31994L0069

KOMISIJOS DIREKTYVA 94/ 69/EB

1994 m. gruodžio 19 d.

dvidešimt pirmą kartą su technikos pažanga derinanti Direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo([1]) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 93/101/EB([2]), ypač į jos 28 straipsnį,

kadangi Tarybos direktyvos 67/548/EEB I priede yra pateiktas pavojingų medžiagų sąrašas, taip pat informacija apie kiekvienos medžiagos klasifikavimo ir ženklinimo tvarką;

kadangi turimos mokslo ir technikos žinios parodė, kad I priede pateiktą pavojingų medžiagų sąrašą reikėtų suderinti su turimomis žiniomis ir jį papildyti, ypač įtraukiant tam tikrą iš anglies ir naftos gautų sudėtinių medžiagų skaičių; ir kadangi dėl tos priežasties būtina iš dalies pakeisti I priedo pratarmę, įtraukiant pastabas ir informaciją apie iš anglies ir naftos gautų sudėtinių medžiagų bei jas atitinkančių preparatų identifikavimą ir ženklinimą;

kadangi šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Direktyvų dėl techninių kliūčių panaikinimo pavojingų medžiagų ir preparatų prekybos srityje derinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 67/548/EEB I priedas iš dalies keičiamas taip:

1) šios direktyvos I priedo pratarmė pakeičia I priedo pratarmę;

2) šios direktyvos I priede pateikiami įrašai pakeičia atitinkamus Direktyvos 67/548/EEB I priede pateikiamus įrašus;

3) šios direktyvos II priedo įrašai pirmą kartą įtraukiami į Direktyvos 67/548/EEB I priedą.

2 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1996 m. rugsėjo 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja trečią dieną po jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 1994 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Yannis PALEOKRASSAS

Komisijos narys

I PRIEDAS

I PRIEDO PRATARMĖ

Įvadas

I priedas yra pavojingų cheminių medžiagų, kurių klasifikavimas ir ženklinimas Bendrijos lygiu yra suderintas šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, rodyklė.

Įrašų numeravimas

I priedo įrašai yra pateikti pagal cheminės medžiagos savybių būdingiausio elemento atominį skaičių. A lentelėje pateiktas cheminių elementų, išdėstytų atominio skaičiaus didėjimo tvarka, sąrašas. Organinės medžiagos dėl savo įvairovės buvo suskirstytos pagal jų įprastas klases, pateiktas B lentelėje.

Kiekvienos cheminės medžiagos indekso numerį sudaro ABC-RST-VW-Y tipo skaitmenų seka, kurioje:

- ABC yra būdingiausio cheminio elemento atominis skaičius (su vienu arba dviem nuliais priekyje sekai sudaryti) arba įprastas organinių medžiagų klasės numeris,

- RST yra cheminės medžiagos eilės numeris ABC serijoje,

- VW žymi cheminės medžiagos gamybos arba pateikimo į rinką būdą,

- Y - kontrolinis skaitmuo, apskaičiuojamas pagal ISBN (tarptautinių standartų registracijos numeris) metodą.

Pvz., natrio chlorato indekso numeris yra 017-005-00-9.

Jei pavojingos cheminės medžiagos yra įtrauktos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų inventorizavimo sąrašą (Einecs, OL C 146A,1990 6 15), nurodomas jų Einecs numeris. Šį numerį sudaro septynių skaitmenų XXX-XXX-X seka, prasidedanti 200-001-8.

Jei pavojingos cheminės medžiagos registruojamos pagal šios direktyvos nuostatas, nurodomas cheminės medžiagos numeris pagal Europos registruotųjų cheminių medžiagų sąrašą (Elincs). Šį numerį sudaro septynių skaitmenų seka XXX-XXX-X, prasidedanti 400-010-9.

Įrašui lengviau identifikuoti nurodomas Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) numeris. Reikėtų pažymėti, kad bevandenės cheminės medžiagos ir jos hidratų Einecs numeris yra vienas, o pagal CAS bevandenių medžiagų ir jų hidratų numeriai dažnai skiriasi. Nurodomas tik bevandenės medžiagos CAS numeris, taigi pateiktas CAS numeris įrašą apibūdina ne visuomet taip tiksliai kaip Einecs numeris.

Jei įrašą sudaro daugiau kaip keturios atskiros cheminės medžiagos, joms identifikuoti Einecs, Elincs, arba CAS numeris ne visuomet nurodomas.

Be to, siekiant palengvinti cheminės medžiagos identifikavimą, pateikiama tiksliai aprašytų cheminių medžiagų sandara.

Nomenklatūra

Jei tik įmanoma, pavojingos cheminės medžiagos vadinamos Einecs arba Elincs pavadinimais. Kiti įrašai, neįtraukti į Einecs arba Elincs sąrašą, vadinami naudojant pripažintą tarptautinį cheminį pavadinimą (pvz., ISO, IUPAC). Kartais pateikiamas papildomas įprastas pavadinimas.

Priemaišos, priedai ir šalutiniai komponentai paprastai nenurodomi, išskyrus kai jų indėlis klasifikuojant medžiagą yra reikšmingas.

Kai kurios cheminės medžiagos aprašytos kaip A ir B mišinys. Šie įrašai skirti vienam konkrečiam mišiniui. Kartais, jei reikia apibūdinti į rinką pateiktą cheminę medžiagą, nurodoma mišinio pagrindinių cheminių medžiagų dalis.

Kai kurios cheminės medžiagos aprašytos, nurodant konkretų grynumą procentais. Cheminės medžiagos su didesniu veikliosios medžiagos kiekiu (pvz., organinio peroksido) į I priedo įrašą neįtrauktos ir gali turėti kitų pavojingų savybių (pvz., būti sprogios). Jei nurodomos tam tikros koncentracijos ribinės vertės, jos taikomos įrašo cheminei medžiagai arba medžiagoms. Konkrečiai, jei įraše pateiktas cheminių medžiagų mišinys arba medžiagos yra aprašytos, nurodant jų tam tikrą grynumą procentais, ribinės vertės taikomos I priede aprašytai cheminei medžiagai, o ne grynajai cheminei medžiagai.

Pagal 23 straipsnio 2 dalies a punktą reikalaujama, kad I priede pateiktų cheminių medžiagų etiketėse būtų vienas iš priede nurodytų pavadinimų. Apie tam tikras iš akmens anglių ir naftos gautas sudėtines medžiagas laužtiniuose skliaustuose pateikta papildoma informacija, kad sudėtinę cheminę medžiagą būtų galima lengviau identifikuoti. Šios papildomos informacijos etiketėse rašyti nereikia.

Kai kurie įrašai turi nuorodą į priemaišas. Pvz., indeksas Nr. 607-190-00-X: metilakrilamidometoksiacetatas (turintis 0,1 % akrilamido). Tokiais atvejais nuorodos skliausteliuose yra pavadinimo dalis ir turi būti etiketėje.

Kai kuriuos įrašus sudaro cheminių medžiagų grupės. Pvz., indeksas Nr. 006-007-00-5: ,,vandenilio cianidas (... druskos), išskyrus kompleksinius cianidus, pvz., heksacianoferatus (4-), heksacianoferatus (3-) ir gyvsidabrio (II) oksocianidą". Atskiroms šių įrašų cheminėms medžiagoms turi būti vartojamas Einecs arba kitas tarptautinis pavadinimas.

Įrašų formatas

Apie kiekvieną medžiagą I priede pateikiama ši informacija:

a) klasifikavimas:

i) klasifikavimas susideda iš cheminės medžiagos priskyrimo pavojaus kategorijai, kaip apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje, ir kvalifikuojančios rizikos frazės (-ių) priskyrimo. Nuo klasifikavimo priklauso ne tik ženklinimas, bet ir kiti pavojingų cheminių medžiagų teisės aktai bei reglamentuojančios priemonės;

ii) klasifikavimas pagal kiekvieną pavojaus kategoriją pateikiamas atskiruose langeliuose. Paprastai kiekvieną langelį sudaro pavojaus kategorijos aprašymas ir kvalifikuojanti rizikos frazė (-ės). Tačiau kartais (t. y., kai cheminės medžiagos priskiriamos degiųjų, jautrinančių kategorijai ir kai kurios cheminės medžiagos priskiriamos aplinkai pavojingų medžiagų kategorijai) pateikiama tik rizikosfrazė (-ės), nes ji suteikia pakankamai informacijos;

iii) toliau parodytas pavojaus kategorijų aprašymas:

- sprogi: E

- oksiduojanti: O

- ypač degi: F+

- labai degi: F

- degi: R 10

- labai toksiška: T+

- toksiška: T

- kenksminga: Xn

- ėsdinanti: C

- dirginanti: Xi

- jautrinanti: R 42 ir (arba) R 43

- kancerogeninė: Carc. Cat.[3]

- mutageninė: Muta. Cat. (1)

- toksiška reprodukcijai: Repr. Cat. (1)

- pavojinga aplinkai: N ir (arba) R 52, R 53, R 59;

iv) papildomos rizikos frazės, kurios buvo priskirtos kitoms savybėms apibūdinti (žr. ženklinimo vadovo 2.2.6 ir 3.2.8 skirsnius), pateikiamos atskiruose langeliuose;

b) etiketė, kurią sudaro:

i) simbolis, jei priskirtas, ir pavojaus nuorodos, cheminei medžiagai priskirtos pagal II priedą (žr. 23 straipsnio 2 dalies c punktą);

ii) rizikos frazės, pažymėtos R raide prasidedančia skaičių seka ir nurodančios atskirų rizikos veiksnių pobūdį pagal III priedą (žr. 23 straipsnio 2 dalies d punktą). Numeriai atskiriami:

- brūkšneliu (-) atskiriems tam tikrų rizikos veiksnių teiginiams (R) pažymėti arba

- įžambiu brūkšniu (/) jungtiniam ypatingos rizikos veiksnių teiginiui vienu sakiniu, kaip nustatyta III priede, pažymėti;

iii) saugos frazės, pažymėtos S raide prasidedančia skaičių seka ir nurodančios rekomenduojamas saugos priemones pagal IV priedą (žr. 23 straipsnio 2 dalies e punktą). Šie numeriai taip pat atskiriami brūkšneliu arba įžambiu brūkšniu; rekomenduojamų saugos priemonių reikšmė nurodyta IV priede. Pateiktos saugos frazės taikomos tik cheminėms medžiagoms; saugos frazės preparatams parenkamos vadovaujantis įprastomis taisyklėmis.

Atkreipiamas dėmesys, kad kai kurios S frazės yra privalomos tam tikroms plačiajai visuomenei parduodamoms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir preparatams.

S 1, S 2 ir S 45 privalomos visoms plačiajai visuomenei parduodamoms labai toksiškoms, toksiškoms ir ėsdinančioms cheminėms medžiagoms bei preparatams.

S 2 ir S 46 privalomos visoms kitoms plačiajai visuomenei parduodamoms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir preparatams, išskyrus tuos, kurie buvo priskirti tik prie pavojingų aplinkai.

Saugos frazės S 1 ir S 2 I priede yra pateikiamos skliausteliuose, jų etiketėje galima nerašyti tik tokiu atveju, kai cheminė medžiaga arba preparatas parduodami tik pramoniniam naudojimui;

c) koncentracijos ribinės vertės ir kartu taikomi toksikologinio klasifikavimo būdai, būtini klasifikuojant pavojingus preparatus, turinčius cheminę medžiagą pagal Direktyvą 88/379/EEB.

Jei nenurodyta kitaip, koncentracijos ribinė vertė yra procentais išreikštas cheminės medžiagos masės ir viso preparato masės santykis.

Jei koncentracijos ribinės vertės nenurodytos, taikant įprastą pavojaus sveikatai vertinimo metodą turi būti naudojamos preparatų Direktyvos (88/379/EEB) I priede nurodytos koncentracijos ribinės vertės.

Bendrosios aiškinamosios pastabos

Medžiagų grupės

I priede yra tam tikras skaičius grupinių įrašų. Šiais atvejais klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai taikomi visoms aprašytoms cheminėms medžiagoms, jei jos pateikiamos į rinką ir jei jos yra Einecs arba Elincs sąraše. Jei grupinio įrašo cheminė medžiaga randama kaip priemaiša kitoje cheminėje medžiagoje, ženklinant chemines medžiagas atsižvelgiama į grupiniu įrašu apibūdintus klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimus.

Kai kuriais atvejais klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimai taikomi atskiroms cheminėms medžiagoms, kurios būtų įtrauktos į grupinį įrašą. Šiais atvejais cheminė medžiaga turi atskirą I priedo įrašą, o grupiniame įraše yra frazė: "išskyrus nurodytas kitur".

I priedo sąrašo druskų įrašai (bet kokiu pavadinimų) apima bevandenes druskas ir jų hidratus, jei konkrečiai nėra nurodyta kitaip.

Medžiagos, turinčios Elincs numerį

I priedo cheminių medžiagų sąraše esančios cheminės medžiagos, turinčios Elincs numerį, buvo registruojamos pagal šios direktyvos nuostatas. Gamintojas arba importuotojas, kuris anksčiau šių medžiagų neužregistravo, turi remtis šios direktyvos nuostatomis, jei jis rengiasi šias medžiagas pateikti į rinką.

Pastabų dėl cheminių medžiagų identifikavimo ir ženklinimo aiškinimas

Po indekso numeriu pateikiamų pastabų reikšmė:

A pastaba

Etiketėje cheminės medžiagos pavadinimas turi būti pateikiamas pagal vieną iš I priedo pavadinimų (žr. 23 straipsnio 2 dalies a punktą).

I priede kartais vartojamas bendras aprašymas, pavyzdžiui: "... junginiai" arba "... druskos". Šiuo atveju gamintojas arba kitas asmuo, kuris pateikia šią cheminę medžiagą į rinką, turi etiketėje nurodyti teisingą cheminį pavadinimą.

Pavyzdys: BeCl2: berilio chloridas.

B pastaba

Kai kurios cheminės medžiagos (rūgštys, bazės ir kt.) pateikiamos į rinką kaip įvairios koncentracijos vandeniniai tirpalai, taigi tirpalus reikia ženklinti skirtingai, nes skiriasi skirtingos koncentracijos tirpalų keliamas pavojus.

I priedo įrašai su B pastaba turi tokio tipo bendrą pavadinimą: "... % azoto rūgštis".

Šiuo atveju gamintojas arba bet kuris kitas asmuo, kuris šią cheminę medžiagą pateikia į rinką, etiketėje turi nurodyti procentinę tirpalo koncentraciją.

Pavyzdys: 45 % azoto rūgštis.

Jei nenurodyta kitaip, daroma prielaida, kad procentinė koncentracija apskaičiuojama kaip masės/masės santykis.

Taip pat galima pateikti papildomus duomenis (pvz.: savitąjį tankį, Baumé laipsnius) arba aprašomąsias frazes (pvz., rūkstanti arba ledinė).

C pastaba

Kai kurias organines medžiagas galima pateikti į rinką kaip konkretų izomerą arba kaip kelių izomerų mišinį.

I priede kartais vartojamas bendras tokio tipo pavadinimas: "ksilenolis".

Šiuo atveju gamintojas ar bet kuris kitas asmuo, pateikiantis tokią medžiagą į rinką, etiketėje turi nurodyti, ar medžiaga yra: a - konkretus izomeras, b - izomerų mišinys.

Pavyzdys: a) 2,4-dimetilfenolis;

b) ksilenolis (izomerų mišinys).

D pastaba

Kai kurios cheminės medžiagos, kurios gali greitai polimerizuotis arba suirti, į rinką paprastai pateikiamos stabilizuotos. Būtent tokio pavidalo jos įrašytos šios direktyvos I priede.

Tačiau kartais tokios cheminės medžiagos teikiamos į rinką nestabilizuotos. Tokiu atveju gamintojas ar bet kuris kitas asmuo, kuris pateikia šią medžiagą į rinką, turi etiketėje nurodyti cheminės medžiagos pavadinimą ir žodį "nestabilizuota".

Pavyzdys: metakrilo rūgštis (nestabilizuota).

E pastaba

Šalia cheminių medžiagų, kurios daro ypatingą poveikį žmonių sveikatai (žr. VI priedo 4 skyrių) ir priskiriamos kancerogeninių, mutageninių ir (arba) toksiškų reprodukcijai medžiagų 1 ar 2 kategorijai, rašoma E pastaba, jei šios medžiagos dar klasifikuojamos kaip labai toksiškos (T+), toksiškos (T) arba kenksmingos (Xn). Prieš šių medžiagų rizikos frazes R 20, R 21, R 22, R 23, R 24, R 25, R 26, R 27, R 28, R 39, R 40 ir R 48 ir visus jų derinius rašomi žodžiai "taip pat".

Pavyzdžiai: R 45-23 "Gali sukelti vėžį.

Taip pat toksiška įkvėpus".

R 46-27/28 "Gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus. Taip pat labai toksiška susilietus su oda ar prarijus".

F pastaba

Šioje cheminėje medžiagoje gali būti stabilizatoriaus. Jei stabilizatorius keičia cheminės medžiagos pavojingumo savybes, nurodytas I priedo etiketėje, etiketė turėtų būti pateikta pagal pavojingų medžiagų ženklinimo taisykles.

G pastaba

Ši cheminė medžiaga gali būti pateikiama į rinką sprogiosios cheminės medžiagos pavidalu, šiuo atveju ji turi būti įvertinta taikant atitinkamus bandymų metodus ir turėti etiketę, rodančią jos sprogiąją savybę.

H pastaba

Nurodytas šios medžiagos klasifikavimas ir etiketė taikoma tik pavojingai (-oms) savybei(-ėms), apibrėžtai (-oms) pavojų apibūdinančia (-iomis) rizikos fraze (-ėmis) kartu su pavojaus kategorija (-omis). Visais kitais klasifikavimo bei ženklinimo aspektais cheminės medžiagos gamintojams, prekybininkams ir importuotojams taikomi šios direktyvos 6 straipsnio reikalavimai. Galutinei etiketei taikomi šios direktyvos VI priedo 7 skyriaus reikalavimai. Ši pastaba taikoma tik tam tikroms I priedo iš akmens anglių ir naftos gautoms cheminėms medžiagoms.

J pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima parodyti, kad cheminėje medžiagoje yra mažiau kaip 0,1 % benzeno m/m (Einecs Nr. 200-753-7). Ši pastaba taikoma tik tam tikroms I priedo sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš akmens anglių ir naftos.

K pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima parodyti, kad cheminėje medžiagoje yra mažiau kaip 0,1 % m/m 1,3-butadieno (Einecs Nr. 203-450-8). Jei cheminė medžiaga nepriskiriama kancerogeninių medžiagų kategorijai, turi būti rašomos bent S frazės (2-)9-16. Ši pastaba taikoma tik tam tikroms I priedo sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.

L pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima parodyti, kad cheminėje medžiagoje yra mažiau kaip 3 % DMSO (dimetilsulfoksido) ekstrakto, nustatomo taikant IP 346 metodą. Ši pastaba taikoma tik tam tikroms I priedo sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.

M pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima parodyti, kad cheminėje medžiagoje yra mažiau kaip 0,005 % m/m benz[]pireno (Einecs Nr. 200-028-5). Ši pastaba taikoma tik tam tikroms I priedo sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš akmens anglių.

N pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei yra žinomas visas jos gryninimo kelias, ir galima parodyti, kad cheminės medžiagos gamybai naudota pradinė cheminė medžiaga nėra kancerogeninė. Ši pastaba taikoma tik tam tikroms I priedo sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.

P pastaba

Cheminė medžiaga neklasifikuojama kaip kancerogeninė, jei galima parodyti, kad medžiagoje yra mažiau nei 0,1 % m/m benzeno (EinecsNr. 200-753-7).

Kai cheminė medžiaga priskiriama kancerogeninėms medžiagoms, dar taikoma E pastaba.

Kai cheminė medžiaga nepriskiriama kancerogeninėms medžiagoms, taikomos bent S frazės(2-)23-24-62.

Ši pastaba taikoma tik tam tikroms I priedo sudėtinėms cheminėms medžiagoms, gautoms iš naftos.

Su preparatų ženklinimu susijusių pastabų aiškinimas

Šalia koncentracijos ribinių verčių pateikiamų pastabų reikšmė yra tokia:

1 pastaba

Nurodytos koncentracijos vertės, arba jei tokios koncentracijos nenurodytos, tai bendrosios koncentracijos vertės pagal Direktyvą 88/379/EEB, yra metalo elemento masės ir viso preparato masės santykis.

2 pastaba

Nurodyta izocianato koncentracija - tai laisvojo monomero ir suminės preparato masės santykis, išreikštas procentine dalimi.

3 pastaba

Nurodyta koncentracija - tai vandenyje ištirpintų chromato jonų ir suminės preparato masės santykis, išreikštas procentine dalimi.

4 pastaba

Preparatai, kuriuose yra šių cheminių medžiagų, turi būti klasifikuojami kaip kenksmingi prarijus, jei skystojo preparato kinematinis klampis, gautas naudojant sukamąjį viskozimetrą pagal ISO standartą 3219 arba kitu lygiaverčių metodu, yra didesnis arba lygus 7 × 10-6 m2/s esant 40 °C.

Šių cheminių medžiagų turintiems preparatams taikant etaloninį Direktyvos 88/37/EEB metodą, cheminės medžiagos neturėtų būti grupuojamos su tomis, kurios yra labai toksiškos, toksiškos arba kenksmingos pagal jų ūmius letalius poveikius ir kurių koncentracija yra mažesnė kaip jų atskirosios ribinės koncentracijos vertės. Tačiau jos turėtų būti grupuojamos su kitomis cheminėmis medžiagomis, klasifikuojamomis atsižvelgiant į keliamą pavojų įkvėpus, jei nei vienos nėra daugiau kaip atskiroji ribinė koncentracijos vertė, lygi 10 %, šią ribą naudojant, kai taikoma adityvumo taisyklė.

Jei šios cheminės medžiagos ir jų turintys preparatai pateikiami į rinką aerozolių taroje ar taroje su pritvirtintu purškimo įtaisu, jie neturi būti klasifikuojami kaip kenksmingi prarijus atsižvelgiant į jų keliamą pavojų įkvėpus.

[Annex I - insert the multilingual part from the original]

II PRIEDAS

[Annex II - insert the multilingual part from the original]

([1]) OL 196, 1967 8 16, p. 1.

([2]) OL L 13, 1994 1 15, p. 1. Žr. taip pat Direktyvą 93/105/EB (OL L 294, 1993 11 30, p. 21).

[3] Pateikiama atitinkama kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai cheminės medžiagos kategorija (t. y. 1, 2 ar 3).