12.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/1

(1)

Reglamentu (EEB) Nr. 3068/92 (2) (toliau – pradinis reglamentas) Taryba nustatė galutinius antidempingo muitus, inter alia, Baltarusijos ir Rusijos (toliau – aptariamosios šalys) kilmės kalio chlorido (toliau – kalis arba aptariamas produktas) importui.

(2)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir po tarpinės peržiūros pagal 11 straipsnio 3 dalį (toliau – ankstesnis tyrimas) Reglamentu (EB) Nr. 969/2000 (3) Taryba nusprendė, kad pirmiau minėtų priemonių galiojimas turėtų būti pratęstas, ir pakeitė priemonių formą. Priemonės įvestos nustatant tam tikrą sumą eurais už vieną toną įvairių kategorijų ir rūšių kalio.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 992/2004 (4) Taryba atleido nuo antidempingo muitų su tam tikrais įsipareigojimų pasiūlymais (toliau – plėtros įsipareigojimai) susijusį importą, nukreiptą į naująsias valstybes nares, įstojusias į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės mėn. 1 d. (toliau – ES 10), ir leido Komisijai priimti šiuos plėtros įsipareigojimus. Šiuo pagrindu Reglamentu (EB) Nr. 1002/2004 (5) Komisija priėmė plėtros įsipareigojimus iš: i) Baltarusijos eksportuojančio gamintojo kartu su Austrijoje, Lietuvoje ir Rusijoje įsikūrusiomis bendrovėmis, ii) Rusijos eksportuojančio gamintojo kartu su Rusijoje ir Austrijoje įsikūrusiomis bendrovėmis ir iii) Rusijos eksportuojančio gamintojo kartu su įsipareigojimų priėmimo metu Kipre įsikūrusia bendrove.

(4)

Reglamentu (EB) Nr. 858/2005 (6) Komisija priėmė naujus pirmiau minėtų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimus, kurie galiojo iki 2006 m. balandžio 13 d.

(5)

Po dviejų atskirų dalinės tarpinės peržiūros tyrimų pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, atliktų Rusijos eksportuojančių gamintojų JSC Silvinit ir JSC Uralkali prašymu, Reglamentu (EB) Nr. 1891/2005 (7) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentą (EEB) Nr. 3068/92, fiksuotas muitų sumas pakeisdama individualiais ad valorem muitais visoms šių Rusijos bendrovių gaminamoms kalio rūšims. Komisijos sprendimu 2005/802/EB (8) priimti dviejų bendrovių pareiškėjų įsipareigojimai.

(6)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių galiojimo termino pabaigą (9), Ukrainos kilmės importui taikomos priemonės baigė galioti 2005 m. gegužės 12 d., kadangi prašymo peržiūrėti priemonių galiojimo terminą negauta.

(7)

Po pirmiau minėto pranešimo apie artėjančią priemonių galiojimo termino pabaigą paskelbimo Komisija gavo prašymą peržiūrėti šias Rusijai ir Baltarusijai taikomas priemones pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(8)

2005 m. vasario 10 d. prašymą pateikė Europos kalio gamintojų asociacija (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurių bendra gamybos apimtis sudaro apie 99 % kalio gamybos Bendrijoje (t. y. pagrindinę visos Bendrijos gamybos dalį), vardu.

(9)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimo laikotarpiui dempingas greičiausiai tęstųsi arba kartotųsi, ir Bendrijos pramonei vėl būtų daroma žala. Iš esmės pareiškėjas teigė, kad kalis iš aptariamųjų šalių toliau Bendrijoje parduodamas dempingo kaina. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad aptariamo produkto importas iš Baltarusijos ir Rusijos išaugo, kad importuotos prekės kiekis bei kainos ir toliau darė neigiamą poveikį Bendrijos pramonei tenkančiai rinkos daliai, parduotam kiekiui ir kainų lygiui, ir dėl to neigiamai paveikė bendrus Bendrijos pramonės veiklos rezultatus ir finansinę padėtį. Galiausiai pareiškėjas teigė, kad žalingas dempingas greičiausiai toliau tęsis, ir pateikė įrodymų, kad nepratęsus priemonių galiojimo nestabili Bendrijos pramonės padėtis toliau blogės.

(10)

Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pateisinančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija pradėjo tyrimą, paskelbdama pranešimą apie inicijavimą (10), kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

(11)

Prašymą atlikti dalinę tarpinę dempingo peržiūrą pateikė vienintelis Baltarusijos eksportuojantis gamintojas Republican Unitary Enterprise Production Amalgamation Belaruskali (toliau – Belaruskali).

(12)

Belaruskali pateikė įrodymų, kad bent jau jo atveju aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, pasikeitė, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio.

(13)

Belaruskali įrodė, kad, prekės normaliąją vertę tam tikroje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje palyginus su jo eksporto į ES kainomis per ilgesnį laikotarpį, dempingas taptų žymiai žemiau galiojančių priemonių lygio. Todėl toliau taikyti galiojančias priemones, kurios buvo pagrįstos anksčiau nustatyto dempingo dydžiu, ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą nebėra būtina.

(14)

Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, šios dalinės peržiūros inicijavimui, Komisija pradėjo tyrimą, paskelbdama pranešimą apie inicijavimą (11), kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje.

(15)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliktas priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimas siekiant nustatyti, ar tikėtina, kad Baltarusijos ir Rusijos dempingas bus tęsiamas arba kartojamas, apėmė 2004 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį (toliau – TL arba tiriamasis laikotarpis). Žalos tęsimosi arba kartojimosi galimybei įvertinti svarbių tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį atliekamos dalinės tarpinės peržiūros dėl Baltarusijos tyrimo laikotarpis sutampa su priemonių galiojimo termino peržiūros laikotarpiu.

(17)

Apie šių dviejų peržiūrų inicijavimą Komisija oficialiai pranešė Bendrijos gamintojams, eksportuojančių šalių eksportuotojams ir gamintojams, importuotojams ir naudotojams, taip pat žinomoms suinteresuotosioms jiems atstovaujančioms asociacijoms ir eksportuojančių šalių atstovams. Visoms šioms šalims ir visiems, atsiliepusiems per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, Komisija išsiuntė klausimynus. Be to, buvo susisiekta su žinomais Kanados, kuri pasirinkta kaip galima analogiška šalis, gamintojais ir jiems išsiųsti klausimynai. Komisija taip pat suteikė galimybę tiesiogiai susijusioms suinteresuotosioms šalims raštu pateikti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytoms.

(18)

Trys Bendrijos gamintojai pateikė atsakymus į klausimyną. Keturiolika nesusijusių importuotojų ir (arba) naudotojų taip pat atsakė į visus klausimyno klausimus ir išdėstė savo nuomonę raštu.

(19)

Atsakymai į klausimynus buvo gauti iš trijų aptariamųjų šalių eksportuojančių gamintojų, su eksportuojančiais gamintojais susijusių penkių Bendrijos importuotojų ir vieno Rusijos eksportuojančio prekybininko.

(20)

Vienas analogiškos šalies gamintojas atsakė į visus klausimus, o kitas pateikė išsamią informaciją apie panašaus produkto gamybos sąnaudas.

(21)

Komisijos tarnybos surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga nustatant dempingo ir žalos tęsimosi arba kartojimosi tikimybę, ir tai, ar priemonių taikymo pratęsimas neprieštarauja Bendrijos interesams. Be to, Komisijos tarnybos surinko ir patikrino visą informaciją, laikytą reikalinga nustatyti vienintelio Baltarusijos eksportuojančio gamintojo dempingo lygį. Tyrimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(22)

Aptariamas produktas yra tas pats kaip ir ankstesniame tyrime, t. y. kalio chloridas (toliau – kalis). Paprastai jis naudojamas žemės ūkyje kaip trąša tiesiogiai, sumaišytas su kitomis trąšomis arba perdirbtas į sudėtines trąšas, vadinamas NPK (azotas, fosforas, kalis). Kalio kiekis kinta ir išreiškiamas kalio oksido (K2O) sauso bevandenio produkto masės procentais.

(23)

Kalis paprastai parduodamas standartiniu/miltelių pavidalu (standartinis kalis) arba kitokiu pavidalu, kuriam priskiriama – bet tuo neapsiribojama – granulių forma (granuliuotas kalis). Pagal K2O kiekį prekė skirstoma į tris pagrindines kategorijas:

ir tam tikri mišiniai, kuriuose daug kalio, t. y.:

Kaip ir atliekant ankstesnį tyrimą, nustatyta, kad skirtingų rūšių ir kokybės kalis pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, o jo paskirtis iš esmės vienoda. Todėl įvairios kalio rūšys laikomos vienu produktu.

(24)

Tyrimas parodė, kad aptariamas produktas ir Bendrijos gamintojų gaminamas bei Bendrijos rinkoje parduodamas kalis, aptariamųjų šalių gaminamas bei jų vidaus rinkoje parduodamas kalis ir Kanados gamintojų gaminamas bei Kanados rinkoje parduodamas kalis turi tas pačias pagrindines fizines bei chemines savybes ir yra tos pačios paskirties. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Vienas Rusijos eksportuotojas prašė neįtraukti standartinio kalio, turinčio daugiau nei 62 % K2O, kuris, jo teigimu, buvo naudojamas tik farmaciniais tikslais, jo kainos buvo skirtingos ir jis pardavinėtas pakuotėse (priešingai nei nesupakuotas kalis, kuris naudojamas kaip trąša). Vis dėlto, kaip minėta pirmiau, aptariamo produkto pagrindinės fizinės savybės ir cheminė sudėtis nesiskiria nuo kitų kalio rūšių. Dėl tariamo kainų skirtumo tyrimas parodė, kad šis produktas dažnai parduodamas kainomis, panašiomis į kalio, kurio sudėtyje K2O kiekis yra 60–62 %, kainas. Be to, tai, kad produkto sudėtyje yra šiek tiek daugiau K2O, ar tai, kad jis supakuotas, nėra kliūtis naudoti jį kaip trąšą. Todėl šį prašymą teko atmesti.

(26)

Kadangi Baltarusija nėra laikoma rinkos ekonomikos šalimi, šiuo atveju normaliąją vertę Komisija turėjo nustatyti remdamasi rinkos ekonomikos trečiosios šalies gamintojų pateiktais duomenimis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį. Inicijavimo pranešime Kanada pasiūlyta kaip tinkama analogiška šalis. Be to, Kanada laikyta analogiška šalimi atliekant ankstesnius su šia procedūra susijusius tyrimus.

(27)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl analogiškos šalies pasirinkimo.

(28)

Baltarusijos valdžios institucijos tvirtino, kad analogiška šalimi labiau derėtų rinktis ne Kanadą, o Rusiją, kadangi po ankstesnio tyrimo Bendrija pripažino Rusiją rinkos ekonomikos šalimi. Be to, teigta, kad Kanados vidaus rinka nėra konkurencingesnė nei Rusijos. Galiausiai jos teigė, kad vienas iš pagrindinių Kanados gamintojų per trečiąją bendrovę yra susijęs su keliais Bendrijos gamintojais, todėl apskaičiuojant Baltarusijos normaliąją vertę nederėtų remtis Kanados bendrovių pateikta informacija.

(29)

Be to, Baltarusijos valdžios institucijos siūlė, kad Rusija turėtų būti pasirinkta kaip analogiška šalis dėl to, kad i) Baltarusijos ir Rusijos kalio gamintojai sudarė vieną pramonę TSRS, ii) Rusijos kalio pramonės vystymosi lygis yra geriausiai palyginamas su Baltarusijos ir kad iii) Rusijos gamybos apimtis yra geriau palyginama su Baltarusijos nei Kanados. Be to, Rusija labiau tiktų būti analogiška šalimi dėl to, kadangi galimybės gauti žaliavų ir darbo sąnaudos Rusijoje yra panašios į sąlygas Baltarusijoje. Galiausiai Rusiją reikėtų pasirinkti dėl to, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai dalyvauja atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą ir rizika, kad Rusijos bendrovės nebendradarbiaus, yra maža.

(30)

Belaruskali teigė, kad Kanados ir Baltarusijos galimybių gauti žaliavų ir gamybos proceso palyginamumas nebuvo pakankamai pagrįstas. Be to, ji teigė, kad tai, jog Kanada yra didžiausia kalio gamintoja, neturi tiesioginės įtakos renkantis analogišką šalį, ir šiam tikslui labiau tiktų Rusija.

(31)

Bendrijos pramonė tvirtino, kad Baltarusijos ir Kanados kasyklas galima lyginti sąnaudų struktūros bei našumo atžvilgiu ir kad abiejose šalyse galimybės gauti žaliavų yra labai panašios. Be to, ji teigė, kad kalio kainoms Kanadoje įtakos turi įprastos rinkos jėgos ir jų neiškreipia nei rinkos izoliavimas, nei kiti veiksniai. Dar Bendrijos pramonė tvirtino, kad yra aiškių požymių, rodančių, jog kai kurie Rusijos sąnaudų veiksniai neatspindi tikros sąnaudų padėties ir bet kuriuo atveju juos reikėtų koreguoti. Galiausiai teigta, kad mažiausiai vieną Rusijos kalio gamintoją sieja artimas ryšys su Baltarusijos gamintoju per bendrą pardavimo bendrovę, todėl ši bendrovė būtų buvusi suinteresuota įrodyti, kad Rusijos rinkoje normalioji vertė yra žema.

(32)

Aptariant pastabas dėl Kanados, kaip analogiškos šalies, tinkamumo, reikia priminti, kad nustatant Baltarusijos normaliąją vertę Kanada laikyta tinkama analogiška šalimi ankstesniuose tyrimuose atliekant tą pačią procedūrą, ir nėra duomenų, rodančių, kad šis pasirinkamas nebebūtų tinkamas. Be to, primintina, kad Kanada yra pagrindinė kalio gamintoja ir eksportuotoja visame pasaulyje, pralenkianti Baltarusiją ir Rusiją. Dėl konkurencijos Kanados ir Rusijos rinkose nustatyta, kad atsižvelgiant į gamybą ir operatorių skaičių Kanados rinka nėra mažiau konkurencinga nei Rusijos. Be to, tyrimas parodė, kad kalio importui į Kanadą netaikomi jokie muitai arba kiti apribojimai. Dėl gamybos proceso ir galimybių gauti žaliavų primintina, kad dar atliekant ankstesnius tyrimus nustatyta, jog Kanadoje ir Baltarusijoje gamybos procesas ir galimybės gauti žaliavų yra didžia dalimi panašūs, ir nėra pateikta duomenų, rodančių, kad tai pasikeitė.

(33)

Dėl Rusijos, kaip analogiškos šalies, tinkamumo padaryta išvada, kad suinteresuotosios šalys nepateikė įtikinamų priežasčių, kodėl nustatant normaliąją vertę Baltarusijoje geriau būtų remtis Rusijos rinkos atstovų pateiktais duomenimis, o ne Kanados. Be to, primintina, kad Rusijos gamintojų gamybos sąnaudos nepakankamai atspindėjo tam tikrus sąnaudų elementus, todėl juos reikėjo gerokai pakoreguoti, kaip išdėstyta 54 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau buvo laikoma, kad vieno Rusijos gamintojo ryšiai su Baltarusijos gamintoju nebūtų kliūtis pasirinkti Rusiją kaip analogišką šalį. Tvirtinant, kad Rusijos bendrovė būtų suinteresuota įrodyti žemą normaliąją vertę, neatsižvelgiama į tai, kad, inter alia, analogiškose šalyse naudojamus duomenis reikia atidžiai patikrinti prieš juos pritaikant.

(34)

Institucijos atsižvelgė į Baltarusijos valdžios institucijų teiginius dėl ryšio tarp mažiausiai vieno analogiškos šalies gamintojo ir Bendrijos gamintojų. Todėl nagrinėta, ar toks ryšys siejo informaciją teikusias Kanados bendroves ir Bendrijos gamintojus. Šiuo požiūriu per tyrimą buvo nustatyta, kad būtiną informaciją teikęs vienas Kanados gamintojas buvo netiesiogiai susijęs su kai kuriais Bendrijos gamintojais. Šios bendrovės pateikta informacija buvo patikrinta jos patalpose, ir buvo nustatyta, kad informacija yra tiksli ir patikima ir todėl ja galima remtis nustatant normaliąją vertę. Buvo padaryta išvada, kad vienos bendrovės analogiškoje šalyje ryšiai su kai kuriais Bendrijos gamintojai netrukdo pasirinkti Kanadą kaip analogišką šalį. Be to, buvo laikoma, kad dėl to, jog Baltarusijos ir Rusijos gamintojai priklausė tai pačiai pramonei TSRS, Rusija netampa tinkamesnė kaip analogiška šalis nei Kanada, kadangi nebuvo pateikta argumentų, kodėl dėl šios priežasties Rusija būtų tinkamesnė analogiška šalis. Dėl Kanados gamybos apimties reikia prisiminti, kad Kanada yra didžiausia kalio gamintoja pasaulyje, parduodanti didelius kalio kiekius ir vidaus rinkoje, ir eksportui. Tačiau atskiri Kanados gamintojai vienas nuo kito skiriasi gamybos mastais ir pardavimo kiekiais. Tai sustiprina argumentą, kad informacija apie Kanados rinką yra proporcinga ir objektyvi. Taip pat reikia prisiminti, kad rinkos dydis nėra lemiamas argumentas parenkant analogišką šalį ir kad atsižvelgiant į masto ekonomiką didesnė rinka gali būti naudingesnė Baltarusijos gamintojui. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Pagaliau, kadangi tvirtinimas dėl išsivystymo lygio nebuvo pagrįstas, jis taip pat buvo atmestas.

(35)

Todėl tyrimo metu patvirtinta, kad Kanada turėtų būti laikoma tinkama analogiška šalimi.

(36)

Taigi skaičiavimai pagrįsti dviejų Kanados gamintojų pateikta patikrinta informacija.

(37)

Nustatyta, kad į visus klausimyno klausimus atsakiusio Kanados gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, nes jis sudarė didžiąją dalį aptariamo produkto, kurį į Bendriją eksportavo Baltarusijos eksportuojantis gamintojas, pardavimo.

(38)

Taip pat išnagrinėta, ar nustatant atitinkamo produkto rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį, kiekvieno produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipišku kiekiu gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis. Tais atvejais, kai produkto rūšies, parduodamos grynąja pardavimo kaina, kuri prilygsta arba yra didesnė už apskaičiuotas gamybos sąnaudas, pardavimo apimtis buvo didesnė nei 80 % tos rūšies bendros pardavimo apimties ir kai tos rūšies svertinis kainos vidurkis prilygo arba buvo didesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip viso tos rūšies vidaus pardavimo kainos svertinis vidurkis TL, nepaisant to, ar pardavimas buvo pelningas ar ne. Nustatyta, kad tai būdinga vienai Agrium produkto rūšiai, kuri parduota Kanados rinkoje ir kurią į Bendriją eksportavo Belaruskali.

(39)

Tipišku kiekiu vidaus rinkoje nepardavinėtoms trims prekės rūšims taikyta apskaičiuota normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotų rūšių gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) sumą bei pagrįstą pelno maržą. Dėl to ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį PBA suma ir pelnas buvo pagrįsti faktiniais duomenimis apie panašaus produkto gamybą ir pardavimą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis. Informacija apie gamybos sąnaudas buvo pagrįsta dviejų bendradarbiaujančių Kanados gamintojų pateiktais atsakymais.

(40)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiaujančio eksportuotojo eksporto pardavimas apėmė visą į Bendriją importuotos Baltarusijos kilmės aptariamo produkto importą TL, nustatant eksporto kainą remtasi Baltarusijos bendradarbiavusio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija. Nustatyta, kad Bendrijoje tyrimo laikotarpiu Belaruskali pardavė kalį: 1) tiesiogiai nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams; 2) per susijusius Bendrijos importuotojus; 3) per susijusį Rusijoje įsikūrusį prekybininką (IPC); Susijęs prekybininkas Rusijoje pardavė produktą nesusijusiems Bendrijos pirkėjams arba susijusiems Bendrijos importuotojams.

(41)

Kai parduota tiesiogiai Bendrijos nepriklausomiems pirkėjams, apskaičiuojant eksporto kainą remtasi kaina, šių pirkėjų faktiškai mokėta arba mokėtina Belaruskali arba IPC.

(42)

Belaruskali arba IPC pardavimo susijusiems Bendrijos importuotojams atveju eksporto kaina apskaičiuota remiantis pirma importuotų produktų perpardavimo kaina nepriklausomam pirkėjui. Buvo atlikti visų importuotojų sąnaudų, patirtų nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA, muitus ir pagrįstą pelno maržą, koregavimai. 7,9 % pelno marža laikyta pagrįsta tokios rūšies rinkai, be to, nustatyta, kad ji atitiko nesusijusių importuotojų gautą pelną.

(43)

Siekiant užtikrinti sąžiningą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atliekant koregavimus buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, kurie turėjo įtakos kainų palyginamumui. Tuo remiantis buvo atlikti atitinkami koregavimai atsižvelgiant į transporto (įskaitant tvarkymo sąnaudas), gabenimo vandenynu, draudimo, pakavimo ir kredito sąnaudas. Eksporto kainos koregavimai dėl transportavimo eksportuojančios šalies viduje ir kredito sąnaudų buvo daromi remiantis analogiškoje šalyje nustatytomis sąnaudomis. Be to, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktu, koreguota eksporto pardavimo per susijusį Rusijos prekybininką eksporto kaina. Pagal šį straipsnį buvo taikytas 3 % pataisymo dydis, nes jis buvo laikomas pagrįstu ir atspindėjo komisinius, sumokėtus nepriklausomiems atstovams, prekiaujantiems aptariamuoju produktu.

(44)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, dempingo skirtumas nustatytas palyginus kiekvienos produkto rūšies normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainos svertiniu vidurkiu. Palyginus normaliąją vertę ir Belaruskali eksporto kainą nustatyta, kad tyrimo laikotarpiu dempingo skirtumas buvo 27,5 %.

(45)

Belaruskali pateiktus eksporto į Bendriją duomenis palyginus su bendra importo apimtimi pagal Eurostato importo statistiką, nustatyta, kad bendradarbiauta glaudžiai, nes, kaip minėta pirmiau, TL Belaruskali eksportas apėmė visą importą į Bendriją iš Baltarusijos.

(46)

Pirmiausia buvo išnagrinėta, ar abiejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų panašaus produkto bendras vidaus pardavimas yra tipiškas, t. y. ar bendra pardavimo apimtis sudaro bent 5 % viso eksporto pardavimo į Bendriją apimties, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Nustatyta, kad būtent taip ir yra abiejų eksportuotojų atveju.

(47)

Todėl nustačius produkto rūšis pagal TARIC kodus, kuriais klasifikuojamas produktas (t. y. standartinis arba nestandartinis, įskaitant granules), ir pagal jų pakuotę arba pavidalą, kuriuo jie gabenami (t. y. nepakuoti, maišuose arba konteineriuose), buvo atlikta analizė, ar kiekvienos produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį. Laikyta, kad tam tikros rūšies produkto vidaus pardavimas yra pakankamai tipiškas, jei bendra tos rūšies vidaus pardavimo apimtis TL buvo 5 % arba daugiau bendros panašaus produkto rūšies, eksportuotos į Bendriją, pardavimo apimties. Taip buvo trijų iš keturių Uralkali į Bendriją eksportuotų produktų rūšių ir dviejų iš trijų Silvinit į Bendriją eksportuotų produktų rūšių atvejais.

(48)

Taip pat išnagrinėta, ar nustatant atitinkamos produkto rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį, kiekvienos produkto rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipišku kiekiu gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis. Tais atvejais, kai tam tikros produkto rūšies, parduotos neto pardavimo kaina, kuri prilygsta arba yra didesnė už pakoreguotas vieneto gamybos sąnaudas, kiekiai siekė daugiau nei 80 % tos rūšies bendro pardavimo kiekio ir kai tos rūšies vidutinė svertinė kaina prilygo arba buvo didesnė už pakoreguotas vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo skaičiuojama pagal faktinę vidaus kainą, apskaičiuotą kaip visų tos rūšies prekių vidaus pardavimo kainos svertinis vidurkis per TL, nepaisant to, ar pardavimas buvo pelningas ar ne. Nustatyta, kad tai yra atvejis, būdingas visoms toms Silvinit ir Uralkali produkto rūšims, kurios parduotos vidaus rinkoje ir eksportuotos į Bendriją.

(49)

Kai siekiant nustatyti normaliąją vertę nebuvo galima remtis eksportuojančio gamintojo tam tikros produkto rūšies vidaus pardavimo kaina, nes produktas nebuvo parduodama vidaus rinkoje tipiškais kiekiais, reikėjo taikyti kitą metodą. Jeigu kitas pagrįstas metodas netaikytas, remtasi nustatyta normaliąja verte.

(50)

Visais atvejais, kai taikyta apskaičiuota normalioji vertė, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį ji buvo apskaičiuota prie eksportuotų rūšių gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) sumą bei pagrįstą pelno maržą. Dėl to ir pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį pardavimo PBA suma ir pelnas buvo pagrįsti faktiniais duomenimis apie panašaus produkto gamybą ir pardavimą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

(51)

Dėl energijos sąnaudų, pavyzdžiui, elektros energijos ir dujų, kurios naudojamos kasant ir gaminant aptariamą produktą, atlikus tyrimą nustatyta, kad šios sąnaudos ne tik Rusijoje, bet ir kitose šalyse gamintojose sudaro didelę dalį visų kalio gamintojų gamybos sąnaudų. Be to, nuspręsta, kad šiuo atveju bus tikslinga palyginti Rusijos gamintojų ir kitų svarbių kalio gamintojų, pasižyminčių panašiais gamybos metodais, produkcijos lygiu ir panašiais geografiniais privalumais, energijos pirkimo sąnaudas už vienetą, kad būtų galima nustatyti, ar mokėtos kainos nebuvo nepaprastai žemos ir ar pagrįstai atspindėjo įprastas sąnaudas. Kadangi kitų kalio gamintojų Rusijoje nėra, ši informacija buvo surinkta ir gauta iš dviejų Kanados kalio gamintojų.

(52)

Iš pateiktų duomenų paaiškėjo, kad dviejų Kanados gamintojų energijos poreikis buvo panašus į Rusijos gamintojų poreikį ir kad šių bendrovių perkama elektros energija bei dujos buvo gaunamos iš hidroelektrinės ir pagrindinių dujų telkinių šalies viduje, kaip ir Rusijos bendrovių naudojama elektros energija bei dujos. Palyginus paaiškėjo, kad Kanados gamintojų mokama kaina už elektros energijos vienetą nelabai skyrėsi nuo Rusijos gamintojų mokamos kainos.

(53)

Remiantis Rusijos dujų tiekėjo OAO Gazprom (kurio regioninis platintojas buvo ir aptariamų eksportuojančių gamintojų tiekėjas) 2004 m. metinėje ataskaitoje paskelbtais duomenimis, dėl dujų tiekimo nustatyta, kad dviejų Rusijos gamintojų už dujas mokama vidaus kaina sudarė apie penktadalį Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos. Dar šioje ataskaitoje teigiama, kad „OAO Gazprom ir Rusijos Federacijos vyriausybė daug bendradarbiauja, siekdamos optimizuoti reguliuojamas dujų didmenines kainas“. Vadovaujantis ataskaitoje pateikta analize, yra „pavojus, kad vidaus rinkoje gamtinių dujų pardavimo kaina maža“, ir iš Gazprom Group reikalaujama tiekti gamtines dujas Rusijos vartotojams Federalinės tarifų tarnybos reguliuojamomis kainomis. Šiuo metu Rusijos kainos yra daug mažesnės nei tarptautinės gamtinių dujų kainos. Be to, kaip nustatyta ankstesniame peržiūros tyrime, kuris baigtas 2005 m. lapkričio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1891/2005, 2003 m. metinėje ataskaitoje nurodyta, kad „vidaus rinkoje OAO Gazprom negavo jokio pelno“. Taigi, kadangi bendrovių mokėtos dujų kainos nepadidėjo, nėra požymių, kad ši padėtis būtų pasikeitusi TL. Todėl turimi duomenys aiškiai rodo, kad vidaus vartotojams dujų kainos buvo reguliuojamos, ir jos tikrai nepadengia sąnaudų. Be to, tyrimas parodė, kad dviejų Rusijos gamintojų už dujas mokėta kaina buvo žymiai mažesnė už dviejų Kanados gamintojų mokėtą dujų kainą.

(54)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus faktus nuspręsta, kad tiriamuoju laikotarpiu regioninio Rusijos dujų tiekėjo nustatytos kainos Rusijos kalio gamintojams negalėjo pakankamai atspindėti sąnaudų, susijusių su dujų gamyba, lyginant su iš Rusijos eksportuojamų dujų kaina ir kaina, kurią Kanados dujų tiekėjas nustato pagrindiniams pramonės naudotojams Kanadoje. Todėl, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi, visų Rusijos bendrovių gamybos sąnaudos buvo pakoreguotos. Nesant kito tinkamo pagrindo, sąnaudos koreguotos naudojantis informacija, susijusia su eksportuojamų dujų kaina, transporto sąnaudomis, pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizu. Koregavimai atlikti remiantis metodika, taikyta ankstesniame peržiūros tyrime, kuris baigtas 2005 m. lapkričio mėnesį Reglamentu (EB) Nr. 1891/2005.

(55)

Dėl gamtinių dujų kainų koregavimo – Rusijos valdžios institucijos tvirtino, kad per antidempingo tyrimą reikia deramai atsižvelgti į natūralius lyginamuosius ar konkurencinius pranašumus. Be to, Rusijos valdžios institucijos teigė, kad metodika pelnui nustatyti apskaičiuojant normaliąją vertę yra neteisėta ir nepriimtina. Todėl primenama, kad nė vieno minėto natūralaus lyginamojo ar konkurencinio pranašumo atžvilgiu korekcija nebuvo atliekama. Tačiau buvo koreguojamos dujų sąnaudos, susijusios su kalio chlorido gamyba remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi, kaip aiškinama 51–54 konstatuojamosiose dalyse, kadangi šios sąnaudos nebuvo reikiamai atspindėtos aptariamųjų šalių įrašuose. Dėl normaliosios vertės apskaičiavimo – tai buvo atlikta remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi, kaip aiškinama 50 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šie argumentai buvo atmesti.

(56)

Dėl gamybos sąnaudų Bendrijos pramonė teigė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį nusidėvėjimas, pagrįstas tradiciniu būdu – ilgalaikio turto įsigijimo (pirmine) verte – nepakankamai atspindėtų aptariamo produkto gamybos sąnaudas. Todėl nuspręsta, kad Rusijos gamintojų sąnaudos turi būti pakoreguotos jas padidinant.

(57)

Patikrinus Rusijos gamintojus vietoje paaiškėjo, kad jų turto pradinė vertė buvo nustatyta remiantis vertinimais, atliktais 1993 m. privatizuojant. Ši turto vertė vėliau (1993–1997 m.) buvo patikslinta taikant „perkainojimo koeficientus“, kuriuos nustatė Rusijos vyriausybė, siekdama sustabdyti hiperinfliaciją. 1997 m. pabaigoje, remdamiesi Rusijos vyriausybės dekretu, nepriklausomą turto vertinimą atlikdavo nepriklausomi vertintojai. Turto vertė buvo nustatoma remiantis trimis pagrindiniais kriterijais, iš kurių vienas buvo turto atkuriamoji vertė. Šių nepriklausomų vertinimų rezultatas atsispindi bendrovių 1998 m. ataskaitinio laikotarpio pradžios balanse.

(58)

Kadangi nėra esminių įrodymų, kad nusidėvėjimas nebuvo teisingai atspindėtas eksportuojančių gamintojų apskaitose, nuspręsta, kad šiuo metu nėra pagrindo koreguoti nusidėvėjimo sąnaudas, įtrauktas į gamybos sąnaudų duomenis, kuriais remtasi nustatant bendrovių normaliąją vertę.

(59)

Nustatyta, kad Bendrijoje tiriamuoju laikotarpiu Silvinit pardavė kalį: 1) tiesiogiai nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams; 2) per susijusius Bendrijos importuotojus; 3) per nesusijusį Šveicarijoje įsikūrusį prekybininką. Visas Uralkali kalio pardavimas į Bendriją vyko per nesusijusius prekybininkus, įsikūrusius Kipre ir Šveicarijoje.

(60)

Visais atvejais, kai kalis eksportuotas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. faktiškai mokamų ar mokėtinų eksporto kainų pagrindu. Kai susijęs prekybininkas prekę pardavė susijusiems Bendrijos importuotojams, eksporto kaina apskaičiuota remiantis pirma importuotų produktų perpardavimo kaina nepriklausomam pirkėjui. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį pakoreguotos visos importuotojų sąnaudos, patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA, muitus ir pagrįstą pelno maržą. 7,9 % pelno marža laikyta pagrįsta tokios rūšies rinkai, be to, nustatyta, kad ji atitiko nesusijusių importuotojų gautą pelną.

(61)

Siekiant užtikrinti sąžiningą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atliekant koregavimus buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, kurie turėjo įtakos kainų palyginamumui. Tuo remiantis buvo atlikti atitinkami koregavimai atsižvelgiant į netiesioginius mokesčius, transporto (įskaitant tvarkymo sąnaudas), gabenimo vandenynu, draudimo, pakavimo ir kredito sąnaudas. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą buvo koreguojama tada, kai eksporto pardavimą vykdė susijusi bendrovė, įsikūrusi ne Bendrijos šalyje. Pagal šį straipsnį buvo taikytas 3 % pataisymo dydis, nes jis buvo laikomas pagrįstu ir atspindėjo komisinius, sumokėtus nepriklausomiems atstovams, prekiaujantiems aptariamu produktu.

(62)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, dempingo skirtumas nustatytas palyginus kiekvienos produkto rūšies normaliosios vertės svertinį vidurkį su eksporto kainų svertiniu vidurkiu. Palyginus paaiškėjo, kad bendradarbiaujantys eksportuotojai aptariamą produktą importavo labai žema dempingo kaina: Uralkali importo dempingo kaina lygis buvo didesnis nei 8 %, Silvinit – daugiau nei 14 %.

(63)

Eksportuojančių gamintojų pateiktus eksporto į Bendriją duomenis palyginus su bendra importo apimtimi pagal Eurostato importo statistiką, nustatyta, kad bendradarbiauta glaudžiai, nes TL bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė visą Bendrijos importą iš Rusijos.

(64)

Trims bendradarbiaujantiems gamintojams priklauso visas importas iš aptariamųjų šalių. Tiriant, ar yra tikimybė, kad dempingas būtų tęsiamas panaikinus priemones, daugiausia remtasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija.

(65)

Siekdama įvertinti tolesnio dempingo tikimybę, Komisija nagrinėjo, ar iš aptariamųjų šalių į Bendriją eksportuojama dempingo kainomis, remdamasi prielaida, kad, jeigu dempingas buvo vykdomas, galima spėti (nes nėra tam prieštaraujančios informacijos), kad greičiausiai jis būtų tęsiamas ateityje. Todėl primintina, kad abiejų aptariamųjų šalių kilmės kalio dempingo lygis ir toliau buvo didelis (žr. 26–62 konstatuojamąsias dalis).

(66)

Pažymima, kad visų aptariamųjų gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainos buvo vidutiniškai žemesnės už Bendrijos pramonės pardavimo kainas Bendrijoje. Tai reiškia, kad dėl Bendrijos rinkoje vyraujančio aptariamo produkto kainos lygio Bendrijos rinka yra labai patraukli aptariamųjų šalių eksportuotojams. Tuo remiantis manyta, kad iš tiesų tuo atveju, jeigu priemonės būtų panaikintos, yra ekonominė paskata pradėti eksportą į pelningesnę Bendrijos rinką, užuot eksportavus į ES nepriklausančias šalis.

(67)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Belaruskali sugebėjo padidinti gamybą 25 %. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, gamybos apimtis daugiausia išaugo 2003 m. ir TL.

(68)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Belaruskali padidino gamybos pajėgumus 3 %. Iki 2006 m. numatyta dar padidinti gamybos pajėgumus 12 procentinių punktų. Be to, pažymėtina, kad nors TL kalio gamybai Belaruskali panaudojo beveik visus pajėgumus, bendrovė paskelbė 2005–2006 m. toliau žymiai didinsianti savo pajėgumus ir investicijas. Šioje lentelėje pateikiami indeksuoti gamybos pajėgumai ir investicijos eurais.

(69)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis galima daryti išvadą, kad panaikinus priemones Belaruskali turėtų potencialių pajėgumų didinti eksportą į Bendrijos rinką, kadangi Belaruskali paskelbė toliau didinsianti gamybos pajėgumus ir gerokai plėsianti investicinę veiklą.

(70)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu kalio vidaus pardavimo Baltarusijoje lygis išliko žemas ir sudarė mažiau nei 10 % viso Belaruskali pardavimo. Iš tiesų laikotarpiu nuo 2001 m. iki TL vidaus pardavimo apimtis Baltarusijoje sumažėjo 3 %. Kadangi vidaus rinka po truputį mažėjo, ji negalėjo absorbuoti padidėjusios gamybos. Greičiausiai, pokyčių nebus ir ateityje. Todėl bendrovė turi eksportuoti didelę savo produkcijos dalį.

(71)

Vienintelio Baltarusijos eksportuojančio gamintojo pateikti duomenys rodo, kad ne ES šalims prekė parduota dideliais kiekiais, sudariusiais 82 % viso eksporto (pagrindinės eksporto rinkos – Kinijos Liaudies Respublika, Brazilija ir Indija). Be to, laikotarpiu nuo 2001 m. iki TL eksporto į trečiąsias šalis apimtis išaugo 25 %. Todėl tyrimas patvirtino, kad didžioji dalis Baltarusijoje pagaminto kalio buvo skirta eksporto rinkoms, o eksporto apimtis vis didėjo.

(72)

Nustatyta, kad Belaruskali į Bendriją parduotų kalio rūšių kainos buvo vidutiniškai šiek tiek didesnės už atitinkamų trečiųjų šalių rinkoms skirtų kalio rūšių kainas. Kadangi, kaip nuspręsta 44 konstatuojamojoje dalyje, eksporto iš Baltarusijos į Bendriją pardavimas vyko dempingo kainomis, į trečiąsias rinkas taip pat eksportuota vykdant dempingą, šiek tiek didesniu lygiu nei eksporto pardavimas į Bendriją. Be to, Bendrijos rinka yra patrauklesnė aptariamosios bendrovės kalio eksportui dempingo kainomis, kadangi jos kainų lygis yra šiek tiek didesnis, ji yra arti, pavojus, jog nebus atsiskaityta, yra mažas (pirkėjai yra mokūs), o atsiskaitymo sąlygos yra palankios.

(73)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Rusijos gamintojai sugebėjo padidinti gamybą 29 %. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, gamybos apimtis daugiausia išaugo TL.

(74)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu dviejų Rusijos bendrovių gamybos pajėgumai išliko stabilūs, bendrovės nurodė 6 % augimą iki 2006 m. Be to, remiantis Rusijos gamintojų pateikta informacija, jie turėjo pajėgumų didinti kalio gamybą.

(75)

Be to, jie pranešė apie žymų investicijų didinimą 2005–2006 m. Šioje lentelėje pateikiamos indeksuotos investicijos (EUR).

(76)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis galima daryti išvadą, kad jeigu priemonės bus panaikintos, Rusijos eksportuojantys gamintojai turės pajėgumų didinti savo eksportą į Bendrijos rinką. Be to, abi bendrovės pranešė gerokai plėsiančios savo investicijas, dėl to gamybos pajėgumai gali toliau augti.

(77)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu kalio vidaus pardavimo Rusijoje lygis išliko žemas ir sudarė vidutiniškai mažiau nei 15 % viso abiejų bendrovių pardavimo. Laikotarpiu nuo 2001 m. iki TL vidaus pardavimo apimtis Rusijoje padidėjo 5 %. Išaugusi vidaus rinka negalėjo absorbuoti gamybos augimo (29 %), todėl abi bendrovės turėjo eksportuoti didelę dalį savo produkcijos.

(78)

Eksportuojančių gamintojų pateikti duomenys rodo, kad ne ES šalims parduota dideliais kiekiais, sudariusiais 95 % viso eksporto (pagrindinės eksporto rinkos – Kinijos Liaudies Respublika ir Brazilija). Be to, laikotarpiu nuo 2001 m. iki TL Rusijos eksportas į trečiąsias šalis išaugo 46 %. Todėl tyrimas patvirtino, kad didžioji dalis Rusijoje pagaminto kalio buvo skirta eksporto rinkoms, o eksporto apimtis vis didėjo.

(79)

Nustatyta, kad aptariamųjų bendrovių į Bendriją parduotų kalio rūšių kainos buvo mažesnės už atitinkamų trečiųjų šalių rinkoms skirtų kalio rūšių kainas. Vis dėlto Bendrijos rinka aptariamųjų bendrovių kalio eksportui dempingo kainomis ir toliau yra patraukli, kadangi ji yra arti, pavojus, jog nebus atsiskaityta, yra mažas (pirkėjai yra mokūs), o atsiskaitymo sąlygos yra palankios.

(80)

Tai, kad Bendrijoje Bendrijos gamintojų bendras vyraujantis kainų lygis yra didesnis už vidutinį Baltarusijos ir Rusijos eksportuojančių gamintojų kainų lygį trečiosiose šalyse, turi būti laikoma paskata didinti eksportą į Bendriją dempingo kainomis.

(81)

Kadangi tiek Baltarusijos, tiek Rusijos eksportuojantys gamintojai turi neišnaudotų pajėgumų, o visos aptariamosios bendrovės gerokai padidino bendras investicijas ir gamybos pajėgumus, galima daryti išvadą, kad panaikinus priemones papildoma produkcija būtų eksportuojama į Bendriją arba pardavimai dabar eksportuojami į ne Bendrijos šalis, būtų nukreipti į Bendrijos rinką, ir tai būtų daroma dideliais kiekiais.

(82)

Be to, per tyrimą buvo nustatyta, kad per TL ne Bendrijos kalio rinka nebuvo ypatingai stabili dėl didelio eksporto kainų svyravimo. Manoma, kad tokį nestabilumą lėmė išskirtinė padėtis, susidariusi dėl ženklaus paklausos padidėjimo tam tikrose augančiose rinkose, pvz., Azijoje ir Pietų Amerikoje. Tokiomis aplinkybėmis tikėtina, kad dideli Baltarusijos ir Rusijos kilmės kalio kiekiai būtų nukreipti į pakankamai stabilią Bendrijos rinką, jeigu šiose eksporto rinkose augimas pasiektų aukščiausią ribą, ir todėl paklausos augimas sustotų arba pradėtų mažėti. Taigi reikėtų pažymėti, kad užjūrio šalių rinkos reikalauja didesnių transporto sąnaudų nei arti esanti Bendrijos rinka, į kurią prekes galima tiekti ekonomiškiau laivu arba geležinkeliu.

(83)

Dėl kainų tyrimas parodė, kad Baltarusijos ir Rusijos kilmės importas į Bendriją vykdomas dempingo kainomis. Todėl galima daryti prielaidą, kad dempingas greičiausiai būtų tęsiamas ateityje, nes nėra tam prieštaraujančių įrodymų.

(84)

Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad yra tikimybė, jog importas dempingo kaina iš aptariamųjų šalių bus tęsiamas ir kad panaikinus priemones importas dempingo kaina žymiai padidėtų.

(85)

Tyrimo metu patvirtinta, kad trys Bendrijos gamintojai sudarė 99 % visos kalio gamybos Bendrijoje. Todėl jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(86)

Kadangi du Bendrijos gamintojai yra susijusios bendrovės (Cleveland Potash Ltd. ir Iberpotash S. A. priklauso ICL Group, Israel Chemicals Ltd, Tel-Avivas), Bendrijos pramonę sudaro tik dvi nepriklausomos gamintojų grupės, t. y. ICL Group ir K+S Kali GmbH.

(87)

Kadangi Bendrijos pramonę sudaro tik dvi gamintojų grupės, konfidencialumo sumetimais Bendrijos pramonės duomenys gali būti pateikiami tik indeksuoti. Atliekant žalos analizę atsižvelgta tik į Bendrijos pramonės pagamintą kalį; įsigyto kalio (dažniausiai tai buvo ICL grupės Izraelyje pagamintas kalis) perpardavimas į tyrimą neįtrauktas.

(88)

Žalos rodiklių analizė atlikta remiantis Eurostato duomenimis ir bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų bei Bendrijos pramonės atsakymuose į klausimyną pateikta informacija.

(89)

Prie Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje pridėjus aptariamųjų šalių ir kitų trečiųjų šalių kilmės kalio importą į Bendriją, apskaičiuotas visas Bendrijos kalio vartojimas.

(90)

Tuo remiantis Bendrijos vartojimas išaugo nuo 7 231 000 tonų 2001 m. iki maždaug 8 030 000 tonų TL, t. y. maždaug 11 % padidėjimas.

(91)

Per nagrinėjamą laikotarpį praktiškai visam Baltarusijos ir Rusijos kilmės importui į ES 15 buvo taikomas neapmokestinamojo laikinojo įvežimo perdirbti mechanizmas (IPR), tačiau IPR nebuvo taikomas importui į ES 10. Importas pagal IPR konkuruoja su Bendrijos pramonės pagamintu panašiu produktu, kadangi importuotą produktą perdirba Bendrijos trąšų gamintojai, kurie dalį žaliavų, skirtų kombinuotosioms trąšoms gaminti ir eksportuoti, perka iš Bendrijos pramonės. Todėl remiantis ankstesne Bendrijos institucijų patirtimi, nustatant Bendrijos vartojimą ir analizuojant importą iš aptariamųjų šalių buvo atsižvelgta į importą, kuriam taikomas IPR.

(92)

TL aptariamųjų šalių eksportuojantys gamintojai pardavė kalį ES 10 rinkoje laikydamiesi specialių plėtros įsipareigojimų, minėtų 3 konstatuojamojoje dalyje. Siekiant įvertinti aptariamųjų šalių dalį ES rinkoje, buvo svarstomi pagal įsipareigojimus parduoti kiekiai.

(93)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Rusijos kilmės kalio importo apimtis į ES 25 išaugo 19 %. Per tą patį laikotarpį Baltarusijos kilmės importo apimtis padidėjo 44 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras importas iš aptariamųjų šalių į ES 25 išaugo 37 %. Importui šiek tiek sumažėjus 2002 m, kai sumažėjo daugiausia į Ispaniją nukreiptas Baltarusijos pardavimas, 2003 ir 2004 m. aptariamųjų šalių pardavimas žymiai išaugo, t. y. maždaug 20 % abejais metais.

(94)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importui iš aptariamųjų šalių tenkanti Bendrijos rinkos dalis išaugo 23 %. Tačiau augimas nebuvo nuolatinis: iki 2003 m. rinkos dalis išliko stabili, o 2004 m. staigiai padidėjo.

(95)

Kaip matyti iš tolesnės lentelės duomenų, šiame tyrime aptariamo importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Išaugus paklausai kitose trečiosiose šalyse, visų pirma Kinijoje, TL kainos nežymiai padidėjo. Vis dėlto kainos padidėjo tikrai ne tiek, kiek sumažėjo ankstesniais metais.

(96)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu iš aptariamųjų šalių importuojamo kalio kainos vidutiniškai sumažėjo 7 %.

(97)

Siekiant įvertinti kainų mažinimą, Baltarusijos ir Rusijos kilmės kalio eksporto kainos parduodant nepriklausomiems pirkėjams lygintos su Bendrijos pramonės pardavimo Bendrijos rinkoje kainomis. Nustatyta, kad Baltarusijos kilmės kalio kainų mažinimo skirtumas siekė 18 %, o Rusijos kilmės – 17-23 %.

(98)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos kalio gamyba šiek tiek išaugo, išskyrus 2002 m., kai gamyba nežymiai sumažėjo dėl to, kad vieno Bendrijos gamintojo kasyklose iškasta mažiau mineralo. Visos Bendrijos kalio gamybos duomenys buvo tokie:

(99)

Bendrijos pramonės pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nekito. Visų kalio gamybos pajėgumų duomenys buvo tokie:

(100)

2002 m. Bendrijos pramonės pajėgumų panaudojimas sumažėjo, bet 2003 m. pradėjo didėti. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės kalio gamybos pajėgumų panaudojimas išaugo 3 %.

(101)

Kaip matyti iš toliau pateiktų duomenų, nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės visa pardavimo nesusijusiems ES naudotojams apimtis šiek tiek padidėjo (1 %):

(102)

Kaip matyti iš toliau pateiktų duomenų, nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės rinkos dalis nuolat mažėjo:

(103)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos kalio rinka išaugo 11 %, Bendrijos pramonė negalėjo tuo pasinaudoti. Ji tesugebėjo padidinti pardavimo ES apimtį 1 %, t. y. žymiai mažiau nei augo rinka.

(104)

Tyrimas parodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos gamintojų vidutinės pardavimo kainos išaugo 6 %. Iš pradžių 2001–2003 m. jos buvo stabilios, bet laikotarpiu nuo 2003 m. iki TL padidėjo 6 %. Kainų augimas sutampa su žymiu paklausos padidėjimu kitose trečiosiose šalyse, visų pirma Kinijos Liaudies Respublikoje. Tai rodo, kad kainoms Bendrijos kalio rinkoje įtaką daro paklausa kitose rinkose. Vidutinė Bendrijos pramonės kalio pardavimo kaina Bendrijos rinkoje kito taip:

(105)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės vidaus pardavimo kainų pelningumas (išreiškus grynojo pardavimo procentine dalimi) padidėjo. Nors 2001–2002 m. Bendrijos pramonė patyrė nuostolių, 2003–2004 m. veikla vėl tapo pelninga. Bendrijos pramonės pelningumas Bendrijos kalio rinkoje kito taip:

(106)

Bendrijos pramonės užimtumas iš esmės nekito:

(107)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos kalio gamintojų galutinės atsargos nuolat mažėjo (iki maždaug 27 %). Vidutinės trukmės laikotarpiu Bendrijos pramonė turėjo maždaug 500 000 tonų galutinių atsargų. Dėl išaugusio pardavimo, ypač dėl padidėjusio eksporto, ir su logistika susijusių priežasčių TL pabaigoje galutinių atsargų turėta mažiau nei vidutiniškai. Bendrijos kalio pramonės galutinės atsargos kito taip:

(108)

Iš pradžių 2001–2002 m. Bendrijos pramonės visos investicijos žymiai padidėjo, bet po to sumažėjo iki 22 %: t. y. investuota mažiau nei 2001 m., nes vienas Bendrijos gamintojas pagal planą sumažino įrenginiams atnaujinti skirtas investicijas. Bendrijos pramonės investicijos kito taip:

(109)

Kadangi gaminant panašų produktą naudotų įrenginių grynoji buhalterinė vertė nagrinėjamuoju laikotarpiu pakito labai nedaug, investicijų grąža kito taip pat kaip pelningumas.

(110)

Iš pradžių 2001–2002 m. visas Bendrijos pramonės pinigų srautas gerokai sumažėjo, bet po to 2003 m. ir TL padidėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas padidėjo 64 %.

(111)

Visi Bendrijos gamintojai priklauso biržoje išvardytoms didelėms įmonių grupėms, todėl jie gali didinti kapitalą pačioje grupėje.

(112)

Atsižvelgiant į importo iš šių dviejų šalių apimtį ir kainas, negalima laikyti, kad per TL nustatyto dempingo skirtumo poveikis Bendrijos pramonei yra nedidelis. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad Baltarusijos dempingo skirtumas yra mažesnis nei nustatytasis ankstesniame tyrime. Taip pat reikėtų pažymėti, kad nuo ankstesnio tyrimo importo iš Baltarusijos ir Rusijos dempingo kaina apimtis padidėjo.

(113)

Bendrijos pramonė dar neatsigavo nuo buvusio dempingo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu padėtis šiek tiek pagerėjo dėl padidėjusių pardavimo kainų ir teigiamos rodiklių (pavyzdžiui, gamybos, pajėgumų panaudojimo, pardavimo ir atsargų) raidos. Dėl šių teigiamų pokyčių Bendrijos pramonės veikla TL tapo pelninga. Vis dėlto rinkos dalis sumažėjo ir, kaip minėta pirmiau, Bendrijos pramonė turėjo sumažinti investicijas. Be to, gauto pelno lygis ir toliau yra gerokai mažesnis nei Bendrijos pramonė galėtų tikėtis, jeigu nebūtų importo dempingo kaina, t. y. 9 %. Todėl galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė iš dalies atsigavo nuo žalingo dempingo, bet jos padėtis vis dar nestabili.

(114)

Paskelbus išvadas, vienas eksportuotojas ir suinteresuotoji šalis pareiškė, kad neigiamą tam tikrų žalos rodiklių raidą lėmė tai, kad per tyrimo laikotarpį vienas Prancūzijoje įsikūręs gamintojas nutraukė kalio gamybą. Šiuo aspektu reikėtų pažymėti, kad informacija apie tą Bendrijos gamintoją visai nebuvo įtraukta į žalos rodiklius, nes šis Prancūzijos gamintojas kalį nustojo gaminti 2001 m., ir jį įtraukus į tų metų žalos tyrimą būtų iškreiptos galimybės lyginti duomenis.

(115)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu kalio importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis padidėjo nuo 1 016 000 tonų 2001 m. iki apytiksliai 1 255 000 tonų TL. Tai reiškia 24 % augimą. Didžioji dalis padidėjimo priskirtina importui iš Izraelio ir Jordanijos. Pažymėtina, kad iš Izraelio daugiausia importavo bendrovės, susijusios su Bendrijos pramone.

(116)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis šiek tiek išaugo nuo 14 % 2001 m. iki 15 % 2004 m. Iš šių šalių daugiausia importuota į ES 15.

(117)

Remiantis Eurostato duomenimis vidutinės šio importo kainos sumažėjo nuo 134,94 EUR už toną 2001 m. iki 127,24 EUR už toną TL, bet nepaisant to, jos visada viršijo Bendrijos pramonės kainas ir buvo daug didesnės už Rusijos bei Baltarusijos kilmės kalio kainas. Išsamiau išdėsčius raida buvo tokia:

(118)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis, visų pirma atsižvelgiant į aukštesnį kainų lygį ir gana stabilią rinkos dalį, galima teigti, kad importas iš trečiųjų šalių neturėjo įtakos dabartinei Bendrijos padėčiai.

(119)

Bendrijos pramonės kalio eksportas į trečiąsias šalis kito teigiama linkme. Nagrinėjamuoju laikotarpiu visas eksportas padidėjo 23 %. Todėl eksportas neturėjo neigiamo poveikio Bendrijos pramonės padėčiai. Išsamiai išdėsčius nagrinėjamuoju laikotarpiu raida buvo tokia:

(120)

Kaip minėta 90 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu kalio vartojimas Bendrijoje išaugo apie 11 % ir 2004 m. pasiekė aukščiausią lygį.

(121)

Bendrijos pramonės rinkos daliai sumažėjus 9 %, nagrinėjamuoju laikotarpiu aptariamųjų šalių rinkos dalis išaugo 23 %.

(122)

Kitų trečiųjų šalių rinkos dalis padidėjo 1 procentiniu punktu (t. y. iki 15 %) kainomis, nesumažinusiomis Bendrijos pramonės pardavimo kainų. Todėl daroma išvada, kad TL importas iš kitų trečiųjų šalių neturėjo didelės įtakos Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

(123)

Tuo pačiu metu Bendrijos pramonės ekonominė padėtis vystėsi įvairiai: daug žalos rodiklių, pavyzdžiui, rinkos dalis ir investicijos, kito neigiama linkme, o kiti, pavyzdžiui, gamyba, pardavimo apimtis, pardavimo kainos ir pelningumas, pagerėjo.

(124)

Tyrimo metu nustatyta, kad ir toliau importuota nepaprastai mažomis dempingo kainomis, ir tai turėjo neigiamo poveikio Bendrijos pramonės pardavimo apimčiai, rinkos daliai ir pelningumui. Neigiamą poveikį pardavimo apimčiai rodo tai, kad Bendrijos pramonės pardavimo apimtis augo labai mažai (+1 %), palyginus su vartojimo didėjimu Bendrijos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu (+11 %). Tik paskutiniaisiais šešiais TL mėnesiais su importo kainomis susijusi padėtis šiek tiek pagerėjo, kadangi kainos buvo padidintos laikantis galiojančių įsipareigojimų.

(125)

Taigi todėl Bendrijos pramonei ir toliau neigiamą įtaką darytų žalingas dempingas, jeigu būtų panaikintos priemones.

(126)

Remiantis pirmiau išdėstytais faktais negalima daryti pagrįstos išvados, jog žala tikrai tęsis. Todėl nagrinėta žalos kartojimosi tikimybė.

(127)

Pirmiau (žr. 84 konstatuojamąją dalį) buvo padaryta išvada, kad panaikinus priemones importas dempingo kaina iš aptariamųjų šalių gerokai padidėtų. Iš tiesų Bendrijos rinka yra patraukli dėl geografinio artumo (priešingai nei kitos pagrindinės eksporto rinkos (Brazilija, Kinija ir Indija)) ir palankių atsiskaitymo sąlygų. Be to, eksportuojančių gamintojų vidaus rinkos absorbuoja palyginti nedidelę dalį jų produkcijos.

(128)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Baltarusijos ir Rusijos gamybos pajėgumai išliko gana stabilūs: t. y. 20 mln. tonų kalio, kas reiškia maždaug 33 % viso pasaulio pajėgumų ir maždaug 250 % Bendrijos vartojimo. Numatomos naujos didelės investicijos gamybos pajėgumams didinti. Be to, Rusijoje yra nepanaudotų pajėgumų.

(129)

Be to, 113 konstatuojamojoje dalyje aprašytą dalinį Bendrijos pramonės atsigavimą daugiausia lėmė esamos antidempingo priemonės. Šiam pakilimui grėstų pavojus, jeigu priemonės būtų panaikintos. Panaikinus priemones, Bendrijos kalio rinkoje padidėtų kalio pardavimo kiekiai iš aptariamųjų šalių. Pardavimo padidėjimą galima pasiekti tik mažinant dabartinių kainų lygį. Kainų lygio sumažinimas neišvengiamai lems pardavimo kainų mažėjimą ir Bendrijos pramonės pelningumą, ir ji patirs žalą.

(130)

Kaip minėta pirmiau, Bendrijos pramonė lieka pažeidžiama ir nestabili. 81 konstatuojamojoje dalyje buvo padaryta išvada, kad panaikinus priemones iš Baltarusijos ir Rusijos greičiausiai bus eksportuojama papildoma produkcija. Kadangi greičiausiai bus eksportuojama dempingo kaina, tai pakenks Bendrijos pramonės pardavimui, jai tenkančiai rinkos daliai, pardavimo kainoms, o taip pat ir jos finansinei būklei. Šiuo pagrindu daroma išvada, kad yra tikimybė, jog panaikinus priemones ir taip nestabili Bendrijos pramonės padėtis pablogėtų, o žala kartotųsi. Todėl siūloma pratęsti dabartinių antidempingo priemonių galiojimą.

(131)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo nagrinėjama, ar galiojančių antidempingo priemonių taikymo pratęsimas prieštarautų visos Bendrijos interesams. Nustatant Bendrijos interesus buvo remiamasi visų susijusių įvairių interesų, t. y. Bendrijos pramonės, aptariamo produkto importuotojų ir naudotojų, vertinimu. Siekdamos įvertinti galimą poveikį pratęsus priemonių taikymą, Komisijos tarnybos prašė informacijos iš visų pirmiau minėtų suinteresuotųjų šalių.

(132)

Reikėtų priminti, kad ankstesniame tyrime nebuvo laikoma, jog nustačius ir pratęsus priemones būtų prieštaraujama Bendrijos interesams.

(133)

Dėl didelio importuotojų skaičiaus nuspręsta taikyti atranką. Atrankos klausimynai išsiųsti 21 importuotojui ir (arba) naudotojui, ir iš visų buvo gauti atsakymai. Į atranką buvo įtraukti 5 Bendrijos importuotojai. Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu imtis sudarė daugiau nei 80 % viso importo ir atspindėjo didžiausią tipišką importo apimtį, kurią galima tinkamai ištirti per turimą laiką. Visi penki atrinkti importuotojai atsakė į visus klausimyno klausimus.

(134)

Iš viso naudotojams išsiųsti 23 klausimynai. Atsakymus pateikė 7 naudotojai. Be to, klausimynai buvo nusiųsti importuotojų ir (arba) naudotojų organizacijoms. Į klausimyną atsakė Europos trąšų importuotojų asociacija (EFIA) ir daug įvairių valstybių narių naudotojų asociacijų.

(135)

Tuo remiantis nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos kartojimosi, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent šiuo atveju pratęsus priemonių taikymą būtų pažeisti Bendrijos interesai.

(136)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonė yra gyvybinga ir konkurencinga, bet ir toliau jos padėtis nėra stabili. Taip iš dalies yra dėl mažėjančios Bendrijos rinkos dalies ir mažo pelningumo, kuris iki šiol nepasiekė normos ir netapo stabilus, todėl reikia didelių investicijų, kad pramonė vėl turėtų geras ilgalaikes perspektyvas.

(137)

Bendrijos kalnakasių prekybos sąjungos asociacija ir Jungtinės Karalystės General Workers Union teigė, kad Bendrijos pramonė suteikė Bendrijoje daug darbo vietų, kurias, nepratęsus priemonių taikymo, galbūt tektų panaikinti.

(138)

Atsižvelgiant į ankstesnius Bendrijos pramonės patirtus ekonominius sunkumus ir tai, kad TL rinka vis dar nebuvo stabili, daroma išvada, kad panaikinus priemones Bendrijos pramonės padėčiai grėstų pavojus. Tai reiškia, kad yra didelė tikimybė, jog Bendrijos pramonės padėtis dar pablogėtų palyginti su dabartine situacija, kai gaunamas nedidelis pelnas. Dėl to žymiai sumažėtų investicijos ir darbuotojų skaičius.

(139)

Vis dėlto pratęsus priemonių taikymą Bendrijos pramonė galėtų dar labiau atsigauti ir visų pirma tapti perspektyvi, o tai pritrauktų būtinas investicijas, užtikrinančias ilgalaikį pramonės gyvybingumą ir konkurencingumą. Todėl priemonių taikymo pratęsimas atitinka Bendrijos pramonės interesus.

(140)

Bendradarbiavę kalio importuotojai iš esmės prieštaravo siūlymui pratęsti antidempingo priemonių taikymą. Jie tvirtino, kad priemonių taikymo pratęsimas turėtų neigiamo poveikio, nes nutrūktų ryšys su įprastais tiekėjais, ypač tuo atveju, jeigu nebebūtų taikomi įsipareigojimai. Be to, jie teigė, kad toliau taikant muitus Bendrijos rinkoje pradėtų dominuoti Bendrijos gamintojai, todėl konkurencija būtų minimali, o kainos dar labiau padidėtų. Vis dėlto vienas importuotojas tvirtino, kad esant dabartinei padėčiai, kai taikomos priemonės, užtikrinama tinkama rinkos raida. Todėl šis importuotojas prašė ir toliau taikyti antidempingo priemones.

(141)

Į ES 15 kalis iš aptariamųjų šalių importuotas IPR režimu, o pagal plėtros įsipareigojimus iš aptariamų šalių buvo leidžiama importuoti be muito laikantis tam tikrų sąlygų. Importas iš kitų trečiųjų šalių išliko gana stabilus (15 % rinkos dalies). Todėl Bendrijos rinka tikrai buvo konkurencinga ir nėra priežasčių manyti, kad padėtis galėtų keistis. Todėl tvirtinimą, kad Bendrijos pramonė gali užimti vyraujančią padėtį, reikėjo atmesti.

(142)

Paskelbus išvadas, kelios suinteresuotosios šalys pareiškė, kad pratęsus priemones susidarys nekonkurencinga padėtis ir dėl to Bendrijos pramonei teks dominuojanti padėtis. Šia prasme reikia pažymėti, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta požymių, kad galiojančios priemonės padarė didelį poveikį konkurencijos sąlygoms Bendrijos pramonės naudai, išskyrus žalingo dempingo poveikio sumažinimą. Priešingai, importas iš aptariamųjų šalių net padidėjo, o importas iš kitų trečiųjų šalių užėmė didelę Bendrijos rinkos dalį. Todėl nėra požymių, rodančių, kad pratęsus priemonių galiojimą konkurencinė padėtis Bendrijos rinkoje pablogėtų.

(143)

Tvirtinimas, kad prekybininkams esą bus sunku gauti importuoto kalio, nebuvo pagrįstas. Todėl šį reikalavimą teko atmesti.

(144)

Pažymėtina, kad kalio importuotojai (prekybininkai) dažnai importuoja ir kitus produktus. Nors kai kurių importuotojų veikla daugiausia yra susijusi su kaliu, kitų importuotojų su kaliu susijusi veikla sudaro tik 10 % verslo. Be to, šiuo metu daugiausia kalio importu užsiimantys importuotojai teigė, kad priklausomai nuo vartotojų reikmių jie galėtų pradėti importuoti kitus produktus, visų pirma kitas trąšas. Tačiau paskelbus išvadas, vienas importuotojas ir viena importuotojų asociacija pareiškė, kad kai kurie importuotojai labai priklauso nuo kalio iš Baltarusijos importo ir jiems bus labai sunku ar net neįmanoma pereiti prie kitų tiekimo šaltinių, jeigu šios priemonės bus pratęstos. Tačiau buvo nustatyta, kad importuotojai tikrai gali pereiti prie kitų tiekimo šaltinių, t. y. Bendrijos pramonės arba importo iš kitų šalių. Nors toks perėjimas gali turėti tam tikrų pasekmių šių importuotojų ekonominei ir finansinei būklei, manoma, kad jų pelningumo lygis nebus paveiktas taip ženkliai, kad pakenktų ilgalaikiam gyvybingumui. Atsižvelgiant į importuotojų iškeltus argumentus, daroma išvada, kad antidempingo priemonių poveikis importuotojų finansinei padėčiai yra santykinai ribotas. Iš tiesų remiantis patikrintais atsakymais į klausimynus nustatyta, kad iki šiol galiojančios antidempingo priemonės neturėjo neigiamo poveikio importuotojų pelningumui. Nėra priežasčių manyti, kad pratęsus priemonių taikymą padėtis smarkiai pasikeistų.

(145)

Todėl daroma išvada, kad pratęsus priemonių taikymą importuotojams (prekybininkams) didelio poveikio nebūtų.

(146)

Tiesioginiai kalio, kaip trąšos, naudotojai (ūkininkai), nebendradarbiavo, nors klausimynas buvo išsiųstas jiems atstovaujančiai organizacijai. Vis dėlto vienos valstybės narės ūkininkų asociacija teigė, kad antidempingo muitai pakenktų ūkininkų padėčiai konkurencingoje rinkoje, kur „žaliavų“, t. y. trąšų, importo kainos yra reguliuojamos, o importuotų maisto produktų ne.

(147)

Šį argumentą reikėjo atmesti, kadangi antidempingo priemonėmis nesprendžiami visi su žemės ūkio politika susiję klausimai. Antidempingo tyrimais tesiekiama po žalingo dempingo atkurti sąžiningos prekybos sąlygas. Kadangi nėra jokių kitų pagrįstų argumentų ir požymių, kad galiojančios antidempingo priemonės būtų turėjusios neigiamo poveikio ūkininkams, reikia daryti išvadą, kad pratęsus antidempingo priemonių taikymą, ūkininkams didelio neigiamo poveikio nebūtų.

(148)

Visi į klausimyną atsakę naudotojai buvo trąšų gamintojai, perkantys kalį iš Bendrijos pramonės ir importuojantys jį iš aptariamųjų arba trečiųjų šalių. Jiems kalis yra trąšų gamybai reikalinga žaliava, paprastai susidedanti iš trijų skirtingų maistinių medžiagų: azoto, fosforo ir kalio (NPK trąšos arba sudėtinė trąša). Jis yra vienas iš galutinio produkto sąnaudų elementų, kuris paprastai sudaro 15–30 % gamybos sąnaudų. Nagrinėjamuoju laikotarpiu trąšų su kaliu gamybos sąnaudos gerokai sumažėjo 2002–2003 m., po to TL šiek tiek padidėjo, bet išliko mažesnės nei 2001 m. Todėl galima daryti išvadą, kad kaliui taikytos antidempingo priemonės neturėjo didelio poveikio trąšų gamintojų sąnaudų struktūrai.

(149)

Dauguma naudotojų nesutiko su priemonių taikymo pratęsimu ir nurodė panašias priežastis kaip importuotojai. Vis dėlto vienas trąšų gamintojas pabrėžė, jog jam būtų naudinga, kad ir toliau kalis būtų gaminamas tiek Bendrijoje, tiek užsienyje.

(150)

Kadangi konkuruojantys trečiųjų šalių trąšų gamintojai pirkdami kalį nemoka antidempingo muitų, Bendrijos trąšų gamintojai teigė negalintys konkuruoti su užsienio konkurentų galutinio produkto kainomis. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Bendrijos trąšų gamintojai turi galimybę importuoti IPR režimu, t. y. be antidempingo muito. Be to, primintina, kad kitų tiekimo šaltinių yra tiek trečiosiose šalyse, kurių importui antidempingo priemonės netaikomos, tiek Bendrijoje. Be to, tyrimo metu nenustatyta, kad Bendrijos rinkoje naudotojų pagamintos trąšos būtų nepajėgios konkuruoti su importuotomis sudėtinėmis trąšomis.

(151)

Remiantis pirmiau nurodytais faktais daroma išvada, kad priemonės neturėjo didelio neigiamo poveikio naudotojų padėčiai. Iš tiesų nagrinėjamuoju laikotarpiu priemonių poveikis trąšų gamintojų pelningumui buvo itin mažas ir nepateikta jokių duomenų, rodančių, kad pratęsus priemonių taikymą padėtis pasikeistų. Todėl daroma išvada, kad naudotojų interesas nėra uždrausti priemonių taikymą.

(152)

Priemonės dabartine forma tikrai stabilizavo Bendrijos pramonę, kuriai pavyko nutraukti nuostolingą veiklą ir vėl gauti kažkiek pelno. Be priemonių šie pokyčiai nebūtų įvykę. Vis dėlto tai negalėjo užkirsti kelio tolesnei rinkos koncentracijai, ką rodo Izraelio ICL Group dviejų Bendrijos gamintojų įsigijimas. Be to, 2001 m. Prancūzijos kalio pramonė turėjo uždaryti savo gamyklas, kadangi baigėsi kasyklų ištekliai. Importuotojai ir naudotojai teigė, kad dėl tokių pokyčių ES rinkoje atsirado duopolija, kurios bendra rinkos dalis viršijo 70 %, ES 15 – net daugiau nei 80 %. Todėl teigta, kad dabartinės priemonės trukdė konkurencijai rinkoje.

(153)

Šį argumentą reikėjo atmesti, kadangi taikant dabartines priemones Bendrijos pramonė ir toliau galėjo vykdyti savo veiklą ir iš dalies atsigauti nuo žalingo dempingo poveikio. Netaikius priemonių konkurencija greičiausiai būtų dar labiau sumažėjusi, kadangi Bendrijos gamintojai būtų buvę priversti nutraukti kalio gamybą. Todėl priemonių taikymo pratęsimas apsaugo nuo tolesnio konkurencijos mažėjimo, nes Bendrijos pramonei suteikiama galimybė išlikti ir toliau būti konkurencinga.

(154)

Be to, primintina, kad didelis kitų konkurentų iš trečiųjų ir aptariamųjų šalių skaičius Bendrijos rinkoje užtikrino konkurenciją, ir nėra jokių priežasčių spėlioti, kad toliau taikant priemones padėtis pasikeistų.

(155)

Išnagrinėjus įvairius susijusius interesus daroma išvada, kad pratęsus antidempingo priemonių taikymą kalio pramonės raida Bendrijos rinkoje greičiausiai stabilizuotųsi ir taptų nuspėjama, kas leistų Bendrijos pramonei toliau atsigauti ir išlikti konkurencinga sąžiningomis konkurencijos sąlygomis. Bendrijos pramonės tinkamai neapsaugojus nuo importo dempingo kaina, ji visiškai prarastų mažą pastarųjų metų pelningumą, o jos padėtis labai pablogėtų. Iš tikrųjų panaikinus priemones Bendrijos pramonė greičiausiai būtų priversta palaipsniui trauktis iš rinkos, o didžiąją jos dalį užimtų Baltarusijos ir Rusijos eksportuotojai, kurie dar labiau apribotų Bendrijos importuotojų, ūkininkų ir naudotojų galimybes pasirinkti kalio šaltinius. Todėl kainos importuotojams privalumas, kuris atsirastų nepratęsus antidempingo priemonių taikymo, būtų daug mažesnis nei Bendrijos pramonės nauda, gauta pratęsus prieš žalingą dempingą nukreiptas priemones.

(156)

Manoma, kad pratęsus priemonių taikymą nuostoliai naudotojams ir galutiniams naudotojams bus labai maži, palyginti su perspektyva suteikti Bendrijos pramonei stabilumo ir gyvybingumo. Iš tiesų, pratęsus priemonių galiojimą, dabartinės rinkos sąlygos, kuriomis naudotojų padėtis iš esmės išliko tokia pati, nesikeis. Galimas neigiamas poveikis Bendrijos pramonei būtų daug didesnis nei naudotojams arba galutiniams naudotojams, nes jiems teksianti našta išliks tokia pati. Todėl daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, trukdančių pratęsti antidempingo priemonių taikymą.

(157)

Atliekant tarpinę peržiūrą dėl Baltarusijos kilmės kalio importo nagrinėta, ar nuo pradinio dempingo tyrimo pasikeitusios aplinkybės gali būti laikomos ilgalaikėmis pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(158)

Palyginus ankstesnio ir dabartinio tyrimų metu nustatytas normaliąsias vertes ir eksporto kainas padaryta išvada, kad atsižvelgiant į panašių produktų rūšis normalioji vertė žymiai padidėjo, o eksporto kainos vidurkis – dar labiau, todėl dempingo lygis sumažėjo. Nustatyta, kad Baltarusijos eksporto kainos į kitas rinkas dažniausiai atitinka eksporto į ES rinką kainas. Nenustatyta jokių faktų, rodančių, kad iš Baltarusijos nebebus eksportuojama dempingo kaina, nors ir mažesniu lygiu nei anksčiau. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus galima pagrįstai daryti išvadą, kad naujas žemesnis dempingo lygis yra ilgalaikis.

(159)

Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius nuspręsta, kad tikslinga iš dalies pakeisti Baltarusijai taikomas priemones, dempingo skirtumą sumažinant iki šiuo tyrimu nustatyto skirtumo.

(160)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, antidempingo muito dydis neturėtų viršyti nustatyto dempingo skirtumo, bet turėtų būti mažesnė už tokį skirtumą, jei mažesnio muito pakanka pašalinti Bendrijos pramonei padarytą žalą. Kadangi galiojantys Baltarusijai taikyti muitai buvo apskaičiuoti remiantis dempingo skirtumu ir kadangi naujas dempingo skirtumas yra mažesnis už apskaičiuotąjį anksčiau, muitas turėtų būti pakoreguotas pagal šiuo tyrimu nustatytą mažesnį dempingo skirtumą, t. y. 27,5 %.

(161)

Paskelbus galutines išvadas, eksportuojantis Baltarusijos gamintojas pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos.

(162)

Paprastai Komisija nepriima įsipareigojimų iš rinkos ekonomikos ar individualaus režimo kriterijų neatitinkančių bendrovių, kadangi tokių bendrovių įsipareigojimai laikomi neįgyvendinamais. Nepaisant to, ypatingomis sąlygomis tokių bendrovių įsipareigojimus priimti galima. Tokių sąlygų reikalavimas yra visų pirma eksportuojančios šalies valstybės institucijų dalyvavimas užtikrinant, kad būtų laikomasi įsipareigojimo sąlygų.

(163)

Esminis veiksnys šiems įsipareigojimams priimti yra tai, kad būtų užtikrinti pasitikėjimo santykiai tarp Bendrijos ir įsipareigojimą siūlančios šalies. Todėl reikia priminti, kad Bendrąja pozicija 2006/276/CFSP (15) ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2006 (16) Taryba nustatė tam tikras ribojančias priemones Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams. Taip pat reikia prisiminti, kad Belaruskali visiškai valdo valstybė ir todėl dabartinė valdžia daro tiesioginį lemiamą poveikį bendrovės veiklai. Kadangi Komisija negalėjo tvirtinti, kad tarp Bendrijos ir visų įsipareigojimą siūlančių šalių egzistuoja pasitikėjimo santykiai, todėl buvo padaryta išvada, kad Belaruskali siūlomas įsipareigojimas yra neįgyvendinamas. Todėl siūlymas buvo atmestas.

(164)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo tęsimosi, galimo žalos kartojimosi ir Bendrijos interesų, importui iš Baltarusijos ir Rusijos reikėtų nustatyti priemones, kad Bendrijos pramonei importo dempingo kaina daroma žala nesikartotų.

(165)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktas išvadas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, Rusijos kilmės kalio chlorido importui taikomos priemonės, nustatytos Reglamentu (EEB) Nr. 3068/92 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1891/2005, turėtų galioti toliau.

(166)

Buvo priimti dviejų Rusijos gamintojų įsipareigojimai pagal dalinę tarpinę peržiūrą, baigtą Reglamentu (EB) Nr. 1891/2005.

(167)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktas išvadas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalyje, reikėtų pakeisti Baltarusijos kilmės kalio chlorido importui taikomas priemones. Dabartinės Baltarusijai taikomos priemonės yra fiksuota suma, svyruojanti nuo 19,51 EUR už toną iki 48,19 EUR už toną pagal produkto rūšį. Tačiau šio tyrimo laikotarpiu buvo nustatyta, kad visas Belaruskali eksportas į Bendriją apsiribojo viena produkto rūšimi, klasifikuojama dviem KN kodais. Todėl, atsižvelgiant į informaciją apie kitas produkto rūšis ir kad, atrodo, konkrečiomis svarstomojo kalio rūšimis šiuo metu labiausiai prekiaujama, nuspręsta, kad tinkamiausias būdas įgyvendinti iš dalies pakeistus muitus yra pakeisti visas fiksuotas sumas vienu ad valorem muitu arba minimalia importo kaina atsižvelgiant į vyraujančias rinkos sąlygas kalio rinkoje per TL.

(168)

Kadangi nustatyta, jog dempingo lygis yra mažesnis nei žalos skirtumas ankstesniame tyrime, naujo ad valorem muito norma turėtų būti nustatyta remiantis dempingo lygiu, t. y. 27,5 %.

(169)

Atsižvelgiant į ypatingas kalio rinkoje vyraujančias rinkos sąlygas, t. y. į aptariamo produkto eksporto kainų padidėjimą nuo 2003 m. iki TL (iš tiesų augimas tęsėsi 2005 m. ir 2006 m.), buvo manoma, kad tikslinga nustatyti priemones minimalių importo kainų (MIK) pavidalu i) remiantis tiriamuoju laikotarpiu padarytomis išvadomis siekiant pašalinti nustatyto žalingo dempingo poveikį produktams, klasifikuojamiems KN kodais 3104 20 50 (TARIC kodai 3104205010 ir 3104205090) ir 3104 20 90 (TARIC kodas 3104209000), per TL importuotiems į Bendriją ir sudarantiems didžiausius kiekius produkto rūšių, kurios greičiausiai bus importuojamos į Bendriją per laikotarpį, kai galios pratęstos priemonės, ir ii) atsižvelgiant į priemonės apėjimo pavojų susijusį su konkrečiomis 163 konstatuojamojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis, iki viršutinės kiekybinės ribos, kurią viršijus taikomas 27,5 % ad valorem muitas. Tas pats ad valorem muitas turėtų būti taikomas importui, kuriam taikoma viršutinė kiekybinė riba, jei nesilaikoma minimalios importo kainos arba tais atvejais, kai išleidimui į laisvą apyvartą pateiktas produktas, kuriam taikomos priemonės, klasifikuojamas tais KN kodais, kuriems netaikoma minimali importo kaina (t. y. KN kodai 3104 20 10, ex 3105 20 10 (TARIC kodai 3105201010 ir 3105201020), ex 3105 20 90 (TARIC kodai 3105209010 ir 3105209020), ex 3105 60 90 (TARIC kodai 3105609010 ir 3105609020), ex 3105 90 91 (TARIC kodai 3105909110 ir 3105909120), ex 3105 90 99 (TARIC kodai 3105909910 ir 3105909920).) Todėl viršutinę kiekybinę ribą reikia nustatyti atsižvelgiant į Baltarusijos eksportuotojo į Bendriją naujausias eksporto apimtis 2005 m., kadangi tokia eksporto apimtis yra eksportuotojo pasiekiama nesinaudojant MIK apėjimu. Tuo remiantis, minimaliai importo kainai reikia nustatyti viršutinę kiekybinę ribą: 700 000 tonų į laisvą apyvartą išleistų prekių per metus.

(170)

Turint galvoje, kad produktai pristatomi ir DAF, ir CIF (Bendrijos uostas) sąlygomis (kaip apibrėžta Incoterms 2000) ir kad labai skiriasi vežimo, tvarkymo ir pakrovimo sąnaudos, įtrauktos į sąskaitose faktūrose nurodytas kainas, dėl to, ar vežama antžeminiu transportu prie Bendrijos sausumos sienos (DAF sąlygomis) ar jūrų transportu per trečiųjų šalių uostus į Bendrijos uostą (CIF (Bendrijos uostas) sąlygomis), reikia diferencijuoti su šiais dviem pristatymo tipais susijusias MIK.

(171)

Taryba pripažįsta, kad norint nustatyti viršutinę kiekybinę ribą, reikia įdiegti administravimo sistemą, o to padaryti iki šio reglamento įsigaliojimo neįmanoma. Atsižvelgdama į klausimo sudėtingumą, Taryba mano, kad Komisijai derėtų kuo greičiau, pagal technines galimybes, reglamentu nustatyti viršutinės kiekybinės ribos administravimo sistemos sąlygas.

(172)

Be to, Taryba taip pat pripažįsta, kad atsižvelgiant į tai, kad reglamentas, keičiantis dabartinį priemonės pavidalą ir lygį, įsigalios tik antrame 2006 m. pusmetyje ir kad smarkiai padidinti aptariamo produkto eksportą artimiausioje ateityje būtų sudėtinga dėl logistinių priežasčių, 169 konstatuojamojoje dalyje minimas priemonės apėjimo pavojus artimiausioje ateityje yra mažas. Todėl atsižvelgiant į 171 konstatuojamojoje dalyje minimus techninius sunkumus ir į mažą priemonės apėjimo pavojų, manoma, kad šiame etape nėra tikslinga nustatyti viršutinę kiekybinę ribą. Todėl MIK ir ad valorem muitas, kaip nurodyta 169 konstatuojamojoje dalyje, turėtų būti taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(173)

Tačiau jeigu per bet kuriuos kalendorinius metus arba per likusiąją 2006 m. dalį (pro rata temporis pagrindu) į laisvą apyvartą išleistas kiekis, kaip nustatė Komisija, remdamasi pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktais duomenimis, smarkiai viršys 700 000 tonų atitinkančius tradicinius kiekius, kaip nurodyta 169 konstatuojamojoje dalyje, ir dėl pastarojoje nurodytų priežasčių bei atsižvelgiant į 163 konstatuojamojoje dalyje aprašytas sąlygas, Komisija turės pateikti Tarybai pasiūlymą nustatyti ad valorem muitą visiems produktams, kuriems taikomas šio tyrimo produkto apibrėžimas.

(174)

Siekiant užtikrinti veiksmingą MIK laikymąsi importuotojai turėtų žinoti, kad jeigu po importo atlikus patikrinimą nustatoma, jog i) pirmo nepriklausomo Bendrijos kliento faktiškai sumokėta grynoji franko kaina prie Bendrijos sienos (kaina po importo) (t. y. be muitų ir kitų sąnaudų po importo, pvz., tvarkymo, pakrovimo ir vežimo sąnaudos) yra mažesnė už grynąją franko kainą prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą; ir ii) kaina po importo yra mažesnė nei MIK, atitinkamiems sandoriams atgaline data taikomas ad valorem muitas. Nustačiusios, kad deklaruota neteisingai, muitinės turėtų iš karto pranešti Komisijai.

(175)

Šiomis aplinkybėmis daroma nuoroda į 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, nustatantį Muitinės kodeksą (17), inter alia, į 78 straipsnį, pagal kurį muitinė gali tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su svarstomųjų prekių importo arba eksporto operacijomis arba vėlesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Tokie patikrinimai gali būti atliekami deklaranto arba bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis, arba dėl verslo turinčio minėtus dokumentus ir duomenis, patalpose.

(a)

Muitas taikomas produktams klasifikuojamiems KN kodais 3104 20 50 ir 3104 20 90 (TARIC papildomas kodas A999), išskyrus, kai

b)

Muitas taikomas produktams, klasifikuojamiems KN kodais 3104 20 10, ex 3105 20 10 (TARIC kodai 3105201010 ir 3105201020), ex 3105 20 90 (TARIC kodai 3105209010 ir 3105209020), ex 3105 60 90 (TARIC kodai 3105609010 ir 3105609020), ex 3105 90 91 (TARIC kodai 3105909110 ir 3105909120), ex 3105 90 99 (TARIC kodai 3105909910 ir 3105909920).

a)

Muitas taikomas produktams, klasifikuojamiems KN kodais 3104 20 50 ir 3104 20 90 (TARIC papildomas kodas A999), išskyrus atvejus, kai produkto grynoji franko kaina prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, yra lygi arba didesnė už atitinkamą I priede nurodytą minimalią importo kainą.

b)

Muitas taikomas produktams, klasifikuojamiems KN kodais 3104 20 10, ex 3105 20 10 (TARIC kodai 3105201010 ir 3105201020), ex 3105 20 90 (TARIC kodai 3105209010 ir 3105209020), ex 3105 60 90 (TARIC kodai 3105609010 ir 3105609020), ex 3105 90 91 (TARIC kodai 3105909110 ir 3105909120), ex 3105 90 99 (TARIC kodai 3105909910 ir 3105909920).

a)

deklaruotos ir muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka 1 straipsnyje aprašytą produktą;

b)

prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent II priede išvardyti rekvizitai, yra pateikiama valstybių narių muitinėms kartu su deklaracija išleidimui į laisvą apyvartą;

ir

c)

deklaruotos ir muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka prekybinės sąskaitos faktūros aprašymą.