31978L0142

Tarybos direktyva

1978 m. sausio 30 d.

dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su medžiagomis ir gaminiais, kurių sudėtyje yra vinilo chlorido monomero ir kurie gali liestis su maisto produktais, suderinimo

(78/142/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į 1976 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvą 76/893/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su medžiagomis ir gaminiais, galinčiais liestis su maisto produktais, suderinimo [1], ypač į jos 3 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi Direktyvos 76/893/EEB 2 straipsnyje numatyta, kad iš medžiagų ir gaminių į maisto produktus neturi išsiskirti tokie sudedamųjų medžiagų kiekiai, kurie galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai;

kadangi tos pačios direktyvos 3 straipsnis numato, kad Taryba Sutarties 100 straipsnyje nustatyta tvarka direktyvomis patvirtina specialias nuostatas, taikytinas tam tikroms medžiagų ir gaminių grupėms (atskiros direktyvos); kadangi į šias nuostatas gali būti įtrauktos konkrečios tam tikrų sudedamųjų dalių patekimo į maisto produktus arba ant jų ribos bei kitos taisyklės minėtos direktyvos 2 straipsnio laikymuisi;

kadangi didelių vinilo chlorido monomero dozių skyrimas bandomiesiems gyvūnams parodė, kad jo poveikis kenksmingas; kadangi toks poveikis gali būti daromas ir žmogui;

kadangi Maisto produktų mokslinis komitetas pateikė nuomonę, kad vinilo chlorido monomero koncentracija polivinilchloride ir panašiuose polimeruose turėtų būti kiek įmanoma sumažinta ir tuo pat metu rekomendavo, kad jokių vinilo chlorido likučių neturėtų būti aptinkama maiste ar geriamajame vandenyje, tiriant metodu, kurį paprastai galima taikyti daugeliui maisto produktų daugelyje laboratorijų;

kadangi šiuo metu atliekami tolesni vinilo chlorido monomero tyrimai, tačiau, siekiant apsidrausti, kol bus sužinoti rezultatai, reikėtų siekti, kad į virškinimo traktą jų patektų kuo mažiau;

kadangi šiam tikslui pasiekti geriausiai tiktų atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 76/893/EEB 3 straipsnyje, kurio bendrosios nuostatos taip pat galėtų būti taikomos šiuo konkrečiu atveju;

kadangi šioje direktyvoje vis dėlto nereglamentuojami visi medžiagų ir gaminių, pagamintų su vinilo chlorido polimerais ar kopolimerais, aspektai ir valstybėms narėms dėl to turėtų būti leista nereikalauti etiketėse nurodyti duomenų, apibrėžtų Direktyvos 76/893/EEB 7 straipsnyje, atsižvelgiant į nuomones, numatytas minėto straipsnio 4 ir 5 dalyse,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva yra atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 76/893/EEB 3 straipsnyje.

2. Ši direktyva reglamentuoja vinilo chlorido monomerų buvimą ir galimą jų išsiskyrimą iš medžiagų ir gaminių, pagamintų naudojant vinilo chlorido polimerus ar kopolimerus (toliau – medžiagos ir gaminiai), kurie pagaminti gali liestis su maisto produktais arba kurie su jais liečiasi ir yra tam skirti.

2 straipsnis

1. Medžiagose ir gaminiuose esančio vinilo chlorido monomero kiekis turi neviršyti I priede nurodyto kiekio.

2. Iš medžiagų ir gaminių, kurie liečiasi ar gali liestis su maisto produktais, neturi išsiskirti vinilo chloridas, kurį būtų galima aptikti metodu, atitinkančiu II priede nurodytus kriterijus.

3 straipsnis

Analizės metodas, reikalingas nustatyti, ar laikomasi 2 straipsnio, patvirtinamas Direktyvos 76/893/EEB 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir laikantis II priede nurodytų kriterijų.

4 straipsnis

Taryba peržiūri šią direktyvą, remdamasi Komisijos pranešimais, parengtais atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinias, gautas po direktyvos priėmimo, prie kurių prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai. Pirmas Komisijos pranešimas Tarybai pateikiamas ne vėliau kaip 1979 m. sausio 1 dieną.

5 straipsnis

Ši direktyva neturi įtakos nacionalinėms nuostatoms, susijusioms su kitomis galimomis taisyklėmis, numatytomis Direktyvos 76/893/EEB 3 straipsnyje, ar valstybės narėms suteiktomis galimybėmis pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio 4 ir 5 dalis.

6 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 1979 m. lapkričio 26 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės gali atidėti 2 straipsnio 2 dalies ir II priedo įdiegimą tol, kol Bendrijoje bus patvirtintas analizės metodas, numatytas 3 straipsnyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1978 m. sausio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. Dalsager

[1] OL L 340, 1976 12 9, p. 19.

[2] OL C 118, 1977 5 16, p. 70.

[3] OL C 114, 1977 5 11, p. 13.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Didžiausias vinilo chlorido monomero kiekis medžiagose ir gaminiuose

Vienas miligramas kilograme gatavo produkto.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Metodo, kuriuo nustatoma vinilo chlorido koncentracija medžiagose ir gaminiuose bei iš medžiagų ir gaminių išsiskiriantis vinilo chlorido kiekis, kriterijai

1. Į maisto produktus iš medžiagų ir gaminių išsiskyrusio vinilo chlorido koncentracija nustatoma dujų adsorbcinės chromatografijos būdu, naudojant"viršerdvės" metodą.

2. Nustatymo riba, tiriant vinilo chlorido išsiskyrimą iš medžiagų ir gaminių į maisto produktus, turi būti 0,01 mg/kg.

3. Paprastai vinilo chloridą, išsiskyrusį iš medžiagų ir gaminių į maisto produktus, galima nustatyti pačiuose maisto produktuose. Kai dėl techninių priežasčių tam tikruose maisto produktuose neįmanoma to atlikti, valstybės narės vietoj tų maisto produktų gali leisti naudoti modelinius tirpalus.

--------------------------------------------------