6.5.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 111/1

(1)

Piliečių žinių, gebėjimų ir kompetencijų tobulinimas ir pripažinimas yra itin svarbūs asmeniniam tobulėjimui, konkurencingumui, užimtumui ir socialinei sanglaudai Bendrijoje. Toks tobulėjimas ir pripažinimas turėtų palengvinti tarpvalstybinį darbuotojų ir besimokančiųjų mobilumą bei prisidėti tenkinant paklausos ir pasiūlos Europos darbo rinkoje poreikius. Todėl nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis turėtų būti skatinami bei gerinami galimybės mokytis visą gyvenimą bei visiems, įskaitant mažiau galimybių turinčius asmenis, ir kvalifikacijų naudojimas.

(2)

2000 m. Lisabonos Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad didesnis kvalifikacijų skaidrumas turėtų būti vienas svarbiausių elementų, reikalingų siekiant pritaikyti Bendrijos švietimo ir mokymo sistemas prie žinių visuomenės poreikių. Be to, Barselonos Europos Vadovų Taryba 2002 m. paragino artimiau bendradarbiauti universitetų sektoriuje ir padidinti skaidrumą bei pagerinti pripažinimo metodus profesinio mokymo srityje.

(3)

2002 m. birželio 27 d. Tarybos rezoliucijoje dėl mokymosi visą gyvenimą (4) Komisija kviečiama, artimai bendradarbiaujant su Taryba ir valstybėmis narėmis, rengti švietimo ir profesinio rengimo kvalifikacijų pripažinimo sąrangą, kuri remtųsi Bolonijos proceso pasiekimais ir skatintų panašią veiklą profesinio mokymo srityje.

(4)

2004 m. ir 2006 m. priimtose Tarybos ir Komisijos bendrosiose ataskaitose dėl darbo programos „Švietimas ir profesinis rengimas 2010“ įgyvendinimo pabrėžiamas poreikis rengti Europos kvalifikacijų sąrangą.

(5)

Kopenhagos proceso kontekste 2004 m. lapkričio 15 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų padarytose išvadose dėl būsimųjų prioritetų glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio mokymo srityje prioritetas teikiamas tam, kad būtų rengiama atvira ir lanksti, skaidrumu ir savitarpio pasitikėjimu pagrįsta Europos kvalifikacijų sąranga, kuri turėtų tapti bendruoju ir švietimo, ir profesinio rengimo srities orientyru.

(6)

Pagal 2004 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl bendrų Europos principų, taikomų vertinant ir pripažįstant neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, turėtų būti skatinamas neformaliojo mokymosi ir savišvietos pasiekimų pripažinimas.

(7)

2005 m. kovo mėn. ir 2006 m. kovo mėn. Briuselio Europos Vadovų Tarybose buvo pabrėžta Europos kvalifikacijų sąrangos priėmimo svarba.

(8)

Šioje rekomendacijoje atsižvelgiama į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas) (5) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (6).

(9)

Ši rekomendacija dera su Europos aukštojo mokslo erdvės sąranga ir aukštojo mokslo pakopų aprašais, dėl kurių, vykstant Bolonijos procesui, 2005 m. gegužės 19–20 d. susitikimo Bergene metu susitarė 45 Europos šalių už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai.

(10)

2004 m. gegužės 23–24 d. Tarybos išvadose dėl kokybės užtikrinimo profesinio mokymo srityje, 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/143/EB dėl tolesnio Europos bendradarbiavimo užtikrinant aukštojo mokslo kokybę (7) ir kokybės užtikrinimo Europos aukštojo mokslo erdvėje standartuose ir gairėse, dėl kurių už aukštąjį mokslą atsakingi ministrai susitarė Bergene, pateikiami bendri kokybės užtikrinimo principai, kuriais turėtų būti grindžiamas Europos kvalifikacijų sąrangos įgyvendinimas.

(11)

Ši rekomendacija nedaro poveikio 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (8), kuria nustatomos atitinkamų nacionalinės valdžios institucijų ir migrantų teisės ir pareigos, taikymui. Nuoroda į Europos kvalifikacijų sąrangoje nustatytus kvalifikacijų lygmenis neturėtų trukdyti patekti į darbo rinką tais atvejais, kai profesinės kvalifikacijos pripažintos remiantis Direktyva 2005/36/EB.

(12)

Šia rekomendacija siekiama parengti bendrą atskaitos sistemą, kuria būtų galima naudotis nustatant bendrojo lavinimo ar aukštojo mokslo, ar profesinio mokymo įvairių kvalifikacijų sistemų ir jų lygmenų atitikmenis. Taip bus padidintas piliečių kvalifikacijų, suteiktų laikantis įvairių valstybių narių tvarkos, skaidrumas, palyginamumas ir perkeliamumas. Iš esmės, kiekvienas kvalifikacijos lygmuo turėtų būti prieinamas įvairiais švietimo ir profesinės karjeros keliais. Be to, Europos kvalifikacijų sąranga turėtų sudaryti tarptautinėms sektorinėms organizacijoms galimybę susieti savo kvalifikacijų sistemas su bendruoju europiniu atskaitos tašku ir taip parodyti tarptautinių sektorinių kvalifikacijų ryšį su nacionalinėmis kvalifikacijų sistemomis. Todėl šia rekomendacija padedama siekti platesnių tikslų – skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir didinti darbuotojų bei besimokančiųjų galimybes įsidarbinti, jų mobilumą ir socialinę integraciją. Skaidrūs kokybės užtikrinimo principai ir keitimasis informacija parems jos įgyvendinimą padėdami sukurti tarpusavio pasitikėjimą.

(13)

Ši rekomendacija turėtų prisidėti prie švietimo ir profesinio rengimo sistemų atnaujinimo, prie švietimo ir profesinio rengimo ryšio su užimtumu gerinimo bei prie formalaus ir neformalaus mokymosi bei savišvietos sąsajų kūrimo, o dėl to taip pat būtų pripažįstami patirtimi įgyti mokymosi pasiekimai.

(14)

Ši rekomendacija nepakeičia ir neapibrėžia nacionalinių kvalifikacijų sistemų ir (arba) kvalifikacijų. Europos kvalifikacijų sąrangoje neapibrėžiamos specifinės kvalifikacijos ar asmens kompetencijos, todėl konkreti kvalifikacija turi būti derinama su tinkamu Europos kvalifikacijų sąrangos lygmeniu naudojantis atitinkamomis nacionalinėmis kvalifikacijų sistemomis.

(15)

Atsižvelgiant į neprivalomą jos pobūdį, ši rekomendacija atitinka subsidiarumo principą, nes remia ir papildo valstybių narių veiksmus palengvindama tolimesnį jų bendradarbiavimą, kuris didina skaidrumą ir skatina mobilumą bei mokymąsi visą gyvenimą. Ji turėtų būti įgyvendinta atsižvelgiant į nacionalinius teisės aktus ir praktiką.

(16)

Kadangi šios rekomendacijos tikslo, t.y. sukurti bendrą nuorodų sąrangą, veiksiančią kaip skirtingų kvalifikacijų sistemų ir jų lygių konvertavimo priemonė, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia rekomendacija neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

1)

naudoti Europos kvalifikacijų sąrangą kaip atraminę priemonę skirtingų kvalifikacijų sistemų kvalifikacijų lygmenims palyginti, taip pat skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir lygias galimybes žinių visuomenėje bei tolesnę Europos darbo rinkos integraciją, tuo pat metu gerbiant didelę nacionalinių švietimo sistemų įvairovę;

2)

iki 2010 m. susieti savo nacionalines kvalifikacijų sistemas su Europos kvalifikacijų sąranga, visų pirma – skaidriai nurodyti, kuriuos II priede nurodytus lygmenis atitinka jų kvalifikacijų lygmenys, ir, kai tikslinga, rengti nacionalines kvalifikacijų sąrangas remiantis nacionaliniais teisės aktais ir praktika;

3)

tinkamais atvejais patvirtinti priemones, kad iki 2012 m. visuose naujuose kompetentingų institucijų išduotuose kvalifikacijos suteikimo pažymėjimuose, diplomuose ir Europaso dokumentuose, naudojant nacionalines kvalifikacijų sistemas, būtų pateikta aiški nuoroda į atitinkamą Europos kvalifikacijų sąrangos lygmenį;

4)

nustatant ir aprašant kvalifikacijas naudoti mokymosi pasiekimais pagrįstus metodus, skatinti neformalaus mokymosi ir savišvietos pripažinimą remiantis bendraisiais Europos principais, įrašytais į 2004 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas, skiriant ypatingą dėmesį tiems asmenims, kurie labiausiai gali nukentėti nuo nedarbo ar nesaugių įdarbinimo formų, ir kurių atveju toks požiūris galėtų paskatinti mokymąsi visą gyvenimą bei padidinti galimybes patekti į darbo rinką;

5)

siejant aukštojo mokslo ir profesinio mokymo kvalifikacijas pagal nacionalines kvalifikacijų sistemas su Europos kvalifikacijų sąranga, skatinti ir taikyti III priede nustatytus švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo principus;

6)

paskirti nacionalinius koordinavimo punktus, susietus su atitinkamomis valstybių narių struktūromis ir reikalavimais, kurie remtų nacionalinių kvalifikacijų sistemų ir Europos kvalifikacijų sąrangos sąsajas ir kartu su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis teiktų gaires siekiant skatinti tų sąsajų kokybę ir skaidrumą.

Minėtų nacionalinių koordinavimo punktų uždaviniai turėtų būti bent tokie:

1)

padėti valstybėms narėms vykdyti pirmiau nurodytas užduotis, o tarptautinėms sektorinėms organizacijoms – naudoti Europos kvalifikacijų sąrangos atskaitos lygmenis ir principus, kaip nustatyta šioje rekomendacijoje, būtent – lengvinant bendradarbiavimą, keičiantis gera praktika ir išbandant (inter alia, taikant savanorišką tarpusavio vertinimą ir įgyvendinant bandomuosius projektus pagal Bendrijos programas), pradedant bendradarbiavimą su socialinio dialogo komitetais informavimo ir konsultavimosi tikslais, taip pat rengti pagalbinę bei konsultacinę medžiagą;

2)

iki 2009 m. balandžio 23 d. sudaryti Europos kvalifikacijų sąrangos patariamąją grupę (ją sudarytų valstybių narių atstovai ir prireikus dalyvautų Europos socialiniai partneriai bei kiti suinteresuoti asmenys), atsakingą už kvalifikacijų sistemų susiejimo su Europos kvalifikacijų sąranga proceso bendrą darnumą ir skaidrumo skatinimą;

3)

bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir pasikonsultavus su suinteresuotais asmenimis, tikrinti ir vertinti veiklą, kurios imtasi gavus šią rekomendaciją, įskaitant patariamosios grupės funkcijas ir veiklos trukmę, ir iki 2013 m. balandžio 23 d. pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie įgytą patirtį ir reikšmę ateičiai, o prireikus pateikti šios rekomendacijos įvertinimą ir pakeitimus;

4)

skatinti Europos kvalifikacijų sąrangos ir glaudžius esamų bei būsimų Europos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo bei rengimo kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemų ryšius, siekiant padidinti piliečių mobilumą ir palengvinti mokymosi pasiekimų pripažinimą.