31998R1143

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1143/98

1998 m. birželio 2 d.

nustatantis įvairiose trečiosiose šalyse išaugintų nurodytų kalnų veislių karvių ir telyčių, išskyrus skerstinų, tarifinių kvotų išsamias taisykles ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1012/98

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3066/95, nustatantį tam tikras lengvatines tarifines kai kurių žemės ūkio produktų kvotas ir, kaip autonomišką bei laikiną priemonę, numatantį tam tikrų Europos sutartyse numatytų žemės ūkiui taikomų lengvatų derinimą atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde priimtą Susitarimą dėl žemės ūkio [1] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1595/97 [2], ypač į jo 8 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1926/96, nustatantį tam tikras lengvatines tarifines kai kurių žemės ūkio produktų kvotas ir, kaip autonomišką bei laikiną priemonę, numatantį tam tikrų žemės ūkiui taikomų lengvatų, numatytų laisvosios prekybos ir su prekyba susijusiose sutartyse su Estija, Latvija ir Lietuva, siekiant atsižvelgti į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde priimtą Susitarimą dėl žemės ūkio [3], ypač į jo 5 straipsnį,

kadangi pagal Reglamentą (EB) Nr. 3066/95 buvo nustatyta metinė tarifinė kvota importuoti 7000 kilusių iš Vengrijos, Lenkijos, Čekijos Respublikos, Slovakijos, Bulgarijos, Rumunijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos nurodytų kalnų veislių karvių ir telyčių, taikant 6 % ad valorem muito tarifą; kadangi ši kvota turi būti taikoma tarptautiniu mastu ir skaičiuojama 12 mėnesių laikotarpiais, kurie prasideda liepos 1 d., (toliau – importo metai) ir laikantis patvirtintų išsamių taikymo taisyklių;

kadangi patirtis rodo, kad dėl importo apribojimų gali atsirasti spekuliacinių paraiškų importo licencijoms gauti; kadangi, siekiant užtikrinti planuojamų priemonių tinkamą funkcionavimą, didžioji pagaminto kiekio dalis turėtų būti skiriama "tradiciniams" nurodytų kalnų veislių karvių ir telyčių importuotojams; kadangi tam tikruose regionuose dėl kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos klaidų iškyla importuotojų priėjimo prie šios kvotos dalies ribojimo pavojus; kadangi reikia priimti nuostatą dėl padarytos žalos atlyginimo;

kadangi, siekiant šios grupės produktų prekybos neįsprausti į per daug griežtus rėmus, reikia numatyti antrąją išmokų dalį, skirtą tiems prekybininkams, kurie gali įrodyti, kad jie tikrai užsiima tam tikros apimties prekyba su trečiosiomis šalimis; kadangi dėl to, taip pat siekiant užtikrinti valdymo veiksmingumą, reikia, kad suinteresuotasis prekybininkas per 12 mėnesių laikotarpį iki atitinkamų importo metų pradžios būtų importavęs ne mažiau kaip 15 galvijų; kadangi 15 gyvūnų partija iš esmės sudaro įprastą krovinį ir kadangi patirtis rodo, jog vienos partijos pirkimas arba pardavimas yra minimalus reikalavimas, nustatant sandorio tikrumą ir įgyvendinimą;

kadangi, siekiant atlikti šių kriterijų patikrinimą, paraiškas reikia paduoti toje valstybėje narėje, kur importuotojas yra registruotas kaip PVM mokėtojas;

kadangi, siekiant išvengti spekuliacijos, kvota neleidžiama naudotis tiems prekybininkams, kurie tam tikrų importo metų liepos 1 d. daugiau neužsiima galvijienos prekyba;

kadangi reikia priimti nuostatą dėl šios tvarkos įgyvendinimo, naudojant importo licencijas; kadangi tam ypač reikia patvirtinti taisykles dėl būdų, kuriais turi būti paduodamos paraiškos, bei dėl informacijos, kurią reikia nurodyti paraiškose ir licencijose, prireikus nukrypstant nuo tam tikrų 1988 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3719/88, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei sertifikatų, kuriuose iš anksto nustatyta mokesčio arba kompensacijos norma, sistemos taikymo žemės ūkio produktams [4] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1044/98 [5], ir 1995 m. birželio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1445/95 dėl importo ir eksporto licencijų taikymo galvijienos sektoriuje taisyklių, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2377/80 [6] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 759/98 [7], nuostatoms; kadangi taip pat reikia nustatyti, kad licencijas galima išduoti pasibaigus svarstymo laikotarpiui ir tam tikrais atvejais vienodai sumažinus procentinę dalį;

kadangi, siekiant sudaryti galimybę patikrinti paskirties vietą, reikia priimti nuostatą dėl importuotų gyvūnų identifikavimo pagal 1997 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 820/97, nustatančio galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą ir jautienos ir jos produktų ženklinimo tvarką [8], nuostatas;

kadangi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą [9] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 82/97 [10], nustato, kad dėl jų galutinio vartojimo pagal lengvatinį tarifą į laisvą apyvartą išleidžiamoms prekėms būtų teikiama muitinės priežiūra; kadangi importuotus gyvūnus reikia stebėti, siekiant užtikrinti, kad jie nebūtų paskersti per tam tikrą laikotarpį; kadangi, siekiant užtikrinti, kad gyvūnai nebūtų paskersti, turi būti reikalaujama užstato, kurio dydis atitinka skirtumą tarp Bendrajame muitų tarife (BMT) nustatyto muito mokesčio ir lengvatinių tarifų, taikomų išleidžiant šiuos gyvūnus į laisvą apyvartą;

Kadangi 1998 m. gegužės 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1012/98, skiriančiame tam tikrų Alpių ir kalnų veislių jaučių, karvių ir telyčių, išskyrus skerstinų, importo tarifines kvotas ir nustatančiame jų valdymo tvarką [11] nurodoma, kad siekiant, jog būtų laikomasi draudimo per tam tikrą laikotarpį paskersti importuotus gyvūnus, turi būti pateikiamas užstatas, kurio dydis atitinka tam tikrą BMT muito mokesčių dydį;

kadangi tas dydis neapima viso įsiskolinimo muitinei, kuris atsiranda nesilaikant su šia kvota susijusių įsipareigojimų; kadangi todėl užstato dydį reikia pritaikyti, kad jis atspindėtų BMT muito mokesčių ir lengvatinių tarifų skirtumą;

kadangi tam tikrais atvejais dėl kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos administracinių klaidų atsiranda tradicinių importuotojų galimybių pasinaudoti pirmiau nurodytame Reglamente nustatyta kvotos dalimi ribojimo pavojus; kadangi todėl reikia priimti nuostatą dėl padarytos žalos atlyginimo;

kadangi šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Galvijienos vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Šiuo dokumentu skiriama ši tarptautiniu mastu taikoma ir laikotarpiais nuo liepos 1 iki kitų metų birželio 30 d. (toliau — importo metai) galiojanti gyvūnų importo iš I priede išvardintų trečiųjų šalių tarifinė kvota.

Eilės Nr. | Kodas pagal KN | Aprašymas | Kvotos dydis (galvijų skaičius) | Muito mokestis |

09.4563 | ex01029005ex01029029ex01029049ex01029059ex01029069 | Šių kalnų veislių karvės ir telyčios, išskyrus skerstinas: pilkosios, rudosios, geltonosios ir keršos Simmental ir Pinzgau | 7000 | 6 % ad valorem |

2. Šiame reglamente laikoma, kad 1 dalyje minėti gyvūnai yra neskerstini, jei jie nepaskerdžiami per keturis mėnesius nuo deklaracijos dėl išleidimo į laisvąją apyvartą priėmimo dienos.

Tačiau tinkamai pagrįstais force majeure atvejais galima nukrypti nuo šios nuostatos.

2 straipsnis

1. 1 straipsnio 1 dalyje minėta kvota padalijama į dvi dalis: atitinkamai 80 %, t. y. 5600 galvijų, ir 20 %, t. y. 1400 galvijų.

a) Pirmoji dalis, kurią sudaro 80 %, paskirstoma Bendrijos importuotojams, kurie gali pateikti įrodymų, kad per 36 mėnesių laikotarpį iki atitinkamų importo metų pradžios jie importavo gyvūnus pagal kvotą, nustatytą Nr. 09.4563.

Nepažeidžiant pirmojo punkto nuostatų, valstybės narės gali referenciniu kiekiu laikyti tais importo metais turėtą teisę importuoti, kuri nebuvo realizuota dėl kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos padarytos administracinės klaidos.

b) Antroji dalis, kurią sudaro 20 %, paskirstoma importuotojams, kurie gali pateikti įrodymų, kad per 12 mėnesių laikotarpį iki atitinkamų importo metų pradžios jie iš trečiųjų šalių importavo ne mažiau kaip 15 galvijų, klasifikuojamų pagal KN kodą 0102.

Importuotojai turi būti įtraukti į nacionalinį PVM mokėtojų registrą.

2. Pirmoji kvotos dalis importuotojams paskirstoma pagal jų paraiškas importo teisėms įgyti; paskirstoma proporcingai pagal 1 dalies a punkto nuostatas per tame punkte nurodytą laikotarpį importuotų gyvūnų skaičiui.

3. Antroji kvotos dalis importuotojams paskirstoma 1 dalies b punkte nustatyta tvarka pagal jų paraiškas importo teisėms įgyti, proporcingai jų prašomiems kiekiams.

Paraiškos importo teisėms įgyti pateikiamos, norint importuoti:

- ne mažiau kaip 15 galvijų, ir

- ne daugiau kaip 50 galvijų.

Paraiškos dėl daugiau kaip 50 galvijų importo automatiškai sumažinamos iki šio skaičiaus.

4. Importo įrodymu pripažįstami tik muitinės išduoti išleidimo į laisvąją apyvartą dokumentai, tinkamai patvirtinti muitinės antspaudais.

Valstybės narės gali priimti šių dokumentų kopijas, tinkamai patvirtintas juos išdavusios valdžios institucijos, jei paraiškos įteikėjai gali pateikti kompetentingajai institucijai pakankamų įrodymų, kad jie negalėjo gauti dokumento originalo.

3 straipsnis

1. Importuotojai, kurie atitinkamų importo metų liepos 1 d. daugiau nebeužsiima veikla galvijienos sektoriuje, neturi teisės naudotis kvotomis pagal 2 straipsnio 1 dalies a punktą.

2. Bet kokia įmonė, suformuota sujungus įmones, kurių kiekviena turi 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas teises, naudojasi tokiomis pačiomis teisėmis, kaip ir bendrovės, iš kurių ji buvo suformuota.

4 straipsnis

1. Paraišką importo teisėms įgyti galima tik toje valstybėje narėje, kur pareiškėjas yra įtrauktas į PVM mokėtojų registrą.

2. Bet kuris pareiškėjas gali paduoti tik vieną paraišką, o ta paraiška turi būti susijusi tik su viena kvotos dalimi.

Jei pareiškėjas paduoda daugiau kaip vieną paraišką, laikoma, kad visos to asmens paduotos paraiškos yra negaliojančios.

3. 2 straipsnio 1 dalies a punkte importuotojai, paduodami kompetentingoms valdžios institucijoms paraiškas importo teisėms įgyti, kartu su paraiška turi pateikti 2 straipsnio 4 dalyje minėtus įrodymus; paraiškas ir įrodymus reikia pateikti ne vėliau kaip iki kiekvienų importo metų liepos 10 d.

Atlikusios pateiktų dokumentų patikrinimą, valstybės narės ne vėliau kaip septintąją darbo dieną po paraiškoms paduoti skirto laikotarpio pabaigos perduoda Komisijai sąrašą importuotojų, kurie atitinka priimtinumo sąlygas, ir nurodo jų vardus (pavadinimus) ir adresus bei skaičių reikalavimus atitinkančių gyvūnų, importuotų per 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį.

4. 2 straipsnio 1 dalies b punkte importuotojai ne vėliau kaip iki kiekvienų importo metų liepos 10 d. turi paduoti paraiškas importo teisėms įgyti bei 2 straipsnio 4 dalyje minėtus įrodymus.

Atlikusios pateiktų dokumentų patikrinimą, valstybės narės ne vėliau kaip septintąją darbo dieną po paraiškoms paduoti skirto laikotarpio pabaigos perduoda Komisijai importuotojų sąrašą ir paraiškose nurodytus kiekius.

5. Visi pranešimai, įskaitant pranešimus apie tai, kad paraiškų negauta, pateikiami teleksu arba telefaksu. Jei paraiškų buvo paduota, pranešimai parengiami pagal III ir IV prieduose pateiktus pavyzdžius.

5 straipsnis

1. Komisija priima sprendimą dėl galimo paraiškų priimtinumo laipsnio.

2. Jei 4 straipsnio 4 dalyje minėtose paraiškose nurodyti kiekiai viršija nustatytuosius, Komisija nustatyta procentine dalimi sumažina paraiškose nurodytus kiekius.

Jei taip sumažinus vienai paraiškai tenkantis galvijų kiekis yra mažesnis kaip 15, kvotos paskirstomos suinteresuotoms valstybėms traukiant burtus 15 galvijų partijomis. Jei likęs kiekis yra mažesnis kaip 15 galvijų, laikoma, kad tas kiekis sudaro vieną partiją.

6 straipsnis

1. Paskirstytus kiekius galima importuoti tik pateikus importo licenciją.

2. Paraiškas licencijai gauti reikia pateikti valstybės narės, kurioje paraiškos įteikėjas yra įtrauktas į nacionalinį PVM mokėtojų registrą, kompetentingosioms valdžios institucijoms.

3. Gavus Komisijos pranešimą apie kvotų paskirstymą, importo licencijos išduodamos kuo greičiau; importo licencijos išduodamos importo teises įgijusių importuotojų prašymu.

4. Importo licencijos galioja 90 dienų nuo jų išdavimo. Tačiau jų galiojimas baigiasi ne vėliau kaip birželio 30 dieną po jų išdavimo datos.

5. Licencijos galioja visoje Bendrijoje.

6. Nepažeidžiant šio reglamento, galioja Reglamento (EEB) Nr. 3719/88 ir Reglamento (EB) Nr. 1445/95 nuostatos.

Tačiau Reglamento (EEB) Nr. 3719/88 8 straipsnio 4 dalis netaikoma.

7 straipsnis

1. Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 82 straipsnio nuostatas atliekami patikrinimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad importuoti gyvūnai nebūtų paskerdžiami per keturis mėnesius po jų išleidimo į atvirąją apyvartą.

2. Visi pagal šį reglamentą importuoti gyvūnai turi būti identifikuoti pagal Reglamento (EB) Nr. 820/97 reikalavimus.

3. Tokiame identifikavimo dokumente turi būti nurodyta gyvūno išleidimo į laisvąją apyvartą data ir importuotojo tapatybė.

4. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimo nepaskersti 1 dalyje minėtų gyvūnų, bei pasiekti, kad, neįvykdžius įsipareigojimo, būtų išieškomi negauti muito mokesčiai, kompetentingosioms valdžios institucijoms turi būti paliekamas užstatas. Užstato sumą sudaro skirtumas tarp Bendrajame muitų tarife nustatyto muito mokesčio ir 1 straipsnio 1 dalyje minėtų tarifų, galiojusių gyvūnų išleidimo į laisvąją apyvartą dieną.

Šie užstatai turi būti grąžinami iškart po to, kai atitinkamoms muitinės institucijoms pateikiami įrodymai apie tai, kad gyvūnai:

a) nebuvo paskersti per keturis mėnesius nuo jų išleidimo į laisvąją apyvartą; arba

b) buvo per tą laiką paskersti, susidarius force majeure aplinkybėms arba dėl priežasčių, susijusių su sveikata, arba nugaišo dėl ligos ar dėl nelaimingo atsitikimo.

8 straipsnis

Paraiškose licencijai gauti ir licencijose turi būti šie įrašai:

a) 8 langelyje turi būti nurodytas vienos ar kelių I priede išvardintų šalių pavadinimai; licencijose turi būti pateiktas įsipareigojimas importuoti iš vienos ar iš kelių sąraše nurodytų šalių;

b) 16 langelyje turi būti įrašyti II priede nurodyti kodai pagal KN;

c) 20 langelyje turi būti vienas iš šių įrašų:

- Razas alpinas y de montaña [Reglamento (CE) no 1143/98], año de importación…

- Alpine racer og bjergracer (forordning (EF) nr. 1143/98), importår…

- Höhenrassen (Verordnung (EG) Nr. 1143/98), Einfuhrjahr:…

- Αλπικές και ορεσίβιες φυλές [κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 1143/98], έτος εισαγωγής…

- Alpine and mountain breeds (Regulation (EC) No 1143/98), Year of import…

- Races alpines et de montagne [règlement (CE) no 1143/98], année d'importation:…

- Razze alpine e di montagna [regolamento (CE) n. 1143/98], anno d'importazione…

- Bergrassen (Verordening (EG) nr. 1143/98), jaar van invoer:…

- Raças alpinas e de montanha [Regulamento (CE) n.o 1143/98], ano de importação…

- Alppi- ja vuoristorotuja [Asetus (EY) N:o 1143/98], tuontivuosi…

- Alp- och bergraser (förordning (EG) nr 1143/98), importår…

9 straipsnis

Importuotiems gyvuliams galima taikyti 1 straipsnyje minėtus muito mokesčius, pateikus pagal Europos sutarčių 4 protokolo ir Laisvosios prekybos sutarčių 3 protokolo reikalavimus šalies eksportuotojos išduotą EUR.1 judėjimo sertifikatą arba pagal minėtų protokolų reikalavimus sudarytą eksportuotojo deklaraciją.

10 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1012/98 iš dalies pakeičiamas taip:

1. 2 straipsnio 1 dalies a punktas papildomas šia pastraipa:

"Nepažeisdamos pirmos pastraipos nuostatų, valstybės narės gali referenciniu kiekiu laikyti tais importo metais turėtą teisę importuoti tam tikrą kiekį, kuria ji nepasinaudojo dėl kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos padarytos administracinės klaidos."

2. 7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

"2. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimo nepaskersti 1 dalyje minėtų gyvūnų bei pasiekti, kad, neįvykdžius įsipareigojimo, būtų išieškomi negauti muito mokesčiai, kompetentingoms valdžios institucijoms turi būti paliekamas užstatas. Užstato sumą sudaro skirtumas tarp Bendrajame muitų tarife nustatyto muito mokesčio ir 1 straipsnio 1 dalyje minėtų tarifų, galiojusių gyvūnų išleidimo į laisvąją apyvartą dieną."

11 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 1998 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 1998 m. liepos 2 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 328, 1995 12 30, p. 31.

[2] OL L 216, 1997 8 8, p. 1.

[3] OL L 254, 1997 10 8, p. 1.

[4] OL L 331, 1988 12 2, p. 1.

[5] OL L 149, 1998 5 20, p. 11.

[6] OL L 143, 1995 6 27, p. 35.

[7] OL L 105, 1998 4 4, p. 7.

[8] OL L 117, 1997 5 7, p. 1.

[9] OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

[10] OL L 17, 1997 1 21, p. 1.

[11] OL L 145, 1998 5 15, p. 13.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Trečiųjų šalių sąrašas

- Vengrija

- Lenkija

- Čekijos Respublika

- Slovakija

- Rumunija

- Bulgarija

- Lietuva

- Latvija

- Estija

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Kodai pagal TARIC

Kodai pagal KN | Kodai pagal TARIC |

ex01029005 | 01029005 *20*40 |

ex01029029 | 01029029 *20*40 |

ex01029049 | 01029049 *20*40 |

ex01029059 | 01029059 *11*19*31*39 |

ex01029069 | 01029069 *10*30 |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------