32001R1148

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1148/2001

2001 m. birželio 12 d.

dėl šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams patikrinimų

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 911/2001 [2], ypač į jo 10 straipsnį,

kadangi:

(1) 1992 m. liepos 29 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2251/92 dėl šviežių vaisių ir daržovių kokybės patikrinimo [3] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 766/97 [4], būtina iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į prekybos šviežiais vaisiais bei daržovėmis augimą ir padidėjusį profesionalumą, bendro šio sektoriaus rinkų organizavimo pokyčius ir siekiant išaiškinti daugelį tame reglamente pasitaikančių neaiškumų. Supaprastinimo ir aiškumo sumetimais taisykles reikėtų suformuluoti iš naujo, o Reglamentą (EEB) Nr. 2251/92 panaikinti.

(2) Valstybės narės turi paskirti kontrolės įstaigas, atsakingas už atitikties visuose pardavimo etapuose patikrinimą. Atsižvelgiant į labai įvairias valstybių narių sąlygas, kiekvienoje valstybėje narėje viena ar kita iš šių įstaigų turėtų būti atsakinga už ryšius tarp visų paskirtų įstaigų bei už šių įstaigų veiksmų koordinavimą.

(3) Atitikties patikrinimai turėtų būti atliekami imant pavyzdžius ir nukreipti į tuos prekiautojus, kurie greičiausiai turi standartų neatitinkančių prekių. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinės rinkos ypatumus, turi nustatyti taisykles, pagal kurias konkrečioms prekiautojų kategorijoms būtų nustatomas patikrinimų prioritetiškumas. Siekiant užtikrinti patikrinimų skaidrumą, apie šias taisykles reikėtų pranešti Komisijai. Kadangi žinios apie prekiautojus ir jų pagrindinius duomenis yra būtina valstybių narių analizės priemonė, labai svarbu kiekvienoje valstybėje narėje sukurti šviežių vaisių ir daržovių prekiautojų duomenų bazę, atsižvelgiant į pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2251/92 parengtą registrą.

(4) Į trečiąsias šalis eksportuojami vaisiai ir daržovės turi atitikti standartus. Valstybės narės turi tai užtikrinti ir patvirtinti atitikimą atsižvelgiant į Ženevos protokolą dėl šviežių vaisių bei daržovių ir sausų bei džiovintų produktų standartizavimo, pasirašytą remiantis Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos ir OECD tarptautinių standartų vaisiams ir daržovėms taikymo programa. Iš trečiųjų šalių importuojami vaisiai ir daržovės turi atitikti pardavimo arba jiems lygiaverčius standartus. Todėl prieš įvežant šias prekes į Bendrijos muitų teritoriją turi būti patikrinta jų atitiktis, išskyrus mažas siuntas, kurios, kontrolės institucijų nuomone, nekelia didelio pavojaus. Kai kuriose trečiosiose šalyse, suteikiančiose patenkinamas atitikties garantijas, tikrinti gali tų trečiųjų šalių kontrolės įstaigos. Tokiu atveju valstybės narės turi reguliariai tikrinti trečiųjų šalių kontrolės įstaigų atliktų patikrinimų teisėtumą ir apie savo patikrinimų rezultatus informuoti Komisiją.

(5) Nereikalaujama, kad minėtus standartus atitiktų perdirbimui skirti produktai, bet turi būti užtikrinta, kad jie nebus parduoti rinkoje kaip švieži. Šiuos produktus būtina tinkamai paženklinti etiketėmis, o tam tikrais atvejais – šie produktai turi turėti perdirbimo sertifikatą, kuriame būtų nurodyta galutinė produktų paskirtis ir suteikta patikrinimo galimybė.

(6) Vaisiams ir daržovėms, kurių atitiktis pardavimo standartams jau patikrinta, tokie patys patikrinimai taikomi visuose jų pardavimo etapuose. Tam tikslui turėtų būti priimtos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos pasiūlytos gairės dėl patikrinimo, atitinkančios OECD rekomendacijas. Tačiau reikėtų nustatyti atskiras priemones dėl patikrinimų mažmeninės prekybos etape.

(7) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės, remdamosi šio reglamento nuostatomis, visuose pardavimo etapuose atlieka Reglamento (EB) Nr. 2200/96 7, 8 ir 9 straipsniuose nustatytų prekybos standartų atitikties patikrinimus.

2 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną kompetentingą instituciją, atsakingą už koordinavimą ir kontaktus šiame reglamente minimose srityse (toliau – koordinuojanti institucija).

2. Valstybės narės praneša Komisijai:

- koordinuojančios institucijos, kurią jos paskyrė taikydamos šio straipsnio 1 dalį, pavadinimą, pašto bei elektroninio pašto adresus,

- kontrolės įstaigų, kurias jos paskyrė taikydamos Reglamento (EB) Nr. 2200/96 7 straipsnio trečią pastraipą, pavadinimą, pašto bei elektroninio pašto adresus,

- jų paskirtų kontrolės įstaigų atitinkamų veiklos sričių tikslų aprašymą.

3. Koordinuojanti institucija gali būti kontrolės įstaiga, viena iš kontrolės įstaigų arba kuri nors kita pagal 1 dalį paskirta institucija.

4. Valstybių narių paskirtų koordinuojančių institucijų sąrašą Komisija paskelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, C serijoje.

3 straipsnis

Prekiautojų duomenų bazė

1. Valstybės narės sukuria prekiautojų vaisiais ir daržovėmis duomenų bazę, į kurią šiame straipsnyje apibrėžtomis sąlygomis įtraukiami šviežiais vaisiais ir daržovėmis, kuriems taikant Reglamento (EB) Nr. 2200/96 2 straipsnį nustatyti standartai, prekiaujantys prekiautojai.

"Prekiautojas" – tai fizinis arba juridinis asmuo, turintis šviežių vaisių bei daržovių, kuriems taikomi pardavimo standartai, ir ketinantis pats arba trečiosios šalies vardu juos pateikti parduoti arba siūlyti parduoti, parduoti arba kuriuo nors kitu būdu jais prekiauti Bendrijos teritorijoje ir (arba) eksportuoti į trečiąsias šalis.

Valstybė narė nustato sąlygas, kuriomis į duomenų bazę įtraukiami arba neįtraukiami šie prekiautojai:

- prekiautojai, kurių veiklai netaikomas įsipareigojimas laikytis pardavimo standartų vadovaujantis Reglamento (EB) 2200/96 3 straipsniu,

- fiziniai arba juridiniai asmenys, kurių veikla vaisių bei daržovių sektoriuje apsiriboja tik prekių transportavimu arba nedidelių kiekių pardavimu mažmeninės prekybos etape.

2. Jei duomenų bazę sudaro keletas atskirų elementų, koordinuojanti institucija užtikrina, kad duomenų bazė ir jos elementai būtų vienodi ir kad jie būtų vienodai atnaujinami. Duomenis visų pirma atnaujina kontrolės įstaigos, naudodamos informaciją, surinktą visuose pardavimo etapuose atliktų patikrinimų metu.

3. Šią duomenų bazę sudaro kiekvieno prekiautojo registracijos numeris, pavadinimas, adresas, informacija, reikalinga norint jį priskirti vienai iš šio reglamento 4 straipsnyje minimų kategorijų, ypač jo padėtis prekybos grandinėje, informacija apie įmonės svarbą, informacija apie kiekvieno prekiautojo ankstesnių patikrinimų išvadas ir visa kita patikrinimams atlikti reikalinga informacija.

4. Prekiautojai turi pateikti informaciją, kuri, valstybių narių nuomone, yra būtina kuriant ir atnaujinant duomenų bazę. Valstybės narės nustato reikalavimus, pagal kuriuos į jų duomenų bazę įtraukiami jų teritorijoje neįsisteigę, tačiau joje prekiaujantys prekiautojai.

4 straipsnis

Vidaus rinkoje atliekami atitikties patikrinimai

1. Valstybės narės nustato prekiautojų turimų produktų atitikties prekybos standartams patikrinimo sistemą, imant pavyzdžius visuose pardavimo etapuose.

Pagal šią sistemą valstybės narės, remdamosi prekiautojo, prekiaujančio prekybos standartų neatitinkančiomis prekėmis, rizikos analize, nustato patikrinimų, kuriuos kontrolės įstaigos privalo atlikti, dažnumą, kuris turi užtikrinti, kad kiekvienos jau anksčiau apibrėžtos kategorijos prekiautojai laikytųsi Bendrijos taisyklių. Rizikos analizė pirmiausia siejama su įmonių dydžiu, jų padėtimi prekybos grandinėje, ankstesnių patikrinimų išvadomis ir visais kitais galimais valstybių narių apibrėžtais parametrais. Prekiautojai, kurie vaisius ir daržoves ruošia ir pakuoja, ypač gamybos regione, tikrinami dažniau nei kitų kategorijų prekiautojai. Gali būti tikrinama ir transportuojant.

Jei patikrinimai atskleidžia svarbius pažeidimus, kontrolės įstaigos atitinkamus prekiautojus tikrina dažniau.

2. Prekiautojai kontrolės įstaigoms turi suteikti visą informaciją, kuri, šių įstaigų nuomone, reikalinga organizuojant ir atliekant patikrinimus.

3. Valstybės narės, siekdamos užtikrinti vienodą ir aukštą vaisių bei daržovių atitikties pardavimo standartams lygį, gali leisti prekiautojams išsiuntimo etape kiekvieną pakuotę paženklinti pagal 3 priede nustatytą pavyzdį. Šis leidimas suteikiamas trejiems metams ir gali būti pratęstas.

Be to, šia galimybe besinaudojantys prekiautojai privalo:

- turėti kontrolės personalą, apmokytą pagal valstybės narės nustatytus reikalavimus,

- turėti tinkamą produkcijos ruošimo ir pakavimo įrangą,

- įsipareigoti pradėti savo siunčiamų prekių atitikties patikrinimą ir turėti registrą, kuriame būtų registruojamos visos atliktų patikrinimų operacijos.

Jei prekiautojai daugiau nebegali garantuoti aukšto ir vienodo atitikties lygio arba jei daugiau nebesilaikoma vienos iš anksčiau nurodytų sąlygų, valstybė narė panaikina prekiautojui suteiktą leidimą ženklinant kiekvieną pakuotę naudoti III priede nustatytą pavyzdį.

4. Prieš taikydama šį reglamentą, koordinuojanti institucija 1 dalyje nurodytos kontrolės sistemos nuostatas praneša Komisijai. Į šį pranešimą įeina nustatytų skirtingų kategorijų prekiautojai, jų patikrinimo dažnumas, o prireikus ir išsamios 3 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo sąlygos, įskaitant atskiriems prekiautojams taikomą minimalų patikrinimų skaičių. Koordinuojanti institucija nedelsdama informuoja Komisiją apie visus vėlesnius tos sistemos pakeitimus.

5 straipsnis

Eksporto vietoje atliekami atitikties patikrinimai

1. Kompetentinga kontrolės įstaiga, eksporto etape atlikdama atitikties patikrinimą, užtikrina, kad eksportui į trečiąsias šalis skirti produktai iš Bendrijos muitų teritorijos būtų išvežti tik tada, kai jie atitinka prekybos standartus.

Eksportuotojai privalo pateikti kontrolės įstaigoms visą informaciją, kuri, tų įstaigų nuomone, yra reikalinga organizuojant ir atliekant patikrinimus.

Prekiautojams, kurie laikosi 4 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo sąlygų, valstybės narės, pasiremdamos rizikos analize, gali pagal prekiautojų kategorijas nustatyti minimalią siuntų dalį ir kiekius, kurių atitiktį kompetentinga kontrolės įstaiga turi tikrinti eksporto etape. Ši dalis turi būti pakankama, kad būtų užtikrinta atitiktis Bendrijos taisyklėms. Jei patikrinimai atskleidžia žymius pažeidimus, kontrolės įstaigos tikrina didesnę šių prekiautojų siuntų dalį.

2. Kontrolės įstaiga, atlikusi 1 dalyje minimus patikrinimo veiksmus, kiekvienai, jos nuomone, prekybos standartus atitinkančiai eksportui skirtai partijai išduoda I priede nustatytą atitikties sertifikatą. Kai eksportuojamą siuntą sudaro keletas partijų, pastarųjų atitiktį gali patvirtinti vienas sertifikatas, kuriame yra aiškiai nurodytos atskiros šią siuntą sudarančios partijos.

3. Eksporto deklaraciją kompetentinga muitinės institucija gali priimti tik tada, kai:

- prekės turi 2 dalyje arba 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus sertifikatus arba

- kompetentinga kontrolės įstaiga tinkamai informavo muitinę, kad tam tikroms partijoms yra išduotas vienas iš dviejų paminėtų sertifikatų.

6 straipsnis

Importo vietoje atliekami atitikties patikrinimai

1. Prieš išleidžiant iš trečiųjų šalių įvežtus produktus į laisvą apyvartą, tikrinama jų atitiktis prekybos standartams.

Importuotojai privalo pateikti kontrolės įstaigoms visą informaciją, kuri, tų įstaigų nuomone, yra reikalinga organizuojant ir atliekant 2 dalyje ir 7 straipsnio 5 dalyje minimus patikrinimus.

2. Nepaisydama 7 straipsnio nuostatų, oficiali kontrolės įstaiga importo vietoje atlieka kiekvienos importuotos partijos atitikties patikrinimą ir, jei šie produktai atitinka nustatytus standartus, išduoda I priede nustatytą atitikties sertifikatą. Kai importuojama siunta susideda iš kelių partijų, pastarųjų atitiktį gali patvirtinti vienas sertifikatas, kuriame yra aiškiai nurodytos atskiros šią siuntą sudarančios partijos.

3. Leidimą išleidimui į laisvą apyvartą muitinė gali suteikti tik tada, kai:

- prekės turi 2 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje arba 8 straipsnio 2 dalyje minimus sertifikatus arba

- kompetentinga kontrolės įstaiga tinkamai informavo muitinę, kad tam tikroms partijoms yra išduotas vienas iš minėtų sertifikatų.

4. Nepažeidžiant 1, 2 ir 3 dalies, jei kompetentinga kontrolės įstaiga importo vietoje mano, kad yra nedidelė rizika jog mažos partijos, sveriančios mažiau arba lygiai 500 kg, neatitinka prekybinių standartų, gali šių partijų netikrinti. Jos nusiunčia muitinei antspaudu patvirtintą deklaraciją ar kitokiu būdu ją informuoja, kad ji galėtų vykdyti dokumentų įforminimo procedūras.

7 straipsnis

Patikrinimo operacijų, kurias trečiosios šalys atlieka prieš importuodamos į Bendriją, patvirtinimas

1. Reglamento (EB) Nr. 2200/96 46 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija trečiosios šalies prašymu gali patvirtinti atitikties patikrinimo operacijas, kurias ši trečioji šalis turi atlikti prieš importuodama prekes į Bendriją.

2. 1 dalyje paminėtas patvirtinimas gali būti suteiktas toms jo paprašiusioms trečiosioms šalims, kurių teritorijose į Bendriją eksportuojami produktai atitinka jiems skirtus Bendrijos prekybos standartus arba bent jau šiems lygiaverčius standartus.

Patvirtinime nurodoma trečiosios šalies oficiali institucija, kurios atsakomybe atliekamos 1 dalyje minimos patikrinimo operacijos. Ši institucija atsako už ryšius su Bendrija. Be to, patvirtinime nurodomos kontrolės įstaigos, kurioms pavesta tinkamai atlikti šiuos patikrinimus (toliau – trečiųjų šalių kontrolės įstaigos).

Patvirtinimas gali būti taikomas tik trečiosios šalies kilmės produktams ir gali būti taikomas tik tam tikriems produktams.

Patvirtinimų, trečiosioms šalims suteiktų remiantis šio straipsnio reikalavimais, sąrašą Komisija paskelbia Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, C serijoje.

3. Trečiųjų šalių kontrolės įstaigos turi būti oficialios įstaigos arba įstaugos, kurias oficialiai patvirtinto 2 dalyje nurodyta institucija ir kurios suteikia patenkinamas garantijas, turi reikiamų darbuotojų, įrangos bei priemonių, kad galėtų atlikti patikrinimus taikydamos 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus arba lygiaverčius metodus.

Kiekvienai partijai, patikrintai prieš įvežant ją į Bendrijos muitų teritoriją, trečiųjų šalių kontrolės įstaigos parengia I priede nustatytą arba Komisijos ir trečiosios šalies sutarimu priimtą kitokios formos atitikties sertifikatą. Kai eksportuojama siunta susideda iš kelių partijų, pastarųjų atitiktį gali patvirtinti vienas sertifikatas, kuriame yra aiškiai nurodytos atskiros šią siuntą sudarančios partijos.

4. Komisija gali sustabdyti patvirtinimą jei nustato, kad didelę partijų ir (arba) kiekių dalį sudarančios prekės neatitinka trečiosios šalies kontrolės įstaigos išduotuose atitikties sertifikatuose nurodytos informacijos.

5. Valstybės narės importo vietoje tikrina kiekvienos trečiosios šalies šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis importuojamų produktų atitiktį standartams, tikrindamos didelę pagal minėtas sąlygas importuojamų siuntų ir kiekių dalį. Ši dalis turi būti pakankama, kad trečiųjų šalių kontrolės įstaigos užtikrintų atitikimą Bendrijos taisyklėms. Valstybės narės užtikrina, kad patikrintoms partijoms, neatitinkančioms prekybos standartų, būtų taikomos 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės.

Jei patikrinimų metu atskleidžiami dideli pažeidimai, apie tai valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai, o kontrolės įstaigos padidina pagal šio straipsnio nuostatas tikrintiną siuntų bei kiekių dalį.

6. Koordinuojanti institucija kiekvieną ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pabaigos, praneša Komisijai pagal trečiąsias šalis ir pagal produktus, partijų skaičių bei bendrą kiekį, importuotus remiantis 1 dalimi, partijų skaičių bei kiekius, kurių atitiktis buvo patikrinta remiantis 5 dalimi, ir informaciją apie partijas, kurios, kaip nustatė kontrolės įstaigos, neatitinka trečiųjų šalių kontrolės įstaigų išduotuose atitikties sertifikatuose pateiktų duomenų, nurodydama kiekvienos tokios partijos kiekį ir defektų pobūdį.

7. Muitinės suteikia koordinuojančiai institucijai ir (arba) kontrolės įstaigoms visą informaciją, kurios reikia šio straipsnio nuostatoms taikyti.

8 straipsnis

Perdirbimui skirti produktai

1. Šiame reglamente perdirbimui skirti produktai yra švieži vaisiai ir daržovės, kuriems taikomi prekybos standartai ir kurie yra atvežti į perdirbimo įmones, kuriose jie perdirbami į produktus, klasifikuojamus kitoje KN pozicijoje nei pradiniai švieži produktai.

2. Į trečiąsias šalis eksportuojamiems produktams ir į Bendriją importuojamiems produktams kompetentingos kontrolės įstaigos išduoda II priede numatytus perdirbimo sertifikatus, jei šie produktai yra skirti perdirbti ir dėl to pagal Reglamento (EB) Nr. 2200/96 3 straipsnio 3 dalies a punktą jiems netaikomi prekybos standartai. Minėtos įstaigos užtikrina, kad būtų laikomasi 3 dalyje nustatytų specialių ženklinimo etiketėmis nuostatų.

3. Importo atveju kompetentinga kontrolės įstaiga, išdavusi bet kurį 2 dalyje minimą sertifikatą, nedelsdama išsiunčia valstybės narės, kurioje bus perdirbami produktai, koordinuojančiai institucijai sertifikato kopiją ir visą tolesnę informaciją, būtiną galimam perdirbimo operacijų patikrinimui. Perdirbusi produktus, perdirbimo įmonė grąžina sertifikatą kompetentingai kontrolės įstaigai, kuri užtikrina, kad produktai iš tikrųjų buvo perdirbti.

4. Ant perdirbimui skirtų produktų pakuočių turi būti aiškiai užrašyta: "skirta perdirbti" arba kitokia panaši formuluotė. Vežant dideliais kiekiais tiesiai į transporto priemonę pakrautas prekes, ši nuoroda pateikiama prekes lydinčiame dokumente arba transporto priemonės viduje aiškioje vietoje pritvirtintame užraše.

5. Valstybės narės imasi visų, jų nuomone, būtinų priemonių, ypač tų, kurios yra susijusios su bendradarbiavimu su kitomis valstybėmis narėmis, kad perdirbimui skirtos prekės iš gamybos regiono nebūtų išvežamos kaip šviežių produktų rinkai skirtos prekės.

9 straipsnis

Patikrinimo būdas

1. Šiame reglamente numatyti atitikties patikrinimai, išskyrus atliekamus mažmeninio pardavimo galutiniam vartotojui vietose, vykdomi taikant IV priede nurodytus metodus, nebent šiame reglamente būtų nurodyta kitaip.

Valstybės narės nustato atskirą atitikties patikrinimo mažmeninio pardavimo galutiniam vartotojui vietose tvarką.

2. Jei inspektoriai nustato, kad prekės atitinka prekybos standartus, kontrolės įstaiga gali išduoti I priede nustatytą atitikties sertifikatą. Jis visada išduodamas importo arba eksporto vietoje.

3. Jei prekės neatitinka standartų, kontrolės įstaiga prekiautojams arba jų atstovams pateikia neatitikimo išvadas. Prekės, kurių atžvilgiu buvo pateiktos išvados, kad jos neatitinka standartų, gali būti vežamos tik tokias išvadas pateikusiai kontrolės įstaigai leidus. Šis leidimas gali būti išduotas atsižvelgiant į kontrolės įstaigos nustatytus reikalavimus.

Prekiautojai gali nuspręsti visas arba tik kai kurias prekes sutvarkyti taip, kad jos atitiktų keliamus reikalavimus. Sutvarkytomis prekėmis negalima prekiauti tol, kol kompetentinga kontrolės įstaiga visais tinkamais būdais neužtikrino, kad jos iš tikrųjų sutvarkytos. Prireikus ji išduoda partijai arba jos daliai I priede nustatytą atitikties sertifikatą, tačiau tik tada, kai prekės atitinka standartus.

10 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Valstybės narės, kurios teritorijoje nustatoma, kad kitos valstybės narės prekių partija neatitinka standartų dėl defektų arba gedimo, kurie galėjo būti nustatyti prekes pakuojant, kontrolės įstaigos apie šiuos dar iki didmeninės prekybos etapo, įskaitant paskirstymo centrus, nustatytus atvejus nedelsdamos praneša kitų valstybių narių, kurios gali būti suinteresuotos, institucijoms.

2. Jei nustatoma, kad standartų neatitinka daugelis iš trečiosios šalies importuojamų prekių, atitinkamos valstybės narės koordinuojanti institucija apie tai nedelsdama praneša Komisijai ir kitų valstybių narių, kurios gali būti suinteresuotos, koordinuojančioms institucijoms, kurios toliau tinkamai savo teritorijoje paskleidžia šią informaciją. Informacija Komisijai perduodama Komisijos nurodyta elektroninio ryšio sistema.

3. Taikant šį reglamentą, produktų, kuriems yra patvirtinti prekybos standartai, faktūrose ir lydraščiuose turi būti nurodyta kokybės klasė, produktų kilmės šalis, o tam tikrais atvejais ir tai, kad jie yra skirti perdirbti. Šis reikalavimas netaikomas mažmeniniams pardavimams galutiniam vartotojui.

11 straipsnis

1. Reglamentas (EEB) Nr. 2251/92 panaikinamas.

2. Prekiautojai, kurių siunčiamos prekės, remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2251/92 6 straipsniu, atleistos nuo patikrinimų, iki 2002 m. gruodžio 31 d. prie pakuotės gali tvirtinti to reglamento III priede nurodytą etiketę.

3. Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2251/92 3 straipsnio 9 dalį išduoti patikrinimo sertifikatai galioja iki datos, nurodytos jų 12 langelyje. Perdirbimo sertifikatai, išduoti remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2251/92 10 straipsniu, galioja iki 2002 m. sausio 31 d.

12 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2002 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2001 m. birželio 12 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 297, 1996 11 21, p. 1.

[2] OL L 129, 2001 5 11, p. 3.

[3] OL L 219, 1992 8 4, p. 9.

[4] OL L 112, 1997 4 29, p. 10.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

9 STRAIPSNIO 1 DALYJE MINIMI PATIKRINIMO METODAI

Pastaba:

Toliau nurodyti patikrinimo metodai remiasi šviežių vaisių ir daržovių kokybės kontrolės įgyvendinimo gairių nuostatomis, kurias patvirtino JT/EKE (Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos) Greitai gendančių prekių standartizacijos ir kokybės gerinimo darbo grupė.

1. Sąvokų apibrėžimai

a) Atitikties patikrinimas

Patikrinimas, kuriuo siekiama patikrinti vaisių ir daržovių atitiktį Reglamente (EB) Nr. 2200/96 nurodytiems prekybos standartams.

b) Inspektorius

Kompetentingos kontrolės įstaigos įgaliotas asmuo, turintis reikiamą išsilavinimą ir nuolat tobulinantis savo žinias, kurios įgalina jį atlikti atitikties patikrinimus.

c) Siunta

Kontrolės metu nustatytas ir dokumente nurodytas konkretaus prekiautojo parduodamos produkcijos kiekis. Siuntą gali sudaryti vienos arba kelių rūšių produkcija: ji gali susidėti iš vienos ar kelių šviežių vaisių ir daržovių partijų.

d) Partija

Vienoje vietoje atliekamos kontrolės metu esantis produkcijos kiekis, turintis panašias charakteristikas pagal toliau išvardintus požymius:

- pakuotojas ir (arba) siuntėjas,

- kilmės šalis,

- produkcijos pobūdis,

- produkcijos klasė,

- dydis (jei produkcija skirstoma pagal dydį),

- veislė arba prekės (komercinis) tipas (atsižvelgiant į atitinkamas standarto nuostatas),

- pakavimo tipas ir pateikimo būdas.

Tačiau, jeigu tikrinant siuntas neįmanoma atskirti partijų ir (arba) atskirų partijų pateikimo formos, visos konkrečios siuntos partijos gali būti laikomos viena partija, jei produkcijos rūšies, siuntėjo, kilmės šalies, klasės, veislės ar prekės tipo atžvilgiu, jei pastarasis nurodytas standarte, jos yra panašios.

e) Pavyzdžių ėmimas

Atitikties patikrinimo metu iš partijos laikinai paimtas bendras pavyzdys.

f) Pirminis pavyzdys

Iš partijos paimta pakuotė arba, kai produkcija nesufasuota, iš partijos tam tikros vietos paimtas kiekis.

g) Visuminis pavyzdys

Keli iš partijos paimti tipiniai pirminiai pavyzdžiai, kurių kiekio pakanka pagal visus kriterijus įvertinti partiją.

h) Sumažintieji pavyzdžiai

Tam tikras iš visuminio pavyzdžio paimtas tipinis produkcijos kiekis, kurio kiekio pakanka įvertinti tam tikrus atskirus kriterijus. Iš visuminio pavyzdžio gali būti paimti keli sumažintieji pavyzdžiai.

2. Atitikties patikrinimo įgyvendinimas

a) Bendra pastaba

Tikrinant atitiktį, įvertinami visuminiai pavyzdžiai, atsitiktinai paimti iš visų tikrinamos partijos vietų. Atitikties patikrinimas remiasi prielaida, jog partija atitinka visuminį pavyzdį.

b) Produkcijos pateikimas

Inspektorius nusprendžia, kurias pakuotes reikia patikrinti. Produkciją pateikia asmuo, įpareigotas atlikti šį veiksmą, arba jo atstovas. Šią procedūrą sudaro visuminio mėginio ir visos informacijos, būtinos norint identifikuoti siuntas arba partijas, pateikimas.

Jei reikia imti sumažintuosius pavyzdžius, pagal visuminį pavyzdį juos nustato pats inspektorius.

c) Partijų identifikavimas ir (arba) bendro įspūdžio apie siuntą susidarymas

Partijų identifikavimas vykdomas jas ženklinant arba remiantis kitais kriterijais, pavyzdžiui, nuorodomis, nustatytomis remiantis Tarybos direktyva 89/396/EEB [1]. Bendrą įspūdį apie iš kelių partijų susidedančias siuntas inspektoriui reikia susidaryti pagal siuntų lydimuosius dokumentus arba deklaracijas. Tuomet jis nustato, kaip pateiktos partijos atitinka šiuose dokumentuose nurodytą informaciją.

Jei produkcija turi būti arba jau yra pakrauta į transporto priemonę, siuntai identifikuoti naudojamas transporto priemonės registracijos numeris.

d) Partijos patikrinimas

- pakuotės ir pateikimo įvertinimas remiantis pirminiais pavyzdžiais:

remiantis prekybos standartų nuostatomis, tiriamas pakuotės, įskaitant jos viduje esančias medžiagas, tinkamumas ir švarumas. Jei leidžiama naudoti tik tam tikras pakuočių rūšis, inspektorius patikrina, ar būtent tokios yra naudojamos. Jei atskiruose standartuose yra numatytos nuostatos dėl pateikimo, tikrinama jų atitiktis,

- ženklinimo patikrinimas remiantis pirminiais pavyzdžiais:

pirmiausia nustatoma, ar produkcija yra paženklinta pagal prekybos standartus. Kontrolės metu tikrinama, ar ženklinimas yra tikslus ir (arba) kokio masto pakeitimą reikia padaryti,

- produkcijos atitikties patikrinimas:

inspektorius nustato visuminio pavyzdžio dydį taip, kad galėtų įvertinti partijas. Jis atsitiktinai pasirenka tikrintinas pakuotes, o kai produkcija nesufasuota – partijos vietas, iš kurių imami atskiri pavyzdžiai.

Pažeistos pakuotės nenaudojamos imant visuminį pavyzdį. Jos turėtų būti atidėtos, o prireikus gali būti tiriamos atskirai, sudarant atskirą ataskaitą.

Siuntos, kuri pripažįstama nepatenkinama, visuminis pavyzdys turėtų būti sudarytas iš toliau nurodytų kiekių:

Supakuota produkcija

Partijoje esančių pakuočių skaičius | Reikalingų paimti pakuočių skaičius (pirminiai pavyzdžiai) |

Iki 100 | 5 |

101–300 | 7 |

301–500 | 9 |

501–1000 | 10 |

1000 (ir daugiau) | 15 (ir daugiau) |

Nefasuota produkcija

Partijoje esantis kiekis kilogramais arba ryšelių skaičius partijoje | Pirminių pavyzdžių kiekis kilogramais arba ryšelių skaičius |

Iki 200 | 10 |

201–500 | 20 |

501–1000 | 30 |

1001–5000 | 60 |

5000 (ir daugiau) | 100 (ir daugiau) |

Vaisių ir daržovių, kurie vežami nesupakuoti (kurių vieno vieneto masė yra didesnė nei 2 kg), pirminius pavyzdžius turėtų sudaryti ne mažiau kaip penki vienetai.

Jei po patikrinimo inspektorius įsitikina, kad sprendimo priimti nepavyks, jis gali atlikti kitą patikrinimą ir galutiniu rezultatu paskelbti abiejų patikrinimų vidurkį.

Tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, vidinių defektų buvimas arba nebuvimas, gali būti tikrinami remiantis sumažintaisiais pavyzdžiais; tai ypač taikoma kontrolei, kurios metu sunaikinama produkto prekinė vertė. Imamas minimalus sumažintasis pavyzdys, kurio būtinai reikia norint įvertinti partiją; tačiau jeigu nustatoma arba įtariama, kad yra defektų, sumažintasis pavyzdys neturi daugiau kaip 10 % viršyti pradžioje patikrinimui paimto visuminio pavyzdžio.

e) Produkcijos patikrinimas

Tikrinant iš pakuotės turi būti išimama visa produkcija; inspektorius tik tada gali to nedaryti, kai pakuotės tipas ir pateikimo forma leidžia tikrinti neišpakavus. Vienodumo, atitikimo minimaliems reikalavimams, kokybės klasių ir dydžio patikrinimai atliekami remiantis visuminiu pavyzdžiu. Nustatęs defektus, inspektorius nustato, kokią kiekio ar svorio dalį sudaro standarto neatitinkanti produkcija.

f) Patikrinimo rezultatų ataskaita

Prireikus išduodami 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti dokumentai.

Jei nustatomi defektai, prekiautojui arba jo atstovui turi būti pranešta apie neatitikties priežastis. Jei produkto atitikimą standartams galima pasiekti pakeitus ženklinimą, prekiautojas arba jo atstovas turi būti apie tai informuoti.

Jei nustatomi produkto defektai, nurodomas standarto neatitinkančių produktų procentas. To daryti nebūtina, jei produkto atitikimas standartui gali būti pasiektas pakeitus jo ženklinimą.

g) Vertės sumažėjimas po atitikties patikrinimo

Patikrintas visuminis pavyzdys atiduodamas prekiautojui arba jo atstovui.

Kontrolės įstaiga neprivalo grąžinti tikrinant sugadintų visuminio pavyzdžio sudedamųjų dalių.

Jei atitikties patikrinimas sumažinamas iki būtino minimumo, kontrolės įstaigai negali būti reiškiama jokių pretenzijų jei produkcijos komercinė vertė sumažėjo.

[1] OL L 186, 1989 6 30, p. 21.

--------------------------------------------------