a)

peilis arba žirklės ir žnyplės pavyzdžiams supjaustyti ar sukarpyti;

b)

lėkštelės, sudalytos į 50 laukelių, kai į kiekvieną iš jų galima įdėti maždaug 2 g mėsos, arba kitos priemonės, kuriomis galima suteikti mėginių atsekamumo lygiavertes garantijas;

c)

aštrius smulkinimo ašmenis turintis trintuvas. Kai mėginiai didesni kaip 3 g, būtina naudoti 2–4 mm angas turinčią mėsmalę arba žirkles. Mėsmalė yra būtina, kai tiriama užšaldyta mėsa ar liežuvis (pašalinus nesuskaldomą paviršinį sluoksnį) ir mėginio dydį reikia ypač padidinti;

d)

magnetinės maišyklės su įmontuotu termostatiškai kontroliuojamu kaitinimo padėklu ir maždaug 5 cm ilgio teflonu padengtos maišymo lazdelės;

e)

kūgio pavidalo stikliniai mažiausiai 2 l talpos separaciniai piltuvai, pageidautina, kad jie turėtų tefloninius apsauginius kamščius;

f)

stovai, jungės ir gnybtai;

g)

nerūdijančio plieno 11 cm išorinio skersmens sietai, kurių akutės yra 180 mikronų, atplaišoms atsijoti;

h)

ne mažesnio kaip 12 cm vidinio skersmens sietų piltuvai;

i)

3 l talpos stiklinės menzūros;

j)

50–100 ml talpos stikliniai matavimo cilindrai arba centrifuginiai mėgintuvėliai;

k)

trichinoskopas su horizontaliuoju stalu arba stereomikroskopas, apačioje turintis reguliuojamo intensyvumo išspinduliuojamos šviesos šaltinį;

l)

daug 9 cm skersmens Petri lėkštelių (naudoti su stereomikroskopu), apačioje sužymėtų žymekliu į 10 x 10 mm tyrimo kvadratinius laukelius;

m)

lervų skaičiavimo dubenėlis (naudoti su trichinoskopu), padarytas iš 3 mm storio akrilinių plokštelių:

n)

aliuminio folija;

o)

25 % druskos rūgštis;

p)

1: 10 000 NF veikimo stiprumo pepsinas (JAV nacionalinė farmakopėja), atitinkantis 1: 12 500 BP (Britanijos farmakopėja) ir iki 2 000 FIP (Fédération Internationale de Pharmacie) veikimo stiprumą;

q)

iki 46–48 oC temperatūros pašildytas vandentiekio vanduo;

r)

bent jau 0,1 g tikslumo svarstyklės;

s)

10–15 l talpos metaliniai padėklai, skirti skaldomos medžiagos skysčio likučiams surinkti;

t)

įvairaus tūrio (1, 10 ir 25 ml) pipetės ir pipečių laikikliai;

u)

1–100 oC skalės 0,5 oC tikslumo termometras;

v)

vandentiekio vandens sifonas.

a)

tiriant visą naminių kiaulių skerdeną iš diafragmos atramos prie perėjimo į raumeninę dalį imamas ne mažesnis kaip 1 g svorio mėginys. Galima naudoti specialias trichinelėms skirtas žnyples, jei jomis kerpant užtikrinamas 1,00–1,15 g tikslumas.

Iš diafragmos atramos prie perėjimo į raumeninę dalį imamas didesnis, t. y. ne mažesnis kaip 2 g svorio, mėginys tiriant paršavedes ir kuilius.

Kai nėra diafragmos atramos, iš šonkaulio ar diafragmos krūtinkaulio dalies arba iš žando raumens, liežuvio ar pilvo raumenų imamas dvigubai didesnis 2 g (arba 4 g tiriant paršavedes ir kuilius) mėginys;

b)

tiriant mėsos gabalus, iš skersaruožių raumenų, turinčių mažai riebalų ir jei įmanoma esančių šalia kaulų ar sausgyslių, imamas mažiausiai 5 g mėginys. Panašaus dydžio mėginys imamas iš neskirtos visiškai išvirti ar kitos rūšies po skerdimo perdirbtos mėsos;

c)

tiriant užšaldytus mėginius analizei imamas mažiausiai 5 g skersaruožių raumenų audinio mėginys.

Mėsos mėginių svoris susijęs su visai riebalų ir fascijų neturinčia mėsa. Ypatingą dėmesį reikia skirti mėginių ėmimui iš liežuvio, siekiant išvengti užteršimo paviršiniu liežuvio audiniu, kurio neįmanoma suskaldyti ir kuris gali trukdyti sedimentacijos metodo rezultatų analizei.

a)

16 ± 0,5 ml druskos rūgšties įpilama į 3 l talpos menzūrą, kurioje yra 2 l 46–48 oC temperatūroje iš anksto pašildyto vandentiekio vandens; maišymo lazdelė įmerkiama į menzūrą, ši uždedama ant pašildytos plokštelės ir pradedama maišyti;

b)

pridedama 10 ± 0,2 g pepsino;

c)

100 g pagal 2 punktą paimtų mėginių susmulkinami trintuvu;

d)

susmulkinta mėsa perdedama į 3 l talpos menzūrą, kurioje yra vanduo, pepsinas ir druskos rūgštis;

e)

sumalta trintuve masė pakartotinai pamerkiama į skaldomąjį skystį menzūroje ir trintuvo dubuo praskalaujamas nedideliu tūriu skaldomojo skysčio, kad būtų galima nuplauti prie sienelių likusią prilipusią mėsą

f)

menzūra uždengiama aliuminio folija;

g)

magnetinė maišyklė sureguliuojama taip, kad jos veikimo metu būtų palaikoma pastovi 44–46 oC temperatūra. Skaldomąjį skystį reikia maišyti gana smarkiai, kad susidarytų gilus sūkurys išvengiant teškenimosi;

h)

skaldomasis skystis maišomas tol, kol mėsos dalelės visiškai išnyksta (apytiksliai 30 minučių). Paskui maišyklė išjungiama ir skaldomasis skystis išpilamas per sietą į sedimentacijai skirtą piltuvą. Perdirbant tam tikro tipo mėsą (liežuvį, medžiojamųjų gyvūnų mėsą ir pan.) gali prireikti skaldyti ilgiau (tačiau neviršijant 60 minučių);

(i)

skaldomasis procesas laikomas patenkinamu, jei ant sieto išlieka ne daugiau kaip 5 % pradinio mėginio;

j)

skaldomasis skystis paliekamas nusistovėti piltuve 30 minučių;

k)

praėjus 30 minučių 40 ml skaldomojo skysčio skubiai įpilama į matavimo cilindrą arba centrifuginį mėgintuvėlį;

l)

skaldomieji skysčiai ir kitos skystos atliekos laikomos lėkštelėje tol, kol bus gauti rezultatai;

m)

40 ml tūrio mėginiui leidžiama nusistovėti 10 minučių. Paskui 30 ml viršnuosėdinio skysčio atsargiai pašalinama išsiurbiant viršutinius sluoksnius ir paliekant ne daugiau kaip 10 ml tūrio;

n)

likę 10 ml nuosėdų perpilama į lervų skaičiavimo dubenį arba Petri lėkštelę;

o)

cilindras arba centrifuginis mėgintuvėlis skalaujamas ne daugiau kaip 10 ml vandentiekio vandens, kurio pripilama į lervų skaičiavimo dubenį ar Petri lėkštelę, kartu įdedant ir mėginį. Vėliau mėginys analizuojamas trichinoskopu ar stereomikroskopu, didinančiu 15–20 kartų. Ryškų regimąjį vaizdą galima gauti ir kitais būdais, laikantis nuostatos, kad teigiamų kontrolinių mėginių tyrimo metu buvo gautas lygiavertis ar geresnis rezultatas, nei taikant įprastinius ryškaus regimojo vaizdo gavimo metodus. Tiriant visas įtariamas zonas ar parazitų formas būtina naudoti 60–100 kartų didinantį prietaisą;

p)

skaldomieji produktai tiriami iš karto po jų paruošimo. Tyrimas jokiu būdu neturėtų būti atidedamas kitai dienai.

Kai skaldomieji produktai nėra tiriami 30 minučių laikotarpiu nuo paruošimo, juos būtina nuskaidrinti šitaip. Maždaug 40 ml tūrio galutinio mėginio įpilama į matavimo cilindrą ir leidžiama nusistovėti 10 minučių. 30 ml viršnuosėdinio skysčio pašalinama, paliekant 10 ml. Šis tūris papildomas vandentiekio vandeniu iki 40 ml. Palaikius dar kartą 10 minučių, 30 ml viršnuosėdinio skysčio pašalinama, nusiurbiant ir paliekant ne daugiau kaip 10 ml mėginio tyrimui Petri lėkštelėje arba lervų skaičiavimo dubenėlyje. Matavimo cilindras perplaunamas ne daugiau kaip 10 ml vandentiekio vandens ir šios nuoplovos įpilamos į Petri lėkštelę ar lervų skaičiavimo dubenį, kuriame yra ir mėginys paskesniam tyrimui.

Jei tyrimo metu nustatoma, kad nuosėdos nėra tinkamos tyrimui, mėginys perpilamas į matavimo cilindrą, o jo tūris papildomas iki 40 ml vandentiekio vandeniu, paskui atliekama pirmiau aprašyta procedūra. Šią procedūrą galima pakartoti 2–4 kartus, kol skystis pasidaro skaidrus ir tampa tinkamas patikimam įvertinimui.

a)

peilis ar žirklės pavyzdžiams supjaustyti ar sukarpyti;

b)

lėkštelės, padalytos į 50 laukelių, kai į kiekvieną iš jų galima įdėti maždaug 2 g mėsos, arba kitos priemonės, kuriomis suteikti mėginių atsekamumo lygiavertes garantijas;

c)

mėsmalė arba elektrinis trintuvas;

d)

3 500 Thermo tipo laboratorinis maišiklis „stomacheris“;

e)

laboratorinio maišiklio „stomacherio“ plastikiniai maišeliai;

f)

kūgio pavidalo separaciniai 2 litrų talpos piltuvai, pageidautina, kad jie turėtų tefloninius apsauginius kaiščius;

g)

stovai, jungės ir gnybtai;

h)

nerūdijančio plieno 11 cm išorinio skersmens sietai, kurių akutės yra 180 mikronų, atplaišoms atsijoti;

i)

ne mažesnio kaip 12 cm vidinio skersmens sietų piltuvai;

j)

100 ml talpos stikliniai matavimo cilindrai;

k)

1–100 oC skalės 0,5 oC tikslumo termometras;

l)

vibratorius, pavyzdžiui, elektrinė skutimosi mašinėlė nuimta galvute;

m)

relė, kuria bus įjungiama ir išjungiama 1 minutės intervalu;

n)

trichinoskopas su horizontaliuoju stalu arba stereomikroskopas, apačioje turintis reguliuojamo intensyvumo išspinduliuojamos šviesos šaltinį;

o)

lervų skaičiavimo dubenėlis ir daug 9 cm skersmens Petri lėkštelių, kaip nurodyta I skyriaus 1 dalies l ir m punktuose;

p)

17,5 % druskos rūgštis;

q)

1: 10 000 NF veikimo stiprumo pepsinas (JAV nacionalinė farmakopėja), atitinkantis 1: 12 500 BP (Britanijos farmakopėja) ir iki 2 000 FIP (Fédération Internationale de Pharmacie) veikimo stiprumą;

r)

daug 10 litrų talpos dėžių prietaisams nukenksminti, pavyzdžiui, formoliu, taip pat skaldomajam skysčiui laikyti, gavus teigiamus pavyzdžių tyrimo rezultatus;

s)

iki 0,1 g tikslumo svarstyklės.

a)

Visas jungtinis mėginys (100 g mėginių vienu metu):

b)

Mažesni jungtiniai mėginiai (mažiau nei 100 mėginių):

—

Į skaldomąjį skystį įdedamas ledas (300–400 g ledo dribsnių, drožlių arba suskaldyto ledo), kad skysčio tūris padidėtų iki 2 l. Paskui skaldomasis skystis maišomas tol, kol ledas ištirpsta. Tiriant mažesnius mėginius (žr. II dalies b punktą) ledo kiekis atitinkamai sumažinamas.

—

Atvėsintas skaldomasis skystis perpilamas į 2 l talpos separacinį piltuvą, kuriame įmontuotas vibratorius ir papildomas gnybtas.

—

Sedimentacijai leidžiama vykti 30 minučių, jos metu sedimentacinis piltuvas vibruoja su pertrūkiais, t. y. po 1 minutės vibracijos daroma 1 minutės pauzė.

—

Praėjus 30 minučių, 60 ml nuosėdų mėginio skubiai perpilama į 100 ml matavimo cilindrą (užbaigus darbą, piltuvas perskalaujamas ploviklio tirpalu).

—

60 ml tūrio mėginiui leidžiama nusistovėti mažiausiai 10 minučių, po to viršnuosėdinis skystis pašalinamas išsiurbiant ir paliekama 15 ml tūrio lervų analizei.

—

Išsiurbinimui galima naudoti vienkartinį švirkštą su plastikiniu mėgintuvėliu. Mėgintuvėlis turi būti tokio ilgio, kad ne mažiau kaip 15 ml liktų matavimo cilindre, kai švirkšto jungės lieka ant cilindro kraštų.

—

Likę 15 ml įpilami į lervų skaičiavimo dubenėlį arba dvi Petri lėkšteles ir tiriami trichinoskopu arba stereomikroskopu.

—

Matavimo cilindras plaunamas 5–10 ml vandentiekio vandens ir nuoplovos pridedamos prie mėginio.

—

Suskaldyti produktai tiriami nedelsiant. Tyrimas jokiu būdu neturėtų būti atidedamas kitai dienai.

—

galutinis 60 ml mėginys įpilamas į matavimo cilindrą ir jam leidžiama nusistovėti 10 minučių; paskui 45 ml viršuosėdinio skysčio pašalinama išsiurbimo būdu, o likę 15 ml sumaišomi su 45 ml vandentiekio vandens;

—

pasibaigus paskesnei 10 minučių sedimentacijai, 30 ml viršnuosėdinio skysčio pašalima išsiurbimo būdu ir 15 ml likutis perpilamas į Petri lėkštelę ar lervų skaičiavimo dubenėlį tyrimui;

—

matavimo cilindras perplaunamas 10 ml vandentiekio vandens ir šios nuoplovos pridedamos prie Petri lėkštelėje ar lervų skaičiavimo dubenėlyje esančio mėginio paskesniam tyrimui.

a)

1 litro talpos Gelmano piltuvas, turintis 45 mm skersmens filtro laikiklį;

b)

filtro diskai, turintys 35 mikronų angų žiedo formos nerūdijančio plieno sietą (disko skersmuo – 45 mm), 1 mm storio du guminius žiedus (išorinis skersmuo – 45 mm, vidinis skersmuo – 38 mm), žiedinis sietas įstatomas tarp dviejų guminių žiedų ir suklijuojamas su jais dviem medžiagoms tinkamais klijais;

c)

3 litrų talpos Erlenmejerio kolba su šoniniu siurbimo vamzdeliu;

d)

filtravimo siurblys;

e)

mažiausiai 80 ml talpos plastikiniai maišeliai;

f)

plastikinių maišelių sandarinimo prietaisas;

g)

1: 150 000 Soksleto (Soxhlet) vienetų viename grame stiprumo renilazė.

a)

Visas jungtinis mėginys (100 mėginių vienu metu)

Žr. II skyriaus A dalies 3 pastraipos II punkto a papunktį.

b)

Mažesni jungtiniai mėginiai (mažiau kaip 100 mėginių)

Žr. II skyriaus A dalies 3 pastraipos II punkto b papunktį.

a)

Į skaldomąjį skystį įdedamas ledas (300–400 g ledo dribsnių, drožlių arba suskaldyto ledo), kad skysčio tūris padidėtų iki 2 litrų. Tiriant mažesnius jungtinius mėginius ledo kiekis atitinkamai sumažinamas.

b)

Skaldomasis skystis maišomas, kol ištirpsta ledas. Atvėsintas skaldomasis skystis paliekamas trumpiausiai 3 minutes lervoms susisukti.

c)

Gelmano piltuvas su filtro laikikliu ir filtro disku užmaunamas ant Erlenmejerio kolbos, sujungtos su filtravimo siurbliu.

d)

Skaldomasis skystis pilamas į Gelmano piltuvą ir filtruojamas. Besibaigiant filtravimui, skaldomasis skystis perleidžiamas pro filtrą siurbiant filtravimo siurbliu. Siurbimą būtina nutraukti prieš išdžiūstant filtrui, t. y. kai piltuve telieka 2–5 ml skysčio.

e)

Perfiltravus skaldomąjį skystį, išimamas filtro diskas ir skystis supilamas į 80 ml talpos plastikinį maišelį, į kurį įpilama 15–20 renilazės tirpalo. Renilazės tirpalas paruošiamas 2 g renilazės ištirpinant 100 ml vandentiekio vandens.

f)

Plastikinis maišelis dukart sandarinamas ir įdedamas tarp „stomacherio“ išorinio ir vidinio maišelių.

g)

„Stomacheriui“ leidžiama dirbti tris minutes, kai jame maišomas visas arba dalinis jungtinis mėginys.

h)

Praėjus trims minutėms, plastikinis maišelis su filtro disku ir renilazės tirpalu išimamas iš „stomacherio“ ir prakerpamas žirklėmis. Skystas turinys įpilamas į Petri lėkštelę ar lervų skaičiavimo dubenėlį. Maišelis išplaunamas 5–10 ml vandens, kuris paskui įpilamas į lervų skaičiavimo dubenėlį tyrimui trichinoskopu arba Petri lėkštelę tyrimui stereomikroskopu.

(i)

Skaldomieji produktai tiriami vos tik gauti. Tyrimas jokiu būdu neatidedamas kitai dienai.

a)

peilis arba žirklės mėginiams supjaustyti arba sukarpyti;

b)

lėkštelės, padalytos į 50 laukelių, kai į kiekvieną laukelį galima įdėti maždaug 2 g mėsos, arba kitos priemonės, teikiančios reikiamas mėginių atsekamumo lygiavertes garantijas;

c)

Trichomatic 35 ® tipo trintuvas su įmontuota filtravimo įranga;

d)

8,5 ± 0,5 % druskos rūgštis;

e)

skaidrūs 50 mm skersmens ir 14 mikronų poras turintys polikarbonatiniai membraniniai filtrai;

f)

1: 10 000 NF veikimo stiprumo pepsinas (JAV nacionalinė farmakopėja), atitinkantis 1: 125 000 BP (Britanijos farmakopėja) ir iki 2 000 FIP (Fédération Internationale de Pharmacie) veikimo stiprumą;

g)

0,1 g tikslumo svarstyklės;

h)

žnyplės plačiu galu;

i)

daug mažiausiai 5 cm ilgio šoninę kraštinę turinčių objektinių stiklelių arba daug bent 6 cm skersmens Petri lėkštelių, apačioje sužymėtų žymekliu į 10 × 10 mm tyrimo kvadratinius laukelius;

j)

(sterko)mikroskopas, apačioje turintis reguliuojamo intensyvumo išspinduliuojamos šviesos šaltinį (15–60 kartų didinantis), arba trichinoskopas su horizontaliuoju stalu;

k)

skystų atliekų indas;

l)

daug 10 litrų talpos dėžių prietaisams nukenksminti, pavyzdžiui, formoliu, taip pat skaldomajam skysčiui laikyti, gavus teigiamus pavyzdžių tyrimo rezultatus;

m)

1–100 oC skalės 0,5 oC tikslumo termometras.

a)

Trintuvas su įmontuota filtravimo įranga sujungiamas su atliekų vamzdeliu ir vamzdelis nukreipiamas į skystų atliekų indą.

b)

Įjungus trintuvą, prasideda kaitinimas.

c)

Prieš tai darant, reakcinės kameros dugne esantį dugninį vožtuvą reikia atidaryti ir uždaryti.

d)

Pridedama pagal 2 punktą iš kiekvieno atskiro mėginio (25–30 oC temperatūroje) paimtų iki 35 mėginių, kurių kiekvieno masė yra maždaug 1 g. Įsitikinama, kad didesni sausgyslių gabaliukai pašalinami, nes jie gali užkimšti membraninį filtrą.

e)

Pripilama (apytiksliai 400 ml) vandens iki reakcinės kameros, sujungtos su trintuvu, krašto.

f)

30 ml 8,5 % druskos rūgšties pripilama iki mažesnės skysčiams skirtos kameros krašto.

g)

Membraninis filtras uždengiamas rupesniu filtru ir įdedamas į filtravimo įrangoje esantį filtro laikiklį.

h)

Galiausiai pridedama 7 g pepsino. Šio eiliškumo privalu griežtai laikytis, kad pepsinas nesuirtų.

i)

Uždaromi reakcinės ir skysčiams skirtos kamerų dangteliai.

j)

Pasirenkamas skaldymo laikas. Trumpas skaldymo laikas (5 minutės) nustatomas, kai mėginiai gauti iš normalus skerdimo amžiaus kiaulių, ir ilgesnis laikas (8 minutės) kitiems mėginiams.

k)

Paspaudus trintuvo paleidimo mygtuką, prasideda paskirstymo procesas ir automatiškai prasideda skaldymas, o paskui filtravimas. Praėjus 10–13 minučių procesas baigiasi ir automatiškai sustoja.

l)

Įsitikinus, kad kamera tuščia, atidaromas reakcinės kameros dangtelis. Jei kameroje likę putų arba kokio nors skaldomojo skysčio, kartojama procedūra, kaip nurodyta V dalyje.

a)

Filtro laikiklis išimamas ir membraninis filtras perkeliamas ant objektinio stiklelio ar į Petri lėkštelę.

b)

Membraninis filtras tiriamas (sterko)mikroskopu arba trichinoskopu.

a)

Gavus teigiamą rezultatą, du trečdaliai trintuvo reakcinės kameros pripildomi verdančio vandens. Paprastai vandentiekio vanduo pilamas į jungiančiąją skysčiams skirtą kamerą, kol apsemiamas apatinis daviklis. Paskui vyksta automatinis valymas. Filtro laikiklis ir bet kuri kita įranga nukenksminami, pavyzdžiui, formoliu.

b)

Užbaigus dienos darbą, trintuvo skysčiams skirta kamera pripildoma vandens ir atliekamas standartinis prietaiso darbo ciklas.

a)

uždaromas reakcinės kameros dugne esantis dugninis vožtuvas;

b)

pašalinamas filtro laikiklis ir membraninis filtras perkeliamas ant objektinio stiklelio ar Petri lėkštelės;

c)

į filtro laikiklį įdedamas naujas membraninis filtras ir pritvirtinamas prie laikiklio;

d)

trintuvo skysčio kamera pripildoma vandens tiek, kad būtų apsemiamas apatinis daviklis;

e)

vykdomas automatinis valymo ciklas;

f)

valymo ciklui pasibaigus, atidaromas reakcinės kameros dangtelis ir patikrinama, ar liko skysčio;

g)

jei kamera tuščia, pašalinamas filtro laikiklis, o membraninis filtras perkeliamas ant objektinio stiklelio ar Petri lėkštelės žnyplėmis;

h)

abu membraniniai filtrai tiriami, kaip aprašyta C dalies 3 pastraipos II punkte. Jei filtrų negalima ištirti, kartojamas visas skaldymo procesas, atliekant ilgesnį skaldymą, kaip aprašyta C dalies 3 pastraipos I punkte.

a)

kaitinamąją lempą turintis ir 30–40 arba 80–100 kartų didinantis trichinoskopas arba stereomikroskopas, kurio apačioje yra reguliuojamo intensyvumo šviesą išspinduliuojantis šaltinis;

b)

kompresorius – slėginė stiklinė, sudaryta iš dviejų stiklinių plokštelių (kurių kiekviena padalyta į vienodo ploto laukelius);

c)

mažos išlenktos žirklės;

d)

mažos žnyplės;

e)

mėginių pjaustymo peilis;

f)

mažos sunumeruotos dėžutės, skirtos mėginiams atskirai laikyti;

g)

lašinimo pipetė;

h)

acto rūgšties stiklinė ir kalio hidroksido tirpalo stiklinė bet kokiam kalkėjimui šalinti ir džiovintai mėsai minkštinti.

a)

tiriant namines kiaules tokie mėginiai imami iš abiejų diafragmos atramų prie perėjimo į raumeninę dalį;

b)

tiriant šernus mėginiai imami iš abiejų diafragmos atramų prie perėjimo į raumeninę dalį ir, papildomai, iš žando, apatinės kojos dalies raumenų, tarpšonkaulinių raumenų ir liežuvio raumenų, iš kiekvieno gyvūno iš viso imama po šešis mėginius;

c)

jei mėginių neįmanoma paimti iš tam tikrų raumenų, iš pasiekiamų raumenų iš viso imami 4 mėginiai;

d)

tiriant mėsos gabalus keturi riešuto dydžio mėginiai imami iš skersaruožių raumenų, jei įmanoma, neturinčių riebalų, iš keturių skirtingų atskiro gabalo vietų, jei įmanoma, arčiau kaulų ir sausgyslių.

a)

Paprastai kompresorius pripildomas 1,0±0,1 g mėsos, paprastai tai lygu 28 avižos grūdo dydžio gabaliukams. Jeigu reikia, naudojamasi dviem kompresoriais, kuriuos ištyrimui sudedama 56 avižos grūdo dydžio mėsos gabaliukai.

b)

Jei naminės kiaulės turi abi diafragmos atramas, Trichinella tiriantis inspektorius atpjauna po 28 avižos grūdo dydžio gabaliukus nuo kiekvienos iš minėtų dalių, paimtų visoje skerdenoje, taip susidaro iš viso 56 gabaliukai.

c)

Jei tėra tik viena diafragmos atrama, 56 gabaliukai atpjaunami skirtingose vietose, jei įmanoma, prie perėjimo į raumeninę dalį.

d)

Iš kitų keturių šerno raumenų paimti mėginiai supjaustomi kiekvienas į 7 avižos grūdo dydžio gabaliukus, taip susidaro iš viso 28 papildomi gabaliukai.

e)

Paskui Trichinella tiriantis inspektorius suspaudžia 56 (arba 84) gabaliukus tarp stiklo plokštelių, kad būtų gaunamas aiškus atspaudas ant objektinio stiklelio.

f)

Jei tiriamų mėginių mėsa yra sausa ar sena, prieš spaudžiant preparatus būtina suminkštinti 10–20 minučių pamerkiant į kalio šarmo ir vandens mišinį, paruoštą atitinkamai santykiu 1: 2.

g)

Iš kiekvieno mėsos gabalo mėginio Trichinella tiriantis inspektorius atpjauna po 14 avižos grūdo dydžio gabaliukų, taip susidaro iš viso 56 gabaliukai.

h)

Mikroskopinį tyrimą būtina atlikti lėtai ir kruopščiai peržiūrint kiekvieną preparatą, kai prietaisas didina 30–40 kartų.

i)

Jei trichinoskopinio tyrimo metu nustatomos įtariamos zonos, jas būtina ištirti naudojant galingesnį trichinoskopą (didinantį 80–100 kartų).

j)

Kai rezultatas neaiškus, kartojamas kitų mėginių ir ant objektinio stiklelio esančių preparatų tyrimas, kol gaunama reikalinga informacija. Trichinoskopinis tyrimas atliekamas ne trumpiau kaip šešias minutes.

k)

Į trumpiausią tyrimui atlikti būtiną laiką neįskaitomas laikas, būtinas mėginiams paimti ir preparatams paruošti.

l)

Apskritai trichinoskopinį tyrimą atliekantis asmuo per dieną privalo ištirti ne daugiau kaip 840 gabaliukų, o tai atitinka 15 naminių kiaulių ir 10 šernų tyrimą.

a)

Jau užšaldyta mėsa turi būti toliau laikoma užšaldyta.

b)

Šaldymo patalpos techninė įranga ir energijos tiekimas turi būti tokie, kad pageidaujama temperatūra greitai būtų pasiekiama ir palaikoma visose patalpose vietose ir visoje mėsoje.

c)

Prieš užšaldymą būtina pašalinti izoliuojančiąją pakuotę, išskyrus tą atvejį, kai mėsa yra reikiamoje temperatūroje atgabenama į šaldymo patalpą arba kai mėsa supakuota taip, kad pakuotė netrukdo pasiekti reikiamą temperatūrą per nurodytą laiką.

d)

Siuntas šaldymo patalpoje reikia laikyti atskirai ir užrakintas.

e)

Būtina užregistruoti kiekvienos siuntos atgabenimo į šaldymo patalpą datą ir laiką.

f)

Šaldymo patalpoje turi būti ne mažesnė kaip –25 oC temperatūra. Ją būtina matuoti kalibruotais termoelektriniais prietaisais ir nuolatos registruoti. Jos negalima matuoti tiesioginiame šalto oro sraute. Prietaisai turi būti laikomi užrakinti. Temperatūros lentelėse turi būti pateikti mėsos tikrinimo registre esantys atitinkami duomenys apie įvežimą, užšaldymo pradžios ir pabaigos datą bei laiką, užrašytus šiuos duomenis būtina saugoti vienerius metus.

g)

Mėsą, kurios skersmuo arba storis siekia iki 25 cm, būtina šaldyti nepertraukiant ne mažiau kaip 240 valandų, o mėsą, kurios skersmuo arba storis siekia 25–50 cm, būtina šaldyti nepertraukiant ne mažiau kaip 480 valandų. Šis šaldymo procesas netaikomas, kai mėsa yra storesnė arba jos skersmuo yra didesnis. Šaldymo laikas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai temperatūra šaldymo patalpoje pasiekia f punkte nurodytą lygį.

a)

mėsą, kurios skersmuo ar storis yra iki 15 cm, būtina užšaldyti, esant vienam iš šių laiko ir temperatūros derinių:

b)

mėsą, kurios skersmuo arba storis siekia 15–50 cm, būtina užšaldyti, esant vienam iš šių laiko ir temperatūros derinių:

Temperatūra šaldymo patalpoje turi būti ne aukštesnė nei pasirinktoji inaktyvacijos temperatūra. Ją būtina matuoti kalibruotais termoelektriniais prietaisais ir nuolatos registruoti. Jos negalima matuoti tiesioginiame šalto oro sraute. Prietaisai turi būti laikomi užrakinti. Temperatūros lentelėse turi būti pateikti mėsos patikrinimo registre esantys atitinkami duomenys apie įvežimą, taip pat užšaldymo pradžios ir pabaigos datą bei laiką, užrašytus šiuos duomenis būtina išsaugoti vienerius metus.

Kai naudojamasi šaldymo tuneliais ir griežtai nesilaikoma pirmiau išdėstytos tvarkos, maisto verslo subjektas privalo sugebėti įrodyti kompetentingai institucijai, kad alternatyvus Trichinella parazitų kiaulių mėsoje naikinimo metodas yra veiksmingas.

a)

1 metodo a–e punktuose išvardytų nuostatų laikomasi, atsižvelgiant į šiuos laiko ir temperatūros derinius:

b)

Temperatūra matuojama kalibruotais termoelektriniais prietaisais ir nuolatos registruojama. Termometras įterpiamas į kalibruotos mėsos gabalą, ne mažesnį už užšaldymui skirtos mėsos storiausią gabalą. Šį gabalą būtina laikyti pačioje nepalankiausioje šaldymui šaldymo patalpos vietoje, atitolinant jį nuo šaldymo įrangos ar tiesioginio šalto oro srauto. Prietaisai turi būti laikomi užrakinti. Temperatūros lentelėse būtina pateikti mėsos patikrinimo registre esančius atitinkamus duomenis apie įvežimą, taip pat užšaldymo pradžios ir pabaigos datą bei laiką, šią užrašytą informaciją būtina saugoti vienerius metus.

a)

mažiausiai 10 g mėginiai imami iš arklių liežuvio ar žando raumens ir iš šernų priešakinės kojos, liežuvio ar diafragmos raumens;

b)

jeigu arkliai neturi šių raumenų, didesnis mėginys imamas iš diafragmos atramos prie perėjimo į raumeninę dalį. Raumenyje neturi nebūti jungiamojo audinio ir riebalų;

c)

mažiausiai 5 g mėginys suskaldomas I priedo I skyriuje nurodytu pamatiniu aptikimo metodu arba II skyriuje nurodytu lygiaverčiu metodu. Kiekvieno skaldymo atveju bendra tiriamojo audinio masė turi neviršyti 100 g skaldant I skyriuje nurodytu metodu ir II skyriuje nurodytais A ir B metodais ir 35 g – II skyriuje nurodytu C metodu;

d)

kai gaunamas teigiamas rezultatas, atliekamas paskesnis 50 g mėginio nepriklausomas tyrimas;

e)

nepažeidžiant gyvūnų rūšių apsaugos taisyklių, visa medžiojamųjų gyvūnų, išskyrus šernus, tokių kaip lokiai, plėšrieji žinduoliai (įskaitant jūrinius žinduolius) ir ropliai, mėsa turi būti ištirti imant 10 g raumens mėginį įprastose parazitavimo vietose arba didesnius mėginius, jei tų vietų nėra. Įprastos parazitavimo vietos:

f)

skaldymo laikotarpis turi būti pakankamas, kad užtikrintų šių gyvūnų audinių skaldymą, bet neturi viršyti 60 minučių.

A.

Siekdami ūkių oficialaus pripažinimo neužkrėstais Trichinella, maisto verslo subjektai privalo laikytis šių reikalavimų:

B.

Kompetentingos institucijos Trichinella neužkrėstais pripažintų ūkių maisto verslo subjektai praneša kompetentingai institucijai, jeigu daugiau nebesilaikoma A punkto reikalavimų, arba apie bet kokį kitą pokytį, dėl kurio gali pakisti Trichinella neužkrėsto ūkio statusas.

A.

Valstybių narių, kuriose per pastaruosius 10 metų buvo nustatyta naminių kiaulių užkrėtimo Trichinella atvejų, kompetentingos institucijos gali pripažinti ūkį neužkrėstu Trichinella, jeigu:

B.

Valstybių narių, kuriose per pastaruosius 10 metų nebuvo nustatyta naminių kiaulių užkrėtimo Trichinella atvejų, kompetentingos institucijos gali pripažinti ūkį neužkrėstu Trichinella, jeigu:

laikomasi A dalies d punkte nurodyto reikalavimo.

C.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti pripažinti ūkių kategoriją neužkrėsta Trichinella, kai laikomasi visų šių sąlygų:

D.

Be reikalavimų, nustatytų Direktyvos 2003/99/EB IV priede, pradinėje ataskaitoje ir paskesnėse Komisijai skirtose metinėse ataskaitose pateikiama ši informacija: