Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32007R1182

2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1182/2007, nustatantis konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui, iš dalies keičiantis direktyvas 2001/112/EB bei 2001/113/EB ir reglamentus (EEB) Nr. 827/68, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2826/2000, (EB) Nr. 1782/2003 bei (EB) Nr. 318/2006 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2202/96

OL L 273, 2007 10 17, p. 1–30 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 30/06/2008; panaikino 32008R0361

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2007/1182/oj

17.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 273/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1182/2007

2007 m. rugsėjo 26 d.

nustatantis konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui, iš dalies keičiantis direktyvas 2001/112/EB bei 2001/113/EB ir reglamentus (EEB) Nr. 827/68, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2826/2000, (EB) Nr. 1782/2003 bei (EB) Nr. 318/2006 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2202/96

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

Šiuo metu vaisių ir daržovių sektorių reglamentuoja 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (2), 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (3) ir 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2202/96, nustatantis Bendrijos pagalbos schemą tam tikrų citrusų vaisių augintojams (4).

(2)

Atsižvelgiant į įgytą patirtį, būtina pakeisti vaisių ir daržovių sektoriuje taikomą tvarką, kad būtų pasiekti šie tikslai: pagerinti sektoriaus konkurencingumą ir orientaciją į rinką, siekiant padėti didinti produkcijos, kuri būtų konkurencinga ir vidaus, ir užsienio rinkose, tvarumą, sumažinti gamintojų pajamų svyravimą dėl krizių rinkoje, padidinti vaisių ir daržovių suvartojimą Bendrijoje ir tęsti veiksmus, kurių buvo imtasi sektoriuje siekiant tausoti ir saugoti aplinką.

(3)

Kadangi šių tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos pobūdžio, o Bendrija dėl tolesnių bendrų veiksmų būtinybės gali juos pasiekti geriau, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(4)

Komisija pateikė atskirą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą, kuriame iš pradžių galėtų būti numatytos tam tikros horizontalaus pobūdžio nuostatos, reglamentuojančios vaisių ir daržovių sektorių ir taikomos daugeliui kitų žemės ūkio produktų, visų pirma nuostatos dėl vadybos komiteto. Tokias nuostatas reglamentuose (EB) Nr. 2200/96 ir (EB) Nr. 2201/96 tikslinga palikti. Tačiau šios nuostatos turėtų būti atnaujintos, supaprastintos ir suderintos, kad jas būtų lengva įtraukti į reglamentą, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą.

(5)

Atsižvelgiant į dabartinio reglamentavimo pakeitimų apimtį ir siekiant aiškumo kitas vaisių ir daržovių sektoriui būdingas nuostatas būtina įtraukti į atskirą reglamentą. Jei tokios nuostatos tam tikra dalimi taip pat yra horizontalaus pobūdžio ir taikomos daugeliui kitų žemės ūkio produktų, pavyzdžiui, dėl prekybos standartų ir prekybos su trečiosiomis šalimis, jos taip pat turėtų būti atnaujintos ir supaprastintos, kad vėliau jas būtų lengva įtraukti į pirmiau nurodytą Reglamentą, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą. Todėl šiuo reglamentu neturėtų būti panaikinti arba pakeisti dabartiniai horizontalaus pobūdžio dokumentai, jei jie nėra pasenę ar nereikalingi arba dėl kurių pobūdžio sprendimas neturėtų būti priimamas Tarybos lygiu.

(6)

Šis reglamentas turėtų būti taikomas produktams, kuriems yra taikomas vaisių ir daržovių bei perdirbtų vaisių ir daržovių rinkų bendras rinkos organizavimas. Tačiau nuostatos dėl gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų bei susitarimų yra taikomos tik produktams, kuriems taikomas bendras vaisių ir daržovių rinkos organizavimas, ir šis atskyrimas turėtų būti išlaikytas. Bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo apimtis taip pat turėtų būti išplėsta ir apimti tam tikrus prieskoninius augalus, kad jiems būtų galima taikyti šią sistemą. Čiobreliams ir šafranui šiuo metu taikomas 1968 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 827/68 dėl bendro tam tikrų Sutarties II priede išvardytų produktų rinkos organizavimo (5), iš kurio dėl šios priežasties jie turėtų būti išbraukti.

(7)

Prekybos standartai, visų pirma susiję su produktų apibrėžtimi, kokybe, klasifikavimu, dydžiu, tara, pakavimu, saugojimu, gabenimu, pateikimu, prekyba ir ženklinimu, turėtų būti taikomi tik tam tikriems produktams, kad į rinką galėtų būti tiekiami vienodos ir tinkamos kokybės produktai. Be to, gali prireikti patvirtinti specialias priemones, visų pirma modernius analizės metodus ir kitas priemones atitinkamų standartų ypatybėms nustatyti, siekiant išvengti piktnaudžiavimo vartotojams pateikiamų produktų kokybe ir autentiškumu, bei svarbių rinkos trukdžių, kuriuos šis piktnaudžiavimas gali sukelti.

(8)

Šiuo metu 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų (6) ir 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/113/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių džemų, žele, marmeladų ir saldintos kaštonų tyrės (7) yra išdėstytos konkrečios nuostatos dėl šių produktų gamybos, sudėties ir ženklinimo. Tačiau tos taisyklės nėra visiškai atnaujintos siekiant atsižvelgti į atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius, ir todėl turėtų būti pakeistos siekiant sudaryti sąlygas tokiam atnaujinimui.

(9)

Vaisių ir daržovių gamybos bei pardavimo srityse turėtų būti visiškai atsižvelgta į aplinkos apsaugos aktualijas, įskaitant naudojamus auginimo būdus, atliekų tvarkymą ir iš rinkos pašalintų produktų naikinimą, ypač į vandens kokybės apsaugą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir kaimo vietovių išlaikymą.

(10)

Gamintojų organizacijos yra pagrindiniai vaisių ir daržovių sektoriaus reglamentavimo, kurio decentralizuotą veikimą jos užtikrina savo lygiu, organizavimo dalyviai. Nuolat didėjant paklausos koncentracijai, pasiūlos sutelkimas per šias organizacijas labiau tampa ekonomine būtinybe siekiant stiprinti gamintojų padėtį rinkoje. Toks sutelkimas turėtų būti vykdomas savanoriškai ir jo naudingumas įrodytas gamintojų organizacijų savo nariams teikiamų paslaugų apimtimi ir veiksmingumu. Kadangi gamintojų organizacijos veikia išskirtinai savo narių interesais, sprendžiant ekonominius klausimus jos turi būti laikomos veikiančiomis savo narių vardu ir jų naudai.

(11)

Patirtis rodo, kad gamintojų organizacijos yra tinkama priemonė pasiūlai sutelkti. Tačiau gamintojų organizacijos yra nevienodai paplitusios skirtingose valstybėse narėse. Siekiant toliau didinti gamintojų organizacijų patrauklumą, visais įmanomais atvejais turėtų būti numatytas didesnis jų veiklos lankstumas. Toks lankstumas visų pirma turėtų būti susijęs su gamintojų organizacijų produktų asortimentu, leidžiamo tiesioginio pardavimo apimtimi ir taisyklių taikymo išplėtimu jas taikant ne nariams ir, abiem atvejais jei įvykdomos būtinos sąlygos, leidimu gamintojų organizacijų asociacijoms vykdyti jų narių veiklą ir naudotis išorės paslaugomis, įskaitant dukterinių įmonių paslaugas.

(12)

Gamintojų organizacija neturėtų būti savo valstybės narės pripažinta galinčia prisidėti prie bendro rinkos organizavimo tikslų pasiekimo, jeigu jos įstatais nekeliami jai ir jos nariams tam tikri reikalavimai. Veiklos fondų kūrimui ir tinkamam funkcionavimui būtina, kad gamintojų organizacijos imtųsi atsakomybės apskritai už savo narių visą atitinkamą vaisių ir daržovių produkciją.

(13)

Valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, gamintojų grupėms, norinčioms pagal šį reglamentą įgyti gamintojų organizacijų statusą, turėtų būti leista pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, per kurį būtų teikiama nacionalinė ir Bendrijos finansinė parama tai gamintojų grupei laikantis tam tikrų įsipareigojimų.

(14)

Siekiant suteikti gamintojų organizacijoms didesnę atsakomybę, ypač už jų finansinius sprendimus, ir panaudoti joms skirtas viešąsias lėšas ateities reikalavimams, reikėtų nustatyti tų lėšų naudojimo sąlygas. Gamintojų organizacijų įkurtų veiklos fondų bendras finansavimas yra tinkamas sprendimas. Konkrečiais atvejais turėtų būti leidžiamas papildomas finansavimas. Siekiant kontroliuoti Bendrijos išlaidas, gamintojų organizacijoms, kurios įkuria veiklos fondus, reikia nustatyti aukščiausią teikiamos pagalbos ribą.

(15)

Regionuose, kuriuose gamybos organizavimas yra silpnas, turėtų būti leidžiama teikti papildomą nacionalinę finansinę paramą. Valstybių narių, esančių ypač nepalankioje padėtyje struktūriniu požiūriu, atveju ta parama turėtų būti Bendrijos kompensuojama.

(16)

Siekiant supaprastinti schemą ir sumažinti su ja susijusias išlaidas, gali būti naudinga, jei įmanoma, suderinti su veiklos fondų ir kaimo plėtros programų išlaidoms taikomais reikalavimais susijusias procedūras ir taisykles, reikalaujant, kad valstybės narės parengtų nacionalines veiklos programų strategijas.

(17)

Siekiant toliau skatinti gamintojų organizacijų ir jų asociacijų veiklos poveikį ir užtikrinti pageidautiną rinkos stabilumą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tam tikromis sąlygomis savo regione išplėsti taisyklių, ypač reglamentuojančių gamybą, pardavimą ir aplinkos apsaugą, kurias to regiono organizacija ar asociacija priėmė savo nariams, taikymą nariais nesantiems gamintojams. Esant tinkamam pagrindui, tam tikras išlaidas, atsirandančias dėl taisyklių taikymo išplėtimo, turėtų padengti suinteresuoti gamintojai, kadangi jie turėtų naudos iš taisyklių taikymo išplėtimo. Tačiau ekologiškų produktų gamintojams šis taisyklių taikymo išplėtimas neturėtų būti taikomas be didelės tokių gamintojų dalies sutikimo. Būtina sudaryti sąlygas skubiai išplėsti tokias taisykles taikant jas krizių prevencijai ir valdymai, siekiant greitai spręsti krizes.

(18)

Reglamentuose (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 2202/96 numatyta įvairių pagalbos schemų tam tikriems vaisiams ir daržovėms. Dėl šių schemų skaičiaus ir įvairovės jas tapo sudėtinga administruoti. Nors jos buvo skirtos konkretiems vaisiams ir daržovėms, jose nebuvo visapusiškai atsižvelgta į regionines gamybos sąlygas ir jos nebuvo taikomos visiems vaisiams bei daržovėms. Todėl tikslinga ieškoti kitokios priemonės vaisių ir daržovių augintojams remti.

(19)

Be to, pagalbos vaisiams ir daržovėms schemos nebuvo visapusiškai įtrauktos į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams (8). Dėl to kilo tam tikrų sunkumų ir suvaržymų administruojant tas schemas.

(20)

Todėl siekiant sukurti tiksliau orientuotą, bet lanksčią paramos vaisių ir daržovių sektoriui sistemą ir siekiant paprastumo, tikslinga panaikinti esamas pagalbos schemas ir vaisius bei daržoves visiškai įtraukti į schemą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 1782/2003. Šiuo tikslu būtina numatyti, kad ūkininkai, kurie referenciniu laikotarpiu augino vaisius ir daržoves, turėtų teisę dalyvauti bendrosios išmokos schemoje. Taip pat reikėtų numatyti, kad valstybės narės, remdamosi atitinkamu kiekvieno vaisių ir daržovių produkto rinkai tinkamu laikotarpiu, tinkamu tikslu bei nediskriminuojančiais kriterijais, galėtų nustatyti referencines sumas ir hektarų, už kuriuos gali būti teikiama bendrosios išmokos schemoje numatyta pagalba, skaičių. Turėtų būti leista taikyti bendrosios išmokos schemą vaisiais ir daržovėmis apsodintiems plotams, įskaitant plotus, kuriuose auginami daugiamečiai vaisiai ir daržovės, bei daigynus. Turėtų būti atitinkamai pakeistos nacionalinės viršutinės ribos. Siekiant atitinkamiems sektoriams suteikti laiko prisitaikyti prie jų integravimo į bendrosios išmokos schemą, turėtų būti numatyti pereinamieji laikotarpiai. Visų pirma turėtų būti numatyta nuostata atsietoms išmokoms už vaisius ir daržoves ir laikinai susietai pagalbai už plotą tam tikriems produktams, skirtiems perdirbimui, kurie atitiko galiojančių pagalbos schemų reikalavimus, bei braškėms ir avietėms. Pastariesiems produktams be Bendrijos pagalbos taip pat gali būti suteikta papildoma nacionalinė pagalba. Taip pat turėtų būti numatyta nuostata, leidžianti Komisijai priimti išsamias įgyvendinimo taisykles ir visas būtinas pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su tuo, kas pirmiau išdėstyta.

(21)

Vaisių ir daržovių auginimas yra neprognozuojamas, o produktai greitai genda. Perteklius, net jei jis nėra labai didelis, gali žymiai sutrikdyti rinką. Tam tikros pašalinimo iš rinkos schemos buvo taikomos, tačiau paaiškėjo, kad jas kiek sudėtinga administruoti. Kuo paprastesniu taikymo būdu turėtų būti įdiegtos kelios papildomos krizių valdymo priemonės. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad tinkamiausias būdas yra visų tokių priemonių įtraukimas į gamintojų organizacijų veiklos programas; jis taip pat turėtų padėti padidinti gamintojų organizacijų patrauklumą gamintojams. Tačiau siekiant krizių valdymo priemonių taikymą išplėsti gamintojų organizacijoms nepriklausantiems gamintojams, valstybės narės turėtų būti įgaliotos pereinamuoju laikotarpiu tokiais atvejais suteikti valstybės pagalbą. Tačiau ši pagalba turėtų būti mažesnė nei pagalba, kurią gauna gamintojų organizacijų nariai, kad narystė būtų patraukli. Tokios valstybės pagalbos veikimas turėtų būti peržiūrėtas pereinamojo laikotarpio pabaigoje.

(22)

Bulvių įtraukimas į Reglamente (EB) Nr. 1782/2003 nustatytą schemą reiškia, kad siekiant užtikrinti vienos bendros rinkos, grindžiamos bendromis kainomis, tinkamas veikimo sąlygas, valstybės pagalbą reglamentuojančios Sutarties nuostatos taip pat turėtų būti taikomos maistinėms bulvėms, atsižvelgiant į sektoriaus prisitaikymui numatytą pereinamąjį laikotarpį.

(23)

2000 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2826/2000 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo veiksmų vidaus rinkoje (9) numatoma, kad Bendrijos įnašai į tam tikrus skatinimo veiksmus sudaro iki 50 %. Siekiant skatinti vaikus švietimo įstaigose vartoti vaisius ir daržoves, šiuo atveju ši procentinė dalis turėtų būti padidinta skatinimui vartoti vaisius ir daržoves.

(24)

Atskirų ar jau grupes sudariusių ūkio subjektų iniciatyva įkurtos tarpšakinės organizacijos, jei joms priklauso didelė vaisių ir daržovių sektoriaus įvairių profesijų narių dalis, gali prisidėti prie elgsenos, kuria labiau atsižvelgiama į rinkos realijas, ir sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti komercinį požiūrį, kuris pagerins duomenų apie gamybą teikimą, visų pirma apie gamybos organizavimą, produktų pateikimą ir pardavimą. Kadangi šių organizacijų darbas gali bendrai padėti siekti Sutarties 33 straipsnio, ypač šio reglamento tikslų, turėtų būti galima, nustačius atitinkamas veiklos formas, suteikti specialų pripažinimą toms organizacijoms, kurios pateikia įrodymų, kad yra pakankamai atstovaujančios ir vykdo šiuos tikslus atitinkančią praktinę veiklą. Nuostatos dėl gamintojų organizacijų ir jų asociacijų priimtų taisyklių taikymo išplėtimo ir dėl tokio taikymo išplėtimo atsirandančių išlaidų padalijimo, atsižvelgiant į tai, kad siekiama panašių tikslų, turėtų būti taikomos ir tarpšakinėms organizacijoms.

(25)

Vienos bendros Bendrijos rinkos kūrimas susijęs su prekybos prie Bendrijos išorės sienų sistemos įdiegimu. Šioje prekybos sistemoje turėtų būti numatyti importo muitai, o ji pati turėtų iš esmės stabilizuoti Bendrijos rinką. Prekybos sistema turėtų būti pagrįsta įsipareigojimais, prisiimtais daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo metu.

(26)

Vaisių ir daržovių įvežimo kainos sistemai taikyti būtina priimti specialias nuostatas siekiant atsižvelgti į Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus.

(27)

Prekybos žemės ūkio produktais su trečiosiomis šalimis apimties stebėsenai vykdyti gali prireikti įdiegti kai kurių produktų importo ir eksporto licencijų sistemas, įskaitant garantijas, siekiant užtikrinti, kad sandoriai, dėl kurių išduodamos tokios licencijos, yra faktiškai vykdomi. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įdiegti licencijų sistemas tokiems produktams.

(28)

Siekiant išvengti žalingo poveikio Bendrijos rinkai, kurį galėtų sukelti tam tikrų žemės ūkio produktų importas, arba tokį poveikį neutralizuoti, tokių produktų importui turėtų būti taikomas papildomas muitas, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos.

(29)

Tam tikromis sąlygomis tikslinga Komisijai suteikti įgaliojimus atidaryti ir administruoti tarifines kvotas pagal tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal Sutartį arba pagal kitus Tarybos aktus.

(30)

Muitų sistema leidžia atsisakyti visų kitų apsaugos priemonių prie Bendrijos išorės sienų. Vidaus rinka ir muitų mechanizmas išskirtinėmis aplinkybėms galėtų būti nepakankami. Tokiais atvejais tam, kad Bendrijos rinka neliktų be apsaugos nuo galimų sutrikimų, Bendrija turėtų turėti galimybę nedelsdama imtis visų būtinų priemonių. Tokios priemonės turėtų atitikti Bendrijos tarptautinius įsipareigojimus.

(31)

Siekiant užtikrinti, kad ši prekybos tvarka galėtų tinkamai veikti, turėtų būti numatytas įvežimo perdirbti arba išvežimo perdirbti susitarimų reglamentavimas arba jų uždraudimas, kai tai reikalinga dėl rinkoje susidariusios padėties.

(32)

Siekiant, kad ir toliau būtų suteikiamas teisinis pagrindas eksporto grąžinamosioms išmokoms cukrui, naudojamam perdirbant tam tikrus vaisius ir daržoves, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2201/96, kuris turi būti panaikintas, 16 straipsnio 1 dalies b punkte, atitinkamų produktų sąrašas turėtų būti įtrauktas į 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo VII priede pateiktą sąrašą (10).

(33)

Direktyvos 2001/112/EB bei 2001/113/EB ir reglamentai (EEB) Nr. 827/68, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2826/2000, (EB) Nr. 1782/2003 bei (EB) Nr. 318/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(34)

Kadangi bendra žemės ūkio produktų rinka nuolat vystosi, valstybės narės ir Komisija turėtų nuolat informuoti viena kitą apie svarbius įvykius.

(35)

Teikiant nacionalinę pagalbą, kiltų pavojus bendromis kainomis grindžiamos vienos bendros rinkos tinkamam veikimui. Todėl produktams, kuriems taikomas šis reglamentas, paprastai turėtų būti taikomos valstybės pagalbą reglamentuojančios Sutarties nuostatos. Tačiau turėtų būti numatyta nuostata dėl vienkartinės valstybės pagalbos pomidorų perdirbimo sektoriui Italijoje ir Ispanijoje, siekiant paremti sektoriaus pritaikymą prie šio reglamento nuostatų.

(36)

Išlaidas, kurias valstybės narės patiria vykdydamos su šiuo reglamentu susijusius įsipareigojimus, Bendrija turėtų finansuoti pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (11).

(37)

Vaisių ir daržovių sektoriaus reglamentavimo sistema numatomos tam tikros pareigos. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių pareigų, būtina kontrolė, o tais atvejais, kai jų nesilaikoma, būtina taikyti sankcijas. Todėl Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti atitinkamas taisykles, įskaitant ir nepagrįstų išmokų susigrąžinimo taisykles bei taisykles dėl valstybių narių įsipareigojimų teikti ataskaitas. Specialios vaisių ir daržovių sektoriaus inspektorių grupės pagal naująją tvarką nebus reikalingos ir todėl turėtų būti panaikintos.

(38)

Reglamentu (EB) Nr. 2202/96 nustatyta pagalbos schema turi būti panaikinta. Taigi šis reglamentas nebeteks prasmės, todėl turėtų būti panaikintas.

(39)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12).

(40)

Siekiant supaprastinti esamą tvarką, atskiri komitetai šviežiems vaisiams ir daržovėms bei perdirbtiems vaisiams ir daržovėms turėtų būti panaikinti, o vietoj jų Tarybos reglamente (EB) Nr. 2200/96 turėtų būti numatytas bendro vaisių ir daržovių komiteto steigimas.

(41)

Keičiant dabartines priemones šiame reglamente numatytomis priemonėmis gali iškilti sunkumų, kurie nėra nagrinėjami šiame reglamente. Siekiant išspręsti tokius sunkumus, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė patvirtinti pereinamojo laikotarpio priemones. Be to, turėtų būti numatytas gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų, pripažįstamų pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96, tolesnio pripažinimas ir galimas veiksmų programų, patvirtintų pagal tą reglamentą, tolesnis vykdymas, bei panašios nuostatos dėl gamintojų grupių, pripažįstamų pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 ir jų pripažinimo planų.

(42)

Iš esmės šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d. Tačiau siekiant išvengti pagalbos perdirbtų vaisių ir daržovių produktams bei citrusų vaisiams schemų įgyvendinimo nutraukimo nepasibaigus prekybos metams, tokias pagalbos schemas turėtų būti leidžiama taikyti iki 2007–2008 prekybos metų pabaigos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVADINĖS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomos konkrečios taisyklės, taikomos Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje išvardytiems produktams.

Tačiau šio reglamento III ir IV antraštinės dalys taikomos tik produktams, išvardytiems Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir (arba) tokiems produktams, kurie skirti tik perdirbimui.

43 straipsnis taip pat taikomas šviežioms arba atšaldytoms bulvėms, klasifikuojamoms KN 0701 pozicijoje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

PRODUKTŲ KLASIFIKAVIMAS

2 straipsnis

Prekybos standartai

1.   Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje išvardyti produktai, kurie skirti švieži parduoti vartotojui, gali būti parduodami tik geros ir prekinės kokybės ir jei yra nurodyta kilmės šalis.

2.   Komisija gali priimti prekybos rinkoje standartų nuostatas vienam arba keliems produktams, išvardytiems Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje.

3.   Tai vykdydama Komisija atsižvelgia į Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) priimtas rekomendacijas dėl standartų.

4.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti prekybos standartai:

a)

taikomi visuose prekybos etapuose, įskaitant importą ir eksportą, išskyrus atvejus, kai Komisija numato kitaip;

b)

nustatomi visų pirma atsižvelgiant į atitinkamų produktų specifiką, poreikį užtikrinti šių produktų sklandaus realizavimo rinkoje sąlygas bei vartotojų norą gauti pakankamą ir skaidrią informaciją apie produktą, visų pirma apie produkto kilmės šalį, klasę ir, atitinkamas atvejais, rūšis (ar prekės rūšį);

c)

gali būti visų pirma susiję su kokybe, klasifikavimu, dydžiu, tara, pakavimu, saugojimu, gabenimu, pateikimu, prekyba ir ženklinimu.

5.   Produktų, kuriems taikomi priimti prekybos standartai, turėtojas negali tokių produktų viešai pateikti pardavimui arba siūlyti juos parduoti, arba tiekti ar kitu būdu pateikti juos į rinką Bendrijoje nesilaikydamas tų standartų. Turėtojas atsako už tai, kad būtų laikomasi tokių standartų.

6.   Nepažeidžiant jokių konkrečių nuostatų, kurias Komisija gali priimti pagal 42 straipsnį, valstybės narės remdamosi rinkos analize pasirinktinai tikrina, ar tie produktai atitinka tuos prekybos standartus. Vykdant šiuos patikrinimus daugiausia dėmesio skiriama etapui prieš produktų išvežimą iš gamybos vietų, kai tie produktai yra pakuojami arba pakraunami. Produktai iš trečiųjų šalių tikrinami prieš išleidžiant juos į laisvą apyvartą.

7.   Kol bus priimti nauji prekybos standartai, toliau taikomi prekybos standartai, parengti pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 ir Reglamentą (EB) Nr. 2201/96.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

GAMINTOJŲ ORGANIZACIJOS

I SKYRIUS

Reikalavimai ir pripažinimas

3 straipsnis

Reikalavimai

1.   Šiame reglamente gamintojų organizacija yra juridinis asmuo arba aiškiai apibrėžta juridinio asmens dalis, atitinkantis (atitinkanti) šiuos reikalavimus:

a)

įsteigta ūkininkų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio a dalyje, auginančių vieną ar daugiau iš Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų ir (arba) tokius produktus, skirtus tik perdirbimui, iniciatyva;

b)

jos tikslas – skatinti aplinkos apsaugos požiūriu patikimos auginimo praktikos, gamybos metodų ir atliekų tvarkymo praktikos naudojimą, ypač siekiant apsaugoti vandens, dirvožemio ir kraštovaizdžio kokybę, išsaugoti ar puoselėti biologinę įvairovę;

c)

ji siekia vieno ar keleto iš šių tikslų:

i)

užtikrinimas, kad gamyba būtų planuojama ir pritaikoma prie paklausos, ypač kokybės ir kiekio atžvilgiu;

ii)

savo narių pagamintų produktų pasiūlos koncentracija ir pateikimas į rinką;

iii)

gamybos išlaidų optimizavimas ir gamintojo kainų stabilizavimas;

d)

jos įstatuose numatyti 2 dalyje nurodyti konkretūs reikalavimai; ir

e)

atitinkamos valstybės narės buvo pripažinta pagal 4 straipsnį.

2.   Pagal gamintojų organizacijos įstatus reikalaujama, kad gamintojai nariai visų pirma:

a)

taikytų gamintojų organizacijos priimtas taisykles, susijusias su duomenų apie gamybą teikimu, gamyba, prekyba ir aplinkos apsauga;

b)

priklausytų tik vienai gamintojų organizacijai atitinkamo ūkio gaminamo 1 dalies a punkte nurodyto produkto atžvilgiu;

c)

visą atitinkamą produkciją parduotų per gamintojų organizaciją;

d)

teiktų gamintojų organizacijos statistikos tikslais reikalaujamą informaciją, ypač apie auginimo plotus, užauginamus kiekius, derlingumą ir tiesioginį pardavimą;

e)

mokėtų asociacijos įstatuose numatytus finansinius įnašus 8 straipsnyje numatytam veiklos fondui sukurti ir papildyti.

3.   Nepaisant 2 dalies c punkto, jei gamintojų organizacija įgalioja ir jei tai atitinka gamintojų organizacijos nustatytas sąlygas bei nuostatas, gamintojai nariai gali:

a)

parduoti ne daugiau kaip fiksuotą savo produkcijos ir (arba) produktų procentinę dalį tiesiogiai savo ūkyje ir (arba) už savo ūkio ribų vartotojų asmeniniam vartojimui; šią procentinę dalį nustato valstybė narė ir jis negali būti mažesnis kaip 10 %;

b)

patys arba per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti nedidelius palyginti su savo organizacijos parduodamomis apimtimis produktų kiekius;

c)

savarankiškai ar per savo gamintojų organizacijos paskirtą kitą gamintojų organizaciją parduoti produktus, kurių dėl jų savybių paprastai tos organizacijos komercinė veikla neapima.

4.   Gamintojų organizacijos įstatuose taip pat numatoma:

a)

2 dalyje nurodytų taisyklių nustatymo, priėmimo ir keitimo tvarka;

b)

gamintojų organizacijai finansuoti reikalingi narių finansiniai įnašai;

c)

taisyklės, leidžiančios gamintojams nariams demokratiškais būdais kruopščiai tikrinti savo organizaciją ir jos sprendimus;

d)

sankcijos už įsipareigojimų pagal įstatus pažeidimus, ypač už finansinių įnašų nesumokėjimą arba gamintojų organizacijos nustatytų taisyklių pažeidimus;

e)

naujų narių priėmimo taisyklės, visų pirma minimalus narystės laikotarpis;

f)

organizacijos veikimui būtinos apskaitos ir biudžeto taisyklės.

5.   Ekonominių klausimų srityje gamintojų organizacijos laikomos veikiančiomis savo narių vardu ir jų naudai.

4 straipsnis

Pripažinimas

1.   Valstybės narės, pripažįsta 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas gamintojų organizacijas, kurios kreipiasi dėl tokio pripažinimo, jeigu:

a)

jos atitinka straipsnyje nustatytus reikalavimus ir pateikia atitinkamus įrodymus;

b)

jos turi minimalų narių skaičių ir minimalią parduodamos produkcijos apimtį arba vertę, kuriuos nustato valstybės narės, ir pateikia atitinkamus įrodymus;

c)

yra pakankamai įrodymų, kad laiko ir efektyvumo bei tiekimo sutelktumo požiūriu jos gali vykdyti savo veiklą tinkamai; todėl šiuo tikslu valstybės narės gali nuspręsti, kokius 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus produktus ar produktų grupes turėtų apimti gamintojų organizacijos veiklos sritis;

d)

jos veiksmingai padeda savo nariams gauti techninę pagalbą naudojant aplinkos apsaugos požiūriu patikimą auginimo praktiką;

e)

jos, jei to reikia, veiksmingai aprūpina savo narius, techninėmis jų produktų surinkimo, laikymo, pakavimo ir pardavimo priemonėmis;

f)

jos užtikrina tinkamą savo veiklos komercinį ir buhalterinį valdymą; ir

g)

jos neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant Sutarties 33 straipsnio tikslų.

2.   Valstybės narės:

a)

sprendžia, ar pripažinti gamintojų organizaciją, per tris mėnesius nuo prašymo su visais atitinkamais įrodymais pateikimo;

b)

atlieka reguliarius patikrinimus, kad įsitikintų, ar gamintojų organizacijos laikosi šios antraštinės dalies nuostatų, o jei šio reglamento nuostatų nesilaikoma arba jos pažeidžiamos, skiria tokioms organizacijoms sankcijas ir prireikus nusprendžia panaikinti pripažinimą;

c)

apie visus sprendimus dėl pripažinimo suteikimo, atsisakymo suteikti ar panaikinimo kartą per metus praneša Komisijai.

5 straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacijos

Gamintojų organizacijų asociacija įsteigiama pripažintų gamintojų organizacijų iniciatyva ir gali vykdyti bet kokią gamintojų organizacijos veiklą. Šiuo tikslu gavusios prašymą, valstybės narės gali pripažinti gamintojų organizacijų asociaciją, jei:

a)

valstybė narė mano, kad asociacija yra pajėgi veiksmingai vykdyti šią veiklą; ir

b)

asociacija neužima dominuojančios padėties atitinkamoje rinkoje, išskyrus atvejus, kai to reikia siekiant Sutarties 33 straipsnio tikslų.

3 straipsnio 5 dalis mutatis mutandis taikoma gamintojų organizacijų asociacijų veiksmams.

6 straipsnis

Užsakomosios paslaugos

Valstybė narė gali leisti pripažintai gamintojų organizacijai ar pripažintai gamintojų organizacijų asociacijai vykdant savo veiklą naudotis užsakomosiomis paslaugomis, įskaitant dukterinių įmonių paslaugas, jei ji valstybei narei pateikia pakankamai įrodymų, kad tai yra tinkamas būdas siekti atitinkamos gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos tikslų.

7 straipsnis

Gamintojų grupės

1.   Šiame reglamente gamintojų grupė yra juridinis asmuo arba aiškiai apibrėžta juridinio asmens dalis, įsteigta ūkininkų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 straipsnio a punkte, kurie augina vieną ar daugiau produktų, išvardytų Reglamento (EB) 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir (arba) tokius produktus, skirtus tik perdirbimui, iniciatyva siekiant būti pripažintiems gamintojų organizacija.

Gamintojų grupėms valstybėse narėse, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, arba atokiausiuose Bendrijos regionuose, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje ar mažosiose Egėjo jūros salose, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 (13) 1 straipsnio 2 dalyje, gali būti leidžiama taikyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu turi būti laikomasi 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų.

Siekdamos įvykdyti pripažinimo reikalavimus, šios gamintojų grupės pateikia atitinkamai valstybei narei etapais išdėstytą pripažinimo planą, kurio priėmimas reiškia pirmoje pastraipoje nurodyto penkerių metų laikotarpio pradžią ir preliminarų pripažinimą. Pereinamasis laikotarpis trunka ne ilgiau nei penkerius metus.

2.   Prieš priimdamos pripažinimo planą valstybės narės informuoja Komisiją apie savo ketinimus ir jų galimą finansinį poveikį.

3.   Pereinamuoju laikotarpiu valstybės narės gamintojų grupėms gali teikti:

a)

pagalbą jų kūrimuisi skatinti ir palankesnėms sąlygoms jų administracinei veiklai sudaryti;

b)

pagalbą, teikiamą tiesiogiai arba per kredito įstaigas, daliai investicijų, reikalingų pripažinimui gauti ir numatytų 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytame pripažinimo plane, padengti.

4.   3 dalyje nurodytą pagalbą Bendrija kompensuoja pagal taisykles, priimtas pagal 42 straipsnio b punkto ii papunktį.

5.   3 dalies a punkte nurodyta pagalba kiekvienai gamintojų grupei nustatoma remiantis jos parduodama produkcija ir pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais, ketvirtaisiais ir penktaisiais metais sudaro:

a)

atitinkamai 10 %, 10 %, 8 %, 6 % ir 4 % vertės produkcijos, gamintojų grupių parduodamos valstybėse narėse, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, ir

b)

atitinkamai 5 %, 5 %, 4 %, 3 % ir 2 % vertės produkcijos, parduodamos gamintojų grupių atokiausiuose Bendrijos regionuose, kaip nurodyta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje ar mažosiose Egėjo jūros salose, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 1 straipsnio 2 dalyje.

Šios normos gali būti sumažintos ribą viršijančios parduodamos produkcijos vertei. Pagalbai, mokamai gamintojų grupei bet kuriais nurodytais metais, gali būti taikomos viršutinės ribos.

II SKYRIUS

Veiklos fondai ir veiklos programos

8 straipsnis

Veiklos fondai

1.   Gamintojų organizacijos gali įsteigti veiklos fondą. Fondas finansuojamas:

a)

iš narių arba pačios gamintojų organizacijos finansinių įnašų;

b)

iš Bendrijos finansinės paramos, kuri gali būti teikiama gamintojų organizacijomis.

2.   Veiklos fondai naudojami tik valstybių narių pagal 13 straipsnį patvirtintoms veiklos programoms finansuoti.

9 straipsnis

Veiklos programos

1.   Veiklos programomis turi būti siekiama dviejų ar daugiau iš 3 straipsnio 1 dalies c punkte ar toliau nurodytų tikslų:

a)

gamybos planavimas;

b)

produktų kokybės gerinimas;

c)

produktų komercinės vertės didinimas;

b)

šviežių arba perdirbtų produktų pardavimo skatinimas;

e)

aplinkos apsaugos priemonės ir aplinką tausojantys gamybos būdai, įskaitant ekologinį ūkininkavimą;

f)

krizių prevencija ir valdymas.

2.   Krizių prevencija ir valdymu siekiama išvengti krizių vaisių ir daržovių rinkose arba jas įveikti; šioje srityje tai apima:

a)

pašalinimą iš rinkos;

b)

neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimą arba derliaus nenuėmimą;

c)

pardavimo skatinimą ir ryšius;

b)

mokymo priemones;

e)

derliaus draudimą;

f)

paramą savitarpio fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti.

Krizių prevencijos ir valdymo priemonėms, įskaitant pagrindinės sumos grąžinimą ir palūkanas, kaip nurodyta trečioje pastraipoje, neskiriama daugiau nei trečdalis išlaidų pagal veiklos programą.

Krizių prevencijos ir valdymo priemonėms finansuoti gamintojų organizacijos gali imti paskolas komercinėmis sąlygomis. Šiuo atveju pagrindinės sumos grąžinimas ir šių paskolų palūkanos gali sudaryti veiklos programos dalį ir todėl jiems gali būti taikoma Bendrijos finansinė pagalba pagal 10 straipsnį. Konkretūs veiksmai, susiję su krizių prevencija ir valdymu, finansuojami iš tokių paskolų arba tiesiogiai, bet ne abiem būdais.

3.   Valstybės narės numato, kad:

a)

veiklos programos apima vieną ar daugiau aplinkosaugos veiksmų, arba

b)

ne mažiau nei 10 % išlaidų pagal veiklos programas tenka aplinkosaugos veiksmams.

Aplinkosaugos veiksmais laikomasi agrarinės aplinkosaugos išmokoms taikomų reikalavimų, nustatytų 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (14) 39 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje.

Jeigu ne mažiau nei 80 % gamintojų organizacijos gamintojų narių pagal tą nuostatą turi vieną ar daugiau su agrarine aplinkosauga susijusių vienodų įsipareigojimų, tuomet kiekvienas iš šių įsipareigojimų laikomas aplinkosaugos veiksmu, kaip nurodyta pirmos pastraipos a punkte.

Iš paramos pirmoje pastraipoje nurodytiems aplinkosaugos veiksmams padengiamos su veiksmu susijusios papildomos išlaidos ir prarastos pajamos.

4.   3 dalis taikoma tik Bulgarijoje ir Rumunijoje nuo 2011 m. sausio 1 d.

5.   Investicijos, kurios didina poveikį aplinkai, leidžiamos tik tais atvejais, kai įdiegiamos veiksmingos aplinkos apsaugos nuo tokio poveikio priemonės.

10 straipsnis

Bendrijos finansinė pagalba

1.   Bendrijos finansinė pagalba yra lygi 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų faktiškai sumokėtų finansinių įnašų sumai, tačiau negali viršyti 50 % faktiškai patirtų išlaidų.

2.   Bendrijos finansinė pagalba negali viršyti 4,1 % kiekvienos gamintojų organizacijos rinkoje parduodamos produkcijos vertės.

Tačiau ta procentinė dalis gali būti padidinta iki 4,6 % parduodamos produkcijos vertės, jei suma, viršijanti 4,1 % parduodamos produkcijos vertės, naudojama tik krizių prevencijos ir valdymo priemonėms.

3.   Gamintojų organizacijos prašymu 1 dalyje numatyta procentinė dalis yra 60 % veiklos programai arba veiklos programos daliai, kai ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

a)

ją pateikia kelios Bendrijos gamintojų organizacijos, veikiančios skirtingose valstybėse narėse ir įgyvendinančios tarptautines schemas;

b)

ją pateikia viena ar daugiau gamintojų organizacijų, dalyvaujančių tarpšakiniu pagrindu vykdomose schemose;

c)

joje numatoma tik konkreti parama ekologiškų produktų gamybai, kuriai taikomas 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (15);

b)

ją pateikia vienos iš valstybių narių, įstojusių į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, gamintojų organizacija ir pagal ją įgyvendinamos priemonės bus vykdomos ne ilgiau kaip iki 2013 m. pabaigos;

e)

ji yra pirma, kurią pateikė pripažinta gamintojų organizacija, susijungusi su kita pripažinta gamintojų organizacija;

f)

ji yra pirma, kurią pateikė pripažinta gamintojų organizacijų asociacija;

g)

ją pateikia valstybių narių, kuriose gamintojų organizacijos parduoda mažiau nei 20 % vaisių ir daržovių produkcijos, gamintojų organizacijos;

h)

ją pateikia viename iš atokiausių Bendrijos regionų esanti gamintojų organizacija.

i)

ji apima tik konkrečią paramą veiksmams, skirtiems vaikų skatinimui vartoti vaisius ir daržoves mokymo įtaigose.

4.   1 dalyje nurodyta procentinė dalis yra 100 % tais atvejais, kai vaisiai ir daržovės sudaro ne daugiau kaip 5 % rinkoje kiekvienos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos apimties ir yra pašalinami iš rinkos vienu iš šių būdų:

a)

nemokamai paskirstomi tam tikslui valstybių narių patvirtintoms labdaros organizacijoms ir fondams naudoti jų veikloje padedant asmenims, kurių teisę į valstybės paramą pripažįstama nacionalinės teisės aktais, visų pirma dėl to, kad jie stokoja pragyvenimui būtinų lėšų;

b)

nemokamai paskirstomi bausmių atlikimo įstaigoms, mokykloms ir viešosioms švietimo įstaigoms bei vaikų atostogų stovykloms, taip pat ligoninėms ir senelių namams, kuriuos nurodo valstybės narės, kurios imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šitaip paskirstomi kiekiai papildytų tų įstaigų paprastai perkamus kiekius.

11 straipsnis

Nacionalinė finansinė pagalba

1.   Valstybių narių regionuose, kuriuose gamintojų organizavimo lygis yra ypač žemas, Komisija gali leisti valstybėms narėms pateikus deramai pagrįstą prašymą, gamintojų organizacijoms suteikti nacionalinę finansinę pagalbą, kuri negali būti didesnė nei 80 % gamintojų finansinių įnašų, nurodytų 8 straipsnio 1 dalies a punkte. Ši pagalba yra papildoma veiklos fondui.

Valstybių narių regionuose, kuriose gamintojų organizacijos parduoda mažiau nei 15 % užaugintų vaisių ir daržovių vertės, o vaisių ir daržovių produkcija sudaro bent 15 % jų bendros žemės ūkio produkcijos, suinteresuotos valstybės narės prašymu Bendrija gali kompensuoti pirmoje pastraipoje nurodytą paramą.

2.   Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai netaikomi nacionalinei finansinei paramai, kuri leidžiama pagal 1 dalį.

12 straipsnis

Nacionalinė sistema ir nacionalinė strategija veiklos programoms rengti

1.   Valstybės narės nustato nacionalinę sistemą bendroms sąlygoms, susijusioms su 9 straipsnio 3 dalyje nurodytais veiksmais, parengti. Šioje sistemoje visų pirma numatoma, kad tokie veiksmai atitinka tinkamus Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl papildomumo, darnos ir atitikties, išdėstytus to reglamento 5 straipsnyje.

Valstybės narės savo siūlomą sistemą pateikia Komisijai, kuri gali pareikalauti per tris mėnesius ją pakeisti, jei ji nustato, kad tas pasiūlymas neleidžia pasiekti tikslų, išdėstytų Sutarties 174 straipsnyje bei šeštojoje Bendrijos Aplinkosaugos veiksmų programoje (16). Pagal veiklos programas remiamomis investicijomis į atskirus ūkius taip pat turi būti siekiama šių tikslų.

2.   Valstybės narės parengia nacionalinę tvarių veiklos programų vaisių ir daržovių rinkoje strategiją. Tokioje strategijoje numatomos šios dalys:

a)

padėties analizė, įvertinant privalumus bei trūkumus ir vystymosi potencialą;

b)

pasirinktų prioritetų pagrindimas;

c)

veiklos programų tikslai ir priemonės, veiklos rodikliai;

b)

veiklos programų vertinimas;

e)

gamintojų organizacijų atsiskaitymo įsipareigojimai.

Nacionalinė strategija taip pat apima 1 dalyje nurodytą nacionalinę sistemą.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos valstybėms narėms, kuriose nėra pripažintų gamintojų organizacijų.

13 straipsnis

Veiklos programų tvirtinimas

1.   Veiklos programų projektai pateikiami kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, kurios jas patvirtina arba atmeta, arba prašo pakeisti atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas.

2.   Gamintojų organizacijos praneša valstybei narei kiekvieniems metams apskaičiuotą veiklos fondo dydį ir nurodo atitinkamus motyvus, pagrįstus veiklos programos sąmata, einamųjų ir galbūt ankstesnių metų išlaidomis ir, prireikus, numatomais kitų metų produkcijos kiekiais.

3.   Valstybė narė gamintojų organizacijai arba gamintojų organizacijų asociacijai praneša Bendrijos finansinės pagalbos, atitinkančios 10 straipsnyje nustatytas ribas, numatomą dydį.

4.   Bendrijos finansinės pagalbos išmokos mokamos remiantis išlaidomis, patirtomis vykdant veiklos programoje numatytas schemas. Avansiniai mokėjimai gali būti atliekami tokių pačių schemų įgyvendinimui tik pateikus garantiją arba užstatą.

5.   Gamintojų organizacija valstybei narei praneša ankstesnių metų galutinę išlaidų sumą, pridėdama reikalingus patvirtinančius dokumentus, kad galėtų gauti likusią Bendrijos finansinės pagalbos dalį.

6.   Veiklos programų ir jų finansavimo iš gamintojų bei gamintojų organizacijų įnašų ir Bendrijos fondų minimali trukmė yra treji metai, o maksimali – penkeri metai.

III SKYRIUS

Taisyklių taikymo išplėtimas ekonominės zonos gamintojams

14 straipsnis

Taisyklių taikymo išplėtimas

1.   Tais atvejais, kai gamintojų organizacija, veikianti konkrečioje ekonominėje zonoje, konkretaus produkto atžvilgiu yra laikoma atstovaujančia tos zonos gamybai ir gamintojams, atitinkama valstybė narė gali gamintojų organizacijos prašymu gali nustatyti, kad toje ekonominėje zonoje įsisteigusiems gamintojams, kurie nepriklauso gamintojų organizacijai, yra privalomos šios taisyklės:

a)

3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos taisyklės;

b)

taisyklės, reikalingos 9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytoms taisyklėms įgyvendinti.

Pirma pastraipa taikoma su sąlyga, kad tos taisyklės:

a)

galiojo bent vienerius prekybos metus;

b)

yra įtrauktos į išsamų I priede pateikiamą sąrašą;

c)

yra nustatomos privalomomis ne ilgiau kaip trejiems prekybos metams.

Tačiau antros pastraipos a punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jei atitinkamos taisyklės yra nurodytos I priedo 1, 3 ir 5 punktuose. Tokiu atveju taisyklių taikymo išplėtimas negali būti taikomas ilgiau nei vienerius prekybos metus.

2.   Šiame skyriuje „ekonominė zona“ yra geografinė zona, kurią sudaro gretimi arba kaimyniniai gamybos regionai, kuriuose gamybos ir prekybos sąlygos yra vienodos.

Valstybės narės pateikia Komisijai ekonominių zonų sąrašą.

Per mėnesį nuo pranešimo Komisija patvirtina sąrašą arba pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare nusprendžia, kokius pakeitimus pastaroji turi padaryti. Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia patvirtintą sąrašą.

3.   Gamintojų organizacija yra laikoma atstovaujančia pagal 1 dalį, jei jos nariai sudaro ne mažiau kaip 50 % tos ekonominės zonos, kurioje ji veikia, gamintojų ir jai tenka ne mažiau kaip 60 % tos zonos produkcijos apimties. Nepažeidžiant 5 dalies, apskaičiuojant šiuos procentinius dydžius neatsižvelgiama į ekologiškų produktų, kuriems taikomas Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91, gamintojus ar produkciją.

4.   Taisyklės, kurios yra nustatomos privalomomis visiems konkrečios ekonominės zonos gamintojams:

a)

nedaro jokios žalos kitiems atitinkamos valstybės narės ar Bendrijos gamintojams;

b)

netaikomos, jeigu jose aiškiai nenurodoma, pagal sutartį, pasirašytą iki prekybos metų pradžios, perdirbimui pateiktiems produktams, išskyrus taisykles, reglamentuojančias duomenų apie gamybą teikimą, nurodytą 3 straipsnio 2 dalies a punkte;

c)

neprieštarauja galiojančioms Bendrijos ir nacionalinėms taisyklėms.

5.   Taisyklės negali būti nustatytos privalomomis ekologiškų produktų, kuriuos reglamentuoja Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91, gamintojams, išskyrus tuo atveju, kai tokiai priemonei pritaria ne mažiau kaip 50 % ekonominės zonos, kurioje gamintojų organizacija veikia ir kurioje gamintojų organizacijai tenka bent 60 % produkcijos, gamintojų.

15 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie taisykles, kurias jos nustatė privalomomis visiems gamintojams konkrečioje ekonominėje zonoje pagal 14 straipsnio 1 dalį. Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia šias taisykles.

16 straipsnis

Panaikinimas

Komisija nusprendžia, ar valstybė narė panaikina taisyklių taikymo išplėtimą, dėl kurio pagal 14 straipsnio 1 dalį ta valstybė narė priėmė sprendimą:

a)

jeigu ji nustato, kad tas taikymo išplėtimas didelėje vidaus rinkos dalyje panaikina konkurenciją arba kelia pavojų laisvai prekybai ar kelia grėsmę sutarties 33 straipsnio tikslams;

b)

jeigu ji nustato, kad Sutarties 81 straipsnio 1 dalis taikoma taisyklėms, kurių taikymas išplėstas kitiems gamintojams. Komisijos sprendimas dėl tų taisyklių taikomas tik nuo tokio nustatymo datos;

c)

jeigu atlikusi patikrinimus ji nustato, kad buvo nesilaikoma šiame skyriuje išdėstytų nuostatų.

17 straipsnis

Nariais nesančių gamintojų finansiniai įnašai

Kai taikoma 14 straipsnio 1 dalis, suinteresuota valstybė narė, išnagrinėjusi pateiktus įrodymus, gali nuspręsti, kad nariais nesantys gamintojai privalo sumokėti gamintojų organizacijai dalį gamintojų narių mokamų finansinių įnašų, naudojamų padengti:

a)

administracinėms išlaidoms, atsirandančioms taikant 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles;

b)

organizacijos arba asociacijos atliekamų ir visiems tos zonos gamintojams naudingų mokslinių tyrimų, rinkos tyrimų ir pardavimo skatinimo išlaidoms.

18 straipsnis

Gamintojų organizacijų asociacijų taisyklių taikymo išplėtimas

Šiame skyriuje visos nuorodos į gamintojų organizacijas taip pat suprantamos kaip nuorodos į pripažintas gamintojų organizacijų asociacijas.

IV SKYRIUS

Ataskaita

19 straipsnis

Ataskaita

Iki 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios antraštinės dalis įgyvendinimo ataskaitą dėl gamintojų organizacijų, veiklos fondų ir veiklos programų.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

TARPŠAKINĖS ORGANIZACIJOS IR SUSITARIMAI

I SKYRIUS

Reikalavimai ir pripažinimas

20 straipsnis

Reikalavimai

Šiame reglamente „tarpšakinė organizacija“ yra bet koks teisinis subjektas, kuris:

a)

yra sudarytas iš ekonominės veiklos, susijusios su produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje, gamyba ir (arba) prekyba jais ir (arba) jų perdirbimu, atstovų;

b)

yra įsteigtas visų ar kelių jį sudarančių organizacijų ar asociacijų iniciatyva;

c)

viename ar keliuose Bendrijos regionuose, atsižvelgdamas į vartotojų interesus, vykdo dviejų ar daugiau toliau nurodytų rūšių veiklą:

i)

tobulina žinias apie gamybą bei rinką ir jų skaidrumą;

ii)

padeda geriau koordinuoti vaisių ir daržovių pateikimą į rinką, ypač pasitelkiant mokslinius ir rinkos tyrimus;

iii)

parengia standartines sutarčių formas, atitinkančias Bendrijos taisykles;

iv)

didesniu mastu išnaudoja išaugintų vaisių ir daržovių potencialą;

v)

teikia informaciją ir atlieka mokslinius tyrimus, būtinus siekiant orientuoti gamybą į rinkos reikalavimus ir vartotojų skonius bei lūkesčius labiau atitinkančius produktus, ypač produkto kokybės ir aplinkos apsaugos atžvilgiu;

vi)

ieško būdų riboti augalų apsaugos produktų bei kitų priemonių naudojimą ir užtikrinti produkto kokybę ir vandens bei dirvožemio kokybės išlaikymą;

vii)

plėtoja būdus ir priemones produkto kokybei gerinti;

viii)

išnaudoja ekologinio ūkininkavimo, taip pat kilmės vietos nuorodų, kokybės ženklų ir geografinių nuorodų, potencialą ir juos saugo;

ix)

skatina integruotą gamybą ar kitus aplinkosaugos požiūriu patikimus gamybos metodus;

x)

nustato taisykles, susijusias su I priedo 2 ir 3 punktuose nurodytomis gamybos ir prekybos taisyklėmis, griežtesnes negu Bendrijos ar nacionalinės taisyklės;

d)

yra atitinkamos valstybės narės pripažintas pagal 21 straipsnį.

21 straipsnis

Pripažinimas

1.   Jei valstybės narės struktūros tai pateisina, valstybės narės tarpšakinėmis organizacijomis gali pripažinti visas jų teritorijoje įsteigtas ir tinkamą paraišką pateikusias organizacijas, jei jos:

a)

savo veiklą vykdo viename ar keliuose atitinkamos valstybės narės regionuose;

b)

tame regione ar tuose regionuose atstovauja didelei vaisių bei daržovių ir iš vaisių bei daržovių perdirbtų produktų gamybos ir (arba) prekybos ir (arba) perdirbimo daliai, o daugiau kaip vieno regiono atveju kiekvienos iš jas sudarančių šakų atveju gali įrodyti minimalų atstovavimo mastą kiekviename regione;

c)

vykdo dviejų ar daugiau 20 straipsnio c punkte nurodytų rūšių veiklą;

b)

pačios nedalyvauja vaisių ir daržovių ar iš vaisių ir daržovių perdirbtų produktų gamyboje, perdirbime arba pardavime;

e)

jos nedalyvauja jokiuose 22 straipsnio 4 dalyje nurodytuose susitarimuose, sprendimuose ir suderintuose veiksmuose.

2.   Prieš suteikdamos pripažinimą, apie pripažinimo paraiškas pateikusias tarpšakines organizacijas valstybės narės praneša Komisijai ir pateikia visą susijusią informaciją apie jų atstovaujamumą ir įvairių rūšių veiklą bei visą kitą įvertinimui reikalingą informaciją.

Per du mėnesius nuo pranešimo Komisija gali paprieštarauti dėl pripažinimo.

3.   Valstybės narės:

a)

per tris mėnesius nuo paraiškos su visais reikalingais patvirtinančiais dokumentais pateikimo nusprendžia, ar suteikti pripažinimą;

b)

atlieka reguliarius patikrinimus, kad įsitikintų, ar tarpšakinės organizacijos laikosi pripažinimo nuostatų ir sąlygų, o jei jos nesilaiko šio reglamento nuostatų arba jas pažeidžia, skiria tokioms organizacijoms sankcijas ir prireikus nusprendžia panaikinti pripažinimą;

c)

panaikina pripažinimą, jei:

i)

nebesilaikoma šiame skyriuje nustatytų pripažinimo reikalavimų ir sąlygų;

ii)

tarpšakinė organizacija dalyvauja 22 straipsnio 3 dalyje nurodytuose susitarimuose, sprendimuose ar suderintuose veiksmuose, neapribojant jokių kitų sankcijų, kurios turi būti taikomos pagal nacionalinės teisės aktus;

iii)

tarpšakinė organizacija nesilaiko 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos pranešti;

d)

per du mėnesius praneša Komisijai apie kiekvieną sprendimą dėl pripažinimo suteikimo, atsisakymo jį suteikti ar jo panaikinimo.

4.   Sąlygos ir nuostatos, pagal kurias valstybės narės turi pranešti Komisijai apie tarpšakinių organizacijų veiklą bei šių pranešimų dažnumas nustatomi Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Atlikusi patikrinimus Komisija gali prašyti valstybės narės panaikinti pripažinimą.

5.   Pripažinimą sudaro leidimas vykdyti 20 straipsnio c punkte išvardytą veiklą laikantis kitų šio reglamento sąlygų.

6.   Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia pripažintų tarpšakinių organizacijų sąrašą, nurodydama jų veiklos ekonominę sritį ar zoną ir vykdomą veiklą, kaip apibrėžta 23 straipsnyje. Apie pripažinimo panaikinimą taip pat skelbiama viešai.

II SKYRIUS

Konkurencijos taisyklės

22 straipsnis

Konkurencijos taisyklių taikymas

1.   Nepaisant 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (17) 1 straipsnio, Sutarties 81 straipsnio 1 dalis netaikoma pripažintų tarpšakinių organizacijų susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kurių tikslas yra vykdyti šio reglamento 20 straipsnio c punkte nurodytą veiklą.

2.   1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai:

a)

apie susitarimus, sprendimus ir suderintus veiksmus buvo pranešta Komisijai;

b)

per du mėnesius nuo visų pareikalautų duomenų gavimo Komisija nenustato, kad tie susitarimai, sprendimai ar suderinti veiksmai yra nesuderinami su Bendrijos taisyklėmis.

3.   Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai negali būti įgyvendinami anksčiau nei baigiasi 2 dalies b punkte nurodytas laikotarpis.

4.   Toliau išvardyti susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai visais atvejais laikomi nesuderinamais su Bendrijos taisyklėmis:

a)

susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių Bendrijoje gali atsirasti bet kokios formos rinkų padalijimas;

b)

susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali turėti įtakos stabiliam rinkos organizavimui;

c)

susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių gali būti iškreipta konkurencija ir kurie nėra būtini, kad būtų pasiekti bendros žemės ūkio politikos tikslai, kurių siekiama tarpšakinės organizacijos vykdoma veikla;

b)

susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie apima kainų nustatymą, nedarant poveikio tarpšakinių organizacijų vykdomai veiklai taikant konkrečias Bendrijos taisykles;

e)

susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, dėl kurių didelės atitinkamų produktų dalies atžvilgiu gali atsirasti diskriminacija arba būti panaikinta konkurencija.

5.   Jei praėjus 2 dalies b punkte nurodytam dviejų mėnesių laikotarpiui Komisija nustato, kad neįvykdytos 1 dalies taikymo sąlygos, ji priima sprendimą, kuriuo paskelbia, kad atitinkamam susitarimui, sprendimui ar suderintiems veiksmams taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis.

Tas Komisijos sprendimas taikomas ne anksčiau negu apie jį pranešama atitinkamai tarpšakinei organizacijai, nebent ta tarpšakinė organizacija yra pateikusi neteisingą informaciją ar piktnaudžiavusi 1 dalyje numatyta išimtimi.

6.   Jei sudaromas daugiametis susitarimas, pranešimas pirmaisiais susitarimo metais galioja ir vėlesniems susitarimo taikymo metams. Tačiau tokiu atveju Komisija bet kuriuo metu savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu gali paskelbti apie nustatytą neatitikimą.

III SKYRIUS

Taisyklių taikymo išplėtimas

23 straipsnis

Taisyklių taikymo išplėtimas

1.   Taisyklių taikymo išplėtimas Tais atvejais, kai valstybės narės konkrečiame regione ar regionuose tarpšakinė organizacija yra laikoma atstovaujančia tam tikro produkto gamybai, prekybai juo arba jo perdirbimui, atitinkama valstybė narė tos tarpšakinės organizacijos prašymu gali ribotam laikotarpiui nustatyti, kad kai kurie toje organizacijoje sudaryti susitarimai, sprendimai ar suderinti veiksmai būtų privalomi kitiems tame regione ar tuose regionuose atskirai ar grupėmis veikiantiems ūkio subjektams, kurie tai organizacijai nepriklauso.

2.   Tarpšakinė organizacija yra laikoma atstovaujančia pagal šio straipsnio 1 dalį, jei atitinkamame valstybės narės regione ar regionuose jai tenka ne mažiau kaip du trečdaliai atitinkamo produkto ar produktų gamybos, prekybos jais arba jų perdirbimo. Jei paraiška dėl jos taisyklių taikymo išplėtimo kitiems ūkio subjektams pateikiama dėl daugiau kaip vieno regiono, ta tarpšakinė organizacija privalo įrodyti bent minimaliai atstovaujanti kiekvienai iš ją sudarančių šakų kiekviename iš tų regionų.

3.   Taisyklės, kurių taikymo išplėtimo kitiems ūkio subjektams gali būti prašoma:

a)

turi vieną iš šių tikslų:

i)

duomenų teikimas apie gamybą ir rinką;

ii)

griežtesnės negu Bendrijoje nustatytos ar nacionalinės gamybos taisyklės;

iii)

su Bendrijos taisyklėmis suderinamų standartinių sutarčių sudarymas;

iv)

pardavimo taisyklės;

v)

aplinkos apsaugos taisyklės;

vi)

priemonės, kuriomis siekiama skatinti ir išnaudoti produktų potencialą;

vii)

priemonės apsaugoti ekologinę žemdirbystę, taip pat kilmės vietos nuorodas, kokybės ženklus ir geografines nuorodas;

b)

galioja jau bent vienerius prekybos metus;

c)

gali būti nustatytos privalomomis ne ilgiau kaip trejiems prekybos metams;

d)

nedaro jokios žalos kitiems atitinkamos valstybės narės ar Bendrijos ūkio subjektams.

Tačiau pirmos pastraipos b punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jei atitinkamos taisyklės yra nurodytos I priedo 1, 3 ir 5 punktuose. Tokiu atveju taisyklių taikymo išplėtimas negali būti taikomas ilgiau nei vienerius prekybos metus.

4.   Taisyklės, nurodytos 3 dalies a punkto ii, iv ir v papunkčiuose negali būti kitos nei išdėstyta I priede. Taisyklės, nurodytos 3 dalies a punkto ii papunktyje, netaikomos už 1 dalyje nurodyto konkretaus regiono ar regionų ribų pagamintiems produktams.

24 straipsnis

Informavimas ir panaikinimas

1.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie taisykles, kurias jos viename ar keliuose konkrečiuose regionuose yra nustačiusios kaip privalomomis visiems ūkio subjektams pagal 23 straipsnio 1 dalį. Komisija jos manymu tinkamais būdais viešai skelbia šias taisykles.

2.   Prieš viešai paskelbdama taisykles Komisija informuoja pagal Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 1 dalį įsteigtą komitetą apie visus pranešimus dėl tarpšakinių susitarimų taikymo išplėtimo.

3.   16 straipsnyje nurodytais atvejais Komisija nusprendžia, kad valstybė narė privalo panaikinti savo nustatytą taisyklių taikymo išplėtimą.

25 straipsnis

Ne narių finansiniai įnašai

Tais atvejais, kai išplečiamas taisyklių dėl vieno ar kelių produktų taikymas ir kai pripažinta tarpšakinė organizacija vykdo vienos ar kelių iš 23 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytų rūšių veiklą, atitinkančią asmenų, kurių veikla yra susijusi su vienu ar keliais atitinkamais produktais, bendrą ekonominį interesą, pripažinimą suteikusi valstybė narė gali nuspręsti, kad tai tarpšakinei organizacijai nepriklausantys, bet iš tos veiklos naudą gaunantys atskiri asmenys ar grupės mokėtų tai organizacijai visus arba dalį jos narių mokamų finansinių įnašų tokiu mastu, kokiu tie įnašai yra skiriami tiesiogiai dėl tos veiklos atsiradusioms išlaidoms padengti.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

26 straipsnis

Bendrieji principai

Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente arba pagal jį priimtose nuostatose numatyta kitaip, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:

a)

imti muitui lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus;

b)

taikyti bet kokius kiekybinius apribojimus arba lygiaverčio poveikio priemones.

27 straipsnis

Kombinuotoji nomenklatūra

Produktų, kuriems taikoma ši antraštinė dalis, muitų tarifų klasifikacijai taikomos kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo bendrosios taisyklės ir jos taikymo specialiosios taisyklės. Su šio reglamento taikymu susijusi tarifų nomenklatūra įtraukiama į Bendrąjį muitų tarifą.

II SKYRIUS

Importas

I skirsnis

Importo licencijos

28 straipsnis

Neprivalomų importo licencijų sistemos

Komisija gali nuspręsti, kad norint importuoti į Bendriją vieną ar kelis produktus, kuriuos apima šis reglamentas, būtina pateikti importo licenciją.

29 straipsnis

Licencijų išdavimas

Išskyrus atvejus, kai kitaip numatyta Tarybos, importo licencijas visiems pareiškėjams, nepriklausomai nuo jų įsisteigimo vietos Bendrijoje, išduoda valstybės narės, nepažeisdamos priemonių, priimtų šio skyriaus nuostatoms taikyti.

30 straipsnis

Galiojimas

Importo licencijos galioja visoje Bendrijoje.

31 straipsnis

Saugumas

1.   Išskyrus atvejus, kai yra numatyta kitaip pagal Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalį, licencijos išduodamos pateikus garantiją, kuria užtikrinama, kad produktai įvežami licencijos galiojimo laikotarpiu.

2.   Išskyrus force majeure atvejus, jeigu importo licencijos galiojimo laikotarpiu importas nėra įvykdomas arba įvykdomas tik iš dalies, garantija negrąžinama arba grąžinama tik jos dalis.

32 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės

Išsamios šio skirsnio taikymo taisyklės, įskaitant licencijų galiojimo terminą ir garantijos dydį, priimamos Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

II skirsnis

Importo muitai ir įvežimo kainų sistema

33 straipsnis

Importo muitai

Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, produktams, kuriuos apima šis reglamentas, taikomi importo muito tarifai pagal Bendrąjį muitų tarifą.

34 straipsnis

Įvežimo kainų sistema

1.   Jei Bendrojo muitų tarifo muito normos taikymas priklauso nuo importuotos siuntos įvežimo kainos, šios kainos patikimumas tikrinamas naudojant Komisijos pagal produktą ir kilmę apskaičiuotą vienodo dydžio importo vertę, remiantis to produkto kainų valstybių narių reprezentatyviose importo rinkose arba, kur tinka, kitose rinkose svertiniu vidurkiu.

Tačiau Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali būti priimamos specialiosios nuostatos produktų, importuotų visų pirma perdirbimui, įvežimo kainai patikrinti.

2.   Jei atitinkamos prekių siuntos deklaruota įvežimo kaina yra didesnė nei vienodo dydžio importo vertė, pridėjus Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nustatytą maržą, kuri negali daugiau kaip 10 % viršyti vienodo dydžio importo vertės, reikalaujama pateikti garantiją, lygią importo muitui, nustatytam remiantis vienodo dydžio importo verte.

3.   Jei atitinkamos siuntos įvežimo kaina nedeklaruojama atliekant muitinės formalumus, taikoma Bendrojo muitų tarifo muito norma priklauso nuo vienodo dydžio importo vertės arba nustatoma taikant atitinkamas muitų teisės aktų nuostatas pagal sąlygas, kurios nustatomos Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

4.   Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

35 straipsnis

Papildomi importo muitai

1.   Papildomas importo muitas taikomas vieno arba kelių produktų, kuriuos apima šis reglamentas, importui taikant 33 ir 34 straipsniuose nustatytas muito normas, siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui Bendrijos rinkai, kurį gali daryti toks importas, arba neutralizuoti tokį poveikį, jeigu:

a)

importuojamų prekių kaina yra žemesnė nei Bendrijos Pasaulinei prekybos organizacijai pranešta kaina („ribinė kaina“); arba

b)

importo apimtys bet kuriais metais viršija tam tikrą lygį („ribinę apimtį“).

Ribinė apimtis grindžiama patekimo į rinką galimybėmis, kurios apibrėžiamos kaip importo ir atitinkamo vidaus suvartojimo per trejus pastaruosius metus santykis.

2.   Papildomi importo muitai netaikomi, kai nėra tikėtina, kad importas galėtų sutrikdyti Bendrijos rinką, arba jei pastangos būtų neproporcingos siekiamam tikslui.

3.   Taikant 1 dalies a punktą importo kainos nustatomos remiantis konkrečios prekių siuntos CIF importo kainomis.

CIF importo kainos palyginamos su tipinėmis nagrinėjamo produkto kainomis pasaulinėje rinkoje arba Bendrijos importo rinkoje.

4.   Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Šiose išsamiose taisyklėse pirmiausiai nurodomi:

a)

produktai, kuriems taikomi papildomi importo muitai;

b)

kiti kriterijai, būtini norint užtikrinti 1 dalies taikymą.

III skirsnis

Importo kvotų valdymas

36 straipsnis

Tarifinės kvotos

1.   Produktų, kuriuos apima šis reglamentas, importo tarifines kvotas pagal susitarimus, sudarytus remiantis Sutarties 300 straipsniu arba bet kuriuo kitu Tarybos aktu, atidaro ir administruoja Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priimtų išsamių taisyklių.

2.   Tarifinės kvotos administruojamos vengiant atitinkamų ūkio subjektų diskriminacijos ir taikant vieną iš toliau pateiktų metodų arba jų derinį, arba kitą tinkamą metodą:

a)

metodą, grindžiamą chronologine paraiškų pateikimo tvarka (pagal principą „pirmas atėjęs – pirmas aptarnautas“);

b)

proporcingo paskirstymo pagal pateiktose paraiškose prašomą kiekį metodą (taikant „vienalaikio nagrinėjimo“ metodą);

c)

metodą, grindžiamą tuo, kad atsižvelgiama į tradicinius prekybos modelius (taikant „tradicinių arba naujų importuotojų metodą“).

3.   Taikant nustatytą administravimo metodą prireikus deramai atsižvelgiama į Bendrijos rinkos tiekimo poreikius ir poreikį apsaugoti tos rinkos pusiausvyrą.

37 straipsnis

Tarifinių kvotų atidarymas

Komisija, laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, numato metines tarifines kvotas, kurios prireikus atitinkamai suskirstomos į etapus per metus, ir nustato taikytiną administravimo metodą.

Išsamios šio skirsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos ta pačia tvarka, visų pirma dėl:

a)

garantijų dėl produkto pobūdžio, provenencijos ir kilmės;

b)

dokumento, patvirtinančio a punkte nurodytas garantijas, pripažinimo;

c)

importo licencijų išdavimo sąlygų ir jų galiojimo laiko.

IV skirsnis

Apsaugos priemonės ir įvežimas perdirbti

38 straipsnis

Apsaugos priemonės

1.   Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi ir laikydamasi 1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 519/94 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (18) ir 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3285/94 dėl bendrų importo taisyklių (19), taiko importo į Bendriją apsaugos priemones.

2.   Išskyrus atvejus, kai Tarybos numatyta kitaip, Komisija, remdamasi šio straipsnio 3 dalimi, taiko pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose numatytas importo į Bendriją apsaugos priemones.

3.   Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali taikyti 1 ir 2 dalyse nurodytas apsaugos priemones. Gavusi tokį valstybės narės prašymą, Komisija priima dėl jo sprendimą per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Valstybės narės yra informuojamos apie tokias apsaugos priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant.

Valstybė narė gali kreiptis į Tarybą dėl Komisijos sprendimu pagal 1 ir 2 dalis priimtų sprendimų per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie juos datos. Taryba susirenka nedelsdama. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie sprendimą, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamą sprendimą.

4.   Jei Komisija mano, kad reikia panaikinti arba iš dalies pakeisti pagal 1 arba 2 dalis priimtą apsaugos priemonę, ji:

a)

tuo atveju, jei priemonę patvirtino Taryba, pasiūlo Tarybai priemonę panaikinti arba iš dalies ją pakeisti. Taryba priima sprendimą kvalifikuota balsų dauguma;

b)

visais kitais atvejais Bendrijos apsaugos priemones panaikina arba iš dalies keičia Komisija.

39 straipsnis

Įvežimo perdirbti susitarimų taikymo sustabdymas

1.   Tais atvejais, kai dėl laikinojo įvežimo perdirbti tvarkos trikdoma arba gali būti sutrikdyta Bendrijos rinka, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo įvežimo perdirbti susitarimų taikymą produktams, kuriems taikomas šis reglamentas. Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija priima dėl jo sprendimą per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Valstybės narės yra informuojamos apie tokias priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant.

Valstybė narė gali kreiptis į Tarybą dėl Komisijos sprendimu pagal pirmą pastraipą priimtų priemonių per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie jas datos. Taryba susirenka nedelsdama. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamas priemones.

2.   Tiek, kiek būtina siekiant, kad tinkamai funkcionuotų bendras produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, rinkos organizavimas, Taryba Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo įvežimo perdirbti susitarimų taikymą tiems produktams.

III SKYRIUS

Eksportas

I skirsnis

Eksporto licencijos

40 straipsnis

Neprivalomų eksporto licencijų sistemos

1.   Komisija gali nuspręsti, kad norint eksportuoti iš Bendrijos produktus, kuriuos apima šis reglamentas, reikia pateikti eksporto licenciją.

2.   29, 30 ir 31 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

3.   Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės, įskaitant licencijų galiojimo terminą ir garantijos dydį, priimamos Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

II skirsnis

Išvežimo perdirbti taikymo sustabdymas

41 straipsnis

Išvežimo perdirbti susitarimų taikymo sustabdymas

1.   Tais atvejais, kai dėl laikinojo išvežimo perdirbti tvarkos trikdoma arba gali būti sutrikdyta Bendrijos rinka, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo išvežimo perdirbti susitarimų taikymą produktams, kuriuos apima šis reglamentas. Gavusi valstybės narės prašymą, Komisija priima dėl jo sprendimą per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Valstybės narės yra informuojamos apie tokias priemones, ir šios priemonės yra taikomos nedelsiant.

Valstybė narė gali kreiptis į Tarybą dėl Komisijos sprendimu pagal pirmą pastraipą priimtų priemonių per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie jas datos. Taryba susirenka nedelsdama. Per mėnesį nuo tos dienos, kai Tarybai buvo pranešta apie priemones, kvalifikuota balsų dauguma ji gali iš dalies pakeisti arba panaikinti atitinkamas priemones.

2.   Tiek, kiek būtina siekiant, kad tinkamai funkcionuotų bendras produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, rinkos organizavimas, Taryba Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali visiškai arba iš dalies sustabdyti laikinojo išvežimo perdirbti susitarimų taikymą tiems produktams.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGYVENDINIMO, KEITIMO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Įgyvendinimo nuostatos

42 straipsnis

Išsamios įgyvendinimo taisyklės

Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Į šias taisykles visų pirma gali būti įtrauktos:

a)

II antraštinės dalies įgyvendinimo taisyklės, kurios visų pirma gali apimti:

i)

produktus, kuriems taikoma standartizacija, ir nuostatos dėl 2 straipsnyje nurodytų prekybos standartų, visų pirma siekiant apibrėžti, koks produktas yra geros ir tinkamos prekinės kokybės;

ii)

taisykles dėl atitikties patikrinimų, visų pirma dėl jų nuoseklaus taikymo valstybėse narėse;

iii)

taisykles dėl nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo prekybos standartų taikymo, ir išimčių;

iv)

pateikimo, rinkodaros ir ženklinimo taisykles;

v)

taisykles dėl prekybos standartų taikymo į Bendriją importuojamiems ir iš Bendrijos eksportuojamiems produktams;

b)

III antraštinės dalies įgyvendinimo taisyklės, įskaitant:

i)

taisykles dėl transnacionalinių gamintojų organizacijų ir transnacionalinių gamintojų organizacijų asociacijų, įskaitant dėl atitinkamų kompetentingų institucijų teiktinos administracinės pagalbos transnacionalinio bendradarbiavimo atveju;

ii)

taisykles dėl 7 straipsnyje nurodytų priemonių finansavimo; inter alia, žemutines ir viršutines pagalbos ribas ir Bendrijos bendro finansavimo teikiant pagalbą lygį;

iii)

11 straipsnio 1 dalyje nurodytos pagalbos dalį ir jos apmokėjimo išsamias taisykles;

iv)

taisykles dėl investavimo į atskirus ūkius;

v)

13 straipsnyje nurodytų pranešimų ir informavimo datas;

vi)

13 straipsnyje nurodytos Bendrijos finansinės pagalbos dalinius mokėjimus;

c)

IV antraštinės dalies įgyvendinimo taisyklės;

d)

administracinės ir fizinės kontrolės, kurią turi vykdyti valstybės narės dėl taikant šį reglamentą atsirandančių pareigų vykdymo, taisyklės;

e)

administracinių sankcijų taikymo sistema tais atvejais, kai nustatoma, kad nevykdomi įsipareigojimai, kylantys taikant šį reglamentą. Administracinės sankcijos skirstomos pagal nustatyto pažeidimo rimtumą, apimtį, trukmę ir pasikartojimą;

f)

taikant šį reglamentą neteisingai išmokėtų sumų susigrąžinimo taisyklės;

g)

taisyklės dėl pranešimo apie vykdytą kontrolę ir jos rezultatus;

h)

V antraštinės dalies įgyvendinimo, įskaitant toje antraštinėje dalyje paminėtas konkrečias priemones, taisyklės;

i)

taisyklės, pagal kurias nustatoma, kokia informacija yra būtina 44 straipsniui taikyti, taip pat jos forma, turinys, laikas bei terminai ir susitarimai dėl informacijos bei dokumentų perdavimo arba leidimo su jais susipažinti;

j)

priemonės, kurių reikia perėjimui nuo reglamentuose (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 2202/96 numatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos, įskaitant šio reglamento 55 straipsnio įgyvendinimo priemones, palengvinti.

II SKYRIUS

Pakeitimai, panaikinimas ir baigiamosios nuostatos

43 straipsnis

Valstybės pagalba

Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje, produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje, ir bulvių, šviežių arba atšaldytų, klasifikuojamų KN 0701 pozicijoje, gamybai arba prekybai jais taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos nuostatų:

a)

Iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal galiojančias schemas valstybės narės gali toliau teikti valstybės pagalbą bulvių, šviežių arba atšaldytų, klasifikuojamų KN 0701 pozicijoje, gamybai ir prekybai jomis;

b)

2007–2008 prekybos metais Italija ir Ispanija gali suteikti ne didesnę kaip 15 mln. EUR valstybės pagalbą, siekdamos paremti sektoriaus pritaikymą prie šio reglamento nuostatų;

c)

Valstybės narės gali teikt valstybės pagalbą iki 2010 m. gruodžio 31 d. šiomis sąlygomis:

i)

jei valstybės pagalba teikiama tik tiems vaisų ir daržovių augintojams, kurie nėra pripažintos gamintojų organizacijos nariai, pasirašiusiems sutartį su pripažinta gamintojų organizacija, kuria jie sutinka taikyti atitinkamos gamintojų organizacijos krizių prevencijos ir valdymo priemones;

ii)

jei tokiems gamintojams teikiama valstybės pagalba neviršija 75 % Bendrijos paramos, kurią gauna atitinkamos gamintojų organizacijos nariai; ir

iii)

iki 2010 m. gruodžio 31 d., jei atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai ataskaitą apie valstybės pagalbos veiksmingumą ir efektyvumą, kurioje visų pirma analizuojama, kaip ja buvo paremtas sektoriaus organizavimas. Komisija išnagrinėja ataskaitą ir nusprendžia, ar reikia rengti atitinkamus pasiūlymus.

44 straipsnis

Pranešimai

Valstybės narės ir Komisija teikia viena kitai visą informaciją, būtiną šiam reglamentui taikyti arba rinkos stebėsenai bei analizei atlikti ir siekiant laikytis tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su produktais, kuriems taikomas šis reglamentas.

45 straipsnis

Išlaidos

Išlaidos pagal šį reglamentą laikomos intervencijos priemonėmis siekiant reguliuoti žemės ūkio rinkas, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

46 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 827/68 pakeitimas

Reglamento (EEB) Nr. 827/68 priede KN kodo 0910 įrašas pakeičiamas taip:

„ex 0910

Imbieras, ciberžolė, lauro lapai, karis ir kiti prieskoniai, išskyrus čiobrelius ir šafraną“.

47 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2200/96 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2200/96 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnio 2 dalyje pateikta lentelė pakeičiama taip:

„KN kodas

Aprašymas

0702 00 00

Pomidorai, švieži arba atšaldyti

0703

Svogūnai, valgomieji svogūnėliai, valgomieji česnakai, daržiniai porai ir kitos svogūninės daržovės, šviežios arba atšaldytos

0704

Gūžiniai kopūstai, žiediniai kopūstai, ropiniai kopūstai, lapiniai kopūstai ir panašios valgomosios bastučio genties (brassica) daržovės, šviežios arba atšaldytos

0705

Salotos (Lactuca sativa) ir trūkažolės (Cichorium spp.), šviežios arba atšaldytos

0706

Morkos, ropės, burokėliai, puteliai, gumbiniai salierai, ridikai ir panašūs valgomieji šakniavaisiai, švieži arba atšaldyti

0707 00

Agurkai ir dygliuotieji agurkai (kornišonai), švieži arba atšaldyti

0708

Ankštinės daržovės, gliaudytos arba negliaudytos, šviežios arba atšaldytos

ex 0709

Kitos daržovės, šviežios arba šaldytos, išskyrus 0709 60 91, 0709 60 95, 0709 60 99, 0709 90 31, 0709 90 39 ir 0709 90 60 subpozicijose klasifikuojamas daržoves

ex 0802

Kiti riešutai, švieži arba džiovinti, su kevalais arba be kevalų, išgliaudyti arba neišgliaudyti, išskyrus arekų (arba betelio palmių) riešutus ir kolamedžių riešutus, klasifikuojamus 0802 90 20 subpozicijoje

0803 00 11

Tikrieji bananai (plantains), švieži

ex 0803 00 90

Tikrieji bananai (plantains), džiovinti

0804 20 10

Figos, šviežios

0804 30 00

Ananasai

0804 40 00

Avokadai

0804 50 00

Gvajavos, mangai ir mangostininės garcinijos

0805

Citrusų vaisiai, švieži arba džiovinti

0806 10 10

Šviežios valgomosios vynuogės

0807

Melionai (įskaitant arbūzus) ir tikrosios papajos, švieži

0808

Obuoliai, kriaušės ir svarainiai, švieži

0809

Abrikosai, vyšnios, persikai (įskaitant nektarinus), slyvos ir dygiųjų slyvų vaisiai, švieži

0810

Kiti vaisiai, švieži

0813 50 31

0813 50 39

Mišiniai, sudaryti tik iš džiovintų riešutų, klasifikuojamų KN 0801 ir 0802 KN pozicijose

0910 20

Šafranas

ex 0910 99

Čiobreliai, švieži arba atšaldyti

ex 1211 90 85

Bazilikas, melisa, mėta, origanum vulgare (paprastasis raudonėlis), rozmarinas, šalavijas, šviežias arba atšaldytas

1212 99 30

Saldžiavaisių pupmedžių vaisiai“

2.

I–VI antraštinės dalys, 43 ir 44 straipsniai, 47–57 straipsniai ir I–V priedai išbraukiami.

3.

46 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„46 straipsnis

1.   Komisijai padeda Vaisių ir daržovių vadybos komitetas (toliau – Komitetas).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.“

48 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2201/96 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2201/96 iš dalies keičiamas taip:

1.

1 straipsnio 3 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„3.   2 dalyje nurodytų produktų prekybos metai prireikus nustatomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos.“

2.

I ir II antraštinės dalys, 23–32 straipsniai ir I–III priedai išbraukiami.

49 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2826/2000 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 2826/2000 iš dalies keičiamas taip:

1.

5 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Skatinant vaisių ir daržovių vartojimą, ypatingas dėmesys skiriamas mokymo įstaigose besimokančių vaikų skatinimui vartoti vaisius ir daržoves.“

2.

9 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pirmoje pastraipoje nurodyta procentinė dalis yra 60 %, kai vaisius ir daržoves vartoti yra skatinami tik mokymo įstaigose besimokantys vaikai.“

50 straipsnis

Direktyvos 2001/112/EB pakeitimas

Direktyvos 2001/112/EB 7 straipsnis papildomas šia įtrauka:

„—

prireikus šios direktyvos suderinimu su atitinkamų tarptautinių standartų raida.“

51 straipsnis

Direktyvos 2001/113/EB pakeitimas

Direktyvos 2001/113/EB 5 straipsnis papildomas šia įtrauka:

„—

prireikus šios direktyvos suderinimu su atitinkamų tarptautinių standartų raida.“

52 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 iš dalies keičiamas taip:

1.

33 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

38 straipsnyje nurodytu referenciniu laikotarpiu jiems buvo skirta išmoka pagal bent vieną VI priede nurodytą paramos schemą arba, alyvuogių aliejaus atveju – 37 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytais prekybos metais, arba, cukrinių runkelių, cukranendrių arba cikorijų atveju – jeigu jie VII priedo K punkte nurodytu atitinkamu laikotarpiu naudojosi rinkos rėmimu arba, bananų atveju – jeigu jie VII priedo L punkte nurodytu atitinkamu laikotarpiu gavo kompensaciją už prarastas pajamas arba, vaisių, daržovių, maistinių bulvių ir daigynų atveju – jeigu valstybių narių laikantis VII priedo M punkto tiems produktams taikomu atitinkamu laikotarpiu gamino vaisių ir daržovių produktus, augino maistines bulves ar užsiėmė daigynais;“.

2.

37 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Vaisių, daržovių, maistinių bulvių ir daigynų atveju referencinė suma apskaičiuojama ir koreguojama vadovaujantis VII priedo M punktu.“

3.

40 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jei visam referenciniam laikotarpiui buvo padarytas poveikis dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, valstybė narė apskaičiuoja referencinę sumą remdamasi 1997–1999 m. laikotarpiu.

Cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų atveju referencinė suma apskaičiuojama remiantis artimiausiais prekybos metais, ėjusiais prieš atitinkamą laikotarpį, pasirinktą pagal VII priedo K punktą. Bananų atveju ji apskaičiuojama remiantis artimiausiais prekybos metais, ėjusiais prieš atitinkamą laikotarpį, pasirinktą pagal VII priedo L punktą. Vaisių, daržovių, maistinių bulvių ir daigynų atveju ji apskaičiuojama remiantis artimiausiais prekybos metais, ėjusiais prieš atitinkamą laikotarpį, pasirinktą pagal VII priedo M punktą. Tokiais atvejais 1 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.“

4.

42 straipsnio 8 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau 5 straipsnio taikymo atveju valstybės narės gali nuspręsti, kad už 2007 m. nepanaudotos teisės į išmokas, atitinkančios ūkininko deklaruotą hektarų, naudotų maistinėms bulvėms arba vaisiams ir daržovėms, į nacionalinį rezervą negrąžinamos.“

5.

43 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

VII priede išvardytų pagalbos už bulvių krakmolą, sausuosius pašarus, sėklą, alyvmedžių giraites ir tabaką atveju hektarų, už kuriuose užaugintą produkciją referenciniu laikotarpiu skiriama pagal VII priedo B, D, F, H ir I punktus apskaičiuota pagalba, skaičius;

aa)

cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų atveju hektarų skaičius, apskaičiuotas pagal VII priedo K punkto 4 papunktį;

ab)

bananų atveju hektarų skaičius, apskaičiuotas pagal VII priedo L punktą;

ac)

vaisių, daržovių, maistinių bulvių ir daigynų atveju hektarų skaičius, apskaičiuotas pagal VII priedo M punktą;“.

6.

44 straipsnio 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„„Reikalavimus atitinkantis hektaras“ taip pat apima:

a)

apyniais apsėtus arba paliktus laikinai pūdymuoti plotus;

b)

alyvmedžiais apsodintus plotus;

c)

bananais apsodintus plotus;

d)

plotus, kuriuose auginami daugiamečiai vaismedžiai ir daržovės;

e)

daigynus.“

7.

45 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Tačiau už 2007 m. valstybėse narėse, kurios nepasinaudojo 71 straipsnyje numatyta galimybe ir kurios nesinaudoja 51 straipsnio antroje pastraipoje numatyta galimybe, nepanaudotos teisės į išmokas, atitinkančios ūkininko deklaruotą hektarų, naudotų maistinėms bulvėms arba vaisiams ir daržovėms, į nacionalinį rezervą negrąžinamos.“

8.

51 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„51 straipsnis

Žemės naudojimas žemės ūkio paskirčiai

Ūkininkai gali naudoti pagal 44 straipsnio 3 dalį deklaruotus sklypus bet kuriai žemės ūkio veiklai, išskyrus daugiametėms kultūroms. Tačiau ūkininkai gali naudoti sklypus šiems objektams augalams:

a)

apyniams;

b)

alyvmedžiams;

c)

bananams;

d)

daugiamečiams vaismedžiams ir daržovėms;

e)

daigynams.

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos valstybės narės gali iki 2007 m. lapkričio 1 d. nuspręsti, kad iki datos, kurią valstybė narė turi nustatyti, bet ne vėliau nei iki 2010 m. gruodžio 31 d., sklypai viename ar keliuose valstybės narės regionų gali būti toliau nenaudojami:

a)

Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2201/961 straipsnio 2 dalyje nurodytam vienam ar keliems produktams gaminti. Tačiau šiuo atveju valstybės narės gali nuspręsti leisti kiekvienais metais nuo rugpjūčio 15 d. auginti antrines kultūras pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose, tačiau ne ilgiau kaip tris mėnesius trunkantį laikotarpį, kiekvienais metais prasidedantį rugpjūčio 15 d.; tačiau 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ši data valstybės narės prašymu gali būti keičiama tų regionų atžvilgiu, kuriuose grūdinių kultūrų derlius dėl klimato sąlygų paprastai nuimamas anksčiau; ir (arba)

b)

maistinėms bulvėms auginti; ir (arba)

c)

daigynams.“

9.

60 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Jei valstybė narė nusprendžia pasinaudoti 51 straipsnio antroje pastraipoje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, iki 2007 m. lapkričio 1 d. ji taip pat gali nuspręsti tuo pačiu laikotarpiu taikyti šio straipsnio 1–7 dalis. Šio straipsnio 1–7 dalys netaikomos jokiu kitu atveju.“

10.

63 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„Dėl išmokų už vaisius, daržoves, maistines bulves ir daigynus įtraukimo į bendrosios išmokos schemą valstybės narės iki 2008 m. balandžio 1 d. gali nuspręsti taikyti pirmoje pastraipoje numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą.“

11.

64 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės pasirinkimą, 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija nustato kiekvienos atitinkamai 66–69 straipsniuose numatytos tiesioginės išmokos viršutinę ribą.

Ši viršutinė riba lygi kiekvienos rūšies tiesioginės išmokos nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos 41 straipsnyje komponentui, padaugintam iš valstybių narių pagal 66–69 straipsnius atlikto sumažinimo procentinės dalies.

Bendra fiksuotų viršutinių ribų suma laikantis 144 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos atskaitoma iš 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų.“

12.

65 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Ūkininkams paskirtinų teisių į išmokas, atlikus visus galimus sumažinimus pagal 41 straipsnį, referencinės sumos komponentas, susidarantis dėl kiekvienos tiesioginės išmokos, nurodytos 66–69 straipsniuose, sumažinamas valstybės narės nustatytina procentine dalimi neviršijant tuose straipsniuose nustatytos ribos, o 68b straipsnyje nurodytų tiesioginių išmokų atveju – per valstybių narių pagal tą straipsnį nustatytą laikotarpį.“

13.

Po 68a straipsnio įterpiamas šis straipsnis:

„68b straipsnis

Pereinamojo laikotarpio išmokos už vaisius ir daržoves

1.   Iki 2007 m. lapkričio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti iki 2011 m. gruodžio 31 d. išlaikyti ne daugiau nei 50 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento tam tikriems pomidorams, kurie tiekiami perdirbimui ir kurie atitiko finansavimo reikalavimus pagal Reglamente (EB) Nr. 2201/96 nustatytą pagalbos schemą.

Šiuo atveju nepažeidžiant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama ūkininkams, auginantiems tokius pomidorus IV antraštinės dalies 10g skyriuje nurodytomis sąlygomis.

2.   Iki 2007 m. lapkričio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti išlaikyti:

a)

iki 2010 m. gruodžio 31 d. ne daugiau kaip 100 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento tam tikriems vaismedžiams ir daržovėms, išskyrus šios dalies trečioje pastraipoje išvardytas vienmetes kultūras, kurie tiekiami perdirbimui ir kurie atitiko finansavimo reikalavimus pagal reglamentuose (EB) Nr. 2201/96 ir Nr. 2202/96 nustatytas pagalbos schemas; ir

b)

nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ne daugiau nei 75 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento tam tikriems vaismedžiams ir daržovėms, išskyrus šios dalies trečioje pastraipoje išvardytas vienmetes kultūras, kurie tiekiami perdirbimui ir kurie atitiko finansavimo reikalavimus pagal reglamentuose (EB) Nr. 2201/96 ir Nr. 2202/96 nustatytas pagalbos schemas.

Šiuo atveju nepažeidžiant pagal 64 straipsnio 2 dalį nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka suteikiama ūkininkams, auginantiems vieną ar kelis toliau nurodytus vaisius ir daržoves, kurie tiekiami perdirbimui ir kurie atitiko finansavimo reikalavimus pagal reglamentuose (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 2202/96 nustatytas pagalbos schemas, kaip nustato atitinkama valstybė narė, IV antraštinės dalies 10g skyriuje nustatytomis sąlygomis:

a)

šviežioms figoms;

b)

šviežiems citrusų vaisiams;

c)

valgomosioms vynuogėms;

d)

kriaušėms;

e)

persikams ir nektarinams; ir

f)

tam tikroms slyvų rūšims, išvestoms iš „d'Ente“ slyvų.

3.   1 dalyje nurodytas nacionalinių viršutinių ribų komponentas pomidorams bus šis:

Valstybė narė

Suma

(milijonais EUR per kalendorinius metus)

Bulgarija

5,394

Čekijos Respublika

0,414

Graikija

35,733

Ispanija

56,233

Prancūzija

8,033

Italija

183,967

Kipras

0,274

Malta

0,932

Vengrija

4,512

Rumunija

1,738

Lenkija

6,715

Portugalija

33,333

Slovakija

1,018

4.   2 dalyje nurodytas nacionalinių viršutinių ribų komponentas vaismedžiams ir daržovėms, išskyrus trečioje pastraipoje išvardytas vienmetes kultūras, bus šis:

Valstybė narė

Suma

(milijonais EUR per kalendorinius metus)

Bulgarija

0,851

Čekijos Respublika

0,063

Graikija

153,833

Ispanija

110,633

Prancūzija

44,033

Italija

131,700

Kipras

2008 m.: 4,793

2009 m.: 4,856

2010 m.: 4,919

2011 m.: 4,982

2012 m.: 5,045

Vengrija

0,244

Rumunija

0,025

Portugalija

2,400

Slovakija

0,007“

14.

71g straipsnis išbraukiamas.

15.

71k straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Tačiau dėl išmokų už vaisius ir daržoves komponento įtraukimo į bendrosios išmokos schemą naujosios valstybės narės iki 2008 m. balandžio 1 d. arba iki metų, einančių prieš pirmuosius bendrosios išmokos schemos taikymo metus, rugpjūčio 1 d., gali nuspręsti taikyti pirmoje pastraipoje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą.“

16.

IV antraštinėje dalyje po 10f skyriaus įterpiami šie skyriai:

„10g SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IŠMOKOS UŽ VAISIUS IR DARŽOVES

110t straipsnis

Pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą

1.   Taikant 68b straipsnio 1 dalį arba 143bc straipsnio 1 dalį tam tikrų pomidorų, kurie tiekiami perdirbimui, augintojams to straipsnio nuostatose nurodytu laikotarpiu šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis gali būti teikiama pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą, kaip nustato valstybės narės.

2.   Taikant 68b straipsnio 2 dalį arba 143bc straipsnio 2 dalį tam tikrų vaisių ir daržovių produktų, išvardytų 68b straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, kurie tiekiami perdirbimui, gamintojams to straipsnio nuostatose nurodytu laikotarpiu šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis gali būti teikiama pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą, kaip nustato valstybės narės.

110u straipsnis

Pagalbos dydis ir skyrimo reikalavimai

1.   Valstybės narės, vadovaudamosi objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, nustato pagalbos dydį hektarui, kuriame auginami pomidorai ir kiekvienas vaisius ir daržovė, išvardyti 68b straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.

2.   Bendra išmokų suma negali viršyti pagal 64 straipsnio 2 dalį ar 143bc straipsnį nustatytos viršutinės ribos.

3.   Pagalba teikiama tik tieks plotams, kuriuose užaugintiems produktams taikoma sutartis dėl perdirbimo į vieną iš Reglamento (EB) Nr. 2201/1996 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų.

4.   Valstybės narės gali Bendrijos pagalbos skyrimui taikyti tolesnius objektyvius ir nediskriminuojančius kriterijus, įskaitant sąlygas ūkininkams, kurie priklauso gamintojų organizacijai ar gamintojų grupei, pripažintoms atitinkamai pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1182/2007 nustatančio konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui 4 arba 7 straipsnį (20).

5.   Iki 2007 m. lapkričio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie savo sprendimą taikyti 68b arba 143bc straipsnį, pagal šiuos straipsnius išlaikytą sumą ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus.

10h SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IŠMOKA UŽ MINKŠTUOSIUS VAISIUS

110v straipsnis

Išmoka už minkštuosius vaisius

1.   Laikotarpiu, kuris baigiasi 2012 m. gruodžio 31 d. braškėms, klasifikuojamoms KN 0810 10 00 pozicijoje, ir avietėms, klasifikuojamoms KN 0810 20 10 pozicijoje, kurios tiekiamos perdirbimui, taikoma pereinamojo laikotarpio pagalba už plotą.

2.   Pagalba teikiama tik tieks plotams, kuriuose užaugintiems produktams taikoma sutartis dėl perdirbimo į vieną iš Reglamento (EB) Nr. 2201/1996 1 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų.

3.   Bendrijos teikiama pagalba sudaro 230 EUR už hektarą per metus.

4.   Be Bendrijos pagalbos valstybės narės gali teikti nacionalinę pagalbą. Bendra teikiamos Bendrijos ir nacionalinės pagalbos suma neviršija 400 EUR už hektarą per metus.

5.   Pagalba teikiama tik maksimaliems nacionaliniams garantuojamiems plotams, kurie valstybėse narėse paskirstyti taip:

Valstybė narė

Nacionalinis garantuojamas plotas

(hektarai)

Bulgarija

2 400

Vengrija

1 700

Latvija

400

Lietuva

600

Lenkija

48 000

Jei pagalbos teikimo reikalavimus atitinkantis plotas atitinkamoje valstybėje narėje ir atitinkamais metais viršija maksimalų nacionalinį garantuojamą plotą, 3 dalyje nurodyta pagalbos suma sumažinama proporcingai maksimalaus nacionalinio garantuojamo ploto perviršiui.

6.   143a ir 143c straipsniai netaikomi pereinamojo laikotarpio išmokai už minkštuosius vaisius.

17.

143b straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„1.   Ne vėliau kaip iki įstojimo dienos naujosios valstybės narės gali nuspręsti 9 dalyje nustatytu taikymo laikotarpiu tiesiogines išmokas, išskyrus IV antraštinės dalies 5 skyriuje nustatytą pagalbą už energetinius augalus ir IV antraštinės dalies 10h skyriuje nustatytą išmoką už minkštuosius vaisius, pakeisti pagal 2 dalį apskaičiuota bendrąja išmoka už plotus.“

18.

143b straipsnio 3 dalies trečia įtrauka pakeičiama taip:

„—

patikslinta naudojant atitinkamą 143a straipsnyje nurodytą procentinį dydį, skirtą laipsniškam tiesioginių išmokų įvedimui, išskyrus sumoms, turimoms pagal VII priedo K dalies 2 punktą ar dėl šių sumų ir pagal 143ba straipsnio 4 dalį šiuo metu taikomų sumų skirtumo, ir išskyrus pagal 68b straipsnio 3 ir 4 dalis vaisių ir daržovių sektoriui skirtoms sumoms arba dėl šių sumų ir pagal 143bb straipsnio 4 dalį bei 143bc straipsnio 3 dalį šiuo metu taikomų sumų skirtumo.“

19.

Po 143ba straipsnio įterpiamas šis tekstas:

„143bb straipsnis

Atskira išmoka už vaisius ir daržoves

1.   Nukrypdamos nuo 143b straipsnio, naujosios valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos už plotus schemą, gali iki 2007 m. lapkričio 1 d. nuspręsti ūkininkams, atitinkantiems bendrosios išmokos už plotus schemos reikalavimus, skirti atskirą išmoką už vaisius ir daržoves. Ji suteikiama vadovaujantis objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, pavyzdžiui, nustatytais VII priedo M punkto 1 dalyje, ir atsižvelgiant į atitinkamą laikotarpį, kaip nurodyta toje dalyje.

2.   Atskira išmoka už vaisius ir daržoves suteikiama neviršijant 71c straipsnyje nurodyto nacionalinių viršutinių lubų komponento, skirto vaisiams ir daržovėms.

3.   Nukrypdama nuo 2 dalies, kiekviena atitinkama naujoji valstybė narė gali iki 2007 m. lapkričio 1 d., remdamasi objektyviais kriterijais, nuspręsti nustatyti žemesnę atskiros išmokos už vaisius ir daržoves ribą, nei nurodyta toje dalyje.

4.   Lėšos, skiriamos atskiroms išmokoms už vaisius ir daržoves mokėti pagal 1, 2 ir 3 dalis, neįskaičiuojamos į 143b straipsnio 3 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą.

5.   143a ir 143c straipsniai netaikomi atskirai išmokai už minkštuosius vaisius.

6.   Faktinio ar numanomo paveldėjimo atveju atskira išmoka už vaisius ir daržoves skiriama valdą paveldėjusiam ūkininkui, jeigu tas ūkininkas atitinka bendrosios išmokos už plotus schemos reikalavimus.

143bc straipsnis

Pereinamojo laikotarpio išmoka už vaisius ir daržoves

1.   Nukrypdamos nuo 143b straipsnio, naujosios valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos už plotus schemą, iki 2007 m. lapkričio 1 d. gali nuspręsti iki 2011 m. gruodžio 31 d. išlaikyti ne daugiau nei 50 % 41 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento pomidorams, klasifikuojamiems KN 0702 00 00 pozicijoje.

Šiuo atveju nepažeidžiant 144 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka skiriama ūkininkams, auginantiems pomidorus IV antraštinės dalies 10g skyriuje nurodytomis sąlygomis.

2.   Nukrypdamos nuo 143b straipsnio, naujosios valstybės narės, taikančios bendrosios išmokos už plotus schemą, iki 2007 m. lapkričio 1 d. gali nuspręsti išlaikyti:

a)

iki 2010 m. gruodžio 31 d. ne daugiau nei 100 % 71c straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento vaismedžiams ir daržovėms, išskyrus 68b straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje išvardytas vienmetes kultūras.

b)

nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ne daugiau nei 75 % 71c straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų komponento vaismedžiams ir daržovėms, išskyrus trečioje pastraipoje išvardytas vienmetes kultūras.

Šiuo atveju nepažeidžiant 144 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nustatytos viršutinės ribos, atitinkama valstybė narė ūkininkams kasmet moka papildomą išmoką.

Papildoma išmoka suteikiama ūkininkams, auginantiems vieną ar kelis vaisius ir daržoves, kaip nustato atitinkama valstybė narė, išvardytus 68b straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje.

3.   Lėšos, skiriamos pereinamojo laikotarpio išmokoms už vaisius ir daržoves mokėti pagal 1 ir 2 dalis, neįskaičiuojamos į 143b straipsnio 3 dalyje nurodytą metinį finansinį paketą.

4.   143a ir 143c straipsniai netaikomi pereinamojo laikotarpio išmokai už vaisius ir daržoves.“

20.

145 straipsnyje po dc punkto įterpiamas šis punktas:

„dd)

išsamias įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos vaisiams, daržovėms, maistinėms bulvėms ir daigynams įtraukimu į bendrosios išmokos schemą ir susijusias su IV antraštinės dalies 10g bei 10h skyriuose nurodytomis išmokomis.“

21.

155 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„155 straipsnis

Kitos pereinamojo laikotarpio taisyklės

Kitos priemonės, kurių reikia siekiant palengvinti perėjimą nuo 152 ir 153 straipsniuose nurodytuose reglamentuose ir reglamentuose (EEB) Nr. 404/93, (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96, (EB) Nr. 2202/96, (EB) Nr. 1260/2001 numatytos tvarkos prie šiame reglamente numatytos tvarkos, ypač dėl Reglamento (EB) Nr. 1259/1999 4 bei 5 straipsnių ir priedo, Reglamento (EB) Nr. 1251/1999 6 straipsnio taikymo, ir nuo nuostatų, susijusių su modernizavimo planais, numatytais Reglamente (EEB) Nr. 1035/72, prie tvarkos, nustatytos šio reglamento 83–87 straipsniuose, gali būti patvirtinamos šio reglamento 144 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. 152 ir 153 straipsniuose nurodyti reglamentai ir straipsniai toliau taikomi siekiant nustatyti VII priede nurodytas referencines sumas.“

22.

Priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento II priedą.

53 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 318/2006 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 318/2006 iš dalies keičiamas taip:

1.

32 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse po skaičiaus „VII“ įrašoma „arba VIII“.

2.

Po VII priedo įterpiamas šis priedas:

VIII PRIEDAS

Perdirbtų vaisių ir daržovių produktai

1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (21) 1 straipsnio 2 dalies b punkte išvardyti produktai.

54 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 2202/96 panaikinamas.

55 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Reglamentuose (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 2202/96 numatytos ir šiuo reglamentu panaikinamos pagalbos schemos kiekvienam atitinkamam produktui galioja prekybos metais, kurie baigiasi 2008 m.

2.   Gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacijos, kurios pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 jau yra pripažintos iki šio reglamento įsigaliojimo dienos, toliau pripažįstamos pagal šį reglamentą. Prireikus jos prisitaiko prie šio reglamento reikalavimų iki 2010 m. gruodžio 31 d.

3.   Gamintojų organizacijos prašymu pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 iki šio reglamento taikymo pradžios patvirtinta veiksmų programa:

a)

gali būti tęsiama iki jos pabaigos; arba

b)

būti pakeista, kad atitiktų šio reglamento reikalavimus; arba

c)

būti pakeista pagal šį reglamentą patvirtinta nauja veiksmų programa.

10 straipsnio 3 dalies e ir f punktai taikomi 2007 m. pateiktoms, bet šio reglamento taikymo metu dar nepatvirtintoms veiklos programoms, kurios priešingu atveju atitinka šiuose punktuose numatytus kriterijus.

4.   Gamintojų grupėms, kurioms buvo suteiktas preliminarus pripažinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96, pagal šį reglamentą toliau taikomas tas preliminarus pripažinimas. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2200/96 priimti pripažinimo planai toliau laikomi priimtais pagal šį reglamentą. Tačiau prireikus planai pakeičiami, kad gamintojų grupės galėtų atitikti šio reglamento 4 straipsnyje nustatytus gamintojų organizacijų pripažinimo kriterijus. Valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. ar vėliau, gamintojų grupių atveju 7 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytos pagalbos normos pripažinimo planams taikomos nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos.

5.   Reglamento (EB) Nr. 2202/96 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos sutartys, sudarytos ilgesniam kaip vienerių citrusų vaisių perdirbimo schemos prekybos metų laikotarpiui ir susijusios su prekybos metais, prasidedančiais 2008 m. spalio 1 d., ar su vėlesniais prekybos metais, abiejų sutarties šalių sutarimu gali būti iš dalies pakeistos ar nutrauktos, kad būtų atsižvelgta į to reglamento panaikinimą ir su tuo susijusį pagalbos panaikinimą. Dėl tokio pakeitimo ar panaikinimo atitinkamoms šalims nebus taikomos jokios sankcijos pagal tą reglamentą ar jo įgyvendinimo taisykles.

6.   Jeigu valstybė narė pasinaudoja pereinamojo laikotarpio priemone pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 68b ar 143bc straipsnį, pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/96 6 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 2202/96 6 straipsnį priimtos taisyklės dėl perdirbimui pristatomų žaliavų būtiniausių savybių ir galutiniams produktams taikomų būtiniausių kokybės reikalavimų toliau taikomos žaliavoms, kurių derlius nuimamas tos valstybės narės teritorijoje.

56 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2007 m. rugsėjo 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. SILVA


(1)  OL C 175, 2007 7 27, p. 53.

(2)  OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 47/2003 (OL L 7, 2003 1 11, p. 64).

(3)  OL L 297, 1996 11 21, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. Stojimo aktu.

(4)  OL L 297, 1996 11 21, p. 49. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo aktu.

(5)  OL L 151, 1968 6 30, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 97).

(6)  OL L 10, 2002 1 12, p. 58.

(7)  OL L 10, 2002 1 12, p. 67. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/84/EB (OL L 219, 2004 6 19, p. 8).

(8)  OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 552/2007 (OL L 131, 2007 5 23, p. 10).

(9)  OL L 328, 2000 12 23, p. 2. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2060/2004 (OL L 357, 2004 12 2, p. 3).

(10)  OL L 58, 2006 2 28, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 247/2007 (OL L 69, 2007 3 9, p. 3).

(11)  OL L 209, 2005 8 11, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 378/2007 (OL L 95, 2007 4 5, p. 1).

(12)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L 200, 2006 7 22, p. 11).

(13)  OL L 265, 2006 9 26, p. 1.

(14)  OL L 277, 2005 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2012/2006 (OL L 384, 2006 12 29, p. 8).

(15)  OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Reglamentas panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1) nuo 2009 m. sausio 1 d.

(16)  2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1600/2002/EB, nustatantis šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (OL L 242, 2002 9 10, p. 1).

(17)  OL L 214, 2006 8 4, p. 7.

(18)  OL L 67, 1994 3 10, p. 89. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 427/2003 (OL L 65, 2003 3 8, p. 1).

(19)  OL L 349, 1994 12 31, p. 53. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2200/2004 (OL L 374, 2004 12 22, p. 1).

(20)  OL L 273 2007 10 17, p. 1

(21)  OL L 297, 1996 11 21, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1182/2007 (OL L 273, 2007 10 17, p. 1)..


I PRIEDAS

Išsamus taisyklių sąrašas, kurio taikymą pagal 14 ir 23 straipsnius galima išplėsti nariais nesantiems gamintojams

1.

Informavimo apie gamybą taisyklės

a)

pranešimas apie auginimo ketinimus pagal produktus ir, atitinkamais atvejais, pagal veisles;

b)

pranešimas apie sėją ir sodinimą;

c)

pranešimas apie bendrus auginamus plotus, pagal produktus ir, jei galima, pagal veisles;

d)

pranešimas apie numatomą kiekį tonomis ir tikėtinas derliaus nuėmimo datas, pagal produktus ir, jei galima, pagal veisles;

e)

periodiški pranešimai apie nuimto derliaus kiekius ir turimas atsargas, pagal veisles;

f)

informacija apie sandėliavimo pajėgumus.

2.

Gamybos taisyklės

a)

naudotinos sėklos pasirinkimas pagal numatomą paskirtį (šviežių produktų rinkai/pramoniniam perdirbimui);

b)

sodų retinimas.

3.

Pardavimo taisyklės

a)

konkrečios derliaus nuėmimo pradžios, pardavimo išdėstymo datos;

b)

būtiniausi kokybės ir dydžio reikalavimai;

c)

paruošimas, pateikimas, pakavimas ir žymėjimas pirmame pardavimo etape;

d)

produkto kilmės nurodymas.

4.

Aplinkos apsaugos taisyklės

a)

trąšų ir mėšlo naudojimas;

b)

augalų apsaugos produktų ir kitų derliaus apsaugos būdų naudojimas;

c)

didžiausias augalų apsaugos produktų ir trąšų likučių kiekis vaisiuose ir daržovėse;

d)

šalutinių produktų ir naudotos medžiagos šalinimo taisyklės;

e)

taisyklės dėl iš rinkos pašalintų produktų.

5.

Taisyklės dėl pardavimo skatinimo ir informacijos perdavimo krizių prevencijos ir valdymo atveju, kaip nurodyta 9 straipsnio 2 dalies c punkte.


II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 priedai iš dalies keičiami taip:

1.

I priede:

a)

eilutė „Džiovintos vynuogės“ išbraukiama;

b)

po eilutės „Cukriniai runkeliai ir cukranendrės, naudojamos cukraus gamybai“ įterpiamos šios eilutės:

„Perdirbimui pristatomi vaisiai ir daržovės

Šio reglamento IV antraštinės dalies 10g skyrius

Pereinamojo laikotarpio išmokos už vaisius ir daržoves

Perdirbimui pristatomos braškės ir avietės

Šio reglamento IV antraštinės dalies 10h skyrius

Pereinamojo laikotarpio išmoka už minkštuosius vaisius

Vaisiai ir daržovės

Šio reglamento 143bb straipsnis

Atskira išmoka už vaisius ir daržoves“

2.

II priedas pakeičiamas taip:

II PRIEDAS

12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

(mln. EUR)

Valstybė narė

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

Belgija

4,7

6,4

8,0

8,0

8,1

8,1

8,1

8,1

Danija

7,7

10,3

12,9

12,9

12,9

12,9

12,9

12,9

Vokietija

40,4

54,6

68,3

68,3

68,3

68,3

68,3

68,3

Graikija

45,4

61,1

76,4

79,7

79,7

79,7

79,7

79,7

Ispanija

56,9

77,3

97,0

103,8

103,9

103,9

103,9

103,9

Prancūzija

51,4

68,7

85,9

87,0

87,0

87,0

87,0

87,0

Airija

15,3

20,5

25,6

25,6

25,6

25,6

25,6

25,6

Italija

62,3

84,5

106,4

116,5

116,6

116,6

116,6

116,6

Liuksemburgas

0,2

0,3

0,4

0,4

0,4

0,4

0,4

0,4

Nyderlandai

6,8

9,5

12,0

12,0

12,0

12,0

12,0

12,0

Austrija

12,4

17,1

21,3

21,4

21,4

21,4

21,4

21,4

Portugalija

10,8

14,6

18,2

19,6

19,6

19,6

19,6

19,6

Suomija

8,0

10,9

13,7

13,8

13,8

13,8

13,8

13,8

Švedija

6,6

8,8

11,0

11,0

11,0

11,0

11,0

11,0

Jungtinė Karalystė

17,7

23,6

29,5

29,5

29,5

29,5

29,5

29,5

3.

V priede išbraukiamos eilutės „Džiovintos vynuogės“, „Citrusų vaisiai, skirti perdirbimui“, ir „Pomidorai, skirti perdirbimui“.

4.

VII priedas papildomas šiuo punktu:

„M.

Vaisiai, daržovės, maistinės bulvės ir daigynai

Valstybės narės nustato sumą, įtrauktiną į kiekvieno ūkininko referencinę sumą, remdamosi objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, pavyzdžiui:

tiesiogiai arba netiesiogiai ūkininko vaisiams, daržovėms, maistinėms bulvėms ir daigynams gautos rinkos paramos suma,

vaisiams, daržovėms, maistinėms bulvėms auginti ir daigynams naudojamu plotu,

užauginamų vaisių, daržovių, maistinių bulvių ir daigynų kiekiu,

atitinkamu laikotarpiu, kuris kiekvienam produktui gali būti kitoks, per vienerius arba daugiau prekybos metų, skaičiuojant nuo 2001 m. pasibaigusių prekybos metų, o valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. arba vėliau, atveju – nuo 2004 m. pasibaigusių prekybos metų iki 2007 m. pasibaigiančių prekybos metų.

Valstybės narės apskaičiuoja atitinkamą 43 straipsnio 2 dalyje nurodytą hektarų skaičių remdamosi objektyviais ir nediskriminuojančiais kriterijais, pavyzdžiui, pirmos pastraipos antroje įtraukoje nurodytais plotais.

Objektyviai pagrįstais atvejais skirtingiems vaisių bei daržovių produktams, maistinėms bulvėms ir daigynams šiame punkte nurodyti kriterijai gali būti taikomi skirtingai. Remdamosi tuo pačiu pagrindu valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti pagal šį punktą į referencinę sumą įtrauktinos sumos ir atitinkamo hektarų skaičiaus iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, kuris baigiasi 2010 m. gruodžio 31 d.

Šiame reglamente „vaisiai ir daržovės“ reiškia Reglamento (EB) Nr. 2200/96 1 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 2201/96 1 straipsnio 2 dalyje išvardytus produktus, o „maistinės bulvės“ – bulves, klasifikuojamas KN 0701 pozicijoje, išskyrus skirtas bulvių krakmolo gamybai, kurioms teikiama pagalba pagal 93 straipsnį.“

5.

VIII ir VIIIa priedai pakeičiami taip:

VIII PRIEDAS

Nacionalinės viršutinės ribos, nurodytos 41 straipsnyje

(tūkst. EUR)

Valstybė narė

2005

2006

2007

2008

2009

2010 m. ir vėlesni

Belgija

411 053

580 376

593 395

606 935

614 179

611 805

Danija

943 369

1 015 479

1 021 296

1 027 278

1 030 478

1 030 478

Vokietija

5 148 003

5 647 175

5 695 607

5 744 240

5 770 254

5 774 254

Graikija

838 289

2 143 603

2 171 217

2 365 298

2 367 713

2 178 382

Ispanija

3 266 092

4 635 365

4 649 913

4 830 954

4 838 536

4 840 413

Prancūzija

7 199 000

8 236 045

8 282 938

8 382 272

8 407 555

8 415 555

Airija

1 260 142

1 335 311

1 337 919

1 340 752

1 342 268

1 340 521

Italija

2 539 000

3 791 893

3 813 520

4 151 330

4 163 175

4 184 720

Liuksemburgas

33 414

36 602

37 051

37 051

37 051

37 051

Nyderlandai

386 586

428 329

833 858

846 389

853 090

853 090

Austrija

613 000

633 577

737 093

742 610

745 561

744 955

Portugalija

452 000

504 287

571 377

608 601

609 131

608 827

Suomija

467 000

561 956

563 613

565 690

566 801

565 520

Švedija

637 388

670 917

755 045

760 281

763 082

763 082

Jungtinė Karalystė

3 697 528

3 944 745

3 960 986

3 977 175

3 985 834

3 975 849

VIIIa PRIEDAS

71c straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

(tūkst. EUR)

Kalendoriniai metai

Bulgarija

Čekijos Respublika

Estija

Kipras

Latvija

Lietuva

Vengrija

Malta

Rumunija

Lenkija

Slovėnija

Slovakija

2005 m.

 

228 800

23 400

8 900

33 900

92 000

350 800

670

 

724 600

35 800

97 700

2006 m.

 

294 551

27 300

12 500

43 819

113 847

446 305

830

 

980 835

44 184

127 213

2007 m.

200 384

377 919

40 400

17 660

60 764

154 912

540 286

1 668

441 930

1 263 706

59 026

161 362

2008 m.

246 766

470 463

50 500

27 167

75 610

193 076

677 521

3 017

532 444

1 579 292

73 618

201 937

2009 m.

287 399

559 622

60 500

31 670

90 016

230 560

807 366

3 434

623 399

1 877 107

87 942

240 014

2010 m.

327 621

645 222

70 600

36 173

103 916

267 260

933 966

3 851

712 204

2 162 207

101 959

276 514

2011 m.

407 865

730 922

80 700

40 676

117 816

303 960

1 060 666

4 268

889 814

2 447 207

115 976

313 114

2012 m.

488 209

816 522

90 800

45 179

131 716

340 660

1 187 266

4 685

1 067 425

2 732 307

129 993

349 614

2013 m.

568 553

902 222

100 900

49 682

145 616

377 360

1 313 966

5 102

1 245 035

3 017 407

144 110

386 214

2014 m.

648 897

902 222

100 900

49 682

145 616

377 360

1 313 966

5 102

1 422 645

3 017 407

144 110

386 214

2015 m.

729 241

902 222

100 900

49 682

145 616

377 360

1 313 966

5 102

1 600 256

3 017 407

144 110

386 214

2016 m. ir vėlesni

809 585

902 222

100 900

49 682

145 616

377 360

1 313 966

5 102

1 777 866

3 017 407

144 110

386 214


Top