31990D0424

Tarybos Sprendimas

1990 m. birželio 26 d.

dėl išlaidų veterinarijos srityje

(90/424/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Sutarties II priedo sąraše išvardyti gyvūnai ir gyvūninės kilmės produktai; kadangi dauguma gyventojų, kurie verčiasi žemės ūkiu, gauna didžiąją dalį pajamų augindami galvijus ir teikdami į rinką gyvūninės kilmės produktus;

kadangi racionali šio sektoriaus plėtra ir jo produktyvumo didinimas gali būti pasiekti veterinarinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti ir gerinti visuomenės ir gyvūnų sveikatą Bendrijoje;

kadangi siekiant šio tikslo būtina, kad Bendrija suteiktų pagalbą veiksmams, kurių buvo imamasi ir bus imtasi ateityje;

kadangi Bendrija privalo patvirtinti priemones, skirtas per laikotarpį, kuris baigiasi 1992 m. gruodžio 31 d., sukurti vidaus rinką;

kadangi Bendrija turėtų finansiškai prisidėti prie sunkių infekcinių ligų protrūkių likvidavimo rėmimo;

kadangi, naudojant reikiamas kontrolės priemones, taip pat būtina užkirsti kelią ir sumažinti sergamumą zoonozėmis, kurios kelia grėsmę žmonių sveikatai;

kadangi pagal naują kontrolės strategiją turi būti sumažinta vidaus pasienio kontrolė ir derinama iš trečiųjų šalių įvežamų produktų kontrolės sistema; kadangi reikėtų palengvinti tokios strategijos įgyvendinimą, Bendrijai finansiškai prisidedant prie naujosios strategijos inicijavimo ir sukūrimo;

kadangi derinant esminius visuomenės sveikatos apsaugos ir gyvūnų sveikatos apsaugos bei gyvūnų apsaugos reikalavimus numatoma įsteigti Bendrijos koordinacines ir etalonines laboratorijas ir imtis techninių bei mokslinių veiksmų; kadangi tikslinga numatyti Bendrijos finansinį įnašą; kadangi turėtų būti sukurta duomenų bazė reikiamai informacijai kaupti, saugoti ir platinti, ypač gyvūnų apsaugos srityje;

kadangi Bendrijos priemonėms tam tikrų gyvūnų ligų likvidavimui gali būti teikiama Bendrijos finansinė pagalba; kadangi atitinkamos nuostatos apima nuostatas, numatytas 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvoje 77/391/EEB, nustatančioje Bendrijos priemones dėl galvijų bruceliozės, tuberkuliozės ir leukozės likvidavimo [4], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3768/85 [5], 1982 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvoje 82/400/EEB, iš dalies pakeičiančioje Direktyvą 77/391/EEB ir nustatančioje papildomas Bendrijos priemones dėl galvijų bruceliozės, tuberkuliozės ir leukozės likvidavimo [6], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3768/85, 1989 m. vasario 20 d. Tarybos sprendime 89/145/EEB, nustatančiame Bendrijos finansinę priemonę dėl infekcinės galvijų pleuropneumonijos (CBPP) likvidavimo Portugalijoje [7], 1980 m. lapkričio 11 d. Tarybos sprendime 80/1096/EEB, nustatančiame Bendrijos finansines priemones klasikiniam kiaulių marui likviduoti [8], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 87/488/EEB [9], 1986 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendime 86/649/EEB, nustatančiame Bendrijos finansinę priemonę dėl afrikinio kiaulių maro likvidavimo Portugalijoje [10], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 89/577/EEB [11], 1986 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendime 86/650/EEB, nustatančiame Bendrijos finansinę priemonę dėl afrikinio kiaulių maro likvidavimo Ispanijoje [12], 1989 m. liepos 24 d. Tarybos sprendime 89/455/EEB, nustatančiame Bendrijos priemones sukurti bandomuosius projektus pasiutligei kontroliuoti, siekiant jos likvidavimo arba prevencijos [13]; kadangi patariama, kad Bendrijos finansinius įnašus, skirtus nurodytų ligų likvidavimui, ir toliau reglamentuotų atitinkamai ligai taikomas sprendimas; kadangi vis dėlto taikant papildomą priemonę dėl galvijų bruceliozės, tuberkuliozės ir leukozės likvidavimo, kaip numatyta Sprendime 87/58/EEB [14], siekiant nuoseklumo, galėtų būti numatyta galimybė padidinti Bendrijos finansinį įnašą iki 50 % valstybių narių išlaidų galvijų skerdimui;

kadangi turėtų būti numatyta Bendrijos finansinė priemonė tam tikrų gyvūnų ligų likvidavimui ir kontrolei; kadangi visos Bendrijos finansinės priemonės, skirtos gyvūnų ligų, kurios reikalauja privalomų Bendrijos biudžeto išlaidų, likvidavimui ir kontrolei, turėtų būti priskirtos vienai eilutei;

kadangi Komisija turėtų būti įpareigota imtis būtinų taikymo priemonių,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiame sprendime nustatytos procedūros, reglamentuojančios Bendrijos finansinio įnašo teikimą:

- specialiosioms veterinarijos priemonėms,

- inspektavimo priemonėms veterinarijoje,

- gyvūnų ligų likvidavimo ir kontrolės programoms.

Šis sprendimas neturi įtakos valstybėms narėms suteiktai galimybei gauti didesnį nei 50 % finansinį Bendrijos įnašą, suteikiamą pagal 1988 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2052/88 dėl struktūrinių fondų uždavinių, jų efektyvumo bei jų veiklos koordinavimo tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banko ir kitomis esamomis finansinėmis priemonėmis [15].

I ANTRAŠTINĖ DALIS

SPECIALIOSIOS VETERINARIJOS PRIEMONĖS

2 straipsnis

Specialiosios veterinarijos priemonės yra šios:

- skubios priemonės,

- kampanija prieš snukio ir nagų ligą,

- gyvūnų apsaugos priemonės,

- įnašas įgyvendinant nacionalines programas, skirtas tam tikroms ligoms likviduoti,

- techninės ir mokslinės priemonės.

1 skyrius

Skubios priemonės

3 straipsnis

1. Šio straipsnio nuostatos taikomos tokiu atveju, jeigu valstybės narės teritorijoje atsiranda tokios ligos:

- galvijų maras,

- avių ir ožkų maras,

- kiaulių vezikulinė liga,

- mėlynojo liežuvio liga,

- Tešeno liga,

- paukščių maras,

- avių arba ožkų raupai,

- Rifto slėnio karštinė,

- žvynelinė liga,

- afrikinė arklių liga,

- vezikulinis stomatitas,

- Venesuelos arklių virusinis encefalomielitas.

2. Ligoms likviduoti valstybės narės gauna finansinį Bendrijos įnašą tik tuo atveju, jeigu ūkis, kilus bet kokiam įtarimui, nedelsiant bent jau izoliuojami, o po to, oficialiai ligą patvirtinus:

- imlūs tai ligai gyvūnai išskerdžiami ir sunaikinami, jeigu jie yra paveikti ligos, užsikrėtę ja arba yra įtariama, kad jie galėjo būti paveikti arba užsikrėsti, o paukščių maro atveju sunaikinami ir kiaušiniai,

- sunaikinami užkrėsti pašarai ir užkrėsta įranga, jeigu pastarosios neįmanoma dezinfekuoti, kaip nurodyta trečiojoje įtraukoje,

- valomos patalpos ir jose esanti įranga, atliekama jų dezinsekcija ir dezinfekcija,

- įkuriamos apsaugos zonos,

- imamasi tinkamų priemonių užkirsti kelią infekcijos plitimui,

- po išskerdimo nustatomas tam tikras ūkio stebėjimo laikotarpis, po kurio jis papildomas naujais gyvūnais,

- greitai ir atitinkamai kompensuojami nuostoliai gyvulių augintojams.

3. Šios valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, taikytas pagal Bendrijos teisės aktus dėl informavimo, ligų likvidavimą ir rezultatus. Sprendimu 68/361/EEB [16] įkurtas Veterinarijos nuolatinis komitetas, toliau — Komitetas, nedelsdamas ištiria padėtį. Nutarimas dėl specialaus Bendrijos įnašo skyrimo priimamas 41 straipsnyje nustatyta tvarka, nepažeidžiant priemonių, nustatytų bendrai organizuojant atitinkamas rinkas.

4. Jeigu, atsižvelgiant į padėtį Bendrijoje, laikoma tikslinga toliau taikyti 2 dalyje numatytas priemones, 40 straipsnyje numatyta tvarka priimamas naujas sprendimas dėl finansinio Bendrijos įnašo, kuris gali viršyti 50 % dydį, nurodytą 5 dalies pirmoje įtraukoje. Priėmus tokį sprendimą, gali būti nustatytos visos priemonės, visų pirma tos, kurios nėra paminėtos 2 dalyje, kurių atitinkama valstybė narė turi imtis siekdama užtikrinti, kad sprendimai bus sėkmingai įgyvendinti.

5. Nepažeidžiant rinkos paramos priemonių, kurių turi būti imtasi bendrai organizuojant rinkas, finansinis Bendrijos įnašas, prireikus teikiamas dalimis, turi sudaryti:

- 50 % visos sumos, kurią valstybė narė sumoka savininkams kaip kompensaciją už paskerstus gyvūnus, jų ir esant reikalui jų produktų sunaikinimą, patalpų ir įrangos valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją bei 2 dalies antroje įtraukoje nurodytų užkrėstų pašarų ir užkrėstos įrangos sunaikinimą,

- jeigu sprendimas dėl vakcinacijos priimtas pagal 4 dalį — 100 % visų išlaidų vakcinai įsigyti ir 50 % vakcinacijos išlaidų.

4 straipsnis

1. 3 straipsnis taikomas, kai afrikinis kiaulių maras arba infekcinė galvijų pleuropneumonija atsiranda tos valstybės narės teritorijoje arba jos dalyje, kurioje nėra vykdomas tos ligos likvidavimo planas pagal Bendrijos nuostatas.

2. Kurioje nors valstybėje narėje kilus Niukaslio ligai, taikomas 3 straipsnis.

Tačiau vakcinos tiekimui arba vakcinacijai nesuteikiamas Bendrijos finansinis įnašas, išskyrus tuos atvejus, kai Komisija, laikydamasi 41 straipsnyje nustatytos tvarkos, priima sprendimą, leidžiantį atlikti vakcinaciją ribotoje teritorijoje tam tikromis sąlygomis ir tam tikrą laiką.

5 straipsnis

1. 41 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija valstybės narės prašymu į 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą gali įtraukti bet kokią egzotinę ligą, kurią būtina deklaruoti ir kuri gali kelti pavojų Bendrijai.

2. Laikantis 41 straipsnyje nustatytos tvarkos, 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas, atsižvelgiant į padėties raidą, gali būti papildytas kitomis ligomis, apie kurias būtina pranešti pagal Direktyvą 82/894/EEB, ir tomis ligomis, kuriomis gali užsikrėsti žuvys, arba sąrašas gali būti keičiamas arba trumpinamas, atsižvelgiant į priemonių, kurios Bendrijos sprendimu yra būtinos tam tikroms ligoms, ypač klasikiniam kiaulių marui, kontroliuoti, taikymo rezultatus.

3. 3 straipsnio 2 dalis gali būti papildyta arba iš dalies keičiama 41 straipsnyje nustatyta tvarka, visų pirma atsižvelgiant į naujas ligas, įrašomas į 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, įgytą patirtį, arba patvirtinus Bendrijos nuostatas dėl ligų kontrolės.

6 straipsnis

1. Jeigu valstybei narei tiesiogiai kyla pavojus, kad kokia nors liga, paminėta 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse arba 11 straipsnio 1 dalyje, gali atsirasti arba plisti šalia esančios trečiosios šalies arba kitos valstybės narės teritorijoje, ji privalo pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie apsaugos priemones, kurių ji ketina imtis.

2. Susidariusią padėtį kuo skubiau ištiria 41 straipsnyje minimas komitetas. Tame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti nuspręsta patvirtinti bet kokias konkrečiai padėčiai skirtas priemones, visų pirma steigti profilaktinių vakcinacijos zonų, bei suteikti finansinį Bendrijos įnašą priemonėms, kurios laikomos ypač reikalingomis, kad veiksmai būtų sėkmingi.

3. Priimant 2 dalyje minimą sprendimą, numatomos išlaidos, kurios gali būti apmokamos, ir Bendrijos finansinio įnašo dydis.

7 straipsnis

1. Valstybės narės pageidavimu Bendrija gali priimti sprendimą, nurodantį valstybėms narėms kaupti biologinių produktų atsargas, skirtas kontroliuoti ligas, minimas 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje (vakcinas, standartizuotus virusų serotipus, diagnostinius serumus) ir šio sprendimo 11 straipsnio 1 dalyje, nepažeidžiant sprendimo, numatyto Direktyvos 85/511/EEB 14 straipsnio 2 dalyje.

2. 1 dalyje minimi veiksmai ir jų įgyvendinimo taisyklės, ypač susijusios su tokių atsargų parinkimu, gamyba, laikymu, vežimu ir panaudojimu, taip pat finansinio Bendrijos įnašo dydis nustatomi 41 straipsnyje numatyta tvarka.

8 straipsnis

1. Jeigu trečiojoje šalyje gyvūnai suserga viena iš 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje arba 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų ligų arba ji plinta ir kelia grėsmę Bendrijos šalims, Bendrija gali paremti šių ligų kontrolės priemones tiekdama vakciną arba finansuodama vakcinos įsigijimą.

2. 1 dalyje minimi veiksmai, jų įgyvendinimo taisyklės, juos reglamentuojančios sąlygos ir finansinio Bendrijos įnašo dydis nustatomi 41 straipsnyje numatyta tvarka.

9 straipsnis

1. Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, atlieka patikrinimus vietoje ir įsitikina, ar yra taikomos patvirtintos veterinarijos priemonės.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad tokie patikrinimai vyktų sklandžiai, ir visų pirma užtikrina, kad ekspertams būtų suteikta visa informacija bei dokumentai, būtini įvertinti, ar priemonės yra taikomos.

3. Bendros šio straipsnio taikymo taisyklės, visų pirma nustatančios 1 dalyje minimų patikrinimų dažnumą ir jų metodus, yra tvirtinamos, veterinarijos ekspertai skiriami ir tvarka, kurios jie turi laikytis rengdami ataskaitas, nustatoma 41 straipsnyje numatyta tvarka.

10 straipsnis

Asignavimai, būtini šiame skyriuje dalyje minimoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

2 skyrius

Kampanija prieš snukio ir nagų ligą

11 straipsnis

1. Šios straipsnio nuostatos taikomos valstybėje narėje kilus snukio ir nagų ligai.

2. Tokia valstybė narė gauna finansinį Bendrijos įnašą snukio ir nagų ligai likviduoti, bet tik tokiu atveju, jei bus skubiai imamasi 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ir taikomos atitinkamos 1985 m. lapkričio 18 d. Tarybos direktyvos 85/511/EEB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių įdiegimo [17] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/423/EEB [18], nuostatos.

3. Taikoma 3 straipsnio 3 dalis.

4. Nepažeidžiant priemonių, kurių bendrai organizuojant rinką turi būti imtasi rinkai paremti, specialusis finansinis įnašas pagal šį sprendimą sudaro 60 % išlaidų, kurias valstybė narė sumoka:

a) kaip kompensaciją savininkams už:

i) gyvūnų skerdimą ir sunaikinimą;

ii) pieno sunaikinimą;

iii) ūkio patalpų valymą ir dezinfekciją;

iv) užkrėstų pašarų ir įrangos, jeigu jos negalima dezinfekuoti, sunaikinimą;

v) ūkininkų nuostolius dėl apribojimų parduodant gyvulius ir parduodant ganyklose užaugintus gyvulius, juos skubiai paskiepijus, remiantis Direktyvos 85/511/EEB 13 straipsnio 3 dalies priešpaskutine pastraipa;

b) jei įmanoma, už skerdenos nuvežimą į perdirbimo įmones;

c) už kitas priemones, kurių buvo imtasi likviduojant ligos protrūkį.

Komisija 41 straipsnyje nustatyta tvarka apibrėžia kitas c punkte minimas priemones, kurios galėtų atitikti finansavimo iš to paties Bendrijos įnašo reikalavimus, ir atvejus, kuriais taikomas a punkto v papunktis.

5. Pirmą kartą, bet ne vėliau kaip po 45 dienų gavus oficialų patvirtinimą apie pirmąjį snukio ir nagų ligos protrūkį, ir vėliau atsižvelgiant į jo eigą, padėtį dar kartą ištiria 42 straipsnyje nurodytas komitetas. Tokio patikrinimo metu įvertinama veterinarinė būklė ir jau patirtų arba numatomų išlaidų sąmata. Po tokio patikrinimo, laikantis 42 straipsnyje nustatytos tvarkos, gali būti priimtas naujas sprendimas dėl finansinio Bendrijos įnašo, kuris gali viršyti 4 dalyje nustatytą 60 % ribą. Toks sprendimas turi numatyti reikalavimus atitinkančias išlaidas ir finansinio Bendrijos įnašo dydį. Be to, priimant tokį sprendimą, gali būti numatomos visos priemonės, ypač nepaminėtos 2 dalyje, kurių valstybė narė turi imtis, norėdama užtikrinti atitinkamų veiksmų sėkmę.

6. Tačiau, nukrypstant nuo 4 dalies, specialusis Bendrijos finansinis įnašas, skirtas toje dalyje nurodytoms priemonėms finansuoti, iki 1995 sausio 1 d. sudaro 70 %.

12 straipsnis

Bet kuriai priemonei, Bendrijos pripažintai tinkama kampanijai prieš snukio ir nagų ligą vykdyti už Bendrijos ribų, visų pirma tos, kurių imamasi pagal 6 ir 8 straipsnius, gali būti suteiktas Bendrijos finansinis įnašas.

13 straipsnis

Priemonės ir 12 straipsnyje minimų priemonių įgyvendinimo taisyklės, jas reglamentuojančios sąlygos ir finansinio Bendrijos įnašo dydis nustatomi 42 straipsnyje numatyta tvarka.

14 straipsnis

Bendrijos pagalba gali būti teikiama vakcinos nuo snukio ir nagų ligos atsargoms Bendrijoje kaupti, kaip numatyta Direktyvos 85/511/EEB 14 straipsnio 2 dalyje.

Bendrijos dalyvavimas ir tokiam dalyvavimui taikomos sąlygos nustatomos 42 straipsnyje numatyta tvarka.

15 straipsnis

Asignavimai, būtini 12, 13 ir 14 straipsniuose apibrėžtoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

Jeigu dėl didelio snukio ir nagų ligos protrūkio išlaidos, nurodytos šiame skyriuje, būtų didesnės negu asignavimai, nustatyti pagal pirmąją pastraipą, Komisija imsis būtinų priemonių pagal savo įgaliojimus arba pateiks biudžeto valdymo institucijai reikiamus pasiūlymus, kad būtų garantuota, jog vykdomi 11 straipsnyje nurodyti finansiniai įsipareigojimai.

11 straipsnyje numatytos priemonės laikomos intervencinėmis priemonėmis, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 729/70 3 straipsnio 1 dalyje.

3 skyrius

Gyvūnų apsauga

16 straipsnis

Bendrija suteikia finansinį įnašą informavimo apie gyvūnų apsaugą politikos kūrimui, įskaitant:

- informavimo sistemos sukūrimą ir įdiegimą, įskaitant duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama ir saugoma visa informacija, susijusi su Bendrijos teisės aktais dėl ūkininkavimo tikslais laikomų gyvūnų apsaugos, gyvūnų apsaugos juos vežant ir skerdimui skirtų gyvūnų apsaugos, taip pat tokios informacijos platinimo kompetentingoms institucijoms, gamintojams ir vartotojams,

- tyrimų, būtinų teisės aktams dėl gyvūnų apsaugos rengti ir kurti, vykdymą.

17 straipsnis

16 straipsnyje minimos priemonės, jų įgyvendinimo taisyklės ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 41 straipsnyje numatyta tvarka.

18 straipsnis

Asignavimai, būtini šiame skyriuje minimoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

4 skyrius

Techninės ir mokslinės priemonės

19 straipsnis

Bendrija įgyvendina technines ir mokslines priemones, būtinas Bendrijos veterinarijos teisės aktams kurti, arba padeda jas įgyvendinti valstybėms narėms.

20 straipsnis

19 straipsnyje minimos priemonės, jų įgyvendinimo tvarka ir Bendrijos finansinio įnašo dydis nustatomi 41 straipsnyje numatyta tvarka.

21 straipsnis

Asignavimai, būtini šiame skyriuje numatytoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Gyvūnų ligų likvidavimo ir monitoringo programa

22 straipsnis

1. Nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies nuostatų Bendrijos finansinis dalyvavimas likviduojant galvijų bruceliozę, tuberkuliozę ir leukozę nustatomas:

- Direktyva 77/391/EEB,

- Direktyva 82/400/EEB,

- Sprendimu 87/58/EEB.

2. Bendrijos finansinis įnašas infekcinei galvijų pleuropneumonijai likviduoti nustatomas Sprendimu 89/145/EEB.

23 straipsnis

1. Bendrijos finansinis įnašas klasikiniam kiaulių marui likviduoti nustatomas Sprendimu 80/1096/EEB.

2. Bendrijos finansinis įnašas afrikiniam kiaulių marui likviduoti nustatomas:

- Sprendimu 86/649/EEB,

- Sprendimu 86/650/EEB,

- 1990 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimu 90/217/EEB dėl Bendrijos finansinės pagalbos afrikiniam kiaulių marui Sardinijoje likviduoti [19].

3. Bendrijos finansinis įnašas avių bruceliozei likviduoti nustatomas 1990 m. gegužės 21 d. Tarybos sprendimu 90/242/EEB dėl Bendrijos finansinės priemonės avių ir ožkų bruceliozei likviduoti [20].

4. Bendrijos finansinis įnašas infekcinei hematopoetinei nekrozei likviduoti nustatomas iki 1990 m. gruodžio 31 d. pagal Tarybos sprendimą dėl Bendrijos finansinės priemonės infekcinei lašišinių šeimos žuvų hematopoetinei nekrozei Bendrijoje likviduoti.

24 straipsnis

1. Nustatoma Bendrijos finansinė priemonė, skirta priede išvardytų ligų likvidavimui ir monitoringui. Šis sąrašas gali būti papildomas arba iš dalies keičiamas atsižvelgiant į sveikatos būklės padėtį Bendrijoje, remiantis Tarybos sprendimu, Komisijos pasiūlymui pritarus kvalifikuota balsų dauguma.

2. Iki 1990 m. spalio 1 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato Bendrijos kriterijus, taikomus 1 dalyje minimai priemonei. Tačiau ligoms, kurioms Bendrija jau yra nustačiusi kriterijus priemonei, kurios turi būti imtasi, valstybės narės gali pateikti Komisijai programą pagal 3 dalį, po to, kai apie šį sprendimą jau yra pranešta.

3. Pateikdama Komisijai programą, atitinkama valstybė narė pateikia visą reikiamą finansinę informaciją ir, svarbiausia, nurodo tokios programos įgyvendinimo metinę sąmatą. Tokia programa, kuri ją išstudijavus Komisijoje gali būti iš dalies pakeista, yra tvirtinama 41 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Bendrijos finansinio įnašo dydis ir jo teikimą reglamentuojančios sąlygos nustatomi kiekvienai programai atskirai, laikantis 41 straipsnyje numatytos tvarkos.

5. Prašyme dėl išmokėjimo nurodomos valstybės narės išlaidos per kalendorinius metus, ir jis pateikiamas Komisijai iki kitų metų liepos 1 d.

6. Komisija priima sprendimą dėl pagalbos teikimo, pasikonsultavusi su Komitetu.

7. Komisija, bendradarbiaudama su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, vietoje reguliariai tikrina, kaip yra vykdomos iš Bendrijos biudžeto finansuojamos programos.

8. Komisija reguliariai, bent kartą per metus, pateikia informaciją Komitetui priklausančioms valstybėms narėms, remdamasi informacija, gauta iš atitinkamų valstybių narių, kurios kartu su prašymais dėl išmokėjimo pateikia Komisijai išsamią ataskaitą, ir, prireikus, remdamasi ataskaitomis iš ekspertų, kurie Komisijos skyrimu ir veikdami Bendrijos vardu atliko patikrinimus vietoje.

9. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 41 straipsnyje nustatyta tvarka.

25 straipsnis

1. Neatsižvelgiant į 22, 23 ir 24 straipsnius, Bendrijos įnašo dydį tuose straipsniuose minimų ligų programoms finansuoti nustato Komisija 41 straipsnyje numatyta tvarka, kuris sudaro 50 % visų valstybės narės išlaidų, mokant kaip kompensaciją savininkams už galvijus, paskerstus dėl konkrečios ligos.

2. Valstybės narės prašymu Komisija Veterinarijos nuolatiniame komitete dar kartą įvertina padėtį, susidariusią dėl ligų, kurioms taikomi 22, 23 ir 24 straipsniai. Tokio pakartotinio patikrinimo metu yra dar kartą įvertinama veterinarinė būklė ir jau patirtų arba numatomų išlaidų sąmata. Po tokio patikrinimo bet kuris naujas sprendimas dėl Bendrijos finansinio įnašo, kuris gali viršyti 50 % valstybės narės išlaidų savininkams už gyvūnus, paskerstus dėl konkrečios ligos, priimamas 42 straipsnyje nustatyta tvarka.

Priėmus tokį sprendimą, gali būti patvirtinta bet kuri priemonė, kurių turi imtis atitinkama valstybė narė siekdama užtikrinti atitinkamų veiksmų sėkmę.

26 straipsnis

Apskaičiuotoji kasmetinė pagalbos suma, mokėtina į Bendrijos biudžetą pagal atitinkamą žemės ūkio išlaidų skyrių yra 70 milijonų ekiu ir yra skirti šioje antraštinėje dalyje numatytoms priemonėms.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

VETERINARINIS PATIKRINIMAS

27 straipsnis

Bendrija padeda gerinti veterinarinio patikrinimo kokybę:

- finansuodama koordinacinių ir etaloninių laboratorijų kūrimą,

- skirdama finansinį įnašą patikrinimams siekiant išvengti zoonozių,

- skirdama finansinį įnašą naujajai kontrolės strategijai, kuri įgyvendinama suformavus tarptautinę rinką.

1 skyrius

Koordinacinės ir etaloninės laboratorijos

28 straipsnis

1. Bendrijos pagalbą gali gauti bet kuri koordinacinė arba etaloninė laboratorija, paskirta pagal Bendrijos veterinarijos teisės aktus ir atliekanti juose numatytus darbus bei atitinkanti jų reikalavimus.

2. Susitarimai dėl 1 dalyje minimos pagalbos, ją reglamentuojančios sąlygos ir jos dydis yra nustatomi 41 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Asignavimai, būtini šiame skyriuje minimoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

2 skyrius

Patikrinimai siekiant išvengti zoonozių

29 straipsnis

Nustačius Bendrijos zoonozių kontrolės taisykles, valstybės narės gali kreiptis į Bendriją dėl jų kontrolės plano finansavimo, kuris yra nacionalinio plano, kurį komisija turi patvirtinti 41 straipsnyje nustatyta tvarka, dalis.

30 straipsnis

Pateikdama Komisijai savo kontrolės planą, valstybė narė pateikia reikiamus finansinius dokumentus ir tokio plano įgyvendinimo kasmetinę išlaidų sąmatą.

31 straipsnis

Bendrijos finansinio įnašo dydis ir jį reglamentuojančios sąlygos nustatomi kiekvienam valstybiniam kontrolės planui atskirai 41 straipsnyje numatyta tvarka.

32 straipsnis

Šiame skyriuje taikomos 24 straipsnio 5–8 dalys.

33 straipsnis

Asignavimai, būtini šiame skyriuje minimoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

3 skyrius

Naujoji kontrolės strategija

34 straipsnis

1. Visos valstybės narės sudaro veterinarijos sektoriaus darbuotojų mainų programą.

2. Veterinarijos nuolatiniame komitete šias mainų programas kartu su valstybėmis narėmis koordinuoja Komisija.

3. Atitinkama valstybė narė imasi visų būtinų priemonių tokiai mainų programai įgyvendinti.

4. Komitetas, remdamasis valstybių narių ataskaitomis, kasmet tikrina, kaip yra įgyvendinamos specialistų mainų programos.

5. Valstybės narės įgytą patirtį panaudoja tokioms mainų programoms tobulinti ir plėtoti.

6. Siekiant, kad mainų programos būtų įgyvendinamos sklandžiai, finansinė Bendrijos pagalba gali būti skirta 36 straipsnio 1 dalyje minimiems tolesniems mokymo kursams remti. Finansinio Bendrijos įnašo dydis ir jį reglamentuojančios sąlygos yra nustatomi 41 straipsnyje numatyta tvarka.

7. Šiame straipsnyje taikomi 20 ir 21 straipsniai.

35 straipsnis

34 straipsnio 6 ir 7 dalys taikomos toms programoms, kurios sudarytos remiantis sprendimu, numatytu 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvos 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką [21] 19 straipsnyje, tam, kad būtų organizuojami iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų patikrinimai išorės pasienyje.

36 straipsnis

1. Komisija tiesiogiai arba per kompetentingas nacionalines institucijas gali valstybėse narėse organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus arba darbuotojų susitikimus, ypač tų, kurie atsakingi už patikrinimus, minimus 35 straipsnyje.

2. Susitarimus dėl 1 dalyje numatytų priemonių organizavimo ir Bendrijos finansinio įnašo dydį nustato Komisija 41 straipsnyje numatyta tvarka.

37 straipsnis

1. Siekdama sukurti vidaus rinką, Bendrija gali finansiškai paremti sistemas, skirtas gyvūnų ženklinimui ir pranešimui apie ligas pagal teisės aktus, susijusius su Bendrijos vidaus prekybos gyvais gyvūnais veterinariniais patikrinimais.

2. Susitarimus dėl 1 dalyje numatytų priemonių organizavimo ir Bendrijos finansinio įnašo dydį nustato Komisija pasikonsultavusi su Komitetu.

38 straipsnis

1. Jeigu valstybė narė, įgyvendinanti naują kontrolės strategiją, kurią lemia vidaus rinkos gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais sukūrimas, susiduria su kadrų komplektavimo arba infrastruktūros kūrimo sunkumais dėl struktūrinių arba geografinių priežasčių, ji pereinamuoju laikotarpiu gali gauti iš Bendrijos finansinę paramą, kuri yra palaipsniui mažinama.

2. Atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai nacionalinę kontrolės sistemos tobulinimo programą ir reikiamus finansinius dokumentus.

3. Šiame straipsnyje taikomi 24 straipsnio 3 dalis ir 24 straipsnio 5–8 dalys.

39 straipsnis

Asignavimai, būtini šiame skyriuje numatytoms priemonėms įgyvendinti, skiriami kasmet, sudarant biudžetą.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

40 straipsnis

1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo [22] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2048/88 [23], 8 ir 9 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

41 straipsnis

1. Kai turi būti laikomasi šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu klausimą nedelsdamas perduoda Veterinarijos nuolatiniam komitetui (toliau — komitetas), įkurtam Direktyva 68/361/EEB

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. a) Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę.

b) Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina ir jas nedelsdama įgyvendina Komisija.

42 straipsnis

1. Kai turi būti laikomasi šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu klausimą nedelsdamas perduoda Veterinarijos nuolatiniam komitetui (toliau — komitetas), įkurtam Direktyva 68/361/EEB [24]

2. Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per dvi dienas. Nuomonė patvirtinama Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta balsų dauguma tuo atveju, kai Taryba turi priimti sprendimą remdamasi Komisijos pasiūlymu. Valstybių narių atstovų komitete balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta tame straipsnyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. a) Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka komiteto nuomonę.

b) Kai numatytos priemonės neatitinka komiteto nuomonės arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

Jeigu Taryba per 15 dienų nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina ir jas nedelsdama įgyvendina Komisija.

43 straipsnis

1. 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimas 77/97/EEB dėl tam tikrų skubių priemonių gyvūnų sveikatos srityje Bendrijos finansavimo [25] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 3768/85, panaikinamas nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

41 straipsnyje nustatyta tvarka Komisija nustato susitarimus dėl išlaidų, skirtų vakcinacijai nuo afrikinės arklių ligos nuo 1989 m. rugsėjo 1 d., padengimo.

2. Tačiau galioja ir sprendimai, priimti pagal Sprendimą 77/97/EEB.

44 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1990 m. birželio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. O'Kennedy

[1] OL C 84, 1990 4 2, p.1.

[2] OL C 149, 1990 6 18.

[3] OL C 168, 1990 7 10, p. 5.

[4] OL L 145, 1977 6 13, p. 14.

[5] OL L 362, 1985 12 31, p. 9.

[6] OL L 173, 1982 6 19 , p. 18.

[7] OL L 53, 1989 2 25, p. 55.

[8] OL L 325, 1980 12 1, p. 5.

[9] OL L 280, 1987 10 3, p. 26.

[10] OL L 382, 1986 12 31, p. 5.

[11] OL L 322, 1989 11 7, p. 21.

[12] OL L 382, 1986 12 31, p. 9.

[13] OL L 223, 1989 8 2, p. 19.

[14] OL L 24, 1987 1 27, p. 51.

[15] OL L 185, 1988 7 15, p. 9.

[16] OL L 255, 1968 10 18, p. 23.

[17] OL L 315, 1985 11 26, p. 11.

[18] OL L 224 1990 8 18, p. 13.

[19] OL L 116, 1990 5 8, p. 24.

[20] OL L 140, 1990 6 1, p. 123.

[21] OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

[22] OL L 94, 1970 4 28, p. 13.

[23] OL L 185, 1988 7 15, p. 1.

[24] OL L 255, 1968 10 18, p. 23.

[25] OL L 26, 1977 1 31, p. 78.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

LIGŲ SĄRAŠAS

1 grupė

Endeminės ligos, kurioms turi būti taikoma privalomoji arba savanoriška kontrolė ir (arba) likvidavimo priemonės, skirtos bandai arba pulkui:

- galvijų tuberkuliozė

- galvijų bruceliozė

- IGR/IPV infekcinis galvijų rinotracheitas/infekcinis pūstulinis vulvovaginitas (AI kiaušinio baltymo indeksas + vaisiaus vienetai)

- avių ir ožkų bruceliozė (B. melitensis)

- enzootinė galvijų leukozė

- Aujeskio liga

- Salmonella pullorum

- Salmonella gallinarum

- juodligė

- Maedi/Visna ir CAEV

- IGR/IPV infekcinis galvijų rinotracheitas/infekcinis pūstulinis vulvovaginitas (kiti ligų tipai)

- Johnes liga (paratuberkuliozė)

- Mycoplasma gallisepticum

2 grupė

Kitur nepaminėtos zoonozės ar epizootinės ligos:

- pasiutligė

- echinokokozė

- galvijų spongiforminė encefalopatija arba kita lėtai besivystanti liga.

--------------------------------------------------