31995D0352

Komisijos sprendimas

1995 m. liepos 25 d.

nustatantis iš trečiųjų šalių importuojamoms išsivalyti Bendrijos vandenyse skirtoms Crassostrea gigas rūšies austrėms taikomus veterinarijos ir sertifikavimo reikalavimus

(tekstas svarbus EEE)

(95/352/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvą 91/67/EEB dėl veterinarijos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir produktų pateikimą į rinką [1], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Austrijos, Švedijos ir Suomijos stojimo aktu, ypač į jos 19 straipsnio 4 dalį bei 20 ir 21 straipsnius,

kadangi Crassostrea gigas – pagrindinė Bendrijoje auginamų austrių rūšis, todėl ji yra svarbus ekonominis veiksnys ir svarbus vandens ūkio sektoriuje dirbančių asmenų pajamų šaltinis;

kadangi tam tikrų trečiosiose šalyse paplitusių, bet Bendrijoje neaptinkamų ligų poveikis, jei jos patektų į Bendriją, galėtų būti pražūtingas austrių auginimo sektoriui;

kadangi turi būti užkirstas kelias tokioms ligoms patekti į Bendriją;

kadangi rizika ligoms patekti didžiausia, kai austrės perkeliamos norint jas išvalyti Bendrijos vandenyse; kadangi, jei nėra taikomi tinkami talpyklų, kuriose laikomos ir valomos austrės,likusio vandens dezinfekcijos metodai, tokia pati rizika yra ir įvežant austres, kurios tokiomis sąlygomis yra laikomos laikinai, prieš jas pateikiant vartoti Bendrijos teritorijoje;

kadangi todėl, kol nebus gauta informacijos apie zoosanitarinę padėtį ir tikrinimo tarnybų organizavimą į sąrašą neįtrauktose trečiosiose šalyse, gyvūnų sveikatos reikalavimai, veterinariniai sertifikatai ir trečiosios šalys, iš kurių gali būti įvežamos išvalyti skirtos Crassostrea gigas rūšies austrės, turi būti laikomi laikinais;

kadangi nerūpestingas kitų moliuskų rūšių įvežimas su Crassostrea gigas kroviniais kelia didelę ligų riziką; kadangi, siekiant to išvengti, kroviniai turi būti tikrinami prieš juos išsiunčiant;

kadangi šis sprendimas taikomas nepažeidžiant Direktyva 91/492/EEB, nustatančia gyvų dvigeldžių moliuskų auginimo ir jų pateikimo į rinką veterinarijos reikalavimus [2], nustatytų visuomenės sveikatos sąlygų;

kadangi šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Veterinarijos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės leidžia importuoti Crassostrea gigas rūšies moliuskus, skirtus išvalyti Bendrijos vandenyse arba patalpinti su Bendrijos vandenimis susisiekiančiuose valymo centruose, iš I priede išvardytų šalių, jei:

1. Patenkinamos šios importavimo sąlygos:

a) pakrovimo dieną buvo patikrinta, ar jie atitinka Direktyvos 91/67/EEB 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

b) visą jų gyvavimo ciklą jie buvo auginami ir jų derlius buvo nuimtas kilmės šalies nacionaliniuose vandenyse;

c) jų kilmės vieta turi būti zona, kuri, vadovaujantis II priede nustatyta mėginių ėmimo tvarka ir diagnostikos metodais, kompetentingos institucijos pripažinta neužkrėsta Mikrocytos mackini ir austrių veliarinės burės liga, ir kuri nėra užkrėsta kitomis svarbiomis dvigeldžių moliuskų ligomis, išskyrus marteiliozę (Marteilia refringens) ir bonamiozę (Bonamia ostreae);

d) vadovaujantis III priede nustatyta tvarka, prieš pakraunant turi būti patikrinta, ar krovinyje nėra bet kurios kitos rūšies dvigeldžių moliuskų.

2. Prie krovinio turi būti pridėtas IV priede nustatyto pavyzdžio veterinarijos sertifikatas.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 1995 m. spalio 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1995 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 46, 1991 2 19, p. 1.

[2] OL L 268, 1991 9 24, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Preliminarus trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama importuoti Bendrijoje išvalyti skirtas Crassostrea gigas rūšies austres, sąrašas

(AU) Australija

(CA) Kanada

(NZ) Naujoji Zelandija

(US) Jungtinės Amerikos Valstijos

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Mėginių ėmimo tvarka ir diagnostikos metodai, taikomi norint paskelbti zoną neužkrėsta Mikrocytos mackini ir austrių veliarinės burės liga (iridovirozėmis)

A. MĖGINIŲ ĖMIMO METODAI

1. MĖGINIŲ ĖMIMAS

1.1 Mėginių ėmimo vietos

Kiekvienos nurodytos zonos mėginių ėmimo vietų skaičius turi būti parinktas taip, kad būtų kaip įmanoma labiau padidinta ligos sukėlėjų nustatymo tikimybė. Turi būti atsižvelgta į ligos sukėlėjų augimui įtakos turinčius veiksnius, tokius kaip austrių atsargų tankį, vandens sroves ir moliuskų augimo ciklą.

Kiekvienoje zonoje turi būti parinktos ne mažiau kaip trys mėginių ėmimo vietos. Didelėse zonose, kuriose yra keletas atskirų teritorijų, kuriose kultivuojamos ligoms neatsparios rūšys, vietų skaičius turi būti didesnis.

Jei įmanoma, ne mažiau kaip vienas mėginys turi būti imamas iš natūralių augimviečių. Turi būti atrenkami visi nenormalių požymių (nenormalus dydis, atsivėrę kiaukutai) turintys moliuskai.

1.2 Mėginių ėmimo laikotarpis ir dažnumas

Tikrinimo dažnumas priklauso nuo infekavimo laikotarpio, tikrinimai turi būti atliekami ir po to. Nustatant tikrinimo laikotarpius, taip pat turi būti atsižvelgiama į moliuskų perkėlimą, kuris paprastai vyksta pavasarį ir rudenį. Todėl mėginiai Mikrocytos ir iridovirusui nustatyti turėtų būti imami dukart per metus (pavasarį ir rudenį).

1.3 Mėginių skaičius

Pirmuosius dvejus metus prieš suteikiant zonai neužkrėstos zonos statusą kiekvienoje mėginių ėmimo vietoje turi būti paimama 150 mėginių arba toks jų skaičius, kurio pakaktų 95 % užtikrinti, kad bus nustatyti ligos sukėlėjų nešiotojai, esant 2 % jų paplitimui.

2. MĖGINIŲ SIUNTIMAS

Visi moliuskų mėginiai turi būti pristatyti į patvirtintą laboratoriją per 24 valandas nuo mėginių paėmimo. Jie turi būti supakuoti vadovaujantis esamais standartais, kad būtų užtikrinta jų gera būklė. Prie mėginio turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje būtų aiškiai nurodyta mėginių ėmimo vieta ir ligos istorija (jei tokia yra).

3. MAKROSKOPINIS TYRIMAS

Moliuskai turi būti atveriami atsargiai, kad nebūtų pažeidžiami audiniai, – visų pirma mantija, žiaunos, širdis ir virškinimo liauka. Turi būti pažymėtos audinių patologijos ir pažeidimai, bei visos kiaukuto deformacijos, kiaukutą pragręžiantys organizmai ir įtartini mantijoje gyvenantys organizmai.

4. IŠTEKLIŲ, KURIUOSE PASTEBĖTAS NENORMALUS MIRTINGUMAS, TYRIMAS

Pastebėjus dvigeldžių moliuskų ištekliuose nenormalų mirtingumą, turi būti atliekamas skubus tyrimas priežasčiai nustatyti. Natūraliomis sąlygomis nenormalus mirtingumas – tai staigus pakankamai didelis mirtingumas, vykstantis trumpu laikotarpiu tarp dviejų stebėjimų žemiausio vandens lygio ciklo metu. Žuvidėje mirtingumas laikomas nenormaliu, jei ūkininkas neužaugina lervų per kelių iš eilės skirtingų veislinių padermių nerštų laikotarpį. Inkubatoriuje mirtingumas laikomas nenormaliu, jei per trumpą laiką dideliame skaičiuje mėgintuvėlių pastebimas staigus pakankamai didelis mirtingumas.

Paimtą mėginį turi sudaryti 150 atskirų austrių, jis turi būti ruošiamas vadovaujantis histologinei analizei taikoma nustatyta tvarka. Šis metodas turi būti taikomas pirmas, prieš atliekant bet kurį kitą tyrimą. Mėginiai fiksuojami, geriausiai Carson fiksatoriumi, nes tai leidžia dar kartą naudoti mėginį elektronų mikroskopijai atlikti.

B. DIAGNOSTIKOS METODAI

a) Mikrocytos mackini

1. MĖGINIŲ PARUOŠIMAS IR TYRIMAS MIKROCITOZEI APTIKTI

1.1 Citologinis tyrimas

Pūlinių, opų ar žalsvų pustulių vietoje daromas pjūvis, vandens perteklius nusausinamas padedant mėginį ant sugeriamo popieriaus, mėginys iš užkrėsto audinio pjūvio padedamas ant objektinio stiklelio. Objektinis stiklelis nudžiovinamas ore ir fiksuojamas metanoliu (2–3 minutes).

Vadovaujantis gamintojo nurodymais, objektiniai stikleliai dažomi Wright-Giemsa arba lygiaverčiais dažais (pvz. Merck "Hemacolor" rinkiniu arba Baxter "Diff-Quick" dažais). Objektiniai stikleliai 4–5 sekundėms panardinami į pirmąjį tirpalą, po to iš karto į antrąjį tirpalą (3 sekundėms). Perplaunami vandeniu iš čiaupo, visiškai išdžiovinami šaltame ar šiltame ore ir patalpinami sintetinėje dervoje ("Eukitt").

1–3 μm skersmens parazitas matomas hemocituose arba atskirai nuo ląstelių šeimininkių ir yra sudarytas iš mėlynos citoplazmos ir mažo raudono branduolio. Objektinį stiklelį pakanka stebėti 5 minutes.

1.2 Histologinis tyrimas

Histologinis pjūvis daromas austrės kūne pustulių, pūlinių ir opų vietose, jei jų yra. Mėginys panardinamas į fiksuojantį tirpalą, tokį kaip Davidson, Bouin ar Carson tirpalas. Naudojant pastarąjį, prireikus mėginius galima pakartotinai naudoti elektronų mikroskopijai. Audinio ir fiksatoriaus tūrio santykis turi būti ne daugiau kaip 1: 10.

Toliau mėginiai ruošiami vadovaujantis klasikiniais histologijos metodais. Keletas nespecifinių dažų leidžia pastebėti Mikrocytos: haemalum eozin, Masson trispalvis dažas. Šie pavyzdžiai nėra išsamus dažų sąrašas. Rekomenduojama ištirti po du vienos austrės pjūvius.

Įvairių stadijų Mikrocytos, ląstelėse parazituojančio 2/3 μm skersmens parazito, gali būti aptinkama jungiamojo vezikuliarinio audinio ląstelėse pažeistų vietų kraštuose, raumenų ląstelėse ir pažeistose vietose esančiuose hemocituose.

b) austrių veliarinė liga

1. MĖGINIŲ PARUOŠIMAS IR TYRIMAS IRIDOVIRUSUI APTIKTI

1.1 Citologinis tyrimas

Daromas sagitalinei plokštumai lygiagretus virškinimo liaukos ir žiaunų pjūvis, vandens perteklius nusausinamas sugeriamuoju popieriumi, atpjauto pažeistų organų vietose mėginio dalis klijuojama prie objektinio stiklelio. Objektiniai stikleliai išdžiovinami ore ir fiksuojami metanoliu (2–3 minutes).

Objektiniai stikleliai dažomi Merck "Hemacolor" rinkiniu (norint nudažyti raudonai, 2 reagentu (Nr. 11956), o norint nudažyti mėlynai – 3 reagentu (Nr. 11957)). Objektiniai stikleliai 4–5 sekundėms panardinami į pirmąjį tirpalą, po to iš karto į antrąjį tirpalą (3 sekundėms). Perplaunami vandeniu iš čiaupo, visiškai išdžiovinami šaltame ar šiltame ore ir patalpinami sintetinėje dervoje ("Eukitt").

Kiekvieną objektinį stiklelį pakanka stebėti 5 minutes.

Pažeistų ląstelių citoplazma nusidažo mėlynai, joje matomas neryškiai nusidažęs raudonas branduolys ir ryškiai raudonai nusidažęs svetimkūnis, kuris gali būti įvairaus dydžio.

1.2 Histologinis tyrimas

Mažomis žirklutėmis išilgai sagitalinės plokštumos atkirpkite visceralinio audinio ir žiaunų, ir panardinkite mėginį į fiksatorių (tokį kaip Davidson, Bouin ar Carson tirpalas); naudojant pastarąjį, prireikus mėginius galima pakartotinai naudoti elektronų mikroskopijai. Kiekvienai mėginio tūrio daliai turėtų tekti ne mažiau kaip 10 dalių tirpalo.

Toliau mėginiai ruošiami įprasta histologijos eiga.

Nudažius įvairiais nespecifiniais dažais, tokiais kaip haemalum eozin, Masson trispalvis dažas ir kt., matomi iridovirusiniai svetimkūniai. Turėtų būti ištirti du kiekvienos austrės pjūviai.

Veliarinis epitelis su blakstienomis turi intracitoplazminių svetimkūnių (1,2–2,4 μm skersmens), kurie ankstyvoje infekcijos stadijoje yra rutuliški, tankūs ir bazofiliniai, bet susidarius virionams tampa nelygūs ir ne tokie bazofiliniai. Kartais svetimkūniai aptinkami veliariniame atraminiame stemplės ir burnos epitelyje, beveik niekada mantijos epitelyje.

1.3 Elektronų mikroskopija

Veliarinio epitelio ląstelėse yra viroplazmos (atliekant histologiją pastebimos kaip svetimkūniai), kuri sudaro virusines dalelytes. Virusinėms dalelytėms būdinga ikosaedrinė simetrija (228 ± 7 nm skersmens), jos turi iš dviejų dvisluoksnių apvalkalų sudarytą kapsidę. Susiformavusios virusinės dalelytės centre yra tankus branduolys, kurį nuo kapsidės skiria vidutinio tankio sluoksnis.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

1. Ne mažiau kaip po 1000 atsitiktine tvarka atrinktų kiekvieno krovinio austrių iš kiekvienos kilmės vietos turi apžiūrėti kompetentinga institucija.

2. Partijos tikrinimo rezultatai yra teigiami, jei 1 dalyje nurodytos apžiūros metu neaptinkama kitos, be Crassostrea gigas, rūšies moliuskų.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------