, Nyderlandai

     

    Hasseltse jenever/Hasselt

    Belgija (Haseltas, Zonhovenas, Dypenbėkas)

     

    Balegemse jenever

    Belgija(Balegemas)

     

    O' de Flander-Oost-Vlaamse Graanjenever

    Belgija (Rytų Flandrija)

     

    Peket-Pekêt/Pèket-Pèkèt de Wallonie

    Belgija (Valonijos regionas)

     

    Genièvre Flandres Artois

    Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai)

     

    Ostfriesischer Korngenever

    Vokietija

     

    Steinhäger

    Vokietija

     

    Plymouth Gin

    Didžioji Britanija

     

    Gin de Mahón

    Ispanija

     

    Vilniaus džinas/Vilnius Gin

    Lietuva

     

    Spišská borovička

    Slovakija

     

    Slovenská borovička Juniperus

    Slovakija

     

    Slovenská borovička

    Slovakija

     

    Inovecká borovička

    Slovakija

     

    Liptovská borovička

    Slovakija

    24.

    Akvavit/aquavit

     

     

     

    Dansk Akvavit/Dansk Aquavit

    Danija

     

    Svensk Aquavit/Svensk Akvavit/Swedish Aquavit

    Švedija

    25.

    Anyžiais aromatizuoti spiritiniai gėrimai

     

     

     

    Anís español

    Ispanija

     

    Anís Paloma Monforte del Cid

    Ispanija

     

    Hierbas de Mallorca

    Ispanija

     

    Hierbas Ibicencas

    Ispanija

     

    Évora anisada

    Portugalija

     

    Cazalla

    Ispanija

     

    Chinchón

    Ispanija

     

    Ojén

    Ispanija

     

    Rute

    Ispanija

     

    Janeževec

    Slovėnija

    29.

    Distiliuotas Anis

     

     

     

    Ouzo/Ούςο

    Kipras, Graikija

     

    Ούζο Μυτιλήνης/Ouzo iš Mitilene

    Graikija

     

    Ούζο Πλωμαρίου/Ouzo iš Plomario

    Graikija

     

    Ούζο Καλαμάτας/Ouzo iš Kalamatos

    Graikija

     

    Ούζο Θράκης/Ouzo iš Trakijos

    Graikija

     

    Ούζο Μακεδονίας/Ouzo iš Makedonijos

    Graikija

    30.

    Kartaus skonio spiritiniai gėrimai/bitter

     

     

     

    Demänovka bylinná horká

    Slovakija

     

    Rheinberger Kräuter

    Vokietija

     

    Trejos devynerios

    Lietuva

     

    Slovenska travarica

    Slovėnija

    32.

    Likeris

     

     

     

    Berliner Kümmel

    Vokietija

     

    Hamburger Kümmel

    Vokietija

     

    Münchener Kümmel

    Vokietija

     

    Chiemseer Klosterlikör

    Vokietija

     

    Bayerischer Kräuterlikör

    Vokietija

     

    Irish Cream

    Airija

     

    Palo de Mallorca

    Ispanija

     

    Ginjinha portuguesa

    Portugalija

     

    Licor de Singeverga

    Portugalija

     

    Mirto di Sardegna

    Italija

     

    Liquore di limone di Sorrento

    Italija

     

    Liquore di limone della Costa d'Amalfi

    Italija

     

    Genepì del Piemonte

    Italija

     

    Genepì della Valle d'Aosta

    Italija

     

    Benediktbeurer Klosterlikör

    Vokietija

     

    Ettaler Klosterlikör

    Vokietija

     

    Ratafia de Champagne

    Prancūzija

     

    Ratafia catalana

    Ispanija

     

    Anis português

    Portugalija

     

    Suomalainen Marjalikööri/Suomalainen Hedelmälikööri/Finsk Bärlikör/Finsk Fruktlikör/

    Finnish berry liqueur/Finnish fruit liqueur

    Suomija

     

    Grossglockner Alpenbitter

    Austrija

     

    Mariazeller Magenlikör

    Austrija

     

    Mariazeller Jagasaftl

    Austrija

     

    Puchheimer Bitter

    Austrija

     

    Steinfelder Magenbitter

    Austrija

     

    Wachauer Marillenlikör

    Austrija

     

    Jägertee/Jagertee/Jagatee

    Austrija

     

    Hüttentee

    Vokietija

     

    Allažu Kimelis

    Latvija

     

    Čepkelių

    Lietuva

     

    Demänovka Bylinný Likér

    Slovakija

     

    Polish Cherry

    Lenkija

     

    Karlovarská Hořká

    Čekija

     

    Pelinkovec

    Slovėnija

     

    Blutwurz

    Vokietija

     

    Cantueso Alicantino

    Ispanija

     

    Licor café de Galicia

    Ispanija

     

    Licor de hierbas de Galicia

    Ispanija

     

    Génépi des Alpes/Genepì degli Alpi

    Prancūzija, Italija

     

    Μαστίχα Χίου/Masticha iš Chios

    Graikija

     

    Κίτρο Νάξου/Kitro iš Naksos

    Graikija

     

    Κουμκουάτ Κέρκυρας/Koum Kouat iš Korfu

    Graikija

     

    Τεντούρα/Tentoura

    Graikija

     

    Poncha da Madeira

    Portugalija

    34.

    Crème de cassis

     

     

     

    Cassis de Bourgogne

    Prancūzija

     

    Cassis de Dijon

    Prancūzija

     

    Cassis de Saintonge

    Prancūzija

     

    Cassis du Dauphiné

    Prancūzija

     

    Cassis de Beaufort

    Liuksemburgas

    40.

    Nocino

     

     

     

    Nocino di Modena

    Italija

     

    Orehovec

    Slovėnija

    Kiti spiritiniai gėrimai

     

    Pommeau de Bretagne

    Prancūzija

     

    Pommeau du Maine

    Prancūzija

     

    Pommeau de Normandie

    Prancūzija

     

    Svensk Punsch/Swedish Punch

    Švedija

     

    Pacharán navarro

    Ispanija

     

    Pacharán

    Ispanija

     

    Inländerrum

    Austrija

     

    Bärwurz

    Vokietija

     

    Aguardiente de hierbas de Galicia

    Ispanija

     

    Aperitivo Café de Alcoy

    Ispanija

     

    Herbero de la Sierra de Mariola

    Ispanija

     

    Königsberger Bärenfang

    Vokietija

     

    Ostpreußischer Bärenfang

    Vokietija

     

    Ronmiel

    Ispanija

     

    Ronmiel de Canarias

    Ispanija

     

    Genièvre aux fruits/Vruchtenjenever/ Jenever met vruchten/Fruchtgenever

    Belgija, Nyderlandai, Prancūzija (Šiaurės (59) ir Pa de Kalė (62) departamentai), Vokietija (Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Žemutinės Saksonijos žemės)

     

    Domači rum

    Slovėnija

     

    Irish Poteen/Irish Póitín

    Airija

     

    Trauktinė

    Lietuva

     

    Trauktinė „Palanga“

    Lietuva

     

    Trauktinė „Dainava“

    Lietuva


    (1)  Geografinė nuoroda Irish Whiskey / Uisce Beatha Eireannach / Irish Whisky apima whisky / whiskey, pagamintus Airijoje ir Šiaurės Airijoje.


    Top