32000R2263

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2263/2000

2000 m. spalio 9 d.

dėl importuojamų juodų pigmentų, kurių kilmės šalis yra Japonija, apmokestinimo galutiniu antidempingo muitu

EUROPOS BENDRIJOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Bendrijos narėmis nesančių valstybių [1], o ypač į jo 9 straipsnį,

atsižvelgdama Komisijos pasiūlymą, pateiktą po konsultacijų su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Bylos iškėlimas

(1) 1999 m liepos 24 d. Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje [2] Komisija paskelbė du pranešimus ("pranešimai dėl bylos iškėlimo") apie dviejų antidempingo bylų dėl juodų pigmentų "One Dye Black 1" (ODB-1) ir "One Dye Black 2" (ODB-2), kurių kilmės šalis yra Japonija, importo į Bendriją iškėlimą,

(2) Bylos iškeltos pagal du 1999 m. birželio mėn. CEFIC (Europos chemijos pramonės tarybos) pateiktus skundus "Ciba Specialty Chemicals plc" vardu, atstovaujančios visiems Bendrijos gamintojams, gaminantiems juodus pigmentus ODB-1 ir ODB-2. Buvo nuspręsta, jog skunduose pateikti šių produktų dempingo ir dėl jo atsiradusios esminės žalos įrodymai sudaro pakankamą pagrindą bylai iškelti.

2. Tyrimas

(3) Komisija oficialiai informavo skundą pateikusį Bendrijos gamintoją ir jam Bendrijoje atstovaujančią asociaciją, žinomus susijusius eksportuotojus, gamintojus, importuotojus, naudotojus ir susijusius eksportuojančios šalies atstovus apie bylos iškėlimą. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė raštu pranešti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytoms per pranešime dėl bylos iškėlimo nustatytą laikotarpį.

(4) Savo nuomonę raštu pareiškė vienas susijusios šalies eksportuojantis gamintojas bei Bendrijos gamintojas. Galimybė būti išklausytoms buvo suteikta visoms šalims, pareiškusioms savo norą per nustatytą laikotarpį ir nurodžiusioms konkrečias priežastis, kodėl jos turi būti išklausytos.

(5) Komisija, remdamasi turimomis žiniomis, nusiuntė anketas susijusioms šalims, taip pat ir kitoms šalims, pranešusioms apie save per pranešime dėl bylos iškėlimo nustatytą laikotarpį. Atsakymas buvo gautas iš vienintelio Bendrijos gamintojo, šešių ODB-1 ir (arba) ODB-2 naudotojų, grupės importuotojų, susijusių su Japonijos eksportuotoju, ir dviejų bendrovių, įsikūrusių Japonijoje.

(6) Nė vienas iš eksportuojančių gamintojų tyrimo metu nebendradarbiavo. Atsižvelgus į tai ir remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (pagrindinio reglamento) 18 straipsnio 1 dalimi, išvados buvo grindžiamos turimais faktais. Negavus tinkamo atsakymo ir remiantis pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalimi, nė vieno eksportuojančio gamintojo arba susijusių importuotojų įmonėse patikrinimų nebuvo atlikta.

(7) Komisija paprašė pateikti visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga, norint nustatyti žalą ir Bendrijos interesus, ir ją patikrino. Patikrinimai buvo atlikti šiose bendrovėse:

a) Bendrijos gamintojo:

- "Ciba Specialty Chemicals plc", Macclesfield (Jungtinė Karalystė).

b) Bendrijos naudotojų:

- "Jujo Thermal Ltd", Eura (Suomija),

- "Torraspapel SA", Barcelona (Ispanija),

- "Zanders Feinpapiere AG", Bergisch Gladbach (Vokietija).

(8) Dempingo ir žalos tyrimas apėmė laikotarpį nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. ("tyrimo laikotarpis"). Tendencijų, susijusių su žalos nustatymu, tyrimas vyko nuo 1996 m. sausio 1 d. iki tyrimo laikotarpio pabaigos ("nagrinėjamasis laikotarpis").

3. Produkto sąvokos paaiškinimas (išplėtimas)

(9) Preliminarių tyrimų metu buvo nustatyta, kad, be ODB-1 ir ODB-2, yra ir kitų juodų pigmentų, kuriems būdingos tos pačios pagrindinės cheminės ir fizinės savybės ir kurių naudojimo paskirtis yra panaši, t. y. jie naudojami gaminant kreidinį popierių, skirtą naudoti kaip savaiminio kopijavimo popierių ("savaiminio kopijavimo popierius") arba kaip termografinio spausdinimo popierių ("termografinis popierius").

(10) Todėl, pasitarusi su Antidempingo komitetu, kad šią bylą būtų galima tirti toliau, Komisija nusprendė, kad 2000 m. balandžio 1 d. Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje [3] būtina paskelbti pranešimą dėl antidempingo bylos produkto sąvokos, turinčios apimti visus juodus pigmentus, skirtus popieriui dengti ("juodi pigmentai").

(11) Skundą pateikęs Bendrijos gamintojas ir jam atstovaujanti asociacija, susiję, remiantis turimomis žiniomis, eksportuotojai, gamintojai, importuotojai, naudotojai bei eksportuojančios šalies atstovai buvo oficialiai informuoti apie bylos produkto sąvokos paaiškinimą (išplėtimą). Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir per pranešime nustatytą laikotarpį prašyti būti išklausytoms.

(12) Be to, Komisija, remdamasi turimomis žiniomis, nusiuntė anketas susijusioms šalims, taip pat ir kitoms šalims, pranešusioms apie save per pranešime nustatytą laikotarpį. Į šias anketas atsiliepė vienintelis Bendrijos gamintojas, vienas importuotojas, susijęs su eksportuotoju, trys Japonijoje įsikūrusios bendrovės ir šeši juodųjų pigmentų naudotojai.

(13) Kaip ir pirmiau šioje stadijoje, tyrimo metu nebendradarbiavo nė vienas iš eksportuojančių gamintojų. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, išvados buvo grindžiamos turimais bendrais faktais apie Japoniją, o patikrinimų, remiantis pagrindinio reglamento 16 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, nė vieno eksportuojančio gamintojo arba susijusių importuotojų patalpose nebuvo atlikta.

(14) Be to, Komisija paprašė pateikti visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga, norint nustatyti žalą ir Bendrijos interesus, ir ją patikrino, įskaitant ir patikrinimus, atliktus šių Bendrijos naudotojų patalpose:

- "Papierfabrik August Koehler AG", Oberkirch (Vokietija).

(15) Viena suinteresuota šalis teigė, kad produkto sąvoka negali apimti visų juodų pigmentų, kurių kilmės šalis yra Japonija, nes skundai buvo pateikti tik dėl ODB-1 ir ODB-2, neminint kitų pigmentų, nors Bendrijos gamintojai negalėjo nežinoti, kad jų yra.

(16) Antidempingo bylos objektu esančių produktų sąvokos apibrėžimas nėra skundo pareiškėjo prerogatyva. Produktas turi būti apibrėžtas taikytinų teisės aktų nustatyta tvarka, įgyvendinta Komisijos ir Tarybos taikomoje praktikoje, patvirtintoje Europos Teisingumo Teismo teisminėje praktikoje. Šiuo atveju skundai buvo pareikšti dėl ODB-1 ir ODB-2, kurių kilmės šalis yra Japonija. Juose buvo pateikti prima facie dempingo ir jo padarytos žalos Bendrijos gamintojams įrodymai. Tačiau šių skundų pagrindu pradėtų tyrimų metu surinkta informacija parodė, kad abi bylos turėtų būti sujungtos į vieną, kurios objektas būtų apimti visus juodus pigmentus, skirtus popieriui kreiduoti, nes paaiškėjo, jog visiems šiems juodiems pigmentams būdingos tos pačios fizinės ir cheminės savybės ir jų naudojimo paskirtis yra panaši. Be to, buvo nuspręsta, jog prima facie dempingo ir jo padarytos žalos įrodymai, pateikti pradiniuose skunduose ir susiję tik su dviejų rūšių juodais pigmentais, yra pakankami padaryti išvadas dėl visų juodų pigmentų, kadangi šios dvi rūšys užima didelę Bendrijos rinkos dalį. Į susijusių šalių teises buvo reikiamai atsižvelgta, nes jos buvo informuotos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu ir turėjo visas galimybes pranešti apie save ir pateikti savo pastabas arba prašyti būti išklausytomis.

B. PRODUKTAS

1. Bendroji dalis

(17) Juodi pigmentai – tai ypatinga fluorano pigmentų grupė, kurie gaminant savaiminio kopijavimo arba termografinį popierių yra naudojami popieriui dengti vien dėl savo savybių, nes nemaišomi su kitais pigmentais popieriuje sukuria juodą atvaizdą.

(18) Visų šalių pateiktais duomenimis, yra įvairių rūšių juodų pigmentų, pavyzdžiui, Black 15, Black 100, Black 303, Black 305, Black 500, CF 51, ETAC, Fuji Black, ODB-1, ODB-2, ODB-7, PSD 150, PSD 184, PSD 300A, S-205 ir TH107. Tai nėra baigtinis produkto rūšių sąrašas, nes rinkoje nuolatos pasirodo naujų produktų. Tačiau reikėtų pabrėžti, jog pagrindinės rūšys, tyrimo metu sudariusios daugiau negu 90 % Bendrijos suvartojamo kiekio, yra ODB-1, ODB-2, Black 15 ir S-205.

(19) Tyrimo rezultatai parodė, jog visiems juodiems pigmentams būdingos tos pačios pagrindinės cheminės savybės, t. y. jie turi tą pačią pagrindinę molekulę (C26H16N2O3). Pagrindinė molekulė gaunama kondensuojant benzofenono keto tipo rūgštį sieros rūgštyje su pakeistu difenilaminu. Gautasis ftalido produktas perplaunamas, atskiriamas ir išgryninamas. Į ciklo sistemą prie pagrindinės molekulės prijungiama įvairių pakaitų (R1-R5). Pigmentacijos reakciją popieriuje sukelia pagrindinė cheminė molekulė, kai kaitinant ar slegiant atveriamas pagrindinės molekulės ciklas. Po to lieka likutinis teigiamas krūvis, kuris išsisklaido aplink ciklo sistemą. Šiam išsisklaidymui reikalinga energija, absorbuojama iš būdingos matomos radiacijos, suteikia junginiui juodą spalvą. Ciklo sistemos pakaitai neturi įtakos pigmentacijos reakcijai. Jie lemia tik įvairius smulkius galutinio popieriaus produkto skirtumus ir tam tikras savybes (fono baltumą, atsparumą temperatūros pokyčiams, atvaizdo tvarumą).

(20) Be to, visiems juodiems pigmentams būdingos tos pačios pagrindinės fizinės savybės – visi jie yra birūs baltos arba šviesios spalvos milteliai.

(21) Galiausiai pagrindinė visų juodų pigmentų naudojimo paskirtis yra tokia pat. Juodi pigmentai naudojami popieriui dengti gaminant savaiminio kopijavimo ir (arba) termografinį popierių. Norint padengti popierių, juodi pigmentai maišomi su kitomis cheminėmis medžiagomis, pagal skirtingą kiekvieno popieriaus gamintojo "receptūrą", dar priklausančią ir nuo to, kokios rūšies pigmentas naudojamas. Remiantis bendradarbiavusių naudotojų pateikta informacija, norint pagaminti savaiminio kopijavimo ir (arba) termografinį popierių, įvairų rūšių juodi pigmentai gali būti lengvai keičiami vieni kitais. Be to, naudotojai, per trumpą laikotarpį sukeitę juodus pigmentus, gamino tą patį galutinį popieriaus produktą.

2. Nagrinėjamasis produktas

(22) Nagrinėjamasis produktas – juodi pigmentai, kurių kilmės šalis yra Japonija. Kaip minėta pirmiau, visoms nagrinėjamojo produkto rūšims būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir jų naudojimo paskirtis yra panaši – jie naudojami popieriui dengti gaminant savaiminio kopijavimo ir (arba) termografinį popierių. Todėl jie šiame tyrime laikomi vienu produktu, t. y. nagrinėjamuoju produktu.

(23) Viena suinteresuota šalis teigė, kad ODB-1 (ODB-2) ir S-205 nėra būdingos tos pačios pagrindinės cheminės savybės. Ji teigė, kad pakaitalai R1 ir R2 skiriasi nuo ODB-1 (ODB-2) ir S-205 ir kad tai labai keičia S-205 savybes, palyginus su ODB-1 (ODB-2). Paminėtina, jog ši šalis nenurodė, kokios tai savybės.

(24) Tyrimo metu nustatyta, kad S-205 ir ODB-1 (ODB-2) būdingos tos pačios pagrindinės cheminės savybės, t. y. jie turi tą pačią pagrindinę molekulę (žr. 19 punktą) ir jų nereikia maišyti su kitais pigmentais, norint kreidiniame popieriuje sukurti juodą atvaizdą. Kalbant apie tam tikras skirtingų pakaitalų R1 ir R2 suteiktas savybes, minėtina, kad buvo nustatyta, jog naudotojai gamina tą patį popieriaus produktą, nesvarbu, ar naudotų ODB-1 (ODB-2) ar S-205, o tai reiškia, kad popieriui suteiktos skirtingos savybės naudojant skirtingų rūšių juodus pigmentus, jei tokių iš viso yra, dažniausia yra neesminės. Be to, kita suinteresuota šalis, teigusi, kad kiekvienai skirtingai juodo pigmento rūšiai būdingos skirtingos papildomos savybės, neginčijo, jog pagrindinės cheminės savybės yra tos pačios.

(25) Kalbant apie galimybę keisti vienus pigmentus kitais, ta pati suinteresuota šalis teigė, jog ODB-1 paprastai nėra naudojamas termografiniam popieriui gaminti.

(26) Tačiau tyrimas nustatė, jog mažiausiai du Bendrijos naudotojai naudoja ODB-1 termografiniam popieriui gaminti. Be to, tas pats naudotojas nurodė, jog, gaminant savaiminio kopijavimo popierių, ODB-1, ODB-2 ir S-205 galima keisti vieną kitu. Maža to, vienas naudotojas 1998 metais savaiminio kopijavimo popieriui gaminti vietoj ODB-1 pradėjo naudoti ODB-2, o tyrimo metu vietoj šio – Black 15.

(27) Ta pati suinteresuota šalis taip pat teigė, jog termografinį popierių galima gaminti naudojant arba ODB-2, arba S-205, tačiau skirsis galutinio produkto savybės ir kokybė. Be to, ji nurodė, kad galutiniams vartotojams ne tas pats, ar rinktis popieriaus produktus, pagamintus naudojant S-205, ar popierių, pagamintą naudojant kitų rūšių juodus pigmentus, nes, kaip teigiama, popierius, pagamintas naudojant pirmąjį, yra prastesnės kokybės, ne toks atsparus senėjimui, o jame daromi atspaudai nelabai tvarūs.

(28) Atsižvelgiant į tai, kad šeši naudotojai gamina termografinį popierių naudodami kitų rūšių juodus pigmentus, o ne S-205, ir tarp termografinio popieriaus produkcijos pavyzdžių yra tokių standartinių produktų kaip fakso popierius, šis argumentas yra nepriimtinas. Be to, vienas eksportuojantis gamintojas ir su juo susijęs importuotojas nurodė, kad, jei ODB-2 kaina kiltų, ODB-2 būtų keičiamas S-205, ir S-205 galima lengvai pakeisti ODB-2.

(29) Dvi suinteresuotos šalys teigė, kad pakeitus juodą pigmentą naudotojams reiktų pakeisti ir technologiją, ypač jei keičiama receptūra arba formulė. Buvo teigiama, kad iš karto sukeisti juodo pigmento rūšis, nepatiriant didelių techninių ir ekonominių sąnaudų, yra neįmanoma, todėl kiekviena atskira juodo pigmento rūšis yra atskiras produktas.

(30) Pabrėžtina, jog to paties arba panašaus galutinio produkto, nagrinėjamo byloje, naudotojimo sąvoka nebūtinai reiškia, kad kiekvienas naudotojas turi turėti galimybę pakeisti vieną naudojamą nagrinėjamojo produkto rūšį kita, neatlikdamas tam tikrų pakeitimų. Šiuo atveju aišku, kad juodo pigmento rūšies pakeitimas reiškia, kad reikia keisti receptūrą. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, jog būtinumas keisti receptūrą nėra ekonominė arba techninė tokio keitimo kliūtis, sprendžiant iš pavyzdžių, kaip naudotojai yra keitę vieną rūšį kita. Kad ir kaip ten būtų, naudotojai patys nurodė, jog sukeitus juodų pigmentų rūšis nereikia labai keisti gamybos linijos, gamybos proceso ir techninių žinių.

(31) Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad visų rūšių juodi pigmentai, kurių kilmės šalis yra Japonija, turėtų būti laikomi vienu produktu, t. y. nagrinėjamuoju produktu.

3. Panašus produktas

(32) Nustatyta, kad nagrinėjamajam produktui ir juodiems pigmentams, Bendrijos pramonės (kaip apibrėžta 61 punkte) gaminamiems ir parduodamiems Bendrijoje, buvo būdingos tos pačios pagrindinės cheminės ir fizinės savybės ir ta pati naudojimo paskirtis, kaip ir tiems, kurių kilmės šalis yra Japonija ir kurie yra eksportuojami į Bendriją. Ta pati išvada buvo padaryta ir dėl juodų pigmentų, kurie buvo gaminami ir parduodami Japonijos vidaus rinkoje ir kurie buvo panašūs į nagrinėjamąjį produktą.

(33) Buvo teigiama, jog, kadangi Bendrijos gamintojai gamina tik dviejų rūšių juodus pigmentus, t. y. ODB-1 ir ODB-2, nagrinėjamojo produkto sąvoka turėtų apimti tik šias Bendrijos gamintojų gaminamas rūšis.

(34) Pirma, reikėtų pabrėžti, kad nagrinėjant antidempingo bylas nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas apibrėžiami nurodant į jo pagrindines fizines, chemines ir (arba) technines savybes ir jo pagrindinę naudojimo paskirtį. Kadangi nagrinėjamasis produktas yra apibrėžtas – tai yra produktas, eksportuojamas iš Japonijos, reikia nustatyti, ar produktas, gaminamas ir parduodamas vietos rinkoje, ir produktas, gaminamas ir parduodamas Bendrijos gamintojų Bendrijoje, yra panašūs į nagrinėjamąjį produktą. Tai nagrinėjant, nesvarbu, kad tam tikra produkto rūšis nėra gaminama Bendrijoje.

(35) Be to, jeigu produkto apibrėžimas ir galiausiai pradėtos taikyti antidempingo priemonės apsiribotų tik Bendrijos gamintojų gaminamomis rūšimis, kaip yra šiuo atveju, būtų neatsižvelgta į tai, jog ne Bendrijoje gaminamų rūšių eksportuotojų elgesys veikia Bendrijos gamintojus, nes atitinkami jų produktai yra panašūs. Iš tiesų, dėl tokio apribojimo naudotojai galiausiai pradėtų naudoti tokias pigmentų rūšis, kurios šiame tyrime nenagrinėjamos, taigi bet kokia antidempingo priemonė taptų neveiksminga. Naudotojai nurodė, jog 5–15 % kainų skirtumas paskatintų juos pradėti naudoti kitą juodo pigmento rūšį.

(36) Todėl daroma išvada, kad Bendrijos gamintojų gaminami ir parduodami Bendrijos rinkoje juodi pigmentai ir pigmentai, parduodami Japonijos vidaus rinkoje, yra į nagrinėjamąjį produktą panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(37) Atsižvelgus į išvadą, kad visi juodi pigmentai yra vienas ir tas pats produktas, atskiros bylos dėl ODB-1 ir ODB-2 sujungiamos į vieną, patvirtinant, kad šios bylos produkto sąvoka apima visus juodus pigmentus. Todėl buvo atlikta viena dempingo ir jo padarytos žalos bei Bendrijos interesų analizė.

C. DEMPINGAS

1. Bendradarbiavimas

(38) Skunduose buvo nurodyti trys Japonijos ODB-1 ir ODB-2 gamintojai. Preliminarių tyrimų metu nustatyta, kad ketvirta bendrovė eksportavo S-205. Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė viena iš šių keturių bendrovių.

(39) Iškėlus bylą ir paaiškinus (išplėtus) produkto sąvoką, "Nippon Soda Co. Ltd" pareiškė, kad neatsakinės į anketas.

(40) "Hodogaya Chemical Co. Ltd" ("Hodogaya") užpildė abi anketas, skirtas ODB-1 ir ODB-2 gamintojams (eksportuotojams), ir anketą, skirtą juodų pigmentų gamintojams (eksportuotojams). Tačiau pateikta informacija nebuvo pakankama daryti individualias išvadas dėl šios bendrovės veiklos. "Hodogaya" buvo pateiktas šio klausimo išaiškinimas, tačiau į jį nebuvo atsakyta.

(41) "Yamamoto Chemicals Inc." ("Yamamoto") neatsakė į pagrindinę anketų, skirtų ODB-1 ir ODB-2 gamintojams (eksportuotojams), dalį. Atsakymai buvo pateikti tik į anketos dalį, pavadintą "anketa, skirta susijusioms bendrovėms, dalyvaujančioms parduodant nagrinėjamąjį produktą", iš prekybos bendrovių grupės ("Mitsui grupė") [4]. "Yamamoto" pareiškė, kad visais pardavimais Bendrijos rinkoje užsiima "Mitsui grupė", ir reikalavo atskirai nustatyti tik eksporto kainas ir žalos skirtumą. Atsakydama į anketą apie juodus pigmentus, "Yamamoto" pateikė tik papildomos informacijos dėl žalos ir Bendrijos interesų. Atsižvelgiant į tai, pateikta informacija nebuvo pakankama, kad būtų galima daryti individualias išvadas dėl to, ar ši bendrovė užsiima dempingu.

(42) "Yamada Chemical Co. Ltd" ("Yamada") ir su ja susijusi bendrovė "Fukui Yamada Chemical Co. Ltd" ("Fukui Yamada") pateikė iš esmės neišsamius atsakymus į anketą, skirtą juodų pigmentų gamintojams (eksportuotojams). Bendrovės buvo tinkamai informuotos, pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka joms buvo suteikta galimybė pateikti tolesnius paaiškinimus. Bendrovėms buvo pranešta, kad, jei nebus pateiktas patenkinamas atsakymas, pateiktoji informacija nebus pakankama daryti individualias išvadas. Pabrėžtina, kad nebuvo įmanoma nustatyti šių bendrovių struktūrą, nes bendrovės nurodė tik tai, kas yra vienas iš jų akcininkų; informacijos apie gamybos procesą ir gamybos sąnaudas pateikta nebuvo; Komisijai buvo atsakyta leisti susipažinti su audituota arba kita finansine atskaitomybe, grindžiant tai esant bendrovių verslo paslaptimis. 2000 m. liepos 13 ir 17 d., praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po datos, nustatytos atsakyti į anketą, "Yamada" ("Fukui Yamada") pateikė informaciją apie S-205 gamybos sąnaudas ir savo trejų finansinių metų finansinę atskaitomybę. Šie paaiškinimai, pateikti gerokai po nustatytos datos, negalėjo pakeisti teisinio įvertinimo, kad šios bendrovės atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Paaiškinimų nebuvo galima panaudoti kaip turimos informacijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, nes jie buvo pateikti vėlyvo tyrimo etapo metu ir pagrįstai negalėjo būti tinkamai išnagrinėti.

(43) Per nustatytus laikotarpius apie save nepranešė joks kitas gamintojas, eksportuojantis nagrinėjamąjį produktą į Bendriją.

(44) 2000 m. liepos 17 ir 18 d. Japonijos eksportuotojas "Nagase &Co. Ltd" pirmą kartą pateikė du paaiškinimus. Tačiau šie paaiškinimai, pateikti gerokai po nustatytos datos, negalėjo atsverti to, kad iš pradžių ši bendrovė nebendradarbiavo. To negalėjo atsverti ir su ja susijusios bendrovės Vokietijoje, kuri pranešė apie save ir atliekant tyrimą bendradarbiavo kaip nepriklausoma importuotoja, dalyvavimas. "Nagase &Co. Ltd" paaiškinimų taip pat nebuvo galima panaudoti kaip turimos informacijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, nes jie buvo pateikti vėlyvo tyrimo etapo metu ir pagrįstai negalėjo būti tinkamai išnagrinėti.

(45) Kadangi eksportuojantys gamintojai vengė bendradarbiauti, išvados dėl dempingo, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, buvo padarytos naudojantis turimais bendrais duomenimis apie Japoniją. Remiantis turima informacija, didžiąją importuojamų juodų pigmentų, kurių kilmės šalis yra Japonija, dalį sudaro ODB-1, ODB-2 ir S-205. Todėl buvo nuspręsta, kad šiomis trimis produktų rūšimis remiantis padarytos išvados dėl dempingo pagrįstai gali būti taikomos nagrinėjamojo produkto importui.

2. Normalioji vertė

(46) Atsižvelgiant į susijusių šalių vengimą bendradarbiauti, skundai buvo vienintelis turimas informacijos šaltinis apie ODB-1 ir ODB-2. Skunduose normaliosios vertės buvo nustatytos pagal vidaus rinkos kainas. Neišsamiuose anketų atsakymuose nebuvo jokios informacijos nei apie pardavimus vidaus rinkoje, nei apie gamybos sąnaudas.

(47) Vienintelis turimas informacijos šaltinis apie S-205 buvo bendrovės "Yamada" ("Fukui Yamada") pateiktas atsakymas į anketą. Informacija apie pardavimus vidaus rinkoje buvo laikoma pakankamu įrodymu, nes jie sudarė daugiau kaip 5 % visų pardavimų Bendrijai. Kadangi informacijos apie S-205 gamybos sąnaudas pateikta nebuvo, jos buvo įvertintos remiantis skunduose pateikta informacija apie ODB-1 ir ODB-2. Iš jos matyti, kad sandoriai, apie kuriuos pranešė "Yamada", pasirodė esą pelningi. Taigi normalioji S-205 vertė buvo nustatyta, apskaičiavus svorinį visų pardavimų vidaus rinkoje nepriklausomiems klientams, apie kuriuos pranešė "Yamada" tyrimo metu, vidurkį.

3. Eksporto kaina

(48) Trijų produktų rūšių eksporto kainos buvo nustatytos taip:

3.1. ODB-1

(49) Eksporto kaina buvo nustatyta, remiantis "Mitsui grupės" ir Eurostat pateikta informacija.

(50) Pabrėžtina, jog remiantis "Mitsui grupės" pateikta informacija buvo nustatyta, kad visos grupei priklausančios bendrovės yra susijusios. Jų pardavimo kainos viena kitai, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, buvo atmestos kaip nepatikimos, pasinaudojus kainomis, kuriomis importuotas ODB-1 buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomam pirkėjui. Šios kainos buvo tikslinamos, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importavimo iki perpardavimo, įskaitant kiekvienos susijusios bendrovės, dalyvavusios versle nuo importavimo iki perpardavimo nepriklausomam pirkėjui, mokesčius, muitus, pardavimo, bendrąsias ir administravimo išlaidas ir pelną, lygų 5 % apyvartos.Kadangi nebendradarbiavo joks nepriklausomas importuotojas Bendrijoje, buvo nuspręsta, kad 5 % pelnas atitinka pelno normą, laikytą pagrįsta, tiriant ankstesnę su chemijos produktu susijusią bylą [5].

(51) Kadangi ODB-1 tyrimo metu buvo priskirtas tam tikras TARIC kodas, likusių pardavimų Bendrijos rinkoje vertė ir kiekis buvo nustatyti atėmus "Mitsui &Co. Ltd" (Japonija) deklaruoto eksporto kiekį ir CIF vertę iš atitinkamo Eurostato statistikos nustatyto bendro kiekio ir vertės.

3.2. ODB-2

(52) Eksporto kaina buvo nustatyta, remiantis "Mitsui grupės" ir skunde pateikta informacija.

(53) Nustatant "Mitsui grupės" deklaruotas eksportuojamo ODB-2 kainas, buvo laikomasi 50 punkte nustatytos metodikos.

(54) Eurostato duomenys nebuvo patikimas informacijos apie likusius pardavimus šaltinis, nes TARIC kodu, kuriuo žymimas importuojamas ODB-2, žymimos ir kitos cheminės medžiagos, o ODB-2 sudaro tik nedidelę importo, deklaruojamo pagal šį kodą, dalį. Tai patvirtina ir tas faktas, jog vidutinė vieneto CIF vertė buvo kur kas mažesnė, palyginus su skunde nurodyta vidutine CIF eksporto kaina ir su "Mitsui grupės" bendrovių pateiktais duomenimis. Todėl likusios ODB-2 importo dalies kiekis ir vertė buvo nustatyti atėmus "Mitsui &Co.Ltd" (Japonija) tyrimo metu deklaruoto eksporto kiekį ir CIF vertę iš atitinkamo skunde nurodyto kiekio ir vertės, nes kitos informacijos nebuvo.

3.3. S-205

(55) "Fukui Yamada" deklaravo, kad ji tiekė visus produktus bendrovei "Yamada", kuri per nepriklausomą Japonijos prekybininką eksportavo S-205 į Bendriją. Pateiktos eksporto kainos atitiko CIF kainas, nurodytas šio prekybininko sąskaitose, pateiktose susijusiai Bendrijos bendrovei. Kadangi šios kainos buvo atmestos kaip nepatikimos, buvo pasinaudota pirmų nepriklausomų pirkėjų Bendrijoje pateiktomis pirkimo kainomis. Šios kainos buvo tikslinamos, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importavimo iki perpardavimo, ir į pelno maržą, lygią 5 % apyvartos.

4. Palyginimas

(56) Norint teisingai palyginti normaliąsias vertes ir eksporto kainas iš įmonės, buvo padaryti tinkami patikslinimai jas koreguojant, atsižvelgiant į skirtumus, veikiančius kainų palyginamumą. Patikslinimai buvo atlikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies nuostatą dėl komisinių mokesčių, transporto, draudimo, krovos darbų, pakrovimo ir papildomų sąnaudų, remiantis skunduose (dėl ODB-1 ir ODB-2) ir bendrovės "Yamada" (dėl S-205) pateikta informacija.

5. Dempingo skirtumas

(57) Visų trijų produktų rūšių svorinės vidutinės normaliosios vertės buvo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalies nustatyta tvarka palygintos su svorinėmis vidutinėmis eksporto kainomis.

(58) Buvo nustatyti kiekvienos rūšies dempingo skirtumų svoriniai vidurkiai, kurie, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 12 dalimi, laikomi taikytinais visų juodų pigmentų, kurių kilmės šalis yra Japonija, dempingo lygiui įvertinti.

(59) Taip nustatytas dempingo skirtumas, išreikštas procentais nuo importo CIF vertės ties Bendrijos siena sudaro 49,8 %.

D. BENDRIJOS GAMINTOJAI

(60) "Ciba Specialty Chemicals plc" buvo vienintelis Bendrijos gamintojas, tyrimo metu Bendrijoje gaminęs juodus pigmentus.

(61) Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalimi, ši bendrovė yra laikoma Bendrijos gamintoju.

E. ŽALA

1. Preliminarios pastabos

(62) Kaip jau teigta, tendencijų, svarbių norint nustatyti žalą, tyrimas truko nuo 1996 m. sausio 1 d. iki tyrimo laikotarpio pabaigos.

(63) Viena suinteresuota šalis teigė, jog pasirinktas laiko tarpas neadekvatus bei neproporcingas ir kad analizė turėtų apimti laikotarpį nuo 1992 metų, kai skundo pareiškėjas Bendrijoje pradėjo gaminti juodus pigmentus.

(64) Pirma, pabrėžtina, jog tiriant antidempingo bylas pasirinkti trejų ketverių metų laikotarpį, kad būtų galima ištirti Bendrijos gamintojų padėties raidą, yra įprasta.

(65) Antra, pabrėžtina, jog žala bei dempingas turi būti nustatyti tyrimo laikotarpiu. Laiko tarpas prieš tyrimo laikotarpį nagrinėjamas tik kaip Bendrijos gamintojų padėties raidos rodiklis, siekiant ištirti, ar padėtį tyrimo metu galima laikyti darančia žalą. Šiuo požiūriu Bendrijos gamintojų tyrimo metu patiriama žala būtų buvusi nustatyta, nesvarbu, koks tyrimo pradžios laikas būtų pasirinktas.

(66) Atsižvelgiant į tai, pailginti su žala susijusių tendencijų analizės laikotarpį yra netikslinga.

2. Bendrijos suvartojamas kiekis

(67) Atsižvelgiant į tai, jog eksportuojantys gamintojai vengė bendradarbiauti, ir į Eurostato informacijos apie importą netikslumą, Bendrijos suvartojamas kiekis buvo nustatytas remiantis Bendrijos gamintojų praneštu pardavimų kiekiu Bendrijos rinkoje, importu, kurio kilmės šalys yra Japonija ir JAV, apie kurį informaciją pateikė bendradarbiavę naudotojai, ir Bendrijos gamintojų skunduose pateikta informacija.

(68) Dėl išaugusios termografinio popieriaus gamybos vartojimas nuo 1996 iki 1998 metų padidėjo 18 %. Nuo 1998 metų iki tyrimo laikotarpio vartojimas šiek tiek sumažėjo 1 %. Šį sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad Bendrijos naudotojai nutraukė popieriaus gamybą.

3. Importas, kurio kilmės šalis yra Japonija

3.1. Nagrinėjamojo importo kiekis ir rinkos dalys

(69) Atsižvelgiant į tai, jog eksportuojantys gamintojai vengė bendradarbiauti, ir į Eurostato informacijos apie importą netikslumą, importo dydis ir rinkos dalys buvo nustatyti remiantis turima informacija, t. y. bendradarbiavusių naudotojų suteikta ir Bendrijos gamintojų skunduose pateikta informacija.

(70) Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamojo produkto importo kiekis nuolat didėjo – nuo (indeksas) 100 1996 metais iki 123 1997 metais, 131 1998 metais ir 141 tyrimo metu, t. y. išaugo daugiau negu 40 %. Be to, šį augimą rodo ir nagrinėjamojo produkto rinkos dalies, kuri nuo 36,0 % 1996 metais išaugo iki 41,7 % 1997 metais, 40,0 % 1998 metais ir 43,4 % tyrimo metu, kitimas.

3.2. Nagrinėjamojo importo kainos

a) Nagrinėjamojo importo kainų kitimas

(71) Vidutinė visų iš Japonijos importuotų juodų pigmentų vieneto kaina, remiantis bendradarbiavusių naudotojų ir vieno importuotojo pateikta informacija, ekiu (eurais) už vieną kg per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 19 %. Kaina krito nuo 24,9 ekiu už vieną kg 1996 metais iki 22,1 ekiu už vieną kg 1997 metais, 21,6 ekiu už vieną kg 1998 metais, o tyrimo metu dar labiau sumažėjo – iki 20,2 ekiu (eurų) už vieną kg [6]. Įvairių rūšių juodų pigmentų kaina, nors ir skirtingais dydžiais, per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat mažėjo: vidutinė ODB-1 kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 13 %, vidutinė ODB-2 kaina sumažėjo 19 %, o vidutinė S-205 kaina – 15 % per tą patį laikotarpį [7].

b) Prekyba dempingo kaina

(72) Bendrijos juodų pigmentų rinkai būdingas mažas tiekėjų ir ribotas naudotojų skaičius. Šioje rinkoje kainodara vyksta atliekant kainų apklausas, kai naudotojas kreipiasi į visus tiekėjus, prašydamas pateikti savo kainas, o tolesnės derybos vyksta remiantis tiekėjų pasiūlytomis kainomis.

(73) Atsižvelgiant į tai, prekyba dempingo kaina buvo tirta remiantis tiekėjų ir Bendrijos naudotojų derybomis dėl kainos. Kadangi Japonijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, prekybos dempingo kaina analizė rėmėsi Bendrijos gamintojų pateikta informacija, atsižvelgiant į tai, kad apie 50 % bendrų Bendrijos gamintojų pardavimų buvo derybų dėl kainos rezultatas. Kai įmanoma, ši informacija buvo tikrinama kreipiantis į bendradarbiavusius naudotojus.

(74) Tiriant derybas dėl ODB-1 kainos, buvo išnagrinėti sandoriai, sudarę apie 45 % Bendrijos gamintojų ODB-1 pardavimų tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta, kad Bendrijos gamintojų pradžioje pasiūlyta kaina vėliau buvo sumažinta dėl Japonijos pasiūlymų, o skirtumas tarp pradinio pasiūlymo ir sutartos galutinės kainos sudarė nuo 5 iki 8 %.

(75) Tiriant derybas dėl ODB-2 kainos, buvo išnagrinėti sandoriai, sudarę apie 70 % Bendrijos gamintojų ODB-2 pardavimų tyrimo metu. Šio juodo pigmento kaina buvo sumažinta lygiai taip pat, o dempingo skirtumas sudarė 1–5 %.

(76) Ši padėtis aiškiai atspindi ne tik kiek Bendrijos gamintojų nagrinėjamojo produkto pardavimo kainos buvo sumažintos kainų apklausos metu, bet ir kaip importas dempingo kaina sumažino Bendrijos gamintojų pardavimo kainas, nustačius, kad žemos apklausos metu pateiktos kainos neišvengiamai veikia visas kainas, dėl kurių susiderama sudarant kitus sandorius su tuo pačiu klientu.

(77) Galima daryti išvadą, kad Japonijos pasiūlymų ir sandorių Bendrijos rinkoje kainų spaudimas privertė Bendrijos gamintojus suderinti savo ir jų kainas. Todėl Bendrijos gamintojai nuo 1998 metų iki tyrimo laikotarpio buvo priversti 3 % sumažinti kainas.

(78) Viena suinteresuota šalis teigė, kad prekyba dempingo kaina buvo tirta taikant klaidingą metodiką. Jos teigimu, pradiniame komercinių derybų pasiūlyme retai pateikiama komercinė kaina, pasiūlytoji kaina dažnai yra per didelė, nes siūlančioji šalis žino, kad derybų metu ji bus sumažinta.

(79) Remiantis Bendrijos gamintojų pateikta informacija, Bendrijos gamintojų pateikti pradiniai kainos pasiūlymai atitiko kainų lygį, dėl kurio buvo sutarta su atitinkamais klientais per ankstesnes derybas dėl kainos. Tačiau reikėtų pabrėžti, jog ir ši kaina jau neužtikrino Bendrijos gamintojams pakankamų pajamų. Todėl daroma išvada, kad nagrinėti prekybą dempingo kaina pagal pradinį pasiūlymą nėra klaidinga.

4. Bendrijos gamintojų padėtis

4.1. Bendrosios pastabos

(80) Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 punktu, nustatant importo dempingo kaina poveikį Bendrijos gamintojams tyrimo metu, buvo įvertinti visi svarbūs ekonominiai veiksniai ir indeksai, turintys įtakos gamintojų būklei, įskaitant pardavimų, pelno, gamybos, rinkos dalies, našumo, investicijų grąžos, gamybos pajėgumo panaudojimo, veiksnių, turinčių įtakos Bendrijos kainoms, pinigų srauto, prekių atsargų, darbuotojų skaičiaus, darbo užmokesčio, augimo, gebos priraukti kapitalą arba investicijas sumažėjimą. Pabrėžtina, jog nebūtinai vienas kuris ar keli iš šių veiksnių leidžia prieiti prie aiškių išvadų.

4.2. Gamyba, gamybos pajėgumas, gamybos pajėgumo naudojimas ir prekių atsargos

(81) 1996–1997 metais gamyba išaugo 19 %. Tuo pat metu augo ir vartojimas. Tačiau 1997–1998 metais ji sumažėjo 2 %, o nuo 1998 metų iki tyrimo laikotarpio - dar 18 %. Tuo pat metu vartojimas sumažėjo tik šiek tiek, o to paties laikotarpio pardavimai labai krito.

(82) Kalbant apie gamybos pajėgumą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad ir juodiems, ir spalvotiems pigmentams gaminti naudojama ta pati gamybos įranga. Todėl juodų pigmentų gamybos pajėgumas buvo įvertintas atėmus iš įrodyto šios gamybos linijos pajėgumo spalvotų pigmentų gamybą.

(83) Taigi pajėgumo naudojimo norma, palyginus su 72 % 1996 metais, 1997 metais pasiekė ypač aukštą (79 %) lygį, o 1998 metais nukrito iki 69 % lygio, kuris laikėsi ir tyrimo metu.

(84) Analizuojant prekių atsargas, pabrėžtina, kad juodi pigmentai yra gaminami pagal užsakymus, todėl prekių atsargos – tai prekės, kurios turi būti išsiųstos klientams. Atsižvelgiant į tai, prekių atsargų įvertinimas nėra svarbus tiriant Bendrijos gamintojų ekonominę padėtį. Prekių atsargų kitimo analizė pateikiama toliau tik todėl, kad tyrimas būtų išbaigtas.

(85) Bendrijos gamintojų prekių atsargos metų pabaigoje nuo 1996 metų iki tyrimo laikotarpio sumažėjo 58 %, aukščiausią lygį pasiekė 1997 metais, o 1998 metais grįžo į 1996 metų lygį. Bendros Bendrijos gamintojų gamybos apimties atžvilgiu prekių atsargos metų pabaigoje per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat sumažėjo 58 %, prekių atsargos sudarė 20,7 % bendros gamybos apimties 1996 metais, o tyrimo metu – 8,7 %.

(86) Prekių atsargų sumažėjimą tyrimo metu lėmė tai, jog buvo pradėtas įgyvendinti prekių atsargų mažinimo projektas. Be to, prie pagamintos produkcijos atsargų sumažėjimo prisidėjo trys veiksniai: užsakymai labiau atitiko pardavimų prognozes, dėl 1999 metais iškilusios produktų smulkinimo problemos susikaupė daug pusgaminių atsargų (nesupakuotų juodų pigmentų), o tai sumažino pagamintų produktų atsargas; atsižvelgdama į tai 1999 metų birželio mėnesį Bendrijos gamintojų pardavimų Amerikoje organizacija pradėjo kaupti atsargas Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Bendrijos prekių atsargų dėl išsiųstos produkcijos į Jungtines Amerikos Valstijas sumažėjo.

4.3. Pardavimų kiekis, rinkos dalis ir augimas

(87) Bendrijos gamintojų pardavimai nesusijusioms šalims Bendrijoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 %. 1996–1997 metais pardavimų sumažėjo 2 %. Dėl vartojimo kitimo 1997–1998 metais pardavimai išaugo 15 %. Nuo 1998 metų iki tyrimo laikotarpio pardavimai labai krito, o vartojimas sumažėjo tik šiek tiek (1 %).

(88) Dėl šios priežasties Bendrijos gamintojų rinkos dalis, 1996 metais sudariusi 45,0 %, 1997 metais sumažėjo iki 41,6 %, po to šiek tiek išaugo ir 1998 metais sudarė 43,1 %, o tyrimo metu vėl sumažėjo iki 36,5 %. Todėl, nors juodų pigmentų vartojimas Bendrijoje labai augo, Bendrijos gamintojai negalėjo tuo pasinaudoti. Bendros Bendrijos gamintojų rinkos dalies sumažėjimas atitiko nagrinėjamojo produkto rinkos dalies išaugimą. Svarbu pabrėžti, kad Bendrijos gamintojai naudos iš išaugusių pardavimų neturėjo, nors bendro juodų pigmentų vartojimo augimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė 17 %. Priešingai, Bendrijos gamintojai per tą patį laikotarpį prarado dalį pardavimų (sumažėjo 5 %) ir rinkos.

4.4. Pardavimo kainos ir joms įtaką darantys veiksniai

(89) Nagrinėjamojo produkto, parduodamo Bendrijos gamintojų Bendrijos rinkoje, vieneto kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso sumažėjo 16 %. 1996–1997 metais sumažėjusi 6 %, 1997–1998 metais kaina sumažėjo dar 7 %, o nuo 1998 metų iki tyrimo laikotarpio nukrito 3 %.

(90) Tiriant veiksnius, veikiančius pardavimo kainas, buvo išnagrinėtos gamybos sąnaudos. Gamybos sąnaudos nuo 1996 metų iki tyrimo laikotarpio sumažėjo 8 %. Šį sumažėjimą labiausiai lėmė mažesnės žaliavų, sudarančių [60–75 %] [8] bendrų gamybos sąnaudų, kainos. Bendros gamybos sąnaudos sumažėjo 7 %.

(91) Remiantis turimais "Ciba Specialty Chemicals plc" duomenimis, užmokestis per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo 26 %. Atsižvelgiant į numatomą 15 % darbuotojų skaičiaus augimą juodų pigmentų gamybos pramonėje, užmokestis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 10 %, t. y. vidutiniškai per metus užmokestis augo 2,8 %. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad darbo jėgos sąnaudos sudaro nedidelę bendrų gamybos sąnaudų dalį. Nuosaikiai augant užmokesčiui, augo ir Bendrijos gamintojų darbo našumas, nes trumpėjo laikas, būtinas gamybos ciklui užbaigti ("vienos partijos gamybos trukmė"), ir išaugo vienos partijos išeiga.

(92) Todėl daroma išvada, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį, Bendrijos gamintojų kainos sumažėjo labiau nei sumažėjo gamybos sąnaudos (-7 %). Dėl tokio staigaus kainų sumažėjimo (-16 %) Bendrijos gamintojai patyrė didelių nuostolių, aprašytų toliau.

4.5. Pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža

(93) Bendrijos gamintojų pelningumas pagal pajamas iš grynųjų pardavimų Bendrijos rinkoje, prieš įtraukiant nenumatytas išlaidas ir atskaitant mokesčius, 1996 metais lygus nuliui, 1997 metais krito iki [-5–7 %], 1998 metais [-7–9 %], o tyrimo metu – [-8–10 %] [9].

(94) 1996–1997 metais Bendrijos gamintojų pelningumas iš beveik nulinio tapo neigiamas. Tuo pat metu sumažėjo ir Bendrijos gamintojų pardavimai (-2 %) ir labai krito pardavimo kainos (-7 %), kai Bendrijos gamintojų sąnaudos liko tokios pat. 1997–1998 metais Bendrijos gamintojai pamėgino susigrąžinti pardavimų apimtis ir rinkos dalį mažindami kainas (-7 %), tačiau, kadangi sąnaudos sumažėjo tik 6 %, šis kainų sumažinimas lėmė tik dar didesnius nuostolius. Nuo 1998 metų iki tyrimo laikotarpio nuostoliai išaugo, nes pardavimo kainos sumažėjo 3 %, kai sąnaudos sumažėjo tik 1 %.

(95) Viena suinteresuota šalis teigė, kad Bendrijos gamintojai nepatyrė didelės žalos, nes per visą laikotarpį ir netgi po tyrimo laikotarpio visas pigmentų sektorius liko pelningas.

(96) Pabrėžtina, jog šioje byloje vartojama produkto sąvoka apima ne visus, o tik juodus pigmentus. Tyrimas parodė, kad Bendrijos gamintojai, parduodantys juodus pigmentus Bendrijoje, tyrimo metu patyrė didelių nuostolių. Todėl tai, kad Bendrijos gamintojai gauna pelno iš kitų produktų, t. y. spalvotų pigmentų, nereiškia, kad jie nepatiria žalos šios bylos atžvilgiu.

(97) Pavyko nustatyti tik "Ciba Specialty Chemicals Inc.", "Ciba Specialty Chemicals plc" patronuojančios Šveicarijos bendrovės, pinigų srautą, bet tik pradedant nuo 1997 metų, kai buvo įsteigta patronuojanti bendrovė. Tačiau pabrėžtina, kad juodi pigmentai tesudaro apie 0,4 % bendros patronuojančios bendrovės apyvartos. Atsižvelgus į tai, nuspręsta, jog šio veiksnio analizė negali būti naudinga tiriant konkrečią Bendrijos juodų pigmentų gamintojų padėtį.

(98) Nustatyti pavyko tik "Ciba Specialty Chemicals plc" investicijų grąžą, tačiau juodi pigmentai tesudaro apie 3,5 % bendros "Ciba Specialty Chemicals plc" apyvartos. Atsižvelgus į tai, nuspręsta, jog šio veiksnio analizė negali būti naudinga tiriant konkrečią Bendrijos juodų pigmentų gamintojų padėtį.

4.6. Investicijos ir geba pritraukti kapitalą

(99) Investicijos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 100 1996 metais iki 71 tyrimo metu. Jos sudarė apie 9 % Bendrijos gamintojų apyvartos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(100) Sužinoti pavyko tik "Ciba Specialty Chemicals plc" duomenis apie gebą pritraukti kapitalą. Tačiau, kaip nurodyta pirma, juodi pigmentai tesudaro tik apie 3,5 % bendros "Ciba Specialty Chemicals plc" apyvartos, todėl šio veiksnio analizė negali būti naudinga tiriant konkrečią Bendrijos juodų pigmentų gamintojų padėtį.

4.7. Darbuotojų skaičius ir darbo našumas

(101) Bendrijos gamintojų darbuotojų, susijusių su juodų pigmentų gamyba, skaičius išaugo 15 % – nuo 48 darbuotojų 1996 metais iki 55 darbuotojų tyrimo metu. Kadangi tie patys darbuotojai dirba juodų ir spalvotų pigmentų gamyboje, jų skaičius buvo nustatytas proporcingai pagal juodų pigmentų gamybos dalį bendroje visų pigmentų gamyboje.

(102) Bendrijos gamintojų darbo našumas, matuojamas išdirbiu vienam darbuotojui, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 14 %. Darbo našumo duomenys gauti atliekant tokį pat skaičiavimą, kaip ir nustatant darbuotojų skaičių.

5. Išvados dėl žalos

(103) Nuo 1996 metų iki tyrimo laikotarpio labai išaugo importuojamų juodų pigmentų, kurių kilmės šalis yra Japonija, kiekis (41 %) kaina, kuri per tą patį laikotarpį nuolat mažėjo (-19 %) ir labai sumažino Bendrijos gamintojų kainą, kartu sumažindama per derybas dėl kainos siūlomą Bendrijos gamintojų kainą.

(104) Per tą patį laikotarpį Bendrijos gamintojų padėtis blogėjo: mažėjo gamyba (-1 %), pardavimai (-5 %) ir rinkos dalis (-8,5 %). Nors bendrosios sąnaudos ir labai sumažėjo (-7 %), dėl staigaus kainų smukimo (-16 %) buvo patirta didelių nuostolių. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos gamintojų rinkos dalis labai sumažėjo – nuo 45,0 % iki 36,5 %, nors Bendrijos suvartojamas kiekis ir išaugo iki 17 %.

(105) Bendrijos gamintojų rinkos dalis ypač sumažėjo 1996–1997 metais – nuo 45,0 % iki 41,6 %. Siekiant išlaikyti rinkos dalį, buvo mėginta ištaisyti šią padėtį mažinant pardavimo kainas 1998 metais – Bendrijos gamintojai sumažino savo kainas 6 %, o jų rinkos dalis išaugo (nuo 41,6 % 1997 metais iki 43,1 % 1998 metais), tačiau tai buvo pasiekta prarandant pelningumą, kuris sumažėjo nuo [-5–7 %] iki [-7–9 %] [10]. Nuo 1998 metų iki tyrimo laikotarpio Bendrijos gamintojai galėjo tik mažinti savo kainas (-3 %), o Bendrijos gamintojų pardavimai (-18 %) ir rinkos dalis (sumažėjusi iki 36,5 %) vis vien mažėjo. Kadangi Bendrijos gamintojų kainos sumažėjo daugiau negu jų sąnaudos, Bendrijos gamintojai patyrė didesnių nuostolių.

(106) Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad tyrimo metu Bendrijos gamintojai patyrė didelę žalą, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, nes dėl sumažėjusios gamybos ir pardavimų, prarastos rinkos dalies ir sumažintų kainų patyrė didelių nuostolių.

F. PRIEŽASTINIS RYŠYS

1. Preliminarios pastabos

(107) Pagrindinio reglamento 3 straipsnio nustatyta tvarka buvo ištirta, ar nagrinėjamojo importo dempingo kaina kiekis ir kainos padarė tokį poveikį Bendrijos gamintojams, kurį galima vadinti dideliu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Atliekant šį tyrimą, ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į tai, kad tuo pat metu kitų, be importo dempingo kaina, žinomų veiksnių daroma Bendrijos gamintojams žala nebūtų priskirta nagrinėjamajam importui dempingo kaina.

2. Importo dempingo kaina poveikis

(108) Pagal kiekį ir rinkos dalį nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį labai išaugo. Tuo pat metu blogėjo Bendrijos gamintojų, praradusių pardavimų apimtį ir rinkos dalį, padėtis. Atsižvelgiant į tai, Bendrijos gamintojų prarasta rinkos dalis iš esmės atiteko importuojamam nagrinėjamajam produktui.

(109) Pabrėžtina, kad juodų pigmentų rinkoje konkuruojama kaina. Taip yra todėl, kad rinkoje yra nedaug dalyvių, o skirtingos produktų rūšys gali lengvai būti keičiamos viena kita.

(110) Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu nustatyta, kad, norėdami išsaugoti savo rinkos dalį, Bendrijos gamintojai buvo priversti sumažinti savo pardavimo kainas. Tai įrodo išvados, kad nagrinėjamojo produkto kainos sumažindavo Bendrijos gamintojų kainas. 1996–1997 metais Bendrijos gamintojų kainos sumažėjo 7 %, o nagrinėjamojo produkto kainos sumažėjo 10 %. Tuo pat metu Bendrijos gamintojai prarado rinkos dalį, o nagrinėjamojo produkto rinkos dalis išaugo 5,7 procentais. Kadangi, siekdami atgauti rinkos dalį, 1997–1998 metais Bendrijos gamintojai sumažino kainas dar 6 %, jų rinkos dalis išaugo, o nagrinėjamojo produkto rinkos dalis šiek tiek sumažėjo. Tačiau, atsižvelgiant patirtus nuostolius, nuo 1998 metų iki tyrimo laikotarpio Bendrijos gamintojai dar sumažino kainas tik 3 %, o Japonijos eksportuotojai sumažino kainas 5 %. Taigi Bendrijos gamintojai prarado rinkos dalį, o nagrinėjamojas produktas užėmė didelę rinkos dalį. Bendras sumažintų kainų ir sumažėjusių pardavimų, taigi ir gamybos, poveikis Bendrijos gamintojų pelningumui buvo neigiamas.

3. Kitų veiksnių poveikis

3.1. Kitas importas

(111) Importas iš kitų trečiųjų šalių sudarė šiek tiek daugiau negu 20 % Bendrijos suvartojamo kiekio tyrimo metu.

(112) Be Japonijos, į Bendriją juodus pigmentus daugiausia importavo Jungtinės Amerikos Valstijos. Amerikoje yra vienas vietinis Amerikos juodų pigmentų gamintojas ir du kiti gamintojai, susiję su Japonijos eksportuojančiais gamintojais.

(113) Juodų pigmentų, kurių kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, importas, remiantis informacija, suteikta bendradarbiavusių naudotojų, ir Bendrijos gamintojų skaičiavimais, sumažėjo nuo 100 indekso punktų 1996 metais iki 93 1997 metais. 1998 metais importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų sudarė 105, o tyrimo atlikimo metu siekė 124. Šio importo rinkos dalis pasikeitė nuo 19,0 % 1996 metais iki 16,7 % 1997 metais, 16,9 % 1998 metais, o tyrimo metu siekė 20,1 %.

(114) Kalbant apie kainas pabrėžtina, kad duomenų apie 1996 metų kainų lygį nėra, tačiau nuo 1997 metų kainų lygis ypač mažėjo – nuo 100 1997 metais iki 82 1998 metais ir 76 tyrimo metu.

(115) Pabrėžtina, kad importuotų juodų pigmentų, kurių kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, kainų lygis, išskyrus 1997 metus, yra mažesnis negu importo, kurio kilmės šalis yra Japonija.

(116) Atsižvelgiant į žemą importo, kurio kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, kainų lygį, buvo prieita prie išvados, kad importuojami juodi pigmentai, kurių kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, galėjo prisidėti prie tyrimo metu Bendrijos gamintojų patirtos žalos. Tačiau, nors Amerikos importo kainų lygis buvo žemas, importo, kurio kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, rinkos dalis nepakito, todėl Bendrijos gamintojų rinkos dalis negalėjo sumažėti.

3.2. Bendrijos gamintojų gamybos sąnaudų kitimas

(117) Buvo ištirta, ar Bendrijos gamintojų padėties, ypač jų pelningumo, blogėjimas buvo iš esmės nulemtas išaugusių jų gamybos sąnaudų.

(118) Kaip jau buvo teigta pirma, Bendrijos gamintojų gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo (-7 %), daugiausia dėl sumažėjusių žaliavų kainų.

(119) Todėl daroma išvada, kad Bendrijos gamintojų padėties blogėjimas per nagrinėjamąjį laikotarpį negalėjo būti nulemtas išaugusių gamybos sąnaudų.

4. Išvada dėl priežastinio ryšio

(120) Pirma padarytos išvados aiškiai rodo, kad yra priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir esminės žalos. Tai, visų pirma, įrodo prarasta Bendrijos gamintojų rinkos dalis, kuri beveik visa atiteko importui iš Japonijos, kartu su kainų ir Bendrijos gamintojų pelningumo kritimu. Tuo pačiu metu padidėjo importo, kurio kilmės šalis yra Japonija, kiekis kaina, kuri buvo dempingo lygio ir kuri labai sumažino Bendrijos gamintojų kainas.

(121) Kiti veiksniai, visų pirma importas, kurio kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, irgi galėjo prisidėti prie Bendrijos gamintojų padėties blogėjimo, tačiau tai negali paneigti ryšio tarp importo dempingo kaina iš Japonijos ir Bendrijos gamintojų patirtos žalos, ypač atsižvelgiant į rinkos dalį, atitekusią importui žema kaina iš Japonijos.

(122) Todėl daroma išvada, kad importas, kurio kilmės šalis yra Japonija, dempingo kaina padarė didelę žalą Bendrijos gamintojams, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

G. BENDRIJOS INTERESAI

1. Preliminarios pastabos

(123) Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu ir visais pateiktais įrodymais, buvo ištirta, ar, nepaisant importo dempingo kaina padarytos žalos, yra svarių priežasčių šiuo atveju netaikyti antidempingo priemonių. Sprendimas buvo priimtas įvertinus visus skirtingus interesus.

(124) Siekiant nustatyti, ar priemonių taikymas prieštarauja Bendrijos interesams, visų suinteresuotų šalių, įskaitant vietinius gamintojus, importuotojus (prekybininkus) ir naudotojus, buvo paprašyta pateikti informaciją.

2. Bendrijos gamintojų interesai

2.1. Bendrijos gamintojų gyvybingumas

(125) Tyrimo metu nustatyta, kad bendras Bendrijos gamintojų visų pigmentų, gaminamų tose pačiose gamyklose, kur gaminami juodi pigmentai, pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiamas. Todėl blogą Bendrijos gamintojų juodų pigmentų verslo padėtį lėmė nesąžininga Japonijos eksportuojančių gamintojų prekyba, kuri padarė žalą Bendrijos gamintojams.

(126) Atsižvelgiant į per nagrinėjamąjį laikotarpį pastebėtą raidą, numatoma, jog Bendrijos juodų pigmentų rinka artimiausiu metu augs. Nors greičiausiai savaiminio kopijavimo popieriaus bus gaminama mažiau, šį sumažėjimą iš esmės kompensuos išaugusi termografinio popieriaus gamyba. Atsižvelgiant į tai, Bendrijos gamintojų investicijos per visą laikotarpį ir jų nuolatinės pastangos, atliekant mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą (44 % augimas per nagrinėjamąjį laikotarpį), rodo, kad Bendrijos gamintojai neketina išeiti iš šios rinkos ir, jei rinka vėl plėtosis teisingomis sąlygomis, Bendrijos gamintojai galėtų pasinaudoti numatomu šios rinkos augimu.

(127) Galiausiai pabrėžtina, kad Bendrijos gamintojai labai padidino darbo našumą. Jie dėjo daug pastangų sumažinti vienos partijos gamybos trukmę ir padidinti vienos partijos išeigą, o tai lėmė mažesnes sąnaudas.

2.2. Galimos priemonių taikymo pasekmės

(128) Antidempingo priemonių taikymas Bendrijos gamintojams gali sąlygoti didesnius Bendrijos gamintojų pardavimus Bendrijos rinkoje ir (arba) padidėjusį kainų lygį, kurį gali pasiekti gamintojai.

(129) Kalbant apie kainų Bendrijos rinkoje didėjimą, tikėtina, kad antidempingo priemonių taikymas nagrinėjamajam produktui padidins jo kainas ir galiausiai bendrą kainų lygį Bendrijoje.

(130) Kadangi pačią didžiausią žalą padaręs veiksnys buvo kainų mažinimas, lėmęs finansinius nuostolius, tikėtina, kad šios priemonės leis Bendrijos gamintojams padidinti savo kainas.

(131) Priemonių taikymas gali nuosaikiai padidinti pardavimus. Atsižvelgiant į tai, padidėjusi pardavimų Bendrijoje apimtis ir kartu išaugusi gamyba, įgalins Bendrijos gamintojus sumažinti vieneto sąnaudas ir taip padidinti pelningumą.

(132) Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių taikymas įgalins Bendrijos gamintojus padidinti ir kainas, ir pardavimus, ir taip pagerinti savo finansinę padėtį.

2.3. Galimos priemonių Bendrijos gamintojams netaikymo pasekmės

(133) Jei priemonės nebūtų taikomos, tikėtina, jog neigiamos, su kaina, pelningumu ir rinkos dalimi susijusios tendencijos vyraus ir toliau, jau nekalbant apie tai, kad padėtis gali pablogėti.

(134) Jei kainų lygis Bendrijoje nedidės, mažai tikėtina, jog Bendrijos gamintojai, ėmęsi racionalizacijos, galėtų vėl pasiekti pelningumą, atsižvelgiant į tas pastangas, kurias jie jau padarė, siekdami padidinti našumą. Be to, dėl esamo finansinių nuostolių lygio šie gamintojai nebegalės toliau užsiimti veikla. Todėl manoma, kad, jei kainų lygis nesikeis arba ir toliau mažės, Bendrijos gamintojai galų gale gali būti priversti pasitraukti iš šios rinkos, o tai reikš, kad bus prarastos investicijos, pažangioji patirtis ir darbo vietos, tiekėjų skaičius Bendrijos rinkoje labai sumažės, o tai turės neigiamos įtakos konkurencijai Bendrijoje. Jei Bendrijos gamintojai pasitrauktų iš šios rinkos, mažai tikėtina, kad jie galėtų pradėti joje veiklą iš naujo. Pirma, Bendrijos gamintojai jau būtų praradę savo klientų pasitikėjimą, su kuriais jie glaudžiai bendradarbiauja, atlikdami mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Antra, norint pastatyti gamyklą, reikia dvejų trejų metų ir dar vienerių metų, kol bus pasiektas reikiamas partijos stabilumas. Galiausiai būtų prarasta kvalifikuota darbo jėga, nutrūktų per ilgus metus atliekami moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla.

2.4. Išvada

(135) Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad antidempingo priemonės taikymas būtų naudingas Bendrijos gamintojams, nes tai lemtų jų kainų pakilimą ir tam tikrą pardavimų ir gamybos padidėjimą, o tai pagerintų finansinę padėtį. Ir atvirkščiai, priemonių netaikymas galėtų lemti Bendrijos gamintojų pasitraukimą iš šios rinkos vidutiniu laikotarpiu.

3. Importuotojų (prekybininkų) interesai

(136) Trys iš keturių nagrinėjamų importuotojų (prekybininkų), kurių importas sudaro apie 60 % bendro nagrinėjamojo produkto importo, neatsakė į Komisijos anketą, bet pateikė bendros informacijos.

(137) Vienas iš jų teigė, kad dėl antidempingo muito įvedimo Bendrijos rinkoje gali nelikti nagrinėjamojo produkto, tačiau jis nepagrindė šio teiginio ir nepasakė, kaip tai galėtų paveikti šios bendrovės veiklą.

(138) Pabrėžtina, kad, nors Bendrijos gamintojai turi nemažai nenaudojamų pajėgumų, jų nepakaktų visai Bendrijos rinkos paklausai patenkinti. Todėl importas yra būtinas patenkinti paklausą. Atsižvelgiant į tai, nemanoma, kad priemonių taikymas visai išstums nagrinėjamąjį produktą iš Bendrijos rinkos. Labiau tikėtina, kad bus importuojama sąžiningomis kainomis.

(139) Remiantis vienintelio bendradarbiaujančio importuotojo (prekybininko) pateikta informacija, buvo nustatyta, kad importuotojai (prekybininkai) dažniausia, be juodo pigmento, kurio dalis sudaro [8–12 %] [11], prekiauja ir kitais produktais. Kadangi pagrindinis numatomas antidempingo priemonės rezultatas iš esmės yra kainų padidėjimas ir tik tam tikras Bendrijos gamintojų pardavimų augimas, mažai tikėtina, kad importuotojai (prekybininkai) patirs neigiamą labai sumažėjusių pardavimų įtaką.

(140) Galima daryti išvadą, kad mažai tikėtina, jog antidempingo priemonės taikymas importuojamiems juodiems pigmentams, kurių kilmės šalis yra Japonija, labai paveiks ekonominę importuotojų (prekybininkų) padėtį.

4. Naudotojų interesai

4.1. Preliminarios pastabos apie naudotojų pramonės struktūrą

(141) Juodi pigmentai naudojami kaip dengiamoji medžiaga, gaminant savaiminio kopijavimo ir termografinį popierių. Juodu pigmentu, pagal "receptūrą" sumaišytu su kitomis cheminėmis medžiagomis, dengiamas popieriaus pagrindas.

(142) Remiantis turima informacija, 15 Bendrijos naudotojų gamina savaiminio kopijavimo ir (arba) termografinį popierių, iš jų aštuoni bendradarbiavo nagrinėjant šią bylą. Du iš šių naudotojų gamina abiejų rūšių popierių, trys gamina tik savaiminio kopijavimo popierių, o kiti trys – tik termografinį popierių. Pagal bendrovių dydį kreidinio popieriaus pramonė nėra vienalytė – ją sudaro didelės ir vidutinio dydžio bendrovės. Be to, yra bendrovių, gaminančių tik kreidinį popierių, ir bendrovių, gaminančių kitų rūšių popierių (nekreidinį). Galiausiai pabrėžtina, jog dauguma bendrovių popieriaus pagrindą gamina pačios. Tik vienas bendradarbiavęs naudotojas dengia pirktą popieriaus pagrindą.

(143) Apie 40 % bendro Bendrijos suvartojamo juodų pigmentų kiekio naudojama popieriui dengti, gaminant savaiminio kopijavimo popierių. Bendrijoje 1998 metais buvo pagaminta apie 1000000 tonų šios rūšies popieriaus.

(144) Šiame sektoriuje veikia penki bendradarbiavę naudotojai. Svarbiausias gamintojas pagamina daugiau negu 30 % Bendrijos produkcijos. Antra ir trečia pagal dydį bendrovės bendrai pagamina apie 25 % Bendrijos produkcijos, o dar dvi bendrovės pagamina apytiksliai po 10 % Bendrijos produkcijos.

(145) Savaiminio kopijavimo popieriaus importas labai nedidelis (1–2 %). Yra informacijos, jog šis sektorius mažėja randantis naujoms technologijoms, pavyzdžiui, elektroniniam paštui ir rašaliniams bei lazeriniams spausdintuvams, dėl kurių mažiau naudojamos daugkartinio kopijavimo formos, kurios yra pagrindinis savaiminio kopijavimo popieriaus pritaikymo būdas.

(146) Apie 60 % bendro Bendrijos suvartojamo juodų pigmentų kiekio naudojama popieriui dengti gaminant termografinį popierių. Tyrimo metu Bendrijoje buvo pagaminta apie 200000 tonų šios rūšies popieriaus.

(147) Šiame sektoriuje veikia penki bendradarbiavę naudotojai. Svarbiausias gamintojas pagamina [35–45 %] [12] Bendrijos produkcijos. Antra ir trečia pagal dydį bendrovės yra apie vieno trečdalio didžiausios bendrovės dydžio, o likusią rinkos dalį tarpusavyje dalijasi penkios bendrovės.

(148) Importas labai nedidelis – mažiau negu 7 %. Yra informacijos, jog dėl termografinio popieriaus naudojimo bilietams ir etiketėms spausdinti šis sektorius auga 4–5 % per metus.

4.2. Iš bendradarbiavusių šalių surinkti duomenys

(149) Bendradarbiavusių bendrovių apyvarta yra apie 2000 milijonų eurų, iš kurių pusę sudaro kreidinio popieriaus apyvarta. Bendras bendradarbiavusių naudotojų darbuotojų skaičius tyrimo metu buvo 10000.

(150) Vidutinis svorinis termografinio popieriaus gamintojų pelningumas tyrimo metu sudarė [5–7 %] [13], o vidutinis svorinis savaiminio kopijavimo popieriaus gamintojų pelningumas tyrimo metu buvo [0,5–2 %].

(151) Tyrimo metu bendradarbiavę naudotojai informavo, kad pirkimai iš importuotojų (prekybininkų) sudarė 77 % bendro nagrinėjamojo produkto importo. Be to, jie nupirko apie 72 % Bendrijos gamintojų pagamintų juodų pigmentų.

(152) Tyrimo metu nustatyta, kad juodi pigmentai vidutiniškai sudaro 1,1 % bendrų savaiminio kopijavimo popieriaus gamintojų gamybos sąnaudų ir 7,9 % bendrų termografinio popieriaus gamintojų gamybos sąnaudų. Bendras naudotojų pramonės svorinis vidurkis yra 4,2 %.

4.3. Antidempingo priemonių poveikis sąnaudoms

(153) Atsižvelgiant į tai, įvedus antidempingo muitą svarstomu lygiu, didžiausias teorinis savaiminio kopijavimo popieriaus gamintojų gamybos sąnaudų padidėjimas sudarytų 0,21 %, o termografinio popieriaus gamintojų – 1,49 %.

(154) Tačiau tai būtų didžiausias teorinis priemonės poveikis, jei jis toliau visas būtų perduotas naudotojui. Čia neatsižvelgiama į tai, kad naudotojai turi pakankamą pirkimo galią, kad yra kitų tiekimo šaltinių (Jungtinės Amerikos Valstijos), kuriems priemonės netaikomos, ir, nors numatomas tam tikras kainų padidėjimas, mažai tikėtina, kad jos padidės tiek pat, kaip siūlomas muitas, kadangi Bendrijos gamintojai turės naudos ir iš nedidelio pardavimų augimo.

4.4. Naudotojų argumentai dėl antidempingo priemonių taikymo

a) Negalėjimas toleruoti juodų pigmentų sąnaudų didėjimo

(155) Atsižvelgiant į didelę konkurenciją tarp popieriaus gamintojų ir esamą žemą galutinio produkto kainų lygį, keli naudotojai teigė, kad juodų pigmentų kainos negalima padidinti.

(156) Tyrimo metu nustatyta, kad juodi pigmentai sudaro tik mažą bendrų popieriaus gamintojų gamybos sąnaudų dalį, o pagrindinis veiksnys, turintis įtakos popieriaus gamintojų sąnaudoms yra popieriaus masės kainos, kurios sudaro 50 % ir daugiau kreidinio popieriaus gamybos sąnaudų ir yra labai nepastovios. Popieriaus masės kainos kitimas per mėnesį nuo 1996 metų iki tyrimo laikotarpio pabaigos rodo, kad popieriaus masės kainos kas mėnesį gali svyruoti iki 28 %.

(157) Atsižvelgiant į tai, kad popieriaus masė gali sudaryti 50 % ir daugiau kreidinio popieriaus gamybos sąnaudų, bet koks popieriaus masės kainos svyravimas turi didelę įtaką bendroms ir savaiminio kopijavimo, ir termografinio popieriaus gamybos sąnaudoms.

(158) Atsižvelgiant į tai, bendradarbiavusių naudotojų suteikta informacija rodo, kad pagrindinės žaliavos kainos svyravimas atsispindi kreidinio popieriaus kainoje. Turima informacija rodo, kad netgi 12 % kainos svyravimus galima didžiąja dalimi perduoti vartotojams.

(159) Todėl daroma išvada, kad mažai tikėtina, jog nuosaikus kainos pakėlimas, kuris gali įvykti, pradėjus taikyti siūlomas antidempingo priemones, keltų grėsmę ūkinei nagrinėjamų naudotojų veiklai.

b) Tiekimo šaltinių apribojimas

(160) Vienas naudotojas teigė, jog antidempingo muitų įvedimas apribotų Bendrijos naudotojams prieinamus tiekimo šaltinius ir taip Bendrijoje panaikintų arba sumažintų konkurenciją.

(161) Tyrimo metu nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog pradėjus taikyti antidempingo priemones, ne Japonijos importas būtų visiškai išstumtas iš Bendrijos rinkos, o pačioje Bendrijoje nežymiai pakiltų juodų pigmentų kainos, ypač atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos gamintojai nebūtų pajėgūs patenkinti visos Bendrijos rinkos paklausos. Be to, JAV yra alternatyvus tiekimo šaltinis ir Bendrijos gamintojams, ir Japonijai.

(162) Todėl daroma išvada, jog mažai tikėtina, kad antidempingo priemonių taikymas galėtų apriboti Bendrijos naudotojams prieinamus tiekimo šaltinius. Priešingai, antidempingo priemonių netaikymas galėtų lemti tai, jog vidutiniu laikotarpiu vienintelis Bendrijos juodų pigmentų gamintojas būtų išstumtas iš rinkos, ypač atsižvelgiant į didelius nuostolius patirtus dėl nagrinėjamojo produkto dempingo, o tai apribotų tiekimo šaltinius Bendrijoje.

c) Eksporto už Bendrijos ribų konkurencingumo praradimas

(163) Vienas naudotojas teigė, kad antidempingo muitų įvedimas sudarytų grėsmę jo eksportui už Bendrijos ribų, atsižvelgiant į jo padidėjusias sąnaudas, palyginus su jo konkurentų už Bendrijos ribų sąnaudomis.

(164) Pirma, buvo nustatyta, kad dėl didelės konkurencijos Bendrijos juodų pigmentų rinkoje, kaina Bendrijoje yra daug žemesnė negu kitose pagrindinėse popieriaus gamybos rinkose, t. y. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Japonijoje. Todėl savaiminio kopijavimo ir termografinio popieriaus gamintojai už Bendrijos ribų perka juodus pigmentus kainomis, kurios gali būti net 20 % aukštesnės už Bendrijos naudotojų mokamas kainas. Antra, pabrėžtina, jog antidempingo muitai nėra taikomi, kai nagrinėjamasis produktas importuojamas pagal laikino įvežimo perdirbti režimą arba yra kompensuojamas, jį reeksportavus atskirai arba kaip kito produkto sudėtinę dalį.

(165) Atsižvelgiant į tai, nesitikima, kad dėl antidempingo muito įvedimo Bendrijos naudotojai taps nekonkurencingi eksporto rinkose.

5. Pasekmės konkurencijai Bendrijos rinkoje

(166) Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalimi, buvo išnagrinėtas poreikis panaikinti žalą darančio dempingo poveikį, iškreipusį prekybą, ir atkurti veiksmingą konkurenciją Bendrijoje.

(167) Kalbant apie pasaulio juodų pigmentų rinkos struktūrą, buvo nustatyta, kad pasaulyje yra trys šalys gamintojos: Europos bendrija, kurios vienintelis gamintojas yra "Ciba", Japonija, kurioje juodus pigmentus gamina keturi žinomi gamintojai, ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kurioje nagrinėjamąjį produktą gamina trys žinomi gamintojai (du iš jų yra pagrindinių dviejų Japonijos eksportuojančių gamintojų dukterinės įmonės, o vienas – nepriklausomas gamintojas).

(168) Bendrijoje "Ciba" gamina ir juodus, ir spalvotus pigmentus. Jos rinkos dalis tyrimo atlikimo metu sudarė 36,5 %, nagrinėjamojo produkto importo rinkos dalis buvo 43,4 %, o importo, kurio kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, dalis sudarė 20,1 %. Pabrėžtina, jog apie 15 % importo, kurio kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos, gamina pagrindinių dviejų Japonijos eksportuojančių gamintojų dukterinės įmonės Amerikoje. Bendrija, didžiausia pasaulio juodų pigmentų rinka (suvartojanti 38 % bendro juodų pigmentų kiekio, suvartojamo pasaulyje), yra iš esmės atvira importui (apie 64 % bendro suvartojamo kiekio).

(169) Japonijoje du gamintojai yra pagrindiniai eksportuotojai, eksportuojantys į Bendrijos rinką, turintys daugiau negu 70 % gamybos pajėgumų. Japonijos juodų pigmentų rinka yra iš esmės uždara Bendrijos eksportui, kadangi savaiminio kopijavimo popierius gaminamas, naudojant ne juodus, o spalvotus pigmentus, o ODB-2 Bendrijos gamintojai negali eksportuoti dėl patentinių apribojimų. Todėl į Japoniją juodi pigmentai nėra importuojami.

(170) Jungtinėse Amerikos Valstijose didžiausius gamybos pajėgumus (daugiau negu 50 %) turi dviejų Japonijos eksportuojančių gamintojų dukterinės įmonės. Amerikos rinkai būdinga tai, kad joje importuojamiems juodiems pigmentams taikomi dideli muitai (11,6 %). Be to, Japonijos eksportuotojo dukterinė įmonė, įsigijusi Jungtinėse Amerikos Valstijose vietos gamintoją, privalo laikytis ilgalaikės tiekimo sutarties su didžiausiu Amerikos naudotoju, kurio juodų pigmentų rinkos dalis Jungtinėse Amerikos Valstijose sudaro 40–50 %. Todėl importas Jungtinėse Amerikos Valstijose tesudaro 17 %.

(171) Galima daryti išvadą, kad, Bendrija – tai rinka, kuriai būdingas didžiausias importas ir mažiausios pasaulyje kainos. Remiantis suinteresuotų šalių pateikta informacija, kainos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Japonijoje tyrimo metu buvo daugiau negu 20 % didesnės negu Bendrijoje.

(172) Kalbant apie konkurencijos būklę Bendrijos rinkoje, tyrimo metu nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos gamintojai prarado didelę rinkos dalį ir patyrė vis daugiau nuostolių dėl nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina. Iš esmės rinkos dalis buvo užleista nagrinėjamajam produktui dėl nesąžiningos prekybos praktikos. Tai atrodo dar rimčiau, nagrinėjant Bendrijos rinkos dalį, kurią užima Japonijos eksportuojančių gamintojų eksportas, kurio kilmės šalis yra Japonija arba Jungtinės Amerikos Valstijos.

(173) Tikėtina, jog pradėjus taikyti antidempingo priemones bus užtikrinta, kad Bendrijos gamintojai išliks rinkoje ir taip bus paskatinta konkurencija. Kita vertus, nesitikima, kad antidempingo priemonių taikymas uždarys Bendrijos rinką nagrinėjamojo produkto importui, atsižvelgiant į ribotus Bendrijos gamintojų pajėgumus ir naudotojų pirkimo galią.

(174) Gali būti, kad nepradėjus taikyti antidempingo priemonių, Bendrijos gamintojai pasitrauks iš šios rinkos, o tai sumažins konkurenciją Bendrijoje. Kaip paminėta 134 punkte, jei jie pasitrauktų, atsižvelgiant į dideles sąnaudas, norint šioje rinkoje pradėti veiklą, mažai tikėtina, kad Bendrijos gamintojai grįžtų į šią rinką.

(175) Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių taikymas gali atkurti veiksmingą konkurenciją, sudarydamas lygias žaidimo sąlygas ir užtikrindamas lygias konkurencijos galimybes visiems ūkio subjektams.

6. Išvada dėl Bendrijos interesų

(176) Nustatyta, kad antidempingo muito įvedimas turėtų teigiamą poveikį Bendrijos gamintojų padėčiai, nes tikėtina, jog padidėtų jų kainos ir būtų atkurtas pelningumas. Jei priemonės nebūtų pradėtos taikyti, tai gali vidutiniu laikotarpiu priversti Bendrijos gamintojus nutraukti veiklą dėl nuostolingumo.

(177) Mažai tikėtina, jog muitų įvedimas turėtų didelį neigiamą poveikį importuotojams (prekybininkams), atsižvelgiant į ribotą juodų pigmentų įtaką jų bendrai prekybinei veiklai.

(178) Nagrinėjamojo produkto apmokestinimas antidempingo muitu tik nedaug paveiktų naudotojų padėtį, atsižvelgiant į mažą juodų pigmentų įtaką jų bendroms sąnaudoms, galimybę perkelti žaliavų kainų svyravimus į popieriaus produktų kainas ir alternatyvių tiekimo šaltinių, t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų, buvimą. Be to, manoma, jog antidempingo priemonių taikymas atkuria sąžiningą prekybą ir taip skatina didesnę konkurenciją Bendrijos juodų pigmentų rinkoje.

(179) Atsižvelgdama į tai, Komisija nutarė, kad esant tokioms aplinkybėms nėra svarių priežasčių, susijusių su Bendrijos interesais, dėl kurių šiuo atveju būtų galima netaikyti antidempingo priemonių.

H. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(180) Siekiant nustatyti galutinio muito dydį, buvo atsižvelgta į nustatytą dempingo lygį ir muito dydį, būtiną siekiant panaikinti Bendrijos gamintojų patiriamą žalą.

1. Žalos panaikinimo lygis

(181) Buvo nuspręsta, kad muito dydis, būtinas dempingo daromai žalai panaikinti, turėtų įgalinti Bendrijos gamintojus padengti savo gamybos sąnaudas ir iš pardavimų gauti pagrįstą pelną. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad pelno marža, lygi 7 % apyvartos, galėtų būti laikoma tinkamu pagrindu, tinkamai atsižvelgiant į grąžos normą, kurios Bendrijos gamintojai galėtų pagrįstai tikėtis, jei nebūtų žalą darančio dempingo. Ši norma buvo nustatyta pagal viešai prieinamą keleto specializuoto chemijos sektoriaus Europos bendrovių pelno maržą, pateiktą nepriklausomos šalies ataskaitoje.

(182) "Yamamoto" teigė, kad "Mitsui grupės" pateiktos informacijos pakanka, norint daryti išvadas dėl atskirų bendrovių žalos skirtumo. "Mitsui grupės" pateiktą informaciją sudarė bendra informacija apie jų bendroves, jų pirkimo kainas ir perpardavimus Bendrijos rinkoje. "Yamamoto" teigė, kad to pakanka, norint nustatyti atskiro eksporto kainą ir atskirą jos žalos skirtumą, nes visus jos pardavimus Bendrijai vykdė "Mitsui grupė". Remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalimi, "Yamamoto" ir pirmiau išvardytos bendrovės buvo reikiamai informuotos, kad pateiktoji informacija nėra pakankama ir joms buvo suteikta galimybė pateikti daugiau paaiškinimų. "Yamamoto" ir "Mitsui grupė" ištaisė trūkumus, nurodytus "Mitsui grupės" atsakymuose ir deklaracijose, nurodančiuose "Yamamoto" ir "Mitsui &Co. Ltd" ("Mitsui" (Japonija)) ryšį bei "Mitsui" (Japonija), vienintelės "Yamamoto" produktų eksportuotojos, vaidmenį. Tačiau "Yamamoto" atsisakė atsakyti į pagrindinę anketos dalį, kurioje prašoma informacijos apie eksportuojančio gamintojo bendrovės struktūrą, jo gamybą, jo eksporto pardavimus Bendrijai, jo pardavimus vidaus rinkoje ir gamybos sąnaudas.

(183) Nuspręsta, kad gamintojui vengiant bendradarbiauti buvo neįmanoma šiuo klausimu prieiti prie atskirų kiekvienai bendrovei išvadų. Taigi, jeigu įmanoma patikrinti, ar "Mitsui grupės" bendrovės pateikė visus ir tikslius savo juodų pigmentų pardavimų Bendrijos rinkoje duomenis, tai nesant informacijos, ypač apie gamybą, bendrovės struktūrą ir pardavimus, buvo neįmanoma nustatyti, ar "Mitsui grupės" informacija apie pardavimus apėmė visus "Yamamoto" pardavimus Bendrijai. "Yamamoto" Japonijoje gaminami juodi pigmentai galėjo būti eksportuojami į Bendriją kitais kanalais – tiesiogiai arba per susijusias šalis. Su "Yamamoto" galėjo būti susiję ir eksportuoti į Bendriją Japonijos juodus pigmentus galėtų kiti gamintojai ir (arba) prekybininkai, o tam reikėtų nustatyti vieną eksporto kainą ir atskirą grupės žalos skirtumą. Todėl trūksta ne tik dempingo skirtumo duomenų, svarbių norint padaryti išvadas dėl atskirų bendrovių, bet ir žalos skirtumo duomenų.

(184) Atsižvelgiant į tai, šioje antidempingo byloje "Yamamoto" laikoma nebendradarbiavusiu eksportuojančiu gamintoju ir todėl atskiras šios bendrovės žalos skirtumas nebuvo nustatytas.

(185) Taigi žalos panaikinimo lygiai buvo nustatyti ODB-1 ir ODB-2, palyginus atitinkamas gamybos sąnaudas bei pagrįstą kiekvienos iš šių juodo pigmento rūšių, gaminamų Bendrijos gamintojų, pelno maržą su tų pačių nagrinėjamojo produkto rūšių pardavimo kaina naudotojui. Žalos skirtumas, t. y. šis skirtumas, išreikštas procentais nuo nagrinėjamo importo CIF vertės, vidutiniškai sudarė 18,9 %.

2. Galutinių antidempingo priemonių forma ir lygis

(186) Nustačius, kad žalos skirtumas yra mažesnis negu dempingo skirtumas, įvedamas galutinis muitas turi atitikti žalos skirtumą, nustatytą remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 punktu.

(187) Pagal nustatytą dempingą ir iš jo kilusią žalą, importuojami juodi pigmentai, kurių kilmės šalis yra Japonija, turėtų būti apmokestinti galutiniu ad valorem muitu, lygiu 18,9 %,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Šiuo reglamentu nustatomas galutinis importuojamų juodų pigmentų, kurių BN kodas yra ex29322980 (TARIC kodai: žr. priedą) ir kurių kilmės šalis yra Japonija, antidempingo muitas.

2. Šioje byloje juodas pigmentas – tai cheminis pigmentas, kuris gaminant savaiminio kopijavimo arba termografinį popierių yra naudojamas popieriui dengti vien dėl savo savybių, nes nemaišomas su kitais pigmentais popieriuje sukuria juodą atvaizdą ir yra tokios fluorano struktūros:

+++++ TIFF +++++

R1 ir R2 gali būti vienodi arba skirtis ir turi būti pasirinkti iš pakeistų arba nepakeistų alkilo arba arilo grupių. Be to, jie gali būti ciklo sistemos dalis. R3 turi būti pasirinktas iš vandenilio, pakeisto arba nepakeisto alkilo, arilo, alkoksido grupių arba halogenų. Paprastai R3 yra metilo arba chloro grupė. R4 turi būti pasirinktas iš pakeistų arba nepakeistų monoarilamino grupių. Jei R3 yra vandenilis, tai R4 turi būti pakeista monoarilamino grupė. R1, R2 ir R4 neturėtų būti vandenilis. R5 yra vandenilis arba halogenas, dažniausiai vandenilis. Nustatytų juodų pigmentų sąrašas pateiktas priede.

3. 1 dalyje nurodyto produkto antidempingo muito norma, taikoma grynai kainai ties Bendrijos siena, į kainą neįskaičius muito, yra 18,9 %.

4. Jei nėra nurodyta kitaip, taikomos galiojančios nuostatos dėl muitų.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2000 m. spalio 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

H. Védrine

[1] OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 905/98 OL L 128, 1998 4 30, p. 18).

[2] OL C 213, 1999 7 24, p. 2 ir 3.

[3] OL C 94, 2000 4 1, p. 5.

[4] Šiuos atsakymus pateikė "Mitsui &Co.Ltd" iš Japonijos ir su ja susiję importuotojai ("Mitsui & Co. Deutschland GmbH", "Mitsui & Co. UK plc", "Mitsui & Co. España SA", "Mitsui & Co. Scandinavia AB" (Švedija) ir "Mitsui & Co. France SA" ("Mitsui grupė"). Buvo pareikšta, kad "Mitsui & Co. Ltd" produktus pirko iš "Yamamoto".

[5] Žr. 1993 m. liepos 30 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2172/93, nustatantį laikinus antidempingo muitus importuojamam etanolaminui, kurio kilmės šalis yra Jungtinės Amerikos Valstijos (OL L 195, 1993 8 4, p. 5), ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 229/94 (OL L 28, 1994 2 2, p. 40).

[6] Į 1996–1998 metų kainas neįtrauktos Black 15 kainos, nes nė vienas naudotojas nepranešė importavęs šią rūšį. Tačiau, net jei Black 15 kainos tyrimo laikotarpiu neįtraukiamos, vidutinė kaina tyrimo laikotarpiu sudaro 20,28 EUR/kg.

[7] Nė vienas naudotojas nesuteikė informacijos apie Black 15, kurio kilmės šalis yra Japonija, importą 1996–1998 metais, informacija buvo suteikta tik apie importą tyrimo laikotarpiu. Todėl įvertinti šios rūšies kainos kitimą buvo neįmanoma.

[8] Siekiant išlaikyti konfidencialumą, tikrieji skaičiai buvo indeksuoti.

[9] Siekiant išlaikyti konfidencialumą, tikrieji duomenys pateikiami kaip intervalas.

[10] Siekiant išlaikyti konfidencialumą, tikrieji duomenys pateikiami kaip intervalas.

[11] Siekiant išlaikyti konfidencialumą, tikrieji duomenys pateikiami kaip intervalas.

[12] Siekiant išlaikyti konfidencialumą, tikrieji duomenys pateikiami kaip intervalas.

[13] Siekiant išlaikyti konfidencialumą, tikrieji duomenys pateikiami kaip intervalas.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

Komercinis pavadinimas | Cheminio abstraktaus registro numeris (CAS Nr.) | Cheminis pavadinimas | TARIC kodai |

Black 15 | 36431–22–8 | 3-(Dietilamino)-6-metil-7-(2,4-dimetilfenilamino) fluoranas | 2932298035 |

Black 100 | 68134–61–2 | 3-(Dietilamino)-7-(3-trifluorometilfenilamino) fluoranas | 2932298060 |

Black 303 | 92814–52–3 | 3-(N-etil-N-izopentilamino)-7-(2-chlorofenilamino) fluoranas | 2932298060 |

Black 305 | 129437–78–5 | 3-(Dipentilamino)-6-metil-7-anilinofluoranas | 2932298060 |

Black 500 | 93071–94–4 | 3-[N-etil N-(3-etoksipropil) amino]-6-metil-7-anilinofluoranas | 2932298060 |

CF-51 | 102232–11–1 | 3-(N-tetrahidrofurfuril-N-etilamino)-6-metil-7-anilinofluoranas | 2932298060 |

ETAC | 59129–79–2 | 3-(N-etil-N-p-tolilamino)-6-metil-7-anilinofluoranas | 2932298040 |

Fuji Black | 85443–45–4 | 3-(Dietilamino)-6-chloro-7-anilinofluoranas | 2932298060 |

ODB | 29512–49–0 | 3-(Dietilamino)-6-metil-7-anilinofluoranas | 2932298060 |

ODB-2 | 89331–94–2 | 3-(Dibutylamino)-6-metil-7-anilinofluoranas | 2932298060 |

ODB-7 | 151019–95–3 | 3-(Dietilamino)-6-metil-7-(3-metilfenilamino) fluoranas | 2932298060 |

PSD 150 | 55250–84–5 | 3-(N-metil-N-cikloheksilamino)-6-metil-7-anilinofluoranas | 2932298050 |

PSD 300A | 92409–09–1 | 3-(N-metil-N-propilamino)-6-metil-7-anilinofluoranas | 2932298030 |

PSD 184 | 95235–29–3 | 3-(N-etil-N-izobutilamino)-6-metil-7-anilinofluoranas | 2932298045 |

S 205 | 70516–41–5 | 3-(N-etil-N-izopentilamino)-6-metil-7-anilinofluoranas | 2932298010 |

TH107 | 82137–81–3 | 3-(Dibutilamino)-7-(2-chlorofenilamino) fluoranas | 2932298025 |

Kiti juodi pigmentai | | | 2932298060 |

--------------------------------------------------