32002D0837

Tarybos sprendimas

2002 m. rugsėjo 30 d.,

priimantis konkrečią mokslo tyrimų ir mokymo branduolinės energijos srityje programą (Euratomas) (2002-2006 m.)

(2002/837/Euratomas)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 7 straipsnio pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi:

(1) Sprendimu Nr. 2002/668/Euratomas [4] Taryba priėmė Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) šeštąją pamatinę branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programą, taip pat prisidedančią prie Europos mokslo tyrimų srities kūrimo (2002-2006 m.) (toliau — pamatinė programa); ši programa turi būti įgyvendinama vykdant mokslo tyrimų ir mokymo programą (-as), sudarytas pagal Sutarties 7 straipsnį, nustatantį išsamias jų įgyvendinimo taisykles, apibrėžiančias trukmę ir numatančias priemones, kurios, manoma, yra būtinos programai įgyvendinti.

(2) Įmonių, mokslo tiriamųjų centrų ir universitetų dalyvavimo įgyvendinant pamatinę programą taisyklės (toliau — dalyvavimo taisyklės) turėtų būti taikomos šiai programai.

(3) Komisijos administracinės išlaidos šiai programai įgyvendinti atspindi didelį darbuotojų skaičių, komandiruotų į valstybių narių laboratorijas ir tarptautinio termobranduolinio reaktoriaus (ITER) projektui.

(4) Iki tarptautinių derybų dėl ITER pabaigos ir galimo sprendimo dėl bendro jo įgyvendinimo, turi būti išlaikytas Europos bendrijos vadovavimas tiriant branduolių sintezę.

(5) Ši programa atveriama dalyvauti šalims, šiuo tikslu sudariusioms reikiamas sutartis; ji taip pat, išskyrus branduolių sintezės tyrimo atvejus, atveriama — projektų lygyje ir abipusės naudos pagrindu — trečiųjų šalių bei tarptautinėms organizacijoms, norinčioms dalyvauti moksliniame bendradarbiavime.

(6) Įgyvendinant šią programą, turi būti pabrėžiamas mokslo darbuotojų ir naujovių judėjimo skatinimas bendrijoje, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo veikla su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis. Ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į šalis kandidates.

(7) Pagal šią programą vykdoma mokslo tyrimų veikla turėtų gerbti pagrindinius etikos principus, įskaitant tuos, kurie yra pateikti Europos Sąjungos steigimo sutarties 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, taip pat būtinybę atsižvelgti į visuomenės pritarimą šiai veiklai

(8) Vadovaujantis Komisijos pranešimu "Moterys ir mokslas", 1999 m. gegužės 20 d. [5] ir 2000 m. birželio 26 d. [6] Tarybos rezoliucijomis bei 2000 m. vasario 3 d. Europos Parlamento rezoliucija [7] dėl šio projekto, yra įgyvendinamas veiksmų planas, kurio tikslas — stiprinti ir didinti moterų vaidmenį moksle bei mokslo tyrimuose, kuris, nepriklausomai nuo lyties, turėtų užtikrinti pagarbą lygioms galimybėms.

(9) Ši programa turėtų būti įgyvendinama lanksčiai, veiksmingai ir skaidriai, atsižvelgiant į tiesiogiai susijusius, ypač mokslo, pramonės, vartotojų ir politikos bendrijų interesus. Pagal šią programą vykdoma mokslo tyrimų veikla tam tikrais atvejais turėtų būti pritaikoma prie bendrijos politikos poreikių ir mokslo bei technologijų raidos.

(10) Dalyvavimas šios programos veikloje turėtų būti skatinamas skelbiant būtiną informaciją apie jos turinį, sąlygas ir tvarką, kad potencialūs dalyviai, tarp jų ir asocijuotų šalių kandidačių bei kitų asocijuotų šalių, turėtų galimybę laiku ir išsamiai su ja susipažinti.

(11) Komisija tinkamu laiku turėtų imtis priemonių, kad būtų atliktas šios programos srityse vykdomos veiklos nepriklausomas įvertinimas. Šis patikrinimas visų susijusių dalyvių atžvilgiu turėtų būti atliekama atvirai.

(12) Buvo konsultuotasi su Mokslo ir technikos komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Šiuo sprendimu priimama konkreti mokslo tyrimų ir mokymo branduolinės energijos srityje programa (toliau — konkreti programa) 2002 m. rugsėjo 30 d.–2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui.

2. Konkrečios programos tikslai ir moksliniai bei technologiniai prioritetai yra išdėstyti I priede.

2 straipsnis

Pagal pamatinės programos II priedą, suma, kuri, manoma, yra būtina konkrečiai programai įgyvendinti, yra 940 milijonų eurų, įskaitant daugiausia 16,5 % Komisijos administracinėms išlaidoms. Šios sumos paskirstymas yra nurodytas šio sprendimo II priede.

3 straipsnis

Visi pagal šią konkrečią programą vykdomi mokslo tyrimai turi būti vykdomi atsižvelgiant į pagrindinius etikos principus.

4 straipsnis

1. Bendrijos finansinio dalyvavimo konkrečioje programoje išsamios taisyklės yra nurodytos pamatinės programos 2 straipsnio 2 dalyje.

2. Konkreti programa yra įgyvendinama naudojant III priede nurodytus instrumentus.

3. Dalyvavimo taisyklės taikomos šiai konkrečiai programai.

5 straipsnis

1. Komisija sudaro konkrečios programos įgyvendinimo darbo programą, kurioje išsamiau išdėstomi I priede nurodyti tikslai bei moksliniai ir technologiniai prioritetai, įgyvendinimo kalendorinis planas ir naudojami instrumentai.

2. Darbo programoje atsižvelgiama į tiesiogiai susijusią mokslo tyrimų veiklą, kurią vykdo valstybės narės, asocijuotos valstybės bei Europos ir tarptautinės organizacijos. Tam tikrais atvejais ji turi būti atnaujinama.

6 straipsnis

1. Už konkrečios programos įgyvendinimą atsako Komisija.

2. Įgyvendinant konkrečią programą Komisijai talkina konsultacinis komitetas. Šio komiteto nariai gali keistis priklausomai nuo įvairių temų komiteto darbotvarkėje. Su branduolių skilimu susijusiems klausimams spręsti šio komiteto sudėtis ir išsamios darbo taisyklės bei taikomos procedūros yra tokios, kokios nurodytos 1984 m. birželio 29 d. Tarybos sprendime 84/338/Euratomas, EAPB, EEB dėl valdymo ir koordinavimo struktūrų ir tvarkos, taikytinų Bendrijos mokslinių tyrimų, plėtros ir demonstravimo veikloms [8]. Susiję su sintezės klausimais — tokios, kaip nurodyta 1980 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendime dėl branduolių sintezės programos konsultacinio komiteto.

7 straipsnis

1. Pagal pamatinės programos 5 straipsnio 2 dalį Komisija reguliariai praneša apie visus konkrečios programos įgyvendinimo rezultatus; pridedama informacija apie finansinius aspektus.

2. Komisija imasi priemonių, kad būtų atlikta nepriklausoma konkrečios programos srityse vykdomos veiklos patikra ir įvertinimas, nurodyti pamatinės programos 5 ir 6 straipsniuose.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2002 m. rugsėjo 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. Bendtsen

[1] OL C 181 E, 2002 7 30, p. 112.

[2] 2002 m. birželio 13 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 221, 2002 9 17, p. 97.

[4] OL L 232, 2002 8 29, p. 34.

[5] OL C 201, 1999 7 16, p. 1.

[6] OL C 199, 2001 7 14, p. 1.

[7] OL C 309, 2000 10 27, p. 57.

[8] OL L 177, 1984 7 4, p. 25.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

MOKSLINIAI IR TECHNOLOGINIAI TIKSLAI BEI PAGRINDINĖS VEIKLOS KRYPTYS

1. Įvadas

Kadangi atominė energija sudaro 35 % Europos Sąjungoje pagaminamos energijos, ji yra viena iš temų diskusijose apie tai, kaip kovoti su klimato pasikeitimu ir sumažinti Europos Sąjungos priklausomybę nuo energetikos. Tačiau reikia išspręsti svarbias problemas. Valdoma termobranduolinė sintezė yra viena iš ilgalaikių energijos tiekimo galimybių, ypač centralizuotai tiekiant pagrindinės apkrovos elektrą. Prioritetas — žengti į priekį įrodant branduolių sintezės energijos mokslinį ir technologinį galimumą ir įvertinant jos subalansuotas savybes. Trumpai tariant, reikia rasti branduolinio kuro atliekų tvarkymo būdus, kurie būtų ir saugūs, ir priimtini visuomenei, ypač įgyvendinant techninius sprendimus tvarkant ilgaamžes atliekas. Naujos branduolinio dalijimosi saugesnio eksploatavimo koncepcijos taip pat turėtų būti tiriamos kaip galimas indėlis patenkinant Europos energijos poreikius ateinančiais dešimtmečiais. Aukšti bendrijos apsaugos nuo radiacijos standartai turi būti išlaikomi vykdant sutelktus ir koordinuotus tyrimus, ypač tiriant žemo lygio apšvitos poveikį.

Bendradarbiavimas Europos lygiu, įskaitant pasikeitimą mokslininkais ir bendrosiomis tyrimų programomis, jau gerai nusistovėjęs šioje srityje. Branduolinių atliekų tvarkymo, radiacinės saugos ir kita veikla bus aktyvinama ir gilinama programų ir projektų lygyje, siekiant geriau panaudoti išteklius (ir žmogiškuosius, ir bandymų įrangą) ir skatinti bendrą Europos požiūrį į pagrindines problemas ir jų sprendimo būdus, remiantis Europos mokslo tyrimų srities poreikiais. Bus užmezgami ryšiai su nacionalinėmis programomis ir palaikomas tinklų kūrimas su trečiosiomis šalimis, ypač su JAV, buvusios Tarybų Sąjungos naujomis nepriklausomomis valstybėmis (NNV), Kanada ir Japonija. Sintezės srityje bendrija, valstybės narės ir šalys, prisijungusios prie veiklos, vykdomos pagal Euratomo pamatinę programą, toliau tęs darbą pagal integruotas veiklos programas.

Bus užtikrinamas koordinavimas su JTC "branduolinės saugos ir apsaugos priemonių" programa.

2. Teminės prioritetinės sritys

2.1. Branduolių sintezės energijos moksliniai tyrimai

T i k s l a i

Antrojoje amžiaus pusėje branduolių sintezės energija galėtų prisidėti prie neteršiančios aplinkos pagrindinės apkrovos elektros gamybos stambiu mastu. Pasiekimai tiriant branduolių sintezės energiją pateisina tai, jog ir toliau telkiamos energingos pastangos siekiant ilgalaikio tikslo — branduolių sintezės elektrinės. Teorinis darbas ir pasaulyje esančių įrenginių, ypač JET, bandomieji tyrimai leido moksliškai ir techniškai pasirengti kitos kartos JET projekto sudarymui, turint tikslą įrodyti branduolių sintezės energijos mokslinį ir techninį galimumą. Pasaulinio lygio bendradarbiavimas tiriant branduolių sintezės energiją perėjo prie detalaus techninio projektavimo tokio kitos pakopos įrenginio, kaip ITER, turint tikslą pasiekti išplėstą degimą indukciniame procese su galios sustiprinimu Q >10, įrodančiu, kad 400 MW sintezės galia pasiekiama maždaug per 400 sekundžių, o tai galėtų leisti degančią plazmą tirti sąlygomis, atitinkančiomis energijos gamybą.

Sėkmingai užbaigus ITER techninio projektavimo veiklą tampa įmanoma, suderinus su bendrijos sintezės energijos tyrimų veiklos orientavimusi į reaktorių, priimti sprendimą apie antrosios pakopos įgyvendinimą. Priklausomai nuo teigiamų tarptautinių derybų dėl teisinių ir institucinių ITER juridinio asmens steigimo sąlygų rezultatų ir derybų dėl jos bendro įgyvendinimo (statyba, darbas, eksploatacija ir atominio reaktoriaus sustabdymas), 2003-2004 metais galėtų būti siekiama konkretaus sprendimo, kad 2005-2006 metais būtų galima veiksmingai pradėti statybą. Todėl 2003-2004 metų laikotarpis numatytas kaip pereinamasis, pažymėtas poreikiu racionalizuoti Europos veiklą dėl programos tvirtos orientacijos į antrąją pakopą.

Jei, ir kai, bus priimtas sprendimas, antrosios pakopos įgyvendinimas mobilizuos didelius žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Kai tik bus priimtas sprendimas tęsti projektą, reikės prisitaikyti prie dabartinių Europos Euratomo partnerių pastangų sintezės srityje bei reikalingų organizacinių pokyčių, ypač kartu laikytis Europos paramos ITER. Bus užtikrinta reikšmingos tyrimų ir taikomosios veiklos programos tąsa, įskaitant sandūrą veiklų, šiuo metu vykdomų asociacijų [1] ir JET struktūroje, ir kuri taptų "lydinčiąja programa" sintezės fizikai ir technologijai, kai tik antrosios pakopos (ITER įrenginio), jei bus nuspręsta, statyba po 2006 m. užimtų savo nuolatinę padėtį.

P r i o r i t e t a i

i) asociacijų programa fizikos ir technologijos srityje

Asociacijų programa apims:

- Tyrimus ir taikomąją veiklą sintezės fizikos ir plazmos inžinerijos srityje, susitelkimą ruošiant ITER darbui ir tiriant bei įvertinant torinio magnetinio apribojimo formules, ypač tęsiant Wendelstein 7-X"stelaratoriaus" statybą ir Euratomo asociacijose turimų įrenginių valdymą.

- Struktūrinę tyrimų ir taikomąją veiklą sintezės technologijoje, ypač sintezės medžiagų tyrimus ir dalyvavimą tyrimų ir taikomojoje veikloje JET uždarymui, kuris yra numatytas jo darbo pabaigoje.

- Socialinių ekonominių aspektų tyrimus, kreipiant dėmesį į ekonomines išlaidas ir sintezės energijos socialinį priimtinumą, papildant tolesnius saugos ir aplinkos aspektų tyrimus; ryšių palaikymo veiklos kontekste — inertinio izoliavimo ir galimų alternatyvių koncepcijų civilinės tyrimų veiklos koordinavimą valstybėse narėse; rezultatų platinimą ir informacijos skleidimą visuomenėje; judėjimą ir mokymo veiklą.

Prisidedant prie asociacijų programos, pirmenybė bus teikiama daugiašalei veiklai, skirtai sutelkti dėmesį į bendrus projektus, tokius kaip tie, kurie yra tiesiogiai susiję su darbu JET, antrąja pakopa (ITER) ar personalo parengimu. Priklausomai nuo sprendimo dėl ITER įgyvendinimo ir laiko parinkimo, bus pakoreguota dabartinė bendrijos parama asociacijų veiklai, ir bus apsvarstytas tam tikro skaičiaus įrenginių eksploatavimo nutraukimas. Yra užtikrinamos atitinkamos priemonės išlaikyti tvirtą sintezės veiklos europinį koordinavimą, kuris, laikui bėgant, įrodė savo naudingumą.

Sintezės fizikos ir technologijos lydinčiosios vidaus programos, kuri yra būtina asociacijoms ir Europos pramonei siekiant visiškai išnaudoti ITER, mastas priklausys nuo: a) Europos dalies ITER, ir b) pastatymo vietos. Tai galėtų būti priežastis investicijų, siekiančių išlaikyti pasaulinio lygio sintezės įrenginių bandymus Europoje prieš ITER darbo pradžią ir atitinkamą technologinės plėtros programą.

ii) JET įrenginių eksploatacija

JET įrenginiai bus toliau eksploatuojami pagal Europos sintezės plėtros sutartį (EFDA), turint omenyje ITER ruošimą darbui baigiant šiuo metu vykdomą darbo stiprintuvų eksploatavimą. JET įrenginių naudojimas turėtų būti palaipsniui nutraukiamas pagal ITER įgyvendinimo tvarkaraštį ir atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius.

iii) Antroji pakopa (ITER)

Pasiūlymas priimti Euratomo pamatinę programą (2002-2006 m.) apima antrosios pakopos veiklos tęsinį, turint omenyje dalyvavimą jo statyboje antrojoje laikotarpio pusėje. Tačiau kadangi sprendimas dėl ITER priklauso ne tik nuo Europos Sąjungos institucijų, bet ir nuo Europos Sąjungos tarptautinių partnerių, pateikta veiklos programa turi būti atveriama dėl galimo vietos parinkimo, antrosios pakopos (ITER) struktūros ir lydinčiosios vidaus programos aiškaus turinio. Bus baigtas tyrimas, atliekamas ruošiant galimą statybos vietą (-as) Europoje.

Europos Sąjungos dalyvavimas ITER apimtų indėlį į aparatūros ir įrenginių, esančių ITER statybos vietos ribose ir būtinų jos eksploatacijai, konstravimą, taip pat išlaidas, susijusias su personalo komplektavimu ir projekto valdymu bei parama jam statybos metu. Šio dalyvavimo lygis ir pobūdis priklausys nuo derybų su Europos Sąjungos tarptautiniais partneriais rezultatų, ir, savo ruožtu, nuo ITER statybos vietos padėties. Jei ITER būtų paskirta vieta Europoje, Europos Sąjungos dalyvavimas taip pat apimtų išlaidas, kurias turėtų Europa kaip priimačioji šalis.

2.2. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

Tikslai

Tai, kad nėra plačiai pripažinto požiūrio į atliekų tvarkymą ir jų pašalinimą, yra viena iš pagrindinių kliūčių tolesniam branduolinės energijos naudojimui ateityje. Ypač tai galima pasakyti apie aliekų ilgaamžių sudėtinių dalių tvarkymą ir jų laidojimą geologinėse saugyklose, kurių reikės nepriklausomai nuo pasirinkto metodo panaudotam kurui ir aukšto lygio atliekoms perdirbti. Vien tik tyrimai negali užtikrinti visuomenės pritarimo; vis dėlto jie reikalingi saugyklų technologijoms tobulinti ir išbandyti, tinkamoms vietoms tirti, saugos ir saugos įvertinimo metodų pagrindiniam moksliniam pažinimui skatinti ir plėtoti sprendimų procesus, kuriuos suinteresuoti tarpininkai supranta kaip teisingus ir nešališkus.

Tyrimai taip pat reikalingi pramoniniu lygiu tirti technines ir ekonomines galimybes koncepcijų, skirtų branduolinės energijos gamybai, kurios metu galima geriau panaudoti skiliąją medžiagą ir išskirti mažiau atliekų, o padalijimą ir pakeitimą išnaudoti atliekų kenksmingumui mažinti.

Tyrimųprioritetai

i) Geologinio laidojimo tyrimai

Tikslai yra įkurti tvirtą techninę bazę panaudoto kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų geologinio laidojimo saugumui įrodyti ir bendro Europos požiūrio į pagrindinius klausimus, susijusius su atliekų tvarkymu ir jų šalinimu, plėtrai palaikyti.

- Fundamentinių žinių gerinimas, tobulinamosios ir bandomosios technologijos: tyrimai bus sutelkiami į pagrindinius fizikinius, cheminius ir biologinius procesus; sąveiką tarp įvairių gamtinių ir dirbtinių barjerų, jų ilgalaikį stabilumą ir priemones šalinimo technologijoms įgyvendinti požeminėse tyrimų laboratorijose.

- Naujos ir pagerintos priemonės: tyrimai bus sutelkiami į darbo pavyzdžius, saugos įvertinimą ir metodologijas ilgalaikei saugai įrodyti, įskaitant jautrumo ir abejonių analizę, bei plėtojimą ir įvertinimą alternatyvių darbo priemonių ir geresnių valdymo procesų, kurie iš tikrųjų nukreipti į visuomenės susirūpinimą dėl atliekų šalinimo.

ii) Padalijimas ir pakeitimas bei kitos mažesnio atliekų išskyrimo gaminant branduolinę energiją koncepcijos

Tikslai yra nustatyti realius būdus, leidžiančius sumažinti atliekų kiekį ir (arba) žalą šalinant jas padalijimu ir pakeitimu bei tirti galimas branduolinės energijos mažesnio atliekų išskyrimo koncepcijas.

- Padalijimas ir pakeitimas: tyrimai bus sutelkiami į visos koncepcijos esminį įvertinimą; daugiausiai žadančių padalijimo technologijų demonstravimas nedideliu mastu; tolesnis pakeitimo technologijų tobulinimas; ir jų pramoninio įvykdomumo įvertinimas.

- Mažesnio atliekų išskyrimo koncepcijos: tyrimai bus sutelkiami veiksmingesnio skiliųjų medžiagų panaudojimo dabartiniuose reaktoriuose bei kitų mažesnio atliekų išskyrimo gaminant branduolinę energiją koncepcijų geresnio išnaudojimo galimybėms nagrinėti.

2.3. Radiacinė sauga

T i k s l a i

Radiacija plačiai naudojama medicinoje ir pramonėje (įskaitant branduolinės energijos gamybą), o jos saugumas pagrįstas tvirta radiacinės saugos politika ir veiksmingu jos įgyvendinimu. Bendrijos tyrimai palaiko Europos politiką ir prisidėjo prie praktiškai pasiekto aukšto saugos lygio. Šie standartai turi būti išlaikomi ir, kai kuriais atvejais, pagerinami, o tyrimams šiame procese tenka pagrindinis vaidmuo. Pagrindinis tikslas — išsklaidyti abejones dėl pavojaus, kurį sukelia spinduliuotė mažomis ir ilgai trunkančiomis dozėmis (pvz., lygiai, su kuriais dažniausiai susiduria gyventojai, ir esantys darbo vietose), ir tai lieka ginčytinas mokslinis bei politinis klausimas bei turi didelę reikšmę radiacijos naudojimui ir medicinoje, ir pramonėje. Bendrijos tyrimai kitose srityse bus telkiami į geresnį nacionalinių pastangų naudojimą, daugiausia kuriant tinklus ir taip veiksmingiau jas integruojant bei atliekant tikslinius tyrimus, kai tai papildytų nacionalines programas ar veiktų su jomis išvien.

T y r i m ų p r i o r i t e t a i

- Pavojaus, kurį kelia spinduliuotės mažos ir ilgai trunkančios dozės, nustatymas: tiriamasis darbas bus telkiamas į atitinkamai pažeidžiamų gyventojų grupių epidemiologinius tyrimus, taip pat į ląstelės ir molekulės biologinius tyrimus, nagrinėjančius radiacijos ir DNR, ląstelių, organų bei organizmo sąveiką.

- Medicininė spinduliuotė ir natūralūs radiacijos šaltiniai: medicininio radiacijos naudojimo saugos ir veiksmingumo padidinimas; natūralių šaltinių, ypač natūraliai pasitaikančių radioaktyviųjų medžiagų, geresnis pažinimas, įvertinimas ir valdymas.

- Aplinkos apsauga ir radioekologija: gamtos apsaugos konceptualūs ir metodologiniai pagrindai; natūralių ir dirbtinių radiacijos šaltinių poveikio žmogui ir aplinkai geresnis įvertinimas ir valdymas.

- Rizikos ir nepaprastosios padėties valdymas: geresni rizikos valdymo metodai; veiksmingesnis ir nuoseklesnis nepaprastosios padėties valdymas Europoje, įskaitant užterštų zonų išvalymą.

- Darbo vietos apsauga: profesinės apšvitos stebėsena ir valdymas pramonės šakose, kurios siejasi su buvimu radiacinėje aplinkoje.

3. Kita veikla branduolinių technologijų ir saugos srityje

T i k s l a i

Tikslai yra remti Europos Sąjungos politiką sveikatos apsaugos, energetikos ir aplinkosaugos srityse, užtikrinti, kad susijusiose, tačiau teminių prioritetų neapimamose srityse būtų išlaikomas Europos aukšto lygio pajėgumas ir prisidėti prie Europos mokslo tyrimų srities kūrimo.

T y r i m ų p r i o r i t e t a i

i) Novatoriškos koncepcijos

Tikslai — įvertinti novatoriškų koncepcijų galimybes ir plėtoti pegerintus bei saugesnius procesus branduolinės energetikos srityje. Tyrimai bus telkiami į:

- Novatoriškų koncepcijų galimybių įvertinimą ir patobulintų bei saugesnių branduolinės energijos gamybos ir eksploatavimo procesų, kurie buvo nustatyti kaip ilgiau teikiantys naudą, saugos, poveikio aplinkai, išteklių naudojimo, pasipriešinimo branduolinio ginklo platinimo ar pritaikymo įvairovės aspektu, plėtrą.

ii) Švietimas ir mokymas

Tikslas — geriau integruoti Europos švietimą ir mokymą branduolinės saugos ir radiacinės saugos srityje stengiantis įveikti studentų ir mokymo įstaigų mažėjimą, tokiu būdu teikiant būtiną kompetenciją ir patirtį, kad ir toliau būtų saugiai naudojama branduolinė energija ir kiti radiacijos pritaikymai pramonėje ir medicinoje. Parama bus telkiama į:

- labiau suderinto požiūrio į švietimą branduolinio mokslo ir inžinerijos srityje Europoje plėtrą ir jo įgyvendinimą, įskaitant nacionalinių išteklių ir pajėgumų geresnę integraciją.

Ši veikla bus papildoma teikiant paramą stipendijoms, tam tikriems mokomiesiems kursams, mokymo tinklams, jaunų mokslo darbuotojų iš NNV ir CEE šalių pašalpoms ir galimybei naudotis infrastruktūromis tarptautiniu mastu. Kalbant apie infrastruktūras, bus skatinamas tarptautinins priėjimas prie įrangos. Tolesnis žingsnis bus pradėti būsimų Europos Sąjungos žmogiškųjų išteklių, kompetencijos ir bandomųjų priemonių vidutinės trukmės poreikių analizę.

iii) Esamos branduolinės įrangos sauga

Tikslas — užtikrinti branduolinės įrangos, esančios valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse, saugą likusiu jos eksploatavimo laikotarpiu ir laipsniškai sustabdant atominius reaktorius, naudojant dideles žinias ir patirtį, įgytą tarptautiniu mastu vykdant bandomuosius ir teorinius tyrimus. Tyrimai bus telkiami į:

- elektrinių valdymą, įskaitant susidėvėjimo ir kuro eksploatacinių savybių poveikį; kovą su sunkių avarijų padariniais, įskaitant pažangių skaitmeninio modeliavimo sistemų kūrimą; Europos pajėgumų ir žinių, įgytų praktiškai sustabdant atominius reaktorius, integravimą; saugos ir gerosios patirties mokslo bazių plėtojimą Europos lygiu.

[1] Įkurtos pagal asociacijų sutartis tarp Bendrijos ir organizacijų, esančių valstybėse narėse bei šalyse, prisijungusiose prie Euratomo pamatinės programos.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

SUMOS PADALIJIMAS

Veiklos rūšis | Suma (milijonai eurų) |

| |

1. | Tyrimų teminių prioritetų sritys | 890 |

1.1. | Valdomas termobranduolinis skilimas [1] | 750 |

1.2. | Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas | 90 |

1.3. | Radiacijos sauga | 50 |

2. | Kita veikla branduolinių technologijų ir saugos srityje | 50 |

Iš viso | 940 |

[1] Įskaitant daugiausiai iki 200 milijonų eurų ITER.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Siekdama įgyvendinti konkrečią programą, ir pagal Sprendimą 2002/668/Euratomas bei dalyvavimo taisykles, Komisija naudos įvairius instrumentus.

Pasiūlymus Komisija įvertins pagal vertinimo kriterijus, nurodytus anksčiau minėtuose sprendimuose.

Netiesioginiai RTD veiksmai, įgyvendinami termobranduolinės sintezės srityje ir pagal kontraktus, sutartis ar juridinių organizacijų sistemą, kai Bendrija yra jų šalis ar narė, atitinka jiems nustatytas taisykles, remiantis dalyvavimo taisyklių reglamentu.

Vykdydama programą Komisija gali pasinaudoti technine pagalba.

Programai įgyvendinti bus naudojami toliau išvardyti instrumentai:

1 Instrumentai sintezės energijos srityje

Sintezės energijos tyrimų srityje pagal I priedo 1.1 antraštinę dalį: ypatingas veiklos pobūdis šioje srityje reikalauja tam tikrų sutarčių įgyvendinimo. Pradėti projektai bus vykdomo remiantis procedūromis, nustatytomis:

- asociacijos sutartyse,

- Europos sintezės plėtros sutartyje (EFDA),

- visose kitose daugiašalėse sutartyse, sudarytose tarp bendrijos ir asocijuotų organizacijų ir (arba) juridinių asmenų; jos gali būti sudarytos po to, kai kompetentingas konsultacinis komitetas pateikia savo nuomonę,

- kitos ribotos trukmės sutartys, ypač su prie Euratomo pamatinės programos prisijungusių valstybių narių ar valstybių institucijomis,

- tarptautinės sutartys, apimančios projektus, tokius kaip ITER, vykdomus pagal bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programą.

Veikla sintezės energijos tyrimams koordinuoti ir remti gali sietis su tyrimais šiai veiklai remti, informacijos mainų palaikymu, išorinių kompetencijos pajėgumų naudojimu, įskaitant paramą veiklos, stipendijų ir mokymo programų nepriklausomam įvertinimui, leidyba ir kitais veiksmais, skirtais technologijų perdavimui skatinti.

2. Instrumentai kitose srityse

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir radiacinės saugos srityje, priklausančioje tyrimų teminėms prioritetinėms sritims pagal I priedo 1.2. ir 1.3. antraštines dalis bei kitą 2 antraštinės dalies veiklą, Bendrija, priklausomai nuo dalyvavimo taisyklių, prisidės prie:

- kompetencijos tinklų, skirtų stiprinti ir plėtoti bendrijos mokslinę ir technologinę kompetenciją Europos lygiu, integruojant dabartiniu metu esančius ar besiformuojančius mokslo pajėgumus ir nacionaliniu, ir regioniniu lygiu,

- integruotųjų projektų, kuriamų tam, kad suteiktų bendrijos konkurencingumui padidintą impulsą ar atkreiptų dėmesį į pagrindinius socialinius poreikius, mobilizuodami kritinę mokslo ir technologijų plėtros išteklių bei kompetencijos masę,

- konkrečių tikslinių tyrimo ar mokymo projektų, kuriamų tam, kad būtų įgyta naujų žinių, kurios galėtų būti panaudotos gerokai pagerinti esamus arba sukurti naujus produktus, technologinius procesus ar paslaugas arba atitiktų kitas visuomenės ir bendrijos politikas, kad įrodytų naujų technologijų, turinčių potencialų ekonominį pranašumą, bet negalinčių būti tiesioginiu pelno šaltiniu, reikalingumą ar palengvintų savalaikį naujų žinių skleidimą Europos lygiu ir geriau integruotų nacionalinę veiklą,

- veiksmų, skirtų žmogiškiesiems ištekliams ir mobilumui skatinti bei plėtoti,

- koordinavimo veiksmų, skirtų skatinti ir remti grupės mokslo tyrimų vykdytojų ir naujovių įdiegėjų, norinčių pagerinti integraciją, koordinuotas iniciatyvas,

- konkrečios paramos veiksmų, kurių tikslas — nagrinėti mokslo tyrimų rezultatus ir perduoti žinas bei veiksmus, remiančius mokslo tyrimų infrastruktūrą, susijusią, pavyzdžiui, su tarptautiniu priėjimu ar parengiamuoju techniniu darbu (įskaitant įgyvendinamumo tyrimą),

- integruotų infrastruktūrų iniciatyvų, vienoje veikloje suderinančių keletą veiksmų, kurie yra pagrindiniai stiprinant ir plėtojant mokslo tyrimų infrastruktūras, kad paslaugas būtų galima teikti europiniu lygiu.

Bendrijos biudžetinis įsikišimas į netiesioginius veiksmus yra skirtas mokslo tyrimo centrams, universitetams, verslo ir nacionalinėms ar tarptautinėms institucijoms, įsikūrusioms valstybėse narėse ir Europos asocijuotose valstybėse, kurios užsiima tiriamąja veikla. Pastarosios gali būti kaip tarpininkės bendrijos biudžetiniam įsikišimui. Kai tai pasirodo būtina programos tikslams pasiekti, naujų nepriklausomų valstybių (NNV) institucijos ir tarptautinės organizacijos ypač gali gauti bendrijos finansavimą. Bendrijos parama pagal instrumento tipą yra nurodyta toliau pateikiamoje lentelėje.

RTD veikla ir Bendrijos parama pagal instrumento tipą [2]

Instrumento tipas | Bendrijos parama [1] [3] |

Kompetencijos tinklai | Išmoka integracijai: daugiausia 25 % pajėgumų ir lėšų, kurias dalyviai pasiūlė integracijai, vertės kaip nustatyta suma bendrai veiklos programai remti [4] |

Integruotieji projektai | Išmoka biudžetui, sudaranti daugiausiai: 50 % mokslo tyrimams35 % demonstravimo veiklai100 % tam tikrai kitai veiklai, kaip mokslininkų rengimas ir konsorciumo valdymas [6]Instrumento tipas [7]Bendrijos parama |

Konkretieji tiksliniai mokslo tyrimų ar mokymo veiklos projektai | Išmoka biudžetui, sudaranti daugiausia 50 % biudžeto [5] [6] |

Veiksmai, skirti žmogiškiesiems ištekliams ir mobilumui plėtoti bei skatinti | Išmoka biudžetui, sudaranti daugiausia 100 % biudžeto [5], kai būtina kaip bendroji suma |

Koordinavimo veiksmai | Išmoka biudžetui, sudaranti daugiausia 100 % biudžeto [5] |

Konkretūs paramos veiksmai | Išmoka biudžetui, sudaranti daugiausia 100 % biudžeto [5] [8], kai būtina kaip bendroji suma |

Integruotų infrastruktūrų iniciatyvos | Išmoka biudžetui: priklausomai nuo veiklos tipo, daugiausia nuo 50 % iki 100 % biudžeto [5] [6] [7] |

[1] Šioje skiltyje biudžetas reiškia finansinį planą, įvertinantį visus išteklius ir išlaidas, būtinas numatytiems veiksmams vykdyti.

[2] Netiesioginiai RTD veiksmai, įgyvendinami termobranduolinės sintezės srityje ir pagal kontraktus, sutartis ar juridinių organizacijų sistemą, kai bendrija yra jų šalis ar narė, atitinka jiems nustatytas taisykles, remiantis dalyvavimo taisyklių reglamentu.

[3] Paprastai Bendrijos finansinė parama negali apimti 100 % netiesioginės veiklos išlaidų, išskyrus pasiūlymus, apimančius pirkimo kainą, kurią lemia viešo įsigijimo tvarkai taikomos sąlygos, ar sudarančią iš anksto Komisijos nustatytą bendrąją sumą.Tačiau Bendrijos parama gali pakilti iki 100 % netiesioginės veiklos išlaidų, jeigu jos sudaro dalį kitų dalyviams tenkančių išlaidų. Be to, konkrečiu koordinavimo veiklos atveju ji apima iki 100 % biudžeto, būtino pačių dalyvių finansuojamai veiklai koordinuoti.

[4] Ši norma kinta priklausomai nuo veiklos srities.

[5] Priklausomai nuo konkrečių sąlygų konkretūs juridiniai asmenys, ypač viešosios įstaigos, bus finansuojamos iki 100 % jų ribinių (papildomų) išlaidų.

[6] Paramos norma gali būti diferencijuojama pagal bendrijos valstybės pagalbos mokslo tyrimams ir plėtrai programos taisykles priklausomai nuo to, ar veikla susijusi su mokslo tyrimais (daugiausiai 50 %), demonstravimo veikla (daugiausiai 35 %) ar su kita įgyvendinama veikla kaip mokslininkų parengimas (daugiausiai 100 %) ar konsorciumo valdymas (daugiausiai 100 %).

[7] Su infrastruktūra susijusios integruotos iniciatyvos veikla turi apimti kurią nors tinklo kūrimo veiklą (koordinavimo veiksmai: daugiausiai 100 % biudžeto) ir mažiausiai vieną iš toliau išvardytų veiksmų: mokslo tyrimų (daugiausiai 50 % biudžeto) ar konkrečią aptarnavimo veiklą (konkretūs paramos veiksmai, pavyzdžiui, galimybių naudotis mokslinių tyrimų infrastruktūromis tarptautiniu lygiu sudarymas: daugiausiai 100 % biudžeto).

[8] Veiksmams, remiantiems mokslo tyrimų infrastruktūrą, susijusią su parengiamuoju techniniu darbu (įskaitant įvykdomumo tyrimą) ir naujos infrastruktūros kūrimu, šeštosios pamatinės programos dalyvavimas yra ribojamas atitinkamai daugiausiai iki 50 % ir 10 % biudžeto.

--------------------------------------------------