31992L0097

Tarybos direktyva 92/97/EEB

1992 m. lapkričio 10 d.

iš dalies keičianti Direktyvą 70/157/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių leistiną motorinių transporto priemonių garso lygį ir dujų išmetimo sistemas, suderinimo

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100a straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi turėtų būti priimtos priemonės, kad per laikotarpį, kuris baigiasi 1992 m. gruodžio 31 d., palaipsniui būtų sukurta vidaus rinka; kadangi vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas;

kadangi Europos Parlamentas jau kreipėsi į Komisiją, kad atsižvelgdama į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) apibrėžtus garso trikdžių slenksčius ji 1992 m. pateiktų didžiausias leistinas triukšmo ribas nustatantį pasiūlymą;

kadangi Tarybos direktyva 70/157/EEB [4] nustato motorinių transporto priemonių garso lygio ribines vertes; kadangi šias ribines vertes pirmą kartą sumažino Direktyva 77/212/EEB [5], o antrą kartą – Direktyva 84/424/EEB [6]; kadangi ypač buvo sumažintos motorinių tolimojo susisiekimo autobusų, motorinių miesto autobusų ir krovininių automobilių garso lygio ribinės vertės (maždaug 10 decibelų (dB (A));

kadangi Tarybos direktyva 70/157/EEB – tai 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo [7] nustatytos EEB tipo patvirtinimo tvarkos viena atskirųjų direktyvų;

kadangi Taryba, priimdama Direktyvą 70/157/EEB iš dalies keičiančią Direktyvą 84/424/EEB, nusprendė, kad Komisijai pateikus pasiūlymą direktyvos nuostatos vėliau turėtų būti iš naujo peržiūrėtos; kadangi Komisijos pasiūlymas buvo pagrįstas kitų įstatyminių priemonių tyrinėjimų rezultatais ir moksliniais tyrimais, kartu atsižvelgiant į Bendrijos motorinių transporto priemonių sektoriaus taisyklių visus pagrindinius aspektus, visų pirma susijusius su sauga, aplinkos apsauga ir energijos taupymu;

kadangi žmonių apsauga nuo triukšmingumo reikalauja papildomų tinkamų priemonių dar labiau sumažinti motorinių transporto priemonių garso lygį; kadangi taikant tokias priemones turi būti atsižvelgta į taikytinas technologijos naujoves; kadangi priėmus šią direktyvą vėliau turi būti skirta pakankamai laiko toms priemonėms įgyvendinti, kad technologijos naujoves, dabartiniu metu eksperimentinius jų pavyzdžius, būtų galima naudoti serijinei gamybai; kadangi dabartiniu metu sunkiasvoriams kroviniams automobiliams taikomos ribinės vertės įsigalioja tik nuo 1989 m. spalio 1 d.;

kadangi siekiant gerokai ir veiksmingai sumažinti pirmiau minėtas kliūtis skirtumus tarp šiuo metu naudojamų matavimo būdų ir esamų eismo sąlygų būtina kuo daugiau sumažinti; kadangi tam tikrų technologijos tipų kol kas negalima patikrinti ir jų negalima palyginti su iki šiol motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo tvarkai naudojamais technologijos tipais;

kadangi šiuo metu naudojamas matavimo sąlygas ir ypač bandymo kelio paviršiaus apibrėžimą bei tam tikros aplinkos sąlygas bandymų metu, pavyzdžiui, temperatūrą, atmosferos slėgį, drėgmę, vėjo greitį ir fono triukšmą, reikėtų apibūdinti išsamiau; kadangi šios tikslesnės detalės kiek galima greičiau bus pateiktos laikantis Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnyje nurodytos tvarkos;

kadangi įrodyta, kad transporto priemonių padangų skleidžiamas triukšmas ypač sustiprėja, kai transporto priemonės važiuoja greičiau kaip 60 km/h; kadangi gyventojus apsaugant nuo triukšmo, ypač nuo miesto vietovėje eismo keliamo triukšmo, privalu užbaigti kitus du etapus; kadangi pirmasis etapas, kuriam taikoma ši direktyva, – tai kiekvienos kategorijos transporto priemonei šiuo metu taikomų motorinių transporto priemonių mašinų dalių ir dujų išmetimo sistemų triukšmo lygių reikalavimų kiek galima didesnės svarbos pabrėžimas; kadangi po antrojo etapo – atsižvelgiant į kitus, išsamesnius su keliu riedančių padangų keliamu triukšmu susijusių klausimų tyrimų rezultatus ir mokslinius tyrinėjimus, bei atsižvelgiant į šių klausimų techninius sprendimus – bus parengti praktiški ir atkuriami šio svarbaus triukšmo tipo bei atitinkamų reikalavimų, kurių yra privalu laikytis, nustatymo kriterijai ir būdai;

kadangi siekiant užbaigti pirmąjį etapą būtina iš dalies keisti Direktyvos 70/157/EEB I priedą, sumažinant kiekvienos šiame priede nurodytos transporto priemonių kategorijos decibelais dB (A) išreikštas garso lygių vertes ir tobulinant transporto priemonių didelės galios variklių bandymo būdus; kadangi siekiant užtikrinti didesnį variklio galios ir transporto priemonės masės santykį tokio tipo transporto priemonių projektuojama vis daugiau, o apsisukimo momentą kaip variklio sukimosi greičio funkciją brėžianti kreivė buvo modifikuota, siekiant padidinti varomąją jėgą, kai variklis sukasi lėčiau; kadangi dėl šių projektavimo naujovių miesto transporto priemonėse dažniau naudojamas pavaros perdavimo skaičius ir pirmiau minėtos naujovės daro didelę įtaką transporto priemonių mašinų dalių skleidžiamam triukšmui, palyginti su jų padangų keliamu triukšmu; kadangi į šias projektavimo naujoves buvo atsižvelgta modifikuojant su šio tipo transporto priemonėmis naudojamus matavimo būdus, kai privažiavimo prie greitėjimo atkarpos, kurioje matuotinas garso lygis, greičiui buvo nustatyta pataisa;

kadangi atsižvelgiant į didelę nevienodas geografines ir oro sąlygas atitinkančią naudojamų skirtingų padangų ir kelio paviršiaus tipų įvairovę, būtina toliau juos nagrinėti ir atlikti jų mokslo tiriamuosius darbus siekiant parengti kriterijus, kuriuos padangos turi atitikti, ir nustatyti motorinių transporto priemonių tipo patvirtinimo skaitines vertes; kadangi pirmiau minėto nagrinėjimo ir mokslo tiriamųjų darbų rezultatai leistų antrajam etapui nustatyti mechanizmų keliamam triukšmui taikomas priemones papildančius kitus reikalavimus;

kadangi padangų trinties su keliu keliamo triukšmo kontrolė turi būti pagrįsta ne tik atsižvelgiant į padangas, bet taip pat ir į asfalto sudėtį (triukšmą slopinantis asfaltas); kadangi būtina toliau tyrinėti ir atlikti mokslo tiriamuosius darbus, leidžiančius nustatyti skaitmeninius rodiklius, siekiant parengti objektyvius kelio atitikties kriterijus;

kadangi mokesčių lengvatomis valstybės narės turėtų būti skatinamos anksčiau išduoti leidimą pateikti į rinką Bendrijos standartus atitinkančias transporto priemones; kadangi dėl to iki 1995 m. spalio 1 d. Taryba turėtų priimti antrojo etapo reikalavimus, kuriuos pasiūlyti Komisija turėtų iki 1994 m. kovo 31 d.;

kadangi siekiant suteikti galimybę Europos aplinkai taikyti šias nuostatas kuo naudingiau bei kartu siekiant užtikrinti rinkos vienovę, būtina nustatyti bendru derinimu pagrįstus griežtesnius Europos standartus,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 70/157/EEB priedai pakeičiami šios direktyvos priedais.

2 straipsnis

1. Nuo 1993 m. liepos 1 d. valstybės narės dėl tam tikrų priežasčių, susijusių su leistinu garso lygiu ir dujų išmetimo sistema, negali:

- atsisakyti motorinės transporto priemonės tipui suteikti EEB tipo patvirtinimą, išduoti Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą dokumentą arba atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą

arba

- uždrausti pradėti eksploatuoti transporto priemones,

jeigu šio tipo transporto priemonės arba transporto priemonių garso lygis ir dujų išmetimo sistema atitinka Direktyvos 70/157/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimus.

2. Nuo 1995 m. spalio 1 d. valstybės narės:

- motorinės transporto priemonės tipui gali nebesuteikti EEB tipo patvirtinimo arba nebeišduoti Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento,

- turi atsisakyti motorinės transporto priemonės tipui suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą,

kurio tipo motorinės transporto priemonės garso lygis ir dujų išmetimo sistema neatitinka Direktyvos 70/157/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų.

3. Nuo 1996 m. spalio 1 d. valstybės narės uždraudžia pradėti eksploatuoti motorines transporto priemones, kurių garso lygis ir dujų išmetimo sistemos neatitinka Direktyvos 70/157/EEB prieduose su pakeitimais, padarytais šia direktyva, nustatytų reikalavimų.

3 straipsnis

Valstybės narės mokesčių lengvatas gali numatyti tik dėl šios direktyvos nuostatas atitinkančių motorinių transporto priemonių. Šios lengvatos turi atitikti sutarties nuostatas ir, be to, šias sąlygas:

- mokesčių lengvatos turi būti taikomos visoms valstybėje narėje pagamintoms motorinėms transporto priemonėms ir visoms valstybės narės rinkoje siūlomoms parduoti importuotoms transporto priemonėms, iš anksto atitinkančioms šios direktyvos reikalavimus, kurių turi būti pradėta laikytis 1995 m.,

- mokesčių lengvatas nustojama teikti naujoms motorinėms transporto priemonėms pradėjus privalomai taikyti 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas garso lygio vertes,

- kiekvienam motorinės transporto priemonės tipui mokesčių lengvatų dydis turi būti gerokai mažesnis už pasiūlytų techninių sprendimų, užtikrinančių nustatytų verčių laikymąsi ir įdiegimo transporto priemonėse papildomas išlaidas.

Komisija iš anksto turi būti informuota apie šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytų mokesčių lengvatų suteikimo arba pakeitimo planus. Tokioms mokesčių lengvatoms Komisija turi pritarti iki jų įsigaliojimo ir ypač turi atsižvelgti, kokią įtaką jos daro vidaus rinkai.

4 straipsnis

1. Konkrečios matavimo sąlygų detalės kiek galima greičiau pateikiamos laikantis Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnyje nurodytos tvarkos.

2. Taryba sprendimą dėl vėlesnių priemonių, visų pirma skirtų suderinti saugos reikalavimus su poreikiu riboti padangų trinties su kelio paviršiumi keliamą triukšmą, balsuodama nustatytąja balsų dauguma ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, kuriuo atsižvelgiama į atliktus triukšmą skleidžiančio šaltinio tyrinėjimus bei mokslo tiriamuosius darbus ir kuris pateikiamas iki 1994 m. kovo 31 d., priima iki 1995 m. spalio 1 d.

3. Valstybės narės imasi būtinų priemonių paskelbti tipo patvirtinimo garso lygio vertes taip, kad jos iki 1994 m. spalio 1 d. būtų visiems prieinamos. Valstybės narės iki šios datos informuoja Komisiją apie veiksmus, kurių jos imasi, kad šio reikalavimo būtų laikomasi.

5 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1993 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai

Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas skelbiant oficialiai. Nuorodų darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstus. Komisija apie tai informuoja kitas valstybes nares.

6 straipsnis

Ši direktyva yra skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1992 m. lapkričio 10 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. Needham

[1] OL C 193, 1991 7 24, p. 3.

[2] OL C 125, 1992 5 18, p. 182 ir 1992 m. spalio 28 d. sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[3] OL C 49, 1992 2 24, p. 7.

[4] OL L 42, 1970 2 23, p. 16 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/491/EEB (OL L 238, 1989 8 15, p. 43).

[5] OL L 66, 1977 3 12, p. 33.

[6] OL L 238, 1984 9 6, p. 31.

[7] OL L 42, 1970 2 23, p. 1, su paskutiniais keitimais, padarytais Direktyva 87/403/EEB (OL L 220, 1987 8 8, p. 44).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO, ATSIŽVELGIANT Į JO GARSO LYGĮ, EEB TIPO PATVIRTINIMAS

1. APIBRĖŽIMAI

Šioje direktyvoje:

1.1. Transporto priemonės tipas –

tai transporto priemonės, iš esmės nesiskiriančios šiomis savo sudedamosiomis dalimis:

1.1.1. kėbulo forma ir jo medžiagomis (visų pirma variklio skyriumi ir garso izoliavimu);

1.1.2. transporto priemonės ilgiu ir pločiu;

1.1.3. variklio tipu (priverstinis arba uždegimas nuo suspaudimo, dvitaktis arba keturtaktis, besisukantis arba slankiojamasis stūmoklis, cilindrų skaičius ir jų tūris, karbiuratorių arba įpurškimo sistemų skaičius ir tipas, vožtuvų išdėstymas, vardinė didžiausia variklio galia ir atitinkamas variklio apsisukimų skaičius);

1.1.4. transmisijos sistema, perdavimo skaičiumi, naudojamu bandymams atlikti ir atitinkamu (-ais) bendru (-ais) perdavimo skaičiumi (-iais);

1.1.5. dujų išmetimo sistemų skaičiumi, tipu ir išdėstymu;

1.1.6. įleidimo sistemų skaičiumi, tipu ir išdėstymu.

1.1.7. Nepaisant 1.1.2 ir 1.1.4 punktų nuostatų, kitų, o ne M1 ir N1 [1] kategorijų, transporto priemones su tokio pat tipo varikliu ir (arba) su skirtingu bendru (-ais) perdavimo skaičiumi (-iais) galima laikyti tokio pat tipo transporto priemonėmis.

Tačiau jeigu pirmiau išvardyti skirtumai numato skirtingą bandymo būdą, jie laikytini tipo pakeitimu.

1.2. Dujų išmetimo sistema ir įleidimo sistema

1.2.1. Dujų išmetimo sistemos –

tai iš transporto priemonės variklio visas sudedamųjų dalių rinkinys, būtinas sumažinti kylančiam triukšmui išmetant panaudotas dujas.

1.2.2. Įleidimo sistemos –

tai visas sudedamųjų dalių rinkinys, būtinas kylančiam triukšmui sumažinti į variklį įleidžiant orą.

1.2.3. Šioje direktyvoje kolektoriai nepriskiriami pirmiau minėtoms sistemoms.

1.3. Skirtingi dujų išmetimo sistemos ir įleidimo sistemos tipai –

tai sistemos, kurioms būdingi dideli skirtumai, pavyzdžiui:

1.3.1. iš skirtingų prekių ženklų arba prekių pavadinimų sudėtinių dalių sudarytos sistemos;

1.3.2. sistemos, kurių sudėtinių dalių medžiagų charakteristikos skiriasi arba kurių sudėtinės dalys yra skirtingos formos ar dydžio; plakiravimo proceso (galvanizavimo, dengimo aliuminiu ir t. t.) pakeitimas nėra skirtingo tipo sukūrimas;

1.3.3. sistemos, kurių bent vienos sudėtinės dalies veikimo principas skiriasi;

1.3.4. sistemos, kurių sudėtinės dalys yra sujungtos skirtingai.

1.4. Sudėtinės dujų išmetimo sistemos ir įleidimo sistemos dalys –

tai viena atskirų sudėtinių dalių, kurios kartu sudaro dujų išmetimo sistemą (pavyzdžiui, dujų išmetimo vamzdžiai, atitinkamas slopintuvas) arba įleidimo sistemą (pavyzdžiui, oro filtras).

1.5. Bendras perdavimo skaičius –

tai variklio apsisukimų skaičius, kai varantieji ratai apsisuka vieną kartą.

2. PARAIŠKA PATVIRTINTI EEB TIPĄ

2.1. Paraišką patvirtinti motorinės transporto priemonės tipo garso lygį turi įteikti transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

2.2. Su paraiška turi būti įteiktos trys toliau išvardytų dokumentų kopijos ir pateikta tokia informacija:

2.2.1. transporto priemonės aprašymas, besiremiantis 1.1 punkte nurodytomis detalėmis. Taip pat turi būti pateikti variklio ir transporto priemonės tipą identifikuojantys skaičiai ir (arba) simboliai;

2.2.2. dujų išmetimo sistemos ir įleidimo sistemos atitinkamai identifikuotų sudėtinių dalių sąrašas;

2.2.3. visos dujų išmetimo sistemos brėžinys, nurodantis jos padėtį transporto priemonėje;

2.2.4. išsamus kiekvienos sudėtinės dalies brėžinys, kad būtų galima lengvai nustatyti jos padėtį ir ją identifikuoti, bei nurodytos panaudotos medžiagos.

2.3. Transporto priemonės gamintojas arba įgaliotasis jo atstovas už bandymų atlikimą atsakingam techniniam centrui turi pristatyti reprezentacinę tokio tipo transporto priemonę, kuriai prašoma suteikti tipo patvirtinimą.

2.3.1. 1.1.7 punkte nurodytą transporto priemonę, reprezentuojančią aptariamą tipą, remdamasis transporto priemonės gamintojo nurodyta mažiausia eksploatuoti parengtos trumpiausios transporto priemonės mase ir laikydamasis 5.2.2.4.3.3.1.2 punkte nustatytų techninių charakteristikų, pasirenka tipo tvirtinimo bandymus atliekantis techninis centras.

2.4. Techniniam centrui paprašius taip pat turi būti pristatytas dujų išmetimo sistemos pavyzdys ir bent tokio pat cilindrų tūrio bei didžiausios nominalios galios variklis, koks yra sumontuotas transporto priemonėje, kuriai prašoma suteikti tipo patvirtinimą.

2.5. Prieš suteikdama tipo patvirtinimą kompetentinga institucija turi patikrinti, ar veiksmingai gaminių atitikties kontrolei užtikrinti naudojamos reikalavimus atitinkančios priemonės.

3. ŽYMENYS

3.1. Dujų išmetimo sistemos ir įleidimo sistemos sudedamosios dalys, išskyrus metalines tvirtinamąsias dalis, turi turėti:

3.1.1. sistemų ir jų sudėtinių dalių prekės ženklą arba gamintojo pavadinimą;

3.1.2. gamintojo parengtą prekės aprašymą.

3.2. Šie žymenys turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami net ir sistemą sumontavus transporto priemonėje.

4. EEB TIPO PATVIRTINIMAS

4.1. Jeigu 2.1 punkte apibrėžta paraiška patenkinama, kompetentinga institucija parengia III priede nurodytą pavyzdį atitinkantį sertifikatą, pritvirtinamą prie transporto priemonės EEB tipo patvirtinimo sertifikato.

5. TECHNINĖS SĄLYGOS

5.1. Bendrosios techninės sąlygos

5.1.1. Transporto priemonė, jos variklis, dujų išmetimo sistema ir įleidimo sistema turi būti suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti taip, kad įprastomis eksploatavimo sąlygomis ir nepaisant galinčios juos veikti vibracijos, transporto priemonė atitiktų šios direktyvos reikalavimus.

5.1.2. Sistemos turi būti suprojektuotos, pagamintos ir sumontuotos taip, kad, atsižvelgiant į transporto priemonės eksploatavimo sąlygas, šios sistemos būtų atitinkamai atsparios korozijai.

5.2. Garso lygių techninės sąlygos

5.2.1. Matavimo būdas

5.2.1.1. Važiuojančios transporto priemonės, pristatytos patvirtinti EEB tipą, skleidžiamas garsas turi būti matuojamas 5.2.2.4 punkte aprašytu būdu, o stovinčios – 5.2.3.4 punkte aprašytu būdu [2].

Didesnės kaip 2800 kg maksimalios leistinos masės stovinčios transporto priemonės, laikantis 5.4 punkto nuostatų, turi būti papildomai matuojamas suslėgto oro keliamas triukšmas, jeigu atitinkama stabdžių įranga yra sudėtinė transporto priemonės dalis.

5.2.1.2. Pagal 5.2.1.1 punkto nuostatas išmatuotos vertės turi būti įrašytos į bandymo ataskaitą ir į III priede pateiktą pavyzdį atitinkantį sertifikatą. Į bandymo ataskaitą taip pat turi būti įrašytos aplinkos sąlygos, t. y. bandymo kelias (kelio paviršiaus tipas), oro temperatūra, vėjas (kryptis ir greitis) ir aplinkos triukšmas.

5.2.2. Važiuojančių transporto priemonių garso lygis

5.2.2.1. Ribinės vertės

Pagal šio priedo 5.2.2.2–5.2.2.5 punktų nuostatas išmatuotas garso lygis turi neviršyti šių ribų:

| Transporto priemonių kategorijos | Vertės išreikštos dB (A) (decibelais (A)) |

5.2.2.1.1. | Keleivinės transporto priemonės vežti ne daugiau kaip 9 keleiviams, įskaitant vairuotojo vietą | 74 |

5.2.2.1.2. | Keleivinės transporto priemonės su įrengtomis daugiau kaip 9 sėdynėmis, įskaitant vairuotojo vietą, kurių maksimali leistina masė didesnė kaip 3,5 tonos ir: | |

5.2.2.1.2.1. | — mažesnės kaip 150 kW galios varikliu | 78 |

5.2.2.1.2.2. | — ne mažesnės kaip 150 kW galios varikliu | 80 |

5.2.2.1.3. | Keleivinės transporto priemonės su įrengtomis daugiau kaip 9 sėdynėmis, įskaitant vairuotojo sėdynę; krovininės transporto priemonės: | |

5.2.2.1.3.1. | — kurių maksimali leistina masė ne didesnė kaip 2 tonos | 76 |

5.2.2.1.3.2. | — kurių maksimali leistina masė didesnė kaip 2 tonos, tačiau neviršijanti 3,5 tonų | 77 |

5.2.2.1.4. | Krovininės transporto priemonės, kurių maksimali leistina masė didesnė kaip 3,5 tonos: | |

5.2.2.1.4.1. | — mažesnės kaip 75 kW galios varikliu | 77 |

5.2.2.1.4.2. | — ne mažesnės kaip 75 kW, tačiau mažesnės kaip 150 kW galios varikliu | 78 |

5.2.2.1.4.3. | — ne mažesnės kaip 150 kW galios varikliu | 80 |

Tačiau:

- 5.2.2.1.1 ir 5.2.2.1.3 kategorijų transporto priemonių ribinės vertės didinamos 1 dB (A), kai jose sumontuotas tiesioginio degalų įpurškimo dyzelinis variklis,

- didesnės kaip 2 tonos maksimalios leistinos masės sunkiųjų visureigių ribinės vertės padidinamos 1 dB (A), kai jų variklio galia mažesnė kaip 150 kW, ir 2 dB (A), kai jų variklio galia 150 kW arba didesnė,

- 5.2.2.1.1 kategorijos transporto priemonių su neautomatine pavarų dėže, kurioje yra daugiau kaip keturios priekinės eigos pavaros, ir didesne kaip 140 kW/t maksimalia trauka veikiančiu varikliu bei maksimaliu leistinu galios/didžiausios masės santykiu, kuris viršija 75 kW/t, ribinės vertės didinamos 1 dB (A), kai trečia pavara važiuojančios transporto priemonės užpakalinė dalis BB′ liniją (1 pav.) kerta didesniu kaip 61 km/h greičiu.

5.2.2.2. Matuokliai

5.2.2.2.1 Akustiniai matavimo būdai

Garso lygis turi būti matuojamas Tarptautinės elektrotechnikos Komisijos (IEC) 179 leidinio "Tikslūs triukšmamačiai" antrame leidime aprašytų tipų tiksliu triukšmamačiu. Matavimas turi būti atliekamas su "trumpo" suveikimo laiko triukšmamačiu ir su pirmiau minėtame leidinyje aprašyta "A" sverties kreive.

Kiekvieno matavimo pradžioje ir pabaigoje, naudojant atitinkamą garso šaltinį (pavyzdžiui, tikslų garso slėgio generatorių) ir laikantis gamintojo nurodymų, triukšmamatis turi būti sukalibruojamas. Bandymas turi būti laikomas neatitinkančiu reikalavimų, jeigu atliekant pirmiau minėtą kalibravimą užregistruojamos didesnės kaip 1 dB triukšmamačio klaidos.

5.2.2.2.2. Greičio matavimai

Variklio sūkių skaičius ir transporto priemonės greitis tam tikru bandymo laiku nustatomas ne mažesniu kaip 3 % arba dar mažesniu tikslumu.

5.2.2.3. Matavimo sąlygos

5.2.2.3.1. Bandymo vieta

Bandymo vieta – beveik plokščios bandymo vietos apsupta vidurinė pagreitėjimo atkarpa. Pagreitėjimo bandymo atlikimo atkarpa turi būti lygiu paviršiumi; bandymo kelio paviršius turi būti sausas ir toks, kad padangų sukeltas triukšmas būtų nedidelis.

Bandymo kelias turi būti toks, kad garso vientiso lauko sąlygos tarp garso šaltinio ir mikrofono skirtųsi ne daugiau kaip 1 dB. Tariama, kad šių sąlygų laikomasi, kai nuo pagreitėjimo atkarpos vidurio per 50 metrų nėra didelių garsą atspindinčių objektų, pavyzdžiui, tvorų, uolų, tiltų arba pastatų. Bandymo kelio paviršius turi atitikti VI priede nustatytas technines sąlygas.

Prie mikrofono neturi būti kliūčių, galinčių daryti įtaką garso laukui ir joks asmuo neturi stovėti tarp mikrofono ir garso šaltinio. Matavimus atliekantis stebėtojas turi stovėti tokioje vietoje, kad nepadarytų įtakos matavimo prietaiso rodmenims.

5.2.2.3.2. Meteorologinės sąlygos

Matavimai neturi būti atliekami esant prastoms oro sąlygoms. Turi būti užtikrinta, kad vėjo šuorai įtakos nepadarytų rezultatams.

5.2.2.3.3. Aplinkos triukšmas

Atliekant kitų, o ne išmatuotinų transporto priemonės, garso šaltinių ir vėjo poveikio garso matavimus "A" lygio svertis turi būti bent 10 dB (A) mažesnė kaip transporto priemonės keliamo triukšmo lygis. Prie mikrofono galima primontuoti tinkamą stiklą, jeigu atsižvelgiama į tai, jog stiklas turi įtakos mikrofono jautriui ir jo kryptingumo charakteristikoms.

5.2.2.3.4. Transporto priemonės parengtis

Atliekant pirmiau minėtus matavimus transporto priemonė turi būti parengta eksploatuoti taip, kaip apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB I priedo 2.6 punkte, ir, išskyrus transporto priemones, kurių negalima atjungti, be priekabų arba be puspriekabių.

Transporto priemonei turi būti sumontuotos šioms transporto priemonėms gamintojo paprastai montuojamo tipo padangos, kurias privalu pripūsti iki transporto priemonės eksploatacinės masės atitinkamo (-ų) slėgio (-ių).

Prieš pradedant matuoti, transporto priemonės variklio temperatūra, techninės charakteristikos, degalai, uždegimo žvakės, karbiuratorius (-iai), ir t. t. (jeigu reikia) turi atitikti įprastas jo veikimo sąlygas. Kai transporto priemonėje sumontuotas (-i) automatiškai įsijungiantis (-ys) ventiliatorius (-iai), ši sistema neturi trikdyti atliekamų matavimų.

Transporto priemonėse su daugiau kaip dviem varančiaisiais ratais turi būti įjungta tik viena įprasta važiavimo greitkeliu pavara.

5.2.2.4. Matavimo būdas

5.2.2.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius

"A" sverties decibelais (dB (A)) išreikštas didžiausias garso lygis matuojamas transporto priemonei važiuojant tarp AA′ ir BB′ linijų (1 pav.). Matavimų rezultatai laikomi negaliojančiais, jeigu didžiausioji vertė ir bendras užregistruotas garso lygis neįprastai skiriasi.

Iš transporto priemonės kiekvienos pusės atliekami bent du matavimai.

5.2.2.4.2. Mikrofono padėtis

Mikrofonas nuo bandymo kelio atskaitos linijos CC′ (1 pav.) turi būti 7,5 ± 0,2 m, o nuo žemės paviršiaus – 1,2 ± 0,1 m atstumu. Mikrofono didžiausio jautrio ašis turi būti horizontali ir statmena transporto priemonės važiavimo keliui (linija CC′).

5.2.2.4.3. Veikimo sąlygos

5.2.2.4.3.1. Bendrosios veikimo sąlygos

Aliekant visus matavimus, pagreitėjimo atkarpa transporto priemonė tiesia linija turi važiuoti taip, kad transporto priemonės vidurinė išilginė plokštuma pagal galimybes būtų kuo arčiau CC′ linijos.

Prie AA′ linijos transporto priemonė turi privažiuoti 5.2.2.4.3.2 ir 5.2.2.4.3.3 punktuose nurodytu vienodu pradiniu greičiu. Kai transporto priemonės priekinis kraštas kerta AA′ liniją, akceleratoriaus valdymo įtaisas iki galo įjungiamas pagal galimybes kuo greičiau ir iki galo įjungtas laikomas tol, kol transporto priemonės užpakalinis kraštas kerta BB′ liniją, o tada akceleratoriaus valdymo įtaisas išjungiamas pagal galimybes kuo greičiau.

Neturi būti atsižvelgiama, kada sujungtinio autotraukinio priekaba, kurios negalima atkabinti, kerta BB′ liniją.

5.2.2.4.3.2. Privažiavimo greitis

Transporto priemonė AA′ liniją turi privažiuoti vienodu greičiu, atitinkančiu mažesnį iš šių dviejų greičių:

- 50 km/h,

- M1 kategorijos transporto priemonės ir kitų kategorijų transporto priemonės didesnės kaip 225 kW galios varikliu – variklio sūkių S skaičiaus, kuriuo sukdamasis variklis veikia didžiausia nominalia galia, tris ketvirtadalius sūkių skaičiaus atitinkančiu greičiu,

- ne M1 kategorijos transporto priemonės didesnės kaip 225 kW galios varikliu – variklio sūkių S skaičiaus, kuriuo sukdamasis variklis veikia didžiausia nominalia galia, pusę sūkių skaičiaus atitinkančiu greičiu.

Tačiau jeigu bandymo su transporto priemonėmis, kuriose sumontuotos automatinės pavarų dėžės su daugiau kaip dviem diskretyviaisiais perdavimo skaičiais, metu iš aukštesnės perjungiama pirma pavara, gamintojas gali išrinkti kurią nors iš šių būdų bandymui atlikti:

- siekiant išvengti, kad aukštesnė pavara nepersijungtų į žemesnę, transporto priemonės greitis V didinamas ne daugiau kaip iki 60 km/h,

arba

- greitis V turi likti 50 km/h, o degalų tiekimas varikliui sumažinamas iki 95 % būtino kiekio, kai variklis veikia visa apkrova. Tariama, kad šios sąlygos laikomasi, jeigu:

- variklių su kibirkštiniu uždegimu – karbiuratoriaus sklendės atidarymo kampas yra 90 %,

ir

- variklių su uždegimu nuo suspaudimo didelio slėgio siurblio pagrindinio krumpliastiebio slinktis apribota iki 90 % jo eigos.

Kai transporto priemonėje sumontuota automatinė pavarų dėžė, kurios negalima perjungti valdyti rankomis, tokia transporto priemonė turi būti išbandyta skirtingu privažiavimo greičiu, t. y. 30, 40 ir 50 km/h, arba važiavimo keliu trijų ketvirtadalių greičiu, jeigu ši vertė mažesnė. Bandymo rezultatas – tai transporto priemonei važiuojant greičiu, kai skleidžiamo garso lygis yra didžiausias, gautas rezultatas.

5.2.2.4.3.3. Perdavimo skaičiaus pasirinkimas (transporto priemonių su pavarų dėžėmis)

5.2.2.4.3.3.1. Rankomis junginėjamos, neautomatinės pavarų dėžės

5.2.2.4.3.3.1.1. M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės su rankomis junginėjamomis pavarų dėžėmis, kuriose yra ne daugiau kaip keturi priekinių pavarų perdavimo skaičiai, turi būti išbandomos pavarų dėžėje įjungus antrą pavarą.

Pirmiau minėtų kategorijų transporto priemonės su rankomis junginėjamomis pavarų dėžėmis, kuriose yra daugiau kaip keturi priekinių pavarų perdavimo skaičiai, pavarų dėžėje turi būti išbandomos paeiliui perjungiant antrą ir trečią pavaras. Turimas omenyje tik įprastu būdu važiuoti keliu naudojamas bendras pavarų skaičius. Abejomis pirmiau minėtomis sąlygomis užregistruotų garso lygių apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis.

Jeigu atliekant bandymą su įjungta antra pavara variklio sūkių skaičius yra didesnis už variklio sūkių skaičių S, kuriuo sukdamasis variklis veikia didžiausia nominalia galia, bandymas turi būti pakartotas transporto priemonės privažiavimo greitį ir (arba) privažiavimo greičiu važiuojančios transporto priemonės variklio sūkių skaičių palaipsniui mažinant 5 % S, kol veikiančio variklio sūkių skaičius neviršija S.

Tačiau daugiau kaip keturių priekinių pavarų M1 kategorijos transporto priemones, kurių leistinas didžiausios galios ir didžiausios masės santykis viršija 75 kW/t, su sumontuotais varikliais, galinčiais veikti didesne kaip 140 kW maksimalia galia, galima bandyti tik joms važiuojant trečia pavara, jeigu greitis, kuriuo trečia pavara važiuojanti transporto priemonės užpakalinė dalis kerta BB′ liniją, didesnis kaip 61 km/h.

5.2.2.4.3.3.1.2. n n [3] [4].

Bandymo rezultatas – su perdavimo skaičiumi, kurio didžiausias garso lygis, gautas rezultatas.

x/n santykį atitinkančias pavaras turi būti nustota perjunginėti, kai įjungiama X pavara, jeigu variklio sūkių skaičius S, kuriuo sukdamasis variklis veikia didžiausia nominalia galia, paskutinį kartą buvo užregistruotas transporto priemonei kertant BB′ liniją.

Transporto priemonių su skirtingu bendru perdavimo skaičių kiekiu (įskaitant nevienodą pavarų skaičių) tipo reprezentatyvumas pagal bandomąją transporto priemonę, nustatomas taip:

- kai didžiausias garso lygis užregistruojamas tarp santykį x/n atitinkančios pavaros ir X, laikoma, kad pasirinkta transporto priemonė atitinka savo tipą,

- kai didžiausias garso lygis užfiksuojamas naudojant x/n santykio perdavimo skaičių, laikoma, kad pasirinkta transporto priemonė atitinka tik to tipo transporto priemones, kurių x/n santykio pavarų dėžės perdavimo skaičius yra mažesnis,

- kai didžiausias garso lygis užfiksuojamas naudojant pavaros X perdavimo skaičių, laikoma, kad pasirinkta transporto priemonė atitinka tik to tipo transporto priemones, kurių pavaros X pavarų dėžės perdavimo skaičius yra didesnis.

5.2.2.4.3.3.2. Automatinė pavarų dėžė, kurią galima junginėti rankomis

Atliekant bandymą selektorius perjungiamas į gamintojo rekomenduotą padėtį, kai važiuojama "įprastu" būdu. Išoriniai pavarų perjungimo įtaisai (pavyzdžiui, žemesnės pavaros perjungimo mechanizmas) išjungiami.

5.2.2.5. Rezultatų aiškinimas

5.2.2.5.1. Siekiant atsižvelgti į matuoklių netikslumus, kiekvieno matavimo rezultatai nustatomi iš skaitiklio rodmens atimant 1 dB (A).

5.2.2.5.2. Matavimo rezultatai laikomi galiojančiais, jeigu toje pat transporto priemonės pusėje du paeiliui atlikti matavimai skiriasi ne daugiau kaip 2 dB (A).

5.2.2.5.3. Bandymo rezultatas – didžiausias išmatuotas garso lygis. Jeigu gautas rezultatas viršija bandomos kategorijos transporto priemonei nustatytą didžiausią leistiną garso lygį 1 dB (A), mikrofoną pastačius į atitinkamą padėtį matuojama dar du kartus. Trijų iš keturių matavimų, atliekamų mikrofoną pastačius į pirmiau minėtą padėtį, rezultatai turi atitikti nustatytas ribas.

5.2.3. Stovinčios transporto priemonės garso lygis

5.2.3.1. Garso lygiai prie transporto priemonių

Siekiant palengvinti paskesnius eksploatuojamų transporto priemonių patikrinimus pagal toliau pateiktus reikalavimus garso lygis turi būti matuojamas prie dujų išmetimo sistemos išleidimo angos ir matavimo duomenys įrašomi į bandymo ataskaitą, kuri parengiama išduodant III priede nurodytą sertifikatą.

5.2.3.2. Matuokliai

5.2.3.2.1. Akustiniai matavimai

Turi būti matuojama 5.2.2.2.1 punkte aprašytu tiksliu triukšmamačiu.

5.2.3.2.2. Variklio sūkių skaičiaus matavimas

Variklio sūkių skaičius nustatomas 3 % arba dar tikslesniu tachometru. Tachometras gali būti nesumontuotas transporto priemonėje.

5.2.3.3. Matavimo sąlygos

5.2.3.3.1. Bandymo vieta (2 pav.)

Bandymo vieta gali būti kiekviena vieta, kuriai nedaro įtakos dideli akustiniai trikdžiai. Šiam tikslui ypač tinka betono, asfalto arba koks nors kitas labai gerai garsą atspindintis plokščias paviršius ir tam netinka suplaktos žemės paviršiai.

Bandymo vieta būtinai turi būti stačiakampis, kurio kraštinės nuo transporto priemonės yra bent už 3 m. Jame neturi būti jokių didesnių kliūčių, pavyzdžiui, kitų asmenų, išskyrus stebėtoją ir vairuotoją. Transporto priemonė minėtame stačiakampyje turi būti pastatyta taip, kad mikrofonas nuo kelkraščio būtų bent už 1 m.

5.2.3.3.2. Meteoroligės sąlygos

Matavimai neturi būti atliekami esant prastoms oro sąlygoms. Turi būti užtikrinta, kad vėjo šuorai nepadarytų įtakos rezultatams.

5.2.3.3.3. Aplinkos triukšmas

Matuokliais užregistruoti aplinkos ir vėjo triukšmo rodmenys turi būti bent 10 dB (A) mažesni už matuotiną garso lygį. Prie mikrofono galima primontuoti tinkamą stiklą, jeigu atsižvelgiama į tai, jog stiklas daro įtaką mikrofono jautriui.

5.2.3.3.4. Transporto priemonės parengtis

Prieš pradedant matuoti transporto priemonės variklis turi būti įšildomas iki įprastos variklio veikimo temperatūros. Kai transporto priemonėje sumontuotas (-i) automatiškai įsijungiantis (-ys) ventiliatorius (-iai), ši sistema neturi trikdyti atliekamų garso lygio matavimų.

Matuojant pavarų perjungimo svirtis turi būti perjungta į neutraliąją padėtį.

5.2.3.4. Matavimo būdas

5.2.3.4.1. Matavimų pobūdis ir skaičius

"A" sverties decibelais (dB (A)) išreikštas didžiausias garso lygis turi būti matuojamas per 5.2.3.4.3 punkte nurodytą veikimo laiką.

Kiekviename matavimo taške matuojama bent tris kartus.

5.2.3.4.2. Mikrofono padėtis (2 pav.)

Mikrofonas turi būti pastatytas viename aukštyje su išmetamųjų dujų išleidimo anga arba 0,2 m virš bandymo kelio paviršiaus. Mikrofono diafragma nuo išmetamųjų dujų išleidimo angos turi būti 0,5 m atstumu. Mikrofono didžiausio jautrio ašis 45° ± 10 ° kampu, išmatuotu nuo vertikalios plokštumos, nustatytos pagal išmetamųjų dujų išleidimo kryptį, turi būti lygiagreti kelio paviršiui.

Mikrofonas turi būti pastatytas prie šios vertikalios plokštumos to krašto, kuriame atstumas tarp mikrofono ir transporto priemonės kontūro pagal galimybes yra didžiausias.

Jeigu dujų išmetimo sistema turi kelias dujų išleidimo angas, kurių centrai vienas nuo kito nutolę ne daugiau kaip 0,3 m ir kurios sujungtos su tuo pačiu slopintuvu, mikrofonas turi būti pastatytas prie arčiausiai transporto priemonės kontūro esančios išleidimo angos arba prie aukščiausiai virš kelio paviršiaus esančios išleidimo angos. Visais kitais atvejais prie kiekvienos išleidimo angos turi būti atliktas atskiras matavimas ir didžiausias užregistruotas skaičius laikomas bandymo verte.

Prie transporto priemonių su vertikalia išmetamųjų dujų išleidimo anga (pavyzdžiui, komerciniams vežimams naudojamose transporto priemonėse) į viršų atsuktas mikrofonas turi būti pastatytas viename lygyje su išleidimo anga, kad jo ašis būtų vertikali. Mikrofonas turi būti pastatytas 0,5 m atstumu nuo arčiausiai išmetamųjų dujų išleidimo angos esančio transporto priemonės krašto.

Kai transporto priemonė suprojektuota taip, kad dėl jos konstrukcijos sudėtinių dalių (pavyzdžiui, atsarginio rato, degalų bako, akumuliatorių baterijos skyriaus) 2 pav., parodytose vietose padėti mikrofono negalima, matuojant turi būti nubraižytas brėžinys, kuriame aiškiai pažymėta mikrofono padėtis. Pagal galimybes mikrofonas nuo artimiausios kliūties turi būti nutolęs 0,5 m, o didžiausio jo jautrio ašis į išmetamųjų dujų išleidimo angą turi būti atsukta iš tokios vietos, kurioje jį mažiausiai užstoja pirmiau minėtos kliūtys.

5.2.3.4.3. Variklio veikimo sąlygos

Variklio sūkių skaičius turi būti vienodas ir turi atitikti tris ketvirtadalius S sūkių skaičiaus, kuriuo sukdamasis variklis veikia didžiausia nominalia galia.

Kai variklis sukasi vienodu sūkių skaičiumi, karbiuratoriaus sklendė turi būti staigiai perjungta į tuščiosios eigos padėtį. Garso lygis turi būti matuojamas visą iš trumpos vienodo variklio sūkių skaičiaus išlaikymo ir visos lėtinimo atkarpos sudarytą veikimo laiką, o didžiausias triukšmamačio rodmuo laikomas bandymo rezultatu.

5.2.3.5. Rezultatai (bandymo ataskaita)

5.2.3.5.1. III priede nurodytam sertifikatui išduoti rengiamoje ataskaitoje turi būti pateikti visi atitinkami duomenys, ypač tie, kurie naudoti stovinčios transporto priemonės garsui matuoti.

5.2.3.5.2. Iki artimiausio decibelo suapvalinti rodmenys nurašomi iš matuoklio.

Atsižvelgiama tik į tų trijų paeiliui atliktų matavimų vertes, kurios atitinkamai skiriasi ne daugiau kaip 2 dB (A).

5.2.3.5.3. Didžiausia iš šių trijų verčių laikoma bandymo rezultatu.

5.3. Dujų išmetimo sistemos su pluoštinėmis medžiagomis

5.3.1. Slopintuvų konstrukcijoje negalima naudoti pluoštinių medžiagų, jeigu projektuojant arba gaminant nebuvo imtasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad kelyje slopintuvo veiksmingumas būtų toks, kad būtų laikomasi 5.2.2.1 punkte nustatytų ribų. Manoma, kad toks slopintuvas yra tinkamas naudoti kelyje, jeigu išmetamosios dujos nesiliečia su pluoštinėmis medžiagomis arba jeigu laikantis 5.2.2 ir 5.2.3 punktų reikalavimų išbandytas eksperimentinės transporto priemonės slopintuvas buvo pradėtas eksploatuoti keliuose įprastu būdu iki tol, kol buvo išmatuotas jo garso lygis. Tai galima įvykdyti atliekant vieną iš 5.3.1.1, 5.3.1.2 ir 5.3.1.3 punktuose toliau aprašytų trijų bandymų arba iš slopintuvo išėmus pluoštines medžiagas.

5.3.1.1. Nepertraukiamas transporto priemonės eksploatavimas keliais nuvažiuojant 10000 km

5.3.1.1.1. Maždaug pusė šio nuotolio nuvažiuojama miestų gatvėmis, o kita pusė – dideliu greičiu ilgus atstumus; nepertraukiamą transporto priemonės eksploatavimą keliais galima pakeisti atitinkamomis kelio bandymo programomis.

5.3.1.1.2. Keletą kartų pagrečiui turi būti taikomi du greičio režimai.

5.3.1.1.3. Siekiant atstatyti aušimo ir galinčios vykti kondensacijos proceso padarinius, į visą bandymo programą turi būti įtraukta ne mažiau kaip 10 bent trijų valandų trukmės pertraukų.

5.3.1.2. Paruošimas bandymų stendu

5.3.1.2.1. Esant įprastoms sudėtinėms dalims ir pagal transporto priemonės gamintojo nurodymus slopintuvas turi būti pritvirtintas prie variklio, kuris sujungiamas su dinamometru.

5.3.1.2.2. Bandymas turi būti atliekamas šešių valandų trukmės laiko tarpais, kuriuos, siekiant atkurti aušimo ir galinčios vykti kondensacijos proceso padarinius, vieną nuo kito turėtų skirti bent 12 valandų pertraukos.

5.3.1.2.3. Šešias valandas variklis paeiliui sukasi pagal šiuos reikalavimus:

1. penkias minutes tuščios eigos sukimosi greičiu;

2. valandą su ¼ apkrovos dalimi, kai variklis sukasi ¾ didžiausio nominaliojo variklio sūkių skaičiaus S greičiu;

3. valandą su ½ apkrovos dalimi, kai variklis sukasi ¾ didžiausio nominaliojo variklio sūkių skaičiaus S greičiu;

4. 10 minučių visa apkrova, kai variklis sukasi ¾ didžiausio nominaliojo variklio sūkių skaičiaus S greičiu;

5. 15 minučių ½ apkrovos, kai variklis sukasi didžiausiu nominaliuoju variklio sūkių skaičiaus S greičiu;

6. 30 minučių ½ apkrovos, kai variklis sukasi didžiausiu nominaliuoju variklio sūkių skaičiaus S greičiu.

Tokių šešių laiko atkarpų visa trukmė yra trys valandos.

Kiekvienas laikotarpis turi būti sudarytas iš pirmiau minėtų šešių atkarpų, kurios jungiamos į du rinkinius.

5.3.1.2.4. Atliekant bandymą slopintuvas neturi būti aušinamas sumodeliuotu priverstiniu oro srautu, imituojančiu apie transporto priemonę atsirandantį oro srautą. Kai transporto priemonė važiuoja didžiausiu greičiu, siekiant prie slopintuvo įleidimo angos neviršyti užregistruotos temperatūros vis dėlto gamintojo prašymu slopintuvą galima aušinti.

5.3.1.3. Parengimas pulsacija

5.3.1.3.1. 2.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje ar 2.4 punkte nurodytame variklyje turi būti sumontuotos dujų išmetimo sistema arba sudėtinės jos dalys. Pirmuoju atveju transporto priemonė turi būti pastatyta ant būgninio dinamometro. Antruoju atveju variklis turi būti sujungtas su dinamometru.

Bandymo aparatūra, kurios išsamus brėžinys pateiktas 3 pav., turi būti sujungta su dujų išmetimo sistemos išleidimo anga. Galima naudoti kokią nors kitą lygiaverčius rezultatus užtikrinančią aparatūrą.

5.3.1.3.2. Bandymo aparatūra turi būti sureguliuota taip, kad išmetamųjų dujų srautą trumpos suveikimo trukmės 2500 ciklų vožtuvu būtų galima paeiliui nutraukti ir vėl iš naujo atkurti.

5.3.1.3.3. Vožtuvas turi atsidaryti, kai bent 100 mm pasroviui nuo įleidimo sistemos žiedo, išmetamųjų dujų priešslėgio vertė yra 0,35–0,40 baro. Vožtuvas turi užsidaryti, kai pirmiau minėtas slėgis nuo nuolatinės vertės, nusistovinčios atidarius vožtuvą, skiriasi daugiau kaip 10 %.

5.3.1.3.4. Vėlinimo relė nustatoma tokiai trukmei, kol pagal 5.3.1.3.3 punkte nustatytas nuostatas išmetamos atsirandančios dujos.

5.3.1.3.5. Variklio sūkių skaičius turi būti 75 % sūkių skaičiaus S, kuriuo sukdamasis variklis veikia didžiausia galia.

5.3.1.3.6. Dinamometru užregistruota jėga, kai karbiuratoriaus sklendė visiškai atidaryta, turi būti 50 % variklio galios, išmatuotos varikliui sukantis 75 % sūkių skaičiaus S greičiu.

5.3.1.3.7. Atliekant bandymą visos išleidimo angos turi būti uždarytos.

5.3.1.3.8. Visas bandymas turi būti užbaigtas per 48 valandas. Jeigu reikia, po kiekvienos valandos galima daryti pertraukas įrangai ataušti.

5.3.2. Jeigu turi būti taikomos Direktyvos 70/156/EEB 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl EEB tipo patvirtinimo, reikia naudoti 5.3.1.2 punkte pirmiau nurodytą bandymo būdą.

5.4. Suslėgto oro triukšmas

5.4.1. Matavimo būdas

Matuojama mikrofoną pastačius į 4 paveiksle parodytas 2 ir 6 padėtis, kai transporto priemonė stovi. Didžiausi "A" sverties triukšmo lygiai registruojami iš slėgio reguliatoriaus išleidžiant orą ir nuspaudus darbinį ir stovėjimo stabdžius po to juos prapučiant.

Šis slėgio reguliatoriaus išleidžiant orą triukšmas matuojamas varikliui veikiant tuščiąja eiga.

Prapučiant kylantis triukšmas matuojamas nuspaudus darbinį ir stovėjimo stabdžius; kiekvieną kartą atliekant matavimus kompresoriaus agregate turi būti didžiausias leistinas darbo slėgis, tik tada variklis išjungiamas.

5.4.2. Rezultatų įvertinimas

Mikrofoną pastačius į visas padėtis matuojama po du kartus. Siekiant išvengti matavimo įrangos netikslumų, rodmenys mažinami 1 dB (A) ir sumažinta vertė laikoma matavimo rezultatu. Rezultatai laikomi galiojančiais, kai mikrofoną pastačius į tokią pačią padėtį gautos vertės skiriasi ne daugiau kaip 2 dB (A).

Didžiausia užregistruota vertė laikoma bandymo rezultatu. Kai ši vertė už triukšmo ribą didesnė 1 dB (A), mikrofoną pastačius į atitinkamą padėtį turi būti matuojama dar du kartus. Šiuo atveju, mikrofoną pastačius į pirmiau minėtas padėtis, trijų iš keturių matavimų rezultatai turi atitikti triukšmo ribą.

5.4.3. Ribinė vertė

Garso lygis neviršija 72 dB (A) ribos.

6. EEB TIPO PATVIRTINIMO TAIKYMO IŠPLĖTIMAS

6.1. Transporto priemonių, pritaikytų naudoti neetiliuotą benziną, tipai

6.1.1. Transporto priemonės, modifikuotos pagal Direktyvą 85/210/EEB ir (arba) sureguliuotos vien tam, kad ji galėtų naudoti neetiliuotą benziną, tipui patvirtinimas suteikiamas, kai gamintojas, gavęs tipo patvirtinimą suteikiančios institucijos patvirtinimą, konstatuoja, kad modifikuotos transporto priemonės garso lygis neviršija 5.2.2.1 punkte nustatytų ribų.

6.2. Kitam tikslui modifikuotų transporto priemonių tipai

6.2.1. Transporto priemonės tipo patvirtinimą galima pradėti taikyti III priede išvardytomis charakteristikomis besiskiriantiems transporto priemonių tipams, jeigu patvirtinimą suteikianti institucija mano, kad transporto priemonės modifikacija jos garso lygiui neturi jokios didesnės nepageidautinos įtakos.

7. PRODUKCIJOS ATITIKTIS

7.1. Kiekviena pagal šios direktyvos reikalavimus pagaminta transporto priemonė atitinka patvirtinto transporto priemonės tipo ir 5 skyriaus reikalavimus.

7.2. Siekiant patikrinti, ar laikomasi 7.1 punkto reikalavimų, atitinkamai kontroliuojama produkcija.

7.3. Patvirtinimo turėtojas, visų pirma:

7.3.1. užtikrina, kad būtų sukurta veiksminga gaminių kokybės kontrolės tvarka;

7.3.2. turi teisę naudotis kiekvieno patvirtinto tipo atitikčiai patikrinti būtina kontrolės įranga;

7.3.3. užtikrina, kad bandymo rezultatai būtų užrašomi ir kad pridėti dokumentai būtų prieinami pagal Vyriausybinės žinybos reikalavimus nustatytą laiką;

7.3.4. analizuoja kiekvieno bandymų tipo rezultatus, siekdamas patikrinti ir užtikrinti gaminio charakteristikų nekintamumą ir pramonės gaminių pokyčiams, taikydamas pataisas;

7.3.5. užtikrina, kad su kiekvienu gaminio tipu būtų atlikti bent V (I) priede nurodyti bandymai;

7.3.6. užtikrina, jog po kiekvieno bandinių paėmimo arba iš kitų bandinių nustačius, kad nesilaikoma atitinkamo bandymo tipo reikalavimų, bandiniai būtų imami dar kartą ir jog būtų atliktas kitas bandymas. Turi būti imtasi visų būtinų veiksmų atitinkamo gaminio atitikčiai užtikrinti.

7.4. Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija gali bet kada patikrinti kiekvienam gaminiui taikomą atitikties kontrolės būdą.

7.4.1. Kiekvieno patikrinimo metu tikrinančiam pareigūnui turi būti pateiktos bandymo knygos ir produkcijos patikrinimo įrašai.

7.4.2. Tikrinantis pareigūnas atsitiktinės atrankos būdu paima bandinius, kurie bus patikrinti gamintojo laboratorijoje. Mažiausią šių bandinių skaičių galima nustatyti pagal paties gamintojo atlikto patikrinimo rezultatus.

7.4.3. Kai nustatoma, kad kokybės lygis neatitinka reikalavimų arba kai atrodo būtina patikrinti pagal 7.4.2 punkto nuostatas atliktų bandymų pagrįstumą, tikrinantis pareigūnas turi išrinkti bandinius, kurie turi būti nusiųsti į tipo patvirtinimo bandymus atlikusį techninį centrą.

7.4.4. Kompetentinga institucija gali atlikti bet kokį I priede nurodytą bandymą.

7.4.5. Įprastas kompetentingos institucijos atliekamų patikrinimų dažnis – kartą per dvejus metus. Jeigu per vieną iš šių apsilankymų užregistruojami reikalavimų neatitinkantys rezultatai, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad būtų imtasi visų būtinų veiksmų pagal galimybes kuo greičiau atkurti produkcijos atitiktį.

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Visi atstumai nurodyti metrais

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Laikantis 4 paveikslo nurodymų, matavimai su stovinčia transporto priemone atliekami 7 m atstumu nuo transporto priemonės kontūro ir 1,2 m aukštyje virš žemės pastačius du mikrofonus.

[1] Pagal Direktyvos 70/156/EEB I priedo 0.4 punkte pateiktą apibrėžimą (OL L 42, 1970 2 23, p.16).

[2] Bandymas su stovinčia transporto priemone atliekamas siekiant nustatyti atskaitos vertę institucijoms, kurios ją naudoja eksploatuojamoms transporto priemonėms patikrinti.

[3] 3, transporto priemonių su didesnės kaip 225 kW galios varikliu.

[4] Kai x/n mažesnis už sveiką skaičių, turi būti naudojamas kitas didesnis perdavimų skaičius.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

DUJŲ IŠMETIMO SISTEMŲ KAIP ATSKIRŲ TECHNINIŲ AGREGATŲ EEB TIPO PATVIRTINIMAS (PAKEIČIAMOSIOS DUJŲ IŠMETIMO SISTEMOS)

0. TAIKYMO SRITIS

Šis priedas taikomas dujų šalinimo sistemų arba jų sudėtinių dalių, Direktyvos 70/156/EEB 9a straipsnyje apibrėžtų kaip atskiri techniniai agregatai, kurios turi būti sumontuotos viename arba kelete nustatytų M1 ir N1 kategorijos transporto priemonės tipų kaip atsarginės dalys, tipui patvirtinti.

1. APIBRĖŽIMAI

1.1. Pakeičiamoji dujų išmetimo sistema arba sudėtinė jos dalis – kiekviena I priedo 1.2.1 punkte apibrėžtos dujų išmetimo sistemos dalis, pagal I priedo nuostatas skirta transporto priemonėje pakeisti dalį, kuriai suteiktas EEB tipo patvirtinimas.

2. PARAIŠKA PATVIRTINTI EEB TIPĄ

2.1. Paraišką patvirtinti pakeičiamosios dujų išmetimo sistemos arba jos sudėtinės dalies kaip atskiro techninio agregato tipą turi įteikti transporto priemonės, nurodyto atskiro techninio agregato gamintojas arba įgaliotieji jų atstovai.

2.2. Su paraiška patvirtinti kiekvienos pakeičiamosios dujų išmetimo sistemos arba jos sudėtinės dalies kaip atskiro techninio agregato EEB tipą turi būti įteikta po tris toliau išvardytų dokumentų kopijas ir pateikta tokia informacija:

2.2.1. — I priedo 1.1 punkto charakteristikas atitinkantis transporto priemonės tipo (-ų), kuriam (-iems) turi būti sumontuota tokia sistema arba jos sudėtinės dalys, aprašymas. Nurodomi variklį ir transporto priemonės tipą ženklinantys skaičiai ir (arba) simboliai,

2.2.2. — pateikiamos pakeičiamosios dujų išmetimo sistemos aprašymas, kuriame nurodyta minėtos sistemos kiekvienos sudėtinės dalies atitinkama padėtis bei kaip jas montuoti,

2.2.3. — pateikiamas išsamus kiekvienos sudėtinės dalies brėžinys, kad būtų galima lengvai nustatyti jų padėtį ir jas identifikuoti bei nurodoma, kokios medžiagos buvo naudotos.

Šiuose brėžiniuose turi būti nurodyta vieta, kurioje yra privaloma pritvirtinti EEB tipo patvirtinimą.

2.3. Atitinkamo techninio centro prašymu pareiškėjas turi pristatyti:

2.3.1. — sistemos, dėl kurios įteikta paraiška patvirtinti EEB tipą, du pavyzdžius,

2.3.2. — tokio tipo dujų išmetimo sistemą, kuri buvo sumontuota transporto priemonėje jai suteikiant EEB tipo patvirtinimą,

2.3.3. — transporto priemonę, reprezentuojančią tipą, kuriam turi būti sumontuota sistema, ir ši transporto priemonė:

- yra tokios būklės, kad jai važiuojant keliamo triukšmo lygis neturėtų būti didesnis už I priedo [1] 5.2.2.1 punkte nurodytas ribas ir kad suteikiant tipo patvirtinimą nustatytas vertes ji viršytų ne daugiau kaip 3 dB (A),

ir

- jai stovint keliamo triukšmo lygis atitiktų suteikiant tipo patvirtinimą nustatytą vertę,

2.3.4. — atskirą pirmiau aprašyto tipo transporto priemonės variklį.

2.4. Prieš suteikdama tipo patvirtinimą kompetentinga institucija turi patikrinti, ar naudojamos reikalavimus atitinkančios ir veiksmingą produkcijos atitikties kontrolę užtikrinančios priemonės.

3. ŽYMENYS

3.1. Pakeičiamosios dujų išmetimo sistemos arba jų sudėtinės dalys, išskyrus metalines tvirtinamąsias detales, turi būti su:

3.1.1. — pakeičiamųjų dujų išmetimo sistemų ir jų sudėtinių dalių gamintojo prekės ženklu arba firmos pavadinimu,

3.1.2. — gamintojo prekės aprašymu,

3.1.3 — EEB tipo patvirtinimo numeriu.

3.2. Šie žymenys turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami net ir sistemą sumontavus transporto priemonėje.

4. EEB TIPO PATVIRTINIMAS

4.1. Jeigu 2.1 punkte apibrėžta paraiška yra patenkinama, kompetentinga institucija turi parengti IV priede pateiktą pavyzdį atitinkantį sertifikatą. Prieš tipo patvirtinimo numerį turi būti įrašytos EEB tipo patvirtinimą suteikusios šalies skiriamoji (-osios) raidė (-ės).

5. TECHNINĖS SĄLYGOS

5.1. Bendrosios techninės sąlygos

5.1.1 Pakeičiamosios dujų išmetimo sistemos arba jų sudėtinės dalys turi būti suprojektuotos, pagamintos ir tinkamos sumontuoti taip, kad nepaisant galinčios jas veikti vibracijos, būtų užtikrinta, jog transporto priemonė įprastomis eksploatavimo sąlygomis atitiktų šios direktyvos nuostatas.

5.1.2. Dujų išmetimo sistema arba jos sudedamosios dalys atsižvelgiant į transporto priemonės eksploatavimo sąlygas turi būti suprojektuotos, pagamintos ir tinkamos sumontuoti taip, kad būtų užtikrintas pakankamas atsparumas galinčiai ją (jas) veikti korozijai.

5.2. Techninės garso lygių sąlygos

5.2.1. Pakeičiamosios dujų išmetimo sistemos arba jos sudėtinių dalių akustinis veiksmingumas turi būti tikrinamas I priedo [2] 5.2.2.4 ir 5.2.3.4 punktuose aprašytais būdais.

Kai pakeičiamoji dujų išmetimo sistema arba jos sudėtinės dalys montuojamos pirmiau minėto priedo 2.3.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje, dviem būdais (transporto priemonei stovint ir važiuojant) nustatyti garso lygiai turi atitikti vieną iš šių sąlygų:

5.2.1.1. jie neturi būti didesni už šio tipo transporto priemonei EEB tipo patvirtinimo metu nustatytas vertes,

5.2.1.2. jie neturi būti didesni už 2.3.3 punkte nurodytai transporto priemonei nustatytas garso lygio vertes, kai šioje transporto priemonėje yra sumontuota tokio pat tipo dujų išmetimo sistema kaip ir transporto priemonei suteikiant EEB tipo patvirtinimą.

5.3. Transporto priemonės veikimo įvertinimas

5.3.1. Pakeičiamoji dujų išmetimo sistema arba jos sudėtinės dalys turi užtikrinti, kad transporto priemonės veikimą būtų galima palyginti su transporto priemonės veikimu, kai joje buvo sumontuota pirminė dujų išmetimo sistema arba jos sudėtinės dalys.

5.3.2. Pakeičiamoji dujų išmetimo sistema arba, atsižvelgiant į gamintojo pageidavimą, šios sistemos sudėtinės dalys turi būti palygintos su pirmine dujų išmetimo sistema arba jos sudėtinėms dalimis, kuri atnaujinta iš eilės montuojama 2.3.3 punkte nurodytoje transporto priemonėje.

5.3.3. Patikrinimas – privalomas slėgio nuostolių matavimas laikantis 5.3.4.1 ir 5.3.4.2 punktuose nurodytų sąlygų. Pakeičiamosios dujų išmetimo sistemos išmatuotos vertės už pirminės įrangos sistemos išmatuotas vertes esant toliau nurodytoms sąlygoms neturi būti didesnės daugiau kaip 25 %.

5.3.4. Bandymo metodas

5.3.4.1. Variklio bandymo būdas

2.3.4 punkte nurodytas variklis turi būti matuojamas sujungtas su dinamometru.

Visiškai atidarius karbiuratoriaus sklendę stendas turi būti taip sureguliuotas, kad būtų nustatytas variklio sūkių skaičius S, kuriuo sukdamasis variklis veikia didžiausia nominaliąja galia.

Atvamzdis priešslėgiui matuoti nuo išleidimo atvamzdžio turi būti padėtas 1, 2 ir 3 paveiksluose nurodytu atstumu.

5.3.4.2. Transporto priemonės bandymo būdas

Turi būti atlikti matavimai su 2.3.3 punkte nurodyta transporto priemone.

Bandymas turi būti atliekamas:

- arba kelyje,

arba

- su būgniniu dinamometru.

Visiškai atidarius karbiuratoriaus sklendę variklio apkrova turi būti tokia, kad jo sūkių skaičius S atitiktų didžiausią nominaliąją variklio galią.

Atvamzdis priešslėgiui matuoti nuo išleidimo atvamzdžio turi būti padėtas 1, 2 ir 3 paveiksluose nurodytu atstumu.

5.4. Papildomos dujų išmetimo sistemų su pluoštinėmis medžiagomis arba jų sudėtinių dalių nuostatos

Gaminant pakeičiamąsias dujų išmetimo sistemas arba jų sudėtines dalis neturi būti naudojamos pluoštinės medžiagos, jeigu projektuojant ir gaminant nebuvo imtasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad jų veiksmingumas atitiktų I priedo 5.2.2.1 punkte nustatytas ribas.

Triukšmo slopinimo sistema yra laikoma tinkama naudoti transporto priemonėse, jeigu išmetamosios dujos nesiliečia su pluoštinėmis medžiagomis arba jeigu pašalinus pluoštines medžiagas ir dujų išmetimo sistemą I priedo 5.2.2 ir 5.2.3 punktuose aprašytais būdais bandant su transporto priemone, garso lygiai atitinka 5.2.1 punkte nustatytus reikalavimus.

Kai šių sąlygų nesilaikoma, visa dujų išmetimo sistema turi būti parengta taip, kad atitiktų nustatytas technines sąlygas. Dujų išmetimo sistema turi būti parengta vienu iš I priedo 5.3.1.1, 5.3.1.2 ir 5.3.1.3 punktuose aprašytų būdų.

Kai dujų išmetimo sistema atitinka nustatytus techninius reikalavimus, garso lygis turi būti nustatytas pagal 5.2.1 punkte pirmiau pateiktas nuostatas.

Kai taikoma 5.2.1.2 punkte aprašyta tvarka, paraiškos patvirtinti EBB tipą pateikėjas gali prašyti pirminę dujų išmetimo įrangos sistemą pertvarkyti taip, kad ji atitiktų techninius reikalavimus, arba pristatyti dujų išmetimo sistemą, iš kurios išimtos pluoštinės medžiagos.

6. PRODUKCIJOS ATITIKTIS

6.1. Kiekviena pakeičiamoji dujų išmetimo sistema arba jos sudėtinė dalis su EEB tipo patvirtinimo numeriu pagal šios direktyvos nuostatas turi atitikti patvirtintą dujų išmetimo sistemos tipą ir 5 skirsnio reikalavimus.

6.2. Siekiant patikrinti, ar laikomasi 6.1 punkto reikalavimų, produkcija yra atitinkamai kontroliuojama.

6.3. Patvirtinimo turėtojas, visų pirma turi:

6.3.1. užtikrinti veiksmingą gaminių kokybės kontrolės tvarką;

6.3.2. turėti teisę naudotis kiekvieno patvirtinto tipo atitikčiai patikrinti būtina bandymo įranga;

6.3.3. užtikrinti, kad bandymo rezultatų duomenys būtų užrašomi ir pridėti dokumentai būtų prieinami pagal vyriausybinės žinybos reikalavimus nustatytą laiką;

6.3.4. siekdamas patikrinti ir užtikrinti gaminio charakteristikų nekintamumą ir taikydamas pramonės gaminių pokyčiams pataisas, analizuoti kiekvieno bandymų tipo rezultatus;

6.3.5. užtikrinti, kad su kiekvienu gaminio tipu būtų atlikti bent V (II) priede nurodyti bandymai;

6.3.6. užtikrinti, jog paėmus bandinius arba iš jų nustačius, kad nesilaikoma atitinkamo bandymo tipo reikalavimų, bandiniai būtų imami dar kartą ir būtų atliktas kitas bandymas. Turi būti imtasi visų būtinų veiksmų atitinkamo gaminio atitikčiai užtikrinti.

6.4. Tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija gali bet kada patikrinti kiekvienam gaminiui taikomą atitikties kontrolės būdą.

6.4.1. Kiekvieno patikrinimo metu tikrinančiam pareigūnui turi būti pateiktos bandymo knygos ir produkcijos patikrinimo įrašai.

6.4.2. Tikrinantis pareigūnas atsitiktinės atrankos būdu paima bandinius, patikrintinus gamintojo laboratorijoje. Mažiausią šių bandinių skaičių galima nustatyti pagal paties gamintojo atlikto patikrinimo rezultatus.

6.4.3. Kai nustatoma, kad kokybės lygis neatitinka reikalavimų arba manoma, kad būtina įsitikinti pagal 6.4.2 punkto nuostatas atliktų bandymų pagrįstumu, tikrinantis pareigūnas turi išrinkti bandinius, kurie turi būti nusiųsti į tipo patvirtinimo bandymus atlikusį techninį centrą.

6.4.4. Kompetentinga institucija gali atlikti bet kokį I priede nurodytą bandymą.

6.4.5. Įprastas kompetentingos institucijos atliekamų patikrinimų dažnis – vieną kartą per dvejus metus. Jeigu per vieną iš šių apsilankymų užregistruojami reikalavimų neatitinkantys rezultatai, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad pagal galimybes būtų imtasi visų veiksmų, būtinų kuo greičiau atkurti produkcijos atitiktį.

+++++ TIFF +++++

[1] Kaip nustatyta transporto priemonės tipui patvirtinti taikomoje šios direktyvos variante.

[2] Kaip nustatyta transporto priemonės tipui patvirtinti taikomoje šios direktyvos versijoje.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

PAVYZDYS

Maksimalus dydis: A4 (210 x 297 mm)

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

PAVYZDYS

Maksimalus dydis: A4 (210 × 297 mm)

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

PRODUKCIJOS ATITIKTIES PATIKRINIMAI

I. TRANSPORTO PRIEMONĖS

1. Bendroji dalis

Šie reikalavimai atitinka pagal I priedo 7.3.5 ir 7.4.3 skirsnių nuostatas atliktino produkcijos atitikties bandymo reikalavimus.

2. Bandymo atlikimo tvarka

Bandymo atlikimo būdai, matuokliai ir rezultatų aiškinimas yra aprašyti I priede. Su bandoma (-omis) transporto priemone (-ėmis) atliekamas (-i) I priedo 5.2.2.4 punkte aprašytas judančios transporto priemonės triukšmo matavimo bandymas.

3. Bandinių ėmimas

Turi būti pasirinkta viena transporto priemonė. Jeigu atlikus toliau 4.1 punkte paminėtą bandymą transporto priemonė laikoma neatitinkančia šios direktyvos reikalavimų, turi būti išbandytos dar dvi transporto priemonės.

4. Rezultatų įvertinimas

4.1. Jeigu pagal 1 ir 2 skirsnius išbandytos transporto priemonės garso lygis I priedo 5.2.2.1 punkte nustatytas ribines vertes viršija ne daugiau kaip 1 dB (A), transporto priemonės tipas laikomas atitinkančiu šios direktyvos reikalavimus.

4.2. Jeigu pagal 4.1 punktą išbandyta transporto priemonė neatitinka jame nustatytų reikalavimų, pagal 1 ir 2 skirsnių reikalavimus turi būti išbandytos dar dvi tokio pat tipo transporto priemonės.

4.3. Jeigu 4.2 punkte nurodytos antros ir (arba) trečios transporto priemonės garso lygis už I priedo 5.2.2.1 skirsnyje nustatytas ribines vertes didesnis daugiau kaip 1 dB (A), tuomet transporto priemonės tipas laikoma neatitinkančiu šios direktyvos reikalavimų ir gamintojas turi imtis būtinų priemonių vėl atkurti atitiktį.

II. PAKEIČIAMOSIOS DUJŲ IŠMETIMO SISTEMOS

1. Bendroji dalis

Šie reikalavimai atitinka pagal II priedo 6.3.5 ir 6.4.3 skirsnių nuostatas atliktino produkcijos atitikties bandymo reikalavimus.

2. Bandymo atlikimo tvarka

Bandymo atlikimo būdai, matuokliai ir rezultatų aiškinimas yra aprašyti II priede. Su išbandoma dujų išmetimo sistema arba su išbandomomis jos sudėtinėms dalimis atliekamas II priedo 5 skirsnyje aprašytas bandymas.

3. Bandinių ėmimas

Turi būti pasirinkta viena dujų išmetimo sistema arba viena jos sudėtinė dalis. Jeigu atlikus 4.1 punkte paminėtą bandymą bandinys laikomas neatitinkančiu šios direktyvos reikalavimų, turi būti išbandyti dar du bandiniai.

4. Rezultatų įvertinimas

4.1. Jeigu pagal 1 ir 2 skirsnius išbandytos dujų išmetimo sistemos arba jos sudėtinės dalies garso lygis, išmatuotas pagal II priedo 5.2 skirsnį, už šio tipo dujų išmetimo sistemos arba jos sudėtinės dalies EEB tipo patvirtinimo bandymų metu nustatytą lygį didesnis ne daugiau kaip 1 dB (A), dujų išmetimo sistema arba jos sudėtinė dalis laikomos atitinkančiomis šios direktyvos reikalavimus.

4.2. Jeigu pagal 4.1 punktą išbandyta dujų išmetimo sistema arba jos sudėtinė dalis neatitinka jame nustatytų reikalavimų, pagal pirmiau minėtų 1 ir 2 skirsnių reikalavimus turi būti išbandytos dar dvi tokio pat tipo dujų išmetimo sistemos arba jų sudėtinės dalys.

4.3. Jeigu 4.2 punkte nurodytos antros ir (arba) trečios dujų išmetimo sistemos garso lygis už šio tipo dujų išmetimo sistemos arba jos sudėtinės dalies EEB tipo patvirtinimo bandymų lygį didesnis daugiau kaip 1 dB (A), tuomet dujų išmetimo sistemos arba jos sudėtinės dalies tipas laikoma neatitinkančiu šios direktyvos reikalavimų ir gamintojas turi imtis būtinų priemonių vėl atkurti atitiktį.

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

BANDYMO KELIO TECHNINĖS SĄLYGOS

Šis priedas nustato su bandymo kelio dangos fizikinėmis charakteristikomis ir šios dangos išdėstymu susijusias technines charakteristikas.

1. PRIVALOMOS PAVIRŠIAUS CHARAKTERISTIKOS

Paviršius laikomas atitinkančiu šios direktyvos reikalavimus, jeigu išmatavus nustatyta, kad jo struktūra ir akytumas arba garso sugertis atitinka visus 1.1–1.4 punktų reikalavimus ir jeigu laikomasi numatytų (2.2 skirsnis) projektavimo reikalavimų.

1.1. Liekamasis akytumas

Bandymo kelio dangos mišinio liekamasis akytumas nėra didesnis kaip 8 %. Žr. matavimo tvarkos 3.1 skirsnį.

1.2. Garso sugerties koeficientas

Kai paviršius neatitinka liekamojo akytumo reikalavimų, jis priimtinas tik tada, jeigu garso sugerties koeficientas a ≤ 0,10. Žr. matavimo tvarkos 3.2 skirsnį.

1.1 ir 1.2 skirsnių reikalavimų taip pat laikomasi, jeigu išmatavus tik garso sugertį nustatyta, kad ji yra a ≤ 0,10.

1.3. Tekstūros gylis

Pagal tūrio matavimo būdą (žr. 3.3 skirsnį) išmatuotas tekstūros gylis (TD):

TD ≥ 0,4 mm.

1.4. Paviršiaus homogeniškumas

Imamasi visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad bandymo vietos homogeniškumas pagal galimybes būtų kuo didesnis. Tai apima tekstūrą ir paviršiaus akytumą, tačiau taip pat turėtų būti stebima, jeigu užbaigus voluoti tam tikrose vietose, palyginti su kitomis, suformuojamas tvirtesnis paviršius, ar tekstūra negali tose vietose būti skirtinga ir ar negalėjo atsirasti smūgius sukeliančių nelygumų.

1.5. Bandymo laikas

Siekiant patikrinti, ar paviršius tebeatitinka šiame standarte nustatytus tekstūros, akytumo arba garso sugerties reikalavimus, paviršius periodiškai bandomas šiais laiko tarpais:

a) siekiant nustatyti akytumą arba garso sugertį:

- kai yra naujas paviršius,

- kai naujas paviršius atitinka reikalavimus, kitų periodiškų patikrinimų atlikti nereikia.

Jeigu naujas paviršius neatitinka reikalavimų, juos atitikti gali vėliau, nes laikui bėgant paviršius dažnai sutankėja ir susispaudžia;

b) siekiant nustatyti tekstūros gylį (TD):

- kai yra naujas paviršius,

- prasidėjus triukšmo bandymui (NB: ne anksčiau kaip praėjus keturioms savaitėms po to, kai paklojamas paviršius),

- tada kas dvylika mėnesių.

2. BANDYMO VIETOS PROJEKTAS

2.1. Vieta

Projektuojant bandymo kelio išdėstymą svarbu užtikrinti, kad (tai minimalus reikalavimas) vieta, kurią kerta bandymo ruožu važiuojančios transporto priemonės, būtų užklota saugų ir patogų važiavimą užtikrinančia tinkamų matmenų nurodyta bandymo medžiaga. Dėl to kelio plotis turi būti bent 3 m, o ilgis – už linijų AA ir BB galų kelias turi tęstis bent 10 m. 1 paveiksle pateiktas tinkamos bandymo vietos planas ir nurodytas mažiausias plotas, kurį reikia mašina užkloti ir sutankinta aiškiai apibrėžta bandymo paviršiaus medžiaga.

+++++ TIFF +++++

Brūkšniuota dalis vadinama bandymo plotu

2.2. Paviršiaus projektavimo reikalavimai

Bandymo paviršius atitinka keturis projektavimo reikalavimus:

1. jis klojamas tankiu asfaltbetoniu;

2. didžiausias mišinyje panaudotos skaldos grūdelių skersmuo yra 8 mm (paklaida gali būti 6,3–10 mm);

3. dėvėjimosi sluoksnis ≥ 30 mm;

4. rišamoji medžiaga – tai stačiosios penetracijos būdu išmatuoto klampio paprastas bitumas.

2 pav. pateikta bandymo paviršiaus klojėjui rekomenduojama pageidaujamas charakteristikas rodanti jungtinė granuliometrinės sudėties kreivė. Be to, 3 lentelėje siekiant sukurti pageidaujamą tekstūrą ir ilgaamžiškumą pateiktos kai kurios rekomendacijos. Granuliometrinės sudėties kreivė atitinka šią formulę:

P (% passing) = 100

½

čia:

d = kvadratinių sieto akučių dydis, mm,

dmax = vidurinės kreivės 8 mm,

dmax = apatinės paklaidos kreivės 10 mm,

dmax = viršutinės paklaidos kreivės 6,3 mm.

Be pirmiau minėtų, pateikiamos dar tokios rekomendacijos:

- smėlio dalis (0,063 mm < kvadratinių sieto akučių dydis < 2 mm) sudaryta iš ne daugiau kaip 55 % gamtinio smėlio ir iš bent 45 % smulkinto smėlio,

- pagrindo ir išlyginamojo sluoksnio smėlis laikantis geriausios kelių tiesimo praktikos užtikrina didelį stabilumą ir lygumą,

- skaldos grūdeliai sutrupinami (visi grūdeliai turi būti skaldyti), jie ruošiami iš trupinimui atsparios medžiagos,

- mišiniui paruošti naudojama išplauta skalda,

- paviršiuje neklojama papildoma skalda,

- PEN verte išreikštas rišamosios medžiagos klampis yra 40–60, 60–80 arba net 80–100 atsižvelgiant į šalies oro sąlygas. Laikomasi tokios taisyklės – naudojama pagal galimybes kuo klampesnė rišamoji medžiaga, jeigu tai atitinka bendrą praktiką,

- iki tankinimo plentvoliais pasirenkama tokia mišinio temperatūra, kad vėliau tankinant plentvoliais akytumas atitiktų reikalavimus. Siekiant didinti tikimybę, kad 1.1–1.4 skirsnių techninių sąlygų būtų laikomasi, sutankinimas nagrinėjamas ne tik tinkamai pasirenkant maišymo temperatūrą, bet taip pat ir atitinkamą plentvolio važiavimo viena vieta skaičių bei pasirenkant plentvolį.

+++++ TIFF +++++

3 lentelė

Projekto rekomendacijos

| Planuojamos vertės | Paklaidos |

Pagal visą mišinio masę | Pagal mineralinių medžiagų masę |

Skaldos masė, sieto kvadratinių akučių dydis (SM) > 2 mm | 47,6 % | 50,5 % | ± 5 |

Smėlio masė 0,063 < SM < 2 mm | 38,0 % | 40, 2 % | ± 5 |

Mineralinių miltelių masė SM < 0,063 mm | 8,8 % | 9,3 % | ± 2 |

Rišamosios medžiagos (bitumo) masė | 5,8 % | Netaikoma | ± 0,5 |

Didžiausias skaldos grūdelių skersmuo | 8 mm | 6,3–10 |

Rišamosios medžiagos klampis | (žr. toliau) | |

Gludintų akmenų dydis (PSV) (bibliografijos sąraše žr. 5 dok.) | > 50 | |

Sutankinimo laipsnis pagal Maršalo bandinius | 98 % | |

3. BANDYMO BŪDAI

3.1. Liekamojo akytumo matavimas

Siekiant išmatuoti liekamąjį akytumą iš bandymo kelio, bent keturiuose tarp linijų AA ir BB (žr. 1 pav.) vienodai išsidėsčiusiuose taškuose, iš bandymo kelio dangos išgręžiamas kernas. Kad nebūtų pažeistas ratų vėžės homogeniškumas ir kad jos paviršius būtų lygus, kernai turėtų būti išgręžti ne ratų vėžėse, o arti jų. Du (ne mažiau) kelio dangos kernai turėtų būti išgręžti arti ratų vėžių ir vienas (ne mažiau) – maždaug viduryje tarp ratų vėžių ir kiekvieno mikrofono padėties.

Kai kyla įtarimas, kad nesilaikoma homogeniškumo reikalavimų (žr. 1.4 skirsnį), kernai išgręžiami dar kitose vietose.

Turi būti nustatytas kiekvieno kerno liekamasis akytumas. Tada apskaičiuojama vidutinė visų kernų vertė ir palyginama su 1.1 skirsnio reikalavimu. Be to, jokio kerno akytumas negali būti didesnis kaip 10 %.

Bandymo paviršiaus klojėjui primenamas keblumas, kuris atsiranda, kai iš vamzdžiais arba elektros laidais šildomo bandymo ploto paviršiaus prireikia išgręžti kerną. Tokia šildomoji įranga turi būti rūpestingai suplanuota atsižvelgiant į būsimas kerno išgręžimo vietas. Rekomenduojama palikti keletą maždaug 200 x 300 mm dydžio vietų be vamzdžių ir be laidų arba kuriose jie pakloti pakankamai giliai, kad iš bandymo paviršiaus išgręžiant kernus vamzdžiai arba laidai nebūtų sugadinti.

3.2. Garso sugerties koeficientas

Garso sugerties koeficientas (įprasta akustinė varža) matuojamas akustinės pilnutinės varžos nustatymo vamzdyje būdu, naudojant ISO/DIS 10534: "Akustika – Garso sugerties koeficiento ir akustinės pilnutinės varžos nustatymas vamzdyje".

Bandiniams taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir liekamajam akytumui nustatyti naudotiems bandiniams (žr. 3.1 skirsnį).

Garso sugertis matuojama 400–800 Hz ir 800–1600 Hz intervale (bent trečios oktavos juostos viduriniais dažniais) ir nustatomos abiejų šių dažnių intervalų didžiausios vertės. Tada iš visų tiriamų kernų verčių apskaičiuojama vidutinė vertė, kuri laikoma galutiniu rezultatu.

3.3. Voliumometrinis makrotekstūros matavimas

Nustatant šį standartą tekstūros gylis matuojamas išilgai bandymo ruože esančios ratų vėžės lygiai išdėstytose bent 10 vietų ir vidutinė vertė lyginama su nurodytu mažiausiu tekstūros gyliu. Atlikimo tvarka aprašyta standarto ISO/DIS 10844 projekto F priede.

4. VERČIŲ PASTOVUMAS BĖGANT LAIKUI IR PRIEŽIŪRA

4.1. Dangos senėjimo įtaka

Manoma, kaip ir daugelio kitų paviršių atveju, kad per pirmuosius 6–12 mėnesių po bandymo paviršiaus paklojimo bandymo paviršiuje išmatuoto padangų keliamo ir kelio triukšmo lygiai gali šiek tiek padidėti.

Paviršiaus charakteristikos nustatytąsias ims atitikti nuo bandymo paviršiaus paklojimo praėjus ne mažiau kaip keturioms savaitėms. Sunkvežimių keliamam triukšmui senėjančio paviršiaus daroma įtaka apskritai yra mažesnė palyginti su lengvųjų automobilių keliamam triukšmui senėjančio paviršiaus daroma įtaka.

Verčių stabilumas laikui bėgant iš esmės nusistovi dėl to, kad paviršiumi važinėjančios transporto priemonės jį nugludina ir sutankina. Paviršius periodiškai tikrinamas kaip nurodyta 1.5 skirsnyje.

4.2. Paviršiaus priežiūra

Nuo paviršiaus reikia pašalinti nuolaužas arba dulkes, galinčias gerokai sumažinti faktišką tekstūros gylį. Šalyse, kuriose žiemą nusistovi šaltas oras, ledas kartais tirpinamas druska. Dėl to, kad druska paviršiaus charakteristikas laikinai arba net visam laikui gali pakeisti taip, kad triukšmas padidėtų, jos naudoti nerekomenduojama.

4.3. Bandymo vietos užklojimas nauja danga

Kai bandymo kelią būtina užkloti nauja danga, paprastai iš naujo tereikia užkloti tik bandymo ruožą (1 pav. nurodytas 3 m pločio ruožas), kuriuo važiuoja transporto priemonės, jeigu už šio ruožo esantis bandymo plotas, kai jis buvo išmatuotas, atitinka liekamojo akytumo arba garso sugerties reikalavimus.

5. PAVIRŠIAUS IR SU JUO ATLIKTŲ BANDYMŲ DOKUMENTAI

5.1. Bandymo paviršiaus dokumentai

Bandymo paviršių aprašančiame dokumente pateikiami šie duomenys:

a) bandymo kelio vieta;

b) rišamosios medžiagos tipas, jos klampis, mineralinių medžiagų tipas, didžiausias teorinis betono tankis ("DR"), dėvėjimosi sluoksnio storis ir iš bandymo kelio išgręžtų kernų granuliometrinės sudėties kreivė;

c) tankinimo būdas (pavyzdžiui, plentvolio tipas, plentvolio masė, kiek kartų paviršius tankintas plentvoliu);

d) mišinio temperatūra, aplinkos oro temperatūra ir vėjo greitis klojant paviršių;

e) paviršiaus klojimo data ir paviršiaus klojėjas;

f) visų arba bent paskutinio bandymo rezultatai, įskaitant:

i) kiekvieno kerno liekamąjį akytumą;

ii) bandymo ploto vietas, iš kurių buvo išgręžti kernai akytumui išmatuoti;

iii) kiekvieno kerno garso sugerties koeficientą (jeigu išmatuotas). Nurodomi kiekvieno kerno ir kiekvieno dažnių intervalo rezultatai bei bendras vidurkis;

iv) bandymo ploto vietas, iš kurių buvo išgręžti kernai sugerčiai išmatuoti;

v) tekstūros gylį, įskaitant bandymų skaičių ir standartinį nuokrypį;

vi) už i) ir iii) bandymus atsakingas institucijas bei naudotos įrangos tipą;

vii) bandymo (-ų) duomenis ir duomenis, kai kernai buvo išgręžti iš bandymo kelio.

5.2. Transporto priemonės triukšmo bandymų, atliktų važiuojant paviršiumi, dokumentai

Transporto priemonės triukšmo bandymą (-us) aprašančiame dokumente nurodoma, ar buvo laikytasi visų reikalavimų. Nuoroda į dokumentą daroma pagal 5.1 skirsnį.

--------------------------------------------------