31992L0035

Tarybos Direktyva 92/35/EEB

1992 m. balandžio 29 d.

nustatanti afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl veterinarijos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą [4], siekiama liberalizuoti arklinių šeimos gyvūnų judėjimą Bendrijos teritorijoje; kadangi, kaip nurodyta to reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, turi būti įvestos Bendrijos priemonės, suderinančios afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones;

kadangi tokios priemonės leis užtikrinti racionalią žemės ūkio sektoriaus plėtrą ir padės apsaugoti Bendrijos gyvūnų sveikatą;

kadangi šios ligos protrūkis gali greitai įgauti epizootines proporcijas, kurios sukels mirtingumą ir trikdymus, dėl kurių gali labai sumažėti gyvulininkystės produkcijos gamybos pelningumas;

kadangi, siekiant užtikrinti gyvūnų sveikatos apsaugą Bendrijoje, kontrolės priemonės turi būti taikomos vos tik įtarus pirmuosius ligos požymius, o skubių ir efektyvių veiksmų turi būti imtasi vos tik jie patvirtinami;

kadangi taikytinų priemonių tikslas — neleisti išplisti afrikinei arklių ligai; kadangi turi būti griežtai kontroliuojamas gyvūnų, kurie yra potencialūs ligos nešiotojai, judėjimas, o užkrėstuose ūkiuose turi būti išnaikinti vabzdžiai;

kadangi turi būti išsamiai nurodytos vakcinavimo nuo afrikinės arklių ligos sąlygos ir tokį vakcinavimą reglamentuojančios taisyklės;

kadangi tam, kad ši liga būtų kontroliuojama veiksmingiau, atsiž velgiant į geografines, administracines, ekologines ir epizootines sąlygas, turi būti sukurtos apsaugos ir priežiūros zonos;

kadangi tam, kad būtų išvengta ligos paplitimo, ypač svarbu atlikti išsamų epizootinį tyrimą;

kadangi afrikinės arklių ligos atvejais taikomas 1990 m. birželio 26 d. Tarybos sprendimas 90/424/EEB dėl išlaidų veterinarijos srityje [5],

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šia direktyva nustatomos afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimai ir kovos su ja priemonės.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje, jei reikia, taikomi Direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio apibrėžimai.

Tačiau ūkis reiškia ūkį, kaip apibrėžta Direktyvoje 90/426/EEB, ir aplinką, kurioje arklinių šeimos gyvūnai gyvena laisvi.

Be to:

a) savininkas arba laikytojas reiškia bet kurį fizinį arba juridinį asmenį (asmenis), turinčius arklinių šeimos gyvūnų savininko teises ar įpareigotus juos laikyti už atlyginimą ar be jo;

b) ligos sukėlėjo nešiotojas reiškia imicola Culicoides rūšies vabzdį arba bet kurį kitą Culicoides šeimos vabzdį, kuris gali pernešti afrikinę arklių ligą, atpažįstamą 19 straipsnyje nurodyta tvarka Veterinarijos moksliniam komitetui pareiškus savo nuomonę;

c) infekcijos patvirtinimas reiškia kompetentingos institucijos pareiškimą apie afrikinę arklių ligą, paremtą laboratoriniais tyrimais; tačiau epizootijos atveju kompetentinga institucija dar gali patvirtinti ligą remdamasi klinikiniais tyrimais ir (arba) epizootiniais duomenimis;

d) kompetentinga institucija reiškia valstybės narės centrinės valdžios instituciją, atsakingą už veterinarinius patikrinimus, arba bet kurią veterinarinę įstaigą, kuriai ji perdavė tą atsakomybę;

e) oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas reiškia kompetentingos institucijos paskirtą veterinarijos gydytoją.

3 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad būtų privalu nedelsiant pranešti kompetentingai institucijai apie afrikinės arklių ligos atvejus arba jos įtarimą.

4 straipsnis

1. Jeigu įtariama, kad afrikine arklių liga yra apsikrėtęs vienas arba daugiau ūkio arklinių šeimos gyvūnų, valstybės narės užtikrina, kad oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas tuoj pat pradėtų taikyti oficialius tyrimo būdus, kad patvirtintų arba paneigtų ligos atsiradimą.

2. Nuo tos akimirkos, kai pranešama apie įtariamą infekciją, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas:

a) taiko įtariamam ūkiui (ūkiams) oficialią priežiūrą;

b) organizuoja:

i) oficialų arklinių šeimos gyvūnų surašymą, nurodant, kiek kiekvienos rūšies arklinių šeimos gyvūnų jau nugaišo, yra užsikrėtę arba gali užsikrėsti, papildant tą sąrašą atvesto prieauglio ir nugaišusių arklių skaičiais įtariamuoju laikotarpiu; registruojama informacija turi būti pateikiama jos paprašius, ir gali būti patikrinta kiekvienos apžiūros metu;

ii) vietų, kurios, kaip atrodo, yra palankios ligos nešiotojui išsilaikyti arba prisitaikyti, ir panaudotų tinkamų priemonių, skirtų vabzdžiams tokiose vietose išnaikinti, surašymą;

iii) 7 straipsnyje reglamentuojamą epizootinį tyrimą;

c) sistemingai lankosi ūkyje (ūkiuose), kur:

i) apžiūri kiekvieną laikomą arklį;

ii) atlieka išsamų įtariamų sergant arba nugaišusių gyvūnų klinikinį tyrimą arba skrodimą ir paima laboratoriniams tyrimams būtinus mėginius;

d) užtikrina, kad:

i) visi ūkyje (ūkiuose) esantys arklinių šeimos gyvūnų būtų laikomi savo vietose arba kitose nuo sukėlėjų nešiotojų apsaugotose vietose;

ii) būtų uždraustas bet koks arklinių šeimos gyvūnų įvežimas į ūkį (ūkius) arba išvežimas iš jo (jų);

iii) būtų naudojamos arklidėse ir apie jas esančioje teritorijoje vabzdžius naikinančios priemonės;

iv) ūkyje nugaišusių arklinių šeimos gyvūnų skerdenos būtų sunaikintos, pašalintos, sudegintos arba užkastos vadovaujantis 1990 m lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 90/667/EEB, nustatančia veterinarinius reikalavimus dėl gyvūninių atliekų pašalinimo bei perdirbimo, dėl jų išleidimo į rinką ir patogenų prevencijos gyvūninės arba žuvų kilmės pašaruose bei iš dalies pakeičiančia Direktyvą 90/425/EEB [6].

3. Kol bus įdiegtos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos oficialios priemonės, bet kurių įtariamų sergant liga gyvūnų savininkas arba laikytojas imasi visų būtinų atsargos priemonių, užtikrinančių šio straipsnio 2 dalies d punkto nuostatų laikymąsi.

4. Kompetentinga institucija gali taikyti bet kurią iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių kitiems ūkiams, jei jų buvimo vieta, geografinė padėtis arba ryšiai su tuo ūkiu, kuriame įtariama liga, leidžia įtarti, kad. ir jie galėjo užsikrėsti.

5. Be šio straipsnio 2 dalies nuostatų, 19 straipsnyje nurodyta tvarka dar gali būti nustatytos ir konkrečios nuostatos dėl aplinkos, kurioje arklinių šeimos gyvūnai gyvena laisvi.

6. Priemonės, kurioms taikomas šis straipsnis, oficialiai nutraukiamos tik tada, kai kompetentingai institucija jau nebekyla įtarimų dėl afrikinės arklių ligos.

5 straipsnis

Vakcinuoti nuo afrikinės arklių ligos galima tik laikantis šios direktyvos nuostatų.

6 straipsnis

1. Jei afrikinės arklių liga yra oficialiai patvirtintanama, oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas:

a) oficialiai prižiūrint tuoj pat atlieka sergančių arba užsikrėtusių arklinių šeimos gyvūnų numarinimą užkrėstuose ūkiuose;

b) organizuoja pirmiau minėtų arklinių šeimos gyvūnų skerdenų naikinimą, pašalinimą, deginimą arba užkasimą laikantis Direktyvos 90/667/EEB nuostatų ir (arba);

c) 4 straipsnyje nurodytas priemones taiko ir tiems ūkiams, kurie yra 20 km spinduliu (įskaitant apsaugos zoną) aplink užkrėstą ūkį (ūkius);

d) c punkte nurodytoje zonoje sistemingai vakcinuoja visus arklinių šeimos gyvūnus, naudodamas kompetentingos institucijos patvirtintą vakciną, ir, taikydamas 19 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintą metodą, paženklina juos nenusiplaunančiu ryškiu ženklu. Tačiau kompetentinga institucija, atsižvelgdama į epizootines, meteorologines, geografines arba klimatines sąlygas, gali atsisakyti vakcinavimo reikalavimų. Apie tai ji informuoja Komisiją;

e) vadovaudamasis 7 straipsniu, atlieka epizootinį tyrimą.

2. Kompetentinga institucija gali šio straipsnio 1 dalyje numatytas priemones taikyti ne tik c punkte nurodytoms zonoms, bet ir kitoms, jei, atsižvelgiant į geografinę, ekologinę ar meteorologinę padėtį arba įvežimą ir išvežimą į ūkius, kuriuose liga patvirtinta, yra pagrindo įtarti, kad afrikinė arklių liga išplito. Apie tai ji informuoja Komisiją.

3. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta zona yra kelių valstybių narių teritorijose, tų valstybių narių kompetentingos institucijos kartu apibrėžia šią zoną. Jei reikia, zona apibrėžiama 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

7 straipsnis

1. Epizootiniu tyrimu nustatoma:

- galima afrikinės arklių ligos trukmė ūkyje,

- galimas afrikinės arklių ligos atsiradimo ūkyje šaltinis ir kiti ūkiai, kuriuose gali būti arklinių šeimos gyvūnų, apkrėstų to paties šaltinio,

- ligos nešiotojų paplitimas,

- arklinių šeimos gyvūnų įvežimas į užkrėstus ūkius ir jų arba jų skerdenų išvežimas iš ūkių.

2. Tam, kad būtų galima kuo tiksliau suderinti visas priemones, garantuojančias, kad afikinė arklių liga bus išnaikinta kuo greičiau, ir tam, kad būtų galima atlikti epizootinį tyrimą, įkuriamas krizės padalinys.

Bendrąsias nacionalinės krizės padalinių ir Bendrijos krizės padalinių taisykles tvirtina Taryba, atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą.

8 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad, be 6 straipsnyje nurodytų priemonių, kompetentinga institucija nustato apsaugos ir priežiūros zonas. Nustatant šias zonas atsižvelgiama į su afrikine arklių liga susijusias geografines, administracines, ekologines ir epizootines sąlygas bei kontrolės struktūras.

2. a) Apsaugos zoną sudaro Bendrijos teritorijos dalis, esanti mažiausiai 100 km spinduliu apie visą užkrėstą ūkį.

b) Priežiūros zoną sudaro Bendrijos teritorijos dalis, esanti mažiausiai 50 km spinduliu nuo apsaugos zonos, kurioje per paskutiniuosius 12 mėnesių nebuvo periodiškai vakcinuojama.

c) Jei šios zonos yra kelių valstybių narių teritorijose, šių valstybių narių kompetentingos institucijos kartu apibrėžia a ir b punktuose nurodytas zonas. Tačiau, jei reikia, apsaugos ir priežiūros zonos apibrėžiamos 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Tinkamai pagrįstu valstybės narės prašymu, 19 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti priimtas sprendimas dėl šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtų zonų ribų dalinio pakeitimo, atsižvelgiant į:

- geografinę padėtį ir ekologines sąlygas,

- meteorologines sąlygas,

- ligos nešiotojo paplitimą,

- epizoototinių tyrimų, atliekamų pagal 7 straipsnio nuostatas, duomenis,

- laboratorinių tyrimų rezultatus,

- kontrolės priemonių, ypač vabzdžių naikinimo, taikymą.

9 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad apsaugos zonoje būtų taikomos tokios priemonės:

a) nustatomi visi zonoje arklinių šeimos gyvūnus laikantys ūkiai;

b) oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas:

- periodiškai vizituoja visus ūkius, kuriuose laikomi arklinių šeimos gyvūnai,

- kliniškai apžiūri minėtus arklinių šeimos gyvūnus, įskaitant, jei reikia, mėginių laboratoriniam tyrimui paėmimą; Vizitai ir jų metu nustatyti duomenys turi būti registruojami;

c) arklinių šeimos gyvūnų išgabenami iš ūkio, kuriame jie laikomi, tik oficialiai prižiūrint, į toje zonoje esančias skerdyklas skubiam skerdimui, o jeigu toje zonoje nėra skerdyklos, — į priežiūros zonoje esančią kompetentingos institucijos paskirtą skerdyklą.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių, 19 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti priimamas sprendimas periodiškai vakcinuoti arklinių šeimos gyvūnus nuo afrikinės arklių ligos ir apsaugos zonoje juos paženklinti.

10 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad:

1) priežiūros zonoje taikomos 9 straipsnio 1 dalyje numatytos priemonės. Tačiau, jeigu priežiūros zonoje nėra skerdyklos, arklinių šeimos gyvūnai gali būti skerdžiami apsaugos zonoje, kompetentingos institucijos paskirtoje skerdykloje;

2) priežiūros zonoje draudžiama naudoti bet kokią vakciną nuo afrikinės arklių ligos.

11 straipsnis

6, 8, 9 ir 10 straipsniuose numatytų priemonių taikymo laikas nustatomas 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei buvo vakcinuojama laikantis 6 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies nuostatų, laikotarpis bet kokiu atveju negali būti trumpesnis kaip 12 mėnesių.

Tačiau nepaisant 9 straipsnio 1 dalies c punkto ir 10 straipsnio 1 dalies:

a) arklinių šeimos gyvūnai gali būti gabenami iš apsaugos ir priežiūros zonų, oficialiai prižiūrint ir laikantis Direktyvos 90/426/EEB 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, į šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas karantino stotis;

b) arklinių šeimos gyvūnų judėjimą tą patį statusą turinčiose zonose tvirtina kompetentingos institucijos, remdamosi šiomis taisyklėmis:

i) arklinių šeimos gyvūnai yra:

- prieš tai oficialiai tikrinami,

- būtinai ženklinami ir

- gabenami kartu su oficialiu dokumentu;

ii) valstybės narės visais atvejais užtikrina, kad arklinių šeimos gyvūnai, kurie buvo vakcinuoti mažiau nei prieš 60 dienų, negali būti išvežti iš ūkio, kuriame jie buvo vakcinavimo metu;

iii) valstybė narė praneša Komisijai Veterinarijos nuolatiniame komitete apie priemones, kurių buvo imtasi šioje srityje.

12 straipsnis

Jei afrikinė arklių liga tam tikruose regionuose yra ypač išplitusi, 19 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtinamos bet kurios papildomos priemonės, kurių turi imtis suinteresuotos valstybės narės.

13 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingai institucija imtųsi visų būtinų ir tinkamų priemonių, kad visi apsaugos ir priežiūros zonose dirbantys asmenys būtų išsamiai informuoti apie galiojančius apribojimus, ir kad ji imtųsi veiksmų, būtinų, kad tos priemonės būtų tinkamai įgyvendintos.

14 straipsnis

1. Kiekvienoje valstybėje narėje paskiriama nacionalinė laboratorija, kuri atliktų šioje direktyvoje numatytus laboratorinius tyrimus. Šios nacionalinės laboratorijos ir jų teisės bei pareigos yra išvardintos šios direktyvos I priede.

2. I priede išvardintos nacionalinės laboratorijos palaiko ryšį su 15 straipsnyje nurodyta Bendrijos etalonine laboratorija.

15 straipsnis

Bendrijos etaloninė laboratorija, tirianti afrikinę arklių ligą, yra nurodyta II priede. Nepaisant Sprendimo 90/424/EEB, ypač jo 28 straipsnio nuostatų, šios laboratorijos funkcijos ir pareigos apibrėžtos III priede.

16 straipsnis

Kad ši direktyva būtų taikoma vieningai, Komisijos ekspertai kartu su kompetentingomis institucijomis atlieka patikrinimus vietoje. Tam tikslui, apžiūrėję tipinį procentą ūkių, jie gali patikrinti, ar kompetentingos institucijos kontroliuoja, kaip laikomasi šios direktyvos nuostatų. Apie atliktų patikrinimų rezultatus Komisija praneša valstybėms narėms.

Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, savo pareigas atliekantiems ekspertams suteikia visą reikalingą pagalbą.

Bendrosios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės tvirtinamos 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

17 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė parengia nepaprastosios padėties planą, kuriame nurodo, kaip ji įgyvendins šioje direktyvoje nustatytas priemones.

Šiame plane turėtų būti numatyta galimybė naudotis patalpomis, įrenginiais, personalu ir visais kitais tinkamais reikmenimis, reikalingomis tam, kad liga būtų išnaikinta greitai ir veiksmingai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų planų sudarymo reikalavimai yra pateikti IV priede.

Pagal šiuos reikalavimus parengti planai Komisijai pateikiami ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

Komisija išnagrinėja šiuos planus, kad nustatytų, ar jie gali padėti pasiekti pageidaujamą tikslą, ir pasiūlo atitinkamai valstybei narei bet kokius reikalingus pakeitimus, ypač tokius, kurie užtikrintų jų plano suderinamumą su kitų valstybių narių planais.

Planus, jei reikia, pataisytus, Komisija tvirtina 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ta pačia tvarka vėliau planai gali būti iš dalies keičiami arba papildomi, atsižvelgiant į pasikeitusią padėtį.

18 straipsnis

Atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, Taryba iš dalies keičia priedus.

19 straipsnis

1. Tais atvejais, kai reikia laikytis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, Veterinarijos nuolatiniam komitetui (toliau — Komitetui), įkurtam Sprendimu 68/361/EEB [7], svarstyti klausimą perduoda jo pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu.

2. Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių būtina imtis, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas, atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų Komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. a) Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka Komiteto nuomonę.

b) Kai numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija, nebent Taryba būtų jas atmetusi paprastąją balsų dauguma.

20 straipsnis

Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1992 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

21 straipsnis

Iki 1993 m. spalio 1 d. Komisija, remdamasi įgyta patirtimi, pateikia Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos taikymą ir bet kokius tinkamus pasiūlymus.

22 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1992 m. balandžio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Arlindo Marques Cunha

[1] OL C 312, 1991 12 3, p. 12.

[2] 1992 m. balandžio 10 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] 1992 m. balandžio 29 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[4] OL L 224, 1990 8 18, p. 42. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 92/130/EEB (OL L 47, 1992 2 22, p. 26).

[5] OL L 224, 1990 8 18, p. 19. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3763/91 (OL L 356, 1991 12 24, p. 1).

[6] OL L 363, 1990 12 27, p. 51.

[7] OL L 255, 1968 10 18, p. 23.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

A. NACIONALINIŲ AFRIKINĖS ARKLIŲ LIGOS LABORATORIJŲ SĄRAŠAS

Belgija | Institut National de Recherche Vétérinaire (INRV),Groeselenberg 99, 1180 BruxellesNational Instituut voor Diergeneeskundig Onderzoek (NIDO),Groeselenbergstraat 99, 1180 Brussel |

Danija | Statens Veterinaere Institut for Virusforskning, Lindholm, 4771 Kalvehave |

Vokietija | Bundesforschungsanstalt für Viruskrankheiten der Tiere, Paul-Ehrlich-Straße, 7400 Tübingen |

Prancūzija | Laboratoire Central de Recherches Vétérinaires, 22, rue Pierre Curie, BP 67, 94703 Maisons Alfort Cedex |

Graikija | Institur de fièvre aphteuse et des maladies exotiques du Centre des Instituts Vétérinaires d'Athènes, Rue Neapoleos 25, KA 15310 Aghia Paraskevi, Athens |

Airija | Central Veterinary Research Laboratory, Department of Agriculture and Food, Abbotstown, Castleknock, Dublin |

Italija | Istituto Zooprofilattico Sperimentale dell'Abruzzo e del Molise, Via Campo Boario, Teramo |

Liuksemburgas | Laboratoire de Médecine Vétérinaire de l'État, 54, Avenue Gaston Diderich, L-Luxembourg |

Nyderlandai | Centraal Diergeneeskundig Instituut, Lelystad |

Portugalija | Laboratório Nacional de Investigaçāo Veterinária, Estrada de Benfica Nr. 102, Lisboa |

Ispanija | Laboratorio de sanidad y producción animal, Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación, 28110 Algete, Madrid |

Jungtinė Karalystė | Institute of Animal Health, Ash Road, Pirbright, Woking, Surrey GU 24 ONF |

B. NACIONALINIŲ AFRIKINĖS ARKLIŲ LIGOS LABORATORIJŲ FUNKCIJOS IR PAREIGOS

Nacionalinės afrikinės arklių ligos laboratorijos yra atsakingos už standartų ir diagnostikos metodų, nustatytų kiekvienoje valstybės narės laboratorijoje, derinimą, už reagentų naudojimą ir už vakcinos bandymus. Tam tikslui jos:

a) gali aprūpinti diagnostiniais reagentais diagnostines laboratorijas, kurios jų prašo;

b) kontroliuoja visų toje valstybėje narėje naudojamų diagnostinių reagentų kokybę;

c) periodiškai organizuoja lyginamuosius bandymus;

d) saugo iš toje valstybėje narėje patvirtintų afrikinės arklių ligos virusų išskirtąją medžiagą;

e) užtikrina regioninėse diagnostikos laboratorijose gautų teigiamų rezultatų patvirtinimą.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

BENDRIJOS ETALONINĖ LABORATORIJA

Laboratorio de sanidad y producción animal,

Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación,

28110 Algete, Madrid — Espãna

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

BENDRIJOS ETALONINĖS AFRIKINĖS ARKLIŲ LIGOS LABORATORIJOS FUNKCIJOS IR PAREIGOS

Bendrijos etaloninė laboratorija atlieka šias funkcijas ir pareigas:

1. Pasitardama su Komisija, derina valstybių narių afrikinės arklių ligos diagnozavimo metodus:

a) rūšiuoja, laiko ir tiekia afrikinės arklių ligos viruso atmainas serologiniams bandymams bei antiserumui paruošti;

b) aprūpina nacionalines etalonines laboratorijas standartiniais serumais ir kitais standartiniais reagentais, kad būtų suvienodinti visose valstybėse narėse atliekami tyrimai ir jiems naudojami reagentai;

c) sukuria ir palaiko afrikinės arklių ligos viruso atmainų ir išskiriamų medžiagų rinkimą;

d) organizuoja periodinius Bendrijos diagnostikos procedūrų lyginamuosius tyrimus;

e) renka ir lygina duomenis bei informaciją apie taikomus diagnostikos metodus ir apie Bendrijoje atliktų tyrimų rezultatus;

f) pačiais moderniausiais metodais, leidžiančiais geriau suvokti afrikinės arklių ligos epizootiją, apibūdina šios ligos išskirtų medžiagų savybes;

g) stebi ir kontroliuoja afrikinės arklių ligos priežiūrą, išplitimą ir prevenciją visame pasaulyje.

2. Aktyviai padeda nustatyti afrikinės arklių ligos protrūkius valstybėse narėse, t. y. gauna viruso izoliatus, kad juos ištirtų ir patvirtintų, charakterizuotų bei atliktų epizootinius tyrimus.

3. Skatina ekspertus mokytis arba iš naujo moko laboratorinio diagnozavimo, kad visoje Bendrijoje būtų naudojamos vienodos technologijos.

4. Keičiasi informacija su Tarptautinio epizootijos biuro (IOE) paskirta pasauline afrikinės arklių ligos tyrimo laboratorija, ypač apie padėties, susijusios su afrikine arklių liga, pasaulyje gerinimu.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES PLANAMS KELIAMI KRITERIJAI

Nepaprastosios padėties planai turi atitikti bent šiuos kriterijus:

1) turi būti įkurtas nacionalinis krizės centras, derinantis visas toje valstybėje narėje taikomas krizės valdymo priemones;

2) turi būti pateiktas vietinių ligos kontrolės centrų, turinčių tinkamas sąlygas derinti ligos kontrolės priemones vietiniu mastu, sąrašas;

3) turi būti pateikta išsami informacija apie kontrolės priemones taikančius darbuotojus, jų kvalifikaciją ir atsakomybę;

4) kiekvienas vietinis ligos kontrolės centras turi turėti galimybę susisiekti su asmenimis (organizacijomis), tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiais su ligos protrūkiu;

5) turi būti prieinami reikalingi įrenginiai ir medžiagos, kad būtų galima tinkamai taikyti ligos kontrolės priemones;

6) turi būti duoti išsamūs nurodymai dėl veiksmų, kurių būtina imtis, įskaitant skerdenos pašalinimo priemones, įtarus ir patvirtinus infekciją arba užkrėtimą;

7) turi būti nustatytos mokymo programos, siekiant išlaikyti bei toliau tobulinti kvalifikaciją šioje srityje, ir administracinė tvarka;

8) diagnostinėse laboratorijose turi būti skerdenos patikrinimui skirtos patalpos, sudarytos galimybės atlikti serologinius, histologinius ir kt. tyrimus, garantuoti greitą diagnozavimą (tam tikslui turėtų būti numatytos priemonės, leidžiančios greitai nugabenti mėginius);

9) turi būti pateikta išsami informacija apie apskaičiuotą afrikinės arklių ligos vakcinos kiekį, kurio reikės papildyti krizės laikotarpiu sunaudotą vakciną;

10) turi būti numatytos nuostatos dėl teisinių galių, būtinų įgyvendinant nepaprastosios padėties planus, užtikrinimo.

--------------------------------------------------