9.6.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/87

(1)

Šiuo metu pagal 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtąją Tarybos direktyvą 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės (3), 1983 m. birželio 13 d. Septintąją Tarybos direktyvą 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės (4), 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (5) ir 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (6), metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą atlieka vienas arba keli šį auditą atlikti įgalioti asmenys.

(2)

Už teisės aktų nustatyto audito atlikimą atsakingų asmenų tvirtinimo sąlygos išdėstytos 1984 m. balandžio 10 d. Aštuntojoje Tarybos direktyvoje 84/253/EEB dėl asmenų, atsakingų už įstatymu numatyto apskaitos dokumentų audito atlikimą, patvirtinimo (7).

(3)

Kadangi Bendrijoje trūksta suderinto požiūrio į teisės aktų nustatytą auditą, Komisija 1998 m. Komunikate dėl teisės aktų nustatyto audito Europos Sąjungoje: būsimi veiksmai (8) pasiūlė įsteigti Audito komitetą, kuris glaudžiai bendradarbiaudamas su auditą atliekančiais asmenimis ir valstybėmis narėmis galėtų rengti tolesnes priemones.

(4)

Remdamasi to komiteto darbu Komisija 2000 m. lapkričio 15 d. išleido Rekomendaciją dėl teisės aktų nustatyto audito kokybės užtikrinimo Europos Sąjungoje: minimalūs reikalavimai (9) ir 2002 m. gegužės 16 d. – Rekomendaciją dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių nepriklausomumo Europos Sąjungoje: Pagrindinių principų rinkinys (10).

(5)

Šios direktyvos tikslas – iš esmės (nors ir ne iki galo) suderinti teisės aktų nustatyto audito reikalavimus. Valstybė narė, reikalaujanti atlikti teisės aktų nustatytą auditą, gali taikyti griežtesnius reikalavimus, nebent šioje direktyvoje numatyta priešingai.

(6)

Pagal šią direktyvą suteiktos teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus kvalifikacijos turėtų būti laikomos lygiavertėmis. Todėl valstybės narės turėtų nebegalėti reikalauti, kad balsavimo teisių daugumą audito įmonėje turėtų tose valstybėse narėje patvirtinti auditoriai arba, kad audito įmonės administracijos arba valdymo organo narių daugumą sudarytų tose valstybėse narėse patvirtinti auditoriai.

(7)

Teisės aktų nustatytam auditui atlikti būtinos įmonių teisės, mokesčių teisės, socialinės teisės ir panašios žinios. Tos žinios turėtų būti patikrintos prieš patvirtinant teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių iš kitos valstybės narės.

(8)

Kad būtų apsaugoti tretieji asmenys, visi patvirtinti auditoriai ir audito įmonės turėtų būti įtraukti į registrą, kuris būtų prieinamas visuomenei ir kuriame būtų pateikiami pagrindiniai duomenys apie teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių ar audito įmonę.

(9)

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai turėtų laikytis griežčiausių etikos reikalavimų. Todėl jiems turėtų būti taikomos profesinės etikos normos, apimančios jų vykdomą atstovavimo visuomenės interesams funkciją, sąžiningumą ir objektyvumą, profesinę kompetenciją ir reikiamą atsargumą. Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių funkcija atstovauti visuomenės interesus reiškia, kad jų atliekamo darbo kokybe pasikliauja platesnė visuomenė ir institucijos. Gera audito kokybė padeda tinkamai funkcionuoti rinkoms stiprindama finansinės atskaitomybės vientisumą ir veiksmingumą. Komisija gali patvirtinti profesinės etikos įgyvendinimo priemones, kaip minimalius standartus. Tokiu atveju galėtų būti atsižvelgiama į Tarptautinės apskaitininkų federacijos (IFAC) Etikos kodekso principus.

(10)

Svarbu, kad teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės gerbtų savo klientų privatumą. Todėl jie turėtų laikytis griežtų konfidencialumo ir profesinės paslapties taisyklių, kurios, tačiau, neturėtų kliudyti tinkamam šios direktyvos vykdymui. Tos konfidencialumo taisyklės taip pat turėtų būti taikomos bet kuriam teisės aktų nustatytą auditą atliekančiam auditoriui arba audito įmonei, kurie nebedalyvauja vykdant konkrečią audito užduotį.

(11)

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės, atlikdami auditą, turėtų būti visiškai nepriklausomi. Jie gali pranešti audituojamam subjektui apie su auditu susijusius reikalus, bet neturėtų kištis į audituojamo subjekto vidaus sprendimų priėmimo procesus. Jei jie atsiduria situacijoje, kai jų nepriklausomumui kylanti grėsmė net po to, kai buvo panaudotos apsaugos priemonės šiai grėsmei sumažinti, yra per didelė, jie turėtų atsisakyti atlikti auditą arba nuo jo susilaikyti. Išvada apie auditoriaus santykius, keliančius pavojų jo nepriklausomumui, gali būti skirtinga santykių tarp auditoriaus ir audituojamo subjekto arba tarp audito įmonių tinklo ir audituojamo subjekto atvejais. Tais atvejais, kai kooperatyvas, kaip apibrėžta 2 straipsnio 14 dalyje, arba panašus subjektas, kaip nurodyta Direktyvos 86/635/EEB 45 straipsnyje, pagal nacionalinės teisės nuostatas turi arba jam leidžiama tapti pelno nesiekiančio auditą atliekančio subjekto nariu, objektyvi, protinga ir informuota šalis neturėtų manyti, kad naryste grindžiami santykiai kompromituoja teisės aktų nustatytą auditą atliekančių audito subjektų nepriklausomumą, jei audituojančiam subjektui atliekant teisės aktų nustatytą auditą vienas iš jo narių taiko nepriklausomumo principus tiek auditorių, tiek asmenų, galinčių daryti įtaką teisės aktų nustatytam auditui, veiklai. Teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių nepriklausomumui kylančios grėsmės pavyzdžiai – jų tiesioginis arba netiesioginis finansinis suinteresuotumas audituojamu subjektu ir papildomai teikiamos ne audito paslaugos. Grėsmę teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių nepriklausomumui taip pat gali kelti atlyginimo, gauto iš audituojamos įmonės, dydis ir (arba) tokio atlyginimo sudėtis. Apsaugos priemonės, taikomos šiai grėsmei sušvelninti arba jai pašalinti, yra draudimai, apribojimai, kitos priemonės ir procedūros bei reikalavimai atskleisti informaciją. Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės turėtų atsisakyti teikti papildomas su auditu nesusijusias paslaugas, kurios gali pakenkti jų nepriklausomumui. Komisija gali patvirtinti nepriklausomumo įgyvendinimo priemones, kaip minimalius standartus. Šiuo tikslu Komisija gali atsižvelgti į principus, kurie numatyti pirmiau minėtoje 2002 m. gegužės 16 d. rekomendacijoje. Tam, kad būtų galima nustatyti auditorių nepriklausomumą, turi būti tiksliai apibrėžta „tinklo“, kuriame veikia auditoriai, sąvoka. Šiuo požiūriu turi būti atsižvelgta į daugelį aplinkybių, pavyzdžiui, atvejus, kai struktūra gali būti apibūdinama kaip tinklas, kadangi jos tikslas yra pelno arba išlaidų pasidalijimas. Tinklo buvimą nustatantys kriterijai turėtų būti įvertinami ir pasveriami remiantis turimomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, ar yra bendrų nuolatinių klientų.

(12)

Savikontrolės arba savanaudiškų interesų atvejais, kai reikia užtikrinti teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba audito įmonių nepriklausomumą, sprendimą dėl atsisakymo atlikti auditą arba susilaikymo nuo jo savo klientų atžvilgiu turėtų priimti valstybė narė, o ne teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė. Tačiau tai neturėtų sukurti situacijos, kad valstybės narės turėtų bendrą pareigą drausti teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams arba audito įmonėms teikti ne audito paslaugas savo klientams. Sprendžiant, ar teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, siekdami apginti savo nepriklausomumą, neturėtų atlikti teisės aktų nustatyto audito, kai atsiranda savanaudiškų interesų arba tikrinama sava įmonė, turėtų būti atsižvelgta į tai, ar audituojama visuomenės intereso įmonė yra išleidusi perleidžiamų vertybinių popierių, kuriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje vertybinių popierių rinkoje, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkos (11) 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte.

(13)

Svarbu užtikrinti vienodą aukštą Bendrijos teise reikalaujamų auditų kokybę. Todėl visi teisės aktų nustatyti auditai turėtų būti atliekami pagal tarptautinius audito standartus. Tiems standartams įgyvendinti reikalingos priemonės Bendrijoje turėtų būti priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (12). Techninis audito komitetas arba grupė, į kuriuos taip pat turėtų būti įtraukta valstybių narių viešosios priežiūros įstaigų sistema, turėtų padėti Komisijai atlikti tarptautinių audito standartų techninio patikimumo vertinimą. Siekiant kuo didesnio suderinamumo, valstybėms narėms turėtų būti leista taikyti nacionalines papildomas audito procedūras ar reikalavimus tik tuo atveju, jei jie kyla dėl konkrečių nacionalinės teisės reikalavimų, susijusių su metinės finansinės atskaitomybės arba konsoliduotos finansinės atskaitomybės teisės aktų nustatyto audito apimtimi, kai tų reikalavimų nenumato tarptautiniai audito standartai. Valstybės narės galėtų toliau taikyti tokias papildomas audito procedūras, kol audito procedūros ar reikalavimai bus įtraukti į vėliau patvirtintus tarptautinius audito standartus. Tačiau jei priimtų tarptautinių audito standartų sudėtyje būtų tokių audito procedūrų, kurių vykdymas sukeltų konkretų teisinį konfliktą su nacionaline teise, kylantį iš su teisės aktų nustatytu auditu susijusių konkrečių nacionalinių reikalavimų, valstybės narės gali nesivadovauti prieštaraujančia tarptautinio audito standarto dalimi tol, kol tie prieštaravimai egzistuoja, su sąlyga, kad taikomos 26 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės. Bet koks valstybių narių atliekamas papildymas arba panaikinimas turėtų padidinti įmonių metinės finansinės atskaitomybės patikimumą ir būti naudingas visuomenei. Tai reiškia, kad valstybės narės gali, pavyzdžiui, reikalauti papildomos audito išvados stebėtojų tarybai arba kitokių ataskaitų ir audito reikalavimų, kurie yra pagrįsti nacionalinėmis bendrovių valdymo taisyklėmis.

(14)

Kad Komisija galėtų patvirtinti tarptautinio audito standarto taikymą Bendrijoje, būtina, kad jis būtų taikomas tarptautiniu mastu, būtų sukurtas visapusiškai dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims, vadovaujantis atvira ir skaidria procedūra, kad jis prisidėtų prie metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės patikimumo ir kokybės bei Europos visuomenės gerovės. Pagal Sprendimą 1999/468/EB išnagrinėjus kiekvieną atvejį reikėtų įvertinti, ar reikia Tarptautinius audito praktikos nurodymus patvirtinti kaip standarto dalį. Komisija turėtų užtikrinti, kad prieš tvirtinimo procesą būtų atliekama peržiūra siekiant patikrinti, ar laikomasi minėtų reikalavimų, ir pranešti pagal šią direktyvą įsteigto Komiteto nariams apie patikrinimo rezultatus.

(15)

Konsoliduotos finansinės atskaitomybės atveju būtina aiškiai apibrėžti atskirose įmonių grupės įmonėse teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių pareigas. Šiuo tikslu grupės auditorius turėtų prisiimti visą atsakomybę už audito išvadą.

(16)

Siekiant padidinti gebėjimą palyginti įmones, taikančias tuos pačius apskaitos standartus, ir padidinti visuomenės pasitikėjimą audito veikla, Komisija gali priimti bendrą audito išvadą dėl metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, kuri būtų parengta remiantis patvirtintais tarptautiniais apskaitos standartais, nebent atitinkamas standartas dėl tokios išvados buvo priimtas Bendrijos lygmeniu.

(17)

Reguliarūs tikrinimai yra tinkama priemonė gerinti teisės aktų nustatyto audito kokybę. Todėl teisės aktų nustatytą auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms turėtų būti taikoma kokybės užtikrinimo sistema, kuri būtų organizuota nepriklausomai nuo tikrinamų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių. Taikydamos 29 straipsnį dėl kokybės užtikrinimo sistemos valstybės narės gali nuspręsti, jei atskiri auditoriai laikosi bendros kokybės užtikrinimo politikos, kad būtų atsižvelgiama tik į reikalavimus audito įmonėms. Valstybės narės gali organizuoti kokybės užtikrinimo sistemą tokiu būdu, kad kiekvienas auditorius kas šešeri metai būtų vertinimas kokybės užtikrinimo peržiūros. Šiuo požiūriu kokybės užtikrinimo sistemos finansavimui neturėtų būti daroma netinkama įtaka. Komisijos kompetencijai turėtų būti palikta teisė patvirtinti kokybės užtikrinimo sistemų organizavimo ir finansavimo įgyvendinimo priemones tais atvejais, kai visuomenės pasitikėjimas kokybės užtikrinimo sistema susilpnėja. Viešosios priežiūros sistemos pagalba valstybės narės turėtų būti skatinamos ieškoti tarpusavyje suderintų principų kokybės užtikrinimui peržiūrėti, siekiant išvengti pernelyg didelės naštos atitinkamoms šalims.

(18)

Tyrimai ir atitinkamos sankcijos padeda išvengti teisės aktų nustatyto audito netinkamo atlikimo ir pašalinti trūkumus.

(19)

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai ir audito įmonės atsako už kruopštų savo darbo atlikimą, todėl turėtų būti atsakingi už dėl jų nerūpestingumo atsiradusią finansinę žalą. Tačiau auditorių ir audito įmonių galimybę gauti profesinės civilinės atsakomybės draudimą gali įtakoti tai, ar jie turi neribotą finansinę atsakomybę. Savo ruožtu, Komisija ketina išnagrinėti šiuos klausimus atsižvelgdama į faktą, kad atsakomybės tvarka valstybėse narėse gali žymiai skirtis.

(20)

Valstybės narės turėtų organizuoti veiksmingą auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros sistemą, pagrįstą buveinės valstybės kontrole. Viešąją priežiūrą reglamentuojanti tvarka turėtų sudaryti sąlygas valstybėms narėms šioje srityje veiksmingai bendradarbiauti Bendrijos lygmeniu. Viešosios priežiūros sistemai turėtų vadovauti nepraktikuojantys asmenys, susipažinę su teisės aktų nustatytam auditui keliamais reikalavimais. Tokie asmenys gali būti specialistai, kurie niekada nebuvo susiję su auditoriaus profesija arba buvę auditoriai, kurie nebesiverčia šia profesija. Tačiau valstybės narės gali leisti viešosios priežiūros sistemos valdyme dalyvauti ir nedideliam auditorių skaičiui. Kompetentingos valstybių narių institucijos, kai tai yra būtina, turėtų bendradarbiauti tarpusavyje vykdydamos jų patvirtintų auditorių ir audito įmonių veiklos priežiūros funkcijas. Toks bendradarbiavimas gali reikšmingai prisidėti užtikrinant teisės aktų nustatyto audito kokybę Bendrijoje. Kadangi būtina Europos lygmeniu garantuoti veiksmingą valstybių narių paskirtų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą, vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už bendradarbiavimo užtikrinimą, paskyrimas turėtų nepažeisti atskirų kompetentingų institucijų teisės tiesiogiai bendradarbiauti su kitomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis.

(21)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 32 straipsnio 3 dalies dėl viešosios priežiūros principų, nepraktikuojantis asmuo privalo išmanyti atitinkamas teisės aktų nustatyto audito sritis dėl savo ankstesnės profesinės patirties arba turėti žinių bent apie vieną 8 straipsnyje išdėstytų sričių.

(22)

Teisės aktų nustatytą auditą atliekantį auditorių arba audito įmonę turėtų skirti audituojamo subjekto visuotinis akcininkų susirinkimas arba nariai. Siekiant apsaugoti auditoriaus nepriklausomumą svarbu nustatyti, kad auditorių ar audito įmonę būtų galima atšaukti tik tuo atveju, kai tam yra rimtų priežasčių ir kai apie tas priežastis pranešama institucijai ar institucijoms, atsakingoms už viešąją priežiūrą.

(23)

Kadangi visuomenės intereso įmonėms skiriamas didesnis visuomenės dėmesys ir ekonominiu požiūriu šios įmonės yra svarbesnės, jų metinės finansinės atskaitomybės ar konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditui turėtų būti taikomi griežtesni teisės aktų nustatyto audito reikalavimai.

(24)

Audito komitetų veikla ir veiksminga vidaus kontrolės sistema padeda mažinti finansinę, veiklos ir atitikimo riziką bei pagerina finansinės atskaitomybės kokybę. Valstybės narės galėtų atsižvelgti į 2005 m. vasario 15 d. Komisijos rekomendaciją dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių vaidmens ir dėl (stebėtojų) tarybos komitetų (13), kurioje nurodoma, kaip turėtų būti steigiami audito komitetai ir kaip jie turėtų veikti. Valstybės narės gali nuspręsti, kad administracijos ar stebėtojų tarybos organas kaip visuma gali atlikti audito komitetui ar lygiavertę veiklą vykdančiam organui paskirtas funkcijas. Pagal 41 straipsnyje numatytas audito komiteto pareigas teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė jokiu būdu neturėtų būti šiam komitetui pavaldūs.

(25)

Valstybės narės taip pat gali nuspręsti atleisti nuo reikalavimo turėti audito komitetą visuomenės intereso įmones, kurios yra kolektyvinio investavimo įmonės, kurių perleidžiamais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti reguliuojamoje vertybinių popierių rinkoje. Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad tais atvejais, kai kolektyvinio investavimo įmonė veikia vien turto sujungimo tikslais, ne visuomet bus tikslinga sudaryti audito komitetą. Tokios įmonės finansinė atskaitomybė ir su ja susijusi rizika nepalyginama su kitų visuomenės intereso įmonių finansine atskaitomybe ir su ja susijusia rizika. Be to, kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS) ir jų valdymo bendrovės veikia griežtai apibrėžtoje teisinėje aplinkoje ir joms taikomi specialūs valdymo mechanizmai, pavyzdžiui, jų depozitoriumo vykdoma kontrolė. Šiuo konkrečiu atveju valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tiems kolektyvinio investavimo subjektams, kurių veikla nėra suderinta Direktyva 85/611/EEB (14), tačiau kuriems taikomos toje direktyvoje numatytos lygiavertės apsaugos priemonės, numatyti tokias pačias sąlygas, kaip ir Bendrijos lygmeniu suderintoms kolektyvinio investavimo įmonėms.

(26)

Siekiant sustiprinti visuomenės intereso įmonių auditorių nepriklausomumą, tokių įmonių auditą atliekantis (-ys) pagrindinis (-iai) partneris (-iai) turėtų keistis rotacijos principu. Norėdamos organizuoti tokį keitimąsi rotacijos principu valstybės narės turėtų reikalauti pakeisti pagrindinį (-ius) audito partnerį (-ius), dirbantį (-čius) su audituojamu subjektu, ir toliau paliekant tą audito įmonę, kuriai priklauso pagrindinis (-iai) audito partneris (-iai), to subjekto teisės aktų nustatytą auditą atliekančiu auditoriumi. Kai valstybė narė mano, jog, siekiant numatytų tikslų, būtų tikslinga pakeisti audito įmonę, ji gali to pareikalauti nepažeisdama 42 straipsnio 2 dalies.

(27)

Kapitalo rinkų susiliejimas taip pat pabrėžia būtinybę užtikrinti Bendrijos kapitalo rinkai teikiamų trečiųjų šalių auditorių paslaugų kokybe. Tokie auditoriai turėtų būti registruojami, kad jiems būtų taikomi kokybės užtikrinimo patikrinimai ir tyrimų bei sankcijų sistema. Abipusiškumo principu pagrįstos išlygos priimamos po to, kai Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atlieka trečiųjų šalių auditorių lygiavertiškumo vertinimą. Bet kuriuo atveju subjektų, išleidusių perleidžiamų vertybinių popierių reguliuojamoje vertybinių popierių rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, auditą gali atlikti auditorius, kuris yra registruotas valstybėje narėje arba prižiūrimas trečiosios šalies, iš kurios jis yra kilęs, kompetentingų institucijų, jei ta trečioji šalis yra Komisijos arba valstybės narės abipusiu pagrindu pripažinta atitinkanti priežiūros, kokybės užtikrinimo, tyrimų ir sankcijų sistemų principų reikalavimus. Jei valstybė narė pripažįsta trečiosios šalies kokybės užtikrinimo sistemą lygiaverte, tai nereiškia, kad kitos valstybės narės turi pripažinti tokį lygiavertiškumo nacionalinei sistemai įvertinimą, ir jis nėra viršesnis už Komisijos sprendimą.

(28)

Sudėtingas tarptautinių įmonių grupių auditas reikalauja tinkamo kompetentingų valstybių narių ir trečiųjų šalių institucijų bendradarbiavimo. Dėl to valstybės narės turėtų garantuoti, kad jų nacionalinės kompetentingos institucijos suteiktų priėjimą trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms prie audito darbo ir kitų dokumentų. Tam, kad būtų apsaugotos susijusių šalių teisės ir tuo pačiu palengvintas priėjimas prie šių dokumentų, valstybėms narėms turėtų būti leista trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms suteikti tiesioginį priėjimą, atitinkamai nacionalinei institucijai sutikus. Vienas iš svarbiausių kriterijų priėjimui suteikti yra tai, ar trečiųjų šalių kompetentingos institucijos laikosi reikalavimų, kuriuos Komisija paskelbė tinkamais. Kol Komisijos sprendimas šiuo klausimu nepriimtas, ir jo nepažeisdamos, valstybės narės gali įvertinti, ar reikalavimai yra tinkami.

(29)

Kaip nurodoma 36 ir 47 straipsniuose, informaciją galima atskleisti tik pagal asmens duomenų perdavimo trečiosioms šalims taisykles, nustatytas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (15).

(30)

Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos pagal Sprendimą 1999/468/EB ir deramai atsižvelgiant į 2002 m. vasario 5 d. Europos Parlamente padarytą Komisijos pareiškimą dėl finansines paslaugas reguliuojančių teisės aktų įgyvendinimo.

(31)

Europos Parlamentui turėtų būti skiriamas trijų mėnesių laikotarpis, prasidedantis nuo pirmojo pakeitimų projekto ir įgyvendinimo priemonių pateikimo, per kurį jis galėtų juos išnagrinėti bei pateikti savo nuomonę. Tačiau skubiais ir tinkamai pagrįstais atvejais šį laikotarpį turėtų būti galima sutrumpinti. Jei per šį laikotarpį Europos Parlamentas priima rezoliuciją, Komisija turėtų peržiūrėti pakeitimų projektą arba priemones.

(32)

Kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. reikalavimų dėl vienodų tarptautinių audito standartų taikymo, profesinio rengimo reikalavimų atnaujinimo, profesinės etikos normų apibrėžimo ir valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo bei bendradarbiavimo su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis techninio įgyvendinimo siekiant toliau tobulinti ir derinti teisės aktų nustatyto audito kokybę Bendrijoje ir lengvinti valstybių narių bendradarbiavimą bei bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis taip skatinant pasitikėjimą teisės aktų nustatytu auditu, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl šios direktyvos taikymo apimties ir poveikio, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(33)

Siekiant teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės ir audituojamo subjekto ryšių skaidrumo, reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB nustatant reikalavimą atlyginimą už audito atlikimą ir atlyginimą už kitas paslaugas nurodyti metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte.

(34)

Reikėtų panaikinti Direktyvą 84/253/EEB, kadangi joje nustatytų taisyklių nepakanka tinkamai audito infrastruktūrai, t. y. viešajai priežiūrai, drausminėms sistemoms ir kokybės užtikrinimo sistemoms, užtikrinti ir kadangi joje konkrečiai nenustatytos valstybių narių ir trečiųjų šalių bendradarbiavimą reguliuojančios taisyklės. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą būtina aiškiai nurodyti, kad pagal Direktyvą 84/253/EEB patvirtinti auditoriai ir audito įmonės laikomi patvirtintais pagal šią direktyvą,

1)

„teisės aktų nustatytas auditas“ – tai metinės finansinės atskaitomybės ar konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditas, jei jį reikalaujama atlikti pagal Bendrijos teisę;

2)

„teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius“ – tai fizinis asmuo, kurį valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtino pagal šią direktyvą atlikti teisės aktų nustatytą auditą;

3)

„audito įmonė“ – tai juridinis asmuo arba bet kuris kitas subjektas, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso, patvirtintas valstybės narės kompetentingų institucijų pagal šią direktyvą atlikti teisės aktų nustatytą auditą;

4)

„trečiosios šalies audito subjektas“ – tai subjektas, kuris, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso, atlieka trečiojoje šalyje įregistruotos įmonės metinės finansinės atskaitomybės arba konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą;

5)

„trečiosios šalies auditorius“ – tai fizinis asmuo, kuris atlieka trečiojoje šalyje įregistruotos įmonės metinės finansinės atskaitomybės arba konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą;

6)

„grupės auditorius“ – tai teisės aktų nustatytą auditą atliekantis (-ys) auditorius (-iai) arba audito įmonė (-ės), kuri (-ios) atlieka teisės aktų nustatytą konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditą;

7)

„tinklas“ – tai platesnė struktūra:

8)

„su audito įmone susijusi įmonė“ – tai bet koks subjektas, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso, kurį su audito įmone sieja bendri savininkai, kontrolė ar vadovai;

9)

„audito išvada“ – tai Direktyvos 78/660/EEB 51a straipsnyje ir Direktyvos 83/349/EEB 37 straipsnyje minima teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės teikiama išvada;

10)

„kompetentingos institucijos“ – tai įstatymu paskirtos institucijos arba įstaigos, atsakingos už teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių arba konkrečių jų veiklos aspektų reguliavimą ir (arba) priežiūrą; „kompetentinga institucija“ konkrečiame straipsnyje reiškia nuorodą į instituciją arba įstaigą (-as), kuri (-ios) yra atsakingos už tame straipsnyje nurodytų funkcijų vykdymą;

11)

„tarptautiniai audito standartai“ – tai tarptautiniai standartai auditui (TSA) bei susiję praktiniai nurodymai ir standartai, kiek jie susiję su teisės aktų nustatytu auditu;

12)

„tarptautiniai apskaitos standartai“ – tai tarptautiniai apskaitos standartai (TAS), tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS) ir su jais susijusios interpretacijos (NAK-TFAAK paaiškinimai), šių standartų ir atitinkamų interpretacijų pakeitimai bei standartai ir su jais susijusios interpretacijos, kuriuos ateityje paskelbs ar nustatys Tarptautinė apskaitos standartų taryba (TAST);

13)

„visuomenės intereso įmonės“ – tai valstybės narės teisės reguliuojamos įmonės, kurių perleidžiamais vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti bet kurios kitos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, kredito įstaigos, kaip apibrėžta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito institucijų veiklos pradėjimo ir vykdymo (16) 1 straipsnio 1 punkte, ir draudimo bendrovės, kaip apibrėžta Direktyvos 91/674/EEB 2 straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės visuomenės intereso įmonėms gali priskirti ir kitas įmones, pvz., įmones, kurios yra svarbios visuomenei dėl jų verslo pobūdžio, dydžio arba jų darbuotojų skaičiaus;

14)

„kooperatyvas“ – tai Europos kooperatinė bendrovė, kaip apibrėžta 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (EKB) statuto (17) 1 straipsnyje, arba bet koks kooperatyvas, kuriam pagal Bendrijos teisę yra reikalingas teisės aktų nustatytas auditas, pvz., kredito įstaigos, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/12/EB 1 straipsnio 1 punkte, ir draudimo bendrovės, kaip apibrėžta Direktyvos 91/674/EEB 2 straipsnio 1 dalyje;

15)

„nepraktikuojantis asmuo“ – tai bet koks fizinis asmuo, kuris iki pradėdamas dalyvauti viešosios priežiūros sistemos valdyme bent trejus metus neatliko teisės aktų nustatyto audito, neturėjo balsavimo teisės audito įmonėje, nebuvo audito įmonės administracijos ar valdymo organo narys ir nedirbo arba kitaip nebuvo susijęs su jokia audito įmone;

16)

„pagrindinis (-iai) audito partneris (-iai)“ – tai:

a)

fiziniai asmenys, kurie atlieka teisės aktų nustatytą auditą įmonės vardu, turi atitikti bent 4 ir 6—12 straipsniuose išdėstytus reikalavimus ir turi būti toje valstybėje narėje patvirtinti teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai;

b)

didžioji dalis balsų subjekte turi priklausyti audito įmonėms, kurios yra patvirtintos bet kurioje valstybėje narėje, arba fiziniams asmenims, kurie atitinka bent 4 ir 6—12 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Valstybės narės gali numatyti, kad tokie fiziniai asmenys būtų taip pat patvirtinti kitoje valstybėje narėje. Teisės aktų nustatyto kooperatyvų ar panašių subjektų audito, kaip numatyta Direktyvos 86/635/EEB 45 straipsnyje, atlikimui valstybės narės gali nustatyti papildomas konkrečias sąlygas dėl balsavimo teisių;

c)

didžioji dalis (iki 75 %) subjekto administravimo arba valdymo organo narių turi būti audito įmonės, kurios yra patvirtintos bet kurioje valstybėje narėje, arba fiziniai asmenys, kurie atitinka bent 4 ir 6—12 straipsniuose numatytus reikalavimus. Valstybės narės gali numatyti, kad tokie fiziniai asmenys būtų taip pat patvirtinti kitoje valstybėje narėje. Ten, kur toks organas sudarytas iš ne daugiau kaip dviejų narių, vienas šių narių turi atitikti bent šiame punkte numatytus reikalavimus;

d)

įmonė turi atitikti 4 straipsnyje numatytą reikalavimą.

a)

bendroji apskaitos teorija ir principai,

b)

su metinės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimu susiję teisiniai reikalavimai ir standartai,

c)

tarptautiniai apskaitos standartai,

d)

finansų analizė,

e)

sąnaudų ir valdymo apskaita,

f)

rizikos valdymas ir vidaus kontrolė,

g)

auditas ir profesiniai įgūdžiai,

h)

su teisės aktų nustatytu auditu ir jį atliekančiais auditoriais susiję teisiniai reikalavimai ir profesiniai standartai,

i)

tarptautiniai audito standartai,

j)

profesinė etika ir nepriklausomumas.

a)

įmonių teisė ir bendrovių valdymas,

b)

bankroto teisė ir panašios procedūros,

c)

mokesčių teisė,

d)

civilinė ir komercinė teisė,

e)

socialinės apsaugos ir darbo teisė,

f)

informacinės technologijos ir kompiuterinės sistemos,

g)

verslas, bendroji ir finansų ekonomika,

h)

matematika ir statistika,

i)

pagrindiniai įmonių finansų valdymo principai.

a)

kad jis 15 metų užsiėmė profesine veikla, dėl kurios įgijo pakankamai patirties finansų, teisės ir buhalterinės apskaitos srityse, bei yra išlaikęs 7 straipsnyje nurodytą profesinės kompetencijos egzaminą, arba

b)

kad jis 7 metus užsiėmė profesine veikla tose srityse ir baigė 10 straipsnyje nurodytus praktinius mokymus bei išlaikė 7 straipsnyje nurodytą profesinės kompetencijos egzaminą.

a)

pavardė, adresas ir registracijos numeris;

b)

jei taikoma, audito įmonės (-ių), kurioje (-iose) dirba teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ir su kuria (-iomis) jis yra susijęs kaip partneris ar kaip kitaip, pavadinimas, adresas, interneto svetainės adresas ir registracijos numeris;

c)

visi kiti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus registravimo kitų valstybių narių kompetentingose institucijose ir auditoriaus registravimo trečiosiose šalyse duomenys, įskaitant registravimo institucijos (-ų) pavadinimą (-us) ir, jei taikoma, registracijos numerį (-ius).

a)

pavadinimas, adresas ir registracijos numeris;

b)

teisinė forma;

c)

kontaktinė informacija, pagrindinis kontaktinis asmuo ir, jei tinkama, interneto svetainės adresas;

d)

kiekvieno biuro adresas valstybėje narėje;

e)

visų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių, kurie dirba audito įmonėje ar yra audito įmonės partneriai ar yra kitaip su ja susiję, vardai ir registracijos numeriai;

f)

visų savininkų ir akcininkų vardai ir darbo adresai;

g)

administracijos ar valdymo organų narių pavardės ir darbo adresai;

h)

jei taikoma, skelbiama priklausomybė tinklui ir įmonių narių ir su audito įmone susijusių įmonių pavadinimų bei adresų sąrašas arba nuoroda, kur yra skelbiama tokia informacija;

i)

visi kiti registravimo kaip audito įmonės kitų valstybių narių kompetentingose institucijose ir registravimo kaip audito subjekto trečiosiose šalyse duomenys, įskaitant registravimo institucijos (-ų) pavadinimą (-us) ir, jei taikoma, registravimo numerį (-ius).

a)

2 dalyje nurodytų grėsmių ir apsaugos priemonių;

b)

situacijų, kurioms esant grėsmių, kaip numatyta 2 dalyje, reikšmingumas yra toks didelis, kad kyla grėsmė teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės nepriklausomumui;

c)

klausimo, ar teisės aktų nustatytas auditas gali arba negali būti atliekamas savikontrolės ir savanaudiškų interesų atvejais, nurodytais 2 dalies antroje pastraipoje.

a)

nebūtų veikiami arba apibrėžti papildomų audituojamam subjektui teikiamų paslaugų;

b)

juos nustatant nebūtų remiamasi jokiais nenumatytais atvejais.

a)

yra parengti laikantis tinkamos procedūros, viešosios priežiūros ir skaidrumo principų ir yra visuotinai priimti tarptautiniu mastu;

b)

prisideda prie aukšto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės patikimumo ir kokybės lygio pagal principus, nustatytus Direktyvos 78/660/EEB 2 straipsnio 3 dalyje ir Direktyvos 83/349/EEB 16 straipsnio 3 dalyje; ir

c)

prisideda prie Europos visuomenės gerovės.

a)

grupės auditorius visiškai atsako už konsoliduotos finansinės atskaitomybės išvadą;

b)

grupės auditorius patikrina ir tvarko savo patikrinimo dokumentus, kuriuose vertinama trečiosios šalies auditoriaus (-ių), teisės aktų nustatytą auditą atliekančio (-ių) auditoriaus (-ių), trečiosios šalies audito subjekto (-ų) ar audito įmonės (-ių) grupės audito tikslais atlikta audito veikla. Grupės auditoriaus saugomų dokumentų turi pakakti atitinkamai kompetentingai institucijai tinkamai patikrinti grupės auditoriaus darbą;

c)

kai atskirą įmonių grupės komponentą tikrina auditorius (-iai) ar audito subjekto (-ų) iš trečiosios šalies, kurie nėra sudarę bendradarbiavimo susitarimo, kaip numatyta 47 straipsnyje, grupės auditorius atsako už audito, kurį atliko trečiosios šalies auditorius (-iai) ar audito subjektas (-ai), dokumentų tinkamą pateikimą viešosios priežiūros institucijoms, kai prašoma, įskaitant darbo dokumentus, kurie yra svarbūs grupės auditui. Kad grupės auditorius galėtų pateikti reikiamus dokumentus, jis pasilieka tokių dokumentų kopijas arba susitaria su trečiosios šalies auditoriumi (-iais) ar audito subjektu (-ais), kad pareikalavus, galėtų tinkamai ir nevaržomai gauti dokumentus, arba imasi bet kokių kitų tinkamų veiksmų. Jei teisinės ar kitos kliūtys neleidžia audito darbo dokumentų iš trečiosios šalies perduoti grupės auditoriui, dokumentuose, likusiuose pas grupės auditorių, pažymima, kad jis ėmėsi atitinkamų procedūrų siekdamas gauti audito dokumentus, o neteisinių kliūčių, kylančių iš šalies teisės aktų, atveju – įrodymus apie tokių kliūčių buvimą.

a)

kokybės užtikrinimo sistema organizuota taip, kad ji būtų nepriklausoma nuo tikrinamų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių ir jai būtų taikoma viešoji priežiūra, kaip numatyta VIII skyriuje;

b)

kokybės užtikrinimo sistemos finansavimas turi būti užtikrintas ir nepriklausomas nuo bet kokios teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių netinkamos įtakos ir jų nevaržomas;

c)

kokybės užtikrinimo sistema turi turėti pakankamus išteklius;

d)

asmenys, atliekantys kokybės užtikrinimo peržiūras, turi turėti reikiamą profesinį išsilavinimą ir atitinkamą patirtį teisės aktų nustatyto audito ir finansinės atskaitomybės srityje bei specialų parengimą atlikti kokybės užtikrinimo peržiūras;

e)

kontrolierių atranka konkrečioms kokybės užtikrinimo peržiūros užduotims atlikti yra vykdoma laikantis objektyvios procedūros, skirtos išvengti interesų konflikto tarp kontrolierių ir kontroliuojamų teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ar audito įmonių;

f)

kokybės užtikrinimo peržiūra, paremta atrinktų audito bylų atitinkamu patikrinimu, apima įvertinimą, ar laikomasi taikomų audito standartų ir nepriklausomumo reikalavimų, taip pat panaudotų išteklių kiekio ir kokybės, priskaičiuotų audito mokesčių ir audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos įvertinimą;

g)

kokybės užtikrinimo peržiūros pabaigoje parengiama ataskaita, kurioje suformuluojamos pagrindinės kokybės užtikrinimo peržiūros išvados;

h)

kokybės užtikrinimo peržiūros atliekamos ne rečiau kaip kartą per šešerius metus;

i)

apibendrinantys kokybės užtikrinimo sistemos rezultatai skelbiami kiekvienais metais;

j)

teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius ar audito įmonė per priimtiną laikotarpį imasi veiksmų pagal kokybės užtikrinimo peržiūros rekomendacijas.

a)

teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimas bei registracija;

b)

auditorių ir audito įmonių profesinės etikos bei vidaus kokybės kontrolės standartų tvirtinimas ir

c)

tęstinis mokymas, kokybės užtikrinimas, tyrimų bei drausminės atsakomybės sistemos.

a)

informacijos perdavimas gali nepalankiai paveikti valstybės, į kurią kreipiamasi, suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką arba pažeisti nacionalines saugumo taisykles; arba

b)

jau pradėtas valstybės, į kurią kreipiamasi, valdžios institucijų teismo procesas dėl tų pačių veiksmų ir prieš tuos pačius teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius ar audito įmones; arba

c)

valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingos institucijos dėl tų asmenų ir už tuos pačius veiksmus jau priėmė galutinį sprendimą.

a)

toks tyrimas galėtų nepalankiai paveikti valstybės, į kurią kreipiamasi, suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką; arba

b)

jau pradėtas valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingų institucijų teismo procesas dėl tų pačių veiksmų ir prieš tuos pačius teisės aktų nustatytą auditą atliekančius auditorius ar audito įmones; arba

c)

valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingos institucijos dėl tų asmenų ir už tuos pačius veiksmus jau priėmė galutinį sprendimą.

a)

juridinės struktūros ir nuosavybės aprašymas;

b)

tais atvejais, kai audito įmonė priklauso tinklui, tinklo ir tinklo juridinių bei struktūrinių susitarimų aprašymas;

c)

audito įmonės valdymo struktūros aprašymas;

d)

audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos aprašymas ir administravimo ar valdymo organo pranešimas apie tos sistemos funkcionavimo veiksmingumą;

e)

nuoroda, kada paskutinį kartą vyko 29 straipsnyje numatytas kokybės užtikrinimo peržiūra;

f)

visuomenės intereso įmonių, kurioms praėjusiais metais audito įmonė atliko teisės aktų nustatytą auditą, sąrašas;

g)

ataskaita apie audito įmonės nepriklausomumo praktiką, taip pat patvirtinančią, kad buvo atlikta vidaus peržiūra dėl atitikimo nepriklausomumo reikalavimams;

h)

ataskaita apie audito įmonės vykdomą politiką dėl 13 straipsnyje nurodyto teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių tęstinio mokymo;

i)

finansinė informacija, iš kurios būtų aiški audito įmonės svarba, pvz., bendra apyvarta, padalyta į mokesčius už metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės teisės aktų nustatytą auditą ir mokesčius už kitas patikinimo paslaugas, patarimų mokesčių klausimais paslaugas ir kitas ne audito paslaugas;

j)

informacija apie partnerių užmokesčio mokėjimo pagrindą.

a)

stebi finansinės atskaitomybės procesą;

b)

stebi įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą ir, kai taikoma, vidaus audito bei rizikos valdymo sistemas;

c)

stebi metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės teisės aktų nustatytą auditą;

d)

peržiūri ir stebi teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės nepriklausomumą, visų pirma papildomų paslaugų teikimą audituojamam subjektui.

a)

visuomenės intereso įmones, kurios yra dukterinės įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, jei įmonė grupės lygmeniu atitinka šio straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus;

b)

visuomenės intereso įmones, kurios yra kolektyvinio investavimo įmonės, kaip apibrėžta Direktyvos 85/611/EEB 1 straipsnio 2 dalyje. Valstybės narės taip pat gali atleisti tas visuomenės intereso įmones, kurių vienintelis tikslas yra visuomenės teikiamo kapitalo kolektyvinis investavimas, kurios veikia pagal rizikos paskirstymo principą ir kurios nesiekia vykdyti emitentų, į kuriuos investuota, teisinės arba valdymo kontrolės, su sąlyga, kad tos kolektyvinio investavimo įmonės yra įgaliotos ir joms taikoma kompetentingų institucijų priežiūra, taip pat joms numatytos depozitoriumo funkcijos, lygiavertės nustatytoms Direktyvoje 85/611/EEB;

c)

visuomenės intereso įmones, kurių vienintelė veikla – turtu garantuotų vertybinių popierių emisija, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2004 2 straipsnio 5 dalyje (21). Tokiais atvejais valstybės narės reikalauja, kad šis subjektas paaiškintų visuomenei priežastis, dėl kurių jis mano, jog audito komitetas arba administracinis ar priežiūros organas, kuriems būtų pavesta vykdyti audito komiteto funkcijas, nėra tikslingi;

d)

kredito įstaigas, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/12/EB 1 straipsnio 1 dalyje, kurių akcijomis neleidžiama prekiauti reguliuojamose kitų valstybių narių rinkose pagal Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punktą, ir kurios nuolat leidžia ar yra ne kartą išleidusios tik skolos vertybinius popierius su sąlyga, kad visa nominali tokių skolos vertybinių popierių vertė neviršija 100 000 000 EUR ir kad jos nėra paskelbusios prospekto pagal Direktyvą 2003/71/EB.

a)

kasmet raštu patvirtintų audito komitetui apie savo nepriklausomumą nuo audituojamos visuomenės intereso įmonės;

b)

kasmet informuotų audito komitetą apie visas papildomas paslaugas, suteiktas audituojamam subjektui; ir

c)

aptartų su audito komitetu jų nepriklausomumui kylančias grėsmes bei apsaugos priemones, kurių imtasi toms grėsmėms, kurias jie įformina vadovaudamiesi 22 straipsnio 3 dalimi.

a)

jis atitinka reikalavimus, lygiaverčius nurodytiems 3 straipsnio 3 dalyje;

b)

dauguma trečiosios šalies audito subjekto valdymo ar administracinio organo narių atitinka reikalavimus, lygiaverčius nurodytiems 4—10 straipsniuose;

c)

trečiosios šalies auditorius, atliekantis auditą trečiosios šalies audito subjekto vardu, atitinka reikalavimus, lygiaverčius nurodytiems 4—10 straipsniuose;

d)

metinės finansinės atskaitomybės ar konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditai, nurodyti 1 dalyje, yra atliekami vadovaujantis tarptautiniais audito standartais, kaip nurodyta 26 straipsnyje, bei reikalavimais, išdėstytais 22, 24 ir 25 straipsniuose, ar lygiaverčiais standartais ir reikalavimais;

e)

ji savo tinklalapyje skelbia metinį skaidrumo pranešimą, kuriame pateikiama 40 straipsnyje nurodyta informacija, arba laikosi lygiaverčių atskleidimo reikalavimų.

a)

jų atliktą lygiavertiškumo, numatyto 2 dalyje, įvertinimą; ir

b)

pagrindines jų bendradarbiavimo susitarimų su trečiosios šalies viešosios priežiūros, kokybės užtikrinimo, tyrimų bei sankcijų sistemomis detales remiantis 1 dalimi.

a)

šie audito darbo dokumentai ar kiti dokumentai yra susiję su įmonių, kurios išleido vertybinius popierius toje trečiojoje šalyje, arba kurios priklauso grupei, sudarančiai teisės aktų nustatytas konsoliduotas finansines atskaitomybes toje trečiojoje šalyje, auditu;

b)

dokumentai perduodami per buveinės valstybės kompetentingas institucijas tos trečiosios šalies kompetentingoms institucijoms joms paprašius;

c)

susijusios trečiosios šalies kompetentingos institucijos atitinka reikalavimus, kurie pagal 3 dalį buvo pripažinti tinkamais;

d)

tarp susijusių kompetentingų institucijų yra sudaryti abipusiškumo principu paremti darbo susitarimai;

e)

asmens duomenų perdavimas trečiajai šaliai atitinka Direktyvos 95/46/EB IV skyrių.

a)

audito darbo dokumentų ir kitų dokumentų prašanti kompetentinga institucija pateikia tokio prašymo priežastis;

b)

trečiosios šalies kompetentingos institucijos darbuotojams arba buvusiems darbuotojams, kuriems pateikiama ta informacija, taikomi profesinės paslapties saugojimo įpareigojimai;

c)

trečiosios šalies kompetentingos institucijos audito darbo dokumentus ir kitus dokumentus gali naudoti tik atlikdamos viešosios priežiūros, kokybės užtikrinimo ir tyrimo funkcijas, atitinkančias reikalavimus, lygiaverčius nurodytiems 29, 30 ir 32 straipsniuose;

d)

trečiosios šalies kompetentingai institucijai, pateikiančiai prašymą perduoti teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus ar audito įmonės turimus audito darbo dokumentus arba kitus dokumentus, gali būti atsisakyta juos perduoti, jei:

a)

tos trečiosios šalies kompetentingos institucijos yra pradėjusios tyrimą;

b)

dokumentų perdavimas neprieštarauja teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių įsipareigojimams audito darbo dokumentus ir kitus dokumentus perduoti jų šalies kompetentingoms institucijoms;

c)

su tos trečiosios šalies kompetentingomis institucijoms yra sudaryti darbo susitarimai, pagal kuriuos valstybės narės kompetentingoms institucijoms abipusiškumo pagrindu leidžiama tiesiogiai prieiti prie tos trečiosios šalies audito subjektų audito darbo ir kitų dokumentų;

d)

trečiosios šalies kompetentinga institucija, prašanti perduoti dokumentus, iš anksto informuoja valstybės, kurioje įsikūręs teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, kompetentingą instituciją apie kiekvieną tiesioginį prašymą suteikti informaciją ir nurodo to prašymo priežastis;

e)

laikomasi 2 dalyje nurodomų sąlygų.

a)

43 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

b)

44 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės gali leisti 11 straipsnyje nurodytoms bendrovėms parengti sutrumpintą savo finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, praleidžiant informaciją, reikalaujamą 43 straipsnio 1 dalies 5–12 punktuose, 14 punkto a papunktyje ir 15 punkte. Tačiau aiškinamajame rašte privalo būti 43 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikalaujama informacija, nurodant bendrą visų susijusių pozicijų sumą.“;

c)

45 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   1 dalies b punktas taip pat taikomas pagal 43 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikalaujamai informacijai.

Valstybės narės 27 straipsnyje nurodytoms įmonėms gali leisti nepateikti 43 straipsnio 1 dalies 8 punkte reikalaujamos informacijos. Valstybės narės taip pat gali leisti 27 straipsnyje nurodytoms bendrovėms neskelbti 43 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytos informacijos su sąlyga, kad informacija yra pateikta viešosios priežiūros sistemai, nurodytai 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito 32 straipsnyje (23), kai to reikalauja tokia viešosios priežiūros sistema.