31999R1255

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1255/1999

1999 m. gegužės 17 d.

dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 36 ir 37 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę [4],

atsižvelgdama į Audito Rūmų nuomonę [5],

(1) kadangi bendrosios žemės ūkio produktų rinkos veikimas ir plėtra turi būti lydima bendros žemės ūkio politikos, kuri visų pirma apimtų bendrą žemės ūkio rinkų, galinčių būti įvairių formų atsižvelgiant į konkretų produktą, organizavimą, nustatymo;

(2) kadangi bendros žemės ūkio politikos uždavinys – siekti Sutarties 33 straipsnyje numatytų tikslų; kadangi, pieno sektoriuje siekiant stabilizuoti pieno rinkas ir užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį žemės ūkio bendruomenei, būtina, kad intervencinės agentūros, remdamosi bendra kainų sistema, galėtų imtis intervencinių priemonių rinkoje, įskaitant sviesto ir nugriebto pieno miltelių supirkimą ir pagalbos privačiam šių produktų saugojimui suteikimą; tačiau kadangi šios priemonės turėtų būti suvienodintos, kad nebūtų kliūčių laisvam minimų prekių judėjimui Bendrijoje;

(3) kadangi 1992 m. gruodžio 28 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3950/92, nustatančiu papildomą mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje [6] siekiant sumažinti pasiūlos ir paklausos pieno ir pieno produktų rinkoje neatitikimą ir dėl to susidarantį struktūrinį perteklių, buvo įvesta papildomų mokesčių sistema pieno ir pieno produktų rinkoje; kadangi ši sistema bus taikoma nuo 2000 m. balandžio 1 d. aštuonis naujus nepertraukiamus dvylikos mėnesių laikotarpius;

(4) kadangi, norint skatinti pieno bei jo produktų vartojimą Bendrijoje ir padidinti šių produktų konkurencingumą tarptautinėse rinkose, reikėtų sumažinti rinkos rėmimo lygį, visų pirma nuo 2005 m. liepos 1 d. palaipsniui mažinant tikslines ir intervencines sviesto bei nugriebto pieno miltelių kainas;

(5) kadangi įgyvendinant sviestui taikomą intervencinę sistemą turėtų būti išlaikytas sviesto konkurencingumas rinkoje ir numatytas veiksmingiausias įmanomas jo saugojimo būdas; kadangi lemiamas kriterijus siekiant šių tikslų yra sviesto kokybės reikalavimai; kadangi intervencinis supirkimas turėtų būti vykdomas tiek, kiek reikia išlaikyti stabilią rinką sviesto kainos valstybėse narėse atžvilgiu, ir turėtų būti vykdomas konkurso tvarka;

(6) kadangi Bendrijos pagalba privačiam saugojimui turėtų būti suteikiama, jei sviestas pagamintas iš Bendrijos kilmės grietinėlės ir pieno, ir būtų išlaikoma nuoroda į nacionalines kokybės klases;

(7) kadangi, siekiant sudaryti galimybę gauti didžiausią pelną iš pieno baltymų ir palaikyti kainas produktų, kurie yra ypač svarbūs nustatant gamintojo pieno kainas, be sviestui ir šviežiai grietinėlei taikomos intervencijos, būtinos ir kitos Bendrijos intervencinės priemonės; kadangi šios priemonės turėtų būti nugriebto pieno miltelių supirkimo ir pagalbos privačiam šio produkto saugojimui suteikimo formos; tačiau kadangi supirkus tam tikrą nugriebto pieno miltelių kiekį įprastas supirkimas gali būti sustabdytas ir toliau gali būti superkama konkurso tvarka;

(8) kadangi tam, kad būtų išvengta ūkio subjektų, parduodančių produktus taikant viešąją intervenciją, nelygybės ir kad Bendrijos lėšos būtų tinkamai administruojamos, turėtų būti nustatytas minimalus reikalavimas superkamų nugriebto pieno miltelių baltymų kiekiui; kadangi šis kiekis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į dabartinius komercinius standartus, tačiau tai neturėtų tapti kriterijumi, nulemiančiu tai, kad produktui negali būti taikoma intervencija;

(9) kadangi, siekiant prisidėti prie to, kad būtų subalansuota pieno rinka ir stabilizuotos pieno bei pieno produktų rinkos kainos, turėtų būti numatytos papildomos priemonės, didinančios galimybę realizuoti pieno produktus; kadangi tai turėtų būti, pirma, pagalba privačiam kai kurių rūšių sūrių saugojimui, o antra, pagalba tam tikrų pieno produktų realizavimui nurodant konkrečią jų panaudojimo paskirtį ir paskirties vietas;

(10) kadangi, norint paskatinti jaunimą vartoti daugiau pieno, turėtų būti numatyta dalį pagalbos lėšų panaudoti moksleiviams mokyklose aprūpinti pienu;

(11) kadangi dėl sumažėjusio pieno sektoriaus rinkų rėmimo turėtų būti numatytos pieno gamintojų pajamų palaikymo priemonės; kadangi tokios priemonės turėtų būti priemokos už pieną, kurios lygis turėtų priklausyti nuo palaipsniui mažinamo rinkos rėmimo, formos; kadangi individualių pajamų rėmimo lygis turėtų būti apskaičiuojamas remiantis individualiomis kvotomis; kadangi, norint užtikrinti, kad ši sistema būtų tinkamai taikoma atsižvelgiant į daugiašalius Bendrijos įsipareigojimus, ir dėl biudžeto kontrolės priežasčių, turėtų būti numatyta nuostata išlaikyti tokį bendrųjų pajamų palaikymo lygį, kuris atitiktų šio reglamento įsigaliojimo metu valstybių narių turimų bendrųjų kvotų sumą;

(12) kadangi pieno gamybos sąlygos ir gamintojų pajamos įvairiuose Bendrijos gamybos rajonuose labai skiriasi; kadangi visai Bendrijai taikoma sistema, pagal kurią išmokos už pieną yra vienodos visiems gamintojams, būtų per daug nelanksti, kad pakankamai atsižvelgtų į struktūrinius ir nacionalinius skirtumus ir jų nulemtas skirtingas reikmes; kadangi dėl šios priežasties reikia numatyti lanksčią papildomų Bendrijos išmokų, kurias nustatytų ir išmokėtų valstybės narės laikydamosi nustatytų bendrų kiekių ir atsižvelgdamos į tam tikrus bendruosius kriterijus, sistemą; kadangi bendri kiekiai valstybėms narėms turėtų būti paskirti remiantis jų bendrosiomis pieno kvotomis; kadangi bendraisiais kriterijais inter alia siekiama neleisti, kad papildomos išmokos turėtų diskriminacinį poveikį ir kad būtų visiškai atsižvelgta į atitinkamus Bendrijos daugiašalius įsipareigojimus; kadangi visų pirma yra labai svarbu, kad valstybės narės būtų įpareigotos naudotis įgaliojimais, leidžiančiais veikti savo nuožiūra, tik vadovaudamosi objektyviais kriterijais, griežtai laikytųsi vienodų sąlygų taikymo principo ir vengtų rinkos bei konkurencijos iškraipymų; kadangi reikia numatyti papildomų išmokų formas; kadangi tai turėtų būti papildomos priemokos ir išmokos už plotą;

(13) kadangi, be priemokos už pieną, kuri skiriama už turimą kvotinio pieno toną, turėtų būti skiriamos papildomos priemokos; be to, kadangi būtina apriboti visą paramos sumą, kuri per metus gali būti skiriama priemokoms už pieną;

(14) kadangi papildomos išmokos už plotą turėtų būti suteikiamos tik daugiametėms ganykloms, kurioms netaikomos jokios kitos Bendrijos rinkos rėmimo priemonės; kadangi išmokos už plotą turėtų būti taikomos tik toms daugiametėms ganykloms, kurios yra regioniniuose baziniuose plotuose, kuriuos valstybės narės turėtų nustatyti remdamosi istoriniais baziniais duomenimis; kadangi maksimalus išmokos už plotą dydis, kuris gali būtų paskirtas už hektarą, įskaitant papildomas išmokas už plotą atsižvelgiant į bendrą jautienos ir veršienos rinkos organizavimą, turėtų būtų lygintinas su vidutine parama už hektarą, suteikiama pagal tam tikrų pasėlių augintojų rėmimo sistemą;

(15) kadangi, norint pasiekti pageidaujamą ekonominį poveikį, tiesioginės išmokos turėtų būti suteikiamos laikantis tam tikrų terminų;

(16) kadangi, jei pagal Bendrijos teisę būtų uždrausta skirti pieninėms karvėms galvijų somatropiną, Komisija turėtų nustatyti baudas, panašias į numatytas bendro jautienos ir veršienos rinkos organizavimo atveju už tam tikrų uždraustų medžiagų vartojimą gaminant jautieną;

(17) kadangi Bendrijos vienos bendros pieno ir pieno produktų rinkos kūrimas apima bendros prekybos sistemos įvedimą prie Bendrijos išorinių sienų; kadangi prekybos sistema, įskaitant, be intervencinių priemonių, importo muitus ir eksporto grąžinamąsias išmokas, praktiškai turėtų stabilizuoti Bendrijos rinką; kadangi prekybos sistema turėtų remtis įsipareigojimais, prisiimtais remiantis daugiašalėmis derybomis dėl prekybos Urugvajaus raunde;

(18) kadangi, siekiant prižiūrėti prekybos pienu ir pieno produktais su trečiosiomis šalimis apimtį, tam tikriems produktams turėtų būti numatyta importo ir eksporto licencijų sistema, į kurią įeitų užstato, garantuojančio, kad bus vykdomos minėtose licencijose numatyti sandoriai, pateikimas;

(19) kadangi, siekiant užkirsti kelią arba neutralizuoti žalingą poveikį Bendrijos rinkai, kuris gali kilti dėl tam tikrų žemės ūkio produktų importo, vieno arba keleto tokių produktų importas apmokestinamas papildomu importo muitu, jei laikomasi tam tikrų sąlygų;

(20) kadangi tam tikromis sąlygomis reikia suteikti Komisijai įgaliojimus atidaryti ir administruoti tarifines kvotas, kurias nulemia tarptautiniai susitarimai, sudaryti remiantis Sutartimi arba kitais Tarybos dokumentais; be to, kadangi Komisijai turėtų būti suteikti analogiški įgaliojimai trečiųjų šalių atidaromų ir administruojamų tarifinių kvotų atžvilgiu;

(21) kadangi nuostatos dėl eksporto į trečiąsias šalis grąžinamosios išmokos, pagrįstos kainų Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje skirtumu ir numatytos PPO susitarime dėl žemės ūkio [7], turėtų garantuoti Bendrijos dalyvavimą tarptautinėje prekyboje pienu ir pieno produktais; kadangi šioms grąžinamosioms išmokoms turėtų būti taikomi kiekio ir vertės apribojimai;

(22) kadangi vertės ribų laikymasis turėtų būti užtikrinamas tuo metu, kai grąžinamosios išmokos yra nustatomos kontroliuojant išmokas pagal Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo taisykles; kadangi šią kontrolę gali palengvinti privalomas išankstinis grąžinamųjų išmokų nustatymas, diferencijuotų grąžinamųjų išmokų atveju suteikiant galimybę pakeisti nurodytą paskirties vietą geografinėje teritorijoje, kurioje taikoma vienoda grąžinamųjų išmokų norma; kadangi paskirties vietos pakeitimo atveju turėtų būti mokama tikrajai paskirties vietai taikytina grąžinamoji išmoka, kuri negali viršyti iš anksto nustatytai paskirties vietai taikomos sumos ribų;

(23) kadangi, norint užtikrinti, kad būtų laikomasi kiekio apribojimų, reikia įvesti patikimą ir veiksmingą kontrolės sistemą; kadangi šiuo tikslu grąžinamosios išmokos turėtų būti suteikiamos pateikus eksporto licenciją; kadangi grąžinamoji išmoka turėtų būti suteikiama laikantis galimų ribų priklausomai nuo kiekvieno konkretaus produkto situacijos; kadangi šios taisyklės išimtys turėtų būti leidžiamos tik Sutarties II priede nenurodytiems perdirbtiems produktams, kuriems netaikomi kiekio apribojimai, ir tada, kai vykdomos pagalbos maistu operacijos, kurioms netaikomi jokie apribojimai; kadangi PPO susitarime dėl žemės ūkio minima konkrečiais prekybos metais eksportuojamų kompensuojamų kiekių kontrolė turėtų būti vykdoma remiantis eksporto licencijomis, išduotomis kiekvieniems prekybos metams;

(24) kadangi, be anksčiau aprašytos sistemos ir tiek, kiek reikalinga, kad ji tinkamai veiktų, turėtų būti numatyta galimybė reglamentuoti arba, kai tai reikalinga dėl padėties rinkoje, uždrausti taikyti įvežimo perdirbti tvarką;

(25) kadangi reikia numatyti priemones, kurių reikia imtis, kai žymus kainų kilimas arba kritimas sutrikdo Bendrijos rinką arba jai gresia sutrikimai;

(26) kadangi muitų sistema sudaro galimybę prie Bendrijos išorinių sienų netaikyti jokių kitų apsaugos priemonių; tačiau kadangi išskirtinėmis aplinkybėmis gali pasitvirtinti, kad vidaus rinka ir muitų mechanizmas yra netobuli; kadangi, siekiant, kad tokiais atvejais Bendrijos rinka neliktų neapsaugota nuo galimų trikdymų, Bendrija turėtų galėti nedelsdama imtis visų būtinų priemonių; kadangi šios priemonės turėtų atitikti įsipareigojimus, kylančius iš atitinkamų PPO susitarimų;

(27) kadangi laisvo judėjimo apribojimai, kuriuos nulemia kovos su gyvūnų ligų išplitimu priemonių taikymas, gali sukelti problemų vienos arba daugiau valstybių narių rinkose; kadangi padėčiai pataisyti turėtų būti numatyta galimybė nustatyti išskirtines rinkos rėmimo priemones;

(28) kadangi tam tikrų rūšių pagalbos teikimas keltų pavojų vienos bendros rinkos kūrimui; kadangi dėl šios priežasties bendram pieno ir pieno produktų rinkos organizavimui turėtų būti taikomos Sutarties nuostatos, leidžiančios įvertinti valstybių narių teikiamą pagalbą ir uždrausti tas pagalbos rūšis, kurios nesiderina su bendrąja rinka;

(29) kadangi būtina, kad vykstant bendrosios pieno ir pieno produktų rinkos plėtrai valstybės narės ir Komisija keistųsi informacija, reikalinga taikant šį reglamentą;

(30) kadangi, siekiant palengvinti siūlomų priemonių įgyvendinimą, turėtų būti numatyta valstybių narių ir Komisijos glaudaus bendradarbiavimo Vadybos komitete tvarka;

(31) kadangi išlaidas, kurias valstybės narės patiria vykdydamos šio reglamento joms keliamus įsipareigojimus, turėtų finansuoti Bendrija, laikydamasi 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo [8];

(32) kadangi bendrai organizuojant pieno ir pieno produktų rinką turėtų būti atsižvelgta ir į Sutarties 33 ir 131 straipsniuose nustatytus tikslus;

(33) kadangi bendras pieno ir pieno produktų rinkos organizavimas, nustatytas 1968 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 804/68 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo [9], buvo keletą kartų pakeistas; kadangi dėl jų skaičiaus, sudėtingumo, pasiskirstymo įvairiuose Oficialiojo leidinio numeriuose, šiais tekstais sunku naudotis ir todėl trūksta aiškumo, kuris yra pagrindinis visų teisės aktų bruožas; kadangi jie turėtų būti konsoliduoti viename reglamente, o anksčiau minėtas Reglamentas (EEB) Nr. 804/68 turėtų būti panaikintas; kadangi pagrindinės Tarybos reglamentų (EEB) Nr. 986/68 [10], (EEB) Nr. 987/68 [11],(EEB) Nr. 508/71 [12], (EEB) Nr. 1422/78 [13], (EEB) Nr. 1723/81 [14], (EEB) Nr. 2990/82 [15], (EEB) Nr. 1842/83 [16], (EEB) Nr. 865/84 [17] ir (EEB) Nr. 777/87 [18] taisyklės yra įtrauktos į šį reglamentą ir todėl jie turėtų būti panaikinti;

(34) kadangi dėl Reglamento (EEB) Nr. 804/68 nuostatų pakeitimo šio reglamento nuostatomis gali kilti sunkumų, kurių šis reglamentas taip pat nereglamentuoja; kadangi, siekiant išvengti tokių pasekmių, turėtų būti numatyta, kad Komisija patvirtintų būtinas pereinamąsias priemones; kadangi Komisija turėtų būti įgaliota spręsti ir konkrečias praktines problemas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pieno ir pieno produktų rinkos bendras organizavimas taikomas šiems produktams:

KN pozicijos ir subpozicijos | Prekių aprašas |

a)0401 | Nekoncentruotas pienas ir grietinėlė, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitų saldiklių |

b)0402 | Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių |

c)04031011 – 04031039 | Pasukos, rūgpienis ir grietinėlė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, į kuriuos nepridėta nei aromatinių medžiagų, nei vaisių, riešutų ar kakavos |

04039011 – 04039069 |

d)0404 | Išrūgos, koncentruotos arba nekoncentruotos, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių; produktai iš natūralių pieno komponentų, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių, nenurodyti ar neįtraukti kitur |

e)ex0405 | Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos, kurių riebumas ne didesnis kaip 75 %, bet mažesnis kaip 80 % |

f)0406 | Sūris ir varškė |

g)17021900 | Laktozė ir laktozės sirupai, į kuriuos nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų, kurių sudėtyje laktozė, išreikšta bevandenės laktozės kiekiu sausojoje medžiagoje, sudaro mažiau kaip 99 % sausosios medžiagos masės |

h)21069051 | Aromatintas arba dažytas laktozės sirupas |

i)ex2309 | Produktai, naudojami gyvūnų pašarams: Produktai ir pašarai, kurių sudėtyje yra produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, tiesiogiai arba taikant Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2730/75, išskyrus produktus ir pašarus, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1766/92. |

I DALIS

VIDAUS RINKA

I SKYRIUS

Kainos

2 straipsnis

Visų 1 straipsnyje išvardytų produktų pieno metai prasideda liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų birželio 30 d.

3 straipsnis

1. Bendrijoje yra nustatyta tokia 3,7 % riebumo į pienines pristatyto pieno tikslinė kaina, išreikšta eurais už šimtą kilogramų:

- 30,98 – nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d.,

- 29,23 – nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d.,

- 27,47 – nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d.,

- 25,72 – nuo 2007 m. liepos mėn. 1 d.

Tiksline kaina yra laikoma ta, kurią siekiama gauti už visą Bendrijos rinkoje ir išorės rinkose gamintojų parduotą pieną.

2. Taryba Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali keisti tikslinę kainą.

4 straipsnis

1. Bendrijoje nustatomos tokios intervencinės kainos, išreikštos eurais už šimtą kilogramų:

a) sviesto:

- 328,20 – nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d.,

- 311,79 – nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d.,

- 295,38 – nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d.,

- 278,97 – nuo 2007 m. liepos 1 d;

b) nugriebto pieno miltelių:

- 205,52 – nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d.,

- 195,24 – nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d.,

- 184,97 – nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d.,

- 174,69 – nuo 2007 m. liepos 1 d.

2. Taryba Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali keisti intervencines kainas.

5 straipsnis

Kainų sistema yra nustatyta nepažeidžiant papildomo mokesčio sistemos įgyvendinimo.

II SKYRIUS

Intervencinė sistema

6 straipsnis

1. Jei reprezentatyviuoju laikotarpiu sviesto rinkos kainos vienoje arba daugiau valstybių narių sudaro mažiau kaip 92 % intervencinės kainos, toje valstybėje narėje (valstybėse narėse) intervencinės agentūros superka sviestą atviro konkurso tvarka, remdamosi specifikacijomis, kurias būtina nustatyti.

Supirkimo kaina, kurią nustato Komisija, negali sudaryti mažiau kaip 90 % intervencinės kainos.

Jei reprezentatyviuoju laikotarpiu rinkos kainos konkrečioje valstybėje narėje (valstybėse narėse) yra lygios arba didesnės nei 92 % intervencinės kainos, supirkimas konkurso tvarka sustabdomas.

2. Vadovaudamosi 1 dalies nuostatomis, intervencinės agentūros gali supirkti tik tą sviestą, kuris yra tiesiogiai ir tik iš pasterizuotos grietinėlės pagamintas Bendrijoje esančioje patvirtintoje įmonėje ir kuris:

a) atitinka šiuos reikalavimus:

- sviesto riebalų kiekis sudaro mažiausiai 82 % masės, o drėgmės kiekis – daugiausia 16 % masės,

- supirkimo metu laikas nuo sviesto pagaminimo neviršija nustatytinos maksimalios trukmės,

- sąlygas dėl minimalaus kiekio ir pakuotės reikalavimų, kurias būtina nustatyti;

b) atitinka tam tikrus reikalavimus, kuriuos reikia nustatyti ir kurie visų pirma yra susiję su:

- konservavimu; intervencinės agentūros gali nustatyti papildomus reikalavimus,

- laisvosios riebalų rūgšties kiekiu,

- peroksido kiekiu,

- mikrobiologiniu standartu,

- juslinėmis savybėmis (išvaizda, konsistencija, skoniu ir kvapu).

Ant nacionalinius kokybės reikalavimus atitinkančio sviesto pakuotės gali būti pažymėtos nustatytinos nacionalinės kokybės klasės.

Jei atstumas nuo sviesto laikymo vietos iki šaldymo sandėlių, į kuriuos jis pristatomas, yra didesnis už nustatytiną atstumą, intervencinė agentūra nustatytinomis sąlygomis padengia vienodu dydžiu transporto išlaidas.

3. Pagalba suteikiama šių produktų privačiam saugojimui:

- grietinėlės,

- nesūdyto sviesto, pagaminto patvirtintoje Bendrijos įmonėje iš grietinėlės arba pieno, kurio sudėtyje esantys sviesto riebalai sudaro ne mažiau kaip 82 % masės, o drėgmė – ne daugiau kaip 16 % masės,

- sūdyto sviesto, pagaminto patvirtintoje Bendrijos įmonėje iš grietinėlės arba pieno, kurio sudėtyje esantys sviesto riebalai sudaro ne mažiau kaip 80 %. masės, drėgmė – ne daugiau kaip 16 % masės ir druska – ne daugiau kaip 2 % masės.

Sviestas yra skirstomas į nacionalines kokybės klases, kurias būtina nustatyti, ir atitinkamai ženklinamas.

Pagalbos dydis nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir šviežio sviesto ir sviesto atsargų kainų tikėtinas tendencijas. Jei išvežant sviestą iš sandėlių rinkoje įvyko nepalankus pasikeitimas, nenumatytas įvežimo į sandėlius metu, pagalba gali būti padidinta.

Pagalba privačiam saugojimui suteikiama valstybės narės, kurios teritorijoje grietinėlė ir sviestas, kuriems gali būti suteikta pagalba, yra saugojami, intervencinei agentūrai sudarius saugojimo sutartį, laikantis nuostatų, kurias reikia nustatyti.

Kai tai reikalinga dėl padėties rinkoje, Komisija gali nuspręsti pakartotinai pateikti į rinką dalį ar visą grietinėlę ar sviestą, kuriems taikomos privataus saugojimo sutartys.

4. Intervencinių agentūrų supirktas sviestas realizuojamas minimalia kaina, laikantis nustatytinų sąlygų, siekiant išvengti rinkos pusiausvyros pažeidimo ir užtikrinti pirkėjams vienodas sąlygas ir vienodas galimybes nusipirkti parduodamą sviestą. Jei pateiktas pardavimui sviestas yra skirtas eksportuoti, gali būti nustatytos atskiros sąlygos, kurios garantuotų, kad produktas nebūtų nukreiptas nuo paskirties vietos, ir kuriose būtų atsižvelgta į tokiems pardavimams būdingus reikalavimus.

Sviestui, laikomam viešose saugyklose, kurio negalima realizuoti per pieno metus įprastomis sąlygomis, gali būti taikomos specialios priemonės. Jeigu šių priemonių pobūdis tai pateisina, specialios priemonės taip pat gali būti taikomos siekiant išlaikyti galimybę realizuoti produktus, kuriems buvo taikoma 3 dalyje nurodyta pagalba.

5. Intervencinės priemonės taikomos taip, kad:

- būtų išlaikyta konkurencinga sviesto padėtis rinkoje,

- būtų kiek įmanoma išlaikyta pradinė sviesto kokybė,

- būtų užtikrintas kuo racionalesnis saugojimas.

6. Šiame straipsnyje:

- "pienas" – tai Bendrijoje pagamintas karvės pienas;

- "grietinėlė" – tai tiesiogiai ir tik iš pieno gauta grietinėlė.

7 straipsnis

1. Kiekvienos valstybės narės paskirta intervencinė agentūra nustatytinomis sąlygomis intervencine kaina superka aukščiausios kokybės nugriebto pieno miltelius, purškimo būdu, tiesiogiai ir tik iš nugriebto pieno pagamintus patvirtintoje Bendrijos įmonėje, kurie jai yra pasiūlomi nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ir kurie:

- atitinka minimalų baltymų 35,6 % kiekį sausosios medžiagos, iš kurios pašalinti riebalai, masėje,

- atitinka nustatytinus konservavimo reikalavimus,

- atitinka nustatytinus minimalaus kiekio ir pakuotės reikalavimus.

Tačiau intervencinės agentūros superka ir tuos nugriebto pieno miltelius, kurių sudėtyje esančių baltymų kiekis sudaro ne mažiau kaip 31,4 % ir mažiau kaip 35,6 % sausosios medžiagos, iš kurios pašalinti riebalai, masės, jei laikomasi kitų pirmos pastraipos nuostatų. Tuo atveju supirkimo kaina yra lygi intervencinei kainai atėmus 1,75 % už kiekvieną procento dalį, kuria baltymų kiekis yra mažesnis kaip 35,6 %.

Intervencinė kaina yra ta, kuri galioja nugriebto pieno miltelių pagaminimo dieną, ir ji taikoma milteliams, pristatytiems į intervencinės agentūros paskirtus sandėlius. Jei atstumas nuo nugriebto pieno miltelių laikymo vietos iki sandėlių, į kuriuos jis pristatomas, yra didesnis už nustatytiną atstumą, intervencinė agentūra nustatytinomis sąlygomis padengia vienodu dydžiu transporto išlaidas.

Nugriebto pieno milteliai gali būti laikomi tik sandėliuose, kurie atitinka nustatytinas sąlygas.

2. Komisija gali sustabdyti 1 dalyje numatytą nugriebto pieno miltelių supirkimą kiekvienais metais nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., kai tik intervencijai pasiūlyti kiekiai viršija 109000 tonų.

Tokiu atveju intervencinės agentūros gali supirkti nuolatinio atviro konkurso tvarka, remdamosi nustatytinomis specifikacijomis.

3. Pagalba privačiam aukščiausios kokybės nugriebto pieno miltelių, pagamintų patvirtintoje Bendrijos įmonėje tiesiogiai ir tik iš nugriebto pieno, saugojimui gali būti suteikta visų pirma tais atvejais, jei kainų ir produktų atsargų tendencijos rodo, jog rinkos pusiausvyra yra rimtai sutrikusi ir tai galima pašalinti arba sumažinti sezoniniu saugojimu. Kad būtų galima pasinaudoti pagalba, nugriebto pieno milteliai turi atitikti nustatytinas sąlygas.

Pagalbos dydis nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir nugriebto pieno miltelių kainų tikėtinas tendencijas.

Pagalba privačiam saugojimui suteikiama valstybės narės, kurios teritorijoje nugriebto pieno milteliai, kuriems gali būti suteikta pagalba, yra saugomi, intervencinei agentūrai, sudarius saugojimo sutartį, laikantis nuostatų, kurias būtina nustatyti. Kai tai reikalinga dėl padėties rinkoje, Komisija gali nuspręsti pakartotinai pateikti į rinką dalį arba visus nugriebto pieno miltelius, kuriems taikomos privataus saugojimo sutartys.

4. Intervencinių agentūrų supirkti nugriebto pieno milteliai realizuojami minimalia kaina, laikantis nustatytinų sąlygų, siekiant išvengti rinkos pusiausvyros pažeidimo ir užtikrinti pirkėjams vienodas sąlygas ir vienodas galimybes nusipirkti parduodamus miltelius.

Jei pateikti pardavimui nugriebto pieno milteliai yra skirti eksportuoti, gali būti nustatytos atskiros sąlygos, kurios garantuotų, kad produktas nebūtų nukreiptas nuo paskirties vietos, ir kuriose būtų atsižvelgta į tokiems pardavimams būdingus reikalavimus.

Nugriebto pieno milteliams, laikomiems viešose saugyklose, kurių negalima realizuoti per pieno metus įprastomis sąlygomis, gali būti taikomos specialios priemonės.

5. Šiame straipsnyje "nugriebtas pienas" – tai nugriebtas pienas, tiesiogiai ir išimtinai gautas iš Bendrijoje pagaminto karvių pieno.

8 straipsnis

1. Nustatytinomis sąlygomis pagalba suteikiama privačiam šių produktų saugojimui:

a) ne mažiau kaip prieš devynis mėnesius pagaminto sūrio Grana Padano;

b) ne mažiau kaip penkiolikos mėnesių sūrio Parmigiano Reggiano;

c) ne mažiau kaip trijų mėnesių sūrio Provolone,

jei šie sūriai atitinka tam tikrus standartus.

2. Pagalbos privačiam saugojimui dydis nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir rinkos kainų tikėtinas tendencijas.

3. Valstybės narės, kurioje šie sūriai yra gaminami ir gali būti ženklinami kilmės nuoroda, įgyvendina priemones, kurių imamasi vadovaujantis 1 dalies nuostatomis.

Pagalba privačiam saugojimui suteikiama sudarius saugojimo sutartį su intervencine agentūra. Sutartis parengiama laikantis nustatytinų sąlygų.

Kai tai reikalinga dėl padėties rinkoje, Komisija gali nuspręsti, kad intervencinė agentūra pakartotinai pateiktų į rinką dalį ar visą sandėliuojamą sūrį.

9 straipsnis

1. Pagalba privačiam ilgai brandinamų sūrių ir iš avių ir (arba) ožkų pieno pagamintų sūrių, kuriuos reikia brandinti ne mažiau kaip šešis mėnesius, saugojimui gali būti suteikta, jei šių produktų kainų raida ir atsargų kiekis rodo, jog rinkos pusiausvyra yra rimtai sutrikusi ir tai galima pašalinti arba sumažinti sezoniniu saugojimu.

2. Pagalbos dydis nustatomas atsižvelgiant į sandėliavimo išlaidas ir būtiną pusiausvyrą tarp sūrių, kuriems teikiama pagalba, ir kitų į rinką pateikiamų sūrių.

3. Kai tai reikalinga dėl padėties Bendrijos rinkoje, Komisija gali nuspręsti pakartotinai pateikti į rinką dalį ar visus sūrius, kuriems taikomos privataus saugojimo sutartys.

4. Jei pasibaigus saugojimo sutarčiai sandėliuojamų sūrių rinkos kainos yra didesnės nei tos, kurios vyravo, kai buvo pasirašyta sutartis, gali būti priimtas sprendimas atitinkamai koreguoti paramos dydį.

10 straipsnis

42 straipsnyje nustatyta tvarka yra patvirtinama:

a) išsamios šio skyriaus taikymo taisyklės, ypač dėl sviesto rinkos kainų nustatymo;

b) šiame skyriuje minėtos pagalbos privačiam saugojimui dydžiai;

c) kiti sprendimai ir priemonės, kuriuos Komisija gali priimti vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.

III SKYRIUS

Pardavimo priemonės

11 straipsnis

1. Pagalba teikiama nugriebtam pienui ir nugriebto pieno milteliams, naudojamiems kaip pašarai, jei minėti produktai atitinka tam tikrus standartus.

Šiame straipsnyje pasukos ir pasukų milteliai laikomi nugriebtu pienu arba nugriebto pieno milteliais.

2. Pagalbos dydžiai nustatomi atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

- nugriebto pieno miltelių intervencinę kainą,

- nugriebto pieno ir nugriebto pieno miltelių tiekimo ir jų naudojimo pašaruose raidą,

- veršelių kainų tendencijas,

- konkuruojančių baltymų rinkos kainų tendencijas, palyginti su nugriebto pieno miltelių kainų tendencijomis.

12 straipsnis

1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis parama suteikiama Bendrijoje pagamintam nugriebtam pienui, perdirbtam į kazeiną ir kazeinatus, jei šis pienas ir iš jo pagamintas kazeinas arba kazeinatai atitinka tam tikrus standartus.

2. Pagalba gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar nugriebtas pienas perdirbamas į kazeiną, ar į kazeinatus, ir atsižvelgiant į šių produktų kokybę.

Pagalbos dydis nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

- nugriebto pieno miltelių intervencinę kainą arba pirmos rūšies purškimo būdu pagamintų nugriebto pieno miltelių rinkos kainą, jei ta kaina yra didesnė už intervencinę,

- kazeino ir kazeinatų rinkos kainas Bendrijos ir pasaulio rinkose.

13 straipsnis

1. Kai atsiranda arba gali atsirasti pieno produktų perteklius, Komisija gali nuspręsti, jog pagalba būtų suteikta tam, kad grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą sumažintomis kainomis galėtų nusipirkti:

a) pelno nesiekiančios institucijos ir organizacijos;

b) valstybių narių karinės pajėgos ir panašų statusą turintys padaliniai;

c) konditerijos gaminių ir ledų gamintojai;

d) kitų maisto produktų, kuriuos būtina nustatyti, gamintojai;

e) tiesioginiam koncentruoto sviesto vartojimui.

14 straipsnis

1. Bendrijos pagalba suteikiama švietimo įstaigų moksleivių aprūpinimui tam tikrais perdirbtais pieno produktais, klasifikuojamais 0401, 0403, 040490 ir 0406 KN pozicijose arba 220290 KN subpozicijoje.

2. Be Bendrijos teikiamos pagalbos, valstybės narės gali teikti nacionalinę pagalbą švietimo įstaigų moksleivių aprūpinimui 1 dalyje nurodytais produktais.

3. Bendrijos pagalbos dydis nenugriebtam pienui sudaro 95 % pieno tikslinės kainos. Pagalbos kitiems pieno produktams dydžiai nustatomi atsižvelgiant į tų produktų pieno ingredientus.

4. 1 dalyje minėta parama suteikiama maksimaliam 0,25 litro pieno ekvivalento kiekiui vienam mokiniui per dieną.

15 straipsnis

42 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtinama:

a) išsamios šio skyriaus taikymo taisyklės, ypač dėl sąlygų, kuriomis gali būti suteiktos jame nustatytos pagalbos;

b) šiame skyriuje minėtų pagalbos rūšių dydžiai;

c) 13 straipsnio d punkte ir 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų sąrašas;

d) kiti sprendimai ir priemonės, kuriuos Komisija gali priimti vadovaudamasi šiuo skyriumi.

IV SKYRIUS

Tiesioginės išmokos

16 straipsnis

1. Gamintojai gali gauti priemoką už pieną. Priemoka suteikiama kalendoriniams metams, ūkiui ir už toną ūkyje esančios individualios pieno kvotos, už kurią gali būti mokama priemoka.

2. Priemokos dydis už toną individualios kvotos yra tokia:

- 5,75 euro – 2005 kalendoriniais metais,

- 11,49 euro – 2006 kalendoriniais metais,

- 17,24 euro – 2007 ir vėlesniais kalendoriniais metais.

3. Individuali kvota, už kurią gali būti mokama priemoka, yra lygi individualiai kvotai, kurią ūkis turi atitinkamų kalendorinių metų kovo 31 d., nepažeidžiant sumažinimo, kylančio taikant antrąją pastraipą. Individualios kvotos, kurios atitinkamų kalendorinių metų kovo 31 d., remiantis Reglamento (EEB) Nr. 3950/92 6 straipsniu, yra laikinų perdavimų objektas, laikomos esančiomis perėmėjo ūkyje tais kalendoriniais metais.

Jei kalendorinių metų kovo 31 d. visų valstybės narės individualių kvotų suma viršija tos valstybės narės atitinkamų bendrų kvotų sumą, nustatytą Reglamento (EEB) Nr. 3950/92 3 straipsnio 2 dalyje 1999/2000 metų dvylikos mėnesių laikotarpiui, suinteresuota valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, imasi būtinų priemonių, kad atitinkamai sumažintų individualių kvotų, už kurias jos teritorijoje gali būti mokama priemoka, bendrą sumą.

4. Šiame skyriuje vartojamos Reglamento (EEB) Nr. 3950/92 9 straipsnyje nustatytos sąvokos "gamintojas" ir "ūkis".

17 straipsnis

1. Valstybės narės kiekvienais metais savo teritorijose esantiems gamintojams skiria papildomas išmokas, kurios siekia bendras I priede nustatytas sumas. Šios išmokos skiriamos atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, visų pirma į atitinkamą gamybos struktūrą ir sąlygas, ir tokiu būdu, kad visiems gamintojams būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir būtų išvengta rinkos ir konkurencijos iškraipymų. Be to, šios išmokos nesiejamos su rinkos kainų svyravimu.

2. Papildomos išmokos gali būti suteikiamos kaip papildomos priemokos (18 straipsnis) ir (arba) išmokos už plotą (19 straipsnis).

18 straipsnis

1. Papildomos priemokos gali būti skiriamos tik kaip papildoma suma prie 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemokos sumos.

2. Priemokos už pieną ir papildomos priemokos, kuri gali būti papildomai suteikta už kiekvieną individualios kvotos, turinčios teisę į priemoką, toną, bendra suma neturi būti didesnė kaip:

- 13,9 euro už – toną 2005 kalendoriniais metais,

- 27,8 euro už toną – 2006 kalendoriniais metais,

- 41,7 euro už toną – 2007 ir vėlesniais kalendoriniais metais.

19 straipsnis

1. Išmokos už plotą suteikiamos už hektarą daugiametės ganyklos:

a) kurią gamintojas turi atitinkamais kalendoriniais metais;

b) kuri nėra naudojama tam, kad būtų laikomasi tam tikrų galvijų tankio reikalavimų, nurodytų 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro jautienos ir veršienos rinkos organizavimo [21] 15 straipsnio 3 dalies ir

c) už kurią tais pačiais metais neprašoma kitų išmokų, nustatytų pagal tam tikrų pasėlių augintojų rėmimo sistemą, pagal džiovintų pašarų pagalbos sistemą ir pagal Bendrijos pagalbos kitiems daugiamečiams arba sodininkystės augalams sistemas.

Daugiametės ganyklos plotas, esantis regione, kuriam gali būti suteiktos išmokos už plotą, neturi būti didesnis už atitinkamą to regiono bazinį plotą.

2. Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 17 straipsnyje nustatyta tvarka regionų bazinius plotus nustato valstybės narės.

3. Didžiausia išmoka už plotą, kuri gali būti suteikta už hektarą, įskaitant išmokas už plotus, suteikiamas remiantis Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 17 straipsnio nuostatomis, 2005 ir vėlesniais kalendoriniais metais neturi viršyti 350 eurų.

20 straipsnis

1. Valstybės narės iki 2005 m. sausio 1 d. pateikia Komisijai išsamią informaciją apie nacionalines priemones, susijusias su papildomų išmokų suteikimu. Apie bet kokius šių priemonių pasikeitimus Komisijai pranešama ne vėliau kaip per mėnesį nuo priėmimo.

2. Valstybės narės iki 2007 m. balandžio 1 d. pateikia Komisijai išsamias ataskaitas apie 17–19 straipsnių įgyvendinimą.

Iki 2008 m. sausio 1 d. Komisija įvertina, kaip yra įgyvendinami 17–19 straipsniai, ir patikrina, kaip valstybėms narėms yra paskirstytos I priede numatytos Bendrijos lėšos. Prireikus Komisija Tarybai pateikia atitinkamus pasiūlymus.

21 straipsnis

Šiame skyriuje minimos tiesioginės išmokos yra išmokamos patikrinus teisę į išmoką nuo konkrečių kalendorinių metų spalio 16 d. ir, išskyrus tinkamai pateisintus išskirtinius atvejus, ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 30 d.

22 straipsnis

Sutarties 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka šiame skyriuje nustatytų tiesioginių išmokų dydžiai gali būti keičiami atsižvelgiant į gamybos, produktyvumo bei rinkų raidą.

23 straipsnis

Jei dėl Bendrijos teisės arba jos pagrindu neleidžiama pieninėms karvėms skirti galvijų somatropinas arba jei šios medžiagos naudojimas ūkiuose yra reguliuojamas kitaip, Komisija 42 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtina priemones, panašias į numatytas Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 23 straipsnyje.

24 straipsnis

Komisija 42 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtina išsamias šio skyriaus taikymo taisykles.

25 straipsnis

Išlaidos, patiriamos suteikiant šiame skyriuje numatytas tiesiogines išmokas, laikomos susijusiomis su intervencinėmis priemonėmis, apibrėžtomis Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 2 straipsnio 2 dalyje.

II DALIS

PREKYBA SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

26 straipsnis

1. Importas į Bendriją kurio nors iš 1 straipsnyje išvardytų produktų priklauso nuo importo licencijos pateikimo. Eksportas iš Bendrijos kurio nors iš minėtų produktų gali priklausyti nuo eksporto licencijos pateikimo.

2. Valstybės narės išduoda licencijas kiekvienam pareiškėjui, neatsižvelgdamos į jo įsisteigimo vietą Bendrijoje ir nepažeisdamos priemonių, kurių imamasi taikant 29, 30 ir 31 straipsnius.

Importo ir eksporto licencijos galioja visoje Bendrijoje. Jos išduodamos pateikus užstatą, užtikrinantį, kad produktai bus importuojami arba eksportuojami licencijos galiojimo laikotarpiu; išskyrus force majeure atvejus, tas užstatas visiškai arba iš dalies prarandamas, jeigu tuo laikotarpiu importas arba eksportas nevykdomas arba vykdomas tiktai iš dalies.

3. 42 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija patvirtina:

a) produktų, kuriems reikia eksporto licencijos, sąrašą;

b) licencijų galiojimo laikotarpį ir

c) kitas išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.

27 straipsnis

Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos Bendrajame muitų tarife pateiktos muitų normos.

28 straipsnis

1. Siekiant užkirsti kelią arba neutralizuoti žalingą poveikį Bendrijos rinkai, kuris gali atsirasti dėl kai kurių 1 straipsnyje išvardintų produktų importo, vieno ar keleto tokių produktų importas, taikant 27 straipsnyje nustatytą muito normą, apmokestinamas papildomu importo muitu, jei laikytasi Susitarimo dėl žemės ūkio, sudaryto, remiantis Sutarties 300 straipsniu, per daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundą, 5 straipsnyje nurodytų sąlygų, nebent importas netrikdytų Bendrijos rinkos arba pasekmės būtų proporcingos siekiamiems tikslams.

2. Orientacinės kainos, už kurias mažesnėms gali būti taikomas papildomas muitas, yra tos, kurias Bendrija pateikia Pasaulio prekybos organizacijai.

Orientaciniai kiekiai, kuriuos viršijus būtų taikomas papildomas importo muitas, nustatomi pirmiausiai atsižvelgiant į Bendrijos importą per trejus metus iki tų metų, kuriais kyla arba atrodo, kad gali kilti 1 dalyje minėtas žalingas poveikis.

3. Importo kainos, į kurias būtina atsižvelgti apmokestinant papildomu importo muitu, nustatomos remiantis konkrečios prekių siuntos CIF importo kainomis.

CIF importo kainos dėl to tikrinamos atsižvelgiant į tipines konkretaus produkto kainas pasaulinėje rinkoje arba Bendrijos importo rinkoje.

4. 42 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija priima išsamias šio straipsnio taikymo taisykles. Šiose išsamiose taisyklėse pirmiausiai nurodomi:

a) produktai, kuriems pagal Susitarimo dėl žemės ūkio 5 straipsnį gali būti taikomi importo muitai;

b) kiti kriterijai, būtini norint užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos būtų taikomos atsižvelgiant į minėto Susitarimo dėl žemės ūkio 5 straipsnio reikalavimus.

29 straipsnis

1. Vadovaujantis išsamiomis taisyklėmis, priimtomis 42 straipsnyje nustatyta tvarka, yra atidaromos ir administruojamos 1 straipsnyje išvardytų produktų tarifinės kvotos, nulemtos susitarimų, sudarytų remiantis Sutarties 300 straipsniu, arba kitų Tarybos dokumentų.

2. Kvotos gali būti administruojamos taikant vieną iš toliau išvardytų būdų arba jų derinį:

- chronologine paraiškų pateikimo tvarka grindžiamas būdas (principas "pirmas atėjai, pirmas gavai"),

- kvotų paskirstymo proporcingai pateiktose paraiškose prašomiems kiekiams būdas (naudojant "vienalaikio nagrinėjimo" būdą),

- tradiciniais prekybos srautais grindžiamas būdas (naudojant "tradicinių importuotojų arba naujokų" būdą).

Gali būti patvirtinti ir kiti tinkami būdai.

Jais vengiama suinteresuotų ūkio subjektų diskriminavimo.

3. Taikant patvirtintą administravimo būdą, prireikus tinkamai atsižvelgiama į Bendrijos rinkos aprūpinimo reikalavimus ir būtinybę išlaikyti tos rinkos pusiausvyrą, nors kartu galima pasinaudoti būdais, kurie galėjo būti anksčiau taikomi kvotoms, atitinkančioms minėtąsias 1 dalyje, nepažeidžiant teisių, kurias nulemia susitarimai, sudaryti per daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundą.

4. 1 dalyje nurodytos išsamios taisyklės numato metines kvotas, tinkamai suskirstytas per metus, kurias prireikus galima atidaryti, taikytiną administravimo būdą ir atitinkamais atvejais nuostatas dėl:

a) garantijų dėl produkto pobūdžio, kilmės vietos ir kilmės;

b) dokumento, naudojamo a punkte nurodytoms garantijoms patikrinti, pripažinimo ir

c) importo licencijų išdavimo sąlygų ir jų galiojimo laikotarpio.

30 straipsnis

1. Jei susitarime, sudarytame remiantis Sutarties 300 straipsnio nuostatomis, yra numatytas visapusis arba dalinis tarifinės kvotos, kurią trečioji šalis atidarė 1 straipsnyje nurodytiems produktams, valdymas, 42 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtinamas taikytinas valdymo būdas ir išsamios jo taikymo taisyklės.

2. Kvotos gali būti valdomos taikant vieną iš toliau išvardytų būdų arba jų derinį:

- tvarką, kuria pateikiamos paraiškos ( "pirmas atėjai, pirmas gavai" pagrindą),

- paskirstymą proporcingą pateiktose paraiškose prašomiems kiekiams ("vienalaikio nagrinėjimo" būdą),

- tradicinius prekybos srautus ( "tradicinių arba naujų importuotojų" santykio būdą).

Gali būti patvirtinti ir kiti tinkami būdai, visų pirma užtikrinantys visapusį galimybių, kurias teikia turima kvota, panaudojimą.

Jais vengiama suinteresuotų ūkio subjektų diskriminavimo.

31 straipsnis

1. Tokiu mastu, koks reikalingas, kad 1 straipsnyje nurodytus produktus būtų galima eksportuoti daugiau jų neperdirbant, o 1 straipsnio a, b, c, d, e ir g punktuose išvardytus produktus – II priede nurodytų prekių pavidalu, atsižvelgiant į šių produktų kainas pasaulinėje prekyboje ir laikantis ribų, atsirandančių iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnį, šių kainų ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

Eksporto grąžinamosios išmokos už 1 straipsnyje išvardytus produktus II priede nurodytų prekių pavidalu negali būti didesnės už grąžinamąsias išmokas, taikomas tada, kai šie produktai eksportuojami daugiau jų neperdirbant.

2. Kiekiams, už kuriuos gali būti skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, paskirstyti turi būti patvirtintas toks būdas, kuris:

a) geriausiai atitinka produkto pobūdį ir padėtį atitinkamoje rinkoje, leisdamas kiek įmanoma veiksmingiau panaudoti turimus išteklius, atsižvelgiant į Bendrijos eksporto efektyvumą ir struktūrą, tačiau nesukeldamas diskriminacijos tarp mažų ir didelių ūkio subjektų;

b) mažiausiai administraciškai sudėtingas ūkio subjektams, paisant administravimo reikalavimų;

c) vengia diskriminacijos tarp suinteresuotų ūkio subjektų.

3. Grąžinamosios išmokos yra vienodos visoje Bendrijoje.

Jos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai būtina dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba specifinių tam tikrų rinkų reikalavimų.

Grąžinamąsias išmokas nustato Komisija 42 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jos gali būti nustatomos:

a) reguliariais laiko tarpais;

b) skelbiant konkursą dėl produktų, kuriems ši procedūra buvo numatyta praeityje.

Produktų, už kuriuos skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, sąrašas ir šios išmokos dydis nustatomi ne rečiau kaip kartą per keturias savaites, išskyrus tuos atvejus, kai tai nustatoma konkurso tvarka. Tačiau grąžinamosios išmokos suma gali išlikti tokia pati daugiau kaip keturias savaites, ir prireikus Komisija valstybės narės prašymu arba savo nuožiūra gali tuo laikotarpiu ją koreguoti. Tačiau išmokos už 1 straipsnyje nurodytus produktus, eksportuojamus šio reglamento II priede išvardytų prekių pavidalu, nustatymo tvarkaraštis gali būti ir kitoks, ir jis nustatomas Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 [22] 16 straipsnyje nurodyta tvarka.

4. Nustatant grąžinamąsias išmokas 1 straipsnyje nurodytiems produktams, kurie eksportuojami daugiau jų neperdirbant, atsižvelgiama į:

a) dabartinę padėtį ir ateities tendencijas dėl:

- pieno ir pieno produktų kainų Bendrijos rinkoje ir galimybės čia jų įsigyti,

- pieno ir pieno produktų kainų pasaulinėje rinkoje;

b) palankiausias pardavimo išlaidas ir transporto iš Bendrijos rinkų į Bendrijos uostus ar kitas eksportavimo vietas bei išsiuntimo į paskirties vietas išlaidas; Bendrijos rinkos paklausą;

c) pieno ir pieno produktų rinkų bendro organizavimo tikslus, kurie turi užtikrinti kainų bei prekybos šiose rinkose pusiausvyrą ir natūralią raidą;

d) ribas, atsirandančias iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnį;

e) svarbą išvengti Bendrijos rinkos trikdymų;

f) siūlomo eksporto ekonominį aspektą.

Be to, pirmiausia atsižvelgiama į būtinybę nustatyti pusiausvyrą tarp Bendrijos pagrindinių žemės ūkio produktų naudojimo eksportui į trečiąsias šalis perdirbtų prekių pavidalu ir iš tų šalių perdirbimui įvežtų produktų naudojimo.

5. 1 straipsnyje nurodytų produktų, kurie eksportuojami tokiu pavidalu:

a) kainos Bendrijoje, minėtos 1 dalyje, nustatomos atsižvelgiant į vyraujančias kainas, kurios pasitvirtina kaip pačios palankiausios eksporto kainos;

b) kainos pasaulinėje rinkoje, minėtos 1 dalyje, nustatomos visų pirma atsižvelgiant į:

- kainas trečiųjų šalių rinkose,

- palankiausias trečiųjų šalių importo kainas trečiosiose šalyse, kurios yra produktų paskirties šalys,

- eksportuojančiose trečiosiose šalyse užfiksuotas gamintojo kainas, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į tų šalių suteiktas subsidijas,

- siūlomas franko pasienyje kainas.

6. Grąžinamosios išmokos už 1 dalyje minėtus produktus, kurie eksportuojami tokiu pavidalu, suteikiamos tiktai pateikus paraišką ir atitinkamą eksporto licenciją.

7. Už 1 straipsnyje išvardytus produktus, eksportuojamus tokiu pavidalu, skiriama tokia grąžinamoji išmoka, kokia yra taikoma paraiškos gauti licenciją pateikimo dieną, o diferencijuotos išmokos atveju – taikoma tą pačią dieną:

a) licencijoje nurodytai paskirties vietai arba atitinkamais atvejais;

b) tikrajai paskirties vietai, jei ji nesutampa su nurodytąja licencijoje. Šiuo atveju taikytina suma neturi viršyti sumos, taikomos licencijoje pažymėtai paskirties vietai.

Kad šia dalimi dėl jos lankstumo nebūtų piktnaudžiaujama, gali būti imtasi atitinkamų priemonių.

8. Reglamento (EB) Nr. 3448/93 16 straipsnyje nustatyta tvarka 1 straipsnyje išvardytiems produktams, eksportuojamiems II priede išvardytų prekių pavidalu, gali būti taikomos šio straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos.

9. Galima atsisakyti taikyti 6 ir 7 dalis tiems 1 straipsnyje išvardytiems produktams, už kuriuos 42 straipsnyje nustatyta tvarka grąžinamosios išmokos išmokamos vykdant pagalbos maistu operacijas.

10. Grąžinamoji išmoka išmokama pateikus įrodymus, kad:

- produktai yra Bendrijos kilmės,

- produktai yra išvežti iš Bendrijos ir

- tais atvejais, kai taikoma diferencijuota grąžinamoji išmoka, produktai pasiekė licencijoje nurodytą paskirties vietą arba kitą paskirties vietą, kuriai buvo nustatyta išmoka, nepažeidžiant 7 dalies b punkto. Tačiau 42 straipsnyje nustatyta tvarka šiai taisyklei gali būti daromos išimtys, jei nustatomos lygiavertes garantijas suteikiančios sąlygos.

11. Nepažeidžiant 10 dalies pirmos įtraukos nuostatos, jei 42 straipsnyje nustatyta tvarka išimtis nėra daroma, iš trečiųjų šalių importuojamiems ir reeksportuojamiems į trečiąsias šalis produktams eksporto grąžinamoji išlyga nesuteikiama.

12. 1 straipsnyje nurodytų produktų, eksportuojamų šio reglamento II priede nurodytų prekių pavidalu, atveju 10 ir 11 dalys taikomos tik toms prekėms, kurios klasifikuojamos šiose KN pozicijose bei subpozicijose:

- 04052030 (pieno pastos, kurių riebumas yra nuo 60 iki 75 % masės),

- 18069060 – 18069090 (tam tikri gaminiai, kuriuose yra kakavos),

- 1901 (tam tikri miltiniai maisto produktai ir kt.),

- 21069098 (tam tikri maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje),

kurių sudėtyje yra daug pieno.

13. Kiekių apribojimų, kylančių iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnį, laikymąsi garantuoja eksporto sertifikatai, išduodami jose numatytiems referenciniams laikotarpiams ir taikomi konkretiems produktams. Kalbant apie įsipareigojimų, kylančių iš Susitarimo dėl žemės ūkio, laikymąsi, referencinio laikotarpio pabaiga neturi įtakos eksporto licencijų galiojimui.

14. 42 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija patvirtina išsamius šio straipsnio taikymo būdus, įskaitant nuostatas dėl nepaskirtų bei nepanaudotų eksportuotinų kiekių perskirstymo. Tačiau išsamios taisyklės, reglamentuojančios 8, 10, 11 ir 12 dalių taikymą 1 straipsnyje nurodytiems produktams, eksportuojamiems šio reglamento priede išvardytų prekių pavidalu, tvirtinamos Reglamento (EB) Nr. 3448/93 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

32 straipsnis

1. Tokiu mastu, koks reikalingas, kad pieno ir pieno produktų rinkos bendras organizavimas gerai veiktų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma ypatingais atvejais gali visiškai arba iš dalies uždrausti taikyti įvežimo perdirbti tvarką 1 straipsnyje nurodytiems produktams, skirtiems tame straipsnyje arba šio reglamento II priede išvardytiems produktams gaminti.

2. Jei 1 dalyje paminėta padėtis reikalauja ypač skubių sprendimų ir Bendrijos rinka yra sutrikdyta arba jai kyla pavojus būti sutrikdytai dėl laikino įvežimo perdirbti tvarkos, Komisija, darydama išlygą 1 dalies nuostatoms, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia dėl būtinų priemonių; apie tokias priemones pranešama Tarybai ir valstybėms narėms, ir jos galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius bei taikomos nedelsiant. Jei Komisija gauna valstybės narės prašymą, sprendimą dėl prašymo ji priima per savaitę nuo jo gavimo.

3. Priemones dėl kurių nusprendė Komisija kiekviena valstybė narė gali perduoti Tarybai per savaitę nuo pranešimo apie jas dienos. Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali patvirtinti, pakeisti arba panaikinti Komisijos sprendimą.

Jei Taryba per tris mėnesius nesiėmė veiksmų, Komisijos sprendimas laikomas atšauktu.

33 straipsnis

1. Bendros Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės ir specialios jos taikymo taisyklės yra taikomos šio reglamento reglamentuojamų produktų tarifinei klasifikacijai; muitų tarifų nomenklatūra, kurią lemia šio reglamento taikymas, įtraukiama į bendrąjį muitų tarifą.

2. Jei šiame reglamente arba jo pagrindu priimtose nuostatose nenurodyta kitaip, prekiaujant su trečiosiomis šalimis draudžiama:

- apmokestinti kokiu nors mokesčiu, lygiaverčiu muitui,

- taikyti kokį nors kiekybinį apribojimą arba lygiavertį poveikį turinčią priemonę.

34 straipsnis

1. Jei vieno arba daugiau 1 straipsnyje nurodytų produktų franko pasienyje kaina gerokai viršija Bendrijos kainų lygį ir jei atrodo, kad tokia padėtis ir toliau bus, keldama pavojų sutrikdyti arba sutrikdydama Bendrijos rinką, gali būti imtasi šio straipsnio 5 dalyje numatytų priemonių.

2. 1 dalyje minėtas viršijimas laikomas žymiu, kai franko pasienyje kaina yra didesnė už minimam produktui nustatytą intervencinę kainą, padidintą 15 %, arba, kalbant apie produktus, kuriems intervencinė kaina nenustatyta, – už kainą, apskaičiuotą pagal intervencinę kainą, kurią reikia nustatyti 42 straipsnyje nurodyta tvarka atsižvelgiant į to produkto pobūdį ir sudėtį.

3. Tikėtina, kad padėtis, kai franko pasienyje kaina žymiai viršija kainų lygį, bus ilgiau, jei tarp pasiūlos bei paklausos nėra pusiausvyros ir tikėtina, kad pusiausvyros, atsižvelgiant į prognozuojamas gamybos kryptis bei rinkos kainas, atrodo, nebus ir toliau.

4. Bendrijos rinka yra sutrikdyta arba jai gresia sutrikimai susiklosčius šiame straipsnyje aprašytai padėčiai, kai aukštas kainų lygis tarptautinėje prekyboje:

- trukdo importuoti pieno produktus į Bendriją arba

- verčia išvežti pieno produktus iš Bendrijos,

ir tada nebeužtikrinamas arba gresia, kad nebus užtikrintas aprūpinimo saugumas Bendrijoje.

5. Jei laikomasi 1–4 dalyse išvardytų sąlygų, 42 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti nuspręsta visiškai arba iš dalies sustabdyti importo muito ir(arba) eksporto mokesčių rinkimą. Komisija prireikus ta pačia tvarka nustato išsamias šio straipsnio taikymo taisykles.

35 straipsnis

1. Jei dėl importo arba eksporto vieno ar kelių 1 straipsnyje išvardytų produktų rinka Bendrijoje yra sutrikdoma arba jai gresia rimti sutrikimai, galintys sukelti pavojų Sutarties 39 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimui, prekybai su trečiosiomis šalimis gali būti taikomos atitinkamos priemonės, kol tokie sutrikimai arba jų grėsmė išnyks.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima bendras šios straipsnio dalies taikymo taisykles ir nustato atvejus bei ribas, kada valstybės narės gali imtis apsaugos priemonių.

2. Jei susiklosto 1 dalyje paminėta padėtis, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva nusprendžia dėl būtinų priemonių; apie tokias priemones pranešama valstybėms narėms, ir jos taikomos nedelsiant. Jei Komisija gauna valstybės narės prašymą, sprendimą dėl prašymo ji priima per tris darbo dienas nuo jo gavimo.

3. Priemones dėl kurių nusprendė Komisija kiekviena valstybė narė gali perduoti Tarybai per tris darbo dienas nuo pranešimo apie jas dienos. Per mėnesį nuo tos dienos, kai apie priemonę buvo pranešta Tarybai, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali pakeisti arba panaikinti tą priemonę.

4. Šis straipsnis taikomas atsižvelgiant į įsipareigojimus, kylančius iš sutarčių, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnio 2 dalį.

III DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Siekiant, atsižvelgti į laisvo judėjimo apribojimus, kuriuos gali nulemti kovos su gyvūnų ligų išplitimu priemonių taikymas, 42 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti imtasi išskirtinių priemonių tų apribojimų paveiktai rinkai remti. Šios priemonės gali būti taikomos tik tokiu mastu, koks reikalingas rinkai paremti, ir tik reikalingą laiką.

37 straipsnis

Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, 1 straipsnyje išvardytų produktų gamybai ir jų prekybai taikomi Sutarties 87, 88 ir 89 straipsniai.

38 straipsnis

1. Laikantis Sutarties 87 straipsnio 2 dalies nuostatų, yra draudžiama pagalba, kurios dydis nustatomas pagal 1 straipsnyje išvardytų produktų kainą arba kiekį.

2. Be to, draudžiamos nacionalinės priemonės, leidžiančios suvienodinti 1 straipsnyje nurodytų produktų kainas.

39 straipsnis

Nepažeisdama Sutarties 87, 88 ir 89 straipsnių taikymo, valstybė narė gali nustatyti, kad jos pieno gamintojai už realizuoto pieno arba pieno ekvivalento kiekį mokėtų skatinamąjį mokestį, skirtą finansuoti priemonėms, skatinančioms vartoti pieną Bendrijoje, plėsti pieno ir pieno produktų rinkas bei gerinti kokybę.

40 straipsnis

Valstybės narės ir Komisija keičiasi informacija, būtina įgyvendinant šį reglamentą. Šios informacijos perdavimo ir platinimo taisykles tvirtina Komisija 42 straipsnyje nustatyta tvarka.

41 straipsnis

Įkuriamas Pieno ir pieno produktų verslo vadybos komitetas (toliau vadinamas komitetu), kurį sudaro valstybių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Komisijos atstovas.

42 straipsnis

1. Tais atvejais, kai reikia laikytis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu perduoda klausimą Komitetui.

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos siūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. Komisija priima priemones, kurios nedelsiant taikomos. Tais atvejais, kai tos priemonės neatitinka komiteto nuomonės, Komisija jas nedelsiant pateikia Tarybai. Tokiu atveju Komisija gali atidėti priemonių, dėl kurių ji nusprendė, taikymą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo tokio pateikimo datos.

Taryba per vieną mėnesį kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.

43 straipsnis

Komitetas gali svarstyti bet kokius kitus paties pirmininko iniciatyva ar valstybės narės atstovo prašymu jam pateiktus klausimus.

44 straipsnis

Šis reglamentas taikomas taip, kad tuo pačiu metu būtų tinkamai atsižvelgta ir į Sutarties 33 bei 131 straipsnyje nustatytus tikslus.

45 straipsnis

1 straipsnyje nurodytiems produktams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 ir nuostatos, priimtos jį įgyvendinant.

IV DALIS

LAIKINOSIOS IR GALUTINĖS NUOSTATOS

46 straipsnis

1. Šiuo reglamentu panaikinami Reglamentai (EEB) Nr. 804/68, (EEB) Nr. 986/68, (EEB) Nr. 987/68, (EEB) Nr. 508/71, (EEB) Nr. 1422/78, (EEB) Nr. 1723/81, (EEB) Nr. 2990/82, (EEB) Nr. 1842/83, (EEB) Nr. 865/84 ir (EEB) Nr. 777/87.

2. Nuorodos į Reglamentą (EEB) Nr. 804/68 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir turėtų būti skaitomos kartu su III priede pateikta koreliacijos lentele.

47 straipsnis

42 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija patvirtina:

- priemones, reikalingas palengvinti perėjimą nuo Reglamento (EEB) Nr. 804/68 nustatytos tvarkos prie šio reglamento tvarkos,

- priemones, reikalingas išspręsti tam tikroms praktinėms problemoms. Tinkamai pagrindus, šios priemonės gali ne visiškai atitikti kai kurias šio reglamento dalis.

48 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2000 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1999 m. gegužės 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K.-H. Funke

[1] OL C 170, 1998 6 4, p. 38.

[2] Nuomonė, pateikta 1999 m. gegužės 6 d. (dar neskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 407, 1998 12 28, p. 203.

[4] OL C 93, 1999 4 6, p. 1.

[5] OL C 401, 1998 12 22, p. 3.

[6] OL L 405, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1256/1999 (OL L 160, 1999 6 26, p. 73).

[7] OL L 336, 1994 12 23, p. 22.

[8] OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

[9] OL L 148, 1968 6 27, p. 13. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1587/96 (OL L 206, 1996 8 16, p. 21).

[10] OL L 169, 1968 7 18, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1802/95 (OL L 174, 1995 7 26, p. 31).

[11] OL L 169, 1968 7 18, p. 6. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1435/90 (OL L 138, 1990 5 31, p. 8).

[12] OL L 58, 1971 3 11, p. 1.

[13] OL L 171, 1978 6 28, p. 14.

[14] OL L 172, 1981 6 30, p. 14. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 863/84 (OL L 90, 1984 4 1, p. 23).

[15] OL L 314, 1982 11 10, p. 26. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2442/96 (OL L 333, 1996 12 21, p. 1).

[16] OL L 183, 1983 7 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1958/97 (OL L 277, 1997 10 10, p. 1).

[17] OL L 90, 1984 4 1, p. 25.

[18] OL L 78, 1987 3 20, p. 10. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1634/91 (OL L 150, 1991 6 15, p. 26).

[21] OL L 160, 1999 6 26, p. 21.

[22] OL L 318, 1993 12 20, p. 31.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

PAPILDOMOS IŠMOKOS: 17 STRAIPSNYJE MINĖTOS DIDŽIAUSIOS SUMOS

(milijonais eurų)

| 2005 kalendoriniai metai | 2006 kalendoriniai metai | 2007 ir vėlesni kalendoriniai metai |

Belgija | 8,6 | 17,1 | 25,7 |

Danija | 11,5 | 23,0 | 34,5 |

Vokietija | 72,0 | 144,0 | 216,0 |

Graikija | 1,6 | 3,3 | 4,9 |

Ispanija | 14,4 | 28,7 | 43,1 |

Prancūzija | 62,6 | 125,3 | 187,9 |

Airija | 13,6 | 27,1 | 40,7 |

Italija | 25,7 | 51,3 | 77,0 |

Liuksemburgas | 0,7 | 1,4 | 2,1 |

Nyderlandai | 28,6 | 57,2 | 85,8 |

Austrija | 7,1 | 14,2 | 21,3 |

Portugalija | 4,8 | 9,7 | 14,5 |

Suomija | 6,2 | 12,4 | 18,6 |

Švedija | 8,5 | 17,1 | 25,6 |

Jungtinė Karalystė | 37,7 | 75,4 | 113,1 |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

KN pozicijos ir subpozicijos | Prekių aprašas |

- ir - | Pasukos, rūgpienis ir grietinė, jogurtas, kefyras ir kitoks fermentuotas arba raugintas pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba nekoncentruoti, į kuriuos pridėta arba nepridėta cukraus ar kitų saldiklių ar aromatinių medžiagų, vaisių ar kakavos |

ex0405 | Sviestas ir kiti pieno riebalai ir aliejai; pieno pastos: |

040520 | – Pieno pastos |

04052010 | – – kurių riebumas ne mažesnis kaip 39 %, bet mažesnis kaip 60 % masės |

04052030 | – – – kurių riebumas ne mažesnis kaip 60 % arba daugiau, bet ne didesnis kaip 75 % masės |

ex1517 | Margarinas; gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei įvairių šiame skirsnyje klasifikuojamų riebalų arba aliejaus frakcijų maistiniai mišiniai arba produktai, išskyrus maistinius riebalus, aliejų arba jų frakcijas, klasifikuojamus 1516 pozicijoje: |

151710 | – Margarinas, išskyrus skystąjį margariną: |

15171010 | – – kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 % masės pieno riebalų |

151790 | – Kiti: |

15179010 | – – kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 % masės pieno riebalų |

ex1702 | Laktozė ir laktozės sirupas: |

17021110 | – – kurių sudėtyje esančios laktozės masė, išreikšta bevandenės laktozės kiekiu sausojoje medžiagoje, sudaro ne mažiau kaip 99 % |

ex1704 | Konditerijos gaminiai iš cukraus (įskaitant baltąjį šokoladą), neturintys kakavos: |

ex170490 | – Kiti, išskyrus saldišaknės ekstraktą, kurio sudėtyje yra daugiau kaip 10 % masės sacharozės, bet nėra kitų medžiagų priedų |

ex1806 | Šokoladas ir kiti maisto produktai, turintys kakavos, išskyrus kakavos miltelius, pasaldinti tik KN 180610 subpozicijoje klasifikuojama sacharoze |

ex1901 | Salyklo ekstraktas; maisto produktai iš miltų, rupinių, krakmolo arba salyklo ekstrakto, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje esanti kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 40 % masės, nenurodyti ar neįtraukti kitur; maisto produktai iš prekių, klasifikuojamų 0401-0404 pozicijose, kurių sudėtyje nėra kakavos arba kurių sudėtyje kakava, iš kurios visiškai pašalinti riebalai, sudaro mažiau kaip 5 % masės, nenurodyti ar neįtraukti kitur: |

19011000 | – Produktai kūdikiams, paruošti mažmeninei prekybai |

19012000 | – Mišiniai ir tešlos, skirti kepiniams, klasifikuojamiems KN 1905 pozicijoje, gamybai |

190190 | – kiti: |

| – – kiti: |

19019091 | – – – kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo arba kuriuose yra mažiau kaip 1,5 % pieno riebalų, 5 % sacharozės (įskaitant invertuotąjį cukrų) arba izogliukozės, 5 % gliukozės arba krakmolo, išskyrus miltelių pavidalo maisto produktus iš prekių, klasifikuojamų KN 0401-0404 pozicijose |

19019099 | – – – kiti |

ex1902 | Kietos tešlos gaminiai, virti arba nevirti, įdaryti (mėsa arba kitais produktais) arba neįdaryti, taip pat paruošti arba neparuošti kitu būdu, tokie kaip spagečiai, makaronai, lakštiniai, lazanija, gnocchi, ravioliai, cannelloni; kuskusas, paruoštas arba neparuoštas: |

| – Nevirti kietos tešlos gaminiai neįdaryti ar neparuošti kitu būdu: |

190219 | – – kiti |

190220 | – Įdaryti kietos tešlos gaminiai, virti arba nevirti, paruošti arba neparuošti kitu būdu: |

| – – kiti: |

19022091 | – – – Virti |

19022099 | – – – kiti: |

190230 | – kiti kietos tešlos gaminiai |

190240 | – Kuskusas: |

19024090 | – – Kiti: |

1904 | Paruošti maisto produktai, pagaminti išpučiant arba skrudinant javų grūdus ar jų produktus (pvz., kukurūzų dribsnius); javai (išskyrus kukurūzus), turintys grūdų, dribsnių arba kitaip apdorotų grūdų pavidalą (išskyrus miltus ir rupinius), apvirti arba paruošti kitu būdu, nenurodyti ar neįtraukti kitur |

1905 | Duona, pyragai, sausainiai ir kiti kepiniai, su kakava arba be kakavos; ostijos, tuščios kapsulės, tinkamos farmacijoje, plokštieji vafliai, džiovinti tešlos lapai iš miltų arba krakmolo ir panašūs produktai: |

19051000 | – Duoniniai traškučiai |

190520 | – Imbieriniai meduoliai ir panašūs gaminiai |

190530 | – Saldūs sausainiai, vafliai |

190540 | – Džiūvėsiai, kepintos duonos riekes ir panašūs kepinti produktai |

190590 | – kiti: |

| – – kiti: |

19059040 | – – – Vafliai, kurių sudėtyje esantis vanduo sudaro daugiau kaip 10 % masės |

19059045 | – – – Sausainiai |

19059055 | – – – Išspausti arba iškočioti produktai, pikantiški arba sūdyti |

19059060 | – – – – į kuriuos pridėta saldiklių |

19059090 | – – – – kiti |

ex2004 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, užšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

200410 | – Bulvės: |

| – – kitos: |

20041091 | – – – turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalų |

ex2005 | Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba acto rūgšties, neužšaldytos, išskyrus produktus, klasifikuojamus 2006 pozicijoje: |

200520 | – Bulvės: |

20052010 | – – turinčios miltų, rupinių arba dribsnių pavidalą |

ex2008 | Vaisiai, riešutai ir kitos valgomosios augalų dalys, paruošti arba konservuoti kitais būdais, kurių sudėtyje yra arba nėra pridėta cukraus ar kitų saldiklių ar alkoholio arba kurių sudėtyje nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių ar alkoholio, nenurodyti ar neįtraukti kitur: |

| – Riešutai, žemės riešutai ir kitos sėklos, sumaišytos arba nesumaišytos tarpusavyje: |

200811 | – – žemės riešutai: |

20081110 | – – – žemės riešutų sviestas |

210500 | Valgomieji ledai, su kakava arba be jos |

ex2106 | Maisto produktai, nenurodyti ar neįtraukti kitur, išskyrus sudėtinius alkoholinius produktus, klasifikuojamus KN 21069020 subpozicijoje ir aromatintus arba dažytus cukraus sirupus, klasifikuojamus KN 21069030, 21069051, 21069055 ir 21069059 subpozicijose |

ex2202 | Vandenys, įskaitant mineralinius ir gazuotuosius vandenis, į kuriuos pridėta cukraus ar kitų saldiklių arba aromatinių medžiagų, ir kiti nealkoholiniai gėrimai, išskyrus vaisių ir daržovių sultis, klasifikuojamas KN 2009 pozicijoje: |

220290 | – kiti |

| – – kiti, kurių sudėtyje riebalai, gauti iš produktų, klasifikuojamų 0401-0404 pozicijose, sudaro: |

22029091 | – – – mažiau kaip 0,2 % masės |

22029095 | – – – 0,2 % masės ar daugiau, bet mažiau kaip 2 % masės |

22029099 | – – – 2 % masės ar daugiau |

ex2208 | Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūriu, mažesnė kaip 80 % tūrio; spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai: |

220870 | – Likeriai |

220890 | – kiti: |

| – – kiti spiritai ir spiritiniai gėrimai induose, kurių talpa: |

| – – – du litrai ar didesnė: |

| – – – – kiti: |

22089069 | – – – – – kiti spiritiniai gėrimai |

| – – – didesnė kaip du litrai: |

22089078 | – – – – kiti spiritiniai gėrimai |

ex3302 | Kvapiųjų medžiagų mišiniai ir mišiniai (įskaitant alkoholinius tirpalus), kurių pagrindiniai komponentai yra viena arba kelios tokios medžiagos, naudojami pramonėje kaip žaliavos; kiti produktai, kurių pagrindiniai komponentai yra kvapiosios medžiagos, naudojamos gėrimų gamyboje: |

330210 | – skirti naudoti maisto arba gėrimų gamybos pramonėje: |

| – – skirti naudoti gėrimų gamybos pramonėje: |

33021029 | – – – – – kiti |

3501 | Kazeinas, kazeinatai ir kiti kazeino dariniai; kazeininiai klijai |

ex3502 | Albuminai, albuminatai ir kiti albuminų dariniai: |

350220 | – Pieno albuminas, įskaitant dviejų arba daugiau išrūgų baltymų koncentratus: |

| – – kiti: |

35022091 | – – – džiovinti (pvz., lakštų, žvynelių, dribsnių, miltelių pavidalo) |

35022099 | – – – kiti |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

Reglamentas (EEB) Nr. 804/68 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 straipsnis |

2 straipsnis | 2 straipsnis |

3 straipsnio 1 ir 2 dalys | 3 straipsnio 1 dalis |

3 straipsnio 3 dalis | – |

3 straipsnio 4 dalis | 3 straipsnio 2 dalis |

4 straipsnis | – |

5 straipsnis | 4 straipsnio 1 dalis |

5a straipsnis | – |

5c straipsnis | 5 straipsnis |

6 straipsnio 2 dalis | 6 straipsnio 3 dalis |

6 straipsnio 3 dalis | 6 straipsnio 4 dalis |

6 straipsnio 4 dalis | 6 straipsnio 5 dalis |

6 straipsnio 6 dalis | 10 straipsnis |

7 straipsnio 1 dalis | 7 straipsnio 1 dalis |

7 straipsnio 2 dalis | 7 straipsnio 3 dalis |

7 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa | 7 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa |

7 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa | 7 straipsnio 4 dalies antra pastraipa |

7 straipsnio 4 dalis | 7 straipsnio 5 dalis |

7 straipsnio 5 dalis | 10 straipsnis |

7a straipsnis | – |

8 straipsnio 1–3 dalys | 8 straipsnio 1–3 dalys |

8 straipsnio 4 dalis | 10 straipsnis |

9 straipsnio 3 dalis | 10 straipsnis |

10 straipsnio 1 dalis | 11 straipsnio 1 dalis |

10 straipsnio 2 dalis | – |

10 straipsnio 3 dalis | 15 straipsnis |

11 straipsnio 1 dalis | 12 straipsnio 1 dalis |

11 straipsnio 2 dalis | – |

11 straipsnio 3 dalis | 15 straipsnis |

12 straipsnio 3 dalis | 15 straipsnis |

13 straipsnis | 26 straipsnis |

14 straipsnis | 27 straipsnis |

15 straipsnis | 28 straipsnis |

16 straipsnis | 29 straipsnis |

16a straipsnis | 30 straipsnis |

17 straipsnis | 31 straipsnis |

18 straipsnis | 32 straipsnis |

19 straipsnis | 33 straipsnis |

20 straipsnis | 34 straipsnis |

21 straipsnis | 35 straipsnis |

22 straipsnis | – |

22a straipsnis | 36 straipsnis |

23 straipsnis | 37 straipsnis |

24 straipsnis | 38 straipsnis |

24a straipsnis | 39 straipsnis |

25 straipsnis | – |

26 straipsnio 1 ir 2 dalys | 14 straipsnio 1 ir 2 dalys |

26 straipsnio 4 dalis | 15 straipsnis |

26 straipsnio 5 dalis | – |

28 straipsnis | 40 straipsnis |

29 straipsnio 1 dalis | 41 straipsnis |

29 straipsnio 2 dalis | – |

30 straipsnis | 42 straipsnis |

31 straipsnis | 43 straipsnis |

32 straipsnis | – |

33 straipsnis | 44 straipsnis |

34 straipsnis | 45 straipsnis |

35 straipsnis | – |

36 straipsnis | – |

37 straipsnio 1 dalis | 48 straipsnis |

Priedas | II priedas |

--------------------------------------------------