32003R1981

Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1981/2003

2003 m. spalio 21 d.

įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS), susijusias su duomenų rinkimo vietoje aspektais ir trūkstamų reikšmių priskyrimo procedūromis

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1177/2003 dėl Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES-SPGS) [1], ypač į 15 straipsnio 2 dalies e punktą,

kadangi:

(1) Reglamentu (EB) Nr. 1177/2003 buvo sukurt bendra sistema, skirta Bendrijos statistinių duomenų apie pajamas ir gyvenimo sąlygas sistemingam parengimui, apimanti palyginamus ir savalaikius skerspjūvio ir išilginio pjūvio duomenis apie pajamas ir apie skurdo bei socialinės atskirties lygį ir sudėtį nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygiais.

(2) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1177/2003 15 straipsnio 2 dalies e punktą yra būtinos įgyvendinimo priemonės, turinčios suderinti metodus ir apibrėžimus, susijusius su duomenų rinkimo vietoje aspektais ir trūkstamų reikšmių priskyrimo procedūromis.

(3) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Duomenų rinkimo vietoje aspektai, įskaitant namų ūkio ir asmens identifikavimo numerius, taisyklės ir gairės pakeitimo ir priskyrimo procedūroms taikyti, yra tokie, kokie nustatomi priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. spalio 21 d.

Komisijos vardu

Pedro Solbes Mira

Komisijos narys

[1] OL L 165, 2003 7 3, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. APIBRĖŽIMAI

Šiame reglamente ES-SPGS išilginio pjūvio komponentams taikomi tokie apibrėžimai:

a) Pirminė imtis: reiškia namų ūkių ar asmenų imtį, kai ji atrenkama įtraukimui į ES-SPGS.

b) Imties asmenys: reiškia visus namų ūkio narius arba jų poaibį pirminėje imtyje, kurie yra didesnio nei tam tikras amžius.

c) Amžiaus riba, naudojama imties asmenims apibrėžti:

Ketverių metų grupėje ši amžiaus riba yra ne didesnė kaip 14 metų. Valstybėse, kuriose ketverių metų grupėje naudojama adresų ar namų ūkių imtis, visi 14 metų ir vyresni namų ūkio nariai pirminėje imtyje yra imties asmenys. Valstybėse, kuriose ketverių metų grupėje naudojama asmenų imtis, tai reiškia mažiausiai vieno tokio asmens atrinkimą iš namų ūkio.

Pirmiau minėta minimali amžiaus riba yra žemesnė, jei grupės trukmė ilgesnė. Jei grupės trukmė viršija aštuonis metus, bet kokio amžiaus nariai pirminėje imtyje yra imties asmenys; kaip imties asmenys įtraukiami ir vaikai, gimę imties moterims per laikotarpį, kurį motina yra panelyje.

d) Imties namų ūkis: reiškia namų ūkį, kurį sudaro mažiausiai vienas imties asmuo. Imties namų ūkis įtraukiamas į ES-SPGS išsamiai informacijai rinkti ar rengti, jei jame yra mažiausiai vienas 16 metų ar vyresnis imties asmuo.

e) Kartu gyvenantys (ne imties) asmenys: visi esami imties namų ūkio asmenys, išskyrus tuos, kurie pirmiau apibrėžti kaip imties asmenys.

f) Esami namų ūkio nariai: reiškia esamus namų ūkio narius duomenų rinkimo ar rengimo metu. Sąlygos, kuriomis asmuo klasifikuojamas kaip namų ūkio narys, nustatytos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1980/2003 [1] dėl apibrėžimų ir jų atnaujinimo I priede.

g) Buvęs namų ūkio narys: reiškia asmenį, kuris nėra esamas namų ūkio narys ir nebuvo įregistruotas kaip namų ūkio narys tame namų ūkyje ankstesnio tyrimo metu, bet kuris gyveno namų ūkyje mažiausiai tris mėnesius per tiriamąjį pajamų laikotarpį.

h) Visas namų ūkis:

Imties namų ūkis laikomas visu (pilnu), jei jis lieka vienu namų ūkiu nesuformuodamas papildomo namų ūkio ir tas namų ūkis neišnyksta, net jei palyginti su ankstesniu tyrimu buvo pokyčių jo sudėtyje dėl mirčių, išvykstančių iš aprėpties narių ar namų ūkį paliekančių kartu gyvenančių asmenų, prie namų ūkio prisijungiančių žmonių ar gimimų.

i) Pirminis (atskilęs) namų ūkis

Tyrimo x imties namų ūkis laikomas "skilusiu", jei jo tyrimo x imties asmenys tyrimo x + 1 metu gyvena daugiau nei viename privačiame namų ūkyje nacionalinėse teritorijose, įtrauktose į tikslinę populiaciją.

Įvykus skilimui, vienas (ir tik vienas) iš susidariusių namų ūkių apibrėžiamas kaip "pirminis" namų ūkis, o vienas ar daugiau kitų vadinami "atskilusiais" namų ūkiais.

Siekiant atskirti "pirminį" ir "atskilusį" namų ūkius, naudojamas toks metodas:

- jei kuris nors tyrimo x imties asmuo dar gyvena tuo pačiu adresu kaip ir praėjusio tyrimo metu, jo (jos) namų ūkis apibrėžiamas kaip "pirminis" namų ūkis. Visi imties asmenys, kurie išsikėlė, sudaro vieną ar daugiau "atskilusių" namų ūkių,

- jei nė vienas imties asmuo nebegyvena praėjusio tyrimo adresu, tuomet namų ūkis imties asmens, kuris turėjo žemiausią asmens numerį praėjusio tyrimo registre, laikomas pirminiu namų ūkiu. Jei to asmens nebėra gyvo arba jo nebėra privačiame namų ūkyje tikslinės populiacijos nacionalinėje teritorijoje, pirminis namų ūkis yra namų ūkis imties asmens, turinčio žemiausią asmens numerį.

j) Susiliejimas

Imties asmenys iš ankstesniame tyrime skirtingų imties namų ūkių kartu sukuria naują namų ūkį.

ES-SPGS skerspjūvio ir išilginio pjūvio komponentui taikomas toks apibrėžimas:

k) Asmens numeris: reiškia, numerį, "namų ūkio registre" priskirtą asmeniui pirmą kartą, kai jis arba ji registruojamas kaip namų ūkio narys. Skerspjūvio komponente bei naujuose namų ūkiuose išilginio pjūvio komponente jis turėtų atitikti to asmens linijinę padėtį "namų ūkio registre".

2. IDENTIFIKAVIMO NUMERIAI ASMENIMS IR NAMŲ ŪKIAMS

2.1. Namų ūkio identifikavimo numeris

1. Skerspjūvio komponente namų ūkio fiksuotas identifikavimo numeris (IN) yra eilės numeris.

2. Išilginio pjūvio komponente namų ūkio identifikavimo numeris (IN) yra sudaromas iš namų ūkio numerio ir skilimo numerio. Namų ūkio numeris yra eilės numeris. Skilimo numeris pirmajame tyrime visada turi vertę "00".

Jei namų ūkis lieka visas, jis išlaiko tą patį namų ūkio numerį ir skilimo numerį visuose tyrimuose.

Jei įvyksta skilimas, pirminis namų ūkis išlaiko namų ūkio numerį ir skilimo numerį visuose tyrimuose. Kiti namų ūkiai, t. y. atskilę namų ūkiai, turi tą patį namų ūkio numerį, tačiau jiems priskiriamas kitas atskiras skilimo numeris pagal eilę.

Jei du imties namų ūkiai susilieja, jei naujas namų ūkis lieka ankstesniu adresu, jis išlaiko namų ūkio numerį ir skilimo numerį namų ūkio, buvusio tuo adresu ankstesnio tyrimo metu. Jei naujasis namų ūkis gyvena nauju adresu, naudojamas namų ūkio numeris ir skilimo numeris to imties asmens, kuris dabar turi žemiausią asmens numerį "namų ūkio registre".

2.2. Asmens identifikavimo numeris

1. Skerspjūvio ir išilginio pjūvio komponentuose asmens identifikavimo numeris sudaromas iš namų ūkio ir asmens numerio.

2. Išilginio pjūvio komponente asmens numeris bet kokiam naujam asmeniui namų ūkyje sudaromas pridedant 1 prie didžiausio naudojamo asmens numerio, visiems tyrimo metams ir namų ūkio.

3. Išilginio pjūvio komponentui namų ūkio IN yra namų ūkio identifikavimo numeris namų ūkio, kuriame tas asmuo pirmą kartą pasirodo grupėje.

4. Išilginio pjūvio komponente asmens IN lieka fiksuotas per visą laikotarpį, kai tas asmuo yra tyrime.

3. RINKTINA INFORMACIJA

1. Pirminiame namų ūkyje renkama visa informacija, reikalaujama esamiems namų ūkio nariams, pagrindinė informacija buvusiems namų ūkio nariams ir pagrindinė informacija apie namų ūkio narius ankstesniame tyrime, kurie nebėra namų ūkio nariai.

2. Atskilusiame namų ūkyje renkama tik išsami informacija, reikalaujama esamiems namų ūkio nariams.

3. Išsami informacija, reikalaujama esamiems namų ūkio nariams, pagrindinė informacija buvusiems namų ūkio nariams ir pagrindinė informacija apie namų ūkio narius ankstesniame tyrime, kurie nebėra namų ūkio nariai, nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1983/2003 [2] tikslinių pirminių kintamųjų sąraše.

4. Jei imties asmuo yra tyrime ilgiau nei vienerius metus, įgyjama informacija apie tai, ar tas asmuo liko gyventi tuo pačiu adresu, ar persikėlė į kitą adresą nei gyveno praėjusiais metais.

4. NAMŲ ŪKIO ANKETOS RESPONDENTAS

1. Apklausos informaciją apie visą namų ūkį ir bendrą informaciją apie kiekvieną namų ūkio narį pateikia namų ūkio nariai (vienas ar daugiau). Namų ūkio respondentas pasirenkamas pagal tokius prioritetus:

- 1 prioritetas: tai asmuo, atsakingas už apgyvendinimą,

- 2 prioritetas: 16 metų ar vyresnis namų ūkio narys, galintis geriausiai teikti informaciją.

2. Antrame ir paskesniuose ES-SPGS išilginio pjūvio komponentuose namų ūkio respondentas pasirenkamas pagal tokį prioritetų sąrašą:

- 1 prioritetas: namų ūkio respondentas ankstesniame tyrime,

- 2 prioritetas: 16 metų ar vyresnis "imties asmuo", teikiant prioritetą asmeniui, kuris atsakingas už apgyvendinimą arba gali geriausiai teikti informaciją,

- 3 prioritetas: 16 metų ar vyresnis "ne imties asmuo".

5. IMTIES ĮGYVENDINIMAS

1. Visos valstybės narės laikosi deramų procedūrų maksimaliems atsakymų rodikliams pasiekti pagal jų turimą "geriausią praktiką". Apklausinio tyrimo atveju atliekami mažiausiai trys pakartotiniai raginimai, ir tik po to namų ūkis ar individas pripažįstami neatsakančiais, išskyrus atvejus, kai yra įtikinamų priežasčių (pvz., galutinis atsisakymas bendradarbiauti, aplinkybės, keliančios pavojų apklausėjo saugumui ir t. t.), dėl kurių neįmanoma to padaryti.

2. ES-SPGS grindžiamas tikimybinės imties atrinkimu ir įgyvendinimu. Pagal taisyklę, tyrime išvardyti vienetai yra lygiai tokie pat vienetai, kurie buvo atrinkti šiam tikslui pagal imties modelį, t. y. jie nepakeičiami kitais vienetais.

3. Įrašai laikomi apie kiekvieno imčiai atrinkto namų ūkio ir asmens rezultatą, skiriantys i) reikalavimus atitinkančius vienetus, kurie sėkmingai išvardyti, ii) reikalavimus atitinkančius vienetus, kurie nebuvo sėkmingai išvardyti, iii) atrinktus vienetus, kurie išaiškėjo nesą tinkami tyrimui, ir iv) nesėkmingai išvardytus vienetus, kai tinkamumo statusas negalėjo būti nustatytas. Negalėjimo sėkmingai išvardyti reikalavimus atitinkančius vienetus priežastys registruojamos, identifikuojant bent jau pagrindines kategorijas, pvz., nepavyko susisiekti, atsisakymas ar negalėjimas atsakyti (pvz., dėl ligos). Taip pat registruojamos aplinkybės vienetų, kurie išaiškėjo nesą tinkami arba kurie yra neaiškioje tinkamumo kategorijoje.

4. Pakaitinių rodiklių norma pajamų asmeniniams kintamiesiems ir bet kokiems kintamiesiems, kurių reikalaujama bent vienam 16 metų ar vyresniam namų ūkio nariui turi būti kiek galima labiau ribota.

5. Skerspjūvio komponente ir pirmaisiais metais kiekvienos grupės, sudarančios išilginio pjūvio komponentą, kontroliuojami pakeitimai gali būti leidžiami tik jei atsakymų koeficientas yra žemesnis nei 60 % ir iškyla viena iš tokių situacijų:

- su adresu nesusisiekta, nes negalima nustatyti jo buvimo vietos ar pas jį patekti,

- su adresu susisiekta, tačiau apklausa neįvykdyta, nes namų ūkis atsisakė bendradarbiauti, visas namų ūkis laikinai išvykęs arba namų ūkis negali atsakyti.

Neleidžiama atlikti pakeitimų antrame ir paskesniuose tyrimuose grupės išilginio pjūvio komponente.

Laikomasi procedūrų, turinčių užtikrinti, kad pakeitimo procesas yra kiek įmanoma labiau kontroliuojamas. Tai apima naudojimą modelio, kuris užtikrina, kad pakaitalai atrenkami taip, kad tiksliai atitiktų svarbias pakeistųjų vienetų charakteristikas. Pakeitimas leidžiamas tik po specialių pastangų įtikinti atsisakančiuosius ir po tinkamai suplanuotų pakartotinių raginimų kitiems nerespondentams. Namų ūkio negalima pakeisti kitu ne imties namų ūkiu, esančiu tuo pačiu adresu.

6. TYRIMO TRUKMĖ IR LAIKO PLANAVIMAS

1. Intervalas tarp tiriamo pajamų laikotarpio pabaigos ir konkretaus respondento apklausos laiko turi būti, jei įmanoma, ne ilgesnis kaip aštuoni mėnesiai. Tai taikoma ir namų ūkio, ir asmens imtims, nepaisant to, ar naudojamas tiriamas laikotarpis yra fiksuotas kalendorinėmis datomis visai imčiai, ar tai yra slenkantis tiriamas laikotarpis, nustatomas pagal to namų ūkio ar asmens apklausos laiką.

2. Išimties iš 1 pastraipos tvarka, jei pajamų kintamieji renkami iš registrų, intervalas tarp tiriamo pajamų laikotarpio ir apklausos laiko esamiems kintamiesiems turi būti ne ilgesnis kaip 12 mėnesiai.

3. Jei visi duomenys renkami tiesioginės apklausos būdu ir naudojamas fiksuotas tiriamas pajamų laikotarpis, jei įmanoma, visa imties duomenų rinkimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 4 mėnesiai.

4. Jei visi duomenys renkami tiesioginės apklausos būdu, naudojant slenkantį tiriamąjį pajamų laikotarpį, ir tiesioginės apklausos trukmė ilgesnė nei trys mėnesiai, visa metinė imtis dalijama apytiksliai lygiai tarp tiesioginės apklausos mėnesių. Tokiu atveju visa tiesioginės apklausos trukmė skerspjūvio komponentui ir kiekvienam išilginio pjūvio komponento tyrimui negali būti ilgesnė nei 12 mėnesių.

5. Išilginio pjūvio komponentui intervalas tarp duomenų rinkimo ar rengimo apie atitinkamą vienetą (namų ūkio ar asmens) vienas po kitos einančių tyrimų turi būti kiek galima arčiau 12 mėnesių.

7. PRISKYRIMO PROCEDŪROS

7.1. Trūkstamų duomenų tipai

1. Aprėpties ir imties atrinkimo klaidos: pvz., jei vienetai tikslinėje gyventojų grupėje nėra atstovaujami imties schemoje arba jei iškreipiamos vieneto atrinkimo tikimybės, arba įvyksta imties atrinkimo klaidos.

2. Vieneto neatsakymai: reiškią informacijos apie visus vienetus (namų ūkius ir (arba) asmenis), atrinktus į imtį, nebuvimą.

3. Dalinis vieneto neatsakymas: tai situacija, kai išvardijami kai kurie, tačiau ne visi namų ūkio nariai, atrinktini ir atrinkti individualiai apklausai.

4. Neatsakymas pagal kai kuriuos elementus: reiškia situaciją, kai imties vienetas buvo sėkmingai išvardytas, tačiau buvo gauta ne visa reikiama informacija.

7.2. Priskyrimo procedūros charakteristikos

Duomenims gali būti taikomi du metodai (galima naudoti ir jų kombinaciją):

- priskyrimas: reiškia trūkstamos informacijos generavimą remiantis statistiniais ryšiais, būdingais duomenų grupei,

- modeliavimas: naudojami esminiai ryšiai ir informacija, nebūdingi duomenų grupei.

Duomenims taikoma procedūra turėtų padėti išlaikyti kintamųjų variaciją ir koreliaciją tarp jų. Metodai, kai priskiriamose vertėse yra numatytas "paklaidos komponentas", turi būti labiau teiktini nei metodai, kai tiesiog priskiriama numatyta vertė.

Metodai, kuriuose atsižvelgiama į koreliacijos struktūrą (arba kitus bendro kintamųjų paskirstymo bruožus) yra labiau teiktini nei ribinis ar vertinimo pagal vieną požymį metodas.

[1] OL L 298, 2003 11 17, p. 1.

[2] OL L 298, 2003 11 17, p. 34.

--------------------------------------------------