28.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 345/5

---

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2166/2005

2005 m. gruodžio 20 d.

nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Paskutinėje Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) mokslinėje rekomendacijoje nurodyta, kad dėl žvejybos išaugo Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių TJTT VIIIc ir IXa zonose mirštamumo lygis, dėl kurio subrendusių žuvų skaičius jūroje sumažėjo tiek, kad šie ištekliai nebegali savaime atsikurti reprodukcijos būdu, ir dėl to jiems gresia išnykimas.

(2)	Reikėtų imtis priemonių daugiamečiams šių išteklių atkūrimo planams sudaryti, laikantis 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2) 5 straipsnio.

(3)	Šiais planais turėtų būti siekiama per dešimt metų atkurti šiuos išteklius iki saugių biologinių ribų.

(4)	Turėtų būti laikoma, kad tikslas pasiektas, kai Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK), atsižvelgdamas į naujausią TJTT rekomendaciją, nusprendžia, kad atitinkami ištekliai yra saugiose biologinėse ribose.

(5)	Siekiant to tikslo, žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientus reikėtų kontroliuoti taip, kad kiekvienais metais būtų užtikrinta jų sumažėjimo tikimybė.

(6)

Tokia žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientų kontrolė gali būti pasiekta nustatant tinkamą atitinkamų išteklių bendrų leistinų sugavimų (BLS) lygio nustatymo metodą ir sistemą, įskaitant zonas, kuriose draudžiama žvejoti, ir kilovatų dienų skaičiaus apribojimus, pagal kurią tų išteklių žvejybos pastangos būtų apribotos taip, kad nebūtų viršyti BLS.

(7)	Užtikrinus išteklių atkūrimą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turėtų priimti sprendimą dėl tolesnių priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnį.

(8)	Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų priemonių, be 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2847/93, nustatančiu bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (3), nustatytų kontrolės priemonių reikėtų numatyti papildomas kontrolės priemones.

(9)	Siekiant atkurti norveginių omarų išteklius, reikėtų, kad tam tikrose šios rūšies veisimosi vietose būtų draudžiama žvejoti. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 850/98 (4), turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

DALYKAS IR TIKSLAS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomas šių išteklių (toliau – atitinkamų išteklių) atkūrimo planas:

a)	Zelandijos merlūzų išteklių, gyvenančių Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (TJTT) apibrėžtose VIIIc ir IXa zonose;

b)	norveginių omarų išteklių, gyvenančių TJTT VIIIc zonoje;

c)	norveginių omarų išteklių, gyvenančių TJTT IXa zonoje.

2 straipsnis

Atkūrimo plano tikslas

Atkūrimo plano tikslas – atkurti atitinkamus išteklius iki saugių biologinių ribų, remiantis TJTT informacija. Tai reiškia:

a)

1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių atžvilgiu – per dvejus vienas po kito einančius metus pasiekti 35 000 tonų neršiančių žuvų biomasės lygį, remiantis turimomis mokslinėmis ataskaitomis, arba per dešimt metų padidinti subrendusių žuvų skaičių tiek, kad būtų pasiektas arba viršytas 35 000 tonų lygis. Šis skaičius tikslinamas atsižvelgiant į ŽMTEK naujus mokslinius duomenis;

b)	1 straipsnio b ir c punktuose nurodytų išteklių atžvilgiu – per dešimt metų atkurti išteklius iki saugių biologinių ribų.

3 straipsnis

Atkūrimo priemonių įvertinimas

1.   Remdamasi TJTT ir ŽMTEK rekomendacijomis, antraisiais šio reglamento taikymo metais, o vėliau kasmet, Komisija įvertina atkūrimo priemonių poveikį atitinkamiems ištekliams ir tų išteklių žvejybai.

2.   Komisijai nustačius, remiantis metiniais įvertinimais, kad kurie nors iš atitinkamų išteklių pasiekė 2 straipsnyje nustatytą tikslą, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą tiems ištekliams skirtą šiame reglamente numatytą atkūrimo planą pakeisti valdymo planu pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 6 straipsnį.

3.   Komisijai nustačius, remiantis metiniais įvertinimais, kad nepastebimi pakankami kurių nors iš atitinkamų išteklių atsikūrimo ženklai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl papildomų ir (arba) alternatyvių priemonių siekiant užtikrinti atitinkamų išteklių atkūrimą.

II   SKYRIUS

BENDRI LEISTINI SUGAVIMAI

4 straipsnis

BLS nustatymas

1.   Kiekvienais metais Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl ateinančių metų atitinkamų išteklių BLS.

2.   1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių BLS nustatomas pagal 5 straipsnį.

3.   1 straipsnio b ir c punktuose nurodytų išteklių BLS nustatomi pagal 6 straipsnį.

5 straipsnis

Zelandijos merlūzų išteklių BLS nustatymo tvarka

1.   Jeigu pagal ŽMTEK apskaičiavimus, atliktus atsižvelgiant į naujausią TJTT ataskaitą, 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių mirštamumo dėl žvejybos metinis koeficientas yra didesnis nei 0,3, BLS neviršija sugavimų lygio, dėl kurio, remiantis ŽMTEK moksliniu įvertinimu, atliktu atsižvelgiant į naujausią TJTT ataskaitą, žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientas jo taikymo metais, palyginti su praėjusiems metams apskaičiuotu žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientu, sumažės 10 %.

2.   Jeigu pagal ŽMTEK apskaičiavimus, atliktus atsižvelgiant į naujausią TJTT ataskaitą, 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių mirštamumo dėl žvejybos metinis koeficientas yra 0,3 ar mažesnis, nustatomas toks BLS lygis, dėl kurio, remiantis ŽMTEK moksliniu įvertinimu, atliktu atsižvelgiant į naujausią TJTT ataskaitą, žuvų mirštamumo dėl žvejybos metinis koeficientas jo taikymo metais bus 0,27.

3.   Jeigu ŽMTEK pagal naujausią TJTT ataskaitą gali apskaičiuoti sugavimų lygį, kuris atitinka 1 ir 2 dalyse nurodytus mirštamumo koeficientus, tik daliai TJTT VIIIc ir IXa zonų, nustatomas toks BLS lygis, kuris atitinka:

a)	sugavimų lygį, atitinkantį nurodytą mirštamumo koeficientą, zonoje, kuriai taikoma mokslinė rekomendacija; ir

b)	išlaikytą sugavimų toje zonoje, kuriai taikoma mokslinė rekomendacija, ir sugavimų visame VIIIc ir IXa zonų plote, pastovų santykį. Santykis apskaičiuojamas remiantis sugavimais per ankstesnius trejus metus iki sprendimo priėmimo metų.

Naudojamas šio reglamento priede numatytas skaičiavimo metodas.

6 straipsnis

Norveginių omarų išteklių BLS nustatymo tvarka

Remiantis naujausiu ŽMTEK moksliniu įvertinimu, nustatomas toks 1 straipsnio b ir c punktuose nurodytų išteklių BLS lygis, dėl kurio vienodai santykinai pakistų žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientas ir 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių mirštamumo dėl žvejybos koeficientas, taikant 5 straipsnį.

7 straipsnis

BLS svyravimų apribojimai

Nuo pirmųjų šio reglamento taikymo metų taikomos šios taisyklės:

a)	jei taikant 5 ar 6 straipsnį BLS daugiau nei 15 % viršija praėjusių metų BLS, Taryba patvirtina BLS, kuris neviršija tų metų BLS daugiau nei 15 %;

b)	jei taikant 5 ar 6 straipsnį BLS yra daugiau nei 15 % mažesnis nei praėjusių metų BLS, Taryba patvirtina BLS, kuris nėra daugiau nei 15 % mažesnis už tų metų BLS.

III   SKYRIUS

ŽVEJYBINĖS PASTANGOS RIBOJIMAS

8 straipsnis

Pastangos ribojimas

1.   II skyriuje nurodyti BLS papildomi žvejybinės pastangos ribojimo sistema, grindžiama geografinėmis zonomis, žvejybos įrankių grupėmis ir susijusiomis naudojimosi šiomis žvejybos galimybėmis sąlygomis, nurodytomis 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 27/2005, nustatančiame 2005 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių bendrąsias žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose privaloma nustatyti sugavimo apribojimus (5).

2.   Kiekvienais metais Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl didžiausio laivams skirtų žvejybos dienų skaičiaus patikslinimo atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą žvejybinės pastangos ribojimo sistemą. Šis patikslinimas yra proporcingas metiniam žuvų mirštamumo dėl žvejybos patikslinimui, kuris, remiantis TJTT ir ŽMTEK apskaičiavimais, atitinka žuvų mirštamumo dėl žvejybos koeficientų, nustatytų pagal 5 straipsnyje aprašytą metodą, taikymą.

3.   Nukrypdama nuo 1 ir 2 dalių, kiekviena atitinkama valstybė narė gali taikyti kitokį pastangos valdymo metodą IXa zonos dalyje, esančioje į rytus nuo 7°23′48″ vakarų ilgumos, nustatytos pagal WGS84 standartą. Pagal tokį metodą nustatomas 2005 m. naudotai žvejybinei pastangai lygus žvejybinės pastangos referencinis dydis. 2006 m. ir vėlesniems metams žvejybinė pastanga patikslinama kiekiu, dėl kurio sprendimą kvalifikuota balsų dauguma priima Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Šis patikslinimas pasiūlomas apsvarsčius naujausią ŽMTEK rekomendaciją ir atsižvelgiant į naujausią TJTT ataskaitą. Jei Taryba sprendimo nepriima, atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad žvejybinė pastanga neviršytų referencinio dydžio.

4.   Komisija gali paprašyti, kad kiekviena valstybė narė, kuri naudojasi 3 dalyje nurodyta leidžiančia nukrypti nuostata, pateiktų kitokio pastangos valdymo metodo įgyvendinimo ataskaitą. Komisija šią ataskaitą perduos visoms kitoms valstybėms narėms.

5.   Taikant 3 dalį, žvejybinė pastanga apskaičiuojama kaip bet kuriais kalendoriniais metais visuose atitinkamuose laivuose įmontuotų variklių galios, matuojamos kW, sandaugos ir šiems laivams skirtų žvejybos konkrečioje zonoje dienų skaičiaus suma.

IV   SKYRIUS

STEBĖSENA, INSPEKTAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

9 straipsnis

Nuokrypio riba

1.   Nukrypstant nuo 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (6), 5 straipsnio 2 dalies, nustatant laivuose laikomus atitinkamų išteklių kiekius kilogramais, leidžiama 8 % nuokrypio nuo laivo žurnale įrašyto skaičiaus riba. Jei Bendrijos teisės aktuose nėra nustatytas perskaičiavimo koeficientas, taikomas valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, patvirtintas perskaičiavimo koeficientas.

2.   1 dalis netaikoma, jei atitinkamų išteklių kiekis laive yra mažesnis nei 50 kg.

10 straipsnis

Iškrautos žuvies svėrimas

Valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet koks 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių kiekis, viršijantis 300 kg, ir (arba) 1 straipsnio b punkte ir (arba) c punkte nurodytų išteklių kiekis, viršijantis 150 kg, sugautas bet kurioje iš 1 straipsnyje nurodytų zonų, prieš parduodant būtų pasvertas aukciono salės svarstyklėmis.

11 straipsnis

Išankstinis pranešimas

1 straipsnyje nurodytose zonose plaukiojančio Bendrijos žvejybos laivo kapitonas, norintis perkrauti laive laikomą atitinkamų išteklių kiekį arba iškrauti atitinkamų išteklių kiekį trečiosios šalies uoste arba iškrovimo vietoje, bent prieš 24 valandas iki perkrovimo ar iškrovimo trečiojoje šalyje valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, kompetentingoms institucijoms pateikia šią informaciją:

—	uosto arba iškrovimo vietos pavadinimą,

—	numatytą atplaukimo į uostą arba iškrovimo vietą laiką,

—	visų rūšių, kurių laive laikomas kiekis yra didesnis nei 50 kg, gyvojo svorio kiekį kilogramais.

Šį pranešimą pateikti gali ir žvejybos laivo kapitono atstovas.

12 straipsnis

Atskiras Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų sukrovimas

1.   Kai didesni nei 50 kg 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių kiekiai sukraunami laive, Bendrijos žvejybos laive esančiuose konteineriuose draudžiama laikyti 1 straipsnyje nurodytų išteklių kiekius, sumaišytus su kitomis jūrų gyvūnų rūšimis.

2.   Bendrijos žvejybos laivų kapitonai valstybių narių inspektoriams padeda atlikti laivo žurnale užregistruotų kiekių ir laive laikomų atitinkamų išteklių sugavimų kryžminius patikrinimus.

13 straipsnis

Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų transportavimas

1.   Valstybių narių kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad bet koks 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių kiekis, viršijantis 300 kg, arba 1 straipsnio b punkte ir (arba) c punkte nurodytų išteklių kiekis, viršijantis 150 kg, sugautas bet kurioje iš 1 straipsnyje nurodytų geografinių zonų ir pirmą kartą iškrautas toje valstybėje narėje, prieš jį išvežant iš pirmojo iškrovimo vietos į kitą vietą, būtų pasvertas.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio, prie 1 straipsnio a punkte nurodytų išteklių kiekių, viršijančių 300 kg, kurie yra vežami ne į iškrovimo ar importo vietą, pridedama vienos iš deklaracijų, numatytų Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 8 straipsnio 1 dalyje, susijusios su vežamu rūšių kiekiu, kopija. Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 13 straipsnio 4 dalies b punkte numatyta išlyga netaikoma.

14 straipsnis

Speciali stebėsenos programa

Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 34c straipsnio 1 dalies, speciali stebėsenos programa, taikoma atitinkamiems ištekliams, gali trukti ilgiau nei dvejus metus nuo jos įsigaliojimo.

V   SKYRIUS

REGLAMENTO (EB) Nr. 850/98 PAKEITIMAI

15 straipsnis

Norveginių omarų žvejybos apribojimai

Reglamente (EB) Nr. 850/98 įterpiamas šis straipsnis:

16 straipsnis

Pranešimas apie atkūrimo planą

Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą, išdėstantį išvadas dėl atitinkamų išteklių atkūrimo plano taikymo, įskaitant su planu susijusius turimus socialinius ir ekonominius duomenis. Šis pranešimas pateikiamas iki 2010 m. sausio 17 d.

VI   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2005 m. balandžio 14 d. pareikšta nuomonė (Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(3)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).

(4)  OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1568/2005 (OL L 252, 2005 9 28, p. 2).

(5)  OL L 12, 2005 1 14, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1936/2005 (OL L 311, 2005 11 26, p. 1).

(6)  OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 10).

---

---