10.5.2007

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 120/1

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 498/2007

2007 m. kovo 26 d.

nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (1), ypač į jo 102 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 (pagrindinis reglamentas) pakeičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1263/1999 (2) ir (EB) Nr. 2792/1999 (3) atsižvelgiant į naujus pokyčius žuvininkystės, žuvininkystės regionų ir vidaus vandenų žvejybos srityse. Todėl tikslinga nustatyti išsamias pagrindinį reglamentą įgyvendinančias nuostatas.

(2)

Reikėtų nustatyti išsamias veiksmų programų pateikimo taisykles. Kad veiksmų programas būtų lengviau parengti, o Komisijai – jas nagrinėti ir tvirtinti, turėtų būti nustatytos bendros tokių programų struktūros ir turinio taisyklės, visų pirma pagrįstos pagrindinio reglamento 20 straipsnyje išdėstytais reikalavimais.

(3)	Dėl Bendrijos žvejybos laivyno pritaikymo priemonių rėmimo valstybės narės savo veiksmų programose turėtų nurodyti išmokų apskaičiavimo būdus.

(4)	Reikėtų nurodyti pagrindinio reglamento 25 straipsnio 4 dalyje numatytos galimybės sumažinti variklio galią grupei laivų įgyvendinimo sąlygas.

(5)	Siekiant užtikrinti, kad tam tikri su akvakultūra ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimu bei rinkodara susiję terminai būtų suprantami vienodai, jie turėtų būti apibrėžti.

(6)	Dėl gamybinių investicijų į akvakultūrą ir investicijų į perdirbimą bei rinkodarą rėmimo valstybės narės savo veiksmų programose turėtų paaiškinti, kaip jos užtikrins pirmenybės suteikimą mikroįmonėms ir mažosioms įmonėms.

(7)

Dėl gyvūnų sveikatai skirtų priemonių rėmimo turėtų būti nustatytos išsamios sąlygos, užtikrinančios atitiktį 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyvai 2006/88/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (4).

(8)	Dėl bendro intereso priemonių rėmimo reikėtų apibrėžti paramos reikalavimus atitinkančias išlaidas.

(9)	Turėtų būti tiksliai apibrėžtos pagrindinio reglamento 43 straipsnyje nurodytų regionų atrankos sąlygos.

(10)	Pagal pagrindinio reglamento 45 straipsnį remiamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės turėtų atitikti tam tikras išsamias sąlygas.

(11)	Paramos darniam žuvininkystės regionų vystymuisi atveju grupių atrankos procedūros turi būti skaidrios, kad būtų užtikrinta, jog paramai yra atrinktos tinkamos ir aukštos kokybės vietos vystymosi strategijos.

(12)	Reikėtų nustatyti kelioms priemonėms bendras taisykles. Visų pirma siekiant užtikrinti geresnę investicinę veiklą turi būti parengtos bendros taisyklės, skirtos paramos reikalavimus atitinkančioms išlaidoms apibrėžti.

(13)

Siekiant užtikrinti, kad informacija apie galimas finansavimo galimybes būtų plačiai skleidžiama visoms suinteresuotosioms šalims, ir dėl skaidrumo reikėtų, atsižvelgiant į proporcingumo principą, nustatyti mažiausią turinį informacijos priemonių, kurių reikia galimiems paramos gavėjams informuoti apie Bendrijos ir valstybių narių bendrai siūlomas finansavimo iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF) galimybes, įskaitant pareigą viešai skelbti veiksmus, kurių galimas paramos gavėjas turėtų imtis paduodamas paraišką gauti finansavimą, ir taikomus atrankos kriterijus.

(14)

Siekiant didesnio skaidrumo panaudojant EŽF paramą, valstybės narės kasmet elektroniniu arba kitu būdu turėtų skelbti paramos gavėjų sąrašą, veiksmų pavadinimus ir veiksmams skirtą viešojo finansavimo sumą. Skelbiant šią informaciją siekiama didinti Bendrijos veiksmų žuvininkystės sektoriaus, žuvininkystės regionų ir vidaus vandenų žvejybos vystymo srityse skaidrumą, skatinti patikimą susijusių viešųjų lėšų finansų valdymą ir ypač sustiprinti naudojamų valstybės lėšų kontrolę bei galiausiai išvengti konkurencijos tarp EŽF priemonių paramos gavėjų iškraipymo. Atsižvelgiant į siekiamų tikslų didelę svarbą, yra pagrįsta proporcingumo principo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimo atžvilgiu nustatyti skelbti atitinkamą informaciją, nes tai neviršija to, kas būtina demokratinėje visuomenėje, ir užkirsti kelią pažeidimams.

(15)	Siekiant užtikrinti geresnį informavimo priemonių įgyvendinimą ir skatinti geresnius informacijos apie informavimo ir viešinimo strategijas bei rezultatus mainus tarp Komisijos bei valstybių narių, reikėtų paskirti už informavimo ir viešinimo priemones atsakingus kontaktinius asmenis.

(16)	Remiantis 2000–2006 m. programavimo laikotarpio patirtimi būtina išsamiai nurodyti sąlygas, kurias finansų inžinerijos priemonės turėtų atitikti, kad būtų finansuojamos pagal veiksmų programą.

(17)

Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 59 straipsnį ir remiantis įgyta patirtimi būtina nustatyti vadovaujančių institucijų įsipareigojimus paramos gavėjams, taikytinus prieš finansuotinų veiksmų atrankos ir patvirtinimo etapą, tikrintinus paramos gavėjo deklaruotų išlaidų aspektus, įskaitant administracinius paraiškų dėl kompensavimo patikrinimus ir atskirų veiksmų patikrinimus vietoje bei sąlygas, kurių būtina laikytis, kai patikrinimai vietoje atliekami atrankos būdu.

(18)	Taip pat būtina išsamiai nurodyti informaciją, kuri turėtų būti įtraukta į veiksmų apskaitos dokumentus, ir informaciją, kurią reikėtų saugoti kaip įgyvendinimo duomenis, kuriuos vadovaujančios institucijos turėtų registruoti, saugoti ir pateikti Komisijai jos prašymu.

(19)	Siekiant užtikrinti galimybę tinkamai patikrinti veiksmų programų išlaidas, būtina nustatyti kriterijus, kuriuos audito seka turėtų atitikti, kad būtų laikoma tinkama.

(20)	Už veiksmų audito atlikimą atsako audito institucija. Siekiant užtikrinti, kad šis auditas būtų pakankamai išsamus bei veiksmingas ir tai, kad visose valstybėse narėse jis būtų atliekamas pagal vienodus standartus, būtina nustatyti sąlygas, kurias auditas turėtų atitikti.

(21)

Patirtis parodė, kad būtina nustatyti tikslų veiksmų, kurie turi būti audituojami, atrankos pagrindą, kuriuo audito institucija turėtų remtis nustatydama arba patvirtindama atrankos metodą, įskaitant tam tikrus techninius kriterijus, taikytinus atliekant atsitiktinę statistinę atranką, ir veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti darant papildomą atranką.

(22)

Siekiant supaprastinti ir suderinti rengimo ir pateikimo standartus, taikomus audito strategijai, metinei kontrolės ataskaitai ir deklaracijoms dėl užbaigimo, už kurias pagal pagrindinio reglamento 61 straipsnį atsako audito institucija, būtina nustatyti išsamias taisykles, susijusias su jų turiniu, ir nurodyti informacijos, kuria jie grindžiami, pobūdį ir kokybę.

(23)

Siekdamos užtikrinti patį veiksmingiausią pagrindinio reglamento 87 straipsnio taikymą dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir dėl Audito Rūmų bei Komisijos teisės susipažinti su visais patvirtinamaisiais išlaidų bei audito dokumentais, vadovaujančios institucijos turėtų užtikrinti, kad informacija apie institucijų, turinčių patvirtinamuosius dokumentus, tapatybę ir buveinę būtų greitai prieinama ir tuos dokumentus būtų galima greitai pateikti į minimalų sąrašą įrašytiems asmenims ir institucijoms. Tuo pačiu tikslu būtina nurodyti, kurios duomenų laikmenos gali būti laikomos bendrai priimtinomis tokiems dokumentams laikyti. Tam nacionalinės institucijos turėtų nustatyti procedūras, būtinas prireikus užtikrinti, kad saugomi dokumentai atitinka originalus ir jais galima remtis atliekant auditą.

(24)

Siekiant suderinti išlaidų patvirtinimo ir mokėjimo paraiškų parengimo standartus, reikėtų nustatyti tokių patvirtinamųjų dokumentų bei paraiškų turinį ir informacijos, kuria jie yra pagrįsti, pobūdį ir kokybę. Turėtų būti nustatytos išsamios procedūros dėl susigrąžintinų sumų ir išimtų sumų apskaitos panaikinus veiksmui skirtos paramos dalį arba visą paramą atitikties pagrindinio reglamento 60 straipsnio f punktui bei dėl Komisijos informavimo apie tai tvarkos.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 71 straipsnį prieš pateikiant pirmą tarpinio mokėjimo paraišką arba ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo veiksmų programos patvirtinimo valstybių narių reikalaujama pateikti Komisijai valdymo ir kontrolės sistemų aprašymą, ataskaitą, kurioje pateikiami šių įsteigtų sistemų vertinimo rezultatai, ir nuomonę apie jų atitiktį to reglamento nuostatoms dėl valdymo ir kontrolės sistemų. Kadangi šie dokumentai yra svarbiausios priemonės, kuriomis atsižvelgdama į bendrai valdomą Bendrijos biudžetą remiasi Komisija, siekdama įsitikinti, kad atitinkamą finansinę paramą valstybės narės naudoja pagal taikytinas taisykles ir principus, būtinus Bendrijos finansiniams interesams apsaugoti, svarbu išsamiai nurodyti informaciją, kuri turėtų būti pateikta tokiuose dokumentuose, ir pagrindą įvertinimui bei nuomonei.

(26)

Pagrindinio reglamento 57 straipsnyje numatyta, kad audito tvarka turėtų būti proporcinga bendroms atitinkamai veiksmų programai skirtoms viešosioms išlaidoms. Kai veiksmų programai skirtos viešosios išlaidos yra ribotos, valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė daugiau remtis nacionalinėmis įstaigomis ir taisyklėmis atliekant tam tikras funkcijas, susijusias su kontrole ir audito tvarka, o Komisija tam tikslui nurodo, kurie patikrinimai, veiksmų auditas ir kurie įsipareigojimai gali būti atliekami ir vykdomi pagal nacionalines taisykles ir nacionalinių įstaigų. Tokiomis pat aplinkybėmis Komisija taip pat turėtų diferencijuoti priemones, pagal kurias valstybės narės turi vykdyti išlaidų tvirtinimo bei valdymo ir kontrolės sistemos tikrinimo funkcijas, ir nustatyti sąlygas, kuriomis ji gali apriboti savo auditą ir remtis nacionalinių įstaigų pateiktais užtikrinimais.

(27)

Valstybių narių valdymo ir kontrolės įsipareigojimų dalis yra su pažeidimais susijęs pranešimo ir stebėsenos įsipareigojimas. Išsamios šio reikalavimo įgyvendinimo taisyklės buvo nustatytos 1994 m. liepos 11 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1681/94 dėl pažeidimų ir su struktūrinės politikos finansavimu ir šios srities informacinės sistemos organizavimu susijusių neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo (5). Aiškumo ir supaprastinimo tikslais tikslinga įtraukti tas taisykles į šį reglamentą.

(28)

Turėtų būti priimta nuostata, kad Komisija kompensuotų teismo išlaidas, kai ji reikalauja, kad valstybė narė pradėtų arba tęstų teisinį procesą siekdama susigrąžinti neteisėtai išmokėtas sumas dėl pažeidimo, ir kad valstybė narė jai suteiktų informaciją, padėsiančią nuspręsti, kaip paskirstyti nuostolius dėl nesusigrąžinamų sumų pagal pagrindinio reglamento 70 straipsnio 2 dalį. Be to, šiose taisyklėse turėtų būti numatyti Komisijos ir valstybių narių reguliarūs ryšiai dėl pažeidimų, pateiktos informacijos panaudojimo atliekant rizikos analizę bei rengiant ataskaitas ir dėl informacijos teikimo atitinkamiems komitetams.

(29)

Siekiant apriboti administracinę naštą, susidarančią dėl pranešimo sistemos, ir kartu užtikrinti būtiną informacijos lygį, nepažeidžiant pagrindinio reglamento 60 straipsnio f punkte tiesiogiai numatytų įsipareigojimų, valstybės narės neturėtų būti įpareigotos pranešti apie pažeidimus, kurių sumos neviršija tam tikros ribos, jei Komisija to specialiai neprašo.

(30)

Naudojimasis elektroninėmis priemonėmis keičiantis informacija ir finansiniais duomenimis, sąlygoja supaprastinimą, didesnį veiksmingumą bei skaidrumą ir sutaupo laiko. Siekiant visiškai pasinaudoti šiais privalumais ir kartu išlaikyti mainų saugumą, reikėtų sukurti bendrą kompiuterinę sistemą ir dokumentų, kurie bendrai domina Komisiją ir valstybes nares, sąrašą. Todėl būtina nurodyti kiekvieno dokumento formatą ir pateikti išsamų aprašymą, kokia informacija turėtų būti pateikta tokiuose dokumentuose. Dėl tų pačių priežasčių būtina apibrėžti, kaip tokia kompiuterinė sistema veikia, atsižvelgiant į Šalies, atsakingos už dokumentų su visais vėlesniais pakeitimais įkėlimą, nustatymą.

(31)

Remiantis 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (6) ir atsižvelgiant į saugumo ir konfidencialumo lygį, reikalingą EŽF lėšų, naujausių technikos laimėjimų ir ekonominės naudos analizės finansų valdymui, būtina reikalauti naudoti elektroninį parašą.

(32)

Siekiant užtikrinti, kad būtų greitai sukurta ir tinkamai veiktų bendra kompiuterinė sistema, jos kūrimo išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Europos Bendrijų bendrojo biudžeto pagal pagrindinio reglamento 46 straipsnio 1 dalį, o sąsajos su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietinėmis kompiuterinėmis sistemomis išlaidos turėtų atitikti finansinės paramos iš EŽF reikalavimus pagal to reglamento 46 straipsnį.

(33)

Atsižvelgiant į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (7) ir į 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (8) būtina numatyti šiame reglamente minimų informavimo bei viešinimo priemonių ir audito atžvilgiu, kad Komisija ir valstybės narės turėtų užkirsti kelią bet kokiam neleistinam asmens duomenų atskleidimui arba prieigai prie jų, ir patikslinti, kokiu tikslu Komisija bei valstybės narės gali tvarkyti šiuos duomenis.

(34)

2000 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2722/2000, nustatantis sąlygas, kuriomis žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (ŽOFI) gali prisidėti prie patologinės rizikos akvakultūrai panaikinimo (9), 2000 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 908/2000, nustatantis išsamias pagalbos, valstybių narių teikiamos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus gamintojų organizacijoms, apskaičiavimo taisykles (10), ir 2001 m. vasario 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 366/2001, nustatantis išsamias Tarybos reglamente (EB) Nr. 2792/1999 numatytų priemonių įgyvendinimo taisykles (11), turėtų būti panaikinti.

(35)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos žuvininkystės fondo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Reguliavimo dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 (pagrindinio reglamento) įgyvendinimo taisyklės, susijusios su:

a)	veiksmų programų struktūra ir perdavimu;

b)	žuvininkystės priemonėmis;

c)	veiksmų programų vertinimu;

d)	informavimu ir viešinimu;

e)	finansų inžinerijos priemonėmis;

f)	valdymu, stebėsena ir kontrole;

g)	pažeidimais;

h)	elektroniniu keitimusi duomenimis;

i)	asmens duomenimis.

2 straipsnis

Tam tikroms veiksmų programoms taikomos specialios priemonės

28 straipsnio 2 dalyje ir 51, 52 bei 53 straipsniuose yra nustatytos specialios priemonės, taikytinos veiksmų programoms, kurių bendros reikalavimus atitinkančios viešosios išlaidos 2004 m. kainomis neviršija 90 milijonų EUR.

II SKYRIUS

VEIKSMŲ PROGRAMŲ STRUKTŪRA IR PERDAVIMAS

3 straipsnis

Veiksmų programų struktūra ir perdavimas

1.   Pagrindinio reglamento 20 straipsnyje nurodytas veiksmų programos turinys nustatomas pagal šio reglamento I priedo A dalį ir šio priedo B dalyje pateiktą finansavimo planą.

Prie veiksmų programos pridedamas pagrindinio reglamento 48 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimas.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai elektroninę savo veiksmų programos versiją, atnaujintą po kiekvieno programos peržiūrėjimo. Valstybės narės pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nurodytus prašymus persvarstyti veiksmų programą pagal šio reglamento 65 straipsnį Komisijai siunčia elektroninėmis priemonėmis. Savo prašymus persvarstyti veiksmų programą, kurie turi įtakos einamųjų metų Europos žuvininkystės fondo (EŽF) paramai, valstybės narės pateikia Komisijai ne vėliau kaip iki tų metų rugsėjo 30 d.

III SKYRIUS

PRIORITETINĖS KRYPTYS

1 SKIRSNIS

1 prioritetinė kryptis. Bendrijos žvejybos laivyno pritaikymo priemonės

4 straipsnis

Viešoji pagalba žvejybos veiklos nutraukimui visam laikui

1.   Nutraukus žvejybos veiklą visam laikui, atitinkamas žvejybos laivas visam laikui išbraukiamas iš Bendrijos žvejybos laivyno registro ir atitinkamais atvejais visam laikui yra panaikinama žvejybos licencija.

2.   Veiksmų programoje nurodomi pagal pagrindinio reglamento 23 straipsnį suteikiamų išmokų apskaičiavimo būdai.

3.   Kai žvejybos laivo žvejybos veikla visam laikui nutraukiama perorientuojant jį kitai nei žvejybos veiklai kaip nurodyta pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalies b punkte, valstybės narės atitinkamai derina išmokos dydį, atsižvelgdamos į tam tikrus kriterijus, pvz., laivo žvejybos licencijos rinkos vertę ir laivo likutinę vertę.

4.   Jei žvejybos laivas prarandamas tarp sprendimo suteikti išmoką priėmimo datos ir faktinės laivo žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui datos, vadovaujanti institucija atlieka finansinę draudimo mokamos kompensacijos sumos korekciją.

5 straipsnis

Viešoji pagalba laikinam veiklos nutraukimui

1.   Veiksmų programoje nurodomi pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnį suteikiamų išmokų apskaičiavimo būdai.

2.   Pagrindinio reglamento 24 straipsnio 2 dalyje „šiam sektoriui skirta Bendrijos finansinė parama“ – tai EŽF finansinis įnašas į konkrečios valstybės narės veiksmų programą.

6 straipsnis

Investicijos į žvejybos laivus ir selektyvumą

1.   Pagal pagrindinio reglamento 25 straipsnį vadovaujanti institucija yra atsakinga už atitikties šio straipsnio 2–5 dalims vertinimą ir Komisijos prašymu pateikia jai visus susijusius dokumentus.

2.   Visos paramos už vieną žvejybos laivą reikalavimus atitinkančios išlaidos, remtinos per visą programavimo laikotarpį pagal pagrindinio reglamento 25 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 6 dalies e punktą, neviršija didžiausios sumos, nustatytos remiantis objektyviais kriterijais, išvardytais minėto reglamento 23 straipsnio 3 dalyje ir įtrauktais į veiksmų programą.

3.   Laivų grupė gali sumažinti variklio galią 20 %, kaip numatyta pagrindinio reglamento 25 straipsnio 4 dalyje, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	visi tai pačiai grupei priklausantys laivai turi būti atskirai identifikuojami;

b)	visi tai pačiai grupei priklausantys laivai veikia tuose pačiuose valdymo rajonuose;

c)	visi tai pačiai grupei priklausantys laivai naudoja tokius pačius pagrindinius žvejybos įrankius, kaip išvardyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1639/2001 (12) III priedėlyje (C skirsnyje) ir

d)	visų grupei priklausančių laivų skaičius neviršija penkiasdešimties.

4.   Suteikus viešąją pagalbą sumažintų žvejybos pajėgumų išėmimas iš žvejybos laivyno neįskaičiuojamas į 20 % galios sumažinimą, kurį, kaip numatyta pagrindinio reglamento 25 straipsnio 4 dalyje, gali pasiekti grupė laivų.

5.   Pagal pagrindinio reglamento 25 straipsnio 6 dalies e punktą skiriama finansinė parama suteikiama tik įrenginiams arba modernizavimo darbams, skirtiems laimikiui ir įrankiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų rūšių, saugomų pagal Tarybos direktyvas 79/409/EEB (13) ir 92/43/EEB (14).

7 straipsnis

Mažos apimties priekrantės žvejyba

1.   Jei privačiojo sektoriaus finansinio įnašo dydis sumažinamas pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnio 2 dalį, atitinkamai padidinamas viešojo sektoriaus įnašas. EŽF įnašas apskaičiuojamas atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 53 straipsnyje nustatytus dydžius, susijusius su atitinkamu viešuoju įnašu.

2.   Veiksmų programoje nurodomi pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio 4 dalį suteikiamų išmokų mažos apimties priekrantės žvejybai apskaičiavimo būdai.

3.   Pagrindinio reglamento 26 straipsnio 4 dalies b punkte „žuvininkystės produktai“ – tai mažos apimties priekrantės žvejybos laivais sugautų žuvų produktai.

8 straipsnis

Bendrijos žvejybos laivyno valdymui skirtas socialinio ir ekonominio pobūdžio kompensavimas

1.   Veiksmų programoje nurodomi pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį suteikiamos, Bendrijos žvejybos laivyno valdymui skirtos socialinio ir ekonominio pobūdžio kompensacijos apskaičiavimo metodai.

2.   Pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies d punkte numatytos paramos už ankstyvą išėjimą į pensiją dalis atitinka finansavimo iš EŽF reikalavimus, net jei gavėjams ji bus išmokėta po 2015 m. gruodžio 31 d., su sąlyga, kad šiam tikslui ji saugoma užblokuotoje sąskaitoje iki tos datos.

2 SKIRSNIS

2 prioritetinė kryptis. Akvakultūra, vidaus vandenų žvejyba, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir pardavimas

9 straipsnis

Intervencijos į akvakultūros gamybą taikymo sritis

Pagrindinio reglamento 28 straipsnio 6 dalyje nurodyta parama gali būti skiriama Tarybos direktyvoje 85/337/EEB (15) numatytoms vertinimo išlaidoms padengti.

10 straipsnis

Gamybinių investicijų į akvakultūrą priemonės

1.   Pagrindinio reglamento 29 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose taikomi šie sąvokų apibrėžimai:

a)	naujos rūšys – tai rūšys, kurių akvakultūros gamyba valstybėje narėje yra nedidelė arba jos visai nėra ir kurios turi geras perspektyvas rinkoje;

b)	geras perspektyvas rinkoje turinčios rūšys – tai rūšys, kurių paklausa rinkoje, kaip rodo vidutinės trukmės tendencijų prognozė, greičiausiai viršys pasiūlą;

c)	įprastinė praktika akvakultūros sektoriuje – tai akvakultūros veikla, vykdoma pagal privalomus teisės aktus ir susijusi tiek su sveikatos, tiek su veterinarijos arba aplinkos apsaugos klausimais;

d)	tradicinė akvakultūra – tai tradicinė, su tam tikro regiono socialiniu ir kultūriniu paveldu susijusi praktika.

2.   Pagrindinio reglamento 29 straipsnyje numatyta parama gali būti skiriama akvakultūros sektoriuje naudojamiems aptarnaujantiems laivams. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 (16) 3 straipsnio c punkte apibrėžti žvejybos laivai nelaikomi akvakultūros sektoriuje naudojamais aptarnaujančiais laivais, net jeigu jie naudojami tik akvakultūros srityje.

3.   Nepažeidžiant pagrindinio reglamento 35 straipsnio 6 dalies, to reglamento 29 straipsnyje numatyta parama gali būti skiriama investicijoms, susijusioms su mažmenine prekyba ūkiuose, kai tokia prekyba sudaro neatsiejamą akvakultūros ūkio dalį.

4.   Jei valstybės narės pasinaudoja pagrindinio reglamento 29 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta galimybe, jos įgyvendina mechanizmus, kad vadovaujanti institucija galėtų gauti perspektyvinio akvakultūros rūšių rinkos tyrimo rezultatus.

5.   Dėl pagrindinio reglamento 29 straipsnyje numatytų priemonių valstybės narės savo veiksmų programose apibūdina, kaip pagalba prioritetine tvarka bus teikiama mikroįmonėms ir mažosioms įmonėms.

11 straipsnis

Vandens aplinkos apsaugos priemonės

1.   Kai parama jos gavėjams teikiama pagrindinio reglamento 30 straipsnyje nurodytais tikslais, ne vėliau kaip po trejų metų nuo veiksmo patvirtinimo dienos ir veiksmo įgyvendinimo pabaigoje valstybės narės patikrina, ar šie paramos gavėjai laikosi su vandens aplinkos apsauga susijusių įsipareigojimų.

2.   Pagrindinio reglamento 30 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta parama skiriama tik dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) išlaidoms, patirtoms prieš patvirtinant atskirai įmonei skirtą paramos schemą.

3.   Pagrindinio reglamento 30 straipsnio 2 dalies c punkte „ekologinė akvakultūra“ reiškia akvakultūros veiklą, kai vandens ištekliai auginami ūkiuose pagal ekologinį gamybos būdą, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 (17) 2 straipsnyje, ir kai tuo tikslu prie jų pateikiama nuoroda. Kol bus priimtos išsamios gamybos taisyklės Bendrijoje, įskaitant pertvarkymo į ekologinę gamybą taisykles, taikomos nacionalinės taisyklės, o jei tokių nėra – ekologinei akvakultūrai taikytini privatūs standartai, kuriuos valstybės narės yra priėmusios arba pripažinusios.

4.   Pagrindinio reglamento 30 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta parama gali būti teikiama tik konkretiems NATURA 2000 teritorijoms taikomiems apribojimams arba reikalavimams, nustatytiems atitinkamose nacionalinėse Tarybos direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimo priemonėse.

5.   Pagrindinio reglamento 30 straipsnio 3 dalyje „įprasta geros akvakultūros praktika“ – tai privalomų teisės aktų, susijusių tiek su sveikatos, tiek su veterinarijos arba aplinkos apsaugos klausimais, laikymasis ir gamybos būdų, užkertančių kelią išteklių nuostoliams ir taršai, kurios galima išvengti, naudojimas.

12 straipsnis

Gyvūnų sveikatai skirtos priemonės

1.   Pagrindinio reglamento 32 straipsnyje numatyta parama gali būti skiriama:

a)	Sprendimo 90/424/EEB (18) 3 straipsnyje išvardytų egzotiškų akvakultūros ligų atveju – pagal Direktyvos 2006/88/EB V skyriaus 3 dalį taikomoms kontrolės priemonėms;

b)	Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnyje išvardytų neegzotiškų akvakultūros ligų atveju – pagal Direktyvos 2006/88/EB 44 straipsnio 2 dalį parengtoms ir patvirtintoms likvidavimo programoms.

2.   Veiksmų programos vadovaujanti institucija nusprendžia, ar ji prisidės prie 1 dalies a punkte nurodytų kontrolės priemonių arba 1 dalies b punkte apibūdintos likvidavimo programos finansavimo, ir prieš pateikdama šias priemones arba programą remdamasi Sprendimo 90/424/EEB nuostatomis patvirtina detalias savo finansinio dalyvavimo priemones.

3.   Jei Komisija, remdamasi Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsniu, nepatvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės priemonių arba likvidavimo programos, skirta parama tuoj pat yra grąžinama į veiksmų programos biudžetą.

4.   Jei pagal Sprendimo 90/424/EEB 24 straipsnį Komisijos veiksmui patvirtintų finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų vertė yra mažesnė už vadovaujančios institucijos skirtą sumą, tokiu būdu sugrąžintą skirtumą valstybė narė gali panaudoti savo veiksmų programai.

5.   Pagrindinio reglamento 32 straipsnyje numatyta parama neskiriama priežiūros veiksmams, kuriais siekiant gauti oficialų ligos nebuvimo statuso pripažinimą norima parodyti, kad ligos nėra, arba fiksuotoms, pavyzdžiui, oficialių veterinarijos tarnybų, išlaidoms.

13 straipsnis

Vidaus vandenų žvejyba

1.   Pagrindinio reglamento 33 straipsnyje „vidaus vandenyse žvejojantys laivai“ – tai laivai, vykdantys žvejybą komerciniais tikslais vidaus vandenyse ir neįtraukti į Bendrijos žvejybos laivyno registrą.

2.   Dėl pagrindinio reglamento 33 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje ir 25 straipsnyje numatytų investicijų, trumpesniems nei 12 metrų laivams, kurie nenaudoja traukiamųjų žvejybos įrankių ir verčiasi žvejyba vidaus vandenyse, galima skirti paramą, ir paramos intensyvumas bus toks pat kaip ir numatytas mažos apimties pakrantės laivams, nurodytiems to reglamento 26 straipsnyje.

3.   Valstybės narės savo veiksmų programose apibrėžia, kaip jos užtikrins, kad pagal pagrindinio reglamento 33 straipsnį remiamos investicijos nesutrikdytų žvejybos laivyno dydžio ir atitinkamų turimų žuvų išteklių pusiausvyros.

14 straipsnis

Investicijos į perdirbimą ir rinkodarą

1.   Iš EŽF gali būti remiamos investicijos į dioksino arba kitų žmonių sveikatai kenksmingų medžiagų ištraukimą iš žuvų miltų arba žuvų taukų pagal pagrindinio reglamento 34 straipsnį, net jeigu galutiniai produktai nėra skirti naudoti arba perdirbti žmonių vartojimui.

2.   Dėl pagrindinio reglamento 35 straipsnyje numatytų priemonių valstybės narės savo veiksmų programose nurodo, kaip pagalba prioriteto tvarka bus teikiama mikroįmonėms ir mažosioms įmonėms.

3 SKIRSNIS

3 prioritetinė kryptis. Bendro intereso priemonės

15 straipsnis

Kolektyviniai veiksmai

1.   Pagrindinio reglamento 37 straipsnyje numatyta parama neskiriama su bandomąja žvejyba susijusioms išlaidoms.

2.   Pagrindinio reglamento 37 straipsnio pirmos pastraipos n punkte numatyta parama gali būti skiriama:

a)	gamintojų organizacijoms įsteigti, kad po 2007 m. sausio 1 d. būtų lengviau įsteigti ir administruoti pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 104/2000 (19) pripažintą gamintojų organizaciją;

b)	gamintojų organizacijų, kurioms pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 12 straipsnį suteiktas specialus pripažinimas, planams įgyvendinti, kad joms būtų lengviau įgyvendinti savo planus, skirtus produktų kokybei pagerinti, arba

c)	gamintojų organizacijoms restruktūrizuoti, siekiant padidinti jų veiksmingumą, atsižvelgiant į rinkos reikalavimus.

3.   Trejus metus po specialaus pripažinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 12 straipsnį suteikimo šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta parama proporcingai mažinama.

16 straipsnis

Vandens gyvūnijos ir augalijos apsaugai ir plėtojimui skirtos priemonės

1.   Pagrindinio reglamento 38 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte numatyta parama teikiama priemonėms, susijusioms su dirbtinių rifų arba kitų iš ilgalaikių elementų sudarytų įrenginių statyba bei įrengimu.

Parama gali būti skiriama darbui, kuris vyksta iki įrengimo, įskaitant tyrimus, komponentus, signalizavimą, vežimą bei įrenginių surinkimą ir mokslinę stebėseną.

2.   Pagrindinio reglamento 38 straipsnio 2 dalyje numatyta parama netaikoma žuvų surinkimo įrenginiams.

3.   Pagrindinio reglamento 38 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkte numatyta parama gali būti skiriama išlaidoms, susidarančioms dėl NATURA 2000 Europos ekologiniam tinklui priskiriamų vietovių būtinų išsaugojimo priemonių. Parama gali būti skiriama valdymo planams, strategijoms ir schemoms parengti, infrastruktūrai, įskaitant nusidėvėjimą ir draustiniams skirtą įrangą, draustinių darbuotojų mokymui ir švietimui bei susijusioms studijoms.

4.   Pagrindinio reglamento 38 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkte numatyta parama neskiriama prarastoms teisėms, prarastoms pajamoms ir darbuotojų atlyginimams kompensuoti.

5.   Pagrindinio reglamento 38 straipsnio 2 dalyje „tiesioginis išteklių atkūrimas“ – tai gyvų vandens organizmų paleidimas, nepriklausomai nuo to, ar gyviai buvo veisti žuvidėse, ar kitur sugauti.

17 straipsnis

Iškrovimo vietos

Jei pagalba teikiama pagrindinio reglamento 39 straipsnio 1 dalyje numatytoms investicijoms, skirtoms iškrovimo vietoms restruktūrizuoti ir sąlygoms priekrantės žvejams iškrauti žuvis pagerinti esamose žuvų iškrovimo vietose, valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi atitinkamų sanitarinių taisyklių ir minėtose iškrovimo vietose būtų užtikrinamas kontrolės priemonių įgyvendinimas.

18 straipsnis

Naujų rinkų plėtra ir skatinimo kampanijos

1.   Pagrindinio reglamento 40 straipsnio 3 dalies a, d, e ir g punktuose numatyta parama skatinimo priemonėms pirmiausia gali apimti:

a)	reklamos agentūrų ir kitų paslaugų teikėjų, dalyvaujančių rengiant ir įgyvendinant skatinimo kampanijas, išlaidas;

b)	reklamos ploto pirkimą arba nuomą ir šūkių bei etikečių kūrimą reklamos kampanijos laikotarpiu;

c)	išlaidas, susijusias su spausdinimu ir išorės darbuotojais, kurie reikalingi vykdant kampanijas;

d)	prekybos mugių ir parodų organizavimą ir dalyvavimą jose.

2.   Parama pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 510/2006 (20) saugomų produktų skatinimui gali būti skiriama tik nuo tos dienos, kurią produkto pavadinimas buvo įtrauktas į to reglamento 7 straipsnyje numatytą registrą.

19 straipsnis

Bandomieji projektai

1.   Pagrindinio reglamento 41 straipsnyje numatyta pagalba neteikiama bandomajai žvejybai.

2.   Skiriant pagalbą pagrindinio reglamento 41 straipsnyje numatytam bandomajam projektui, vadovaujanti institucija užtikrina, kad į bandomąjį projektą būtų įtraukta pakankamai tolesnių mokslinių tyrimų ir kad būtų atliktas kokybiškas techninių ataskaitų, nurodytų to reglamento 41 straipsnio 3 dalyje, vertinimas.

3.   Bandomieji projektai negali būti tiesiogiai komercinio pobūdžio. Bet koks bandomojo projekto įgyvendinimo metu gautas pelnas išskaičiuojamas iš veiksmams skirtos viešosios pagalbos.

4.   Kai visos bandomojo projekto išlaidos viršija 1 mln. EUR, vadovaujanti institucija prieš jį patvirtindama reikalauja, kad nepriklausoma mokslo įstaiga pateiktų vertinimą.

20 straipsnis

Žvejybos laivų perorientavimas siekiant pakeisti jų paskirtį

Pagrindinio reglamento 42 straipsnyje numatyta parama gali būti suteikta žvejybos laivo perorientavimui po jo paskirties pakeitimo tik tada, kai toks laivas visam laikui yra išbrauktas iš žvejybos laivyno registro ir atitinkamais atvejais visam laikui yra panaikinta su juo susijusi žvejybos licencija.

4 SKIRSNIS

4 prioritetinė kryptis. Darnus žuvininkystės regionų vystymasis

21 straipsnis

Tikslai ir priemonės

Pagal pagrindinio reglamento 43 straipsnį teikiama parama skiriama:

a)

pagrindinio reglamento 45 straipsnio 2 dalyje ir šio reglamento 24 straipsnyje nurodytoms vietos vystymosi strategijoms įgyvendinti, kad būtų pasiekti pagrindinio reglamento 43 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodyti tikslai, taikant to reglamento 44 straipsnio 1 dalies a–g, i bei j punktuose ir 44 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytas paramos reikalavimus atitinkančias priemones;

b)

pagrindinio reglamento 44 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytam žuvininkystės regionuose veikiančių grupių tarpregioniniam ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skatinti, daugiausia kuriant tinklus ir skleidžiant geriausią praktiką, kad būtų pasiektas to reglamento 43 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas tikslas.

22 straipsnis

4 prioritetinės krypties geografinis taikymas

1.   Veiksmų programoje nurodomos žuvininkystės regionų atrankos procedūros ir kriterijai. Valstybės narės nusprendžia, kaip jos taikys pagrindinio reglamento 43 straipsnio 3 ir 4 dalis.

2.   Atrenkami žuvininkystės regionai nebūtinai turi sutapti su nacionaliniu administraciniu rajonu arba zonomis, nustatytomis siekiant atitikti reikalavimus pagal struktūriniuose fonduose nustatytus tikslus.

23 straipsnis

Grupių atrankos procedūros ir kriterijai

1.   Pagrindinio reglamento 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta grupė sudaroma taip, kad galėtų parengti ir įgyvendinti konkretaus regiono vystymosi strategiją.

Partnerystės tinkamumas ir veiksmingumas vertinamas atsižvelgiant į jos sudėtį, skaidrumą ir aiškumą skirstant užduotis bei atsakomybę.

Užtikrinamas partnerių gebėjimas atlikti jiems skirtas užduotis, veiksmingumas ir sprendimų priėmimas.

Šią partnerystę, taip pat ir sprendimų priėmimo lygmeniu, sudaro žuvininkystės sektoriaus ir kitų susijusių vietos socialinių ir ekonominių sektorių atstovai.

2.   Grupės administraciniai gebėjimai laikomi tinkamais, kai grupė:

a)	arba iš partnerių pasirenka vieną partnerį kaip administracinį vadovą, kuris užtikrins tinkamą partnerystės veiklą, arba

b)	sudaro teisėtai sudarytą bendrą struktūrą, kurios oficialus sudarymas užtikrina tinkamą partnerystės veiklą.

3.   Jeigu grupei yra patikėta administruoti viešąsias lėšas, įvertinamas jos finansinis pajėgumas, susijęs su:

a)	2 dalies a punkto atveju galimybe turėti administracinį vadovą, kuris administruos lėšas;

b)	2 dalies b punkto atveju galimybe sudaryti bendrą struktūrą lėšoms administruoti.

4.   Grupės, skirtos vietos vystymosi strategijoms įgyvendinti, atrenkamos ne vėliau kaip po ketverių metų nuo veiksmų programos patvirtinimo dienos. Ilgesnis terminas gali būti nustatytas tuo atveju, jei vadovaujanti institucija taiko daugiau kaip vieną grupių atrankos procedūrą.

5.   Veiksmų programoje nurodomos:

a)

grupių atrankos procedūros ir kriterijai bei grupių, kurias valstybė narė ketina atrinkti, skaičius. Pagrindinio reglamento 45 straipsnyje ir šiame straipsnyje nurodyti atrankos kriterijai yra minimalūs kriterijai ir gali būti papildyti konkrečiais nacionaliniais kriterijais;. procedūros turi būti skaidrios, pakankamai viešos ir atitinkamais atvejais užtikrinančios vietos vystymosi strategijas siūlančių grupių konkurenciją;

b)	valdymo priemonės ir su paramos gavėju susijusių finansinių srautų sutelkimo bei judėjimo procedūros. Joje pirmiausia nurodoma, kaip grupės yra integruojamos į valdymo, stebėsenos ir kontrolės sistemas.

24 straipsnis

Vietos vystymosi strategija

Pagal pagrindinio reglamento 45 straipsnio 2 dalį grupės pasiūlyta vietos vystymosi strategija:

a)	yra integruota ir pagrįsta dalyvių, sektorių ir veiksmų sąveika bei yra daugiau nei veiksmų rinkinys arba sektorių priemonių sugretinimas;

b)	atitinka konkretaus žuvininkystės regiono reikmes, ypač socialines ir ekonomines;

c)	įrodo esanti darni;

d)	papildo kitas intervencijas šioje srityje.

25 straipsnis

Vietos vystymosi strategijos įgyvendinimas

1.   Nepaisant pagrindinio reglamento 45 straipsnio 2 dalies, grupė pasirenka veiksmus, kurie turi būti finansuojami pagal vietos vystymosi strategiją.

2.   Jei grupei yra patikėta administruoti viešąsias lėšas, vietos vystymosi strategijos įgyvendinimui ji atidaro atskirą sąskaitą.

5 SKIRSNIS

Kelioms priemonėms bendros nuostatos

26 straipsnis

1–4 prioritetinėms kryptims bendros nuostatos

EŽF paramos reikalavimų neatitinka šios išlaidos:

a)	pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 3 dalį ir 34 straipsnio 3 dalį, 37 straipsnio pirmos pastraipos i punktą bei 44 straipsnio 2 dalį mokymuisi visą gyvenimą naudojamos infrastruktūros pirkimas už sumą, kuri 10 % viršija atitinkamo veiksmo visas paramos reikalavimus atitinkančias išlaidas;

b)	transporto priemonių kainos dalis, kuri nėra tiesiogiai susijusi su atitinkamu veiksmu.

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PROGRAMŲ VERTINIMAS

27 straipsnis

Tarpiniai įvertinimai

Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 30 d. pateikia pagrindinio reglamento 49 straipsnyje nurodytus tarpinius vertinimus. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 88 straipsniu, gali nuspręsti nutraukti mokėjimo terminą, jei valstybė narė nesilaiko šio įsipareigojimo.

V SKYRIUS

INFORMAVIMAS IR VIEŠINIMAS

28 straipsnis

Informavimo ir viešinimo priemonių aprašymas veiksmų programoje ir metinėse bei galutinėse įgyvendinimo ataskaitose

1.   Pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 1 dalies g punkto v papunktį veiksmų programa turi būti sudaryta bent iš šių dalių:

a)	informavimo ir viešinimo priemonių, kurių turi imtis valstybė narė arba vadovaujanti institucija ir skirtų galimiems paramos gavėjams ir gavėjams, turinys ir jų orientacinis biudžetas;

b)	visuomenei skirtų informavimo bei viešinimo priemonių, kurių turi imtis valstybė narė arba vadovaujanti institucija, turinys ir jų orientacinis biudžetas;

c)	administraciniai skyriai arba įstaigos, atsakingos už informavimo ir viešinimo priemonių įgyvendinimą;

d)	nuoroda į tai, kaip informavimo ir viešinimo priemonės bus vertinamos veiksmų programos matomumo, supratimo ir Bendrijos atliekamo vaidmens atžvilgiu.

2.   2 straipsnyje nurodytoms veiksmų programoms šio straipsnio 1 dalies c ir d punktai netaikomi.

3.   Pagrindinio reglamento 67 straipsnyje nurodytose veiksmų programos įgyvendinimo metinėse ataskaitose ir galutinėje ataskaitoje nurodoma:

a)	vykdytos informavimo ir viešinimo priemonės;

b)	šio reglamento 31 straipsnio antros pastraipos d punkte nurodyta informavimo ir viešinimo priemonių skelbimo tvarka, atitinkamais atvejais įskaitant elektroninį adresą, kuriuo galima rasti šiuos duomenis.

2010 m. metinėje įgyvendinimo ataskaitoje ir galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje, nurodytose pagrindinio reglamento 67 straipsnyje, turi būti skyrius, kuriame įvertinami informavimo ir viešinimo priemonių rezultatai veiksmų programos matomumo bei supratimo ir Bendrijos atliekamo vaidmens atžvilgiu, kaip numatyta šio straipsnio 1 dalies d punkte.

29 straipsnis

Galimiems paramos gavėjams skirtos informavimo priemonės

1.   Pagal pagrindinio reglamento 51 straipsnio 2 dalies a punktą vadovaujanti institucija užtikrina, kad veiksmų programa būtų plačiai paskleista, nurodant išsamią informaciją apie finansinį EŽF įnašą, ir kad ji būtų prieinama visoms suinteresuotosioms šalims. Be to, vadovaujanti institucija užtikrina, kad informacija apie finansines galimybes, kurias teikia Bendrijos ir valstybių narių bendra parama per veiksmų programą, būtų paskleista kuo plačiau.

2.   Vadovaujanti institucija galimiems paramos gavėjams suteikia aiškios ir išsamios informacijos bent apie:

a)	reikalavimų atitikimo sąlygas, kurias būtina atitikti norint gauti finansavimą pagal veiksmų programą;

b)	paraiškų finansavimui gauti nagrinėjimo procedūrų aprašymą ir susijusius laikotarpius;

c)	veiksmų, kurie bus finansuojami, atrankos kriterijus;

d)	kontaktinius asmenis nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygmeniu, galinčius suteikti informaciją apie veiksmų programą.

3.   Vadovaujanti institucija galimiems paramos gavėjams praneša apie 31 straipsnio antros pastraipos d punkte numatytą viešą informacijos paskelbimą.

4.   Laikydamasi nacionalinių įstatymų ir praktikos vadovaujanti institucija įtraukia į informavimo ir viešinimo priemones bent vieną iš toliau išvardytų įstaigų, galinčių plačiai skleisti 2 dalyje nurodytą informaciją:

a)	nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas bei plėtros agentūras;

b)	prekybos ir profesines asociacijas;

c)	ekonominius ir socialinius partnerius;

d)	nevyriausybines organizacijas;

e)	verslui atstovaujančias organizacijas;

f)	Europos Sąjungos informacijos centrus ir Komisijos atstovybes valstybėse narėse;

g)	švietimo institucijas.

30 straipsnis

Paramos gavėjams skirtos informavimo priemonės

Vadovaujanti institucija praneša paramos gavėjams, kad priimdami paramą jie taip pat sutinka būti įtraukti į paramos gavėjų sąrašą, skelbiamą pagal 31 straipsnio antros pastraipos d punktą.

31 straipsnis

Vadovaujančios institucijos pareigos, susijusios su visuomenės informavimo ir viešinimo priemonėmis

Pagal pagrindinio reglamento 51 straipsnio 2 dalies c punktą vadovaujanti institucija užtikrina, kad būtų įgyvendinamos visuomenei skirtos informavimo ir viešinimo priemonės, kad jomis būtų siekiama apimti kuo daugiau žiniasklaidos, ir kad informacija atitinkamu teritoriniu lygiu būtų perduodama įvairia forma ir būdais.

Vadovaujanti institucija privalo parengti bent šias informavimo ir viešinimo priemones:

a)	didelio masto informavimo kampaniją, paskelbiančią apie veiksmų programos pradžią;

b)	mažiausiai vieną informavimo kampaniją per metus, pristatančią veiksmų programos pasiekimus;

c)	Europos Sąjungos vėliavos iškėlimą vieną savaitę, pradedant gegužės 9 d., priešais vadovaujančių institucijų patalpas;

d)	paramos gavėjų sąrašo, veiksmų pavadinimų ir veiksmams skirtų viešųjų lėšų sumos paskelbimą elektroniniu arba kitokiu būdu.

Veiksmų, kurie remiami iš EŽF ir kuriais siekiama tobulinti profesinius įgūdžius ir mokymą, dalyviai, taip pat pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos paramos už ankstyvą pasitraukimą iš žvejybos sektoriaus, įskaitant ankstyvą išėjimą į pensiją, gavėjai neskelbiami.

32 straipsnis

Paramos gavėjų pareigos, susijusios su visuomenei skirtomis informavimo ir viešinimo priemonėmis

1.   Taikant pagrindinio reglamento 51 straipsnį paramos gavėjas yra atsakingas už visuomenės informavimą apie iš EŽF gautą paramą, naudodamasis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytomis priemonėmis.

2.   Jei veiksmo, kurį bendrai finansuoja EŽF, vi sos paramos reikalavimus atitinkančios išlaidos yra didesnės nei 500 000 EUR ir yra skirtos infrastruktūrai arba statybos operacijoms finansuoti, paramos gavėjas veiksmo įgyvendinimo laikotarpiu veiksmo įgyvendinimo vietoje iškabina skelbimų lentą. Šio reglamento 33 straipsnyje nurodyta informacija užima ne mažiau kaip 25 % skelbimų lentos ploto.

Veiksmą pabaigus ši skelbimų lenta pakeičiama 3 dalyje nurodytu nuolatiniu aiškinamuoju stendu.

3.   Jei veiksmo visos paramos reikalavimus atitinkančios išlaidos yra didesnės nei 500 000 EUR ir jas sudaro fizinio objekto pirkimas arba infrastruktūros ar statybos operacijų finansavimas, paramos gavėjas pastato nuolatinį aiškinamąjį stendą, kuris yra matomas ir pakankamo dydžio, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo veiksmo užbaigimo dienos.

Stende nurodoma veiksmo rūšis bei pavadinimas ir 33 straipsnyje nurodyta informacija. Minėtame straipsnyje nurodyta informacija užima mažiausiai 25 % stendo.

Aiškinamasis stendas dar pastatomas grupių, finansuojamų pagal pagrindiniame reglamente nurodytą 4 prioritetinę kryptį, buvimo vietoje.

4.   Tam tikrais atvejais paramos gavėjas užtikrina, kad iš EŽF bendrai finansuojamų veiksmų dalyviams būtų pranešta apie tą finansavimą.

Paramos gavėjas parengia aiškų pranešimą, kad įgyvendinamas veiksmas buvo atrinktas pagal veiksmų programą, kurią bendrai finansuoja EŽF.

Visuose dokumentuose, įskaitant visus dalyvavimą patvirtinančius arba kitokius su tokiu veiksmu susijusius sertifikatus, yra paminima, kad veiksmų programa buvo EŽF bendrai finansuojama.

33 straipsnis

Su veiksmu susijusių informavimo ir viešinimo priemonių techninės savybės

1.   Visose paramos gavėjams, galimiems paramos gavėjams ir visuomenei skirtose informavimo ir viešinimo priemonėse pateikiama:

a)	Europos Sąjungos emblema pagal II priede nustatytus grafinius standartus ir nuoroda į Europos Sąjungą;

b)	nuoroda į EŽF: „Europos žuvininkystės fondas“;

c)	vadovaujančios institucijos parinkta formuluotė, pabrėžianti pridėtinę Bendrijos intervencijos vertę, ir pageidautina: „Investavimas į tausiąją žuvininkystę“.

2.   Smulkiems reklaminiams objektams 1 dalies b ir c punktai netaikomi.

VI SKYRIUS

FINANSŲ INŽINERIJOS PRIEMONĖS

34 straipsnis

Visoms finansų inžinerijos priemonėms taikomos bendrosios nuostatos

1.   Pagal pagrindinio reglamento 55 straipsnio 8 dalį kaip veiksmų programos dalį EŽF gali bendrai finansuoti su tokiu veiksmu susijusias išlaidas, kuris apima lėšas, skiriamas siekiant paremti įmonėms, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), įskaitant mikroįmones, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (21) nuo 2005 m. sausio 1 d., skirtas finansų inžinerijos priemones, pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondus, garantinius fondus ir paskolų fondus, įskaitant per kontroliuojančiuosius fondus organizuojamus veiksmus.

Finansų inžinerijos priemonės yra veiksmai, kuriais teikiamos grąžintinos investicijos arba kuriais teikiamos garantijos dėl grąžintinų investicijų, arba kuriais atliekama ir viena, ir kita. Šioms priemonėms taikomos 35, 36 ir 37 straipsniuose nustatytos sąlygos.

2.   Finansų inžinerijos priemonių išlaidų ataskaita apima visas steigiant arba finansuojant tokias priemones patirtas išlaidas. Tačiau baigiant veiksmų programą arba jos dalį reikalavimus atitinkančias išlaidas sudaro visų investicijoms į įmones pagal kiekvieną 1 dalyje nurodytą finansų inžinerijos priemonę skirtų mokėjimų arba visų suteiktų garantijų, įskaitant garantinių fondų kaip garantijas skirtas sumas, ir reikalavimus atitinkančių valdymo išlaidų suma. Atitinkamai pataisoma susijusi išlaidų ataskaita.

3.   Kitais atvejais pagal veiksmų programą finansų inžinerijos priemonėms išmokėtų lėšų uždirbtos palūkanos naudojamos vidutinių ir mažųjų įmonių, įskaitant mikroįmones, finansų inžinerijos priemonėms finansuoti.

4.   Naudojimui grąžintas į finansų inžinerijos priemones investuotas lėšas arba suteikus visas garantijas likusias lėšas susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos vėl naudoja mažųjų ir vidutinių įmonių, įskaitant mikroįmones, reikmėms.

35 straipsnis

Visoms finansų inžinerijos priemonėms taikomos sąlygos

1.   Jei EŽF finansuoja veiksmus, apimančius finansų inžinerijos priemones, įskaitant organizuojamas per kontroliuojančiuosius fondus, bendro finansavimo partneriai, akcininkai arba tinkamai įgaliotas jų atstovas pateikia verslo planą.

Šį verslo planą vertina ir jo įgyvendinimą prižiūri valstybė narė arba vadovaujanti institucija arba tai daroma jų atsakomybe. Vertinant investicijų į finansų inžinerijos priemones ekonominį gyvybingumą atsižvelgiama į visus susijusių įmonių pajamų šaltinius.

2.   1 dalyje numatytame verslo plane turi būti nurodyta bent:

a)	įmonių tikslinė rinka ir šių įmonių finansavimo kriterijai, sąlygos ir reikalavimai;

b)	finansų inžinerijos priemonės veiklos biudžetas;

c)	finansų inžinerijos priemonės nuosavybė;

d)	bendro finansavimo partneriai arba akcininkai;

e)	finansų inžinerijos priemonės įstatai;

f)	nuostatos dėl vadovybės profesionalumo, kompetencijos ir nepriklausomumo;

g)	EŽF įnašo pagrindimas ir numatomas panaudojimas;

h)	finansų inžinerijos priemonės politika, susijusi su investicijų į įmones nutraukimu, ir

i)	finansų inžinerijos priemonės likvidavimo nuostatos, apimančios pakartotinį investicijų pelno arba suteikus visas garantijas likusių lėšų, priskirtinų finansavimui pagal veiksmų programą, panaudojimą.

3.   Finansų inžinerijos priemonės, įskaitant kontroliuojančiuosius fondus, steigiamos kaip nepriklausomi juridiniai asmenys, valdomi pagal bendro finansavimo partnerių arba akcininkų tarpusavio sutartis, arba kaip atskiras jau veikiančios finansų įstaigos finansinis blokas.

Jei finansų inžinerijos priemonė steigiama finansų įstaigoje, ji steigiama kaip atskiras finansinis blokas, kuriam taikomos konkrečios įgyvendinimo finansinėje institucijoje taisyklės, kuriomis visų pirma nustatoma, kad būtų tvarkoma atskira apskaita ir kad naujos į finansų inžinerijos priemonę investuotos lėšos, įskaitant įneštas pagal veiksmų programą, būtų atskirtos nuo anksčiau tos institucijos turėtų lėšų.

Komisija nėra bendro finansų inžinerijos priemonių finansavimo partnerė arba akcininkė.

4.   Paramos laikotarpiu valdymo sąnaudos per metus vidutiniškai negali viršyti toliau nurodytų ribų, nebent po konkurso paaiškėja, kad reikalinga didesnė procentinė dalis:

a)	2 % pagal veiksmų programą į kontroliuojančiuosius fondus įnešto kapitalo arba pagal veiksmų programą ar kontroliuojančiųjų fondų į garantinius fondus įnešto kapitalo;

b)	visais kitais atvejais, išskyrus mikroįmonėms skirtas mikrokreditų priemones, – 3 % pagal veiksmų programą arba kontroliuojančiojo fondo į finansų inžinerijos priemonę įnešto kapitalo;

c)	4 % pagal veiksmų programą arba kontroliuojančiojo fondo į mikroįmonėms skirtas priemones įnešto kapitalo.

5.   Įnašų pagal veiksmų programą į finansų inžinerijos priemones sąlygos ir reikalavimai nustatomi finansavimo sutartyje, kurią sudaro tinkamai įgaliotas finansų inžinerijos priemonės atstovas ir valstybė narė arba vadovaujanti institucija.

6.   Į 5 dalyje nurodytą finansavimo sutartį įtraukiama bent:

a)	investavimo strategija ir planavimas;

b)	įgyvendinimo priežiūra atsižvelgiant į taikytinas taisykles;

c)	finansavimo pagal veiksmų programą į finansų inžinerijos priemonę sustabdymo politika;

d)	nuostatos dėl finansų inžinerijos priemonės likvidavimo, įskaitant pakartotinį investicijų pelno arba suteikus visas garantijas likusių lėšų, priskirtinų finansavimui pagal veiksmų programą, panaudojimą.

7.   Vadovaujanti institucija imasi atsargumo priemonių, kad kuo labiau sumažintų rizikos kapitalo arba paskolų rinkos konkurencijos iškraipymus. Skirstant iš nuosavo kapitalo investicijų ir paskolų gautą pelną, atėmus proporcingą valdymo sąnaudų ir veiklos skatinimo išlaidų dalį, pirmenybė gali būti teikiama investuotojams, kurių veikla pagrįsta rinkos ekonomikos investuotojo principu, neviršijant finansų inžinerijos priemonės įgyvendinimo nuostatuose nustatyto atlyginimo dydžio, o vėliau jis proporcingai paskirstomas visiems bendro finansavimo partneriams ir akcininkams.

36 straipsnis

Specialiosios kontroliuojantiesiems fondams taikomos sąlygos

1.   Jei EŽF finansuoja per kontroliuojančiuosius fondus, t. y. fondus, įsteigtus investuoti į keletą rizikos kapitalo fondų, garantinių fondų ir paskolų fondų, organizuojamas finansų inžinerijos priemones, valstybė narė arba vadovaujanti institucija įgyvendina šias priemones taikydama vieną ar daugiau iš toliau pateiktų būdų:

a)	sudarydama viešąją sutartį pagal taikomus viešųjų pirkimų teisės aktus;

b)

kitais atvejais, jei sutartis nėra dėl viešųjų paslaugų, kaip apibrėžta viešųjų pirkimų teisės aktuose, kaip neatlyginamą tiesioginį finansinį įnašą teikdama tam tikslui skirtą dotaciją: i) Europos investicijų bankui arba Europos investicijų fondui, arba ii) finansų įstaigai, neskelbdama kvietimo teikti paraiškas, jei tai atitinka su Sutartimi suderintus nacionalinius teisės aktus.

2.   Jei EŽF finansuoja finansų inžinerijos priemones, organizuojamas per kontroliuojančiuosius fondus, valstybė narė arba vadovaujanti institucija su kontroliuojančiuoju fondu sudaro finansavimo sutartį, kurioje išdėstoma finansavimo tvarka ir tikslai.

Finansavimo sutartyje, kur reikia, atsižvelgiama į šių MVĮ skirtų priemonių pasiūlos ir paklausos skirtumų vertinimo išvadas.

3.   2 dalyje nurodytoje finansavimo sutartyje pagrindinis dėmesys skiriamas:

a)	kontroliuojančiojo fondo finansavimo pagal veiksmų programą sąlygoms ir reikalavimams;

b)	finansiniams tarpininkams skiriamam kvietimui teikti paraiškas;

c)	finansinių tarpininkų vertinimui, atrankai ir akreditavimui;

d)	investicijų politikos, kuria apimamos bent tikslinės įmonės ir remtinos finansinės inžinerijos priemonės, rengimui ir stebėsenai;

e)	kontroliuojančiojo fondo atskaitomybei valstybei narei arba vadovaujančiai institucijai;

f)	investicijų įgyvendinimo stebėsenai pagal taikomas taisykles;

g)	audito reikalavimams;

h)	kontroliuojančiojo fondo pasitraukimo iš rizikos kapitalo fondų, garantinių fondų arba paskolų fondų politikai;

i)	nuostatoms dėl kontroliuojančiojo fondo likvidavimo, įskaitant pakartotinį investicijų pelno arba suteikus visas garantijas likusių lėšų, priskirtinų finansavimui pagal veiksmų programą, panaudojimą.

4.   Pagal veiksmų programą remiamų kontroliuojančiųjų fondų įnašų į rizikos kapitalo fondus, garantinius fondus ir paskolų fondus sąlygos ir reikalavimai nustatomi finansavimo sutartyje, kurią rizikos kapitalo fondai, garantinis fondas ir paskolų fondas sudaro su kontroliuojančiuoju fondu. Į finansavimo sutartį įtraukiamos bent 35 straipsnio 6 dalyje išvardytos dalys.

37 straipsnis

Rizikos kapitalo fondams, garantiniams fondams ir paskolų fondams taikomos specialios sąlygos

Finansų inžinerijos priemonės, išskyrus kontroliuojančiuosius fondus, investuoja į įmones, pirmiausia į MVĮ. Tokios investicijos gali būti vykdomos tik ankstyvuose steigimo etapuose, įskaitant investicijas į pradinį kapitalą, arba tų įmonių plėtros etapuose, ir tik į tas veiklos rūšis, kurias finansų inžinerijos priemonių valdytojai vertina kaip galinčias būti ekonomiškai gyvybingas.

VII SKYRIUS

VALDYMAS, STEBĖSENA IR KONTROLĖ

1 SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

38 straipsnis

Tarpinės įstaigos

1.   Kai vieną ar kelias vadovaujančios arba tvirtinančios institucijos užduotis atlieka tarpinė įstaiga, atitinkamas susitarimas yra oficialiai įregistruojamas raštu.

2.   Šio reglamento nuostatos, susijusios su vadovaujančia ir tvirtinančia institucijomis, taikomos tarpinei įstaigai.

39 straipsnis

Vadovaujanti institucija

1.   Pagal pagrindinio reglamento 59 straipsnio a punktą siekiant atrinkti ir patvirtinti veiksmus vadovaujanti institucija užtikrina, kad paramos gavėjams būtų pranešta apie konkrečias sąlygas, susijusias su prekėmis arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos veiksmo metu, finansavimo planą, įgyvendinimo terminą ir finansinę bei kitą informaciją, kuri turi būti saugoma ir pateikiama. Prieš priimant patvirtinimo sprendimą vadovaujanti institucija įsitikina, kad paramos gavėjas yra pajėgus įvykdyti šiuos įpareigojimus.

2.   Patikrinimai, kuriuos vadovaujanti institucija turi atlikti pagal pagrindinio reglamento 59 straipsnio b punktą, apima atitinkamai administracinį, finansinį, techninį ir fizinį veiksmų aspektus.

Atliekant patikrinimus siekiama užtikrinti, kad deklaruotos išlaidos yra realios, produktai arba paslaugos suteikti laikantis patvirtinimo sprendimo, paramos gavėjo paraiškos dėl kompensavimo yra teisingos ir kad išlaidos atitinka Bendrijos ir nacionalines taisykles. Patikrinimai apima procedūras, taikomas siekiant išvengti dvigubo išlaidų finansavimo pasinaudojus kitomis Bendrijos ar nacionalinėmis programomis ir kitais programavimo laikotarpiais.

Patikrinimai apima šias procedūras:

a)	administracinius patikrinimus, atsižvelgiant į kiekvieną paramos gavėjų paraišką dėl kompensavimo;

b)	atskirų veiksmų patikrinimus vietoje.

3.   Kai su veiksmų programa susiję patikrinimai vietoje pagal 2 dalies b punktą yra atliekami atrankos būdu, vadovaujanti institucija registruoja įrašus, apibūdinančius ir pagrindžiančius atrankos metodą ir nurodančius patikrinimams pasirinktus veiksmus ar sandorius.

Vadovaujanti institucija nustato atrankos aprėptį, siekiant deramai užtikrinti pagrindinių sandorių teisėtumą ir teisingumą, atsižvelgiant į rizikos lygį, kurį vadovaujanti institucija nustatė susijusių paramos gavėjų ir veiksmų atžvilgiu.

Vadovaujanti institucija kiekvienais metais peržiūri atrankos metodą.

4.   Vadovaujanti institucija nustato pagal 2 dalį atliekamų patikrinimų rašytinius standartus ir procedūras ir registruoja kiekvieną patikrinimą, nurodydama atliktą darbą, patikrinimo datą ir rezultatus bei priemones, kurių imtasi atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus.

5.   Tuo atveju, kai vadovaujanti institucija pagal veiksmų programą taip pat yra ir paramos gavėja, šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyta patikrinimų tvarka užtikrinamas tinkamas funkcijų atskyrimas pagal pagrindinio reglamento 57 straipsnio 1 dalies b punktą.

40 straipsnis

Duomenys apie veiksmus, kuriuos būtina perduoti Komisijai jos prašymu

1.   Veiksmų apskaitos įrašuose ir duomenyse apie įgyvendinimą, nurodytuose pagrindinio reglamento 59 straipsnio c punkte, pateikiama bent šio reglamento III priede išdėstyta informacija. Prireikus ši informacija suskirstoma pagal paramos gavėjų amžių ir lytį.

2.   Vadovaujanti, tvirtinanti ir audito institucijos bei pagrindinio reglamento 61 straipsnio 3 dalyje nurodytos įstaigos turi galimybę susipažinti su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

3.   Komisijos rašytiniu prašymu valstybė narė pateikia Komisijai atitinkamą 1 dalyje nurodytą informaciją, kurios reikia dokumentų patikrinimams ir patikrinimams vietoje atlikti, per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos arba per kitą susitartą laikotarpį. Komisija gali reikalauti 1 dalyje nurodytos informacijos, kuri susijusi su veiksmais, priemonėmis, prioritetinėmis kryptimis arba veiksmų programa.

41 straipsnis

Audito seka

Pagal pagrindinio reglamento 59 straipsnio f punktą audito seka yra laikoma tinkama, jei ji atitinka šiuos kriterijus:

a)

suteikia galimybę Komisijai patvirtintas bendrąsias sumas pagrįsti išsamiais apskaitos dokumentais ir patvirtinamaisiais dokumentais, kuriuos turi tvirtinanti institucija, vadovaujanti institucija, tarpinės įstaigos ir paramos gavėjai bei kurie susiję su bendrai finansuojamais veiksmais pagal veiksmų programą;

b)	leidžia patikrinti viešųjų lėšų išmokėjimą paramos gavėjui;

c)	leidžia patikrinti atrankos kriterijų, kuriuos Stebėsenos komitetas nustatė veiksmų programai, taikymą;

d)	joje pateikiamos kiekvieno veiksmo techninės ypatybės, finansavimo planas, su dotacijos patvirtinimu susiję dokumentai, su viešųjų pirkimų procedūromis susiję dokumentai, pažangos ataskaitos ir ataskaitos apie patikrinimus ir atliktus auditus.

42 straipsnis

Veiksmų auditas

1.   Pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas auditas atliekamas kas 12 mėnesių nuo 2008 m. liepos 1 d., veiksmus atrenkant audito institucijos pagal šio reglamento 43 straipsnį nustatytu ar patvirtintu metodu.

Auditas atliekamas vietoje, remiantis paramos gavėjo turimais dokumentais ir įrašais.

2.   Audito metu patikrinama, ar įvykdytos šios sąlygos:

a)	veiksmas atitinka veiksmų programai taikomus atrankos kriterijus; veiksmas buvo įgyvendintas pagal patvirtinimo sprendimą ir atitinka visas taikytinas sąlygas dėl jo funkcionalumo ir paskirties arba siektinų tikslų;

b)	deklaruotos išlaidos atitinka paramos gavėjo turimus apskaitos dokumentus ir patvirtinamuosius dokumentus;

c)	paramos gavėjo deklaruotos išlaidos atitinka Bendrijos ir nacionalines taisykles;

d)	viešosios lėšos buvo išmokėtos paramos gavėjui pagal pagrindinio reglamento 80 straipsnį.

3.   Kai nustatytos problemos yra sisteminio pobūdžio ir todėl kelia pavojų kitiems pagal veiksmų programą vykdomiems veiksmams, audito institucija užtikrina, kad būtų atliekamas tolesnis tyrimas, įskaitant, jei būtina, papildomą auditą, siekiant nustatyti tokių problemų mastą. Atsakingos institucijos imasi būtinų prevencinių ir korekcinių veiksmų.

4.   Siekiant pateikti ataskaitą pagal VI priedo A dalies 9 punkto ir VII priedo A dalies 9 punkto lenteles, tik tos išlaidos, kurios patenka į audito sritį pagal 1 dalį, yra įtraukiamos į audituotų išlaidų sumą.

43 straipsnis

Atranka

1.   Kas 12 mėnesių audituotinų veiksmų atranka pirmiausia grindžiama atsitiktinės statistinės atrankos metodu, kaip nustatyta 2, 3 ir 4 dalyse. Papildomai gali būti atrenkama dar keletas veiksmų, kaip nustatyta 5–6 dalyse.

2.   Metodas, naudojamas atrankai ir rezultatų išvadoms parengti, turi atitikti tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus ir turi būti dokumentuotas. Atsižvelgdama į išlaidų sumą, veiksmų skaičių ir pobūdį bei kitus susijusius veiksnius, audito institucija nustato tinkamą taikyti statistinį atrankos metodą. Techniniai atrankos parametrai nustatomi pagal šio reglamento IV priedą.

3.   Kas 12 mėnesių audituotinas veiksmas yra atrenkamas iš tų veiksmų, kurių išlaidos pagal veiksmų programą Komisijai buvo deklaruotos per metus, einančius prieš tuos metus, kuriais Komisijai pagal pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies e punkto i papunktį pateikiama metinė kontrolės ataskaita. Pirmu 12 mėnesių laikotarpiu audito institucija gali nuspręsti sugrupuoti veiksmus, kurių išlaidos buvo deklaruotos Komisijai 2007 m. ir 2008 m., kaip pagrindą audituotinų veiksmų atrankai.

4.   Audito institucija parengia išvadas, remdamasi audito, susijusio su išlaidomis, deklaruotomis Komisijai per 3 dalyje nurodytą laikotarpį, rezultatais ir apie juos praneša Komisijai metinėje kontrolės ataskaitoje. Veiksmų programų, kuriose numatomas procentinis klaidų dydis viršija reikšmingumo lygį, atveju audito institucija ištiria klaidų reikšmingumą ir imasi būtinų priemonių, įskaitant tinkamas rekomendacijas, kurios pateikiamos metinėje kontrolės ataskaitoje.

5.   Audito institucija reguliariai peržiūri atsitiktinės atrankos aprėptį, ypač atsižvelgdama į poreikį gauti pakankamą audito patikinimą dėl deklaracijų, kurios turi būti pateikiamos iš dalies arba galutinai baigiant vykdyti veiksmų programą. Remdamasi profesiniu požiūriu audito institucija nusprendžia, ar būtina papildomai audituoti dar keletą veiksmų, siekiant atsižvelgti į nustatytus konkrečius rizikos veiksnius ir užtikrinti programai pakankamą įvairių veiksmų, paramos gavėjų, tarpinių įstaigų ir prioritetinių krypčių rūšių aprėptį.

6.   Remdamasi papildomo veiksmo audito rezultatais audito institucija parengia išvadas ir pateikia jas Komisijai metinėje kontrolės ataskaitoje. Kai nustatytas didelis pažeidimų skaičius arba kai nustatomi sisteminiai pažeidimai, audito institucija ištiria jų reikšmingumą ir imasi būtinų veiksmų, įskaitant rekomendacijas, kurios pateikiamos metinėje kontrolės ataskaitoje. Papildomo veiksmo audito rezultatai yra nagrinėjami atskirai nuo atsitiktinės atrankos pavyzdžių. Apskaičiuojant atsitiktinės atrankos procentinį klaidų dydį neatsižvelgiama į papildomo veiksmo audito nustatytus pažeidimus.

44 straipsnis

Audito institucijos pateikti dokumentai

1.   Pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta audito strategija yra nustatoma pagal šio reglamento V priede pateiktą pavyzdį. Ji atnaujinama ir patikslinama kiekvienais metais, prireikus ir dažniau.

2.   Pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies e punkte i papunktyje nurodyta metinė kontrolės ataskaita ir nuomonė yra grindžiamos sistemų auditu ir veiksmų auditu, atliktu pagal to reglamento 61 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, laikantis veiksmų programos audito strategijos, ir yra parengiamos pagal šio reglamento VI priede pateiktus pavyzdžius.

3.   Pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta deklaracija dėl užbaigimo yra grindžiama visu auditu, kurį pagal audito strategiją atliko arba už kurią buvo atsakinga audito institucija. Deklaracija dėl užbaigimo ir galutinė kontrolės ataskaita parengiamos pagal šio reglamento VII priede pateiktą pavyzdį.

4.   Jei tyrimo aprėptis yra apribota arba jei nustatytos netinkamos išlaidos yra tokios didelės, kad neįmanoma pateikti teigiamos nuomonės pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytoje metinėje nuomonėje arba to reglamento 61 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytoje deklaracijoje dėl užbaigimo, audito institucija pateikia priežastis ir įvertina problemos mastą bei jos finansinį poveikį.

5.   Veiksmų programą užbaigiant iš dalies, deklaraciją, susijusią su sandorių, kurie įeina į pagrindinio reglamento 85 straipsnyje nurodytą išlaidų ataskaitą, teisėtumu ir teisingumu, rengia audito institucija pagal šio reglamento VIII priede pateiktą pavyzdį ir pateikia kartu su pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies e punkto iii papunktyje nurodyta nuomone.

45 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

1.   Pagal pagrindinio reglamento 87 straipsnį vadovaujanti institucija užtikrina, kad būtų galima susipažinti su įstaigų, turinčių su išlaidomis ir auditu susijusius patvirtinamuosius dokumentus, į kuriuos įeina visi tinkamai audito sekai reikalingi dokumentai, tapatybe ir buveine.

2.   Vadovaujanti institucija užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir jų išrašai ar kopijos būtų prieinamos ir pateikiamos asmenims ir įstaigoms, turinčioms teisę juos patikrinti, įskaitant mažiausiai vadovaujančios institucijos, tvirtinančios institucijos, tarpinių įstaigų ir audito institucijos įgaliotus darbuotojus ir įstaigas, nurodytas pagrindinio reglamento 61 straipsnio 3 dalyje, ir įgaliotus Bendrijos pareigūnus bei įgaliotus jų atstovus.

3.   Vadovaujanti institucija saugo informaciją, būtiną vertinimo ir ataskaitos tikslais, įskaitant 40 straipsnyje nurodytą informaciją, susijusią su pagrindinio reglamento 87 straipsnio 2 dalyje nurodytais veiksmais, už visą to straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą laikotarpį.

4.   Kaip nurodyta pagrindinio reglamento 87 straipsnyje, bendrai priimtinos duomenų laikmenos yra šios:

a)	dokumentų originalų fotokopijos;

b)	dokumentų originalų mikrofišos;

c)	dokumentų originalų elektroninės versijos;

d)	tik elektroninės versijos dokumentai.

5.   Dokumentų, laikomų bendrai priimtinose duomenų laikmenose, ir dokumento originalo atitikimo patvirtinimo tvarką nustato nacionalinės institucijos ir užtikrina, kad laikomos versijos atitinka nacionalinės teisės reikalavimus ir kad atliekant auditą jomis galima remtis.

6.   Jeigu dokumentai yra tik elektronine versija, naudojamos kompiuterinės sistemos turi atitikti sutartus saugumo standartus, užtikrinančius, kad saugomi dokumentai atitinka nacionalinės teisės reikalavimus ir jais galima remtis atliekant auditą.

46 straipsnis

Tvirtinančios institucijos pateikti dokumentai

1.   Pagrindinio reglamento 60 straipsnio a punkte nurodytos patvirtintos išlaidų ataskaitos ir mokėjimų paraiškos yra parengiamos šio reglamento IX priede nurodytu formatu ir perduodamos Komisijai.

2.   Kiekvienais metais, pradedant 2008 m., iki kovo 31 d. tvirtinanti institucija pateikia Komisijai ataskaitą pagal X priede nurodytą pavyzdį, kurioje pagal kiekvieną veiksmų programos prioritetinę kryptį pateikiama ši informacija:

a)	iš išlaidų ataskaitų, pateiktų per praėjusius metus, išimtas sumas panaikinus dalį veiksmui skirtos viešosios paramos arba visą viešąją paramą;

b)	susigrąžintas sumas, išskaičiuotas iš šių išlaidų ataskaitų;

c)	ataskaitą apie sumas, kurios turi būti susigrąžintos pagal praėjusių metų gruodžio 31 d. duomenis, skirstant pagal metus, kuriais buvo išduoti vykdomieji raštai sumoms išieškoti.

3.   Siekiant pradėti dalinį veiksmų programos užbaigimą, tvirtinanti institucija Komisijai pateikia pagrindinio reglamento 85 straipsnyje nurodytą išlaidų ataskaitą šio reglamento XI priede pateiktu formatu.

47 straipsnis

Valdymo ir kontrolės sistemų aprašymas

Pagrindinio reglamento 71 straipsnio 1 dalyje nurodytų valdymo ir kontrolės sistemų, taikomų veiksmų programai, aprašyme pateikiama informacija apie to reglamento 57 straipsnyje nurodytus punktus, ir šio reglamento 48 ir 49 straipsniuose nurodyta informacija.

Ši informacija pateikiama pagal šio reglamento XII priedo A dalyje pateiktą pavyzdį.

48 straipsnis

Informacija, susijusi su vadovaujančia institucija, tvirtinančia institucija ir tarpinėmis įstaigomis

Valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją apie vadovaujančią instituciją, tvirtinančią instituciją ir kiekvieną tarpinę įstaigą:

a)	joms patikėtų užduočių aprašymą;

b)	kiekvienos jų organizacinę struktūrą, užduočių paskirstymo jų departamentams bei tarp jų aprašymą ir orientacinį paskirtų etatų skaičių;

c)	veiksmų atrankos ir tvirtinimo tvarką;

d)

procedūras, pagal kurias gaunamos, tikrinamos ir tvirtinamos paramos gavėjų paraiškos dėl kompensavimo, ypač 39 straipsnyje patikrinimo tikslais nustatytos taisyklės ir procedūros, bei procedūras pagal kurias duodamas leidimas atlikti mokėjimus paramos gavėjams, tokie mokėjimai atliekami bei apskaitomi;

e)	procedūras, pagal kurias yra rengiamos, tvirtinamos ir Komisijai teikiamos išlaidų ataskaitos;

f)	nuorodą į c, d ir e punktuose nurodytoms procedūroms nustatytas rašytines procedūras;

g)	valstybės narės nustatytas ir veiksmų programoms taikomas reikalavimų atitikimo taisykles;

h)	sistemą, kaip saugoti išsamius veiksmų apskaitos dokumentus ir šio reglamento 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo duomenis pagal veiksmų programą.

49 straipsnis

Informacija, susijusi su audito institucija ir pagrindinio reglamento 61 straipsnio 3 dalyje nurodytomis įstaigomis

Valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją apie audito instituciją ir pagrindinio reglamento 61 straipsnio 3 dalyje nurodytas įstaigas:

a)	jų užduočių ir tarpusavio santykių aprašymą;

b)	audito institucijos ir kiekvienos įstaigos, susijusios su veiksmų programos audito atlikimu, organizacinę struktūrą, apibrėžiant kaip yra užtikrinamas jų nepriklausomumas, orientacinis paskirtų etatų skaičius ir reikalingos kvalifikacijos arba patirtis;

c)	audito ataskaitose siūlomų rekomendacijų ir korekcinių priemonių įgyvendinimo stebėsenos procedūros;

d)	jei tinkama, audito institucijos procedūros, skirtos prižiūrėti veiksmų programos auditą atliekančių įstaigų darbą;

e)	metinės kontrolės ataskaitos ir deklaracijų dėl užbaigimo parengimo tvarka.

50 straipsnis

Valdymo ir kontrolės sistemų vertinimas

1.   Pagrindinio reglamento 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita yra grindžiama sistemų aprašymo, su sistemomis susijusių atitinkamų dokumentų ir apskaitos dokumentų bei duomenų apie veiksmų įgyvendinimą saugojimo sistemos tyrimu bei pokalbiais su darbuotojais pagrindinėse įstaigose, kurias audito institucija ar kita už ataskaitą atsakinga institucija laiko svarbiomis, siekiant papildyti, paaiškinti arba patikrinti informaciją.

2.   Pagrindinio reglamento 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta nuomonė apie sistemų atitiktį reikalavimams rengiama remiantis šio reglamento XII priedo B dalyje nustatytu pavyzdžiu.

3.   Kai susijusios valdymo ir kontrolės sistemos yra iš esmės tokios pačios kaip ir tos, kurios yra naudojamos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 (22) patvirtintai paramai, galima atsižvelgti į nacionalinių ir Bendrijos auditorių atlikto audito rezultatus, susijusius su ta sistema, siekiant parengti ataskaitą ir nuomonę pagal pagrindinio reglamento 71 straipsnio 2 dalį.

2 SKIRSNIS

Leidžiančios nukrypti nuostatos, taikomos šio reglamento 2 straipsnyje nurodytų veiksmų programų kontrolei

51 straipsnis

Bendrosios leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   Dėl šio reglamento 2 straipsnyje nurodytų veiksmų programų nereikalaujama, kad audito institucija pateiktų Komisijai pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą audito strategiją.

2.   Dėl šio reglamento 2 straipsnyje nurodytų veiksmų programų, jei nuomonė dėl pagrindinio reglamento 71 straipsnio 2 dalyje minimos sistemos atitikties yra be išlygų arba jei išlygos buvo panaikintos atlikus korekcinius veiksmus, Komisija gali daryti išvadą:

a)	kad iš esmės ji gali remtis pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies e punkto ii papunktyje minima nuomone dėl veiksmingo sistemų veikimo ir

b)

kad ji pati atliks auditą vietoje tik tada, jei bus įrodymų, kad sistemoje yra trūkumų, turinčių poveikio išlaidoms, Komisijai patvirtintoms tais metais, už kuriuos buvo pateikta pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies e punkto ii) papunktyje minima nuomonė, kurioje nėra išlygos dėl tokių trūkumų.

3.   Jei Komisija padaro šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išvadą, ji praneša apie tai atitinkamai valstybei narei.

Jei yra trūkumų įrodymų, ji gali reikalauti, kad atitinkama valstybė narė atliktų pagrindinio reglamento 72 straipsnio 3 dalyje nurodytą auditą arba ji gali pati atlikti šio reglamento 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą auditą.

52 straipsnis

Įstaigų paskyrimas ir procedūrų nustatymas pagal nacionalinius teisės aktus

1.   Dėl 2 straipsnyje nurodytų veiksmų programų valstybė narė be 51 straipsnyje numatytų bendrųjų nukrypti leidžiančių nuostatų gali, remdamasi nacionalinėmis taisyklėmis, paskirti įstaigas ir nustatyti procedūras tokioms užduotims atlikti:

a)	vadovaujančios institucijos funkcijoms, susijusioms su pagrindinio reglamento 59 straipsnio b punkte nurodytų bendrai finansuojamų produktų, paslaugų ir deklaruojamų išlaidų tikrinimu;

b)	pagrindinio reglamento 60 straipsnyje nurodytoms tvirtinančios institucijos funkcijoms;

c)	pagrindinio reglamento 61 straipsnyje nurodytos audito institucijos funkcijoms.

2.   Jei valstybė narė pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybe, jai nereikia paskirti tvirtinančios ir audito institucijų, kaip numatyta pagrindinio reglamento 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose.

3.   Jei valstybė narė pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybe, pagrindinio reglamento 71 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

53 straipsnis

Specialios nuostatos dėl pagal nacionalinius teisės aktus paskirtų įstaigų ir nustatytų procedūrų

1.   Šio straipsnis taikomas veiksmų programoms, kurių atžvilgiu valstybė narė pasinaudojo 52 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe.

2.   39 straipsnio 2 dalyje nurodytus patikrinimus atlieka 52 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės įstaigos.

3.   Pagrindinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas veiksmų auditas atliekamas pagal nacionalines procedūras. Šio reglamento 42 ir 43 straipsniai netaikomi.

4.   44 straipsnio 2–5 dalys taikomos mutatis mutandis rengiant dokumentus, išduotus nacionalinių įstaigų, kurios nurodytos 52 straipsnio 1 dalyje.

Metinė kontrolės ataskaita ir metinė nuomonė rengiamos atitinkamai pagal šio reglamento VI priede pateiktus pavyzdžius.

5.   46 straipsnio 2 dalyje nustatytus įpareigojimus vykdo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės įstaigos.

Išlaidų ataskaita rengiama pagal IX ir XI prieduose pateiktus pavyzdžius.

6.   Į informaciją, kuri turi būti pateikta 47, 48 ir 49 straipsniuose nurodytų valdymo ir kontrolės sistemų aprašyme, jei taikoma, įtraukiama informacija, susijusi su 52 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nacionalinėmis įstaigomis.

VIII SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

54 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame skyriuje vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

a)	ūkio subjektas – fizinis arba juridinis asmuo ar kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant EŽF paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus;

b)

pirminis administracinis ar teismo tyrimas – pirmasis administracinės ar teisminės kompetentingos institucijos atliktas raštiškas įvertinimas, kuriame remiantis konkrečiais faktais prieita prie išvados, kad buvo padarytas pažeidimas, neatmetant galimybės šią išvadą vėliau patikslinti ar panaikinti administracinio ar teismo proceso metu;

c)

įtarimas sukčiavimu – pažeidimas, dėl kurio nacionaliniu lygiu pradedamas administracinis arba teismo procesas siekiant nustatyti tyčinę veiką, ypač Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (23), sudarytos remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus sukčiavimo atvejus;

d)	bankrotas – bankroto bylos, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 (24) 2 straipsnio a punkte.

55 straipsnis

Pirminis pranešimas – nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Nepažeidžiant kitų įsipareigojimų pagal pagrindinio reglamento 70 straipsnį, per du mėnesius nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos, valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius pažeidimus, kurie buvo pirminio administracinio ar teisminio nagrinėjimo dalykas.

Šiame pranešime valstybės narės visais atvejais pateikia detales apie:

a)	EŽF, tikslą, veiksmų programą, prioritetinę kryptį ir susijusį veiksmą ir bendro identifikavimo kodo (pranc. CCI) numerį;

b)	nuostatą, kuri buvo pažeista;

c)	pirminės informacijos, leidžiančios įtarti, kad buvo padarytas pažeidimas, datą ir šaltinį;

d)	metodus, kuriais naudojantis buvo padarytas pažeidimas;

e)	jei reikia, ar metodai kelia įtarimų dėl sukčiavimo;

f)	būdą, kuriuo pažeidimas buvo nustatytas;

g)	prireikus, susijusias valstybes nares ir trečiąsias šalis;

h)	laikotarpį arba momentą, kada pažeidimas buvo padarytas;

i)	nacionalines valdžios institucijas ar įstaigas, kurios parengė oficialių pranešimą apie pažeidimą ir institucijas, atsakingas už administracinę ir teisminę kontrolę;

j)	datą, kada buvo atliktas pirminis administracinis ar teisminis pažeidimo nustatymas;

k)	susijusių fizinių ar juridinių asmenų arba bet kurių kitų dalyvaujančių subjektų tapatybę, išskyrus, kai ši informacija nėra svarbi, siekiant kovoti su pažeidimais, atsižvelgiant į atitinkamo pažeidimo pobūdį;

l)	veiksmui nustatytą bendrą biudžetą bei viešąsias lėšas ir veiksmo bendro finansavimo paskirstymą tarp Bendrijos ir nacionalinio įnašo;

m)	viešųjų lėšų sumą, kuriai pažeidimas padarė poveikį, ir atitinkamas Bendrijos lėšas, kurioms kyla pavojus;

n)	tais atvejais, kai k punkte nustatytiems asmenims ar kitiems subjektams nebuvo išmokėtos viešosios lėšos, kurios būtų buvusios neteisėtai išmokėtos, jei pažeidimas nebūtų buvęs nustatytas;

o)	mokėjimų sustabdymą, jei taikytina, ir susigrąžinimo galimybes;

p)	netinkamų išlaidų pobūdį.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, nereikia pranešti apie toliau pateikiamus atvejus:

a)	atvejus, kai pažeidimas atsiranda tik dėl to, kad dėl paramos gavėjo bankroto iš dalies ar visiškai nepavyksta atlikti veiksmo, įtraukto į bendrai finansuojamą veiksmų programą;

b)	atvejus, į kuriuos vadovaujančios institucijos ar tvirtinančios įstaigos dėmesį savo noru atkreipė paramos gavėjas prieš kuriai nors iš jų nustatant pažeidimą iki viešųjų lėšų išmokėjimo ar po jo;

c)	atvejus, kuriuos nustatė ir ištaisė vadovaujanti institucija arba tvirtinanti institucija prieš išmokant paramos gavėjui viešąsias lėšas ir prieš įtraukiant susijusias išlaidas į išlaidų ataskaitą, teikiamą Komisijai.

Tačiau apie pažeidimus prieš bankrotą ir įtarimo sukčiavimu atvejus privalu pranešti.

3.   Jei trūksta 1 dalyje nurodytos kai kurios informacijos, ypač tos, kuri yra susijusi su metodais, kuriais pažeidimas buvo padarytas, ir būdu, kuriuo jis buvo nustatytas, valstybės narės kuo greičiau pateikia trūkstamą informaciją su vėliau Komisijai pateikiamomis ketvirčio ataskaitomis apie pažeidimus.

4.   Jeigu nacionalinėse nuostatose yra nustatytas tyrimų konfidencialumas, informacijos perdavimui reikalingas kompetentingo teismo leidimas.

5.   Jei nėra pažeidimų, apie kuriuos valstybė narė turėtų pranešti pagal 1 dalį, ji apie šį faktą praneša Komisijai per 1 dalyje nurodytą laikotarpį.

56 straipsnis

Skubūs atvejai

Kiekviena valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir, jei reikia, kitoms susijusioms valstybėms narėms, apie bet kokius nustatytus arba įtariamus pažeidimus, jei ji mano, kad:

a)	jie gali labai greitai sukelti pasekmių už jos teritorijos ribų; arba

b)	jie rodo, kad buvo naudoti nauji pažeidimo būdai.

57 straipsnis

Pranešimas apie tolesnes priemones ir nesusigrąžinimas

1.   Per du mėnesius nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos, nurodydamos bet kokias ankstesnes pagal 55 straipsnį pateiktas ataskaitas, valstybės narės praneša Komisijai apie procedūras, pradėtas dėl visų pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta anksčiau, ir su jomis susijusius svarbius pasikeitimus.

Šioje informacijoje pateikiami bent šie duomenys:

a)	sumos, kurios buvo susigrąžintos arba kurias tikimasi susigrąžinti;

b)	visos tarpinės priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, siekdamos užtikrinti neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimą;

c)	teisminės ir administracinės procedūros, pradėtos siekiant susigrąžinti neteisėtai sumokėtas sumas ir paskirti sankcijas;

d)	priežastys, kodėl buvo atsisakyta susigrąžinimo procedūros;

e)	visi atsisakymo patraukti baudžiamojon atsakomybėn atvejai.

Valstybės narės praneša Komisijai apie administracinius ar teisminius sprendimus ar jų pagrindinius punktus, susijusius su tokių procedūrų užbaigimu, pirmiausia nurodydamos, ar daroma išvada, kad įtarimai sukčiavimu yra patvirtinami d punkte nurodomu atveju valstybė narė prieš priimdama sprendimą apie tai kuo greičiau praneša Komisijai.

2.   Jei valstybė narė nusprendžia, kad suma negali būti susigrąžinta arba nesitikima ją susigrąžinti, ji informuoja Komisiją specialioje ataskaitoje apie nesusigrąžintą sumą ir apie faktus, susijusius su sprendimu dėl prarastos sumos paskirstymo pagal pagrindinio reglamento 70 straipsnio 2 dalį.

Ši informacija yra pakankamai išsami, kad Komisija galėtų priimti tokį sprendimą kuo greičiau, pasikonsultavusi su susijusių valstybių narių valdžios institucijomis.

Joje pateikiama:

a)	sprendimo dėl paramos skyrimo kopija;

b)	paskutinio mokėjimo paramos gavėjui data;

c)	vykdomojo rašto sumoms išieškoti kopija;

d)	bankrotų, apie kuriuos turi būti pranešta pagal 55 straipsnio 2 dalį, atveju, paramos gavėjo nemokumą įrodančio dokumento kopija;

e)	trumpas priemonių, kurių ėmėsi valstybė narė, siekdama susigrąžinti atitinkamą sumą, aprašymas su nurodytomis jų datomis.

3.   2 dalyje nurodytu atveju Komisija gali aiškiai paprašyti valstybės narės tęsti susigrąžinimo procedūrą.

58 straipsnis

Elektroninis perdavimas

Informacija, nurodyta 55 ir 56 straipsniuose bei 57 straipsnio 1 dalyje, jei tik įmanoma, pateikiama elektroninėmis priemonėmis ir saugiu ryšiu, naudojant šiam tikslui Komisijos pateiktą modulį.

59 straipsnis

Teisminių išlaidų kompensavimas

Jeigu valstybės narės kompetentingos institucijos, Komisijai konkrečiai paprašius, nusprendžia pradėti arba tęsti teismo procesą, kad susigrąžintų neteisingai sumokėtas sumas, Komisija gali įsipareigoti, pateikus dokumentinius įrodymus, kompensuoti valstybei narei visas tiesiogines teismo išlaidas ar jų dalį net ir tuomet, jeigu teismo procesas būtų nesėkmingas.

60 straipsnis

Ryšiai su valstybėmis narėmis

1.   Komisija palaiko tinkamus ryšius su susijusiomis valstybėmis narėmis, kad papildytų pateiktą informaciją apie 55 straipsnyje nurodytus pažeidimus, 57 straipsnyje nurodytas procedūras ir ypač apie susigrąžinimo galimybę.

2.   Be 1 dalyje nurodytų ryšių, Komisija praneša valstybėms narėms apie atvejus, kai pažeidimo pobūdis yra toks, jog galima manyti, kad tokios pačios ar panašios veiklos atvejų galėjo būti ir kitose valstybėse narėse.

3.   Komisija rengia informacinius susitikimus Bendrijos lygiu valstybių narių atstovams, siekdama kartu su jais ištirti pagal 55, 56 ir 57 straipsnius ir šio straipsnio 1 dalį gautą informaciją. Tiriant remiamasi patirtimi, kurios galima pasisemti iš informacijos, susijusios su pažeidimais, prevencinėmis priemonėmis ir teismo procesu.

4.   Valstybės narės arba Komisijos prašymu valstybė narė ir Komisija tarpusavyje tariasi, kaip pašalinti visas spragas, kenkiančias Bendrijos interesams, kurios tampa akivaizdžios taikant galiojančias nuostatas.

61 straipsnis

Informacijos panaudojimas

Komisija gali naudoti valstybių narių remiantis šiuo reglamentu praneštą bendro arba operatyvinio pobūdžio informaciją rizikos analizėms atlikti ir remdamasi gauta informacija pateikti ataskaitas bei rengti išankstinio perspėjimo sistemas, padedančias veiksmingiau nustatyti pavojus.

62 straipsnis

Informacijos teikimas komitetams

Komisija per Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamąjį komitetą, įkurtą Komisijos sprendimu 94/140/EB (25), reguliariai informuoja valstybes nares apie lėšų, susijusių su nustatytais pažeidimais, sumas ir įvairias pažeidimų grupes, suskirstant pagal rūšis ir kiekį. Pagrindinio reglamento 101 straipsnyje nurodytas komitetas taip pat informuojamas.

63 straipsnis

Pažeidimai, apie kuriuos pranešti nereikia

1.   Jei pažeidimai yra susiję su mažesnėmis nei 10 000 EUR sumomis, finansuojamomis iš bendro Europos Bendrijų biudžeto, valstybės narės Komisijai nepateikia 55 ir 57 straipsniuose nurodytos informacijos, nebent ji to aiškiai prašytų.

Tačiau pagal pagrindinio reglamento 60 straipsnio f punktą, valstybės narės tvarko mažesnių nei ši riba susigrąžintinų sumų ir sumų, susigrąžintų arba išimtų panaikinus veiksmui skirtos paramos dalį, apskaitą ir susigrąžintas sumas grąžina į bendrą Europos Bendrijų biudžetą.

Nepažeidžiant įsipareigojimų, tiesiogiai numatytų pagrindinio reglamento 70 straipsnio 1 dalies b punkte, valstybė narė ir Bendrija dalinasi prarastą sumą, atsiradusią dėl ribos nesiekiančių sumų, kurios negali būti susigrąžintos pagal bendro finansavimo normą, taikytiną susijusiam veiksmui. Šio reglamento 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra netaikoma, išskyrus atvejus, kai Komisija nusprendžia kitaip.

Šios dalies trečia pastraipa taip pat taikoma bankroto byloms, apie kurias pagal 55 straipsnio 1 dalį nereikia pranešti.

2.   Valstybės narės, kurios pažeidimo dieną nėra įsivedusios euro kaip savo valiutos, nacionaline valiuta patirtas išlaidas konvertuoja į eurus pagal pagrindinio reglamento 95 straipsnį. Jei išlaidos nėra užregistruotos tvirtinančios institucijos sąskaitose, naudojamas vėliausias Komisijos apskaitinis valiutos kursas, paskelbtas elektroniniu būdu.

IX SKYRIUS

ELEKTRONINIAI DUOMENŲ MAINAI

64 straipsnis

Kompiuterinė duomenų mainų sistema

Pagal pagrindinio reglamento 65 ir 75 straipsnius įdiegiama kompiuterinė duomenų mainų sistema, skirta visų su veiksmų programa susijusių duomenų mainams.

Duomenų mainai tarp kiekvienos valstybės narės ir Komisijos atliekami naudojant Komisijos įdiegtą kompiuterinę sistemą, kuri suteikia galimybę Komisijai ir kiekvienai valstybei narei saugiai keistis duomenimis.

Valstybės narės dalyvauja toliau tobulinant kompiuterinę duomenų mainų sistemą.

65 straipsnis

Kompiuterinės duomenų mainų sistemos turinys

1.   Kompiuterinėje duomenų mainų sistemoje pateikiama informacija, kuri bendrai svarbi Komisijai ir valstybėms narėms, ir bent šie finansiniams sandoriams būtini duomenys:

a)	veiksmų programų finansavimo planas pagal I priedo B dalyje nustatytą pavyzdį;

b)	išlaidų ataskaitos ir mokėjimų paraiškos pagal IX priede nustatytą pavyzdį;

c)	metinė išimtų bei susigrąžintų sumų ir numatomų susigrąžinimų ataskaita pagal X priede nustatytą pavyzdį;

d)	metinės prognozės dėl galimų mokėjimo paraiškų pagal XIII priede nustatytą pavyzdį;

e)	metinių ataskaitų ir įgyvendinimo ataskaitų finansinis skyrius pagal XIV priedo 3.3 punkte nustatytą pavyzdį.

2.   Be to, kas minėta 1 dalyje, kompiuterinėje duomenų mainų sistemoje pateikiami bent šie bendro intereso dokumentai ir duomenys, leidžiantys atlikti stebėseną:

a)	pagrindinio reglamento 15 straipsnyje nurodytas nacionalinis strateginis planas;

b)	veiksmų programa, įskaitant visus jos pakeitimus, pateikiama pagal I priedo A dalyje nustatytą pavyzdį;

c)	Komisijos sprendimas dėl EŽF paramos;

d)	metinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitos, pateikiamos pagal XIV priede nustatytą pavyzdį;

e)	audito strategija pagal V priede pateiktą pavyzdį;

f)	valdymo ir kontrolės sistemos aprašymas pagal XII priedo A dalyje nustatytą pavyzdį;

g)	ataskaitos ir nuomonės apie auditą pagal VI, VII, VIII prieduose ir XII priedo B dalyje nustatytus pavyzdžius ir Komisijos susirašinėjimas su kiekviena valstybe nare;

h)	su daliniu užbaigimu susijusios išlaidų ataskaitos pagal XI priede nustatytą pavyzdį;

i)	metinė ataskaita apie išimtas bei susigrąžintas sumas ir numatomus susigrąžinimus pagal X priede nustatytą pavyzdį.

3.   1 ir 2 dalyje nurodyti duomenys, prireikus perduodami prieduose nurodytu formatu.

66 straipsnis

Kompiuterinės duomenų mainų sistemos veikimas

1.   Komisija ir institucijos, kurias pagal pagrindinį reglamentą paskyrė valstybė narė, taip pat įstaigos, kurioms buvo deleguota ta užduotis, reikiamu formatu įkelia į kompiuterinę duomenų mainų sistemą dokumentus, už kuriuos jos yra atsakingos, ir bet kokius jų pakeitimus.

2.   Valstybės narės centralizuotai priima paraiškas dėl teisių naudotis kompiuterine duomenų mainų sistema ir pateikia jas Komisijai.

3.   Keičiantis duomenimis ir vykdant sandorius naudojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB 2 straipsnio 1 punkte apibrėžtas elektroninis parašas. Valstybės narės ir Komisija pripažįsta kompiuterinėje duomenų mainų sistemoje naudojamo elektroninio parašo kaip įrodymo teisminiame nagrinėjime teisinę galią ir priimtinumą.

4.   Kompiuterinės sistemos parengimo išlaidos padengiamos iš bendro Europos Bendrijų biudžeto pagal pagrindinio reglamento 46 straipsnio 1 dalį. Visos išlaidos, susijusios su bendros kompiuterinės duomenų mainų sistemos sujungimu su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos kompiuterinėmis sistemomis, ir visos išlaidos, susijusios su nacionalinių, regioninių ir vietos sistemų pritaikymu prie reikalavimų pagal pagrindinį reglamentą, atitinka reikalavimus pagal to reglamento 46 straipsnio 2 dalį.

67 straipsnis

Duomenų perdavimas kompiuterine duomenų mainų sistema

1.   Kompiuterinė duomenų mainų sistema yra prieinama valstybėms narėms ir Komisijai tiesiogiai arba per automatinio derinimo ir duomenų registravimo nacionalinėse, regioninėse ir vietos kompiuterinėse valdymo sistemose sąsają.

2.   Laikoma, kad dokumentų nusiuntimo Komisijai data yra ta, kurią valstybė narė įkelia dokumentus į kompiuterinę duomenų mainų sistemą.

3.   Force majeure atvejais, ypač prasto kompiuterinės duomenų mainų sistemos veikimo atveju arba nutrūkus ryšiui, atitinkama valstybė narė gali perduoti Komisijai pagal pagrindinį reglamentą reikalaujamus dokumentus spausdintine forma, naudojant šio reglamento I, V–XIV prieduose pateiktas pavyzdines formas. Nustojus veikti force majeure valstybė narė nedelsdama užregistruoja atitinkamus dokumentus kompiuterinėje duomenų mainų sistemoje. Nukrypstant nuo 2 dalies, pateikimo data yra laikoma ta data, dokumentų pateikimo spausdintine forma data.

X SKYRIUS

ASMENS DUOMENYS

68 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Valstybės narės ir Komisija imasi visų reikalingų priemonių, kad užkirstų kelią informacijos, kuri nurodyta 40 straipsnio 1 dalyje, informacijos, kurią Komisija surinko audito metu, ir VIII skyriuje nurodytos informacijos neleistinam atskleidimui ar prieigai prie jos.

2.   Šio reglamento 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir Komisijai atliekant auditą surinkta informacija Komisija naudojasi tik atlikdama savo pareigas pagal pagrindinio reglamento 72 straipsnį.

Europos Audito Rūmai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba turi galimybę susipažinti su šia informacija.

3.   VIII skyriuje nurodyta informacija negali būti siunčiama asmenims kitiems nei valstybių narių arba Bendrijos institucijų asmenys, kuriems pagal pareigas yra būtina gauti tokią informaciją, išskyrus atvejus, kai tokią informaciją pateikianti valstybė narė aiškiai su tuo sutinka.

4.   Visi į 31 straipsnio antros pastraipos d punktą nurodytą informaciją įtraukti asmens duomenys tvarkomi tik tame straipsnyje nurodytais tikslais.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

69 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EB) Nr. 2722/2000, (EB) Nr. 908/2000 ir (EB) Nr. 366/2001 yra panaikinami. Nuorodos į šiuos panaikintus reglamentus yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

Panaikintų reglamentų nuostatos ir toliau taikomos pagal Reglamentą (EB) Nr. 2792/1999 patvirtintai paramai.

70 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 223, 2006 8 15, p. 1.

(2)  OL L 161, 1999 6 26, p. 54.

(3)  OL L 337, 1999 12 30, p. 10. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 485/2005 (OL L 81, 2005 3 30, p. 1).

(4)  OL L 328, 2006 11 24, p. 14.

(5)  OL L 178, 1994 7 12, p. 43. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2035/2005 (OL L 328, 2005 12 15, p. 8).

(6)  OL L 13, 2000 1 19, p. 12.

(7)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(8)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(9)  OL L 314, 2000 12 14, p. 10.

(10)  OL L 105, 2000 5 3, p. 15. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2438/2000 (OL L 280, 2000 11 4, p. 37).

(11)  OL L 55, 2001 2 24, p. 3.

(12)  OL L 222, 2001 8 17, p. 53.

(13)  OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

(14)  OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

(15)  OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

(16)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(17)  OL L 198, 1991 7 22, p. 1.

(18)  OL L 224, 1990 8 18, p. 19.

(19)  OL L 17, 2000 1 21, p. 22.

(20)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(21)  OJ L 124, 2003 5 20, p. 36.

(22)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(23)  OL C 316, 1995 11 27, p. 49.

(24)  OL L 160, 2000 6 30, p. 1.

(25)  OL L 61, 1994 3 4, p. 27.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---