31998L0018

Tarybos direktyva 98/18/EB

1998 m. kovo 17 d.

dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 84 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamasi Sutarties [3] 189c straipsnyje nustatytos tvarkos,

(1) kadangi pagal bendrą transporto politiką turi būti priimtos papildomos priemonės jūrų transporto saugai užtikrinti;

(2) kadangi paskutinės keleivinių laivų avarijos kelia Bendrijai didelį susirūpinimą, ypač tos avarijos, kurių metu žūva daug žmonių; kadangi visoje Bendrijoje keleiviniais laivais ir greitaeigiais keleiviniais laivais besinaudojantys asmenys turi teisę tikėtis atitinkamo laivų saugos lygio ir juo pasikliauti;

(3) kadangi darbo įrangai ir darbuotojų asmeninės apsaugos priemonėms ši direktyva netaikoma dėl to, kad jūriniais vidaus keliais plaukiojančiuose keleiviniuose laivuose naudojamai įrangai taikomos 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo [4] ir atitinkamų su ja susijusių atskirų direktyvų nuostatos;

(4) kadangi keleivių vežimo tarp valstybių narių jūrų transportu paslaugas jau liberalizavo Reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 [5]; kadangi Reglamentu (EEB) Nr. 3577/92 [6] numatytą laisvės teikti paslaugas principą valstybių narių jūrų transporte (jūrų kabotažas) visoje Bendrijoje bus baigta diegti per kitus kelerius metus;

(5) kadangi siekiant užtikrinti aukštą saugos lygį ir pašalinti prekybos kliūtis, vietines paslaugas teikiantiems keleiviniams laivams ir laivams būtina nustatyti atitinkamo lygio suderintus saugos standartus; kadangi tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų standartus kuria Tarptautinė jūrų organizacija (TJO); kadangi ši direktyva nustato tvarką, pagal kurią prašoma TJO imtis veiksmų tarptautinių maršrutų standartams suderinti su šios direktyvos standartais;

(6) kadangi, kaip siūloma Komisijos pranešime "Bendra saugių jūrų politika", Taryba 1993 m. birželio 8 d. rezoliucijoje dėl bendros saugios jūrų politikos [7] ir Europos Parlamentas, inter alia, 1994 m. spalio 27 d. rezoliucijoje [8] dėl saugos jūroje ragino Komisiją kuo greičiau pateikti nustatytos formos pasiūlymą dėl jūriniais vidaus keliais plaukiojančių keleivinių laivų saugos taisyklių;

(7) kadangi, visų pirma, atsižvelgiant į keleivinio jūrų transporto vidaus rinkos mastą bendrą laivų saugos lygį visoje Bendrijoje galima nustatyti tik veiksmais Bendrijos lygiu;

(8) kadangi atsižvelgiant į proporcingumo principą Tarybos direktyva yra tinkamas teisinis dokumentas, numatantis vienodo ir privalomo saugos standartų taikomo valstybėse narėse sistemą, palikdamas kiekvienai valstybei narei teisę pasirinkti jos vidaus sistemai geriausiai tinkančias įgyvendinimo priemones;

(9) kadangi siekiant tobulinti saugą ir vengti konkurencijos iškraipymų bendrus saugos reikalavimus reikėtų taikyti visiems Bendrijoje jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams ir greitaeigiams laivams, neatsižvelgiant į vėliavą, su kuria jie plaukioja; kadangi, vis dėlto, šių reikalavimų reikėtų netaikyti tam tikrų kategorijų laivams, kuriems šios direktyvos taisyklės netinka techniškai arba jos ekonomiškai neperspektyvios;

(10) kadangi keleivinius laivus reikėtų priskirti skirtingoms klasėms atsižvelgiant į nuotolius ir sąlygas jūros zonose, kuriose jie plaukioja; kadangi greitaeigiai laivai turėtų būti skirstomi kategorijomis pagal TJO parengto Greitaeigių laivų kodekso nuostatas;

(11) kadangi pagrindinė referencinė saugos standartų bazė turėtų būti 1974 m. Konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, su padarytais pakeitimais, apimanti tarptautiniu mastu suderintus tarptautiniais maršrutais plaukiojančių keleivinių laivų ir greitaeigių keleivinių laivų standartus ir atitinkamas TJO rezoliucijas bei kitas šią konvenciją papildančias ir aiškinančias priemones;

(12) kadangi reikia laikytis skirtingo požiūrio rengiant naujų ir eksploatuojamų skirtingos klasės keleivinių laivų saugos reikalavimus, užtikrinančius lygiavertį saugos lygį, atsižvelgiant į šių atskirų klasių konkrečius poreikius ir apribojimus; kadangi naujų ir eksploatuojamų laivų saugos reikalavimų skirtumus tikslinga išsaugoti, nes naujų laivų taisykles taikant eksploatuojamiems laivams pastarųjų konstrukciją tektų gerokai pertvarkyti ir jie pasidarytų ekonomiškai neperspektyvūs;

(13) kadangi eksploatuojamų laivų modernizavimo pagal šioje direktyvoje numatytus standartus finansiniai ir techniniai padariniai pateisina tam tikrus pereinamuosius laikotarpius; kadangi atsižvelgiant į didelį Graikijos salų skaičių, į poreikį išsaugoti jų nuolatinį ir dažną sujungimą jūra, į didelį poveikį, kurį šioms transporto operacijoms ir su jomis susijusioms darbo vietoms padarytų neatidėliotinas pagrindinių modernizavimo reikalavimų taikymas nuo 2000 m. spalio 1 d. senesniems kaip 27 metų eksploatuojamiems laivams, tikslinga netaikyti pirmiau minėtų reikalavimų šiems tik tarp Graikijos uostų plaukiojantiems laivams, kurių naudojimas visuose Bendrijos jūriniuose vidaus maršrutuose bus nutrauktas ne vėliau kaip tą dieną, kai tokių laivų eksploatavimo trukmė bus 35 metai;

(14) kadangi atsižvelgiant į greitaeigių keleivinių laivų ir tradicinių keleivinių laivų koncepcijos, konstrukcijos ir naudojimo esminius skirtumus turėtų būti reikalaujama, kad šie laivai atitiktų specialias taisykles;

(15) kadangi jūrinė borto aparatūra, atitinkanti 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 96/98/EEB dėl laivų įrenginių [9] nuostatas, ją instaliuojant keleiviniame laive neturėtų būti papildomai bandoma, nes šiems įrenginiams jau taikomi pirmiau minėtos direktyvos standartai ir procedūros;

(16) kadangi siekdamos užtikrinti šios direktyvos visapusišką taikymą valstybės narės už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šios direktyvos reikalavimus, pažeidimą turėtų nustatyti baudų sistemą ir gali kontroliuoti, ar laikomasi šios direktyvos nuostatų, grindžiamų 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/21/EB dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolės) [10];

(17) kadangi, vykdydamos kontrolę pagal komiteto procedūrą, valstybės narės gali priimti vietinėmis sąlygomis pagrįstus papildomus saugos reikalavimus, leisti naudoti lygiaverčius standartus ar esant tam tikroms veikimo sąlygoms šios direktyvos nuostatoms taikyti išlygas arba susiklosčius ypač pavojingoms aplinkybėms imtis apsaugos priemonių;

(18) kadangi būtina, kad iš valstybių narių atstovų sudarytas Komitetas padėtų Komisijai veiksmingai taikyti šią direktyvą; kadangi šios veiklos gali imtis 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyvos 93/75/EB dėl būtiniausių reikalavimų į Bendrijos uostus įplaukiantiems arba iš jų išplaukiantiems laivams, vežantiems pavojingus arba aplinką teršiančius krovinius [11], 12 straipsniu įsteigtas komitetas;

(19) kadangi šios direktyvos ir I priedo atitinkamas nuostatas pirmiau minėtas komitetas gali pritaikyti, kad būtų atsižvelgiama į tarptautinius pokyčius, ypač į tarptautinių konvencijų pakeitimus;

(20) kadangi siekiant kontroliuoti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir vykdymą, turi būti tiriami nauji ir eksploatuojami keleiviniai laivai bei laivai; kadangi šios direktyvos nuostatų laikymąsi turi patvirtinti vėliavos valstybės administracijos arba jos vardu išduodamas sertifikatas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Paskirtis

Šios direktyvos paskirtis - naujuose ir eksploatuojamuose keleiviniuose laivuose bei greitaeigiuose keleiviniuose laivuose diegti vienodą gyvybės ir turto saugos lygį, kai abiejų kategorijų laivai plaukioja jūriniais vidaus maršrutais, ir nustatyti tarptautinio lygmens derybų, skirtų tarptautiniais maršrutais plaukiojančių keleivinių laivų taisyklėms suderinti, darbo tvarką.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje ir jos prieduose:

a) "Tarptautinės konvencijos" - tai tarptautinė 1974 m. konvencija dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje (1974 m. Solas konvencija) ir tarptautinė 1966 m. konvencija dėl krovos žymių, kartu su jų protokolais ir pakeitimais, galiojančiais šios direktyvos priėmimo dieną;

b) "Neapgadinto laivo stovumo kodeksas" - tai "Visų tipų laivų, kuriems galioja TJO dokumentai, neapgadinto laivo stovumo kodeksas", išdėstytas 1993 m. lapkričio 4 d. TJO Asamblėjos rezoliucijoje A.749 (18), su šios direktyvos priėmimo dieną padarytais pakeitimais;

c) "Greitaeigių laivų kodeksas" - tai "Tarptautinis greitaeigių laivų saugos kodeksas", išdėstytas TJO Saugos jūroje komiteto 1994 m. gegužės 20 d. rezoliucijoje MSC 36 (63), su šios direktyvos priėmimo dieną padarytais pakeitimais;

d) "GMDSS" - tai globalinė jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistema, apibrėžta 1974 m. Solas konvencijos IV skyriuje, su šios direktyvos priėmimo dieną padarytais pakeitimais;

e) "keleivinis laivas" - tai daugiau kaip 12 keleivių vežantis laivas;

f) "greitaeigis keleivinis laivas" - tai greitaeigis laivas, apibrėžtas 1974 m. Solas konvencijos X skyriaus 1 taisyklėje, su šios direktyvos priėmimo dieną padarytais pakeitimais, vežanti daugiau kaip 12 keleivių;

jūriniais vidaus maršrutais, B, C arba D klasės jūros rajonais plaukiojantys keleiviniai laivai nelaikomi greitaeigiais keleiviniais laivais, jeigu:

- jų vandentalpa iki konstrukcinės vaterlinijos mažesnė kaip 500 m3, ir

- jų didžiausias greitis, apibrėžtas Greitaeigių laivų kodekso 1.4.30 dalyje, mažesnis kaip 20 mazgų;

g) "naujas laivas" - tai laivas, pradėtas statyti 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą dieną ar po šios datos, arba kurio statybos etapas yra panašus. Panašus statybos etapas - tai etapas, kai:

i) pradedama konkretaus laivo statyba ir

ii) pradedamas pirmiau minėto laivo surinkimas, kuriam sunaudota bent 50 tonų arba 1 % apskaičiuotų visų konstrukcinių medžiagų masės (iš šių dviejų naudojamas mažesnis dydis);

h) "eksploatuojamas laivas" - tai nenaujas laivas;

i) "keleivis" - tai bet kuris asmuo, išskyrus:

i) kapitoną, įgulos narius arba kitus pasamdytus ar einančius kokias nors pareigas su laivo eksploatavimu susijusias pareigas; ir

ii) jaunesnį kaip vienerių metų vaiką;

j) "laivo ilgis" - jeigu specialiai nenumatyta kitaip - tai ne mažesniame kaip 85 % teoriniame borto aukštyje nuo kilio viršaus 96 % išmatuoto visos vaterlinijos ilgio arba ilgis išilgai pirmiau minėtos vaterlinijos nuo forštevenio priešakio iki vairo ašies, jeigu šis ilgis yra didesnis. Su kilio nuosvyriu laivagalyje suprojektuotuose laivuose matuojant laivo ilgį vaterlinija yra lygiagreti skaičiuojamai vaterlinijai;

k) "laivapriekio aukštis" - tai 1966 m. Tarptautinės krovos žymių konvencijos 39 taisyklėje apibrėžtas laivapriekio aukštis kaip priekiniame statmenyje nuo nustatyto antvandeninio borto aukštį vasarą atitinkančios vaterlinijos ir konstrukcinis diferento bei laivo šone išmatuoto viršutinio denio aukščiausio taško išmatuojamas vertikalus atstumas;

l) "laivas ištisiniu deniu" - tai laivas su įrengtu oro sąlygų ir jūros veikiamu ištisu deniu, turinčiu oro sąlygų ir jūros veikiamos savo dalies visų angų stacionarias uždarymo priemones, po kuriuo visoms laivo šonų angoms sumontuotos stacionarios bent jau vandeniui nelaidžios uždarymo priemonės.

Ištisas denis gali būti vandeniui nelaidus denis arba lygiavertė struktūra, sudaryta iš vandenį praleidžiančio denio, visiškai uždengto vandens nepraleidžiančia pakankamo tvirtumo apsauga nuo vandens užtikrinančia konstrukcija su vandeniui nelaidžiomis uždarymo priemonėmis;

m) "tarptautinis maršrutas" - tai jūros maršrutas iš valstybės narės uosto į uostą už valstybės narės ribų arba atvirkščiai;

n) "jūrinis vidaus maršrutas" - tai jūros zonų maršrutas iš valstybės narės uosto į tą patį arba kitą tos valstybės narės uostą;

o) "jūros zona" - tai pagal 4 straipsnio 2 dalies nuostatą nustatyta zona;

Tačiau taikant nuostatas dėl radijo ryšio galioja 1974 m. Solas konvencijos IV skyriaus 2 taisyklėje pateikti jūros zonų apibrėžimai;

p) "uosto akvatorija" - tai ne jūros zona, o valstybės narės apibrėžtas kitas plotas, apimantis atokiausius stacionarius uosto statinius, sudarantis vientisą uosto sistemos dalį arba plytintis iki gamtinėmis aplinkos ypatybėmis, saugančiomis upės žiotis ar panašų apsaugotą plotą, apibrėžtų ribų;

q) "prieglobsčio vieta" - tai gamtinėmis ar dirbtinėmis priemonėmis apsaugota zona, kurioje prieglaudą gali rasti laivai, susiklosčius jų saugumui pavojų keliančioms sąlygoms;

r) "vėliavos valstybės administracija" - tai valstybės, su kurios vėliava suteikta teisė plaukioti laivui, kompetentingos institucijos;

s) "priimančioji valstybė" - tai valstybė narė, į kurios uostą (-us) arba iš kurios uosto (-ų) su kitos valstybės narės vėliava plaukiojantis laivas išplaukia į jūrinius vidaus maršrutus ar sugrįžta iš jų;

t) "pripažinta organizacija" - tai pagal 1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyvos 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų [12] 4 straipsnį pripažinta organizacija;

u) "mylia" - tai 1852 metrai;

v) "didelis bangų aukštis" - tai per nustatytą laikotarpį trečdalio didžiausių pastebėtų bangų vidutinis aukštis.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma:

a) naujiems keleiviniams laivams;

b) 24 metrų ir ilgesniems eksploatuojamiems keleiviniams laivams;

c) greitaeigiams keleiviniams laivams,

nepaisant jų plaukiojimo vėliavos, kai jie plaukia jūriniais vidaus maršrutais.

Kiekviena valstybė narė, kaip priimančioji valstybė, užtikrina, kad keleiviniai laivai ir greitaeigiai laivai, plaukiojantys su valstybės, kuri nėra valstybė narė, vėliava prieš leidžiant toje valstybėje narėje jiems plaukioti jūriniais vidaus maršrutais visiškai atitiktų šios direktyvos reikalavimus.

2. Ši direktyva netaikoma:

a) keleiviniams laivams, kurie yra:

- karo laivai ir kariniai transporto laivai,

- ne mechaninėmis priemonėmis varomi laivai,

- iš kitos, o ne iš plieno ar jam lygiavertės medžiagos, pagaminti laivai, kuriems netaikomi greitaeigių laivų (Rezoliucija MSC 36 (63)) ar laivų su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais (Rezoliucija A.373 (X)) standartai,

- paprastos konstrukcijos mediniai laivai,

- suprojektuoti iki 1965 m., pastatyti daugiausia iš originalių medžiagų, originalūs ir atskiros istorinių keleivinių laivų kopijos,

- pramoginės jachtos, jeigu jos be įgulos ar su įgula nebus samdoma ir jeigu komerciniais tikslais šios jachtos veža daugiau kaip 12 keleivių,

- vien uosto rajone plaukiojantys laivai;

b) greitaeigiams keleiviniams laivams, kurie yra:

- karo laivas arba karinis transporto laivas,

- pramoginiai laivai, jeigu jie be įgulos ar su įgula nebus samdomi ir jeigu komerciniais tikslais šie laivai neveža daugiau kaip 12 keleivių,

- vien uosto rajone plaukiojantys laivai.

4 straipsnis

Keleivinių laivų klasės

1. Pagal jūros zoną, kurioje plaukioja, keleiviniai laivai priskiriami šioms klasėms:

"A klasė" | tai jūriniais vidaus maršrutais, neskirtais B, C ir D klasės keleiviniams laivams, plaukiojantis keleivinis laivas. |

"B klasė" | tai jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantis keleivinis laivas, nuo kranto, kuriame, atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, po laivo avarijos keleiviai gali išsilaipinti, nenutolstantis toliau kaip 20 mylių. |

"C klasė" | tai jūros zonų, kuriose vienerių metų laikotarpį plaukiojant visus metus arba tiksliai apibrėžtą metų laikotarpį, kai laivai plaukioja tik nustatytą laiką (pvz., vasarą) didesnių kaip 2,5 metrų aukščio bangų tikimybė mažesnė nei 10 %, jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantis keleivinis laivas, kuris šiais maršrutais plaukdamas nuo prieglobsčio vietos nutolsta ne toliau kaip 15 mylių, o nuo kranto linijos, kur, atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, po laivo avarijos gali išsilaipinti keleiviai - ne toliau kaip 5 mylias. |

"D klasė" | tai jūros rajonų, kuriuose vienerių metų laikotarpį plaukiojant visus metus arba tiksliai apibrėžtą metų laikotarpį, kai laivai plaukioja tik nustatytą laiką (pvz., vasarą) didesnių kaip 2,5 metrų aukščio bangų tikimybė mažesnė nei 10 %, jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantis keleivinis laivas, kuris šiais maršrutais plaukdamas nuo prieglobsčio vietos nutolsta ne toliau kaip 6 mylias, o nuo kranto linijos, kur, atsižvelgiant į vidutinį jūros potvynio aukštį, po laivo avarijos gali išsilaipinti keleiviai - ne toliau kaip 3 mylias. |

2. Jūros zonų sąrašas parengiamas ir atnaujinamas remiantis valstybių narių pagal 9 straipsnyje nustatytą tvarką įteiktais pranešimais. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius iki 14 straipsnio 1 dalyje paminėtos įgyvendinimo datos valstybės narės praneša apie jų jurisdikcijoje esančias jūros zonas, nurodydamos visiems metams skirtų zonų ir prireikus pagal 1 dalyje išdėstytus kriterijus klasėmis suskirstytų laivų ribotų periodiškų plaukiojimo laikotarpių ribas. Sąrašas skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

3. Greitaeigiams keleiviniams laivams taikomos Greitaeigių laivų kodekso 1 skyriaus (1.4.10) ir (1.4.11) apibrėžtos kategorijos.

5 straipsnis

Taikymas

1. Jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantys nauji ir eksploatuojami keleiviniai laivai bei greitaeigiai keleiviniai laivai atitinka atitinkamas šioje direktyvoje nustatytas saugos taisykles.

2. Remdamosi šia direktyva grindžiamomis priežastimis valstybės narės nedraudžia plaukioti jūriniais vidaus maršrutais keleiviniams laivams arba greitaeigiams keleiviniams laivams, atitinkantiems šios direktyvos reikalavimus, įskaitant valstybės narės pagal 7 straipsnio 1 dalies nuostatas nustatytus kokius nors papildomus reikalavimus.

Kiekviena valstybė narė, naudodamasi savo kaip priimančiosios valstybės įgaliojimais, pripažįsta jūriniais vidaus maršrutais plaukiojančiam greitaeigiam keleiviniam laivui kitos valstybės narės išduotą greitaeigio laivo saugos sertifikatą ir leidimą plaukioti arba 11 straipsnyje nurodytą jūriniais vidaus maršrutais plaukiojantiems keleiviniams laivams kitos valstybės narės išduotą keleivinio laivo saugos sertifikatą.

3. Priimančioji valstybė, laikydamasi Direktyvos 95/21/EB nuostatų, gali apžiūrėti jūriniais vidaus maršrutais plaukiojančius keleivinius laivus arba greitaeigius keleivinius laivus ir patikrinti jų dokumentus.

4. Direktyvos 96/98/EB A (1) priede išvardyti visi laivo įrenginiai, atitinkantys jos nuostatas, laikomi atitinkančiais šios direktyvos nuostatas neatsižvelgiant į tai, ar pagal I priedo nuostatas reikalaujama tokius įrenginius patvirtinti ir išbandyti patenkinant vėliavos valstybės administracijos reikalavimus.

6 straipsnis

Saugos reikalavimai

1. Naujų ir eksploatuojamų A, B, C ir D klasės keleivinių laivų:

a) korpuso, pagrindinių ir pagalbinių mechanizmų, elektros energijos ir automatinių įrenginių konstrukcija ir priežiūra atitinka standartus, kuriais būtina remtis atliekant klasifikavimą pagal pripažintų organizacijų taisykles arba pagal joms lygiavertes taisykles, kurias administracija taiko laikydamasi Direktyvos 94/57/EB 14 straipsnio 2 dalies nuostatų;

b) pirmiau išvardytų klasių keleiviniams laivams taikomos 1974 m. Solas konvencijos IV, įskaitant 1988 m. GMDSS pakeitimus, V ir VI skyrių nuostatos su šios direktyvos priėmimo dieną padarytais pakeitimais;

c) pirmiau išvardytų klasių keleiviniuose laivuose instaliuotai navigacinei įrangai taikomos 1974 m. Solas konvencijos V skyriaus 12 taisyklės nuostatos su šios direktyvos priėmimo dieną padarytais pakeitimais. Direktyvos 96/98/EB A(1) priede išvardyta laivo navigacinė įranga ir atitinkanti pastarosios nuostatas, laikoma atitinkančia Solas V/12(r) taisyklės tipo tvirtinimo reikalavimus.

2. Naujų keleivinių laivų:

a) bendrieji reikalavimai:

i) nauji A klasės keleiviniai laivai visiškai atitinka 1974 m. Solas konvencijos reikalavimus su šios direktyvos priėmimo dieną padarytais pakeitimais ir konkrečius atitinkamus šioje direktyvoje bei jos I priede nurodytus reikalavimus. Taisykles, kurias Solas leidžia administracijai aiškinti savo nuožiūra, vėliavos valstybės administracija aiškina taip, kaip išdėstyta I priede;

ii) nauji B, C ir D klasės keleiviniai laivai atitinka konkrečius šioje direktyvoje ir jos I priede nurodytus reikalavimus;

b) krovos žymių reikalavimai:

i) visi nauji 24 metrų ilgio arba ilgesni keleiviniai laivai atitinka 1966 m. Tarptautinės krovos žymių konvencijos reikalavimus;

ii) 24 metrų arba trumpesnių naujų keleivinių laivų ilgiui ir klasei taikomi 1966 m. Tarptautinės krovos žymių konvencijos saugos lygį atitinkantys kriterijai;

iii) nepaisant i ir ii papunkčių nuostatų, naujiems D klasės keleiviniams laivams netaikomi 1966 m. Tarptautinėje krovos žymių konvencijoje nustatyti reikalavimai dėl mažiausio laivapriekio aukščio;

iv) statant naujus A, B, C ir D klasės keleivinius laivus jiems įrengiamas ištisinis denis.

3. Eksploatuojami keleiviniai laivai:

a) eksploatuojami A klasės keleiviniai laivai atitinka 1974 m. Solas konvencijoje apibrėžtas eksploatuojamų keleivinių laivų taisykles su šios direktyvos priėmimo dieną padarytais pakeitimais ir konkrečius atitinkamus šios direktyvos ir I priedo reikalavimus. Taisykles, kurias Solas leidžia administracijai aiškinti savo nuožiūra, vėliavos valstybės administracija aiškina taip, kaip išdėstyta I priede.

b) eksploatuojami B klasės keleiviniai laivai atitinka konkrečius šios direktyvos ir I priedo reikalavimus;

c) eksploatuojami C ir D klasių keleiviniai laivai atitinka konkrečius šios direktyvos ir I priedo III skyriaus reikalavimus, o dėl reikalų, kuriems netaikomi pirmiau minėti reikalavimai, - atitinka vėliavos valstybės administracijos reikalavimus. Šios taisyklės užtikrina I priedo II-1 ir II-2 skyriuose išdėstytą lygiavertį saugos lygį, atsižvelgiant į tų jūros rajonų, kuriuose pirmiau minėtos klasės laivai gali plaukioti, vietines konkrečias plaukiojimo sąlygas.

Prieš leidžiant eksploatuojamiems C ir D klasės laivams priimančioje valstybėje reguliariai plaukioti jūriniais vidaus maršrutais, vėliavos valstybė dėl pirmiau minėtų taisyklių gauna priimančiosios valstybės sutikimą.

d) jeigu valstybė narė laikosi nuomonės, kad priimančiosios valstybės administracijos pagal c punktą reikalaujamos taisyklės nepagrįstos, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai. Komisija imasi veiksmų, kad laikantis 9 straipsnyje nustatytos tvarkos būtų priimtas sprendimas;

e) esminis laivo remontas, modifikavimas ar rekonstrukcija ir vėlesnis jo įrengimas atitinka 2 dalies a punkte nurodytus reikalavimus. Eksploatuojamo laivo modifikavimas, skirtas pagerinti laivo patvarumą, nelaikomas esminiu laivo modifikavimu;

f) a dalies nuostatos, jeigu ankstesnė data nenurodyta 1974 m. Solas konvencijoje bei b ir c punktų nuostatose, jeigu ankstesnė data nenurodyta I priede, netaikomos laivams, pradėtiems statyti arba kurių statyba buvo pasiekusi panašų etapą:

i) anksčiau kaip 1940 m. sausio 1 d.: iki 2006 m. liepos 1 d.;

ii) 1940 m. sausio 1 d. arba po jos, tačiau iki 1962 m. gruodžio 31 d.: iki 2007 m. liepos 1 d.;

iii) 1963 m. sausio 1 d. arba po jos, tačiau iki 1974 m. gruodžio 31 d.: iki 2008 m. liepos 1 d.;

iv) 1975 m. sausio 1 d. arba po jos, tačiau iki 1984 m. gruodžio 31 d.: iki 2009 m. liepos 1 d.;

v) 1985 m. sausio 1 d. arba po jos, tačiau iki 14 punkto 1 dalyje nurodytos datos: iki 2010 m. liepos 1 d.;

g) eksploatuojamiems A ir B klasės keleiviniams laivams, iki 1996 m. sausio 1 d. plaukiojantiems išimtinai jūriniais vidaus maršrutais tarp Graikijos uostų, išimties tvarka galima netaikyti 1974 m. Solas konvencijos II-1/B/8-1, II-1/B/8-2 taisyklių arba šios direktyvos I priedo ir šios direktyvos I priedo II-2/B/16 reikalavimų, jeigu šie laivai atitinka kiekvieną iš šių sąlygų:

i) 2000 m. spalio 1 d. jų amžius, apskaičiuotas nuo jų statybos arba nuo panašaus jų statybos etapo pradžios ir apibrėžtas 2 straipsnio g punkte, viršija 27 metus,

ii) jie plaukios išimtinai jūriniais vidaus maršrutais tik tarp Graikijos uostų ir

iii) jų plaukiojimas jūriniais vidaus maršrutais bus nutrauktas ne vėliau, o tą dieną, kai jų eksploatavimo amžius bus 35 metai.

Be to, A ir B klasės su Graikijos vėliava plaukiojantiems keleiviniams laivams, iki šios direktyvos įsigaliojimo datos perkeltiems plaukioti jūriniais vidaus maršrutais tarp Graikijos uostų, taip pat galima daryti išlygas, jeigu jų perkėlimo metu šie laivai visiškai atitinka taikytinus tarptautinius standartus bei i, ii ir iii papunkčių sąlygas.

Siekiant daryti pirmiau minėtą išlygą, ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo šios direktyvos priėmimo datos Graikija perduoda Komisijai visų A ir B klasės eksploatuojamų keleivinių laivų, atitinkančių pirmiau minėtas sąlygas, išsamų sąrašą, įskaitant visas detales apie kiekvieno laivo pavadinimą, skiriamuosius numerius arba raides, registravimo uostą, didžiausią leistiną vežti keleivių skaičių, TJO numerį (jeigu toks yra), klasę ir laivo statybos pradžios ar panašaus jo statybos etapo datą. Šis sąrašas skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šiems laivams suteikta išlyga aiškiai nurodoma tokio keleivinio laivo saugos sertifikate.

4. Greitaeigiai keleiviniai laivai:

a) 1996 m. sausio 1 d. ar po šios datos pastatyti arba iš esmės suremontuoti, rekonstruoti ar modifikuoti greitaeigiai keleiviniai laivai atitinka 1974 m. Solas konvencijos X/3 taisyklės reikalavimus, jeigu

- jie pradėti statyti arba jų statyba buvo pasiekusi panašų etapą ne vėliau kaip šios direktyvos įsigaliojimo dieną ir

- jie turi būti pristatyti ir pradėti eksploatuoti ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos ir

- jie visiškai atitinka 1977 m. lapkričio 14 d. TJO asamblėjos A.373(X) rezoliucijoje išdėstyto Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais saugos kodekso (DSC kodeksas) su pakeitimais, padarytais Saugos jūroje komiteto 1994 m. gegužės 19 d. rezoliucija MSC 37(63), reikalavimus;

b) iki 1996 m. sausio 1 d. pastatyti greitaeigiai keleiviniai laivai, atitinkantys Greitaeigių keleivinių laivų kodekso reikalavimus, toliau gali plaukioti gavę pagal šio kodekso reikalavimus išduotą sertifikatą.

Iki 1996 m. sausio 1 d. pastatyti greitaeigiai keleiviniai laivai, neatitinkantys Greitaeigių keleivinių laivų kodekso reikalavimų, negali plaukioti jūriniais vidaus maršrutais, nebent šios direktyvos įsigaliojimo dieną jie jau plaukiojo valstybės narės jūriniais vidaus maršrutais, o tokiu atveju jiems gali būti leista toje valstybėje narėje ir toliau plaukioti jūriniais vidaus maršrutais. Šie laivai atitinka DSC kodekso reikalavimus su pakeitimais;

c) greitaeigių keleivinių laivų ir jų įrenginių statyba bei gamyba ir priežiūra atitinka pripažintų organizacijų taikomas greitaeigių laivų klasifikavimo arba lygiavertes taisykles, kurias, laikydamasi Direktyvos 94/57/EB 14 straipsnio 2 dalies nuostatų, taiko administracija.

7 straipsnis

Papildomi saugos reikalavimai, atitikmenys, išimtys ir saugos priemonės

1. Papildomi saugos reikalavimai:

Jeigu valstybė narė arba valstybių narių grupė mano, kad taikomus saugos reikalavimus, atsižvelgiant į konkrečias vietines sąlygas, atitinkamais atvejais reikėtų patobulinti, ir jeigu tokio tobulinimo būtinybė pagrindžiama, laikydamosi 4 dalyje nustatytos tvarkos valstybės narės gali priimti saugos reikalavimų tobulinimo priemones.

2. Atitikmenys:

Laikydamasi 4 dalyje nustatytos tvarkos valstybė narė gali priimti priemones, leidžiančias taikyti I priede išdėstytų taisyklių atitikmenis, jeigu jie bent jau ne mažiau veiksmingi kaip to priedo taisyklės.

3. Išimtys:

Laikydamasi 4 dalyje nustatytos tvarkos valstybė narė gali priimti priemones, jeigu jos nesumažina saugos lygio, šios direktyvos atitinkamų konkrečių reikalavimų netaikyti laivams, kurie toje valstybėje narėje turi plaukioti jūriniais vidaus maršrutais, įskaitant jos salinguose jūros rajonuose, nuo atviros jūros poveikio apsaugotuose tam tikromis plaukiojimo sąlygomis, pavyzdžiui, mažesniu bangų aukščiu, apribotu metų laikotarpiu, plaukiojimu tik šviesiuoju paros metu arba susiklosčius tik tinkamoms klimato ar orų sąlygoms, apribota reiso trukme arba gelbėjimo tarnybų artumu.

4. 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis besinaudojanti valstybė narė imasi šių veiksmų:

a) valstybė narė praneša Komisijai apie priimti ketinamas jos priemones, įskaitant tiek būtinų detalių, kad jomis būtų galima patvirtinti, kad išlaikomas pakankamas saugos lygis;

b) jeigu per šešis mėnesius nuo pranešimo perdavimo laikantis 9 straipsnyje nustatytos tvarkos nusprendžiama, kad siūlomos priemonės nepagrįstos, minėtoji valstybė narė prašoma iš dalies pataisyti siūlomas priemones arba jų nepriimti;

c) priimtos priemonės aiškiai apibrėžiamos atitinkamuose nacionaliniuose įstatymuose ir perduodamos Komisijai, kuri apie visas šių priemonių detales praneša kitoms valstybėms narėms;

d) kiekviena iš šių priemonių taikoma visiems plaukiojantiems vienodomis konkrečiomis sąlygomis tos pačios klasės keleiviniams laivams arba laivams, nediskriminuojant jų dėl vėliavos, registravimo valstybės arba dėl jų operatoriaus įsisteigimo vietos;

e) 3 dalyje nurodytos priemonės taikomos tik tol, kol laivas plaukioja konkrečiomis sąlygomis.

5. Saugos priemonės:

Jeigu valstybė narė mano, kad jos jūriniu vidaus maršrutu plaukiojantis keleivinis laivas, nors ir atitinkantis šios direktyvos nuostatas, kelia didelį pavojų gyvybės saugai, turtui arba aplinkai, to laivo plaukiojimas gali būti laikinai sustabdytas ar nustatytos papildomos saugos priemonės tol, kol tas pavojus bus pašalintas.

Susiklosčius pirmiau minėtoms aplinkybėms, taikoma tokia nustatyta tvarka:

a) valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie savo sprendimą ir nurodo pagrįstas jo priežastis;

b) Komisija nagrinėja, ar laikino sustabdymo arba papildomos priemonės pagrįstos dideliu pavojumi saugai ir aplinkai;

c) laikantis 9 straipsnyje nustatytos tvarkos sprendžiama, ar valstybės narės sprendimas laikinai nutraukti tokio laivo plaukiojimą arba nustatyti papildomas priemones, pagrįstas dideliu pavojumi gyvybės saugai, turtui arba aplinkai ir, jeigu laikinas laivo plaukiojimo nutraukimas ar papildomos priemonės nepagrįstos, kad iš atitinkamos valstybės narės būtų reikalaujama atšaukti laikiną nutraukimą ar priemones.

8 straipsnis

Adaptacijos

Laikantis 9 straipsnyje nurodytos tvarkos:

a) i) 2 straipsnio a, b, c, d ir t punktų apibrėžimus ir

ii) 10 straipsnyje nurodytų tyrimų atlikimo tvarkos bei jų rekomendacijų nuostatas

galima pritaikyti siekiant, kad būtų atsižvelgiama į permainas tarptautiniu lygmeniu ir visų pirma vykstančias TJO;

b) I priedą galima iš dalies keisti, kad vėlesnius tarptautinių konvencijų dalinius pakeitimus būtų galima taikyti šioje direktyvoje.

9 straipsnis

Komitetas

Komisijai padeda Direktyvos 93/75/EB 12 straipsnio 1 dalimi įsteigtas Komitetas. Komitetas veikia laikydamasis to straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos tvarkos.

10 straipsnis

Apžiūros

1. Kiekvieną naują keleivinį laivą vėliavos valstybės administracija apžiūri:

a) prieš pradedant laivą eksploatuoti;

b) periodiškai vieną kartą per dvylika mėnesių;

c) papildomai, jeigu iškyla reikalas.

2. Kiekvieną eksploatuojamą keleivinį laivą vėliavos valstybės administracija apžiūri:

a) atlikdama pirminę apžiūrą prieš pradedant laivui plaukioti priimančios valstybės jūriniais vidaus maršrutais, o valstybės narės jūriniais vidaus maršrutais plaukiojančius eksploatuojamus laivus, kuriems suteikta teisė plaukioti su tos valstybės narės vėliava, per dvylika mėnesių nuo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios direktyvos įgyvendinimo datos;

b) periodiškai vieną kartą per dvylika mėnesių;

c) papildomai, jeigu iškyla reikalas.

3. Kiekvieną greitaeigį keleivinį laivą, pagal 6 straipsnio 4 dalies nuostatas turintį atitikti Greitaeigių laivų kodekso reikalavimus, vėliavos valstybės administracija apžiūri taip, kaip tai numatyta Greitaeigių laivų kodekse.

Greitaeigį keleivinį laivą, pagal 6 straipsnio 4 dalies nuostatas turintį atitikti Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais saugos kodekso reikalavimus su paskutiniais pakeitimais, vėliavos valstybės administracija apžiūri taip, kaip tai numatyta Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais saugos kodekse.

4. Apžiūrint laivą, ar jis atitinka Keleivinio laivo saugos sertifikato reikalavimus, laikomasi 1993 m. lapkričio 4 d. TJO asamblėjos rezoliucijoje A.746(18) dėl apžiūros, atliekamos pagal suderintą apžiūrų ir sertifikavimo sistemą, apibrėžtos atitinkamos tvarkos ir rekomendacijų, kokios jos buvo nustatytos šios direktyvos priėmimo dieną, arba tam pat tikslui pasiekti nustatytos tvarkos.

5. 1, 2 ir 3 dalyse minėtas apžiūras atlieka tik pačios vėliavos valstybės administracijos, pripažintos organizacijos arba vėliavos valstybės, turinčios atlikti apžiūras, įgaliotos valstybės narės inspektoriai, siekdami užtikrinti, kad visų taikomų šios direktyvos reikalavimų laikomasi.

11 straipsnis

Sertifikatai

1. Visiems naujiems ir eksploatuojamiems keleiviniams laivams laikantis šios direktyvos nuostatų išduodamas keleivinio laivo saugos sertifikatas. Sertifikato forma pateikta II priede. Šį sertifikatą po pirminės apžiūros, aprašytos 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte, išduoda vėliavos valstybės administracija.

2. Keleivinio laivo saugos sertifikatas išduodamas ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui. Vėliavos valstybė sertifikato galiojimo laiką, įrašytą sertifikate, jam pasibaigus gali pratęsti ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Pratęsus sertifikato galiojimą naujas sertifikato galiojimo laikas skaičiuojamas nuo naudojamo sertifikato galiojimo pabaigos, kol šis galiojimas nebuvo pratęstas.

Naujas keleivinio laivo saugos sertifikatas išduodamas po 10 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte aprašytos periodiškos apžiūros.

3. Greitaeigių laivų kodekso reikalavimus atitinkančiam greitaeigiam keleiviniam laivui greitaeigio laivo sertifikatą ir greitaeigio laivo leidimą plaukioti, laikydamasi greitaeigių laivų kodekso nuostatų, išduoda vėliavos valstybės administracija.

Greitaeigiam keleiviniam laivui, atitinkančiam Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais kodekso reikalavimus su pakeitimais, Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais statybos ir įrangos sertifikatą bei Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais leidimą plaukioti, laikydamasi Laivo su oro pagalve ar su povandeniniais sparnais kodekso nuostatų, išduoda vėliavos valstybės administracija.

Prieš išduodama leidimą greitaeigiam keleiviniam laivui plaukioti priimančiosios valstybės jūriniais vidaus maršrutais, vėliavos valstybės administracija susitaria su priimančiąja valstybe dėl visų laivų plaukiojimo sąlygų toje valstybėje. Visas šias sąlygas vėliavos valstybės administracija įrašo leidime plaukioti.

4. Apie laivams pagal 7 straipsnio 3 dalies nuostatas padarytas išimtis įrašoma laivo sertifikate.

12 straipsnis

Solas konvencijos taisyklės

Dėl tarptautiniais maršrutais plaukiojančių laivų:

1. Įsigaliojus šiai direktyvai Bendrija įteikia TJO prašymą:

a) paspartinti TJO atliekamą 1974 m. Solas konvencijos II-1, II-2 ir III skyrių taisyklių, kuriose išdėstyti administracijos nuožiūrai palikti klausimai, peržiūrą, parengti suderintus šių taisyklių aiškinimus ir atitinkamai priimti jų pakeitimus;

b) priimti priemones dėl privalomų principų, išdėstytų Saugos jūroje komiteto Aplinkraščio Nr. 606 dėl valstybės, kuriai priklauso laivas, pritarimo Solas išimtims nuostatose;

2. 1 dalyje nurodytą prašymą įteikia Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir Komisija, remdamosi šios direktyvos I priede nustatytomis suderintomis taisyklėmis. Visos valstybės narės daro viską, kas įmanoma, siekdamos užtikrinti, kad TJO imtųsi sparčiai tobulinti pirmiau minėtas taisykles ir priemones.

13 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės už priimtų pagal šią direktyvą nacionalinių nuostatų pažeidimą nustato nuobaudų sistemą ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios nuobaudos būtų taikomos. Tokiu būdu numatomos veiksmingos, proporcingos ir atgrąsančios nuobaudos.

14 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1998 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą.

2. Valstybės narės priimdamos šias priemones daro jose nuorodą į šią direktyvą, arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai visas šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisė aktų nuostatas. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja 20 dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Adresatas

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1998 m. kovo 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Strang

[1] OL C 238, 1996 8 16, p. 1.

[2] OL C 212, 1996 7 22, p. 21.

[3] 1996 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 277, 1996 9 23, p. 19), 1997 m. birželio 17 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 293, 1997 9 26, p. 1) ir 1997 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 358, 1997 11 24, p. 27).

[4] OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

[5] OL L 378, 1986 12 31, p. 1.

[6] OL L 364, 1992 12 12, p. 7.

[7] OL C 271, 1993 10 7, p. 1.

[8] OL C 323, 1994 11 21, p. 176.

[9] OL L 46, 1997 2 17, p. 25.

[10] OL L 157, 1995 7 7, p. 1.

[11] OL L 247, 1993 10 5, p. 19.

[12] OL L 319, 1994 12 12, p. 20. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 97/58/EB (OL L 274, 1997 10 7, p. 8).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

VIDAUS VANDENŲ MARŠRUTAIS PLAUKIOJANČIŲ NAUJŲ IR EKSPLOATUOJAMŲ KELEIVINIŲ LAIVŲ SAUGOS REIKALAVIMAI

Žr. Komisijos direktyvą 2002/25/EB, OL L 98, 15 4 2002, p 1.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

KELEIVINIO LAIVO SAUGOS SERTIFIKATO PAVYZDYS

KELEIVINIO LAIVO SAUGOS SERTIFIKATAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------