31993L0014

Tarybos direktyva 93/14/EEB

1993 m. balandžio 5 d.

dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių stabdymo

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 100a straipsnį,

atsižvelgdama į 1992 m. birželio 30 d. Tarybos direktyvą 92/61/EEB dėl dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo [1],

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [2],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [3],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [4],

kadangi turėtų būti priimtos būtinos priemonės, kad iki laikotarpio, kuris baigiasi 1992 m. gruodžio 31 d., palaipsniui būtų sukurta vidaus rinka; kadangi vidaus rinka – tai teritorija be vidaus sienų, kurioje užtikrintas laisvas prekių, žmonių, paslaugų ir kapitalo judėjimas;

kadangi, atsižvelgiant į stabdymą, kiekvienoje valstybėje narėje dviratėms arba triratėms transporto priemonėms turi būti būdingos privalomomis nuostatomis, kurios atskirose valstybėse narėse skiriasi, nustatytos tam tikros techninės charakteristikos; kadangi dėl tų nuostatų skirtumų atsiranda kliūčių prekybai Bendrijoje;

kadangi bendrą rinką kurti trukdančias kliūtis galima pašalinti, jeigu vietoje nacionalinių taisyklių visos valstybės narės priimtų tuos pačius reikalavimus;

kadangi siekiant, kad kiekvienam dviratės arba triratės motorinės transporto priemonės tipui būtų galima taikyti Direktyvoje 92/61/EEB nustatytą tipo patvirtinimo ir sudėtinės dalies tipo patvirtinimo metodiką, būtina parengti suderintus reikalavimus dėl pirmiau minėtų transporto priemonių stabdymo;

kadangi siekiant, kad patekimas į ne Bendrijos šalių rinkas būtų palengvintas, būtina užtikrinti šios direktyvos ir Jungtinių Tautų EEK Reglamento Nr. 78 reikalavimų lygiavertiškumą,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Ši direktyva taikoma visų Direktyvos 92/61/EEB 1 straipsnyje apibrėžtų tipų transporto priemonių stabdžių sistemoms.

2 straipsnis

Sudėtinės dalies tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į dviračių arba triračių motorinių transporto priemonių stabdžių sistemos tipą, metodika ir laisvo tų transporto priemonių judėjimo sąlygos – tai Direktyvos 92/61/EEB II ir III skyriuose nustatytoji metodika ir sąlygos.

3 straipsnis

Pagal Direktyvos 92/61/EEB 11 straipsnį, šioje direktyvoje ir Jungtinių Tautų EEK Reglamente Nr. 78 (1988 m. spalio 20 d. E/ECE/324 ir E/ECE (TRANS/505 REV 1 ADD 77) nustatytų reikalavimų lygiavertiškumas patvirtinamas šia direktyva.

Sudėtinės dalies tipo patvirtinimą suteikusių valstybių narių institucijos pagal pirmiau minėto Reglamento Nr. 78 reikalavimus suteiktus patvirtinimus bei sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklus laiko galiojančiais kaip ir atitinkamus pagal šią direktyvą suteiktus patvirtinimus ir sudėtinės dalies tipo patvirtinimo ženklus.

4 straipsnis

Šią direktyvą galima iš dalies keisti pagal Direktyvos 70/156/EEB [5] 13 straipsnyje nustatytą tvarką, siekiant, kad:

- būtų atsižvelgta į visus 3 straipsnyje nurodytus ECE reglamento pakeitimus,

- priedas būtų suderintas su technikos pažanga.

5 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1994 m. spalio 5 d., įgyvendina šią direktyvą ir apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Nuo pirmoje šio straipsnio dalyje nurodytos datos valstybės narės dėl priežasčių, susijusių su stabdymu, negali uždrausti pradėti eksploatuoti šios direktyvos reikalavimus atitinkančių transporto priemonių.

Valstybės narės pirmoje šio straipsnio dalyje nurodytas nuostatas taiko nuo 1995 m. balandžio 5 d.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstus.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1993 m. balandžio 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Trøjborg

[1] OL L 225, 1992 8 10, p. 72.

[2] OL C 93, 1992 4 13, p. 24.

[3] OL C 305, 1992 11 23, p. 114 irOL C 72, 1993 3 15.

[4] OL C 313, 1992 11 30, p. 7.

[5] OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/53/EEB (OL L 225, 1992 8 10, p. 1).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. APIBRĖŽIMAI

Šioje direktyvoje:

1.1. Transporto priemonės tipas, nustatytas pagal jos stabdžių sistemą:

tai tokiais pagrindiniais požymiais nesiskiriančios transporto priemonės:

1.1.1. transporto priemonės kategorija, apibrėžta šios direktyvos 1 straipsnyje;

1.1.2. 1.13 punkte apibrėžta didžiausia mase;

1.1.3. masės pasiskirstymu tarp ašių;

1.1.4. didžiausiu skaičiuojamuoju greičiu;

1.1.5. skirtingu stabdymo sistemos tipu;

1.1.6. ašių skaičiumi ir jų išdėstymu;

1.1.7. variklio tipu;

1.1.8. pavarų skaičiumi ir bendru perdavimo skaičiumi;

1.1.8a. galutinės pavaros perdavimo skaičiumi;

1.1.9. padangų matmenimis.

1.2. Stabdžių sistema:

tai sudėtinių dalių, išskyrus variklį, derinys, kuriuo palaipsniui mažinamas važiuojančios transporto priemonės greitis arba kuriuo transporto priemonė sustabdoma ar išlaikoma, kad nepradėtų važiuoti, jeigu ji jau buvo sustabdyta; tos funkcijos apibrėžtos 2.1.2 punkte. Sistema sudaryta iš valdiklio, pavaros ir paties stabdžio.

1.3. Valdiklis:

tai vairuotojo valdoma sudėtinė dalis, kuria perduodama stabdymui arba jam valdyti būtina energija. Ta energija – tai vairuotojo raumenų arba kito šaltinio, kurį valdo vairuotojas, energija arba tų įvairių energijos rūšių derinys.

1.4. Pavara:

tai valdiklio ir stabdžių sąveiką užtikrinantis ir tarp jų esantis sudėtinių dalių derinys. Jeigu stabdymui būtiną energiją tiekia arba ją tiekti padeda nuo vairuotojo nepriklausomas, tačiau jo valdomas energijos šaltinis, įtaise įrengtas energijos rezervuaras taip pat yra pavaros dalis.

1.5. Stabdys:

tai tos sudėtinės stabdžių sistemos dalys, kuriose sukuriamos transporto priemonės važiavimą stabdančios jėgos.

1.6. Skirtingo tipo stabdžių sistemos:

tai tokiais pagrindiniais požymiais besiskiriančios sistemos:

1.6.1. sudėtinėmis dalimis, kuriems būdingos skirtingos techninės charakteristikos;

1.6.2. iš medžiagų, kurioms būdingos skirtingos techninės charakteristikos, pagamintu sudėtine dalimi arba skirtingo dydžio arba formos sudėtine dalimi;

1.6.3. skirtingu sudėtinių dalių surinkimu.

1.7. Stabdžių sistemos sudėtinė dalis (-ys):

tai 1 arba daugiau atskirų sudėtinių dalių, kurios surinktos sudaro stabdžių sistemą.

1.8. Sujungta į vieną visumą stabdžių sistema:

1.8.1. jei tai yra dviračiai mopedai ir dviračiai motociklai, sistema, kuria, paspaudus vieną valdiklį, įjungiami bent 2 skirtingų ratų stabdžiai;

1.8.2. jei tai yra triračiai mopedai ir triračiai motociklai, visus ratus stabdanti stabdžių sistema;

1.8.3. jei tai yra motociklai su priekaba, bent priekinį ir galinį ratą stabdanti stabdžių sistema; dėl to tuo pat metu galinį ir priekabos ratą stabdanti stabdžių sistema laikoma galiniu stabdžiu.

1.9. Tolydusis stabdymas:

tai stabdymas, kurio metu, stabdžių sistemą taikydamas pagal įprastas jos eksploatavimo charakteristikas, ir stabdžius įjungdamas arba išjungdamas:

1.9.1. valdikliu vairuotojas stabdymo jėgą bet kuriuo metu gali padidinti arba sumažinti;

1.9.2. stabdymo jėga keičiasi proporcingai, atsižvelgiant į valdiklio veikimą (monotoninė funkcija);

ir

1.9.3. stabdymo jėgą galima lengvai reguliuoti pakankamai tiksliai.

1.10. Maksimalus projektinis greitis:

tai greitis, kurio, važiuodama horizontaliu paviršiumi, kai jai nedaromas pernelyg didelis išorinis poveikis, transporto priemonė pagal visus specialius jos projekto ir konstrukcijos apribojimus, negali viršyti.

1.11. Pakrauta transporto priemonė:

jeigu nenurodyta kitaip, tai transporto priemonė, pakrauta pagal didžiausią jos leistiną masę.

1.12. Nepakrauta transporto priemonė:

tai bandymams daryti pristatyta transporto priemonė (įskaitant vairuotoją ir visą būtiną įrangą arba matavimo įtaisus).

1.13. Didžiausia masė:

tai didžiausia transporto priemonės gamintojo nurodyta masė, kuri turi būti laikoma techniškai leistina (ta masė už didžiausią leistiną masę, kurią nacionalinė administracija yra nustačiusi, gali būti didesnė).

1.14. Drėgnas stabdys:

tai stabdys arba stabdžiai, su kuriuo (-iais) daromi 1 priedėlio 1.3 skirsnyje aprašyti bandymai.

2. KONSTRUKCIJA IR ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

2.1. Bendri dalykai

2.1.1. Stabdžių sistema

2.1.1.1. Stabdžių sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta taip, kad, neatsižvelgiant į vibraciją, kuri tą sistemą gali veikti, stabdžių sistema leistų normaliai eksploatuojamai transporto priemonei atitikti šios direktyvos nuostatas.

2.1.1.2. Stabdžių sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta taip, kad ji ypač būtų atspari korozijos ir senėjimo poveikiui.

2.1.2. Stabdžių sistemos paskirtis

1.2. punkte apibrėžta stabdžių sistema turi atitikti tokias sąlygas:

2.1.2.1. Darbinis stabdys

Darbiniu stabdžiu turi būti užtikrinta, kad vairuotojas galėtų valdyti važiuojančią transporto priemonę ir saugiai, greitai bei veiksmingai ją sustabdyti, nesvarbu, koks jos greitis ar ja vežamas krovinys arba kokia įkalnė ar nuokalnė. Turi būti įmanoma, kad transporto priemonę darbiniu stabdžiu būtų galima sustabdyti palaipsniui, taip pat, kad pirmiau aprašytu būdu vairuotojas galėtų sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas transporto priemonės vairuotojui skirtoje sėdynėje ir neatitraukdamas rankų nuo vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies.

2.1.2.2. Avarinis stabdys (jeigu reikia)

Avariniu stabdžiu turi būti užtikrinta, kad, neviršijant nustatyto stabdymo kelio, transporto priemonę būtų galima sustabdyti tuo atveju, jeigu sugestų darbinis stabdys. Turi būti įmanoma, kad transporto priemonę avariniu stabdžiu būtų galima sustabdyti palaipsniui. Turi būti įmanoma, kad pirmiau aprašytu būdu vairuotojas galėtų sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas transporto priemonės vairuotojui skirtoje sėdynėje ir ant vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies laikydamas bent 1 ranką. Taikant tuos reikalavimus laikoma, kad vienu metu darbinis stabdys gali sugesti ne daugiau kaip vieną kartą.

2.1.2.3. Stovėjimo stabdys (jeigu įrengtas)

Stovėjimo stabdžiu turi būti užtikrinta, kad nuokalnėje arba įkalnėje stovinti transporto priemonė nepradėtų važiuoti, kai joje nėra vairuotojo ir kai darbinės to stabdžio dalys užfiksuotos tik mechaniniu įtaisu. Turi būti įmanoma, kad pirmiau aprašytu būdu vairuotojas galėtų sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas jam skirtoje sėdynėje.

2.2. Techninės stabdžių sistemų charakteristikos

2.2.1. Kiekviename dviračiame mopede arba motocikle turi būti įrengtos atskirus valdiklius ir pavaras turinčios 2 darbinės stabdžių sistemos, iš kurių 1 stabdo priekinį, o kita – galinį ratą.

2.2.1.1. Abi darbinių stabdžių sistemos transporto priemonę gali stabdyti vienu metu, jeigu 1 stabdžių sistemai sugedus, kitos veikimas nesutrinka. Nelaikoma, kad tam tikros sudėtinės dalys, pavyzdžiui, pats stabdys, stabdžių cilindrai ir jų stūmokliai (išskyrus sandariklius), stūmiklio kotai ir stabdžių kumštelių komplektai, gali sugesti, jeigu tarp jų yra pakankamas atstumas arba jeigu atliekant techninę priežiūrą prie jų galima lengvai prieiti ir jeigu jų saugos savybės pakankamai atitinka nustatytus reikalavimus.

2.2.1.2. Stovėjimo stabdį įrengti neprivaloma.

2.2.2. Kiekviename motocikle su priekaba turi būti įrengtos stabdžių sistemos, kurias jame reikėtų įrengti, jeigu jis būtų be priekabos; jeigu tos stabdžių sistemos leidžia užtikrinti, kad, darant bandymus su priekabas turinčiomis transporto priemonėmis, būtų pasiektos nustatytos veikimo charakteristikos, įrengti stabdį priekabos rate nereikalaujama; stovėjimo stabdį įrengti neprivaloma.

2.2.3. Kiekviename triračiame mopede turi būti įrengta:

2.2.3.1. arba 2 atskiros darbinių stabdžių sistemos, kurias įjungus stabdomi visi mopedo ratai; arba

2.2.3.2. visus ratus stabdanti darbinių stabdžių sistema ir avarinio stabdžio sistema, kurią gali atstoti stovėjimo stabdys.

2.2.3.3. Be to, kiekviename triračiame mopede turi būti įrengtas bent 1 ašies ratą arba ratus blokuojantis stovėjimo stabdys. Stovėjimo stabdys, kuris gali būti 1 iš dviejų 2.2.3.1 punkte nurodytųjų, neturi būti sujungtas su kitos ašies arba ašių ratus blokuojančiu stabdžiu.

2.2.4. Kiekviename triračiame motocikle turi būti įrengta:

2.2.4.1. visus ratus stabdantis koja valdomas darbinis ir avarinis stabdys, kurį gali atstoti stovėjimo stabdys;

ir

2.2.4.2. bent 1 ašies ratus blokuojantis stovėjimo stabdys. Stovėjimo ir darbinio stabdžių valdikliai turi būti atskiri.

2.2.5. Neišardomai su ratais sujungtus stabdžių paviršius stabdžiai turi veikti arba standžiai arba sudėtinėmis dalimis, kurios neįtikėtina, kad galėtų sugesti.

2.2.6. Sudėtinės visų stabdžių sistemų, jeigu jos įrengtos transporto priemonėje, dalys nejudamai turi būti pritvirtintos taip, kad stabdžių sistemoms veikiant įprastomis eksploatavimo sąlygomis, tos sistemos nesugestų.

2.2.7. Stabdžių sistemos, jeigu jos suteptos ir sureguliuotos pagal nustatytus reikalavimus, turi veikti be sutrikimų.

2.2.7.1. Stabdžių susidėvėjimą turi būti įmanoma lengvai pašalinti rankiniu arba automatiniu reguliavimu. Stabdžius į veiksmingą veikimo padėtį turi būti įmanoma nustatyti tol, kol stabdžio antdėklas nesudyla taip, kad jį būtina pakeisti.

2.2.7.2. Pavaros ir stabdžių valdiklio bei sudėtinių dalių eigos atsarga turi būti tokia, kad, kai stabdžiai įšyla, o stabdžių antdėklai nusidėvi iki didžiausios leistinos ribos, veiksmingas stabdymas būtų užtikrintas be neatidėliotino stabdžių reguliavimo.

2.2.7.3. Pagal nustatytus reikalavimus sureguliuoti stabdžių sistemos sudėtinės dalys, kai jos veikia, neturi liesti jokių kitų, o tik numatytąsias sudėtines dalis.

2.2.8. Jeigu stabdžių sistema turi hidraulinę pavarą, stabdymo skysčio talpyklos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad lengvai būtų galima patikrinti stabdymo skysčio lygį.

Ta nuostata mopedams, kurių didžiausias greitis 25 km/h arba mažesnis, netaikoma.

--------------------------------------------------