31996L0097

Tarybos Direktyva 96/97/EB

1996 m. gruodžio 20 d.

iš dalies keičianti Direktyvą 86/378/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinėse socialinės apsaugos sistemose

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Sutarties 119 straipsnis numato, kad kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą vienos ir kitos lyties darbuotojams mokėti vienodą užmokestį; kadangi "užmokestis" – tai įprastinis bazinis arba minimalus darbo užmokestis arba alga ir bet koks kitas atlyginimas grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą;

kadangi Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 1990 m. gegužės 17 d. sprendime, priimtame Barber prieš Guardian Royal Exchange Assurance Group byloje 262/88 [4], pripažino, kad visos profesinės pensijos formos yra užmokesčio elementas, kaip numatyta Sutarties 119 straipsnyje;

kadangi minėtame sprendime, kuris buvo išaiškintas 1993 m. gruodžio 14 d. sprendimu (Moroni prieš Collo GmbH byla C-110/91) [5], Teismas Sutarties 119 straipsnį aiškina nurodydamas, kad apskritai draudžiama diskriminuoti dėl lyties profesinėse socialinės apsaugos sistemose, o ne tik nustatant pensinį amžių ar siūlant profesinę pensiją kaip kompensaciją už priverstinį išėjimą į pensiją dėl ekonominių priežasčių;

kadangi pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 2 protokolą dėl Sutarties 119 straipsnio išmokos pagal profesines socialinės apsaugos sistemas negali būti pripažįstamos atlyginimu, jeigu jos priskirtinos darbo stažui, įgytam iki 1990 m. gegužės 17 dienos, išskyrus atvejus, kai iki tos datos darbuotojai ar kiti jų vardu veikiantys asmenys yra pradėję teisminį procesą ar pareiškę panašų ieškinį pagal taikomus nacionalinės teisės aktus;

kadangi 1994 m. rugsėjo 28 d. sprendimuose [6] (Vroege prieš NCIV Instituut voor Volkhuisvesting BV byloje C-57/93 ir Fisscher prieš Voorhuis Hengelo BV byloje C-128/93) Teismas nusprendė, kad minėtas protokolas neturėjo įtakos teisei dalyvauti profesinių pensijų sistemoje, kurią ir toliau reglamentuoja 1986 m. gegužės 13 d. sprendimas Bilka-Kaufhaus GmbH prieš Hartz byloje 170/84 [7], ir kad 1990 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto Barber prieš Guardian Royal Exchange Assurance Group byloje C-262/88, senaties terminas netaikomas teisei dalyvauti profesinių pensijų sistemoje; kadangi Teismas taip pat nusprendė, kad nacionalinės taisyklės, reglamentuojančios ieškinių pareiškimo pagal nacionalinės teisės aktus senaties terminus, gali būti taikomos darbuotojams, kurie reikalauja pripažinti jų teisę dalyvauti profesinių pensijų sistemoje, tačiau tik tuo atveju, kai jos yra ne mažiau palankios tokiems ieškiniams nei panašaus pobūdžio šalies vidaus ieškiniams ir nesukuria sąlygų, kuriomis Bendrijos teisės normomis suteikiamomis teisėmis negalima naudotis praktiškai; kadangi Teismas taip pat pažymėjo, kad tai, jog darbuotojas gali reikalauti dalyvauti profesinių pensijų sistemoje atgaline data, nesuteikia jam teisės vengti mokėti įmokas už atitinkamą dalyvavimo laikotarpį;

kadangi draudimas darbuotojams dalyvauti bendrovės ar sektorinėje socialinės apsaugos sistemoje dėl jų darbo sutarčių pobūdžio gali reikšti netiesioginę moterų diskriminaciją;

kadangi 1993 m. lapkričio 9 d. sprendime (Birds Eye Walls Ltd prieš Friedel M. Roberts byla C-132/92) [8] Teismas nurodė, kad Sutarties 119 straipsniui neprieštaraujama, kai apskaičiuojamas jungiamosios pensijos dydis, kurį darbdavys moka vyriškos ir moteriškos lyties darbuotojams, kurie anksčiau išėjo į pensiją dėl ligos, kad ta suma pirmiausia norima kompensuoti prarastas pajamas dėl to, kad jie dar nėra sulaukę tam tikro amžiaus, nustatyto valstybinei senatvės pensijai gauti, kurią jie gaus vėliau, ir atitinkamai sumažinti jungiamosios pensijos sumą, nors tuo atveju, kai vyrai ir moterys yra sulaukę nuo 60 iki 65 metų amžiaus, buvusioms darbuotojoms išmokama mažesnė jungiamoji pensija nei buvusiems vyriškos lyties darbuotojams, o skirtumas yra lygus valstybinės pensijos sumai, kurią darbuotoja įgyja teisę gauti sulaukusi 60 metų už tarnybos stažą, įgytą pas tą darbdavį;

kadangi 1993 m. spalio 6 d. sprendime (Ten Oever prieš Stichting Bedrijfpensioenfonds voor het Glazenwassers- en Schoonmaakbedrijf byloje C-109/91) [9], 1993 m. gruodžio 14 d. sprendime (Moroni prieš Collo GmbH byloje C-110/91), 1993 m. gruodžio 22 d. sprendime (Neath prieš Hugh Steeper Ltd byloje C-152/91) [10] ir 1994 m. rugsėjo 28 d. sprendime (Coloroll Pension Trustees Limited prieš Russell ir kiti byloje C-200/91) [11] Teismas patvirtino, kad pagal 1990 m. gegužės 17 d. sprendimą (Barber prieš Guardian Royal Exchange Assurance Group byloje C-262/88) Sutarties 119 straipsnis, pareiškiant ieškinius dėl vienodo požiūrio taikymo profesinių pensijų srityje, tiesiogiai gali būti taikomas tik išmokoms, mokamoms už tarnybos stažą, įgytą po 1990 m. gegužės 17 dienos, išskyrus atvejus, kai iki tos datos darbuotojai ar kiti jų vardu veikiantys asmenys yra pradėję teisminį procesą ar pareiškę panašų ieškinį pagal taikomus nacionalinės teisės aktus;

kadangi anksčiau minėtuose sprendimuose (Ten Oever prieš Stichting Bedrijfpensioenfonds voor het Glazenwassers- en Schoonmaakbedrijf byloje C-109/91 ir Coloroll Pension Trustees Limited prieš Russell ir kiti byloje C-200/91) Teismas patvirtino, kad Barber bylos sprendimo senaties terminas taikomas maitintojo netekimo pensijai ir todėl ieškinį dėl vienodo požiūrio principo galima pareikšti tik dėl tarnybos stažo, kuris buvo įgytas po 1990 m. gegužės 17 d., išskyrus atvejus, kai iki tos datos asmenys yra pradėję teisminį procesą arba pareiškę panašų ieškinį pagal taikomus nacionalinės teisės aktus;

kadangi, be to, bylų C-152/91 ir C-200/91 sprendimuose Teismas nurodo, kad vyriškos ir moteriškos lyties darbuotojai turi mokėti vienodas fiksuotų išmokų fondų sistemos įmokas, nes joms yra taikomas Sutarties 119 straipsnis, kadangi nevienodos pagal finansuojamų fiksuotų išmokų sistemas mokamos darbuotojų įmokos dėl skirtingų aktuarinių veiksnių, priklausančių nuo lyties, neturėtų būti vertinamos vadovaujantis ta pačia nuostata;

kadangi 1994 m. rugsėjo 28 d. sprendimuose (Smith prieš Advel Systems byloje C-408/92 ir Van den Akker prieš Stichting Shell Pensioenfonds byloje C-28/93) [12] Teismas pažymėjo, kad Sutarties 119 straipsnis neleidžia darbdaviui, kuris imasi priemonių, būtinų, kad būtų laikomasi 1990 m. gegužės 17 d. sprendimo Barber byloje (C-262/88), nustatyti moterims didesnį pensijos amžių nei vyrams už tarnybos stažą, įgytą laikotarpiu nuo 1990 m. gegužės 17 d. iki minėtų priemonių įsigaliojimo dienos; kita vertus, 119 straipsnis nedraudžia darbdaviui imtis tokių veiksmų dėl tarnybos stažo, įgyto po pastarosios datos; dėl tarnybos stažo, įgyto iki 1990 m. gegužės 17 d., Bendrijos teisė nenumato jokių įpareigojimų, kurie pateisintų lengvatų, kuriomis naudojosi moterys, sumažinimą atgaline data;

kadangi pirmiau minėtame sprendime, priimtame Coloroll Pension Trustees Limited prieš Russell ir kiti byloje C-200/91, Teismas nutarė, kad Sutarties 119 straipsnis netaikomas papildomoms išmokoms, atsirandančioms dėl darbuotojų visiškai savanoriškai sumokėtų įmokų;

kadangi tarp priemonių, nurodytų 1991–1995 metų trečiosios vidutinės trukmės veiksmų programoje dėl vyrų ir moterų lygių galimybių [13], Komisija dar kartą pabrėžia būtinybę patvirtinti tinkamas priemones, kad būtų atsižvelgta į 1990 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto byloje 262/88 (Barber prieš Guardian Royal Exchange Assurance Group), padarinius;

kadangi minėtas sprendimas automatiškai daro negaliojančias tam tikras 1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyvos 86/378/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimo profesinėse socialinės apsaugos sistemose [14] nuostatas pastovų atlyginimą gaunantiems darbuotojams;

kadangi Sutarties 119 straipsnis yra tiesioginio taikymo ir nacionaliniai teismai gali juo remtis taikydami jį bet kuriam darbdaviui, fiziniam ar juridiniam asmeniui, ir kadangi šie teismai turi ginti teises, kurias asmenims suteikia minėta nuostata;

kadangi, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, būtina iš dalies pakeisti Direktyvą 86/378/EEB norint patikslinti nuostatas, kurioms turi poveikį teismo sprendimas Barber byloje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 86/378/EEB iš dalies keičiama taip:

1. 2 straipsnis pakeičiamas taip:

"2 straipsnis

1. "Profesinės socialinės apsaugos sistemos" – tai sistemos, kurioms nėra taikoma Direktyva 79/7/EEB ir kurių paskirtis – pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims, dirbantiems įmonėje ar įmonių grupėje, ekonominės veiklos srityje arba profesinės veiklos sektoriuje ar sektorių grupėje, mokėti išmokas, papildančias arba pakeičiančias įstatymų nustatytose socialinės apsaugos sistemose numatytas išmokas, nepriklausomai nuo to, ar dalyvavimas tokiose sistemose yra privalomas ar ne.

2. Ši direktyva netaikoma:

a) savarankiškai dirbančių asmenų individualioms darbo sutartims;

b) savarankiškai dirbančių asmenų sistemoms, turinčioms tik vieną dalyvį;

c) pastovų atlyginimą gaunančių darbuotojų draudimo sutartims, kuriose darbdavys nėra šalis;

d) neprivalomoms profesinių sistemų nuostatoms, siūlomoms atskiriems dalyviams, siekiant jiems užtikrinti:

- papildomas išmokas arba

- galimybę pasirinkti datą, nuo kada bus mokamos įprastinės išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, arba galimybę pasirinkti iš keleto išmokų;

e) profesinėms sistemoms, jeigu išmokos yra finansuojamos iš darbuotojų savanoriškai mokamų įmokų.

3. Ši direktyva nekliudo darbdaviams skirti priedą prie pensijos asmenims, kurie jau sulaukė pensinio amžiaus, suteikiančio teisę gauti pensiją pagal profesinę sistemą, tačiau dar nesulaukė pensinio amžiaus, suteikiančio teisę gauti valstybinę senatvės pensiją. Šiuo priedu siekiama sulyginti arba kuo labiau sulyginti bendrą šiems asmenims mokamų išmokų sumą su suma, analogiškoje situacijoje išmokama priešingos lyties asmenims, kurie jau sulaukė valstybinei pensijai gauti įstatymais nustatyto pensinio amžiaus, mokant priedą tol, kol jį gaunantys asmenys sulauks valstybinei senatvės pensijai gauti nustatyto pensinio amžiaus."

2. 3 straipsnis pakeičiamas taip:

"3 straipsnis

Ši direktyva taikoma dirbantiems gyventojams, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, asmenis, kurių veiklą nutraukia liga, motinystė, nelaimingas atsitikimas ar priverstinis nedarbas, taip pat darbo ieškančius asmenis, išėjusius į pensiją asmenis ir darbingumo netekusius darbuotojus bei jų vardu veikiančius asmenis, vadovaujantis nacionalinės teisės aktais ir (arba) nacionaline praktika."

3. 6 straipsnis pakeičiamas taip:

"6 straipsnis

1. Nuostatos, prieštaraujančios vienodo požiūrio principui, tiesiogiai arba netiesiogiai, ir ypač su nuoroda į santuokinę ar šeimyninę padėtį, apima tas nuostatas, kurios skirtos:

a) nustatyti asmenis, galinčius dalyvauti profesinėje socialinės apsaugos sistemoje;

b) nustatyti privalomą ar neprivalomą dalyvavimą profesinėje socialinės apsaugos sistemoje;

c) nustatyti skirtingas taisykles dėl profesinės socialinės apsaugos sistemos narių amžiaus, minimalios įsidarbinimo trukmės arba narystės, suteikiančios teisę į išmokas;

d) nustatyti skirtingas taisykles, išskyrus h ir i punktuose nurodytus atvejus, dėl įmokų grąžinimo, jeigu darbuotojas pasitraukia iš profesinės socialinės apsaugos sistemos neįvykdęs sąlygų, garantuojančių jam atidėtąją teisę į ilgalaikes išmokas;

e) nustatyti skirtingas išmokų skyrimo, jų apribojimo vienos ar kitos lyties darbuotojams sąlygas;

f) nustatyti skirtingus pensinius amžius;

g) sustabdyti teisių išsaugojimą arba įgijimą motinystės atostogų arba atostogų dėl šeimyninių priežasčių laikotarpiu, jeigu atostogas suteikia įstatymai arba sutartys ir išmokas moka darbdavys;

h) nustatyti skirtingus išmokų dydžius, nebent būtina atsižvelgti į aktuarinio apskaičiavimo veiksnius, kurie priklausomai nuo lyties skiriasi fiksuotų įmokų sistemoje.

Finansuojamose fiksuotų išmokų sistemose tam tikri elementai (kurių pavyzdžiai pridedami) gali skirtis, kai skirtingas sumas lemia nuo lyties priklausančių aktuarinio apskaičiavimo veiksnių taikymas tuo metu, kai įgyvendinamas sistemos finansavimas;

i) nustatyti skirtingus darbuotojų įmokų dydžius;

nustatyti skirtingus darbdavių įmokų dydžius, išskyrus:

- fiksuotų įmokų sistemų atveju, kai siekiama suvienodinti arba kuo labiau suvienodinti galutinių išmokų sumą abiejų lyčių atstovams,

- finansuojamų fiksuotų išmokų sistemų atveju, kai darbdavių įmokos yra skirtos lėšų, reikalingų fiksuotų išmokų sąnaudoms padengti, pakankamumui užtikrinti;

j) nustatyti skirtingus standartus arba standartus, taikytinus tik tam tikros lyties darbuotojams, išskyrus h ir i punktuose nurodytus atvejus, dėl garantijų ar teisių į atidėtąsias išmokas išlaikymo, jeigu darbuotojas pasitraukia iš profesinės socialinės apsaugos sistemos.

2. Jeigu išmokos, kurioms taikomos šios direktyvos nuostatos, skiriamos profesinės socialinės apsaugos sistemos valdymo institucijų nuožiūra, šios turi atsižvelgti į vienodo požiūrio principą."

4. 8 straipsnis pakeičiamas taip:

"8 straipsnis

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad ne vėliau kaip 1993 m. sausio 1 d. būtų peržiūrėtos ir pakeistos savarankiškai dirbančių asmenų profesinių sistemų nuostatos, prieštaraujančios vienodo požiūrio principui.

2. Ši direktyva nepanaikina teisių ir įsipareigojimų, susijusių su savarankiškai dirbančių asmenų dalyvavimo profesinėje sistemoje trukme iki jos peržiūrėjimo, ir šioms teisėms ir įsipareigojimams taikomos tuo metu galiojusios sistemos nuostatos."

5. 9 straipsnis pakeičiamas taip:

"9 straipsnis

Valstybės narės gali atidėti privalomą vienodo požiūrio principo taikymą savarankiškai dirbantiems asmenims skirtoms sistemoms šiais atvejais:

a) nustatant pensinį amžių senatvės pensijai arba ištarnauto laiko pensijoms gauti ir galimus padarinius kitoms išmokoms:

- tol, kol tokia lygybė bus pasiekta įstatymu nustatytose socialinės apsaugos sistemose,

- arba tol, bet ne vėliau, kai tokią lygybę pasiekti įpareigos direktyvos nuostatos;

b) maitintojo netekimo pensijoms tol, kol vienodo požiūrio principą dėl to įstatymų nustatytose socialinės apsaugos sistemose nustatys Bendrijos teisė;

c) taikant 6 straipsnio 1 dalies i punkto pirmosios pastraipos reikalavimą, kad būtų atsižvelgiama į skirtingus aktuarinio apskaičiavimo veiksnius – ne vėliau kaip iki 1999 m. sausio 1 d."

6. Įrašomas šis straipsnis:

"9a straipsnis

Jeigu vyrai ir moterys tomis pačiomis sąlygomis gali reikalauti lankstaus pensinio amžiaus, tai nelaikoma prieštaravimu šiai direktyvai."

7. Ši direktyva papildoma šiuo priedu:

"PRIEDAS

6 straipsnio h punkte nurodyti elementų, kurie fiksuotų išmokų fondų sistemose gali būti skirtingi, pavyzdžiai:

- periodinės pensijos dalies perskaičiavimas į kapitalo sumą,

- teisių į pensiją perdavimas,

- grąžinamoji pensija, mokama išlaikomam asmeniui už pensijos dalies atsisakymą,

- sumažinta pensija, kai darbuotojas nusprendžia anksčiau išeiti į pensiją."

2 straipsnis

1. Visos šią direktyvą įgyvendinančios priemonės dėl pastovų atlyginimą gaunančių darbuotojų privalo apimti visas išmokas, priklausančias už darbo stažą, įgytą po 1990 m. gegužės 17 d., ir taikomos atgaline data, nepažeidžiant darbuotojų ar jų vardu veikiančių asmenų, iki tos datos pradėjusių teisminį procesą ar pareiškusių lygiavertę pretenziją pagal nacionalinės teisės aktus, teisių. Tokiu atveju įgyvendinimo priemonės turi būti taikomos atgaline data iki 1976 m. balandžio 8 d. ir turi apimti visas išmokas, priklausančias už darbo stažą, įgytą po tos datos. Valstybėms narėms, įstojusioms į Bendriją po 1976 m. balandžio 8 d. ir iki 1990 m. gegužės 17 d., ši data pakeičiama data, kada jų teritorijoje buvo pradėtas taikyti Sutarties 119 straipsnis.

2. 1 dalies antras sakinys nekliudo taikyti nacionalinių taisyklių, reglamentuojančių ieškinių pareiškimo pagal nacionalinę teisę senaties terminus, darbuotojams ar jų vardu veikiantiems asmenims, iki 1990 m. gegužės 17 d. pradėjusiems teisminį procesą ar pareiškusiems lygiavertę pretenziją pagal nacionalinės teisės aktus, tačiau tik tuo atveju, kai jos yra ne mažiau palankios tokiems ieškiniams nei panašaus pobūdžio šalies vidaus ieškiniams ir nesukuria sąlygų, kuriomis Bendrijos teisės normomis negalima naudotis praktiškai.

3. Valstybėms narėms, kurios į Bendriją įstojo po 1990 m. gegužės 17 d. ir 1994 m. sausio 1 d. buvo Europos ekonominės erdvės sutarties šalys, šio straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje nurodyta 1990 m. gegužės 17 d. data pakeičiama 1994 m. sausio 1 d. data.

3 straipsnis

1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip nuo 1997 m. liepos 1 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios direktyvos įsigaliojimo valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, būtiną, kad Komisija galėtų parengti šios direktyvos taikymo ataskaitą.

4 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

5 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1996 m. gruodžio 20 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. Barrett

[1] OL C 218, 1995 8 23, p. 5.

[2] 1996 m. lapkričio 12 d. nuomonė (OL C 362, 1996 12 2).

[3] OL C 18, 1996 1 22, p. 132.

[4] [1990] ECR I-1889.

[5] [1993] ECR I-6591.

[6] Atitinkamai [1994] ECR I-4541 ir (1994) ECR I-4583.

[7] [1986] ECR I-1607.

[8] [1993] ECR I-5579.

[9] [1993] ECR I-4879.

[10] [1993] ECR I-6953.

[11] [1994] ECR I-4389.

[12] Atitinkamai [1994] ECR I-4435 ir [1994] ECR I-4527.

[13] OL C 142, 1991 5 31, p. 1.

[14] OL L 225, 1986 8 12, p. 40.

--------------------------------------------------