32001R1639

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1639/2001

2001 m. liepos 25 d.

nustatantis Bendrijos minimalią ir išplėstinę duomenų rinkimo žuvininkystės sektoriuje programas bei nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1543/2000 taikymo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1543/2000, nustatantį duomenų, būtinų Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos vykdymui, rinkimo ir tvarkymo sistemą [1], ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1) Reglamentas (EB) Nr. 1543/2000 nustato Bendrijos žvejybos ištekliams ir žuvininkystės sektoriui įvertinti būtinų duomenų rinkimo ir tvarkymo bendrąsias nuostatas. Dėl to minėtame reglamente numatoma, kad pagal Bendrijos programas valstybės narės parengia duomenų apie žuvininkystės sektorių rinkimo ir tvarkymo nacionalines programas.

(2) Dėl to būtina nustatyti Bendrijos minimalią programą, apimančią moksliniams įvertinimams griežtai būtiną informaciją, ir išplėstinę Bendrijos programą, kuri taip pat apimtų informaciją, leidžiančią iš esmės patikslinti mokslinius įvertimus.

(3) Kiekvienai programai reikalinga informacija turėtų būti renkama naudojant įvertinimo modulius, įskaitant žvejybinį pajėgumą ir žvejybos pastangą, sugautus žuvies kiekius ir galiausiai – ekonominę sektoriaus padėtį.

(4) Valstybių narių duomenų, būtinų atlikti mokslinius įvertinimus, rinkimo programos turėtų būti suderinamos su duomenų rinkimu kitų bendros žuvininkystės politikos aspektų tvarkymui ir duomenų rinkimu pagal valstybių narių įsipareigojimą Bendrijos statistikos programai.

(5) Turėtų būti nustatytos duomenų perdavimo ir prieigos prie jų, įskaitant duomenų konfidencialumą, taisyklės bei techninio modifikavimo ir išlygų Bendrijos programoms taikymo taisyklės. Taip pat turėtų būti nustatyta nacionalinių programų monitoringo tvarka.

(6) Šiame reglamente numatytoms priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMETĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Reglamento (EB) Nr. 1543/2000 5 straipsnio 1 dalyje minimos Bendrijos minimalios ir išplėstinės programos – tai šio reglamento priede nustatytosios programos.

Šiame reglamente taip pat nustatomos tam tikros išsamios duomenų, kurie turi būti renkami pagal valstybių narių nacionalines programas, taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente taikomi apibrėžimai:

1) segmentas – tai fizinių ypatybių ir žvejybos įrankių naudojimo požiūriu kuo vienalytiškesnė laivų grupė, suformuota dalijant ketvirtoje daugiametėje orientavimo programoje (MAGP IV) nurodytus segmentus;

2) komercinis žvejybos laivynas – tai pagal Tarybos reglamentą Nr. 3690/93 [2] įregistruoti ir turintys pagal jį išduotas licencijas arba kitaip komercinės žvejybos tikslais įgalioti žvejoti laivai; informacija, kurią valstybės narės turėtų teikti Bendrijos žvejybinių laivų registrui pagal Komisijos reglamentą Nr. 2090/98 [3];

3) pramoginė ir poilsinė žvejyba – tai bet kokia žvejyba, vykdoma ne komercinės žvejybos tikslais;

4) pirminiai duomenys – tai atskirų laivų, juridinių arba fizinių asmenų duomenys ar atskiros imtys;

5) efektyvusis žvejybinis pajėgumas – tai laivų žvejybinio pajėgumo įvertinimas palyginant tų laivų sužvejotus kiekius;

6) nominalus žvejybinis pajėgumas – tai fizinėmis charakteristikomis (variklio galia ar tonažu) arba jų deriniu išreikštas žvejybinis pajėgumas;

7) žvejybos pastanga – tai laivo žvejybinio pajėgumo ir laivo žvejybos trukmės sandauga, o jei tai yra laivų grupė – visų atitinkamų laivų žvejybos pastangų suma;

8) žvejybos būdo tipas – tai konkretaus žvejybos įrankio naudojimas arba, jei tai yra žvejybos įrankių grupė, vieno ar daugiau įrankių iš tam tikros jų grupės naudojimas;

9) išskirstymas erdvės ir laiko požiūriu – tai laiko ir geografinio suskirstymo į parajonius derinys;

10) išsamioji imčių atranka – tai statistinis populiacijos tyrimas tam tikro parametro požiūriu, jeigu visi pirmiau minėtos populiacijos nariai yra iš tikrųjų matuojami;

11) perdirbamoji pramonė – tai žuvies, vėžiagyvių arba moliuskų paruošimo ir konservavimo bei produktų, kuriuose yra žuvies, vėžiagyvių arba moliuskų, paruošimo pramonė;

12) perdirbamosios pramonės sektorius – tai tam tikrą apdirbimo procesą (sušaldyti, sūdyti ar vytinti, rūkyti, konservuoti, paruošti produktai, kiti) arba atitinkamus išteklius pagal rūšių grupes (giliavandenes ir gilumines rūšis, Thunnidae, pelagines rūšis, išskyrus Thunnidae, kitas žuvų rūšis, vėžiagyvius, galvakojus (moliuskus), dvigeldžius, kitus moliuskus, kitką) naudojanti perdirbamosios pramonės dalis;

13) apibendrinti duomenys – tai Reglamento (EB) Nr. 1543/2000 2 straipsnio b punkte apibrėžti duomenys;

14) funkcinis vienetas – tai II priede geografiniu požiūriu nustatytų atskirtų biologinių išteklių arba pavienių biologinių išteklių telkinių pasiskirstymo plotą atitinkanti eksploatacinė statistinių stačiakampių grupė;

15) sužvejotas kiekis – tai bendras iš pradžių sužvejotas žuvies gyvasis svoris, t.y. bendras sužvejotas kiekis;

16) krante iškraunamas laimikis – tai gyvasis svoris, atitinkantis krante iškraunamo laimikio kiekį, t.y. nominalus sužvejotas kiekis;

17) į jūrą išleidžiama laimikio dalis – tai bendras neverslinio dydžio, netinkamų parduoti arba dėl kitų priežasčių nepageidaujamos žuvies kiekio, kuris išleidžiamas į jūrą žvejybos metu arba netrukus po jos, gyvasis svoris.

3 straipsnis

Reikalavimai nacionalinėms programoms

Valstybių narių nacionalinėse programose, kurias jos parengė atsižvelgdamos į Bendrijos programas, visų pirma nurodoma:

a) ryšiai su Bendrijos programomis, konkrečiai pagal skyrius nurodant numatomus veiksmus ir darant nuorodą į programą;

b) pagal skyrius ir programą bei I priedo 2 lygyje nustatytus geografinius rajonus; paskirstyti analitinių ataskaitų elementai;

c) jei tai imčių paėmimas, išsamus naudotos strategijos ir taikytų statistinių įvertinimų aprašymas, iš kurio būtų įmanoma nustatyti tikslumo lygius ir sąnaudų bei tikslumo santykį;

d) elementai, įgalinantys atskleisti valstybių narių bendradarbiavimą ir jų tarpusavio užduočių pasidalijimą.

Programos numato, kad šio straipsnio c punkte nurodytas tikslumas įvertinimas ne vėliau kaip iki 2003 m. gegužės 31 d.

4 straipsnis

Nacionalinių programų pateikimas

Visos valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 31 d. elektroninėmis priemonėmis Komisijai pateikia Reglamento (EB) Nr. 1543/2000 6 straipsnyje nurodytą nacionalinę programą.

5 straipsnis

Duomenų perdavimas tarptautinėms organizacijoms

1. Valstybės narės šiame reglamente nurodytus duomenis atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms gali perduoti pagal konkrečias tų tarptautinių organizacijų taisykles ir reglamento nuostatas.

2. Valstybės narės praneša Komisijai apie šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytos informacijos perdavimą ir, jeigu paprašoma, įteikia Komisijai kompiuterinę tos informacijos kopiją.

6 straipsnis

Koordinavimas tarp Komisijos ir valstybių narių

1. Komisija išnagrinėja nacionalines programas ir patikrina, ar laikomasi šiame reglamente numatytų sąlygų.

Jeigu Komisijai baigus nagrinėti nacionalinę programą paaiškėtų, kad ji neatitinka pirmiau minėtų sąlygų, Komisija nedelsdama praneša atitinkamai valstybei narei ir siūlo iš dalies pakeisti tą programą. Vėliau atitinkama valstybė narė gali pateikti pakeistą nacionalinę programą.

2. Valstybės narės ne vėliau kaip 2003 m. gegužės 31 d. ir kiekvienų kitų nuo programos taikymo metų gegužės 31 d. įteikia techninę veiklos ataskaitą, kurioje išsamiai nurodo rengiant minimalią ir išplėstinę programą nustatytų tikslų įgyvendinimo lygį.

3. Kiekviena valstybė narė paskiria už šio reglamento įgyvendinimą atsakingą atitinkamą instituciją (toliau – nacionalinis korespondentas).

4. Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki 2001 m. gegužės 31 d. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša išsamią informaciją apie nacionalinį korespondentą.

5. Nacionalinis korespondentas Komisijai reguliariai praneša apie nacionalinės programos įgyvendinimą.

7 straipsnis

Bendrijos programų nesilaikymas

Jeigu Komisija mano, kad valstybė narė nesilaiko Bendrijos programų moduliuose nustatytų įpareigojimų ir jeigu atitinkama valstybė narė tiems moduliams yra gavusi finansinę Bendrijos paramą, Komisija praneša atitinkamai valstybei narei, kuri atlieka administracinį tyrimą.

Po tyrimo valstybė narė praneša Komisijai apie to tyrimo eigą ir išvadas bei nedelsdama siunčia Komisijai parengtą ataskaitą, kurioje nurodo pagrindinius elementus, kuriais remiantis, buvo surašyta tokia ataskaita.

Komisija gali nuspręsti, kad būtina pareikalauti grąžinti bet kokią neteisingai išmokėtą sumą už atitinkamą laiką nustatant palūkanas.

8 straipsnis

Techninės modifikacijos ir išimtys

1. Atsižvelgdama į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – STECF) rekomendaciją, Komisija gali leisti modifikuoti priedo G skyriaus 1 dalies iii punkte nurodytus patikrinimus.

2. Komisija, gavusi STECF rekomendaciją, Reglamento (EB) Nr. 1543/2000 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, gali nuspręsti dėl išimčių priedo H ir I skyriuose nustatytiems įpareigojimams.

9 straipsnis

Pirminių ir apibendrintų duomenų tvarkymas

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad su pagal šį reglamentą surinktais pirminiais duomenimis būtų dirbama laikantis konfidencialumo reikalavimų.

2. Pirminiai duomenys laikomi būtiną laiką, kad būtų atliktos visos atitinkamos užduotys ir ne trumpiau kaip penkerius metus.

3. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad apibendrinti Bendrijos programų duomenys pagal 10 ir 11 straipsnius būtų įtraukiami į Komisijai ir nacionaliniams korespondentams elektroninėmis priemonėmis prieinamas kompiuterines duomenų bazes.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytuose apibendrintuose duomenyse negalima pateikti jokių nuorodų, pagal kurias būtų galima identifikuoti atskirus laivus, juridinius arba fizinius asmenis.

5. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamomis kompiuterinėmis jų sistemomis duomenys būtų apdorojami saugiai, ypač jeigu, apdorojant duomenis, juos tenka perduoti tinklu.

6. Valstybės narės imasi visų būtinų techninių priemonių, kad duomenys būtų apsaugoti nuo bet kokio atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo, būklės pablogėjimo, platinimo arba kad jais nebūtų įmanoma naudotis be leidimo ir bet kokio netinkamo duomenų apdorojimo būdo.

10 straipsnis

Komisijos prieiga prie duomenų

1. Jeigu Komisija pageidauja naudoti pagal šį reglamentą surinktus apibendrintus duomenis, ji apie tai praneša atitinkamai valstybei narei.

2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog duomenimis būtų galima naudotis nuotoliniu būdu arba jog tuos duomenis būtų galima nukopijuoti per ne ilgesnį kaip dvidešimties darbo dienų laikotarpį.

3. Jeigu valstybė narė negali patenkinti pateikto Komisijos prašymo dėl prieigos prie duomenų, ta valstybė narė apie tai turi nedelsdama pranešti Komisijai ir nurodyti priežastis.

4. Jeigu Komisija kompiuterinę rinkmeną sukuria iš valstybių narių duomenų, tos rinkmenos negalima laikyti ilgiau kaip dvidešimt darbo dienų nuo informacijos paprašymo dienos ir dėl to ji turi būti sunaikinta, išskyrus tą atvejį, kai gaunamas aiškus rašytinis atitinkamos valstybės narės sutikimas.

11 straipsnis

Valstybių narių prieiga prie informacijos

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad kitų valstybių narių nacionaliniams korespondentams būtų palengvinta prieiga prie kompiuterinės duomenų bazės, kurioje laikomi apibendrinti duomenys.

2. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie priežastis, dėl kurių panaikinama teisė naudotis duomenimis, kuriems taikomas šis reglamentas.

3. Jeigu nacionalinis korespondentas pageidauja, kad jam būtų suteikiama prieiga prie kitos valstybės narės duomenų, jis siunčia prašymą dėl prieigos prie tų duomenų atsakingam nacionaliniam korespondentui. Tas nacionalinis korespondentas į prašymą atsako per dešimt darbo dienų nuo prašymo įteikimo ir turi nurodyti bet kokio atsisakymo priežastis.

4. Valstybės narės gali sudaryti sutartis arba susitarti dėl IT protokolų, užtikrinančių kompiuterinę prieigą, kad priėjimas prie duomenų bazių būtų lengvesnis. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Išlaidas, kurios susidaro užtikrinant prieigą prie duomenų bazių, padengia tos prieigos prašantis nacionalinis korespondentas.

12 straipsnis

Konfidencialumas

STECF nariams ir jo organizuojamų susitikimų dalyviams neleidžiama kopijuoti visų duomenų arba jų dalies, kad jais nebūtų naudojamasi ne susirinkime.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 176, 2000 7 15, p. 1.

[2] OL L 341, 1993 12 31, p. 93.

[3] OL L 266, 1998 10 1, p. 27.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

I SKYRIUS

TURINYS IR METODIKA

A. Bendrijos programų turinys

1. Reglamento (EB) Nr. 1543/2000 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta minimali Bendrijos programa sudaroma iš šių modulių:

a) sužvejotų kiekių įvertinimo modulis: žvejybiniai pajėgumai ir žvejybos pastanga;

b) iš sužvejotų kiekių ir krante iškraunamo laimikio imčių atrankos įvertinimo modulis;

c) sektoriaus ekonominės padėties įvertinimo modulis.

2. Reglamento (EB) Nr. 1543/2000 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta išsami Bendrijos programa sudaroma iš šio skyriaus pirmoje dalyje išvardytų modulių bei konkrečios kiekviename modulyje apibrėžtos informacijos.

3. Kiekviename modulyje privalomi kontroliuoti dydžiai, suskirstymo ir būtini tikslumo lygiai apibrėžiami minimaliai programai. Jei tai yra išplėstinė programa, kuriai tikslumo lygiai nenustatomi, kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje programoje turi nurodyti siektinus tikslumo lygiusir naudojamų įvertinimo procedūrų sąnaudų - tikslumo santykį.

B. Tikslumo lygiai ir imčių atrankos dažnis

1. Jeigu imčių atrankos programoms nei tikslumo lygių, nei imties dydžio požiūriu negalima apibrėžti siektinų kiekybinių užduočių, nustatomi statistiniu požiūriu bandomieji tyrimai. Tokiais bandomaisiais tyrimais turi būti įvertinama klausimo svarba ir nustatoma vėlesnių išsamesnių tyrimų nauda bei jų išlaidų efektyvumas.

2. Jeigu kiekybines užduotis galima apibrėžti, jos konkrečiai apibūdinamos arba tiesiogiai imties dydžiais, arba imčių atrankos dažniu ar apibrėžiant siektinus tikslumo ir patikimumo lygius.

3. Jeigu remiamasi imties dydžiu arba imčių atrankos dažniu iš statistiniu požiūriu apibrėžtos populiacijos, imčių atrankos strategija turi būti bent tokia pat efektyvi kaip ir tiesioginė atsitiktinė imčių atranka. Tokios imčių atrankos strategijos turi būti apibrėžtos atitinkamose nacionalinėse programose.

4. Jeigu nuoroda daroma į tikslumo - patikimumo lygį, nustatomas šis skirtumas:

a) 1 lygis: naudojant šį lygį, parametrą galima įvertinti plius arba minus 25 %, kai patikimumo lygis yra 95 %;

b) 2 lygis: naudojant šį lygį, parametrą galima įvertinti plius arba minus 10 %, kai patikimumo lygis yra 95 %;

c) 3 lygis: naudojant šį lygį, parametrą galima įvertinti plius arba minus 5 %, kai patikimumo lygis yra 95 %.

II SKYRIUS

SUŽVEJOTŲ KIEKIŲ ĮVERTINIMO MODULIS: ŽVEJYBINIAI PAJĖGUMAI IR ŽVEJYBOS PASTANGA

C. Duomenų apie žvejybinius pajėgumus rinkimas

1. Jei tai yra minimali programa, duomenys turi būti renkami, siekiant įvertinti kiekvienam toliau apibrėžtam segmentui priskiriamą laivų skaičių ir a punkte apibrėžtų parametrų vidutinę vertę kiekvienam laivui.

a) Parametrai:

turi būti surenkami duomenys apie visus laivus, kuriems taikoma daugiametė orientavimo programa (MAGP) IV:

- tonažas (bendras tonažas),

- didžiausia ilgalaikė variklio galia, kurią faktiškai įgauna pagrindinis variklis, kuris, jeigu būtina, deforsuojamas, išreikšta kW, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2930/86 [1],

- laivo amžius, apskaičiuojamas pagal laivo borto amžių.

b) Išskaidymo lygiai:

- duomenys turi būti renkami taip, kad būtų įmanoma išsamiai apibrėžti III priedėlyje nustatytus segmentus,

- duomenis būtina atnaujinti kasmet.

c) Tikslumo lygiai:

pagal Reglamentą (EB) Nr. 2090/98 renkami duomenys privalo būti išsamūs. Kitiems duomenų tipams, minėtiems 1 dalies a punkte, galima parengti imčių atrinkties programas, kurios užtikrintų B skyriuje apibrėžtą trečią įvertinimo tikslumo lygį.

2. Išsami programa

a) vienas kitą papildantys parametrai – tai:

- pagrindinio variklio didžiausia ilgalaikė galia iki jo deforsavimo,

- ilgesnių kaip 12 m laivų pagalbinio (-ių) variklio (-ių), kuriuo (-iais) varomi keltuvai ir gervės, maksimali galia,

- kiekvienu žvejybos būdu žvejojant naudojamo standartinio įrankio charakteristikos, įskaitant to standartinio įrankio matmenis ir užtikrinamą vertę,

- įvairiais žvejybos būdais žvejojant laivui tenkančių įrankių vidutinis skaičius.

b) Išskirstymo lygiai:

- segmentai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, apibrėžti IV priedėlyje,

- žvejybos būdų tipai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, taip pat apibrėžti IV priedėlyje.

D. Duomenų apie žvejybos pastangą rinkimas

1. Jei tai yra minimali programa, duomenys turi būti renkami taip:

a) Parametrai:

i) degalų suvartojimas [2];

ii) žvejybos pastangos pagal žvejybos būdo tipą: jos matuojamos kaip žvejybos dienų tam tikrame rajone konkrečiu laikotarpiu svertinė suma:

- kiekviena diena įvertinama matavimo vienetu, susietu su atskiro laivo žvejybiniu pajėgumu; tie vienetai apibrėžti V priedėlyje,

- jūroje praleista diena – tai kalendorinė žvejybos diena, jeigu tą dieną žvejybinis laivas atlieka bent vieną žvejybos operaciją arba jeigu tą dieną jūroje buvo palikti pasyvieji žvejybos įrankiai,

- kiekviena diena priskiriama tam rajonui, kuriame tą dieną buvo atlikta pirmoji žvejybos operacija. Tačiau jei tai yra pasyvieji žvejybos įrankiai ir jei tą dieną, kol jūroje buvo bent vienas (pasyvusis) žvejybos įrankis, laivas neatliko jokios žvejybos operacijos, ta diena priskiriama rajonui, kuriame žvejybos įrankis buvo panaudotas paskutinį kartą per tą žvejybos reisą;

iii) konkrečios žvejybos pastangos: jos siejamos su ypatingos reikšmės žvejybos ištekliais. Konkrečios žvejybos pastangos apibrėžiamos kaip pastangos pagal žvejybos būdą, tačiau turi būti atsižvelgiama tik į tas dienas, per kurias laive laikomi sužvejoti VI priedėlyje minėtų išteklių kiekiai viršija tame priedėlyje nurodytus ribinius kiekius,

- jei tai yra konkretūs žvejybos ištekliai, be V priedėlyje apibrėžtųjų galima naudoti papildomus matavimo vienetus, jeigu laikomasi sąlygos, kad jie atitinka tuos žvejybos išteklius vertinančių regioninių žvejybos organizacijų nustatytus reikalavimus.

b) Išskaidymo lygiai:

i) jei tai yra degalų suvartojimas, tūrio vienetais ir sąnaudomis išreikšti duomenys turi būti renkami taip, kad būtų įmanoma apskaičiuoti metinį kiekvieno laivo suvartotų degalų vidurkį kiekviename segmente, kaip apibrėžta III priedėlyje [3];

ii) jei tai yra žvejybos pastanga pagal žvejybos būdą, turi būti renkami ketvirčio duomenys pagal VIII priedėlyje apibrėžtus žvejybos būdus ir pagal I priedėlyje apibrėžtą trečią geografinio išskaidymolygį.

Smulkiai apibūdinama ne tik bendroji žvejybos pastanga, bet ir kiekvieno III priedėlyje apibrėžto segmento indėlis (žvejybos pastanga pagal žvejybos būdą ir segmentą) [4];

iii) konkrečių žvejybos pastangų lygiu, duomenys renkami kaip apie žvejybos pastangas pagal žvejybos būdą: kiekvieną ketvirtį išskiriant VIII priedėlyje apibrėžtus žvejybos būdų tipus ir pagal I priedėlyje apibrėžtą trečią geografinio išskirstymolygį.

c) Tikslumo lygiai:

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2807/83 [5] (nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių sugautą laimikį registravimo taisykles) nuostatas atitinkantys duomenys turi būti renkami išsamiai. Jeigu būtini kiti duomenys, pagal imčių atrankos procedūras jie renkami taip, kad būtų galima užtikrinti kiekvieno apskaičiuoto segmento vidurkius: užtikrinamas duomenų apie degalų sunaudojimą antras tikslumo lygis, žvejybos pastangos pagal žvejybos būdą – antras ir konkrečios žvejybos pastangos – pirmas tikslumo lygiai. Jei tai yra žvejybos pasyviaisiais įrankiais pastanga, galima atlikti bandomąjį tyrimą.

2. Išplėsta programa

a) Vienas kitą papildantys parametrai:

jei tai yra pastangos pagal žvejybos būdą ir pirmo dalies a punkto 1 ir 3 papunkčiuose nurodytos konkrečios žvejybos pastangos:

- be apibrėžtųjų V priedėlyje galima naudoti kitus matavimo vienetus, jeigu jie smulkiai apibrėžti ir pagrįsti nacionalinėse programose,

- apibrėžiant konkrečią žvejybos pastangą, galima atsižvelgti ne tik į apibūdintuosius VI priedėlyje, bet ir į kitus žvejybos išteklius ir (arba) ribinius kiekius,

- be to, jei tai yra ne tinklinės gaudyklės, dugninės gaudyklės ir ne aptvariniai tinklai, o kiti žvejybos įrankiai, žvejybos pastangas galima matuoti žvejybos operacijomis. Tokiais atvejais pagrindiniai vienetai bus grindžiami žvejybos operacijomis, o ne žvejotų dienų skaičiumi. Kiekviena operacija pagal IX priedėlyje apibrėžtas taisykles atitiks taip apibūdintą indėlį į žvejybos pastangą. Be tame priedėlyje apibrėžtųjų, taip pat galima naudoti kitas taisykles, jeigu jos yra išsamiai apibrėžtos ir pagrįstos,

- duomenis apie tinklinių ir dugninių gaudyklių bei aptvarinių tinklų žvejybos pastangą galima rinkti kaip įrankių skaičiaus jūroje ir laiko sandaugą (dienų skaičius, kurį kiekvienas žvejybos įrankis per metus būna jūroje).

b) Išskirstymo lygiai:

i) duomenis apie suvartojamus degalus galima rinkti taip, kad kas ketvirtį būtų galima įvertinti vidutinį kiekvieno IV priedėlyje apibrėžtam segmentui priskirto laivo suvartojamą degalų kiekį;

ii) jei tai yra žvejybos pastanga pagal žvejybos būdą ir konkreti žvejybos pastanga:

- duomenis apie žvejybos pastangą galima suskirstyti pagal X priedėlyje nurodytus žvejybos būdų tipus; galima naudoti išsamesnę tipologiją, jeigu jos naudingumas yra aprašytas ir pagrįstas nacionalinėje programoje,

- duomenis apie segmento žvejybos pastangą galima rinkti remiantis IV priedėlyje apibrėžtais segmentais,

- duomenis apie žvejybos pastangą galima rinkti kas mėnesį ir remiantis I priedėlyje nurodytu ketvirtu geografinio išskirstymo lygiu; jei tai yra VII priedėlyje nurodyti žvejybos ištekliai, duomenis apie konkrečią žvejybos pastangą galima rinkti juos suskirstant pagal tame priedėlyje apibrėžtus gylio intervalus.

III SKYRIUS

SUŽVEJOTŲ KIEKIŲ IR KRANTE IŠKRAUNAMO LAIMIKIO ĮVERTINIMO MODULIS

E. Duomenų apie sužvejotus kiekius ir krante iškraunamą laimikį rinkimas

1. Jei tai yra minimali programa, duomenys turi būti renkami taip:

a) Parametrai:

- duomenys turi būti renkami taip, kad būtų įmanoma įvertinti:

- krante iškraunamų visų žvejybos išteklių komercinius laimikius ir,

- jei tai yra XII priedėlyje paminėti žvejybos ištekliai, bendrus sužvejotus kiekius, krante iškraunamus laimikius ir į jūrą paleidžiamą laimikio dalį, ir

- pramoginės ir poilsinės žvejybos metu XI priedėlyje minėtų žvejybos išteklių jūros vandenyse sužvejotą kiekį,

- kiekviena valstybė narė turi aprašyti perskaičiavimo koeficientus, kuriuos ji naudoja.

b) Išskaidymo lygiai:

- kiekviena valstybė narė bendrą metinį krante iškraunamą komercinį laimikį pateikia pagal rūšis, išskirstydamos jį geografinės kilmės požiūriu pagal I priedėlyje nurodytą antrą geografinio išskaidymo lygį. Tačiau, jeigu laikoma, kad kelių rūšių sugrupavimas yra priimtinesnis, Komisija valstybėms narėms gali taikyti mukrypti leidžiančią nuostatą, jeigu ji yra išsamiai pagrindžiama,

- jei tai yra XII priedėlyje paminėti žvejybos ištekliai, krante iškraunamas komercinis laimikis išskaidomas taip, kaip nurodoma tame priedėlyje,

- kiekvieno III priedėlyje identifikuoto segmento krante iškraunamas laimikis svorio ir vertės požiūriu kas ketvirtį turi būti išskaidomas pagal žuvų rūšis, o geografiniu požiūriu laimikis išskirstomas pagal I priedėlio [6] antrą geografinio išskaidymo lygį,

- XII priedėlyje nurodytų žvejybos išteklių į jūrą paleidžiama laimikio dalis turi būti kontroliuojama, siekiant, kad būtų apskaičiuojamas per trejus metus kasmet sužvejojamo vidutinio kiekio svoris, tas kiekis įvertinamas pagal III priedėlyje apibrėžtus žvejybos būdus, išskyrus žvejybos išteklius, dėl kurių XII priedėlyje yra nustatoma kita išskaidymo taisyklė,

- B skirsnyje apibrėžtas bandomasis tyrimas turi būti taikomas XI priedėlyje minėtai pramoginei ir poilsinei žvejybai, atsižvelgiant į tame pačiame priedėlyje nurodytą išskaidymo lygį.

c) Tikslumo lygis:

- krante iškraunamas komercinis laimikis, atsižvelgiant į pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 [7] ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 104/2000 [8] surinktus išsamius duomenis, o jei tai yra duomenys, kuriems tie reglamentai netaikomi, duomenys renkami taikant imčių atrankas ir laikantis statistikos procedūrų, turi būti įvertinamas taip, kad, jei tai yra žvejybos ištekliai, kuriems nustatomi bendri leistini sugavimai ir kvotos, būtų užtikrintas trečias tikslumo lygis, o jei tai yra XII priedėlyje išvardyti žvejybos ištekliai, kuriems nenustatomi nei bendri leistini sugavimai, nei kvotos, būtų užtikrinamas antras tikslumo lygis, o kitais atvejais – pirmas lygis,

- kasmetinio įvertinimo duomenys apie iš XII priedėlyje minėtų žvejybos išteklių sužvejoto laimikio į jūrą paleidžiamą dalį turi būti tokie, kad būtų užtikrinamas pirmas tikslumo lygis. Tačiau jeigu valstybės narės negali užtikrinti to tikslumo lygio arba jeigu jo užtikrinimo išlaidos yra pernelyg didelės, Komisija joms gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kad tikslumo lygis, imčių atrankos dažnumas būtų sumažintas arba kad jos galėtų atlikti bandomąjį tyrimą, jeigu toks prašymas yra išsamiai pagrįstas dokumentais,

- kitiems, ne žvejybos ištekliams, kuriems XII priedėlyje nustatomas kasmetinis įvertinimas, turi būti taikomi bandomieji tyrimai. Tų tyrimų išvados Komisijai turi būti perduotos ne vėliau kaip iki 2003 m. spalio 31 d.,

- XI priedėlyje minėtos pramoginės ir poilsinės žvejybos metu sužvejotiems kiekiams turi būti taikomi bandomieji tyrimai. Tų tyrimų išvados Komisijai turi būti perduotos ne vėliau kaip iki 2003 m. spalio 31 d.

d) Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 nuostatas, valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad pagal to reglamento 9 straipsnį būtų užtikrintas visos atitinkamos informacijos registravimas.

Be to, tam tikrais atvejais valstybės narės bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis, kad būtų gauti išsamūs duomenys apie su jų vėliava plaukiojančių laivų į krantą iškraunamą laimikį.

2. Išsami programa

a) Vienas kitą papildantys parametrai:

- iš XIII priedėlyje minėtų žvejybos išteklių sužvejotas krante iškraunamas laimikis,

- ne iš XI priedėlyje minėtųjų, o iš kitų žvejybos išteklių pramogine ir poilsine žvejyba sužvejotas kiekis,

- jei tai yra lašiša, Baltijos jūros ir Šiaurės jūros geografinio regiono estuarijose, ežeruose ir upėse sužvejoti kiekiai.

b) Išskaidymo lygis:

- duomenis apie iš XII priedėlyje minėtų žvejybos išteklių sužvejotus krante iškraunamus komercinius laimikius išplėstinėje programoje galima išskaidyti pagal tame priedėlyje apibrėžtas nuostatas. Tuos duomenis, atsižvelgiant į gylio arba kitą kriterijų, galima papildomai išskirstyti geografiniu požiūriu, jeigu tas išskirstymas atitinka D skirsnio 2 dalies b pastraipos 2 punkto trečią įtrauką ir jeigu atitinkamoje nacionalinėje programoje pagrindžiamas to išskirstymo naudingumas,

- duomenis apie XIII priedėlyje minėtus žvejybos išteklius galima rinkti kas ketvirtį ir laimikį suskirstyti pagal III priedėlyje apibrėžtus žvejybos būdus bei I priedėlio trečio geografinio lygio rajonus. Jei tai yra VII priedėlyje minėti žvejybos ištekliai, duomenis apie juos dar galima skirstyti pagal tame priedėlyje apibrėžtus gylio intervalus,

- duomenis apie sužvejotą kiekį galima rinkti pagal IV arba X priedėliuose apibrėžtus segmentus,

- duomenis apie į jūrą išleidžiamą laimikio dalį galima rinkti pagal išplėstinę programą:

- kas ketvirtį, jei tai yra žvejybos ištekliai, dėl kurių XII priedėlyje nurodoma, kad taikant minimalią programą atliekamas metinis į jūrą išleidžiamos laimikio dalies įvertinimas, pagal III priedėlyje apibrėžtus žvejybos būdus ir I priedėlio trečią geografinį lygį,

- kasmet, jei tai yra žvejybos ištekliai, dėl kurių XII priedėlyje nenustatoma, kad taikant minimalią programą būtų atliekamas metinis į jūrą išleidžiamos laimikio dalies įvertinimas, duomenis galima skirstyti pagal III priedėlyje apibūdintus žvejybos būdus, tačiau duomenų neskirstyti geografiniu požiūriu,

- kasmet, duomenų apie XIII priede minėtus žvejybos išteklius neskirstant kitu požiūriu.

F. Duomenų apie konkrečių komercinių laivynų žvejybos pastangos vienetu ir (arba) efektyvia žvejybos pastanga sužvejotus kiekius rinkimas

1. Jei tai yra minimalios programos lygis, duomenys turi būti renkami taip:

kiekvienoje nacionalinėje programoje pateikiama apžvalga apie su valstybių narių vėliava plaukiojančių laivų sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangos išsamių duomenų, kuriuos 1995–2000 m. naudojo mokslinio įvertinimo darbo grupės, naudingumą. Toje apžvalgoje turi būti analizuojama svarba, kuri galutinai įvertinant žvejybos išteklius buvo suteikiama gausumo arba dalinės žvejybos pastangos rodikliams, galimybei pailginti, atsižvelgiant į išskaidytus sužvejotų kiekių ir žvejybos pastangos duomenis, atitinkamas laiko atkarpas, kaip paminėta D ir E skyriuose, bei būtinybei remtis kur kas išsamesne informacija. Visos valstybės narės atitinkamas išvadas Komisijai pateikia ne vėliau kaip iki 2002 m. gruodžio 31 d. Komisija tų analizių rezultatus įteikia STECF ir ne vėliau kaip iki 2003 m. kovo 31 d. nustato to skyriaus minimalios programos turinį.

2. Išsamios programos lygiu:

bet koks tyrimas, apimantis gausumo indeksų arba efektyvios pastangos apibrėžimą, atsižvelgiant į išsamius komercinių laivynų pateikiamus duomenis apie sužvejotą kiekį ir žvejybos pastangą, yra priimtinas pagal išplėstinę programą. Potencialus tų indeksų naudingumas turėtų būti nustatomas nacionalinėje programoje. Tie tyrimai įteikiami STECF. Jeigu STECF nuomone nepritariamas tų indeksų naudingumas, atitinkamas tyrimas nelaikomas būtinu.

G. Žvejybos išteklių tyrimo mokslinio įvertinimo būtinumas

1. Minimalios programos lygiu:

i) turi būti atliekami visi XIV priedėlyje minimi tyrimai, kuriems suteikiamas pirmumo indeksas "1",

ii) valstybės narės nacionalinėmis programomis turi užtikrinti ankstesnių tyrimų projektų tęstinumą;

iii) nepaisydamos i ir ii punktų valstybės narės gali siūlyti modifikuoti žvejybos pastangos tyrimą arba imčių atrankos projektą, jeigu dėl to nesuprastės rezultatų kokybė.

2. Jei tai yra išplėstinės programos lygis, galima atlikti visus tyrimus, kuriems XIV priedėlyje suteikiamas pirmumo indeksas "2".

H. Imčių atranka iš sužvejoto kiekio biologinėms ypatybėms nustatyti: sudėtis pagal brandą ir ilgį

1. Jei tai yra minimalios programos lygis, duomenys turi būti renkami taip:

a) parametrai:

imčių atranka biologinėms ypatybėms nustatyti turi būti atliekama, siekiant, kad XV priedėlyje apibrėžtų žvejybos išteklių į krantą iškraunamas laimikis būtų įvertintas žuvų ilgio ir tam tikru atveju – jų amžiaus požiūriu.

b) Išskaidymo ir tikslumo lygiai:

būtini išskaidymo lygiai ir pagrindinė sluoksniuotė bei imčių atrankos intensyvumas yra apibūdinami XV priedėlyje. Tačiau valstybės narės gali taikyti ne pagrindinę sluoksniuotę, kai atsitiktinė imčių atranka atliekama atsižvelgiant į XV priedėlyje apibrėžtą lygį, atitinkančią imčių atrankos strategiją, o kitą strategiją ir imtis atrinkti kitu, o ne XV priedėlyje nustatytu dažnumu, jeigu tas alternatyvus metodas tokiomis pačiomis ar mažesnėmis sąnaudomis užtikrina tokį patį arba aukštesnį tikslumo lygį ir jeigu tas metodas yra nustatomas atitinkama nacionaline programa.

c) Imčių atrankos programos įgyvendinimas:

valstybė narė, kurios teritorijoje į krantą iškraunamas laimikis, yra atsakinga, kad pagal šiame straipsnyje apibrėžtus standartus būtų įdiegiamos imčių atrankos programos. Jeigu būtina, valstybės narės bendradarbiauja su trečiųjų šalių institucijomis, kad būtų parengtos biologinėms ypatybėms nustatyti imamos imtys iš krante iškraunamo laimikio, kurį sužvejoja su tų trečiųjų šalių vėliavomis plaukiojantys laivai.

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas visų duomenų apie su jos vėliava plaukiojančių laivų veiklą rinkimas, nepaisant to, kuriose vietose tie laivai į krantą iškrauna sužvejotą laimikį.

d) Imčių taisyklėms taikomos išimtys:

- Ilgis:

1) į nacionalinę valstybės narės programą galima neįtraukti reikalavimo, kad žuvų pasiskirstymas pagal ilgį būtų įvertinamas tuose į krantą iškraunamuose laimikiuose, kurie sužvejojami iš žvejybos išteklių, kurių bendri leistini sugavimai ir kvotos buvo nustatyti pagal toliau pateikiamas sąlygas:

i) atitinkamos kvotos turi atitikti mažiau kaip 5 % Bendrijai tenkančios bendrų leistinų sugavimų dalies arba per trejus ankstesnius metus vidutiniškai mažiau kaip 100 tonų;

ii) valstybių narių, kurioms skiriama mažiau kaip 5 %, visų kvotų suma turi sudaryti mažiau kaip 15 % Bendrijai tenkančios bendrų leistinų sugavimų dalies.

Jeigu laikomasi i punkte nustatytos sąlygos, bet nesilaikoma ii punkte nustatytosios, atitinkamos valstybės narės gali parengti koordinuotą programą, kad būtų užtikrinama, jog visiems krante iškraunamiems jų laimikiams būtų taikoma XV priedėlyje aprašytoji arba kita tokį patį tikslumą užtikrinanti imčių atrankos programa.

Atitinkamais atvejais iki kiekvienų metų sausio 31 d. nacionalinę programą galima patikslinti, kad būtų atsižvelgiama į kvotas, kuriomis pasikeičia valstybės narės;

2) jei tai yra žvejybos ištekliai, kurių bendri leistini sugavimai ir kvotos nėra nustatomos ir jei tai – ne Viduržemio jūros rajono žvejybos ištekliai, tos pačios taisyklės taikomos atsižvelgiant į per ankstesnius trejus metus iškrautą vidutinį laimikį ir remiantis bendru tų žvejybos išteklių krante iškrautu Bendrijos laimikiu;

3) jei tai yra Viduržemio jūros rajono žvejybos ištekliai, Viduržemio jūros valstybės narės laimikis, kurį ji iškrauna krante, pagal svorį rūšių, sudarančių mažiau kaip 5 % bendro nacionalinio krante iškraunamo laimikio iš Viduržemio jūros rajono arba mažiau kaip 200 tonų, išskyrus paprastąjį tuną.

- Amžius:

1) į nacionalinę valstybės narės programą galima neįtraukti reikalavimo, kad žuvų pasiskirstymas pagal brandą būtų įvertinamas tuose į krantą iškraunamuose laimikiuose, kurie sužvejojami iš žvejybos išteklių, kurių bendri leistini sugavimai ir kvotos buvo nustatyti pagal toliau pateikiamas sąlygas:

i) atitinkamos kvotos atitinka mažiau kaip 10 % Bendrijai tenkančios bendrų leistinų sugavimų dalies arba per trejus ankstesnius metus vidutiniškai mažiau kaip 200 tonų;

ii) valstybių narių, kurioms skiriama mažiau kaip 10 %, visų kvotų suma turi sudaryti mažiau kaip 25 % Bendrijai tenkančios bendrų leistinų sugavimų dalies.

Jeigu laikomasi i punkte nustatytos sąlygos, bet nesilaikoma ii punkte nustatytosios, atitinkamos valstybės narės gali parengti koordinuotą programą, kad būtų užtikrinama, jog visiems krante iškraunamiems jų laimikiams būtų taikoma XV priedėlyje aprašytoji arba kita tokį patį tikslumą užtikrinanti imčių atrankos programa.

Tam tikrais atvejais iki kiekvienų metų sausio 31 d. nacionalinę programą galima patikslinti, kad būtų atsižvelgiama į kvotas, kuriomis pasikeičia valstybės narės;

2) jei tai yra žvejybos ištekliai, kurių bendri leistini sugavimai ir kvotos nėra nustatomos ir jei tai – ne Viduržemio jūros rajono žvejybos ištekliai, tos pačios taisyklės taikomos atsižvelgiant į per ankstesnius trejus metus iškrautą vidutinį laimikį ir remiantis bendru tų žvejybos išteklių krante iškrautu Bendrijos laimikiu;

3) jei tai yra Viduržemio jūros rajono žvejybos ištekliai, Viduržemio jūros valstybės narės laimikis, kurį ji iškrauna krante, pagal svorį rūšių, sudarančių mažiau kaip 5 % bendro nacionalinio krante iškraunamo laimikio iš Viduržemio jūros rajono arba mažiau kaip 200 tonų, išskyrus paprastąjį tuną;

4) jeigu įmanoma, komerciniai sužvejoti kiekiai turėtų būti ištiriami žuvų brandos požiūriu. Jei tai nedaroma, valstybės narės tokį tyrimą turėtų numatyti savo nacionalinėje programoje.

- Kita:

jeigu valstybėms narėms bendradarbiaujant yra užtikrinama, kad a punkte nurodytų parametrų bendras įvertinimas atitinka būtiną tikslumo lygį, nelaikoma, jog kiekviena atitinkama valstybė narė atskirai turi užtikrinti, kad jos duomenys atitiktų tą tikslumo lygį.

e) Į jūrą paleidžiamo laimikio dalis

Į jūrą paleidžiama laimikio dalis turi būti įvertinama žuvų ilgio pasiskirstymo požiūriu, jeigu ta laimikio dalis per metus atitinka daugiau kaip 10 % bendro sužvejojamo kiekio pagal svorį arba daugiau kaip 20 % tų žvejybos išteklių, kurių metiniai duomenys apie į jūrą paleidžiamą laimikio dalį turi būti renkami pagal XII priedėlį ir jame apibrėžtas komercinių krante iškraunamų laimikių taisykles.

Imčių atrankos iš komercinio krante iškraunamo laimikio dažnumas yra nustatomas XV priedėlyje.

Jeigu į jūrą paleidžiamoje laimikio dalyje yra tokio ilgio žuvų, kurios nepakliūna į krante iškraunamą laimikį, jis žuvų brandos požiūriu turi būti tiriamas pagal XV priedėlyje nustatytas taisykles.

Tačiau jeigu valstybės narės negali užtikrinti to tikslumo lygio arba jeigu tokio užtikrinimo sąnaudos būtų pernelyg didelės, Komisija joms gali suteikti nukrypti leidžiančią nuostatą, jeigu tas prašymas yra išsamiai pagrindžiamas dokumentais.

f) Pramoginė ir poilsinė žvejyba

Jei tai yra XI priedėlyje apibūdinti žvejybos ištekliai, valstybės narės turi parengti tame priedėlyje nustatytus išskaidymo lygius atitinkančius bandomuosius tyrimus. Atlikti tyrimai turi įgalinti nustatyti ateičiai būtinus tikslumo lygius. Tų tyrimų išvados Komisijai turi būti perduotos ne vėliau kaip iki 2003 m. spalio 31 d.

2. Išplėstinė programa:

vienas kitą papildantys parametrai:

- visos imčių atrankos programos krante iškraunamai laimikio daliai įvertinti žuvų brandos arba jų ilgio požiūriu ir nurodytosios XV priedėlyje,

- imčių atrankos programos, siekiant, kad būtų įvertinama XIII priedėlyje apibūdintų žvejybos išteklių sužvejoto laimikio dalies, kuri per metus iškraunama krante, žuvų ilgio sudėtis,

- imčių atrankos programos, siekiant, kad būtų įvertinama XII ir XV priedėliuose apibūdintų žvejybos išteklių sužvejotolaimikio dalies, kuri paleidžiama į jūrą, žuvų ilgio sudėtis.

1. Kitos imtys biologinėms ypatybėms nustatyti

1) Jei tai yra minimalios programos lygis, duomenys turi būti renkami taip:

a) Parametrai

i) turi būti pateikiamos visų XVI priedėlyje paminėtų žvejybos išteklių, įskaitant tuos, kurių sužvejotų kiekių kasmet nebūtina vertinti žuvų brandos sudėties požiūriu, augimo kreivės žuvų ilgio ir svorio požiūriu, brandos – ilgio ir brandos santykis bei brandos – ilgio ir vislumo santykis.

ii) Turi būti įgyvendinamos imčių atrankos iš į krantą iškraunamos laimikio dalies biologinėms ypatybėms nustatyti programos, kad būtų įvertinama įvairių žvejybos išteklių dalis tame laimikyje: silkėms – atskirai Skagerako ir Kategato sąsiauriuose bei rytinėje Šiaurės jūros dalyje, laukinėms ir veisiamoms lašišoms Baltijos jūroje, įvairių rombinių rajų rūšių IV ir VIId rajonuose.

iii) Valstybės narės turėtų naudoti savo imčių atrankos programą, pagal kurią būtų nustatomas skirtingos lyties žuvų santykis tų valstybių narių komerciniuose laimikiuose. Tačiau tuo atveju, jeigu tos užduoties atlikti neįmanoma, galima naudoti imtis, gautas atliekant mokslinius tyrimus.

b) Išskaidymo lygis

Jei tai yra a dalies 1 punkte nurodyti parametrai:

- žvejybos išteklių apibrėžimai pateikiami XVI priedėlyje nustatytu periodiškumu. Šiuo metu turimų duomenų, kurie naudojami biologiniams parametrams įvertinti, galiojimas turi būti tikrinamas, kaip apibrėžta XVI priedėlyje, 3–6 metų intervalais. Jeigu būtina, valstybės narės tuos parametrus privalo atnaujinti,

- jei tai yra norveginis omaras (Nephrops), juodasis otas, krevetė (Pandalus borealis), jūrinė plekšnė, jūrų liežuvis ir Europinė jūrų lydeka, patinų ir patelių augimo kreivės ir brandos ogivės nustatomos atskirai.

Jei tai yra a pastraipos 2 punkte nurodyti parametrai:

duomenys turėtų būti teikiami kas ketvirtį ir pagal IV priedėlyje aprašytą žvejybos būdų tipologiją.

c) Tikslumo lygiai

i) Jei tai yra augimo kreivės:

- jei tai yra žvejybos ištekliai, kurių galima nustatyti atskiros žuvies brandą, kiekvienos brandos grupės vidutinis svoris ir ilgis turi būti nustatomi pagal trečią tikslumo lygį ir pasirenkamos tos brandos grupės, kurios suvestiniame į krantą iškraunamame laimikyje sudaro 95 % nacionalinio į krantą iškraunamo laimikio, sužvejoto iš atitinkamų žvejybos išteklių,

- jei tai yra žvejybos ištekliai, kurių žuvų brandos požiūriu įvertinti neįmanoma, tačiau jų augimo kreivę galima nustatyti, kiekvienos brandos grupės vidutinis svoris ir ilgis turi būti nustatomi pagal antrą tikslumo lygį ir pasirenkamos tos brandos grupės, kurios suvestiniame į krantą iškraunamame laimikyje sudaro 90 % nacionalinio į krantą iškraunamo laimikio, sužvejoto iš atitinkamų žvejybos išteklių.

ii) Jei tai yra amžius, vislumas ir patinų bei patelių santykis, galima rinktis žuvų brandą arba jų ilgį, jeigu turinti atlikti atitinkamą imčių atranką biologinėms ypatybėms nustatyti valstybės narės susitarė dėl toliau išdėstytų dalykų:

- jei tai yra amžius ir vislumas, žuvų brandos ir (arba) ilgio intervale, kurio ribos yra tarp 20 % ir 90 % subrendusių žuvų, turi būti užtikrinamas trečias tikslumo lygis,

- jei tai yra patinų ir patelių santykis, turi būti užtikrinamas trečias tikslumo lygis ir pasirenkamos tos brandos grupės arba ilgio žuvys, kurios suvestiniame į krantą iškraunamame laimikyje sudaro 95 % nacionalinio į krantą iškraunamo laimikio, sužvejoto iš atitinkamų žvejybos išteklių.

iii) Žvejybos išteklių ir a punkto ii papunktyje nurodytų sužvejotų kiekių rūšinė sudėtis turi būti įvertinama pirmu tikslumo lygiu.

d) Išimtys

1) Į nacionalinę valstybės narės programą galima neįtraukti biologinio tų išteklių įvertinimo, kurių bendri leistini sugavimai ir kvotos buvo nustatyti pagal toliau pateikiamas sąlygas:

i) atitinkamos kvotos atitinka mažiau kaip 10 % Bendrijai tenkančios bendrų leistinų sugavimų dalies arba mažiau kaip 200 tonų vidutiniškai per ankstesnius trejus metus;

ii) valstybių narių, kurioms skiriama mažiau kaip 5 %, visų kvotų suma sudaro mažiau kaip 20 % Bendrijai tenkančių bendrų leistinų sugavimų dalies.

Tam tikrais atvejais iki kiekvienų metų vasario 1 d. nacionalinę programą galima patikslinti, kad būtų atsižvelgiama į kvotas, kuriomis pasikeičia valstybės narės.

2) Jei tai yra žvejybos ištekliai, kurių bendri leistini sugavimai ir kvotos nėra nustatomi, jiems tos pačios taisyklės taikomos atsižvelgiant į vidutinį per ankstesnius trejus metus krante iškrautą laimikį ir remiantis bendru Bendrijos į krantą iškrautu laimikiu.

Jeigu valstybėms narėms bendradarbiaujant yra užtikrinama, kad bendras a punkto i papunktyje nurodytų parametrų įvertinimas atitinka būtiną tikslumo lygį, nelaikoma, jog kiekviena atitinkama valstybė narė atskirai turi užtikrinti, kad jos duomenys atitiktų tą tikslumo lygį.

2. Jei tai yra išplėstinės programos lygis

Vienas kitą papildantys parametrai:

- jei tai yra XVI priedėlyje minėti žvejybos ištekliai, duomenis privaloma kiekvienais metais atnaujinti ir išskaidyti žuvų lyties požiūriu,

- jei tai yra XVI priedėlyje nepaminėti, tačiau XV priedėlyje minėti žvejybos ištekliai, apie kurių žuvų ilgį buvo renkami duomenys, duomenis apie žuvų augimą, brandą ir patinų bei patelių santykį privaloma teikti kas trejus metus,

- privaloma pateikti XIII priedėlyje minėtų žuvų rūšių augimo ir brandos kreives, tačiau tuos duomenis atnaujinti nebūtina dažniau kaip kartą per trejus metus,

- jei tai yra XII arba XIII priedėliuose minėtos žuvų rūšių grupės, imčių atrankos programas, kuriomis nustatoma sužvejoto kiekio rūšinė žuvų sudėtis, privaloma atlikti kas trejus metus.

IV SKYRIUS

EKONOMINĖS PADĖTIES SEKTORIUJE NUSTATYMO MODULIS

J. Ekonominių duomenų rinkimas pagal laivų grupes

1. Jei tai yra minimalios programos lygis, duomenys turi būti renkami taip:

a) Parametrai:

- duomenys turi būti renkami taip, kad pagal III priedėlyje nustatytą suskirstymą būtų įtraukiami visi XVII priedėlyje minėti parametrai,

- turi būti apskaičiuojamos investicijos, siekiant, kad būtų įvertinama visa turto vertė, įskaitant nuomojamos įrangos kapitalo vertę. Pirmenybė turi būti teikiama apdraustoms vertėms. Jeigu paaiškėja, kad rinkti duomenis apie apdraustą vertę yra pernelyg sudėtinga, galima rinkti duomenis apie laivo pakeitimo vertę. Tuo atveju nacionalinėje programoje turi būti įrodoma, kad tą pakeitimą būtina naudoti,

- į gamybos, darbo sąnaudas turi būti įtraukiamos visos darbdavio mokamos lėšos, įskaitant socialinio draudimo, sveikatos draudimo mokesčius, ištarnauto laiko išmoką ir kitus panašius mokesčius.

b) Išskaidymo lygiai:

- kiekvienas parametras nustatomas kiekvienai III priedėlyje apibrėžtai laivų grupei,

- pagal Reglamento (EB) Nr. 1543/2000 IV priedo reikalavimus, duomenys apie kainas renkami kasmet, tačiau išskiriant Viduržemio jūroje žvejojančių laivynų I priedėlio trečiajame lygyje minėtuose geografiniuose rajonuose sužvejotą laimikį.

c) Tikslumo lygiai:

turi būti užtikrinamas kiekvieno segmento visų parametrų pirmas tikslumo lygis.

2. Išplėstinės programos lygis

a) Vienas kitą papildantys parametrai:

išplėstinė programa apima visus XVIII priedėlyje apibrėžtus duomenis.

b) Išskaidymo lygiai:

1 dalies a punkto pirmoje įtraukoje nurodytą laivų grupių skirstymą galima atlikti iki IV priedėlyje apibrėžto lygio ir atsižvelgiant į I priedėlio antrą regioninio suskirstymo lygį.

K. Duomenų rinkimas apie perdirbamąją pramonę

1. Jei tai yra minimalus programos lygis

Valstybės narės, siekdamos nustatyti metinę kiekvieno sektoriaus parametrų, kurie išvardyti XIX priedėlyje, vertę turėtų atlikti bandomuosius tyrimus; tuose bandomuosiuose tyrimuose turi būti palyginamas skirtingų duomenų rinkimo strategijų išlaidų efektyvumas, įskaitant imčių atrankos programas. Tų tyrimų išvados Komisijai turi būti perduotos ne vėliau kaip iki 2003 m. spalio 31 d.

2. Išplėstinės programos lygis

a) Vienas kitą papildantys parametrai

Duomenų rinkimo ir tvarkymo veikla yra užtikrinama, kad:

i) būtų įmanoma įvertinti bendrą sektoriaus ir (arba) pakrantės regionuose veikiančių kompanijų (Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra, NUTS 3) priklausymą nuo žvejybinių išteklių, kuriems nustatomi bendri leistini sugavimai ir kvotos, sužvejoto laimikio ir (arba) kitų žvejybos išteklių apsaugos priemonių arba nuo ne Bendrijos vandenyse sužvejoto laimikio;

ii) būtų įmanoma įvertinti vykdant bendrą žuvininkystės programą taikomų priemonių, pvz., nustatomų Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3759/92 [9], Tarybos reglamente (EB) Nr. 2792/1999 [10] ir konkrečių priemonių, kurių imamasi dėl labiausiai nutolusių regionų žuvininkystės ir akvakultūros (atokiems ir nuošaliems regionams prieinamų galimybių programa, POSEI), padarinius, įskaitant socialinius ir ekonominius, perdirbimo pramonei.

b) Išskaidymo lygiai

Analizuojant sektoriaus kompanijas, galima atsižvelgti į jų įsisteigimą įvairiuose regionuose, nepriklausomai, ar jos įsisteigusios pakrančių regionuose ar ne, NUTS 3 lygiu.

[1] OL L 274, 1986 9 25, p. 1.

[2] Duomenys laikomi ekonominio įvertinimo pagal IV skyrių renkamų duomenų dalimi.

[3] Duomenys laikomi ekonominio įvertinimo pagal IV skyrių renkamų duomenų dalimi.

[4] Duomenys laikomi ekonominio įvertinimo pagal IV skyrių renkamų duomenų dalimi.

[5] OL L 276, 1983 10 10, p. 1.

[6] Duomenys laikomi ekonominio įvertinimo pagal IV skyrių renkamų duomenų dalimi.

[7] OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

[8] OL L 17, 2000 1 21, p. 22.

[9] OL L 388, 1992 12 31, p. 1.

[10] OL L 337, 1999 12 30, p. 10.

--------------------------------------------------

Priedėlių sąrašas

Ipriedėlis: | Geografinis regioninių žvejybos organizacijų pasiskirstymas |

IIpriedėlis: | Nephrops norvegicus funkciniai vienetai (FU) ir statistiniai stačiakampiai |

IIIpriedėlis (C skirsnis): | Pagrindinis laivų skirstymas pajėgumo požiūriu (minimali programa) |

IVpriedėlis (C skirsnis): | Išsamus laivų išskaidymas pajėgumo požiūriu (išplėstinė programa) |

Vpriedėlis (D skirsnis): | Žvejybinio pajėgumo vienetai pagal žvejybos būdą |

VIpriedėlis (D skirsnis): | Žvejybos ištekliai, kurių konkreti žvejybos pastanga turi būti apibrėžta (minimali programa) |

VIIpriedėlis (D skirsnis): | Žvejojamos žuvų rūšys ir gyliai (išplėstinė programa) |

VIIIpriedėlis (D skirsnis): | Tarpinė informacijos apie žvejybos pastangą tipologija (minimali programa) |

IXpriedėlis (D skirsnis): | Žvejybos pastangos apibrėžimas atsižvelgiant į žvejybos operaciją (išplėstinė programa) |

Xpriedėlis (D skirsnis): | Išsami žvejybos būdų tipologija (išplėstinė programa) |

XIpriedėlis (E skirsnis): | Pramoginės žvejybos išteklių sąrašas (minimali programa) |

XIIpriedėlis (E skirsnis): | Žvejybos išteklių, kurių krante iškraunamas laimikis ir į jūrą išleidžiama laimikio dalis turi būti kontroliuojama, sąrašas (minimali programa) |

XIIIpriedėlis: | Žuvų rūšių, kurias galima pasirinkti išplėstinei programai, sąrašas |

XIVpriedėlis (G skirsnis): | Tyrimų sąrašas (minimali programa, išplėstinė programa) |

XVpriedėlis (H skirsnis): | Imčių atrankos programa žuvų amžiui ir ilgiui nustatyti (minimali programa, išplėstinė programa) |

XVIpriedėlis (I skirsnis): | Kitos imčių atrankos programos biologinėms ypatybėms nustatyti |

XVIIpriedėlis (J skirsnis): | Ekonominė informacija apie laivyno segmentą, kaip apibrėžta III priedėlyje (minimali programa) |

XVIIIpriedėlis (J skirsnis): | Pagrindiniam ekonominiam laivyno segmento įvertinimui būtini duomenys (išplėstinė programa) |

XIXpriedėlis (K skirsnis): | Ekonominė informacija apie pirminę ir antrinę pramonę (sektoriai) (minimali programa) |

--------------------------------------------------