31986L0594

Tarybos direktyva

1986 m. gruodžio 1 d.

dėl akustinio buitinių prietaisų keliamo triukšmo

(86/594/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Europos Bendrijų 1973 [4] ir 1977 [5] metų veiklos programose, skirtose aplinkai, yra pabrėžta akustinės taršos problemos svarba ir ypač būtinybė imtis veiksmų dėl triukšmo šaltinio;

kadangi visuomenei kuo suprantamiau ir kuo vienodžiau turėtų būti pranešta apie buitinių prietaisų keliamą triukšmą; kadangi tiksli, tinkama ir palyginama informacija galėtų padėti paskatinti visuomenę rinktis tyliau veikiančius buitinius prietaisus; kadangi tada gamintojai būtų paskatinti imtis priemonių, kad būtų sumažintas jų gaminamų buitinių prietaisų keliamas triukšmas;

kadangi praktiškumo sumetimais ir norint išvengti, kad ant buitinių prietaisų nebūtų pritvirtinta daugybės etikečių, informacija apie triukšmo lygį turėtų būti pateikta etiketėje, numatytoje įgyvendinimo direktyvose, priimtose pagal 1979 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyvą 79/530/EEB dėl buitinių prietaisų sunaudojamos energijos nurodymo ženklinant [6], jeigu kalbama apie tą pačią buitinių prietaisų grupę;

kadangi, kalbant apie pastarąjį atvejį, teisės aktų suderinimas turi apimti tik reikalavimus, būtinus išmatuoti akustinį buitinių prietaisų keliamą triukšmą ir patikrinti, ar šios įrangos keliamas triukšmo lygis atitinka deklaruotą lygį; kadangi šie reikalavimai turi pakeisti nacionalines šioje srityje taikomas nuostatas;

kadangi šioje direktyvoje apibrėžti tik patys būtiniausi reikalavimai; kadangi manoma, kad taikant darniuosius standartus yra laikomasi pirmiau minėtų reikalavimų; kadangi todėl yra privaloma turėti šiuos standartus akustinio buitinių prietaisų keliamo triukšmo deklaruoto lygio matavimo ir tikrinimo naudojant šiuos prietaisus;

kadangi Comité européen de normalisation (CEN) (Europos standartizacijos komitetas) ir Comité européen de normalisation électrotechnique (Cenelec) (Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas) yra pripažinti kompetentingomis institucijomis, kurios, gavusios Komisijos nurodymą, pagal 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyvą 83/189/EEB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką [7], ir bendrąsias Komisijos ir abiejų pirmiau minėtų institucijų bendradarbiavimo rekomendacijas, pasirašytas 1984 m. lapkričio 13 d., gali nustatyti ir priimti darniuosius standartus (Europos standartus arba suderinimo dokumentus);

kadangi laukiant, kol bus priimti darnieji standartai, laisvas prekių judėjimas užtikrinamas įsileidžiant prekes, kai, pasitelkus kontrolės procedūrą, nustatoma, kad jos atitinka pripažintus nacionalinius standartus ir techninius reglamentus, neprasilenkiančius su šios direktyvos reikalavimais;

kadangi pagal Direktyvos 83/189/EEB 5 straipsnio nuostatas įkurtas Nuolatinis komitetas labiausiai tiktų užtikrinti, kad būtų patikrinta darniųjų ir nacionalinių standartų bei techninių reglamentų atitiktis,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma nuostatoms, susijusioms:

- su bendraisiais principais, taikomais skelbiant informaciją apie akustinį buitinių prietaisų keliamą triukšmą,

- su matavimo būdais, kuriais nustatomas akustinis buitinių prietaisų keliamas triukšmas,

- su priemonėmis, skirtomis kontroliuoti akustinio buitinių prietaisų keliamo triukšmo lygius.

2. Ši direktyva netaikoma:

- įtaisams, įrangai arba mašinoms, suprojektuotiems išimtinai tik pramonės poreikiams tenkinti arba profesionalams naudoti,

- įtaisams, esantiems neatskiriamomis pastato arba tokių jo įrenginių, kaip oro kondicionavimo, šildymo ir ventiliacijos įranga (išskyrus buitinius ventiliatorius, viryklių ištraukiamuosius gaubtus ir nešiojamus šildymo prietaisus), centrinio šildymo naftos produktais kūrenamų katilų, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų siurblių sudedamosiomis dalims,

- tokioms įrangos sudėtinėms dalims, kaip motorai,

- elektros akustiniams prietaisams.

2 straipsnis

Šioje direktyvoje:

a) buitinis prietaisas – tai bet kokia mašina, jos sudėtinė dalis arba įrenginys, pagaminti daugiausia naudojimui gyvenamuosiuose namuose, įskaitant rūsius, garažus ir kitus ūkinius pastatus, ypač buitiniai prietaisai, skirti išlaikyti, valyti, paruošti ir saugoti maisto produktus, gaminti ir skirstyti šilumą bei šaltį, kondicionuoti orą ir kiti ne profesionalaus naudojimo įtaisai;

b) buitinių prietaisų grupė – tai visi įvairių buitinių prietaisų modeliai (arba tipai), suprojektuoti tiems patiems tikslams ir varomi tokio paties pagrindinio energijos šaltinio. Apskritai grupė yra sudaryta iš kelių modelių (arba tipų);

c) buitinių prietaisų serija – tai visi tokio paties modelio (arba tipo) nustatytų techninių charakteristikų ir vieno gamintojo pagaminti buitiniai prietaisai;

d) buitinių prietaisų partija – tai tam tikros serijos prietaisų, pagamintų vienodomis sąlygomis, nurodytas skaičius;

e) akustinis keliamas triukšmas – tai buitinio prietaiso A-svertinis garso galios lygis LWA, išreikštas decibelais (dB) 1 pikovatui (1 pW), sklindantis oru.

3 straipsnis

1. Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų paskelbti duomenys apie tam tikrų grupių įrangos keliamą akustinį triukšmą.

Šią informaciją pateikia gamintojas arba, jeigu gamintojas nėra įsisteigęs Bendrijoje, importuotojas, kuris yra įsisteigęs Bendrijoje.

Tokiu atveju:

a) triukšmo lygis, apie kurį privalu paskelbti informaciją, nustatomas laikantis 6 straipsnio 1 dalyje pateiktų reikalavimų;

b) informacija gali būti patikrinama vietose laikantis 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų normų. Suinteresuotos valstybės narės, norėdamos užtikrinti, kad pateikta informacija atitiktų šios direktyvos reikalavimus, gali imtis visų reikiamų priemonių.

c) už pateiktos informacijos tikslumą atsako gamintojas arba importuotojas.

2. Jei valstybė narė nereikalauja skelbti informacijos apie akustinį triukšmą, gamintojas arba importuotojas vis dėlto gali skelbti šią informaciją, tačiau tokiu atveju ir toliau taikomos šio straipsnio 1 dalies 3 pastraipos a, b ir c punktų nuostatos.

4 straipsnis

Jeigu tai pačiai buitinių prietaisų grupei yra taikoma nuostata dėl etiketės, skirtos įvairiems informacijos tipams, pvz., numatytiems pagal atskirąją direktyvą, priimtą pagal Direktyvos 79/530/EEB nuostatas, informacija apie akustinį įrangos keliamą triukšmą yra pateikiama pirmiau minėtoje etiketėje.

5 straipsnis

1. Valstybės narės negali atsisakyti, uždrausti ar apriboti parduoti buitinių prietaisų dėl priežasčių, susijusių su informacija apie akustinį pirmiau minėtų prietaisų keliamą triukšmą, jeigu informacija apie šią įrangą yra pateikta laikantis šios direktyvos reikalavimų.

2. Valstybės narės, nepažeidžiant bet kokio patikrinimo vietoje, kuris gali būti atliktas buitinius prietaisus pasiūlius parduoti, rezultatų, laiko, kad informacijos paskelbimas apie akustinį pirmiau minėtų prietaisų keliamą triukšmą atitinka šios direktyvos reikalavimus.

6 straipsnis

1. a) Pagrindinis bandymo, siekiant nustatyti akustinį buitinių prietaisų keliamą triukšmą, atlikimo būdas turi būti pakankamai tikslus, kad A-svertinių garso galios lygių matavimo paklaidų sukelti standartiniai nuokrypiai būtų ne didesni kaip 2 dB.

Standartiniai pirmoje šios straipsnio dalies pastraipoje nurodyti nuokrypiai – tai matavimo visų paklaidų bendra pasekmė, išskyrus įrangos keliamo triukšmo lygio paklaidas skirtingų bandymų metu.

b) Prie a punkte nurodyto pagrindinio bandymo atlikimo būdo kiekvienai prietaisų grupei pridedamas įrangos išdėstymo, pritvirtinimo, apkrovos ir jos veikimo aprašymas pagal bandymo sąlygas, kad būtų sukurtos įprastos įrangos naudojimo sąlygos ir kad būtų užtikrintas lygiavertis pakartojamumas ir atkuriamumas. Kiekvienai įrangos grupei turi būti nurodomas standartinis atkuriamumo nuokrypis.

2. Statistinis būdas patikrinti deklaruotą vienos partijos prietaisų keliamą triukšmo lygį – tai prietaisų atskirų partijų atrankinis matavimas atliekant vienašališkus bandymus.

Pagrindiniai statistiniai šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto statistinio būdo parametrai yra tokie, kad priėmimo tikimybė yra 95 %, jeigu partijos 6,5 % įrangos keliamo triukšmo lygiai viršija deklaruotą lygį. Paprastosios arba lygiavertės imties dydis turi būti 3. Pasirinkus pirmiau minėtą statistinį būdą, reikia naudoti 3,5 dB bendrąjį pamatinį standartinį nuokrypį.

Iki 1991 m. sausio 1 d. Taryba, gavusi pasiūlymą iš Komisijos, kiekvienai buitinių prietaisų grupei nustato naujus imties dydžius ir pamatinius standartinius nuokrypius.

7 straipsnis

Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad jeigu gamintojas arba importuotojas nusprendžia nepašalinti defektinės partijos iš rinkos, jis nedelsdamas ištaisytų informaciją, gautą atliekant patikrinimą pagal 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodydamas, jog akustinio partijos įrangos keliamo triukšmo lygis yra didesnis už deklaruotą lygį.

8 straipsnis

1. Valstybės narės laiko, kad akustinis buitinių prietaisų keliamas triukšmas atitinka šios direktyvos reikalavimus ir kad valstybės narės patikrinimus atliko kompetentingai, jeigu akustinio triukšmo lygio matavimai ir atitinkami patikrinimai buvo atlikti laikantis:

a) nacionalinių standartų, įgyvendinančių darniuosius standartus, nuorodos į kuriuos yra paskelbtos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Valstybės narės paskelbia nuorodas apie šiuos nacionalinius standartus arba

b) nacionalinių standartų ir techninių reglamentų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, jeigu sritims, kurioms taikomi šie nacionaliniai standartai ir techninės reglamentai, darnieji standartai dar nesukurti.

2. Valstybės narės, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies b punkte, perduoda Komisijai savo nacionalinių standartų ir techninių reglamentų, kuriuos jos laiko atitinkančiais 6 straipsnio reikalavimus, tekstus. Komisija nedelsdama perduoda šiuos tekstus kitoms valstybėms narėms. 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija praneša valstybėms narėms apie šiuos nacionalinius standartus ir techninius reglamentus, kurie laikomi atitinkančiais 6 straipsnio reikalavimus.

Valstybės narės pasirūpina, kad nuorodos apie šiuos nacionalinius standartus ir techninius reglamentus būtų skelbiamos. Komisija užtikrina, kad šios nuorodos taip pat būtų paskelbtos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

1. Jeigu valstybė narė arba Komisija mano, kad 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti darnieji standartai ne visiškai atitinka 6 straipsnio reikalavimus, ši valstybė narė arba Komisija perduoda klausimą Nuolatiniam komitetui, toliau – Komitetas, įsteigtam pagal Direktyvos 83/189/EEB nuostatas, nurodydamos tokio savo veiksmo priežastis. Komitetas skubos tvarka pareiškia savo nuomonę.

Komisija, atsižvelgdama į Komiteto nuomonę, praneša valstybėms narėms, ar atitinkami standartai turėtų, ar neturėtų būti išbraukti iš 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų publikacijų.

2. Komitetas imasi veiksmų dėl 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų nacionalinių standartų ir techninių reglamentų tokia tvarka:

a) Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurių turi būtu imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Komitetas priima sprendimą 54 balsų dauguma, valstybių narių balsus skaičiuojant Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pirmininkas nebalsuoja.

b) Komisija patvirtina numatytas priemones, jeigu jos atitinka Komiteto nuomonę.

c) Kai numatytos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės arba jeigu tokia nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma.

d) Jeigu Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.

10 straipsnis

1. Valstybės narės imasi priemonių, kurios, įsigaliojusios per 36 mėnesius nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos [8], įgyvendina šią direktyvą. Jos apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimamų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

11 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1986 m. gruodžio 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A.Clark

[1] OL C 181, 1982 7 19, p. 1 ir OL C 334, 1983 12 10, p. 15.

[2] OL C 277, 1983 10 17, p. 166.

[3] OL C 205, 1982 8 9, p. 13.

[4] OL C 112, 1973 12 20, p.3.

[5] OL C 139, 1977 6 13, p. 3.

[6] OL L 145, 1979 6 13, p. 1.

[7] OL L 109, 1983 4 26, p. 8.

[8] Apie šią direktyvą valstybėms narėms pranešta 1986 m. gruodžio 4 d.

--------------------------------------------------