31998R0850

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98

1998 m. kovo 30 d.

dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

(1) kadangi Reglamentas (EB) Nr. 894/97 [4] sudaro Reglamento (EEB) Nr. 3094/86, nustatančio tam tikras žuvininkystės išteklių apsaugos technines priemones, ne kartą ir iš esmės keisto, suvestinė redakcija;

(2) kadangi, taikant Reglamentą (EEB) Nr. 3094/86, paaiškėjo tam tikri trūkumai, kurie apsunkina taikymą ir vykdymą, ir turi būti pašalinti, ypač sumažinant techninius reikalavimus dėl tinklo akių dydžių, panaikinant saugomų rūšių sąvoką ir ribojant skirtingo akies dydžio tinklų, leidžiamų laikyti laive, kiekį; kadangi dėl to Reglamentą (EEB) Nr. 894/97 tikslinga pakeisti nauju tekstu, išskyrus minėto reglamento 11, 18, 19 ir 20 straipsnius;

(3) kadangi, nustatant technines apsaugos priemones Bendrijos lygiu, būtina apibrėžti tam tikrus principus ir procedūras, kad visos valstybės narės žvejybą galėtų tvarkyti jų suverenitetui bei jurisdikcijai priklausančiuose jūrų vandenyse;

(4) kadangi tarp techninių apsaugos priemonių pritaikymo žvejybos būdų įvairovei ir poreikio turėti suvienodintas lengvai taikomas taisykles turi būti nustatyta pusiausvyra;

(5) kadangi Sutarties 130r straipsnio 2 dalis nustato principą, kad į visas Bendrijos priemones turi būti įtraukti aplinkos reikalavimai, ypač atsižvelgiant į atsargumo principą;

(6) kadangi jūrų gyvūnų grąžinimo į jūrą praktika turėtų būti kiek įmanoma sumažinta;

(7) kadangi, atsižvelgiant į konkrečias biologines sąlygas įvairiose atitinkamose zonose, turėtų būti numatyta atsiganymo plotų apsauga;

(8) kadangi Taryba Direktyva 92/43/EEB [5] nustato natūralios buveinės, gyvūnijos ir augalijos apsaugos priemones; kadangi į jūros gyvūnų sąrašą, kuriam taikomas šis reglamentas, įtraukti šios direktyvos reikalavimais saugomų rūšių pavadinimai;

(9) kadangi 1996 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo apie techninių priemonių, skirtų bendrai žuvininkystės politikai, įgyvendinimą;

(10) kadangi siekiant užtikrinti jūrų biologinių išteklių apsaugą ir subalansuotą žuvininkystės išteklių naudojimą, atsižvelgiant ir į žvejų, ir į vartotojų interesus, turėtų būti nustatytos techninės apsaugos priemonės, inter alia, nurodančios tinklų akių dydį ir jų derinius, tinkamus žvejoti tam tikrų rūšių žuvis bei kitas žvejybos įrankių charakteristikas, ir verslinių jūros gyvūnų dydžius bei taip pat žvejybos apribojimą tam tikrose zonose, tam tikru laiku bei naudojant tam tikrus įrankius ir priemones;

(11) kadangi atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas turi būti priimtos nuostatos dėl traukiamųjų priemonių tinklo akių padidinimo, kai žvejojamos tam tikros jūros gyvūnų rūšys, ir turi būti priimtos nuostatos dėl privalomo tinklų kvadratinėmis akimis naudojimo, nes ši priemonė gali turėti didelės įtakos sumažinant sugaunamų jūrų gyvūnų jauniklių skaičių;

(12) kadangi, siekiant užkirsti kelią galimybei panaudoti netgi statomuosius įrankius mažesnėmis tinklo akimis, dėl kurių didėja pagrindinių žuvies rūšių jauniklių mirtingumo koeficientas, turi būti nustatytas statomųjų įrankių tinklo akių dydis;

(13) kadangi laimikių rūšinė sudėtis ir su ja susijusi žvejyba skiriasi įvairiose geografinėse zonose; kadangi šie skirtumai pagrindžia skirtingų priemonių taikymą šiose zonose;

(14) kadangi tam tikrų rūšių žuvis, kurios bus perdirbtos į žuvies miltus arba žuvies taukus, galima žvejoti mažų akių tinklu, jeigu toks žvejybos būdas nedaro neigiamos įtakos kitoms rūšims;

(15) kadangi taikant verslinius dydžius reikia atsižvelgti į rūšis, kurios sudaro Bendrijos laivynų iškrovimų didžiąją dalį, ir tas rūšis, kurios išlieka gyvos paleistos atgal į jūrą;

(16) kadangi tam tikrų rūšių verslinis dydis turėtų atitikti tinklo akių dydžio selektyvumą, taikomą šioms rūšims;

(17) kadangi turi būti apibrėžtas būdas, kuriuo išmatuojamas jūros gyvūnų dydis;

(18) kadangi siekiant apsaugoti silkės jauniklius turi būti priimtos konkrečios nuostatos dėl bretlingių žvejybos ir laikymo laive;

(19) kadangi atsižvelgiant į tradicinę žvejybą tam tikrose zonose, turi būti priimtos konkrečios nuostatos dėl ančiuvių bei tunų žvejybos ir laikymo laivuose;

(20) kadangi siekiant užtikrinti laivų, atitinkančių konkrečias sąlygas, žvejybos veiklos kontrolę tam tikrose zonose, laivams įplaukti į tokias zonas išduodami specialūs žvejybos leidimai, kaip nurodyta 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1627/94, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos teisių [6];

(21) kadangi gaubiamaisiais tinklais žvejojant žuvų būrius, kuriuose su žuvimis gali būti ir jūrų žinduolių, kurie gali būti pagauti ir žūti; kadangi gaubiamąjį tinklą deramai naudojant, juo veiksmingai galima žvejoti tik pagrindines žuvų rūšis; kadangi jūrų žinduolius apsupti gaubiamuoju tinklu turi būti uždrausta;

(22) kadangi siekiant netrukdyti moksliniams tyrimams, dirbtiniam išteklių atkūrimui arba perkėlimui, šis reglamentas neturėtų būti taikomas veikloms, kurios būtinos atliekant šiuos procesus;

(23) kadangi apsaugai būtinos tam tikros priemonės įtrauktos į 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2930/86, nustatantį žvejybos laivų charakteristikas [7], ir į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendrajai žuvininkystės politikai taikomą kontrolės sistemą [8], taigi neturi būti atkartojamos;

(24) kadangi, jeigu apsaugai iškyla rimta grėsmė, Komisijai ir valstybėms narėms turi būti suteikti įgaliojimai imtis tinkamų laikinųjų priemonių;

(25) kadangi papildomos nacionalinės išimtinai vietinio pobūdžio priemonės gali būti palaikomos arba jos gali būti patvirtinamos, Komisijai patikrinus, ar šios priemonės suderinamos su Bendrijos teisės aktais ir atitinka bendrąją žuvininkystės politiką;

(26) kadangi, jeigu reikėtų išsamių šio reglamento taikymo taisyklių, jos turėtų būti priimtos Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 [9] 18 straipsnyje nustatyta tvarka,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šis reglamentas, nustatantis technines apsaugos priemones, taikomas, kai valstybių narių suverenitetui bei jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, esančiuose vienoje iš 2 straipsnyje nurodytų zonų, išskyrus, jei kitaip numatyta 26 ir 33 straipsniuose, žvejojami ir iškraunami žuvininkystės ištekliai.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

APIBRĖŽIMAI

2 straipsnis

1. Šiame reglamente taikomi šie jūrų vandenų apibrėžimai:

a) 1 regionas

Visi vandenys į šiaurę ir į vakarus nuo linijos, nubrėžtos per tašką, kurio koordinatės 48° šiaurės platumos, 18° vakarų ilgumos, iš ten tiesiai į šiaurę iki 60° šiaurės platumos, iš ten tiesiai į rytus iki 5° rytų ilgumos, iš ten tiesiai į šiaurę iki 60° 30′ šiaurės platumos, iš ten tiesiai į rytus iki 4° vakarų ilgumos., iš ten tiesiai į šiaurę iki 64° šiaurės platumos, iš ten tiesiai į rytus iki Norvegijos pakrantės.

b) 2 regionas

Visi vandenys į šiaurę nuo 48° šiaurės platumos, tačiau išskyrus 1 regiono ir ICES IIIb, IIIc ir IIId kvadratų vandenis.

c) 3 regionas

Visi ICES VIII ir IX parajonių vandenys.

d) 4 regionas

Visi ICES X parajonio vandenys.

e) 5 regionas

Visi rytų centrinės Atlanto dalies, apimančios 34.1.1, 34.1.2, 34.1.3 kvadratus ir CECAF regiono 34 žūklės zonos 34.2.0 parajonio vandenis.

f) 6 regionas

Visi Gajanos, Prancūzijos departamento, priekrantės vandenys, priklausantys Prancūzijos suverenitetui arba jurisdikcijai.

g) 7 regionas

Visi Martinikos ir Gvadelupos, Prancūzijos departamentų, priekrantės vandenys, priklausantys Prancūzijos suverenitetui arba jurisdikcijai.

h) 8 regionas

Visi Réunion, Prancūzijos departamento, priekrantės vandenys, priklausantys Prancūzijos suverenitetui arba jurisdikcijai.

2. Visi raidėmis "ICES" ir "CECAF" šiame reglamente pažymėti geografiniai rajonai – tai Tarptautinės jūros tyrinėjimo tarybos ir Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto apibrėžti rajonai. Jie apibūdinti atsižvelgiant į visus vėlesnius keitimus, padarytus Komisijos komunikatuose Nr. 85/C 335/02 [10] ir Nr. 85/C 347/05 [11].

3. 1 dalyje nurodyti regionai, ypač remiantis 2 dalyje pateiktais apibrėžimais, 48 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti skirstomi į geografines zonas.

4. Nepaisant 2 dalies, šiame reglamente:

- Kattegat iš šiaurės ribojamas linija, brėžiama nuo Skagen švyturio iki Tistlarna švyturio, o iš ten – iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, ir iš pietų ribojamas linija, brėžiama nuo Hasenøre Head iki Gniben Point, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Head iki Kullen,

- Skagerrak iš vakarų ribojamas linija, brėžiama nuo Hanstholm švyturio iki Lindesnes švyturio, ir iš pietų ribojamas linija, brėžiama nuo Skagen švyturio ir Tistlarna švyturio, ir iš čia – iki artimiausio Švedijos pakrantės taško,

- Šiaurės jūrai priskiriamas ICES IV parajonis, ICES IIa kvadrato gretima dalis į pietus nuo 64° šiaurės platumos, ir ICES IIIa kvadrato ta dalis, kuriai netaikomas antrojoje įtraukoje pateiktas Skagerrak apibrėžimas.

3 straipsnis

Šiame reglamente:

jūrų gyvūnai – tai visos jūrų žuvys, įskaitant anadromų ir katadromų rūšis, kai pastarosios gyvena jūroje, vėžiagyvius ir moliuskus bei jų dalis;

traukiamojo tinklo akių dydis – tai tralo maišo arba tinklui pailginti naudojamo tinklinio audeklo gabalų, turimų žvejybos laive ir pritvirtintų ar tinkamų pritvirtinti prie visų traukiamųjų tinklų, akių dydis. Jis nustatomas taikant Reglamente (EEB) Nr. 2108/84 [12] nurodytą procedūrą. Šis tinklo akių apibrėžimas negalioja tinklams kvadratinėmis akimis;

daugiagyslė tinklinė medžiaga – tai iš dvigijo arba didesnio vijų skaičiaus suvyto siūlo pagamintas tinklinis audeklas, jeigu siūlų gijas tarp mazgų galima vieną nuo kitos atskirti nepažeidžiant gijų;

tinklas kvadratinėmis akimis – tai tinklo konstrukcija, kuri sumontuota taip, kad iš dviejų rinkinių lygiagrečių linijų, kurias sudaro akių vijos, vienas rinkinys yra lygiagretus ilgajai tinklo ašiai, o kitas su ja sudaro statų kampą;

iš kvadratinėmis akimis tinklinio audeklo pagamintos tinklo sekcijos arba išėjimo lango akies dydis – tai šios sekcijos arba traukiamajame tinkle įtaisyto lango, tinklinio audeklo akies didžiausias nustatomas dydis. Akies dydis nustatomas taikant Reglamente (EEB) Nr. 2108/84 nurodytą procedūrą;

bemazgis tinklas – tai tinklas, sudarytas iš keturių pusių apytikriai vienodo kraštinių ilgio akių, kurio akių kampai suformuoti supinant dviejų gretimų akių kraštines;

statomieji dugniniai tinklai arba pinklūs tinklai – tai bet kuris statomasis įrankis, pagamintas iš vieno tinklinio audeklo gabalo, pritvirtintas ar galintis būti pritvirtintas bet kokiomis priemonėmis prie jūros dugnos;

sieniniai tinklai – tai visi statomieji tinklai iš dviejų ar daugiau tinklo gabalų, sukabintų lygiagrečiai ant vienos viršutinės tinklavirvės, pritvirtinti ar galintys būti pritvirtinti bet kokiomis priemonėmis prie jūros dugno.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TINKLAI IR JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

I SKYRIUS

NUOSTATOS DĖL TRAUKIAMŲJŲ ĮRANKIŲ

4 straipsnis

1. Kiekviename iš regionų ar geografinių zonų, nurodytų I–V prieduose ir, kai taikoma, priklausomai nuo laikotarpio, pagrindinės rūšys, kiekvienam akių dydžio diapazonui nurodytos atitinkamame priede.

2. Kiekviename regione arba geografinėje zonoje, nurodytoje I–V prieduose, draudžiama žvejybos reiso metu naudoti arba turėti laive traukiamuosius tinklus kitokiomis akimis negu nustatyta atitinkamame priede.

3. a) Kiekvienam regionui arba geografinei zonai, nurodytiems VIII–IX prieduose ir, kai taikoma, priklausomai nuo laikotarpio, žvejybos reiso metu naudoti arba turėti laive bet kokį tralą, daniškus velkamuosius tinklus arba panašius traukiamuosius tinklus draudžiama, nebent laive turimų įrankių akių dydis atitinka atitinkamuose prieduose nustatytus reikalavimus.

b) Tačiau Bendrijos laivuose, žvejojančiuose Bendrijos vandenyse ir bet kurių žvejybos reisų metu, laivuose gali būti tinklų mažesnėmis kaip 120 milimetrų akimis, neatitinkančiomis VIII ir IX prieduose nustatytų reikalavimų, jeigu:

- pateikiamas leidimas to žvejybos reiso metu žvejoti ne Bendrijos vandenyse, ir

- laivui plaukiant Bendrijos vandenimis, visi tinklai akimis, neatitinkančiomis VIII ir IX prieduose nustatytų reikalavimų, turi būti surišti ir sukrauti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalies nuostatų.

4. Laimikio, laikomo laivuose ir sužvejoto regionuose arba geografinėse zonose, nurodytose I–V, X ir XI prieduose, negalima iškrauti į krantą, jeigu laimikio sudėtis, išreikšta procentais, neatitinka atitinkamame priede nustatytų sąlygų.

5. Pagrindinių rūšių ir kitų rūšių procentinis santykis apskaičiuojamas sudedant visus laive laikomus arba perkrautus pagrindinių rūšių ir kitų rūšių kiekius, kaip nustatyta I–V prieduose.

5 straipsnis

1. I–V, X ir XI prieduose nurodytas procentinis santykis apskaičiuojamas proporcingai visų jūros gyvūnų, surūšiuotų laive arba iškrautų, gyvam svoriui.

2. Tačiau apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą procentinį santykį žvejybos laivui, iš kurio perkrauti jūros gyvūnai, privalu atsižvelgti į jų kiekį.

3. Iš laivų, kurių kapitonai neveda laivo žurnalo pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 straipsnio nuostatas, į kitus laivus negalima perkrauti ir į šiuos laivus negalima priimti iš kitų laivų perkraunamų jūros gyvūnų.

4. Straipsnio 1 dalyje nurodytą procentinį santykį galima apskaičiuoti remiantis viena arba keliomis reprezentatyviosiomis imtimis.

5. Nepaisant straipsnio 1 dalies nuostatos, laive laikomų tobinių, sugautų tinklais mažesnėmis kaip 16 mm akimis, laimikio procentinis santykis gali būti apskaičiuojamas prieš išrūšiavimą.

6. Šiame straipsnyje ekvivalentinis viso norveginio omaro svoris apskaičiuojamas norveginio omaro uodegėlės svorį dauginant iš trijų.

6 straipsnis

1. a) Bet kuriuos dugninius tralus, danišką velkamąjį tinklą arba panašų traukiamąjį tinklą turėti laive arba naudoti draudžiama, jeigu tralo maiše išskyrus audinio sujungimus ir jo kraštus suskaičiuojama daugiau kaip 100 tinklo akių. Ši nuostata galioja dugniniams tralams, daniškiems velkamiesiems tinklams arba panašiems traukiamiesiems tinklams, kurių akys ne mažesnės kaip 90 mm ir ne didesnės kaip 119 mm.

b) Straipsnio 1 dalies nuostatos negalioja sijiniams tralams.

2. Visų tipų tralų vieno maišo, kalbant stricto sensu, apskritimo, bet kurioje vietoje tinklinio audinio akių skaičius negali didėti, maišo akis skaičiuojant nuo maišo pradžios galo link. Ši nuostata galioja visų tipų traukiamiesiems tinklams 55 mm dydžio arba didesnėmis akimis.

3. Tralui pailginti naudojamo tinklinio audeklo bet kurioje vietoje paimto apskritimo akių skaičius išskyrus audeklo krašto akis privalo būti ne mažesnis kaip didžiausias akių skaičius tralo maišo stricto sensu priekio perimetre, išskyrus audeklo krašto akis. Ši nuostata galioja visiems traukiamiesiems tinklams, kurių tinklinio audeklo akys yra 55 mm arba didesnės.

7 straipsnis

1. a) Tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, kurių dydis ne mažesnis kaip 80 mm, sekcijos gali būti pritaisomos visiems traukiamiesiems tinklams.

b) Visiems dugniniams tralams, daniškiems velkamiesiems tinklams ar panašiems traukiamiesiems tinklamas, kurių akių dydis yra 100 mm arba didesnis, gali būti pritaisomos sekcijos, apibūdintos 1986 m. birželio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1866/86, nustatančiame tam tikras technines priemones žuvininkystės išteklių apsaugai Baltijos jūros, Beltų ir Zundo sąsiaurių vandenyse [13] nuostatomis.

2. Bet kuri tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis sekcija:

a) pritaisoma viršutinėje tinklo pusėje arba viršutinėje dalyje prieš visus tinklui pailginti naudojamus tinklinio audeklo gabalus arba taške tarp visų tinklui pailginti naudojamų tinklinio audeklo gabalų priekio ir tinklo maišo galo;

b) niekaip negali būti užtverta nei vidiniais, nei išoriniais įtaisais;

c) turi būti ne mažiau kaip 3 m ilgio, išskyrus tuos atvejus, kai sekcijos pritaisytos tinklams, kuriuos traukia mažesnės kaip 112 kW galios laivas, kuomet ji privalo būti bent 2 m ilgio;

d) gaminamos iš tinklinio audeklo be mazgų arba iš audeklo, pagaminto iš užsiveržiančių mazgų, ir pritaisomos taip, kad visą žvejojimo laiką akys būtų pilnai atviros;

e) gaminamos taip, kad akių skaičius sekcijos tinklinio audeklo priekinėje eilėje būtų lygus arba didesnis negu akių skaičius sekcijos tinklinio audeklo užpakalinėje eilėje.

3. Tinkle, kurio ne kūginėje dalyje pritaisoma tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis sekcija, tarp visų jos kraštų ir gretimų tinklinio audeklo šonų privalo būti ne mažiau kaip 5 nesutrauktos rombinės akys.

Tinkle, kurio kūginėje dalyje pritaisoma tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis sekcija, visa arba jos dalis, tarp seėkcijos tinklinio audeklo priešakinės eilės akių ir gretimų tinklinio audeklo kraštų privalo būti ne mažiau kaip 5 nesutrauktos rombinės akys.

4. Nepaisant 1 ir 2 straipsnio dalies a punktų, visiems dugniniams tralams, daniškiems velkamiesiems tinklams arba panašiems traukiamiesiems tinklams, kurių tinklinio audeklo akių dydis ne mažesnis kaip 70 mm ir ne didesnis kaip 79 mm, prieš maišą privalo būti pritaisyta sekcija kvadratinėmis akimis, kurių dydis yra 80 mm arba didesnis.

5. Nepaisant 1 straipsnio dalies a punkto, draudžiama laikyti laive Pandalus genties vėžiagyvius, sužvejotus bet kokiais dugniniais traukiamaisiais tinklais, kurių akių dydis yra ne mažesnis kaip 32 mm ir ne didesnis kaip 54 mm, nebent tinklui pritaisyta tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis sekcija arba išėjimo langas, kurių tinklinio audeklo akių dydis ne mažesnis kaip 70 mm arba didesnis.

6. 4 ir 5 straipsnio dalių reikalavimai taikomi tik 1 ir 2 regione.

7. Nustatant traukiamojo tinklo akių dydį, į visų iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis pagamintų sekcijų, įterptų į tinklą, akių dydį neatsižvelgiama.

8 straipsnis

1. Draudžiama turėti laive arba naudoti visus traukiamuosius tinklus, kurių tralo maišas ištisai arba iš dalies pagamintas iš audeklo, numegzto iš storesnio kaip 8 mm vienagijo siūlo.

2. Draudžiama turėti laive arba naudoti visus traukiamuosius tinklus, kurių tralo maišas ištisai arba iš dalies pagamintas iš audeklo, numegzto iš kompleksinio siūlo, jeigu kompleksiniai siūlai yra maždaug vienodo storio ir jeigu sudėtų kompleksinių siūlų storis bet kurioje akių vietoje ne didesnis kaip 12 mm.

3. 1 ir 2 dalių nuostatos pelaginiams tralams negalioja.

9 straipsnis

1. Draudžiama turėti laive arba naudoti visus traukiamuosius tinklus, kurių tralo maišas ištisai arba iš dalies pagamintas iš bet kokios rūšies tinklinio audeklo kitokiomis negu rombinės arba kvadratinės akimis.

2. 1 straipsnio dalies nuostatos negalioja visiems traukiamiesiems tinklams, kurių maišo akių dydis yra 31 mm arba mažesnis.

10 straipsnis

Dragoms 4 straipsnio nuostatos negalioja, jeigu laive laikomų ir šiais tinklais sugautų jūros gyvūnų, kitų nei dvigeldžiai moliuskai, kiekis ne didesnis kaip 5 % bendro laive laikomų jūros gyvūnų svorio.

II SKYRIUS

NUOSTATOS STATOMIESIEMS ĮRANKIAMS

11 straipsnis

1. VI ir VII prieduose nurodytuose regionuose arba geografinėse zonose ir, jei taikoma, atsižvelgiant į laikotarpį, draudžiama naudoti arba laikyti laive bet kokį dugninį žiauninį tinklą, pinklų tinklą arba sieninius tinklą, nebent:

a) tikslinių rūšių žuvys šiais tinklais sugautuose ir laivuose laikomuose laimikiuose sudaro ne mažiau kaip 70 %; ir

b) - dugninių statomų žiauninių tinklų ir pinklių tinklų akių dydis atitinka vienos iš atitinkamame priede nustatytų kategorijų,

- sieninio tinklo vienoje dalyje, kurioje akys mažiausios, jų dydis atitinka vienos iš atitinkamame priede nustatytų kategorijų.

2. Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis gali būti apskaičiuojamas sudedant visų sugautų tikslinių rūšių kiekius.

12 straipsnis

1. 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas procentinis santykis apskaičiuojamas proporcingai visų jūros gyvūnų, surūšiuotų laive arba iškrautų, gyvajam svoriui.

2. 1 straipsnio dalyje nurodytas procentinis santykis gali būti apskaičiuojamas remiantis viena arba keliomis reprezentatyviosiomis imtimis.

13 straipsnis

11 ir 12 straipsniai netaikomi lašišinių žuvų, nėgių arba miksinų laimikiams.

III SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL TINKLŲ IR JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

14 straipsnis

Išrūšiavimas atliekamas nedelsiant, laimikį iškračius iš tinklo arba tinklų.

15 straipsnis

1. Sugauti jūros gyvūnų kiekiai, didesni už leistiną procentinį santykį, nurodytą I–VII, X ir XI prieduose, į jūrą paleidžiami iki laivui sugrįžtant į uostą.

2. Visą laiką iki laivui sugrįžtant į uostą, laive laikomų tikslinių rūšių procentinis santykis, nurodytas I–VII, X ir XI prieduose, privalo būti ne mažesnis kaip pusė mažiausio tikslinių rūšių procentinio santykio, nurodyto minėtuose prieduose.

3. Per pirmas 24 valandas pasibaigus žvejybos reisui, mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis, nurodytas I–VII, X ir XI prieduose, apskaičiuojamas kasdieninio laivo žurnalo pildymo metu pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 6 straipsnio reikalavimus.

16 straipsnis

Nenaudotinos jokios priemonės, galinčios bet kurioje tinklo vietoje užkimšti akį arba kitaip sumažinti jos matmenis.

Šia nuostata nedraudžiama naudoti tam tikras priemones, kurių sąrašas ir techninis aprašymas parengiamas 48 straipsnyje nustatyta tvarka.

III DALIS

JŪROS GYVŪNŲ VERSLINIS DYDIS

17 straipsnis

Jūros gyvūnas laikomas per mažo dydžio, jeigu jo matmenys yra mažesni už XII priede atitinkamoms rūšims ir atitinkamoms geografinėms zonoms nustatytus minimalius matmenis.

18 straipsnis

1. Jūros gyvūnų dydis nustatomas remiantis XIII priede nurodytomis nuostatomis.

2. Kai jūros gyvūnų dydžiui nustatyti numatytas daugiau kaip vienas būdas, gyvūnas laikomas verslinio dydžio, jeigu naudojant vieną iš numatytų būdų, gautas jūros gyvūno dydis lygus arba didesnis už atitinkamą verslinį gyvūno dydį.

3. Visų rūšių, kurių verslinis dydis pateiktas XII priede, omarus, langustus, dvigeldžius ir pilvakojus moliuskus laikyti laive ir iškrauti galima tik neišdarinėtus.

4. a) Valgomuosius krabus laikyti laive ir iškrauti galima tik neišdarinėtus.

b) Daugiausia 5 % skaičiuojant pagal svorį, bendro valgomųjų krabų arba jų dalių laimikio, laikomo laive arba iškrauto, gali sudaryti nutrauktos žnyplės.

19 straipsnis

1. Ne verslinio dydžio jūrų gyvūnų negalima laikyti laive, perkrauti, iškrauti, gabenti, sandėliuoti, parduoti, rodyti arba siūlyti parduoti; juos nedelsiant reikia paleisti į jūrą.

2. 1 straipsnio dalis netaikoma:

a) sardinėms, ančiuviams, silkėms, stauridėms ir skumbrėms, ne daugiau kaip 10 % kiekvienos iš šių rūšių bendro laimikio, kuris laikomas laive, gyvojo svorio. Ne verslinio dydžio sardinių, ančiuvių, silkių, stauridžių ir skumbrių procentinis santykis, atlikus rūšiavimą arba iškrovus, apskaičiuojamas pagal visų laive laikytų jūros gyvūnų gyvąjį svorį. Procentinis santykis gali būti apskaičiuojamas remiantis viena arba keliomis reprezentatyviosiomis imtimis. 10 % riba negali būti viršijama perkraunant, iškraunant, gabenant, sandėliuojant, rodant arba parduodant.

b) jūros gyvūnams, kitiems negu I–V prieduose apibrėžtos tikslinės rūšys, naudojant tinklus mažesnėmis kaip 16 mm akimis arba 16–32 mm, ir sužvejotiems traukiamaisiais įrankiais, kurių tinklo akis mažesnė kaip 32 mm, jeigu minėti jūros gyvūnai nerūšiuojami, neparduodami, nerodomi arba nesiūlomi parduoti žmonėms vartoti.

3. Tačiau ne verslinio dydžio sardinės, ančiuviai, skumbrės arba stauridės, sužvejotos naudoti kaip gyvas jaukas, gali būti laikomos laive, jeigu jos laikomos gyvos.

IV DALIS

KONKREČIOS NUOSTATOS DĖL TAM TIKRŲ JŪROS GYVŪNŲ ŽVEJYBOS

20 straipsnis

Apribojimai žvejojant silkes

1. Draudžiama laive laikyti silkes, sužvejotas toliau išvardytose geografinėse zonose nurodytais laikotarpiais:

a) nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d., geografinėjė zonoje į šiaurės rytus nuo linijos, nubrėžtos tarp Kintyre kyšulio ir Corsewall Point;

b) nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d., geografinėjė zonoje, kurio koordinatės:

- vakarinė Danijos pakrantė ties 55° 30′ šiaurės platumos,

- 55° 30′ šiaurės platumos, 7° 00′ rytų ilgumos,

- 57° 00′ šiaurės platumos, 7° 00′ rytų ilgumos,

- vakarinė Danijos pakrantė ties 57° 00′ šiaurės platumos;

c) nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 15 d., zonoje, nuo 6 iki 12 mylios Jungtinės Karalystės rytinės pakrantėje, matuojant nuo bazinės linijos tarp 55° 30′ ir 55° 45′ šiaurės platumos;

d) nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 30 d., geografinėjė zonoje, kurios ribos brėžiamos linijomis, jungiančiomis šiuos taškus:

- the Butt of Lewis,

- Wrath kyšulį,

- 58° 55′ šiaurės platumos, 5° 00′ vakarų ilgumos,

- 58° 55′ šiaurės platumos, 7° 10′ vakarų ilgumos,

- 58° 20′ šiaurės platumos, 8° 20′ vakarų ilgumos,

- 57° 40′ šiaurės platumos, 8° 20′ vakarų ilgumos,

- vakarinę Šiaurės Uist pakrantę ties 57° 40′ šiaurės platumos, iš ten išilgai salos šiaurinės pakrantės iki 57° 40′ 36″ šiaurės platumos, 7° 20′ 39″ vakarų ilgumos,

- 57° 50′ 3″ šiaurės platumos, 7° 8′ 6″ vakarų ilgumos,

- šiaurės rytuose išilgai Lewis vakarinės pakrantės iki išeities taško (the Butt of Lewis);

e) nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 15 d., zonoje, nuo 6 iki 12 mylios Jungtinės Karalystės rytinės pakrantėje, matuojant nuo bazinės linijos tarp 54° 10′ ir 54° 45′ šiaurės platumos;

f) nuo rugsėjo 21 d. iki gruodžio 31 d., ICES VIIa kvadrato dalyse, apibrėžtose šiomis koordinatėmis:

i) - Man salos rytinėje pakrantėje 54° 20′ šiaurės platumos,

- 54° 20′ šiaurės platumos, 3° 40′ vakarų ilgumos,

- 53° 50′ šiaurės platumos, 3° 50′ vakarų ilgumos,

- 53° 50′ šiaurės platumos, 4° 50′ vakarų ilgumos,

- Man salos pakrantė pietvakariuose 4° 50′ vakarų ilgumos,

ir

ii) - Šiaurės Airijos rytinė pakrantė 54° 15′ šiaurės platumos,

- 54° 15′ šiaurės platumos, 5° 15′ vakarų ilgumos,

- 53° 50′ šiaurės platumos, 5° 50′ vakarų ilgumos,

- rytinė Airijos pakrantė 53° 50′ šiaurės platumos;

g) apskritus metus ICES VIIa kvadrate, geografinėje zonoje tarp vakarinių Škotijos, Anglijos ir Velso pakrančių ir linijos, išvestos 12 mylių atstumu nuo pakrantės bazinės linijos, pietuose brėžiamos iki 53° 20′ šiaurės platumos ir šiaurės vakaruose brėžiamos iki linijos, Galloway kyšulį (Škotijoje) jungiančios su Point of Ayre (Man saloje);

h) apskritus metus Logan Bay, apibrėžiamas kaip vandenys į rytus nuo linijos, brėžiamos nuo Longan kyšulio 54° 44′ šiaurės platumos ir 4° 59′ vakarų ilgumos link Laggantalluch Head, esančio 54° 41′ šiaurės platumos ir 4° 58′ vakarų ilgumos;

i) 1997 m. ir kas trečiais metais po to, nuo sausio menėsio antrojo penktadienio, per 16 iš eilės dienų, zonoje, apibrėžtoje šiomis koordinatėmis:

- Airijos pietryčių pakrantė 52° 00′ šiaurės platumos,

- 52° 00′ šiaurės platumos ir 6° 00′ vakarų ilgumos,

- 52° 30′ šiaurės platumos ir 6° 00′ vakarų ilgumos,

- Airijos pietryčių pakrantė 52° 30′ šiaurės platumos;

j) 1997 m. ir kas trečiais metais po to, nuo lapkričio mėnesio pirmojo penktadienio, per 16 iš eilės dienų, zonoje, apibrėžtoje šiomis koordinatėmis:

- Airijos pietinė pakrantė 9° 00′ vakarų ilgumos,

- 51° 15′ šiaurės platumos ir 9° 00′ vakarų ilgumos,

- 51° 15′ šiaurės platumos ir 11° 00′ vakarų ilgumos,

- 52° 30′ šiaurės platumos ir 11° 00′ vakarų ilgumos,

- Airijos vakarinė pakrantė 52° 30′ šiaurės platumos;

k) 1998 m. ir kas trečiais metais po to, nuo lapkričio mėnesio pirmojo penktadienio, per 16 iš eilės dienų, zonoje, apibrėžtoje šiomis koordinatėmis:

- Airijos pietinė pakrantė 9° 00′ vakarų ilgumos,

- 51° 15′ šiaurės platumos ir 9° 00′ vakarų ilgumos,

- 51° 15′ šiaurės platumos ir 7° 30′ vakarų ilgumos,

- Airijos pietinė pakrantė 52° 00′ šiaurės platumos.

2. Laive gali būti laikomi silkių, sugautų bet kuriame iš nurodytų rajonų, kiekiai, jeigu jie neviršija 5 % bendro laive laikomų jūros gyvūnų, sugautų atskirai kiekvienoje zonoje per vieną iš nurodytų laikotarpių, gyvojo svorio.

3. Nepaisant 1 dalies f punkto ii papunkčio ir h punkto, laivuose, kurių ilgis neviršija 12,2 m, stovinčiuose Airijos ir Šiaurės Airijos rytinės pakrantės tarp 53° 00′ ir 55° 00′ šiaurės platumos uostuose, gali būti laikomos silkės, sugautos 1 dalies f punkto ii papunktčiu ir h punktu nustatytose zonose. Leidžiama žvejoti tik dreifuojančiais tinklais 54 mm arba didesnėmis akimis.

21 straipsnis

Apribojimai žvejojant bretlingius, kad būtų apsaugotos silkės

1. Draudžiama laive laikyti bretlingius, sužvejotus toliau nurodytose geografinėse zonose per nurodytus laikotarpius:

a) nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., ICES statistiniame rajone 39E8. Šiame reglamente ICES rajonas – tai rajonas, ribojamas linija, brėžiama iš Jungtinės Karalystės rytinės pakrantės taško 55° 00′ šiaurės platumos tiesiai į rytus iki taško 1° 00′ vakarų ilgumos, iš ten tiesiai į šiaurę iki taško 55° 30′ šiaurės platumos ir iš ten tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės;

b) nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., Moray įlankos vidaus vandenyse į vakarus nuo 3° 30′ vakarų ilgumos ir Forth įlankos vidaus vandenyse į vakarus nuo 3° 00′ vakarų ilgumos;

c) nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d. geografinėjė zonoje, apibrėžtoje šiomis koordinatėmis:

- Danijos vakarinė pakrantė 55° 30′ šiaurės platumos,

- 55° 30′ šiaurės platumos, 7° 00′ rytų ilgumos,

- 57° 00′ šiaurės platumos, 7° 00′ rytų ilgumos,

- Danijos vakarinė pakrantė 57° 00′ šiaurės platumos.

2. Tačiau laive gali būti laikomi bretlingių, sužvejotų bet kurioje nurodytų zonų, kiekiai, jeigu jie neviršija 5 % bendro laive laikomų jūros gyvūnų, sužvejotų atskirai kiekvienoje zonoje per vieną iš nurodytų laikotarpių, gyvojo svorio.

22 straipsnis

Apribojimai žvejojant skumbres

1. Draudžiama laive laikyti skumbres, sužvejotas geografinėse zonose, apibrėžtose šiomis koordinatėmis:

- Jungtinės Karalystės pietinės pakrantės taškas 2° 00′ vakarų ilgumos,

- 49° 30′ šiaurės platumos ir 2° 00′ vakarų ilgumos,

- 49° 30′ šiaurės platumos ir 7° 00′ vakarų ilgumos,

- 52° 00′ šiaurės platumos ir 7° 00′ vakarų ilgumos,

- Jungtinės Karalystės vakarinės pakrantės taškas 52° 00′ šiaurės platumos,

išskyrus tuos atvejus, kai skumbrių svoris neviršija 15 % gyvojo svorio, skaičiuojant nuo skumbrių ir kitų jūros gyvūnų, laikomų laive ir sugautų šioje zonoje, bendro svorio.

2. 1 straipsnio dalis netaikoma:

a) laivams, žvejojantiems tik žiauniniais tinklais ir (arba) rankinėmis ūdomis;

b) laivams, žvejojantiems dugniniais tralais, daniškais velkamaisiais tinklais ar kitais panašiais traukiamaisiais tinklais, jeigu šiuose laivuose laikomų jūros gyvūnų mažiausiai 75 % gyvojo svorio, apskaičiuojamo kaip procentinis santykis nuo bendro visų jūros gyvūnų, laikomų laive, gyvojo svorio, sudaro ne ančiuviai, silkės, stauridės, skumbrės, pelaginiai galvakojai ir sardinės;

c) laivams, neturintiems įrankių skumbrėms žvejoti, ir laivams, į kuriuos skumbrės perkraunamos.

3. Visos skumbrės laive laikomos sužvejotomis 1 straipsnio dalyje nurodytoje zonoje, išskyrus tas skumbres, kurios, kituose papunkčiuose nustatyta tvarka, buvo deklaruotos kaip turėtos laive, prieš jam įplaukiant į šią zoną.

Laivo, kuriame laikomos skumbrės, ir kuris ketina įplaukti į šią zoną bei jame žvejoti, kapitonas valstybės narės, kurios zonoje jis ketina žvejoti, kontrolės institucijai ne anksčiau kaip 36 valandos ir ne vėliau kaip 24 valandos iki laivui įplaukiant į šią zoną praneša apie apskaičiuotą savo atplaukimo laiką ir vietą.

Įplaukdamas į zoną, kapitonas kompetetingai kontrolės institucijai praneša apie laive turimus skumbrių kiekius, kurie įrašyti laivo žurnale. Gali būti reikalaujama, kad laivo kapitonas kompetetingos kontrolės institucijos nustatytu laiku ir jos nurodytoje vietoje savo sugavimus ir laivo žurnalą pateiktų patikrinti. Laikas patikrinimui atlikti negali būti skiriamas vėliau kaip po šešių valandų nuo to momento, kada kompetetinga kontrolės institucija gauna pranešimą apie laive laikomų skumbrių kiekį, o vieta privalo būti kiek įmanoma arčiau to taško, ties kuriuo laivas įplaukia į zoną.

Laivo, ketinančio įplaukti į zoną, kad į jį būtų perkrautos skumbrės, kapitonas valstybės narės, kurios zonoje skumbrės perkraunamos, kompetetingai kontrolės institucijai ne anksčiau kaip 36 valandos ir ne vėliau kaip 24 valandos iki perkrovimo pradžios praneša apie numatomą operacijos laiką ir vietą. Užbaigus perkrovimą kapitonas kompetetingai kontrolės institucijai nedelsdamas praneša apie į jo laivą perkrautų skumbrių kiekį.

Kompetetingos kontrolės institucijos:

- Prancūzijoje:

Mimer, teleksas: Paris 25 08 23,

- Airijoje:

Department of Marine, teleksas: Dublin 91798 MRNE,

- Jungtinėje Karalystėje:

Ministry of Agriculture, Fisheries and Food, teleksas: London 21274.

23 straipsnis

Apribojimai žvejojant ančiuvius

1. Laive laikyti pelaginiais tralais ICES VIIIc kvadrate sužvejotus ančiuvius arba pelaginiais tralais ančiuvius šiame rajone žvejoti draudžiama.

2. Pelaginius tralus ir gaubiamuosius tinklus 1 straipsnio dalyje nurodytame rajone vienu metu turėti laive draudžiama.

24 straipsnis

Apribojimai žvejojant tunus

1. Laikyti laive dryžuotuosius, didžiaakius arba geltonuodegius tunus, gaubiamaisiais tinklais sužvejotus Portugalijos suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, esančiuose ICES X parajonyje į šiaurę nuo 36° 30′ šiaurės platumos arba CECAF rajonuose į šiaurę nuo 31° šiaurės platumos ir į rytus nuo 17° 30′ vakarų ilgumos arba žvejoti minėtų rūšių žuvis nurodytuose rajonuose nurodytomis priemonėmis draudžiama.

2. Laikyti laive tunus, dreifuojančiais tinklais sužvejotus Ispanijos arba Portugalijos suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, esančiuose ICES VIII, IX arba X parajoniuose arba CECAF rajonuose aplink Kanarų salas ir Maderą arba žvejoti minėtų rūšių žuvis nurodytuose rajonuose nurodytomis priemonėmis draudžiama.

25 straipsnis

Apribojimai gaudant krevetes, kad būtų apsaugotos plekšniažuvės

1. Draudžiama laikyti laive paprastąsias ir Aesop krevetes, sugautas dugniniais velkamaisiais tinklais, kurių akių dydis 16–31 mm, jeigu laive nesumontuotas veikiantis įtaisas, skirtas iš karto po sugavimo plekšniažuves atskirti nuo paprastųjų ir Aesop krevečių.

2. Paprastosios ir Aesop krevetės gaudomos selektyviniais tralais arba tinklais, kuriuose pritaisyti rūšiuojamieji tinkleliai. Išsamios šios straipsnio dalies įgyvendinimo taisyklės sudaromos 48 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Laive, neatitinkančiame 1 ir 2 straipsnio dalyse nurodytų nuostatų, gali būti laikomos paprastosios arba Aesop krevetės, jeigu jų kiekis neviršija 5 % laive laikomų jūros gyvūnų bendro gyvojo svorio.

26 straipsnis

Apribojimai žvejojant lašišas ir šlakius

1. Lašišų ir šlakių negalima laikyti laive arba perkrauti, iškrauti, gabenti, sandėliuoti, parduoti, rodyti arba siūlyti parduoti, kadangi šias žuvis privalu nedelsiant paleisti atgal į jūrą, jeigu jos buvo sužvejotos:

- vandenyse, esančiuose už šešių mylių juostos, matuojant nuo valstybių narių bazinės linijos 1, 2, 3 ir 4 regionuose,

- nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies, 1, 2, 3 ir 4 regionuose, kurie yra ne valstybių narių suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, išskyrus Grenlandijos ir Farerų salų suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančius vandenis,

- žvejojant visais traukiamaisiais tinklais.

2. 1 straipsnio dalis netaikoma lašišoms ir šlakiams, sužvejotiems Skagerrak ir Kattegat.

27 straipsnis

Apribojimai žvejojant norvegines menkenes, kad būtų apsaugotos kitos pailgosios žuvys

1. Draudžiama laikyti laive norveginę menkenę, sužvejotą bet kokiu traukiamuoju įrankiu zonose, kurių ribos nustatomos linija sujungiant šiuos taškus:

- iš Jungtinės Karalystės rytinėje pakrantėje 56° šiaurės platumos iki 2° rytų ilgumos esančio taško,

- į šiaurę iki 58° šiaurės platumos, į vakarus iki 0° 30′ vakarų ilgumos, į šiaurę iki 59° 15′ šiaurės platumos, į rytus iki 1° rytų ilgumos, į šiaurę iki 60° šiaurės platumos, į vakarus iki 0° 00′ vakarų ilgumos,

- iš ten į šiaurę iki 60° 30′ šiaurės platumos, į vakarus iki Šetlendų salų pakrantės, tada į vakarus nuo 60° šiaurės platumos vakarinėje Šetlendų pakrantėje iki 3° vakarų ilgumos, į pietus iki 58° 30′ šiaurės platumos,

- ir galiausiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės.

2. Laive gali būti laikomi norveginės menkenės, sužvejotos 1 straipsnio dalyje nurodytoje zonoje ir nurodytais įrankiais, kiekiai, jeigu jie neviršija 5 % laive laikomų jūros gyvūnų, sugautų minėtoje zonoje minėtais įrankiais, bendro svorio.

28 straipsnis

Apribojimai žvejojant jūrų lydeką

1. Draudžama žvejoti visais tralais, daniškais velkamaisiais tinklais arba panašiais traukiamaisiais tinklais toliau nurodytose geografinėse zonose ir nurodytais laikotarpiais:

a) nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d., geografinėje zonoje, kurios ribos nustatytos sujungus šias koordinates:

- Ispanijos šiaurinėje pakrantėje kyšulys, vadinamas Cabo Prior (43° 34′ šiaurės platumos, 8° 19′ vakarų ilgumos),

- 43° 50′ šiaurės platumos, 8° 19′ vakarų ilgumos,

- 43° 25′ šiaurės platumos, 9° 12′ vakarų ilgumos,

- Ispanijos vakarinėje pakrantėje kyšulys, vadinamas Cabo Villano (43° 10′ šiaurės platumos, 9° 12′ vakarų ilgumos);

b) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., geografinėje zonoje, kurios ribos nustatytos sujungus šias koordinates:

- Ispanijos vakarinėje pakrantėje kyšulys, vadinamas Cabo Corrubedo (42° 35′ šiaurės platumos, 9° 05′ vakarų ilgumos),

- 42° 35′ šiaurės platumos, 9° 25′ vakarų ilgumos,

- 43° 00′ šiaurės platumos, 9° 30′ vakarų ilgumos,

- Ispanijos vakarinėje pakrantėje kyšulys 43° 00′ šiaurės platumos;

c) nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų paskutinės vasario mėnesio dienos, geografinėje zonoje, kurios ribos nustatytos sujungus šias koordinates:

- Portugalijos vakarinėje pakrantėje taškas 37° 50′ šiaurės platumos,

- 37° 50′ šiaurės platumos, 9° 08′ vakarų ilgumos,

- 37° 00′ šiaurės platumos, 9° 07′ vakarų ilgumos,

- Portugalijos vakarinėje pakrantėje taškas 37° 00′ šiaurės platumos.

2. Draudžiama 1 straipsnio dalyje nurodytose zonose ir nurodytais laikotarpiais turėti laive bet kokius tralus, daniškus velkamuosius tinklus arba panašius traukiamuosius tinklus, nebent šios priemonės surištos ir sudėtos laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

29 straipsnis

Apribojimai žvejojant jūrinę plekšnę

1. Laivams, kurių bendras ilgis viršija 8 m, dugninius tralus, daniškus velkamuosius tinklus arba panašius traukiamuosius įrankius draudžiama naudoti šiose geografinėse zonose:

a) 12 mylių zonoje prie Prancūzijos pakrantės, į šiaurę nuo 51° 00′ šiaurės platumos, prie Belgijos ir Olandijos pakrančių iki 53° 00′ šiaurės platumos, matuojant nuo bazinių linijų;

b) zonoje, nustatytoje jungiant šias koordinates:

- Danijos vakarinėje pakrantėje taškas 57° 00′ šiaurės platumos,

- 57° 00′ šiaurės platumos, 7° 15′ rytų ilgumos,

- 55° 00′ šiaurės platumos, 7° 15′ rytų ilgumos,

- 55° 00′ šiaurės platumos, 7° 00′ rytų ilgumos,

- 54° 30′ šiaurės platumos, 7° 00′ rytų ilgumos,

- 54° 30′ šiaurės platumos, 7° 30′ rytų ilgumos,

- 54° 00′ šiaurės platumos, 7° 30′ rytų ilgumos,

- 54° 00′ šiaurės platumos, 6° 00′ rytų ilgumos,

- 53° 50′ šiaurės platumos, 6° 00′ rytų ilgumos,

- 53° 50′ šiaurės platumos, 5° 00′ rytų ilgumos,

- 53° 30′ šiaurės platumos, 5° 00′ rytų ilgumos,

- 53° 30′ šiaurės platumos, 4° 15′ rytų ilgumos,

- 53° 00′ šiaurės platumos, 4° 15′ rytų ilgumos,

- Olandijos pakrantėje taškas 53° 00′ šiaurės platumos;

c) 12 mylių zonoje Danijos vakarinėje pakrantėje nuo 57° 00′ šiaurės platumos iki Hirtshals švyturio šiaurėje, matuojant nuo bazinių linijų.

2. a) Tačiau laivams, kuriems pagal Reglamento (EB) Nr. 1627/94 7 straipsnio 3 dalies nuostatas išduotas specialus žvejybos leidimas, 1 straipsnio dalyje nurodytuose rajonuose leidžiama žvejoti sijiniais tralais. Draudžiama naudoti bet kokius sijiniais tralus, kurių sijos ilgis didesnis kaip 9 m, arba visus sijinius tralus, su sijomis, kurių jungtinis ilgis, gautas sudėjus atskirų sijų ilgius, didesnis kaip 9 m, arba jeigu sijos ilgį galima padidinti daugiau kaip 9 m, išskyrus tuos tinklus, kurių akies dydis ne mažesnis kaip 16 mm ir ne didesnis kaip 31 mm. Tralo sijos ilgis matuotinas tarp kraštutinių tralo taškų, įskaitant visus tralo priedus.

b) Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1627/94 1 straipsnio 2 dalies, specialūs leidimai, nurodyti a punkte, gali būti išduoti laivams, kurių laivo bendras ilgis viršija 8 m.

c) Laivai, kuriems išduoti a ir b punktuose nurodyti specialūs žvejybos leidimai, atitinka šiuos kriterijus:

- laivai turi būti įrašyti į kiekvienos valstybės narės Komisijai teiktinus sąrašus su bendrąja laivų variklių galia kiekviename sąraše, ne didesne už bendrą variklių galią, kuri kiekvienai valstybei narei tenka 1998 m. sausio 1 d.,

- laivo variklio galia yra ne didesnė kaip 221 kilovatas (kW) bet kokiu metu, o sumažintos galios variklių atveju, ne didesnė kaip 300 kW iki sumažinimo.

d) Bet kurį į sąrašą įrašytą laivą galima pakeisti kitu laivu arba laivais, jeigu:

- po šio pakeitimo nepadidėja c punkto pirmoje įtraukoje nurodyta kiekvienai valstybei narei tenkanti bendroji variklių galia,

- pakeičiamojo laivo variklio galia ne didesnė kaip 221 kW bet kokiu metu,

- pakeičiamojo laivo variklio galia nesumažinta, ir

- pakeičiamojo laivo bendras ilgis neviršija 24 m.

e) Į valstybės narės sąrašą įrašyto laivo variklis gali būti pakeistas, jeigu:

- pakeitus variklį, laivo variklio galia neviršija 221 kW bet kokiu metu,

- pakeičiamo variklio galia nesumažinta, ir

- pakeičiamo variklio galia nėra tokia, kad po šio pakeitimo padidėtų c punkto pirmoje įtraukoje nurodyta tos valstybės narės bendroji variklių galia.

f) Žvejybinos laivams, neatitinkantiems šioje dalyje išdėstytų kriterijų, išduoti specialūs žvejybos leidimai panaikinami.

3. Nepaisant 2 dalies a punkto nuostatų, laivams, turintiems specialius žvejybos leidimus ir kurių pagrindinė veikla yra gaudyti paprastąsias krevetes, leidžiama naudoti sijinius tralus, kurių sijos jungtinis ilgis, gaunamas sudėjus kiekvienos sijos ilgį, yra didesnis kaip 9 m, kai naudojami tinklai ne mažesnėmis kaip 80 mm ir ne didesnėmis kaip 99 mm akimis, jeigu šiam laivui išduotas papildomas specialus žvejybos leidimas. Šis papildomas žvejybos leidimas peržiūrimas kiekvienais metais.

Laivą arba laivus, turinčius aukščiau nurodytą specialų žvejybos leidimą, galima pakeisti kitu laivu jeigu:

- pakeičiamo laivo talpa ne didesnė kaip 70 GRT ir laivo bendras ilgis neviršija 20 m, arba

- pakeičiamo laivo galia ne didesnė kaip 180 kW ir jo bendras ilgis neviršija 20 m.

Žvejybos laivams, nebeatitinkantiems šioje straipsnio dalyje išdėstytų kriterijų, išduotas papildomas specialus žvejybos leidimas visam laikui panaikinamas.

4. a) Nukrypstant nuo 1 straipsnio dalies:

- laivams, kurių variklio galia bet kokiu metu ne didesnė kaip 221 kW, o sumažintos galios variklių atveju, ne didesnė kaip 300 kW iki galios sumažinimo, leidžiama žvejoti toje straipsnio dalyje nurodytose zonose naudojant dugninį tralą su kėtoklėmis,

- suporintiems laivams, kurių bendra variklių galia ne didesnė kaip 221 kW bet kokiu metu, o sumažintos galios variklių atveju, ne didesnė kaip 300 kW iki galios sumažinimo, leidžiama žvejoti toje straipsnio dalyje nurodytose zonose naudojant porinius dugninius tralus.

b) Tačiau laivams su didesne kaip 221 kW variklio galia leidžiama naudoti dugninius tralus su kėtoklėmis ar suporintiems laivams su didesne kaip 221 kW variklių galia leidžiama naudoti porinius tralus, jeigu:

i) - laive laikomas tobių ir (arba) bretlingių laimikis, sužvejotas nurodytose zonose, sudaro ne mažiau kaip 90 % bendro laive laikomų jūros gyvūnų, sužvejotų šiose zonose, gyvojo svorio, ir

- laive laikomas jūros plekšnių ir (arba) jūros liežuvių kiekis, sugautas nurodytose zonose, sudaro ne daugiau kaip 2 % bendro laive laikomų jūros gyvūnų, sužvejotų šiose zonose, gyvojo svorio,

arba

ii) - naudojamų tinklų akių dydis ne mažesnis kaip 100 mm, ir

- laive laikomas jūrinių plekšnių ir (arba) jūros liežuvių kiekis, sužvejotas nurodytose zonose, sudaro ne daugiau kaip 5 % bendro laive laikomų jūros gyvūnų, sužvejotų šiose zonose, gyvojo svorio;

arba

iii) - naudojamų tinklų akių dydis ne mažesnis kaip 80 mm, ir

- šiuos tinklus draudžiama naudoti Prancūzijos pakrantėje 12 mylių zonoje į šiaurę nuo 51° 00′ šiaurės platumos, ir

- laive laikomas jūrinės plekšnės ir (arba) jūros liežuvių kiekis, sugautas nurodytose zonose, sudaro ne daugiau kaip 5 % bendro laive laikomų jūros gyvūnų, sužvejotų šiose zonose, gyvojo svorio.

5. Zonose, kuriose negalima naudoti sijinių tralų, tralų su kėtoklėmis arba dugninių porinių tralų, draudžiama laive turėti šiuos tinklus, nebent jie surišti ir sudėti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

6. Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės nustatomos 48 straipsnyje nustatyta tvarka.

V DALIS

TAM TIKRŲ ŽVEJYBOS BŪDŲ IR SU JA SUSIJUSIŲ VEIKLŲ APRIBOJIMAI

30 straipsnis

Apribojimai naudojant dugninius traukiamuosius tinklus

1. Draudžiama laivuose laikyti arba naudoti visus sijinius tralus, kurių sijos ilgis didesnis kaip 24 m, arba sijinius tralus, kurių sijos jungtinis ilgis, gautas sudėjus atskirų sijų ilgius, didesnis kaip 24 m, arba jeigu sijos ilgį galima padidinti daugiau kaip 24 m. Sijinio tralo sijos ilgis matuojamas tarp kraštinių sijos taškų, įskaitant visus priedus.

2. Laivams draudžiama naudoti visus sijinius tralus, kurių akių dydis yra nuo 32 mm iki 99 mm, šiose geografinėse zonose:

a) Šiaurės jūroje į šiaurę nuo šiuos taškus jungiančios linijos:

- iš Jungtinės Karalystės rytinėje pakrantėje 53° šiaurės platumos esančio taško,

- iš ten į rytus iki 55° šiaurės platumos, 5° rytų ilgumos,

- iš ten į šiaurę iki 56° šiaurės platumos,

- ir galiausiai į rytus iki Danijos vakarinės pakrantės taško, esančio 56° šiaurės platumos;

b) ICES Vb kvadrate, į šiaurę nuo 56° šiaurės platumos esančiame ICES VI parajonyje ir į šiaurę nuo 56° šiaurės platumos esančiame ICES XII parajonyje.

Laivuose draudžiama laikyti a ir b punktuose nurodytus sijinius tralus, kurių akių dydis yra nuo 32 mm iki 99 mm, nebent jie surišti ir sudėti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

3. 2 dalies a punkte nustatytoje geografinėje zonoje laivams draudžiama naudoti visus dugninius tralus su kėtoklėmis, dugninius porinio tralavimo tinklus arba daniškus velkamuosius tinklus, kurių akių dydis yra nuo 80 mm iki 99 mm. Šioje zonoje laive draudžiama laikyti visus dugninius tralus su kėtoklėmis, dugninius porinio tralavimo tinklus arba daniškus velkamuosius tinklus, kurių akių dydis yra nuo 80 mm iki 99 mm, nebent šie tinklai surišti ir sudėti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

31 straipsnis

Netradiciniai žvejybos būdai

1. Jūros gyvūnus gaudyti naudojant sprogmenis, nuodingas arba paralyžiuojančias medžiagas arba elektros srovę draudžiama.

2. Parduoti, rodyti arba siūlyti parduoti jūros gyvūnus, sugautus naudojant visų rūšių mechanines svaidomąsias žvejybos priemones, draudžiama.

32 straipsnis

Apribojimai naudojant automatinę rūšiavimo įrangą

1. Žvejybos laive laikyti arba naudoti įrangą, tinkamą automatiškai rūšiuoti silkes, skumbres arba staurides pagal dydį arba lytį, draudžiama.

2. Tačiau žvejybiniame laive laikyti arba naudoti tokią įrangą leidžiama, jeigu:

a) laive vienu metu nelaikomi ir nenaudojami arba velkamieji tinklai, kurių akių dydis mažesnis kaip 70 mm, arba vienas ar daugiau gaubiamųjų tinklų ar panašūs žvejybos įrankiai;

arba

b) i) visas teisėtai laive laikyti leidžiamas laimikis saugomas sušaldytas, išrūšiuota žuvis, užbaigus rūšiuoti, nedelsiant sušaldoma ir neišrūšiuota žuvis, išskyrus 19 straipsnyje numatytus atvejus, grąžinama į jūrą;

ir

ii) įranga laive sumontuota ir išdėstyta taip, kad būtų užtikrintas staigus jūros gyvūnų sušaldymas ir nebūtų leidžiama jūros gyvūnams patekti atgal į jūrą.

3. Visuose laivuose, turinčiuose leidimą žvejoti Baltijos jūroje, Beltų ar Zundo sąsiauriuose ir plaukiojančiuose Kattegat sąsiauryje, gali būti automatinė rūšiavimo įranga, jeigu išduotas specialus žvejybos leidimas ją naudoti.

Specialiu žvejybos leidimu nustatomos rūšys, zonos, laikotarpiai ir visos kitos privalomos sąlygos, taikomos laive naudojant ir laikant įrangą žuvims rūšiuoti.

33 straipsnis

Apribojimai naudojant gaubiamuosius tinklus

1. Gaubiamaisiais tinklais apsupti jūros žinduolių būrius arba jų grupes draudžiama.

2. 1 straipsnio dalis, nepaisant 1 straipsnio, taikoma visuose vandenyse visiems laivams, plaukiojantiems su valstybės narės vėliava arba įregistruotiems valstybėje narėje.

34 straipsnis

Žvejybos apribojimai 12 mylių zonoje aplink Jungtinę Karalystę ir Airiją

1. 12 mylių zonoje prie Jungtinės Karalystės ir Airijos pakrančių, skaičiuojant nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys, esančiose zonose laivams draudžiama naudoti bet kokius sijinius tralus.

2. 1 straipsnio dalyje nurodytose zonose sijiniais tralais žvejoti leidžiama šių kategorijų laivams:

a) laivams, pradėtiems eksploatuoti iki 1987 m. sausio 1 d., kurių variklio galia ne didesnė kaip 221 kW, ir, sumažintos galios variklių atveju, ne didesnė kaip 300 kW, iki galios sumažinimo;

b) laivams su nesumažintos galios varikliais, pradėtiems eksploatuoti po 1986 m. gruodžio 31 d., kurių variklio galia ne didesnė kaip 221 kW ir kurių bendras ilgis neviršija 24 m;

c) laivams, kurių variklis po 1986 m. gruodžio 31 d. buvo pakeistas nesumažintos galios varikliu, kurio galia ne didesnė kaip 221 kW.

3. Nepaisant 2 straipsnio dalies, draudžiama naudoti bet kokius sijinius tralus, kurių sijos ilgis didesnis kaip 9 m, arba visus sijinius tralus, kurių sijos jungtinis ilgis, gautas sudėjus atskirų sijų ilgius, didesnis kaip 9 m, arba jeigu sijos ilgį galima padidinti daugiau kaip 9 m, išskyrus tuos atvejus, kai naudojami tinklai, kurių akių dydis yra nuo 16 mm iki 31 mm. sSijos ilgis matuojamas tarp tolimiausių sijos taškų, įskaitant visus priedus.

4. Žvejybos laivams, neatitinkantiems 2 ir 3 straipsnio dalyse nustatytų kriterijų, užsiimti žvejybine veikla, nurodyta šiose straipsnio dalyse, draudžiama.

5. Laivuose, kuriems neleidžiama naudoti sijinių tralų, šiame straipsnyje nurodytose zonose draudžiama turėti sijinius tralus, nebent šie tinklai yra surišti ir sudėti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

6. Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės priimamos 48 straipsnyje nustatyta tvarka.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL SKAGERRAK IR KATTEGAT SĄSIAURIŲ

35 straipsnis

Nepaisant 19 straipsnio 1 dalies, Skagerrak arba Kattegat sąsiauriuose sugautus ne verslinio dydžio jūros gyvūnus galima laikyti laive arba perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti, rodyti ar siūlyti parduoti, jeigu šie jūros gyvūnai sudaro ne daugiau kaip 10 % bendro laive laikomo laimikio gyvojo svorio.

36 straipsnis

Lašišų arba šlakių, kai šios žuvys sužvejojamos bet kurioje Skagerrak ir Kattegat sąsiaurių dalyje, esančioje už keturių mylių zonos, nuo valstybių narių bazinių linijų, negalima laikyti arba perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti, rodyti ar siūlyti parduoti, kadangi jos turi būti nedelsiant paleistos atgal į jūrą.

37 straipsnis

1. Nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 15 d. 3 mylių zonoje, matuojant nuo Skagerrak ir Kattegat sąsiaurių bazinių linijų, esančiuose vandenyse naudoti tralus, kurių akių dydis mažesnis kaip 32 mm, draudžiama.

2. Tačiau 1 straipsnio dalyje nurodytuose vandenyse ir nustatytais laikotarpiais traluojant:

- paprastąją šiaurinę krevetę (Pandalus borealis) galima naudoti tinklus, kurių minimalus akių dydis 30 mm,

- gyvavedes vėgėles (Zaorces viviparus), grundalus (Gobiidae) arba paprastuosius kūjagalvius (Cottus ssp.), naudojamas masalui, galima naudoti tinklus, neatsižvelgiant į jų akių dydį.

38 straipsnis

Draudžiama laikyti laive bet kokį silkių, skumbrių arba bretlingių, sužvejotų naudojant tralus arba gaubiamuosius tinklus, kiekį nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio vidurnakčio Skagerrak sąsiauryje bei Kattegat sąsiauryje nuo penktadienio vidurnakčio iki sekmadienio vidurnakčio.

39 straipsnis

Kattegat sąsiauryje naudoti bet kokius sijinius tralus draudžiama.

40 straipsnis

Jeigu tralų arba sijinių tralų šio reglamento 37, 38 ir 39 straipsniuose nurodytose zonose ir nustatytais laikotarpiais naudoti negalima, laikyti laive šiuos tinklus draudžiama, nebent šie tinklai yra surišti ir sudėti laikantis Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

41 straipsnis

Nepaisant 31 straipsnio, elektros srovę arba harpūnines patrankas naudoti galima Skagerrak ir Kattegat sąsiauriuose žvejojant tunus ir milžinryklius (Cetorhinus maximus).

VII DALIS

TECHNINĖS NUOSTATOS

42 straipsnis

Apdorojimo operacijos

1. Žvejybos laivuose draudžiama atlikti fizinį ar cheminį žuvies apdorojimą, susijusį su žuvies miltų, žuvies taukų ar panašių produktų gamyba, arba šiuo tikslu perkrauti žuveis laimikį. Šis draudimas negalioja apdorojant arba perkraunant subproduktus.

2. 1 straipsnio dalis nustatyti reikalavimai netaikoma žvejybiniame laive gaminant surimi ir žuvieną.

43 straipsnis

Moksliniai tyrimai

1. Šis reglamentas netaikomas, kai žvejojama atliekant mokslinius tyrinėjimus, kuriems išduotas atinkamos valstybės narės arba valstybių narių leidimas arba įgaliojimas, ir kai apie juos Komisijai bei valstybei narei arba valstybėms narėms, kurių vandenyse tyrinėjimai atliekami, iš anksto pranešama.

2. Jūros gyvūnai, sužvejoti siekiant 1 straipsnio dalyje nurodytų tikslų, gali būti parduoti, sandėliuojami, rodomi arba siūlomi parduoti, jeigu:

- jūros gyvūnai atitinka šio reglamento XII priede nustatytus standartus ir prekybos standartus, priimtus laikantis 1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3759/92 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo [14] 2 straipsnio, arba

- jūros gyvūnai parduodami tiesiogiai kitais tikslais nei žmonėms vartoti.

44 straipsnis

Dirbtinis išteklių atkūrimas ir perkėlimas

1. Šis reglamentas netaikomas, kai žvejojama siekiant jūros gyvūnų išteklius dirbtinai atkurti arba perkelti ir kai šiai veiklai vykdyti išduotas atitinkamos valstybės narės arba valstybių narių leidimas arba įgaliojimas. Jeigu išteklių dirbtinis atkūrimas arba perkėlimas atliekamas kitos valstybės narės arba valstybių narių vandenyse, Komisijai ir visoms atitinkamoms valstybėms narėms pranešama iš anksto.

2. Jūros organizmai, sužvejoti siekiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų ir vėliau gyvi paleisti atgal į jūrą, gali būti parduoti, sandėliuojami, rodomi arba siūlomi parduoti, jeigu atitinka prekybos standartus, priimtus laikantis Reglamento (EEB) Nr. 3759/92 2 straipsnio.

VIII DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45 straipsnis

1. Jeigu dėl jūros gyvūnų išteklių apsaugos reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, Komisija, papildydama arba nukrypdama nuo šio reglamento, 48 straipsnyje nustatyta tvarka gali priimti visas reikalingas priemones.

2. Jeigu tam tikrų rūšių arba žvejybos plotų apsaugai iškyla didelė grėsmė ir jeigu delsiant bus padaryta žala, kurią būtų sunku atitaisyti, valstybė narė, jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse, gali imtis atitinkamų nediskriminacinių apsaugos priemonių.

3. Pranešimas apie 2 straipsnio dalyje nurodytas priemones kartu su paaiškinamuoju dokumentu Komisijai ir kitoms valstybėms narėms perduodamas iškart šias priemonės priėmus.

Komisija, gavusi nurodytą pranešimą, per 10 darbo dienų šias priemones patvirtina arba reikalauja jas atšaukti, arba pakeisti. Apie Komisijos sprendimą nedelsiant pranešama valstybėms narėms.

Valstybės narės, gavusios Komisijos sprendimą, per 10 darbo dienų gali perduoti jį Tarybai.

Taryba kvalifikuota dauguma per vieną mėnesį gali priimti kitokį sprendimą.

46 straipsnis

1. Valstybės narės gali imtis priemonių ištekliams apsaugoti ir valdyti:

a) tik dėl išimtinai vietinės reikšmės išteklių, kuriais suinteresuoti tik atitinkamos valstybės narės žvejai; arba

b) nustatydamos sąlygas ar išsamius susitarimus, skirtus riboti žvejybą techninėmis priemonėmis:

i) papildydamos Bendrijos žuvininkystės teisės aktus; arba

ii) keisdamos būtiniausius reikalavimus, nustatytus minėtuose teisės aktuose;

jeigu šios priemonės, taikomos tik atitinkamos valstybės narės žvejams, atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendrąją žuvininkystės politiką.

2. Komisijai pranešama apie bet kuriuos ketinimus nustatyti ar keisti nacionalines technines priemones taip, kad Komisija turėtų laiko pateikti savo pastabas.

Jeigu per mėnesį nuo šio pranešimo įteikimo Komisija to reikalauja, atitinkama valstybė narė numatytų priemonių įsigaliojimą atideda trims mėnesiams, skaičiuojant nuo nurodyto pranešimo įteikimo tam, kad per šį laikotarpį Komisija galėtų nuspręsti, ar aptariamos priemonės atitinka 1 straipsnio dalies nuostatas.

Jeigu Komisija sprendime, kuris perduodamas visoms valstybėms narėms, nustato, kad numatomos priemonės neatitinka 1 straipsnio dalies nuostatų, atitinkama valstybė narė, neatlikusi reikalingų pakeitimų, jų taikyti negali.

Atitinkama valstybė narė, atlikusi visus reikalingus pakeitimus, apie priimtas priemones nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

3. Komisijos prašymu, valstybės narės jai pateikia visus aprašus, reikalingus įvertinti, ar nacionalinės techninės priemonės atitinka 1 straipsnio dalies nuostatas.

4. Komisijos iniciatyva arba bet kurios valstybės narės prašymu, dėl klausimo, ar nacionalinės techninės priemonės atitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatas, 48 straipsnyje nustatyta tvarka, gali būti priimtas sprendimas. Jeigu šis sprendimas priimamas, laikomasi 2 straipsnio dalies 3 ir 4 punkto nuostatų.

5. Apie priemones, skirtas žvejybai nuo kranto, atitinkamos valstybės narės Komisiją tik informuoja.

47 straipsnis

1. Vėliausiai po metų nuo šio reglamento įsigaliojimo Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, priima sprendimą dėl taisyklių, skirtų tinklų akių deriniams, naudotiniems šio reglamento taikymo metu, nustatymo.

Vėliausiai po trijų metų nuo šio reglamento taikymo pradžios Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, priima sprendimą dėl I–XI prieduose nustatytų sąlygų pakeitimų ir papildymų, taikytinų vienus metus po šio sprendimo priėmimo.

2. Valstybės narės, 1998, 1999 ir 2000 metais prašydamos Komisijos skirti lėšų bandomiesiems projektams, teikia pirmenybę bandomiesiems projektams, skirtiems sekcijų, pagamintų iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, arba kitų priemonių, gerinančių selektyvines traukiamųjų tinklų savybes, naudojimui. Komisija, vertindama bandomųjų projektų finansavimą, pirmenybę teikia šiems projektams.

Komisija, vėliausiai po keturių metų nuo šio reglamento priėmimo, pateikia Tarybai pranešimą apie išvadas, padarytas išanalizavus minėtus eksperimentinius projektus ir kartu pateikia atitinkamus pasiūlymus.

Taryba sprendimą dėl šių pasiūlymų priima vėliausiai po metų nuo jų įteikimo.

48 straipsnis

Išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės priimamos Reglamento (EEB) Nr. 3760/92 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Į šias taisykles, inter alia, gali būti įtraukta:

- techninės taisyklės siūlo storiui nustatyti,

- techninės taisyklės tinklo akių dydžiui nustatyti,

- mėginių atrankos taisyklės,

- priemonių, kurios gali būti tvirtinamos prie tinklų, sąrašai ir techniniai aprašymai,

- techninės taisyklės variklių galiai matuoti,

- tinkliniam audeklui kvadratinėmis akimis skirtos techninės taisyklės,

- tinkliniam audeklui skirtos techninės taisyklės,

- taisyklių, skirtų naudojant iš skirtingo dydžio akių padarytus derinius, pakeitimai.

49 straipsnis

Nuo 2000 m. sausio 1 d. panaikinami šie Reglamento (EB) Nr. 894/97 straipsniai ir priedai:

- 1–10 straipsniai,

- 12–17 straipsniai,

- I–VII priedai.

Nuorodos į minėtą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XV priede nustatytą koreliacijos lentelę.

Šiame reglamente minėtų jūros gyvūnų moksliniai pavadinimai pateikti XIV priede.

50 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2000 m. sausio 1 d., išskyrus 32 straipsnio 3 dalį ir 47 straipsnį, taikomus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1998 m. kovo 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Lord Simon of Highbury

[1] OL C 292, 1996 10 4, p. 1 irOL C 245, 1997 8 12, p. 10.

[2] OL C 132, 1997 4 28, p. 235.

[3] OL C 30, 1997 1 30, p. 26.

[4] OL L 132, 1997 5 23, p. 1.

[5] OL L 206, 1992 7 22, p. 7. Direktyva su pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[6] OL L 171, 1994 7 6, p. 7.

[7] OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamente (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).

[8] OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamente (EB) Nr. 686/97 (OL L 102, 1997 4 19, p. 1).

[9] OL L 389, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[10] OL C 335, 1985 12 24, p. 2.

[11] OL C 347, 1985 12 31, p. 14.

[12] OL L 194, 1984 7 24, p. 22.

[13] OL L 162, 1986 6 18, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamente (EB) Nr. 1821/96/EEB (OL L 241, 1996 9 21, p. 8).

[14] OL L 388, 1992 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3318/94 (OL L 350, 1994 12 31, p. 15).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

TRAUKIAMIEJI ĮRANKIAI: 1 ir 2 regionai, išskyrus Skagerrak ir Kattegat sąsiaurius

Tinklo akių dydžių diapazonas, tikslinės rūšys ir reikalaujamas sugavimų procentinis santykis, taikomas naudojant vienodą akies dydį

Tikslinės rūšys | Tinklo akių dydžių diapazonas (milimetrais) |

| | < 16 | 16–31 | 32–54 | 55–69 | 70–79 | 80–99 | ≥ 100 |

Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis |

95 | 90/60 [3] [5] | 60 | 30 | 90/60 [4] | 90 | 35 | 30 | 70 [6] | Nenustatyta |

Tobiniai (Ammodytidae) [1] | × | × | | | × | | × | × | × | × |

Tobiniai (Ammodytidae) [2] | | × | | | × | | × | × | × | × |

Norveginė menkenė (Trisopterus esmarkii) | | | × | | | × | | × | × | × | × |

Aterinos ir stintos (Atherina spp. ir Osmerus spp.) | | | × | | | × | | × | × | × | × |

Mažoji menkenė (Trisopterus minutus) | | | × | | | × | | × | × | × | × |

Sidabrinė menkė (Gadus argenteus) | | | × | | | × | | × | × | × | × |

Europinė kaspinuotė (Cepolidae) | | | × | | | × | | × | × | × | × |

Atlanto šprotai (Sprattus sprattus) | | | × | | | × | | × | × | × | × |

Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) | | | × | | | × | | × | × | × | × |

Europinis ančiuvis (Engraulis encrasicholus) | | | × | | | × | | × | × | × | × |

Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou) | | | × | | | × | | × | × | × | × |

Argentinės (Argentinidae) | | | × | | | × | | × | × | × | × |

Europinė sardinė (Sardina pilchardus) | | | × | | | × | | × | × | × | × |

Krevetės (Pandalus montagui, Crangon spp., Palaemon spp.) | | | | × | × | × | | × | × | × | × |

Skumbrės (Scomber spp.) | Ø | | | | | × | × | × | × | × | × |

Stauridės (Trachurus spp.) | | | | | | × | | × | × | × | × |

Atlanto silkės (Clupea harengus) | | | | | | × | | × | × | × | × |

Kalmarai (Loliginidae, Ommastrephidae) | Ø | | | | | × | | × | × | × | × |

Vėjažuvės (Belone spp.) | Ø | | | | | × | | × | × | × | × |

Prancūzinė menkenė (Trisopterus luscus) | Ø | | | | | × | | × | × | × | × |

Krevetės, giliavandenė rožinė krevetė (Pandalus spp., Parapenaeus longirostris) | Ø | | | | × | | | × | × | × | × |

Atlanto jūros unguriai (Conger conger) | Ø ÿ | | | | | | | × | × | × | × |

Jūrų drakonai (Trachinidae) | Ø ÿ | | | | | | | × | × | × | × |

Kregždiniai jūrgaidžiai (Triglidae) | ÿ | | | | | | | × | × | × | × |

Aštuonkojis (Octopus vulgaris) | Ø ÿ | | | | | | | × | × | × | × |

Šoklieji krabai (Galatheidae) | Ø ÿ | | | | | | | × | × | × | × |

Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) | Ø ÿ | | | | | | | × | × | × | × |

Jūrų liežuvis (Solea vulgaris) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Europinė jūrų lydeka (Merluccius merluccius) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Megrimai (Lepidorhombus spp.) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Merlangas (Merlangius merlangus) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Rombas (Scophthalmus rhombus) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Polakas (Pollachius pollachius) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Gelsvapelekė plekšnė (Paprastoji limanda) (Limanda limanda) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Sepija (Sepia officinalis) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Paprastasis vilkešeris (Dicentrarchus labrax) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Europinė upinė plekšnė (Platichthys flesus) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Europinė mažažiotė plekšnė (Microstomus kitt) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Katrykliai (Scyliorhinidoe) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Atlantinė raudonoji plekšnė (Glyptocephalus cynoglossus) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Saulėžuvė (Zeus faber) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Karališkosios šukutės (Chlamys opercularis) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Margosios šukutės (Chlamys varia) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Barzdotės (Mullidae) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Kefalės (Mugilidae) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Grenadieriai (Nezumia spp., Trachyrhynchus spp., Malococephalus spp.) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Durklažuvė (Trichiuridae) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Jūrų velniai (Lophiidae) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Rajos (Rajidae) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Jūrų karosai (Sparidae) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Paprastasis uotas (Psetta maxima) | Ø ÿ | | | | | | | | | × | × |

Visi kiti jūros organizmai | | | | | | | | | | | × |

[1] Kitose zonose ir kitu metų laiku negu nurodyta 2 išnašoje.

[2] Šiaurės jūroje, nuo lapkričio 1 d. iki paskutinės vasario mėnesio dienos.

[3] Laive laikomas laimikis turi būti sudarytas iš:

- ne mažiau kaip 90 % bet kokio mišinio, sudaryto iš dviejų ar daugiau tikslinių rūšių, arba

- ne mažiau kaip 60 % bet kurios vienos tikslinės rūšies ir ne daugiau kaip iš 5 %. menkių, juodadėmių menkių ir ledjūrio menkių mišinio ir ne daugiau kaip iš 15 % mišinio, sudaryto iš simboliu "Ø" pažymėtų rūšių.

[4] Laive laikomas laimikis turi būti sudaryti:

- iš ne mažiau kaip 90 % mišinio, sudaryto iš dviejų ar daugiau tikslinių rūšių, arba

- iš ne mažiau kaip 60 % vienos tikslinės rūšies ir ne daugiau kaip iš 5 % menkių, juodadėmių menkių ir ledjūrio menkių mišinio ir ne daugiau kaip iš 15 % mišinio, sudaryto iš simboliu "ÿ" pažymėtų rūšių.

[5] Nuostatos dėl silkių laimikių, leidžiamų laikyti laive sugautų tinklais, kurių akių dydis nuo 16 mm iki 31 mm, yra nurodytos Bendrijos teisės aktuose, nustatančiuose tam tikrų žuvininkystės išteklių ir žuvininkystės išteklių grupių bendrus leistinus sugavimus ir tam tikrus reikalavimus, kurių laikantis šie kiekiai gali būti sužvejojami.

[6] Pirmaisiais metais po šio reglamento taikymo pradžios 2 regione, išskyrus Šiaurės jūrą, ICES Vb kvadratą, VI parajonį į šiaurę nuo 56o šiaurės platumos ir XII parajonį į šiaurę nuo 56o šiaurės platumos, laimikiuose gaudomų rūšių žūvys turi sudaryti ne mažiau kaip 50 %.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

TRAUKIAMIEJI ĮRANKIAI: 3 regionas, išskyrus ICES IXa rajoną į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos

Tinklo akių dydžių diapazonas, tikslinės rūšys ir reikalaujamas sugavimų procentinis santykis, taikomas naudojant vienodą tinklo akies dydį

Tikslinės rūšys | Tinklo akių dydžių diapazonas (milimetrais) |

16–31 | 32–54 | 55–59 | 60–69 | ≥ 70 |

Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis |

50 % | 90 % | 90 % | 90 % | 30 % | 70 % | 70 % | Nenustatyta |

Tobiniai (Ammodytidae) | | × | | × | | × | × | × |

Norveginė menkenė (Trisopterus esmarkii) | | × | | × | | × | × | × |

Atlanto šprotai (Sprattus sprattus) | | × | | × | | × | × | × |

Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) | | × | | × | | × | × | × |

Ančiuviai (Engraulis encrasicolus) | | × | | × | | × | × | × |

Aterinos ir stintos (Atherina spp. ir Osmerus spp.) | | × | | × | | × | × | × |

Mažoji menkenė (Trisopterus minutus) | | × | | × | | × | × | × |

Sidabrinė menkė (Gadus argenteus) | | × | | × | | × | × | × |

Europinė kaspinuotė (Cepolidae) | | × | | × | | × | × | × |

Europinė sardinė (Sardina pilchardus) | | × | | × | | × | × | × |

Krabai (Polybius henslowi) | × | | | × | | × | × | × |

Krevetės (Pandalus montagui, Crangon spp., Palaemon spp.) | × | | × | × | × | × | × | × |

Skumbrės (Scomber spp.) | | | | × | | × | × | × |

Stauridės (Trachurusw spp.) | | | | × | | × | × | × |

Atlanto silkės (Clupea harengus) | | | | × | | × | × | × |

Žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou) | | | | × | | × | × | × |

Argentinos (Argentinidae) | | | | × | | × | × | × |

Kalmarai (Loliginidae, Ommastrephidae) | | | | × | | × | × | × |

Vėjažuvės (Belone spp.) | | | | × | | × | × | × |

Prancūzinė menkenė (Trisopterus spp.) | | | | × | | × | × | × |

Jūrų liežuvėlis (Dicologoglossa cuneata) | | | | × | | × | × | × |

Krevetės (Pandalus spp.) | | | × | | × | × | × | × |

Jūrų karšiai (Bramidae, Berycidae) | | | | | | × | × | × |

Atlanto jūros unguriai (Conger conger) | | | | | | × | × | × |

Jūrų karosai (Sparidae, išskyrus daugiadantį karosą Spondyliosoma cantharus) | | | | | | × | × | × |

Jūrų ešeriai (Scorpaenidae) | | | | | | × | × | × |

Jūrų liežuviai (Microchirus azevia, Microchirus variegatus) | | | | | | × | × | × |

Siūlapelekė vėgėlė (Phycis spp.) | | | | | | | × | × |

Jūrų drakonai (Trachinidae) | | | | | | × | × | × |

Jūrų gaidžiai (Triglidae) | | | | | | × | × | × |

Smaridinės (Centracanthidae) | | | | | | × | × | × |

Aštuonkojai (Octopus vulgaris, Eledone cirrosa) | | | | | | × | × | × |

Lūpažuvės (Labridae) | | | | | | × | × | × |

Krevetės (Aristeus antennatus, Aristaeomorpha foliacea, Parapenaeus longirostris) | | | | | × | | × | × |

Sepija (Sepia officinalis) | | | | | | | × | × |

Grenadieriai (Malacocephalus spp., Nezumia spp., Trachyrhynchus spp.) | | | | | | | × | × |

Katrykliai (Scyliorhinidae) | | | | | | s | × | × |

Paprastoji mora (Mora moro) | | | | | | | × | × |

Šoklieji krabai (Galatheidae) | | | | | | | × | × |

Saulėžuvė (Zeus faber) | | | | | | | × | × |

Barzdotės (Mullidae) | | | | | | | × | × |

Visi kiti jūros gyvūnai | | | | | | | | × |

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

TRAUKIAMIEJI ĮRANKIAI: ICES IXa kvadratas į rytus nuo 7o 23′ 48″ vakarų ilgumos

Tinklo akių dydžių diapazonas, tikslinės rūšys ir reikalaujamas sugavimų procentinis santykis, taikomas naudojant vienodą tinklo akių dydį

Tikslinės rūšys | Tinklo akies dydžio diapazonas (milimetrais) |

40–45 | ≥ 55 |

Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis |

60 % (1) [1] | Nenustatyta |

Kefalės (Mugilidae) | × | × |

Jūrų karosai (Sparidae) | × | × |

Barzdotinės (Mullidae) | × | × |

Jūrų gaidžiai (Triglidae) | × | × |

Jūrų drakonai (Trachinidae) | × | × |

Lūpažuvės (Labridae) | × | × |

Siūlapelekė vėgėlė (Phycis spp.) | × | × |

Jūrų liežuvėlis (Dicologoglossa cuneata) | × | × |

Paprastoji citara (Citharus linguatula) | × | × |

Atlanto jūrų ungurys (Conger conger) | × | × |

Vėžys maldininkas (Squilla mantis) | × | × |

Krevetės (Parapenaeus longirostris, Pandalus spp.) | × | × |

Kalmarai (Ommastrephidae, Loliginidae, Alloteuthis spp.) | × | × |

Paprastasis aštuonkojis (Octopus vulgaris) | × | × |

Sepijos (Sepia spp.) | × | × |

Skumbrės (Scomber spp.) | × | × |

Stauridės (Trachurus spp.) | × | × |

Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou) | × | × |

Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) | × | × |

Aterinos (Atherina spp,. Osmerus spp.) | × | × |

Vėjažuvės (Belone spp.) | × | × |

Visi kiti jūros gyvūnai | | × |

[1] Mišinių, sudarytų iš XII priede nurodytų rūšių laikomi laive kiekiai negali sudaryti daugiau kaip 10 % viso laikomo laive laimikio svorio.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

TRAUKIAMIEJI ĮRANKIAI: Skagerrak ir Kattegat sąsiauriai

Tinklo akių dydžių diapazonas, tikslinės rūšys ir reikalaujamas sugavimų procentinis santykis, taikomas naudojant vienodą tinklo akies dydį

Žuvų rūšys | Tinklo akių dydžių diapazonas (milimetrais) |

< 16 | 16–31 | 32–69 | 70–89 | ≥ 90 |

Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis |

50 % | 50 % | 20 % | 50 % | 20 % | 50 % | 30 % | Nenustatyta |

Tobiniai (Ammodytidae) [3] | × | × | × | × | × | × | × | × |

Tobiniai (Ammodytidae) [4] | | × | | × | × | × | × | × |

Norveginė menkenė (Trisopterus esmarkii) [3] | | × | | × | × | × | × | × |

Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou) | | × | | × | × | × | × | × |

Jūros drakonas (Trachinus draco) [1] | | × | | × | × | × | × | × |

Moliuskai (išskyrus Sepia) [1] | | × | | × | × | × | × | × |

Vėjažuvė (Belone belone) [1] | | × | | × | × | × | × | × |

Pilkasis jūrų gaidys (Eutrigla gurnardus) [1] | | × | | × | × | × | × | × |

Argentinos (Argentinida spp.) | | × | | × | × | × | × | × |

Bretlingiai (Sprattus sprattus) | | × | | × | × | × | × | × |

Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) | | | × | × | × | × | × | × |

Paprastosios krevetės/Baltijos krevetės (Crangon spp., Palaemon adspersus) [2] | | | × | × | × | × | × | × |

Skumbrės (Scomber spp.) | | | | × | | × | × | × |

Stauridės (Trachurus spp.) | | | | × | | × | × | × |

Atlanto silkė (Clupea parengus) | | | | × | | × | × | × |

Šiaurinė krevetė (Pandalus borealis) | | | | | × | × | × | × |

Krevetės/Baltijos krevetės (Crangon spp., Palaemon adspersus) [1] | | | | | × | × | × | × |

Merlangas (Merlangius merlangus) | | | | | | | × | × |

Norveginis omaras (Nephropsnorvegicus) | | | | | | | × | × |

Visi kiti jūros gyvūnai | | | | | | | | × |

[1] Tik keturių mylių zonoje, skaičiuojant nuo bazinės linijos.

[2] Už keturių mylių zonos, skaičiuojant nuo bazinės linijos.

[3] Kattegat sąsiauryje nuo kovo 1 d. iki liepos 31 d.

[4] Skagerrak sąsiauryje nuo lapkričio 1 d. iki paskutinės vasario mėnesio dienos. Kattegat sąsiauryje nuo rugpjūčio 1 d. iki paskutinės vasario mėnesio dienos.

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

TRAUKIAMIEJI ĮRANKIAI: 4, 5 ir 6 regionai

A. 4 ir 5 regionai

Žuvų rūšys | Tinklo akių dydis (milimetrais) |

20–39 | 40–64 | ≥ 90 |

Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis |

50 % | 80 % | Nenustatyta |

Dryžasis jūrų karosas (Boops boops) | * | * | * |

Europinė sardinė (Sardina pilchardus) | * | * | * |

Skumbrės (Scomber spp.) | | * | * |

Stauridės (Trachurus spp.) | | * | * |

Visi kiti jūros gyvūnai | | | * |

B. 6 regionas

Žuvų rūšys | Tinklo akių dydis (milimetrais) |

45–50 | ≥ 100 |

Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis | Mažiausias tikslinių rūšių procentinis santykis |

30 % | Nenustatyta |

Krevetės (Penaeus subtilis, Penaeus brasiliensis, Xiphopenaeus kroyeri) | * | * |

Visi kiti jūros gyvūnai | | * |

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

STATOMIEJI ĮRANKIAI: 1 ir 2 regionai

Tinklo akisRūšys | | 10–30 mm | 50–70 mm | 90–99 mm | 100–119 mm | 120–219 mm | ≥ 220 mm |

Europinė sardinė (Sardina pilchardus) | * | * | * | * | * | * |

Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla) | * | * | * | * | * | * |

Bretlingiai (Sprattus sprattus) | * | * | * | * | * | * |

Stauridės (Trachurus spp.) | | * | * | * | * | * |

Atlanto silkė (Clupea harengus) | | * | * | * | * | * |

Skumbrės (Scomber spp.) | | * | * | * | * | * |

Barzdotės (Mullidae) | | * | * | * | * | * |

Vėjažuvė (Belone spp.) | | * | * | * | * | * |

Paprastasis vilkešeris (Dicentrarchus labrax) | | | * | * | * | * |

Kefalės (Mugilidae) | | | * | * | * | * |

Gelsvapelekė plekšnė (Paprastoji limanda) (Limanda limanda) | | | | * | * | * |

Juodalopė menkė (Melanogrammus aeglefinus) | | | | * | * | * |

Merlangas (Merlangius merlangus) [2] | | | | * | * | * |

Upinė plekšnė (Platichthys flesus) | | | | * | * | * |

Paprastasis jūrų liežuvis (Solea vulgaris) | | | | * | * | * |

Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) | | | | * | * | * |

Sepija (Sepia officinalis) | | | | * | * | * |

Menkė (Gadus morhua) | | | | | * | * |

Polakas (Pollachius pollachius) [3] | | | | | * | * |

Paprastoji molva (Molva molva) | | | | | * | * |

Ledjūrio menkė, amerikinis polakas (Pollachius virens) | | | | | * | * |

Europinė jūrų lydeka (Merluccius merluccius) [3] | | | | | * | * |

Paprastasis dygliaryklis (Squalus acanthias) | | | | | * | * |

Katrykliai (Scyliorhinus spp.) | | | | | * | * |

Megrimai (Lepidorhombus spp.) | | | | | * | * |

Jūrų rupūžė (Cyclopterus lumpus) | | | | | * | * |

Visi kiti jūros gyvūnai | | | | | | * [1] |

[1] CES VI ir VII parajoniuose sužvejoti ir laive laikomi jūrų velniai (Lophius spp.), 30 % viršijantys bendrą laimikį, sužvejotą nurodytuose parajoniuose, privalo būti sužvejoti naudojant tinklus, kurių akies dydis 250 mm arba didesnis.

[2] ICES VIIe ir VIId kvadratuose nuo 1999 m. gruodžio 31 d. mažiausias tinklo akies dydis 90 mm.

[3] ICES VIIe ir VIId kvadratuose nuo 1999 m. gruodžio 31 d. mažiausias tinklo akies dydis 110 mm.

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

STATOMIEJI ĮRANKIAI: 3 regionas

Tinklo akisRūšys | | < 40 mm | 40–49 mm | 50–59 mm | 60–79 mm | 80–99 mm | ≥ 100 mm |

Europinė sardinė (Sardina pilchardus) | × | × | × | × | × | × |

Krevetės (Palaemon spp.) | × | × | × | × | × | × |

Paprastasis jūrų junkeris (Coris julis) | × | × | × | × | × | × |

Dryžasis jūrų karosas (Boops boops) | × | × | × | × | × | × |

Krevetės (Penaeus spp.) | | × | × | × | × | × |

Vėžys maldininkas (Squilla mantis) | | × | × | × | × | × |

Barzdotės (Mullidae) | | × | × | × | × | × |

Jūrų liežuvėlis (Dicologoglossa cuneata) | | × | × | × | × | × |

Lūpažuvė (Labridae) | | × | × | × | × | × |

Paprastosios stauridės (Trachurus spp.) | | | × | × | × | × |

Paprastosios skumbrės (Scomber spp.) | | | × | × | × | × |

Prancūzinė menkenė (Trisopterus luscus) | | | × | × | × | × |

Sepija (Sepia officinalis) | | | × | × | × | × |

Paprastieji jūrų gaidžiai (Triglidae) | | | × | × | × | × |

Paprastasis jūrų karosai (Sparidae) | | | | × | × | × |

Jūrų ešerys (Scorpaenidae) | | | | × | × | × |

Spygliuotasis jūrų liežuvis (Microchirus acevia) | | | | × | × | × |

Trumpačiuptuviai kalmarai (Ommatostrephidae) | | | | × | × | × |

Atlanto jūrų ungurys (Conger conger) | | | | × | × | × |

Siūlapelekė vėgėlė (Phycis spp.) | | | | × | × | × |

Rombas (Scophtalmus rhombus) | | | | × | × | × |

Jūrų drakonai (Trachinidae) | | | | × | × | × |

Smaridinės (Centracanthidae) | | | | × | × | × |

Paprastasis vilkešeris (Dicentrarchus labrax) | | | | | × | × |

Merlangas (Merlangius merlangus) | | | | | × | × |

Paprastasis otas (Psetta maxima) | | | | | × | × |

Polakas (Pollachius pollachius) | | | | | × | × |

Plekšninės (Pleuronectidae) | | | | | × | × |

Paprastasis jūrų liežuvis (Solea vulgaris) [1] | | | | | | × |

Europinė jūrų lydeka (Merluccius merluccius) [1] | | | | | | × |

Visi kiti jūros gyvūnai [2] | | | | | | × |

[1] ICES VIIIc ir IX kvadratuose naudojamų tinklų minimalus akių dydis 60 mm. Tačiau nuo 1999 m. gruodžio 31 d. šiuose parajoniuose naudojamų tinklų akių minimalus dydis nuo 80 mm iki 90 mm.

[2] Sužvejoti ir laive laikomi jūrų velniai (Lophius spp.), 30 % viršijantys bendrą laimikį, turi būti sužvejoti naudojant tinklus, kurių akies mažiausias dydis yra 220 mm arba didesnis.

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

Leidžiami tinklo akių dydžių deriniai, 1 ir 2 regionams, išskyrus Skagerrak ir Kattegat sąsiaurius

Milimetrai

< 16 + nuo 16 iki 31

nuo 16 iki 31 + nuo 32 iki 54

nuo 16 iki 31 + nuo 70 iki 79

nuo 16 iki 31 + nuo 80 iki 99

nuo 16 iki 31 + ≥ 100

nuo 32 iki 54 + nuo 70 iki 79

nuo 32 iki 54 + nuo 80 iki 99

nuo 32 iki 54 + ≥ 100

nuo 70 iki 79 + nuo 80 iki 99

nuo 70 iki 79 + ≥ 100

nuo 80 iki 99 + ≥ 100

--------------------------------------------------

IX PRIEDAS

Leidžiami tinklo akių dydžių deriniai, 3 regionui, išskyrus ICES IXa kvadratą į rytus nuo 7o 23′ 48″ vakarų ilgumos

Milimetrainuo

16 iki 31 + nuo 32 iki 54

nuo 16 iki 31 + ≥ 70

nuo 32 iki 54 + ≥ 70

nuo 55 iki 59 + ≥ 70

nuo 70 iki 79 + ≥ 70

--------------------------------------------------

X PRIEDAS

Sąlygos tinklo akių dydžių derinių naudojimui 1 ir 2 regionuose, išskyrus Skagerrak ir Kattegat sąsiaurius

Įrašams.

--------------------------------------------------

XI PRIEDAS

Sąlygos tinklo akių dydžių derinių naudojimui 3 regione, išskyrus ICES IXa kvadratą į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos

Įrašams.

--------------------------------------------------

XII PRIEDAS

VERSLINIS DYDIS

Rūšys | Verslinis dydis |

1–5 regionai, išskyrus Skagerrak/Kattegat sąsiaurius | Skagerrak/Kattegat sąsiaurius |

Menkė (Gadus morhua) | 35 cm | 30 cm |

Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus) | 30 cm | 27 cm |

Amerikinis polakas, ledjūrio menkė (Pollachius virens) | 35 cm | 30 cm |

Polakas, sidabrinė saida (Pollachius pollachius) | 30 cm | — |

Europinė jūrų lydeka (Merluccius merluccius) | 27 cm | 30 cm |

Megrimai (Lepidorhombus spp.) | 20 cm | 25 cm |

Jūrų liežuvis (Soleq spp.) | 24 cm | 24 cm |

Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) | 22 cm | 27 cm |

Merlangas (Merlangius merlangus) | 27 cm | 23 cm |

Paprastoji molva (Molva molva) | 63 cm | — |

Melsvoji molva (Molva dipterygia) | 70 cm | — |

Paprastasis vilkešeris (Dicentrarchus labrax) | 36 cm | — |

Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) [1] Norveginio omaro uodegėlės | | 130 (40) mm [1] |

Paprastosios skumbrės (Scomber scombrus) | | 20 cm [2] |

Atlanto silkė (Clupea harengus) | 20 cm | 18 cm |

Paprastosios stauridės (Trachurus spp.) | 15 cm | 15 cm |

Europinė sardinė (Sardina pilchardus) | 11 cm | — |

Omaras (Homarus gammarus) | 85 cm [3] | 220 (78) mm [1] |

Didysis krabas voras (Maia squinado) | 120 mm | — |

Karališkosios šukutės (Chlamys spp.) | 40 mm | — |

Didžioji venera (Ruditapes decussatus) | 40 mm | — |

Mažoji geldutė (Venerupis pullastra) | 40 mm | — |

Filipininė venera (Ruditapes philippinarum) | 40 mm | — |

Geldutė (Venus verrucosa) | 40 mm | — |

Rudoji geldutė (Callista chione) | 5 cm | |

Peiliakriaunė geldutė (Ensis spp., Pharus legumen) | 10 cm | |

Didžioji maktra (Spisula solidissima) | 25 cm | |

Donaksai (Donax spp.) | 25 cm | |

Bukcina (Buccinum undatum) | 45 cm | — |

Paprastasis aštuonkojis (Octopus vulgaris) | 750 gramų | |

Kardžuvė (Xiphias gladius) [4] | 25 kg arba 125 cm (apatinis žandikaulis) | |

Paprastasis tunas (Thunnus thynnus) [5] | 6,4 kg | |

Dygliuotasis langustas (Palinurus spp.) | 110 mm | |

Rūšis | Verslinis dydis; 1–5 regionai, išskyrus Skagerrak/Kattegat sąsiaurius |

Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) | Visa zona, išskyrus 3 regioną ir ICES VIa, VIIa: visas ilgis 85 mm, kiaukuto ilgis 25 mm |

ICES VIa, VIIa; 3 regionas: visas ilgis 70 mm, kiaukuto ilgis 20 mm |

Norveginio omaro uodegėlės | Visa zona, išskyrus 3 regioną ir ICES VIa, VIIa: 46 mm |

ICES VIa, VIIa; 3 regionas: 37 mm |

Atlantinė skumbrė (Scomber scombrus) | Visa zona, išskyrus Šiaurės jūrą: 20 cm |

Šiaurės jūra: 30 cm |

Ančiuviai (Engraulis encrasicolus) | Visa zona, išskyrus ICES IXa į rytus nuo 7o 23′ 48″ vakarų ilgumos: 12 cm |

ICES IXa į rytus nuo 7o 23′ 48″ vakarų ilgumos: 10 cm |

Paprastasis krabas miegalius (Cancer pagarus) | 1 ir 2 regionai į šiaurę nuo 56o šiaurės platumos: 140 mm |

2 regionas į pietus nuo 56o šiaurės platumos, išskyrus ICES VIId, e, f rajonus ir ICES IVb, c rajonus: 130 mm |

ICES IVb, c rajonai į pietus nuo 56o šiaurės platumos: 115 mm |

ICES VIId, e, f rajonai: 140 mm |

3 regionas: 130 mm |

Didžioji šukutė (Pecten maximus) | Visa zona, išskyrus ICES VIIa į šiaurę nuo 52o 30′ šiaurės platumos, VIId: 100 mm |

ICES VIIa į šiaurę nuo 52o 30′ šiaurės platumos, VIId: 110 mm |

[1] Visas ilgis (kiaukuto ilgis).

[2] 30 cm tik pramoniniams tikslams.

[3] Nuo 2002 m. sausio 1 d. kiaukuto ilgis yra 87 mm.

[4] Draudžiama iškrauti durklažuves, kurių daugiau nei 15 %, skaičiuojant vienetais, sudaro mažesnio kaip 25 kg svorio arba trumpesnės kaip 125 cm žuvys.

[5] Draudžiama iškrauti melsvuosius tunus, kurių daugiau nei 15 %, skaičiuojant vienetais, sudaro mažesnio kaip 6,4 kg svorio arba trumpesnės kaip 70 cm žuvys. Be to, draudžiama iškrauti mažesnio svorio kaip 1,8 kg melsvuosius tunus.

--------------------------------------------------

XIII PRIEDAS

JŪRŲ GYVŪNŲ DYDŽIO MATAVIMAS

1. Žuvies dydis matuojamas, kaip parodyta 1 pavyzdyje, nuo žuvies snukio galiuko iki uodegos peleko.

2. Norveginio omaro dydis matuojamas kaip parodyta 2 pavyzdyje:

- per visą kiaukuto ilgį, lygiagrečiai kūno vidurio linijai arba nuo užpakalinio akiduobių krašto iki kiaukuto išorinio krašto,

- per visą ilgį, nuo rostrumo galiuko iki telsono užpakalinio krašto, neįtraukiant šerelių, ir (arba)

- matuojant atskirtas norveginio omaro uodegėles: nuo pirmo uodegos segmento priešakinio krašto iki telsono užpakalinio krašto, neįtraukiant šerelių. Uodega matuojama plokščia, neištempta ir iš viršaus.

3. 1–5 regionuose, išskyrus Skagerrak/Kattegat sąsiaurius, sužvejotų omarų ir langustų dydis matuojamas kaip parodyta 3 pavyzdyje, per kiaukuto ilgį, lygiagrečiai kūno vidurio linijai nuo akiduobės užpakalinio krašto iki kiaukuto išorinio krašto.

4. Skagerrak arba Kattegat sąsiauriuose sugautų langustų dydis matuojamas kaip parodyta 3 pavyzdyje:

- per kiaukuto ilgį, lygiagrečiai kūno vidurio linijai nuo akiduobės užpakalinio krašto iki kiaukuto išorinio krašto, ir (arba)

- per visą ilgį, nuo rostrumo galiuko iki telsono užpakalinio krašto neįtraukiant šerelių.

5. Didžiojo krabo voro arba valgomojo krabo dydis matuojamas kaip parodyta 4A ir 4B pavyzdžiuose, per mažiausią kiaukuto plotį, matuojamas statmenai kiaukuto vidurio priešakinei užpakalinei linijai.

6. Visų dvigeldžių moliuskų dydis matuojamas kaip parodyta 5 pavyzdyje, skersai per ilgiausią kiaukuto vietą.

7. Šiaurinės jūrų sraigės dydis matuojamas kaip parodyta 6 pavyzdyje, per sraigės kiaukuto ilgį.

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

a) Kiaukuto ilgis

b) Visas ilgis

+++++ TIFF +++++

a) Kiaukuto ilgis

b) Visas ilgis

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

XIV PRIEDAS

NEMOKSLINIS IR MOKSLINIS PAVADINIMAI

NEMOKSLINIS PAVADINIMAS | MOKSLINIS PAVADINIMAS |

Rausvosios krevetės | Pandalus montagui |

Ančiuviai | Engraulis encrasicolus |

Velniažuvinės | Lophiidae |

Sidabrinės stintos, argentinos | Argentinidae |

Baltijos krevetė | Palaemon adspersus |

Prancūzinė menkenė | Trisopterus luscus |

Didžiaakis tunas | Thunnus obesus |

Dvigeldžiai moliuskai | Bivalvia |

Mėlynoji krevetė | Aristeus antennatus |

Melsvoji molva | Molva dipterygia |

Šiaurinis žydrasis merlangas | Micromesistius poutassou |

Paprastasis tunas | Thunnus thynnus |

Dryžasis jūrų karosas | Boops boops |

Jūrų karšiai | Bramidae, Berycidae |

Otas | Scophthalmus rhombus |

Mažosios geldutės | Venerupis pullastra |

Geldutės | Venus verrucosa |

Atlanto menkė | Gadus morhua |

Paprastoji mora | Mora moro |

Paprastosios krevetės | Pandalus spp. |

Krevetės | Crangon spp. |

Atlanto jūrų ungurys | Conger conger |

Langustas | Palinurus spp. |

Paprastoji sepija; sepijos | Sepia officinalis, Sepia spp. |

Gelsvapelekė plekšnė (paprastoji limanda) | Limanda limanda |

Gilavandenė rožinė krevetė | Parapenaeus longirostris |

Katrykliai | Scyliorhinidae |

Donaksai | Donax spp. |

Paprastasis krabas miegalius | Cancer pagurus |

Europinis upinis ungurys | Anguilla anguilla |

Keturakis trumpapelekis liežuvis | Microchirus ocellatus |

Europinė upinė plekšnė | Platichthys flesus |

Plekšniažuvės | Pleuronectidae |

Siūlapelekės vėgėlės | Phycis spp. |

Paprastosios vėjažuvės | Belone spp. |

Pilvakojai moliuskai | Gastropoda |

Raudonoji krevetė | Aristaeomorpha foliacea |

Gerklapelekiai grenadieriai | Malacocephalus spp., Nezumia spp., Trachyrhynchus spp. |

Kefalės | Mugilidae |

Pilkoji triglė, pilkasis jūrgaidis | Eutrigla gurnardus |

Didžioji venera | Ruditapes decussatus |

Paprastieji jūrų gaidžiai | Triglidae |

Juodadėmė menkė | Melanogrammus aeglefinus |

Miksinos | Myxinidae |

Durklažuvės | Trichiuridae |

Europinė jūrų lydeka | Merluccius merluccius |

Kietoji venera | Mercenaria mercenaria |

Atlanto silkė | Clupea harengus |

Paprastosios stauridės | Trachurus spp. |

Paprastoji saulėžuvė, jūrų kalvis | Zeus faber |

Jūrinės nėgės | Petromyzonidae |

Mažažiotė plekšnė | Microstomus kitt |

Paprastoji molva | Molva molva |

Paprastasis omaras | Homarus gammarus |

Ciegorius jūrų rupūžė (rupūžė, kiškis, žvirblis) | Cyclopterus lumpus |

Paprastosios skumbrės | Scomber spp., Scomber scombrus |

Vėžys maldininkas | Squilla mantis |

Megrimai | Lepidorhombus spp. |

Paprastoji šiaurinė krevetė | Pandalus borealis |

Norveginis omaras | Nephrops norvegicus |

Norveginė menkenė | Trisopterus esmarkii |

Paprastasis aštuonkojis | Octopus vulgaris, Eledone cirrosa |

Smaridinės | Centracanthidae |

Paprastasis dygliaryklis | Squalus acanthias spp. |

Europinė sardinė | Sardina pilchardus |

Jūrinė plekšnė | Pleuronectes platessa |

Polakas | Pollachius pollachius |

Mažoji menkenė | Trisopterus minutus |

Prancūzinė menkenė | Trisopterus luscus |

Krevetės | Palaemon spp. |

Karališkosios šukutės | Chlamys opercularis |

Paprastasis jūrų junkeris | Coris julis |

Peiliakriaunės šukutės | Ensis spp., Pharus legumen |

Kaspinuotinės, kaspinuotės, cepolinės | Cepolidae |

Paprastosios barzdotės | Mullidae |

Skorpeninės, skorpioninės | Scorpaenidae |

Amerikinis polakas, ledjūrio menkė | Pollachius virens |

Atlanto lašiša | Salmo salar |

Lašišinės | Salmonidae |

Tobiniai | Ammodytidae |

Europinė sardinė | Sardina pilchardus |

Didžiosioji šukutė | Pecten maximus |

Paprastasis vilkešeris | Dicentrarchus labrax |

Paprastieji jūrų karosai, dorados, sparai | Sparidae |

Jūros šlakys | Salmo trutta |

Filipininė venera | Ruditapes philipinarum |

Krevetės | Penaeus spp. |

Sidabrinė menkė | Gadus argenteus |

Paprastosios rombinės rajos | Rajidae |

Dryžuotasis tunas | Katsuwonus pelamis |

Paprastosios aterinos ir stintos | Atherina spp., Osmerus spp. |

Paprastasis jūrų liežuvis | Solea solea/vulgaris |

Didysis krabas voras | Maja squinado |

Paprastoji citara (didžiažvynė plekšnė), melaginė limanda | Citharus linguatula |

Atlanto šprotas | Sprattus sprattus |

Šoklieji krabai | Galatheidae |

Kalmarai | Loliginidae, Ommastrephidae, Alloteuthis spp. |

Didžioji maktra | Spisula solidissima |

Krabas | Polybius henslowi |

Kardžuvė | Xiphias gladius |

Trumpapelekis jūrų liežuvis | Microchirus variegatus |

Skumbriniai tunai, auksiai | Auxis spp., Euthynnus spp., Katsuwonus spp., Thunnus spp. |

Paprastasis otas | Psetta maxima |

Margosios jūrų šukutės | Chlamys varia |

Geldutės | Venus verrucosa |

Paprastasis jūrų liežuvis | Dicologoglossa cuneata |

Drakoniukės, jūrų drakoniukai | Trachinidae |

Bukcina | Buccinum undatum |

Merlangas | Merlangius merlangus |

Raudonoji (atlantinė ilgoji) plekšnė | Glyptocephalus cynoglossus |

Lūpažuvės | Laridae |

Gelsvapelekis tunas | Thunnus albacares |

--------------------------------------------------

XV PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 894/97 | Šis reglamentas |

1 straipsnis | 1 ir 2 straipsnis |

2 straipsnio 1 dalis | 4 straipsnis |

2 straipsnio 2 dalis | 10 straipsnis |

2 straipsnio 3 dalis | 5 straipsnis |

2 straipsnio 4 dalis | 14 ir 15 straipsniai |

2 straipsnio 5 dalis | — |

2 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa | 5 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 6 dalies antra pastraipa | 5 straipsnio 6 dalis |

2 straipsnio 7 dalis | — |

2 straipsnio 8 dalis | — |

2 straipsnio 9 dalies pirma pastraipa | 6 straipsnis |

2 straipsnio 9 dalies antra pastraipa | 7 straipsnis |

2 straipsnio 9 dalies 00 pastraipa | 3 straipsnio d dalis |

2 straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktai | 11 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos d punktas | 3 straipsnio g ir h dalys |

2 straipsnio 10 dalies pirmos pastraipos e punktas | 13 straipsnis |

2 straipsnio 10 dalies antra pastraipa | 48 straipsnis |

3 straipsnis | 48 straipsnis |

4 straipsnis | 16 straipsnis |

5 straipsnio 1 dalis | 17 straipsnis ir 18 straipsnio 2 dalis |

5 straipsnio 2 dalis | XIII priedas |

5 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa | 19 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punktas | 19 straipsnio 2 dalies b punktas |

5 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punktas pirmoji ir antroji įtraukos | 19 straipsnio 2 dalies a punktas |

5 straipsnio 3 dalies antros pastraipos b punktas, trečioji įtrauka | 35 straipsnis |

5 straipsnio 3 dalies antros pastraipos c punktas | 19 straipsnio 3 dalis |

5 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa | 19 straipsnio 2 dalies a punkto trečias sakinys |

5 straipsnio 4 dalis | 18 straipsnio 3 ir 4 dalys |

5 straipsnio 5 dalis | — |

6 straipsnio 1 dalis | 26 straipsnis |

6 straipsnio 2 dalis | 36 straipsnis |

7 straipsnis | 20 straipsnis |

8 straipsnio 1 dalis | — |

8 straipsnio 2 dalis | 21 straipsnis |

9 straipsnis | 22 straipsnis |

10 straipsnio 1 dalis | — |

10 straipsnio 2 dalies a punktas | 30 straipsnio 1 dalis |

10 straipsnio 2 dalies b punktas | 39 straipsnis |

10 straipsnio 3 dalis | 29 straipsnis |

10 straipsnio 4 dalis | 34 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys |

10 straipsnio 5 dalis | 34 straipsnio 4 dalis |

10 straipsnio 6 dalis | 29 straipsnio 6 dalis ir 34 straipsnio 5 dalis |

10 straipsnio 7 dalis | — |

10 straipsnio 8 dalis | — |

10 straipsnio 9 dalis | 37 straipsnis |

10 straipsnio 10 dalis | 23 straipsnis |

10 straipsnio 11 dalis | 28 straipsnio 2 dalis, 29 straipsnio 5 dalis, 30 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, 30 straipsnio 3 dalis, 34 straipsnio 5 dalis ir 40 straipsnis |

10 straipsnio 12 dalies pirma pastraipa | 31 straipsnis |

10 straipsnio 12 dalies antra pastraipa | 41 straipsnis |

10 straipsnio 13 dalis | — |

10 straipsnio 14 dalis | 30 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys |

10 straipsnio 15 dalis | 28 straipsnio 1 dalis |

10 straipsnio 16 dalis | 32 straipsnis |

10 straipsnio 17 dalis | 33 straipsnis |

10 straipsnio 18 dalis | 38 straipsnis |

10 straipsnio 19 dalis | 24 straipsnio 1 dalis |

11 straipsnis | — |

12 straipsnis | 24 straipsnio 2 dalis |

13 straipsnis | 42 straipsnis |

14 straipsnis | 43 straipsnis |

15 straipsnis | 44 straipsnis |

16 straipsnis | 45 straipsnis |

17 straipsnis | 46 straipsnis |

18 straipsnis | 48 straipsnis |

19 straipsnis | 49 straipsnis |

20 straipsnis | 50 straipsnis |

I priedas | I, II, III, IV ir V priedai |

II priedas | XII priedas |

III priedas | XII priedas |

IV priedas | XIII priedas |

V priedas | VI priedas |

VI priedas | VII priedas |

VII priedas | XV priedas |

--------------------------------------------------