31975R2777

TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2777/75

1975 m. spalio 29 d.

dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 42 ir 43 straipsnius;

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą;

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę1;

kadangi pagrindinės nuostatos dėl paukštienos rinkos organizavimo nuo jų priėmimo buvo daugelį kartų keičiamos; kadangi dėl atitinkamų tekstų gausumo, sudėtingumo bei išsibarstymo po įvairius Oficialiuosius leidinius jais sunku pasinaudoti bei jiems trūksta aiškumo, kuris turėtų būti svarbiausia teisės aktų ypatybė; dėl šios priežasties juos reikėtų sujungti į vieną tekstą;

kadangi žemės ūkio produktų bendrosios rinkos funkcionavimas ir plėtra reikalauja, kad būtų sukurta bendroji žemės ūkio politika, apimanti pirmiausia bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą, kuris atsižvelgiant į produktą, gali įgyti įvairias formas;

kadangi bendros žemės ūkio politikos uždavinys yra siekti tikslų, numatytų Sutarties 39 straipsnyje; kadangi, siekiant stabilizuoti rinkas ir užtikrinti suinteresuotos žemės ūkio bendrijos tinkamą gyvenimo lygį, paukštienos sektoriuje turėtų būti numatyta nuostata dėl priemonių, palengvinančių pasiūlos pritaikymą prie rinkos reikalavimų;

kadangi vienos bendros paukštienos rinkos sukūrimas siejasi su vienos bendros prekybos sistemos, apimančios mokesčius ir eksporto gražinamąsias išmokas, prie Bendrijos išorės sienų;

kadangi siekiant šio tikslo, paprastai turėtų pakakti įvesti importo iš trečiųjų šalių mokesčius, kurie nustatomi atsižvelgiant į lesinimo išlaidų sumažėjimą dėl pašarinių grūdų kainos Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje ir į būtinumą apsaugoti Bendrijos perdirbimo pramonę;

kadangi būtina išvengti Bendrijos rinkos trukdymų, kuriuos nulemia pasaulinės rinkos pasiūlymai, teikiami nenatūraliai mažomis kainomis; kadangi tuo tikslu turi būti nustatytos šliuzo vartų kainos ir atitinkama suma padidinti mokesčiai, kai franko pasienyje pardavėjo kainos yra mažesnės nei tos kainos;

kadangi nuostata dėl eksporto į trečiąsias šalis gražinamųjų išmokų, kuri yra lygi skirtumui tarp kainų Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, pasitarnautų garantuojant Bendrijos dalyvavimą tarptautinėje paukštienos prekyboje; kadangi, siekiant suteikti Bendrijos eksportuotojams tam tikrą garantiją dėl eksporto gražinamųjų išmokų pastovumo, turėtų būti priimta nuostata dėl gražinamųjų išmokų už paukštieną nustatymo;

kadangi be anksčiau aprašytos sistemos turėtų būti priimta nuostata visai ar iš dalies uždrausti taikyti įvežimo perdirbti tvarką, jei padėtis rinkoje to reikalauja;

kadangi mokesčių sistema leidžia išsiversti be visų kitų apsaugos priemonių prie Bendrijos išorės sienų; kadangi mokesčių mechanizmas ypatingomis aplinkybėmis gali pasirodyti esąs netobulas; kadangi tokiais atvejais, siekiant nepalikti Bendrijos rinkos neapsaugotos nuo trukdymų, kurie gali kilti po to, kai pašalinamos anksčiau egzistavusios importo kliūtys, Bendrijai turėtų būti leista nedelsiant imtis visų būtinų priemonių;

kadangi laisvos apyvartos apribojimai, kuriuos lemia priemonių, skirtų išvengti gyvulių ligų plitimo, taikymas, gali sukelti sunkumų vienos ar kelių valstybių narių rinkose; kadangi, siekiant šią padėtį pataisyti, turi būti numatyta nuostata dėl ypatingų rinkos rėmimo priemonių patvirtinimo;

kadangi, siekiant palengvinti pasiūlytų priemonių įgyvendinimą, turi būti numatyta glaudaus bendradarbiavimo Vadybos komitete tarp valstybių narių ir Komisijos užmezgimo procedūra;

kadangi vienos bendros rinkos sukūrimui gali grėsti pavojus teikiant tam tikrą pagalbą; kadangi dėl šios priežasties paukštienai turėtų būti taikomos Sutarties nuostatos, kurios leidžia įvertinti valstybių narių suteiktą pagalbą ir draudžia pagalbą, nesuderinamą su bendrąja rinka;

kadangi bendrai organizuojant paukštienos rinką, būtina tuo pačiu metu tinkamai atsižvelgti į tikslus, numatytus Sutarties 39 ir 110 straipsniuose;

kadangi valstybių narių išlaidas, susijusias su jų įsipareigojimais, kylančiais taikant šį reglamentą, padengia Bendrija, kaip nurodyta 1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/702 2 ir 3 straipsniuose dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1566/723,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Bendras paukštienos rinkos organizavimas yra taikomas šiems produktams:

Bendrojo muitų tarifo pozicijos Nr. Prekių aprašymas

a) 01.05 Gyvi naminiai paukščiai, t. y. vištos, antys, žąsys, kalakutai ir perlinės vištos

b) 02.02 Paukštiena (t. y. vištiena, antiena, žąsiena, kalakutiena ir perlinių vištų mėsa) ir valgomi paukštienos subproduktai (išskyrus kepenis), švieži, šaldyti arba užšaldyti

c) 02.03 Naminių paukščių kepenys, šviežios, šaldytos, užšaldytos, sūdytos arba užpiltos sūrymu

d) 02.05 C Naminių paukščių taukai (nelydyti ir gauti ne skystinio ekstrahavimo būdu), švieži, šaldyti, užšaldyti, sūdyti, užpilti sūrymu, džiovinti ar rūkyti

e) 15.01 B Naminių paukščių taukai, lydyti arba gauti skystinio ekstrahavimo būdu

b) 16.02 B I Kiti gaminiai arba konservai iš paukštienos ar jos subproduktų

2. Šiame reglamente:

a) "gyvi naminiai paukščiai" - tai gyvos vištos, antys, žąsys, kalakutai ir perlinės vištos, kurių kiekvieno svoris didesnis nei 185 g;

b) "paukščių jaunikliai" - tai gyvos vištos, antys, žąsys, kalakutai ir perlinės vištos, kurių kiekvieno svoris mažesnis nei 185 g;

c) "papjauti naminiai paukščiai" - tai papjautos, nesukapotos su arba be subproduktų vištos, antys, žąsys, kalakutai ir perlinės vištos;

d) "antriniai produktai" - tai:

1. 1 dalies a punkte išvardyti produktai, išskyrus paukščių jauniklius;

2. 1 dalies b punkte išvardyti produktai, išskyrus papjautus naminius paukščius ir valgomus subproduktus, vadinamuosius "naminių paukščių skerdenų gabalus";

3. 1 dalies b punkte išvardyti valgomi subproduktai;

4. 1 dalies c punkte išvardyti produktai;

5. 1 dalies d ir e punktuose išvardyti produktai;

6. 1 dalies f punkte išvardyti produktai;

e) "ketvirtis" - tai trijų mėnesių laikotarpis, prasidedantis vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. arba lapkričio 1 d.

2 straipsnis

1. Siekdama paskatinti prekybos ir bendros prekybos organizacijas palengvinti pasiūlos pritaikymą prie rinkos reikalavimų, išskyrus veiksmus, susijusius su pašalinimu iš rinkos, Bendrija 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų atžvilgiu imasi priemonių:

- skatinančių geriau organizuoti gamybą, perdirbimą ir prekybą,

- gerinančių kokybę,

- padedančių sudaryti trumpalaikes bei ilgalaikes prognozes, remiantis gamybai sunaudotais ištekliais,

- palengvinančių rinkos kainų tendencijų registravimą.

Bendrosios taisyklės dėl šių priemonių priimamos remiantis Sutarties 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2. Prekybos standartai:

- tvirtinami vienam ar keliems produktams, išvardytiems 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

- gali būti patvirtinti produktams, išvardytiems 1 straipsnio 1 dalies a, c, d, e ir f punktuose.

Šie standartai visų pirma gali būti susiję su klasifikavimu pagal kokybę ir svorį, su pakavimu, sandėliavimu, transportavimu, pateikimu ir ženklinimu.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma patvirtina standartus, jų apimtį ir bendrąsias jų taikymo taisykles.

3 straipsnis

Į Bendriją įvežami produktai, nurodyti 1 straipsnio 1 dalyje, apmokestinami mokesčiu, kuris iš anksto nustatomas kiekvienam ketvirčiui 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

4 straipsnis

Papjautų naminių paukščių mokestį sudaro:

a) vienas komponentas, lygus Bendrijos ir pasaulinės rinkos kainų skirtumui už pašarinių grūdų kiekį, kuris kinta atsižvelgiant į naminių paukščių rūšį ir kuris sunaudojamas Bendrijoje vienam kilogramui papjautų naminių paukščių pagaminti.

Pašarinių grūdų kainos Bendrijoje nustatomos kartą per metus 12 mėnesių laikotarpiui, kuris prasideda rugpjūčio 1 d., remiantis tokių grūdų slenkstinėmis kainomis bei jų mėnesiniu padidėjimu.

Pašarinių grūdų kainos pasaulinėje rinkoje nustatomos kas ketvirtį, remiantis tokių grūdų kainomis per paskutiniuosius šešis mėnesius iki to ketvirčio, kurį minėta dalis yra skaičiuojama.

Tačiau nustatant mokesčius, kurie taikomi nuo lapkričio 1 d., vasario 1 d. ir gegužės 1 d., į pašarinių grūdų kainų tendencijas pasaulinėje rinkoje atsižvelgiama tik tuo atveju, jei tuo pačiu metu nustatoma nauja šliuzo vartų kaina.

b) vienas komponentas, sudarantis 7 proc. tų šliuzo vartų kainų, kurios vyravo keturis ketvirčius iki kiekvienų metų gegužės 1 d., vidurkio.

Šis komponentas skaičiuojamas kartą per metus ir galioja 12 mėnesių, pradedant rugpjūčio 1 d.

2. Paukščių jauniklių mokesčiai apskaičiuojami tokiu pačiu būdu kaip mokesčiai už papjautus naminius paukščius. Tačiau skaičiuojant pašarinių grūdų kiekį imamas vienam jaunikliui išauginti Bendrijoje būtinas kiekis; šliuzo vartų kaina yra paukščių jaunikliams taikoma šliuzo vartų kaina.

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma:

- nustato pašarinių grūdų kiekį, kuris kinta atsižvelgiant į naminių paukščių rūšį ir kuris reikalingas kilogramui papjautų naminių paukščių pagaminti, ir pašarinių grūdų kiekį, reikalingą Bendrijoje vienam paukščių jaunikliui išauginti, bei šiuos kiekius sudarančių įvairių pašarinių grūdų dalį procentus;

- priima šio straipsnio taikymo taisykles.

5 straipsnis

1. Mokestis už 1 straipsnio 2 dalies d punkte išvardytus produktus išvedamas iš mokesčio už papjautus naminius paukščius, remiantis šių įvairių produktų svorio santykiu su papjautų naminių paukščių svoriu ir, jeigu būtina, remiantis minėtų produktų vertės rinkoje vidurkiais.

2. Darant išlygą 1 dalies nuostatoms, produktams, išvardytiems Bendrojo muitų tarifo pozicijose Nr. 02.03, 15.01 B ir 16.02 B I, kuriems muito norma privaloma pagal Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), mokesčiai ribojami iki dydžių, kurie privalomi pagal šį susitarimą.

3. 1 dalyje minimus santykius išreiškiantys koeficientai nustatomi 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Informacija, panaudojama nustatant koeficientus, persvarstoma bent kartą per metus.

6 straipsnis

Jei Bendrijos rinkoje užregistruojamas ženklus kainų gerokai padidėjimas ir jei panašu, kad tokia padėtis užsitęs, tokiu būdu sutrikdydama arba keldama pavojų sutrikdyti rinką, galima imtis būtinų priemonių.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima bendrąsias šio straipsnio taikymo taisykles.

7 straipsnis

1. Šliuzo vartų kainos kiekvienam ketvirčiui nustatomos iš anksto 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Papjautų naminių paukščių šliuzo vartų kainą sudaro:

a) suma, atitinkanti pašarinių grūdų kiekio, kuris kinta atsižvelgiant į naminių paukščių rūšį ir yra reikalingas trečiosiose šalyse vienam kilogramui papjautų naminių paukščių pagaminti, kainą pasaulinėje rinkoje;

b) standartinė suma, apimanti kitas lesinimo išlaidas bei gamybos ir prekybos pridėtines išlaidas, kurios kinta atsižvelgiant į naminių paukščių rūšį.

Pašarinių grūdų kaina pasaulinėje rinkoje nustatoma kas ketvirtį remiantis tokių grūdų kainomis per paskutiniuosius šešis mėnesius iki to ketvirčio, kurį yra nustatoma šliuzo vartų kaina.

Tačiau nustatant šliuzo vartų kainą, taikomą nuo lapkričio 1 d., vasario 1 d. ir gegužės 1 d., į kainų tendencijas pasaulinėje rinkoje atsižvelgiama tik tuo atveju, jei kaina už tam tikrą pašarinių grūdų kiekį, lyginant ją su ta, kuri buvo panaudota apskaičiuojant buvusio ketvirčio šliuzo vartų kainą, skiriasi nuo jos tik minimaliai. Informacija, panaudojama b punkte minimai standartinei sumai nustatyti, persvarstoma bent kartą per metus.

3. Paukščių jauniklių šliuzo vartų kaina apskaičiuojama tokiu pat būdu, kaip papjautų naminių paukščių šliuzo vartų kaina; tačiau kaina už pašarinių grūdų kiekį pasaulinėje rinkoje - tai kaina už kiekį, kuris yra reikalingas vienam paukščių jaunikliui išauginti trečiosiose šalyse, o standartinė suma - tai suma, apimanti kitas lesinimo išlaidas bei gamybos ir prekybos pridėtines išlaidas vienam paukščių jaunikliui. Pašarinių grūdų kiekis ir standartinė suma neturi būti keičiami atsižvelgiant į naminių paukščių rūšį.

4. 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytiems produktams šliuzo vartų kaina išvedama iš papjautų naminių paukščių šliuzo vartų kainos, atsižvelgiant į koeficientus, kurie nustatomi tokiems produktams pagal 5 straipsnio 3 dalį.

5. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma, patvirtina šio straipsnio taikymo taisykles.

8 straipsnis

1. Jeigu franko pasienyje pardavėjo produkto kaina yra mažesnė nei šliuzo vartų kaina, mokestis už tą produktą padidinamas tokia suma, kurią sudaro skirtumui tarp šliuzo vartų kainos ir franko pasienyje pardavėjo kainos.

2. Tačiau anksčiau minėta papildoma suma nepridedama prie mokesčio trečiosioms šalims, kurios yra pasirengusios ir gali garantuoti, kad produktų, kilusių jų šalyje ir iš jos teritorijos importuojamų į Bendriją, kaina nebus mažesnė nei minimų produktų šliuzo vartų kaina, o prekybos nukreipimo bus išvengta.

3. Franko pasienyje pardavėjo kaina nustatoma visoms prekėms, importuojamoms iš visų trečiųjų šalių.

Tačiau, jei eksportas iš vienos ar kelių trečiųjų šalių vykdomas nenormaliai mažomis kainomis, mažesnėmis nei kainos, vyraujančios kitose trečiosiose šalyse, tų kitų šalių eksporto prekėms nustatoma antroji franko pasienyje pardavėjo kaina.

4. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

Prireikus, papildomos sumos nustatomos ta pačia tvarka.

9 straipsnis

1. Kiek tai yra reikalinga, kad 1 straipsnio 1 dalyje išvardytus produktus būtų galima eksportuoti tomis šių produktų kainomis pasaulinėje rinkoje, skirtumas tarp šių kainų ir kainų Bendrijoje gali būti kompensuojamas eksporto gražinamosiomis išmokomis.

2. Visoje Bendrijoje taikoma vienoda eksporto grąžinamoji išmoka. Ji gali skirtis atsižvelgiant į panaudojimą ar paskirtį.

Grąžinamoji išmoka skiriama suinteresuotai šaliai padavus paraišką.

Nustatant grąžinamąją išmoką, ypač svarbu atsižvelgti į būtinybę sudaryti pusiausvyrą tarp Bendrijos pagrindinių produktų panaudojimo perdirbtoms prekėms gaminti, kurios eksportuojamos į trečiąsias šalis, ir tarp trečiųjų šalių produktų, įvežtų pagal įvežimo perdirbti tvarką, panaudojimo.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima bendrąsias eksporto grąžinamųjų išmokų skyrimo bei išankstinio nustatymo taisykles ir grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus.

Grąžinamosios išmokos nustatomos reguliariais laiko tarpais 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Prireikus Komisija, valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva, gali keisti grąžinamąsias išmokas intervenciniu laikotarpiu.

3. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 17 straipsnyje numatyta tvarka.

10 straipsnis

Tiek, kiek to reikia, kad bendras paukštienos rinkos organizavimas tinkamai funkcionuotų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma gali visiškai ar iš dalies uždrausti taikyti įvežimo perdirbti tvarką produktams, išvardytiems 1 straipsnio 1 dalyje, kurie yra skirti toje dalyje nurodytų produktų gamybai.

11 straipsnis

1. Bendrojo muitų tarifo interpretavimo bendrosios taisyklės ir jo taikymo specialiosios taisyklės taikomos tarifinei klasifikacijai tų produktų, kuriems taikomas šis reglamentas; dėl šio reglamento taikymo atsiradusi tarifų nomenklatūra yra Bendrojo muitų tarifo dalis.

2. Jei šiame reglamente nenurodyta kitaip arba jei Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma nustato išlygą iš jo, uždraudžiama:

- apmokestinti muitu ar kitu lygiaverčio poveikio privalomuoju mokėjimu,

- taikyti bet kokį kiekybinį apribojimą arba kitą lygiaverčio poveikio priemonę.

Bet kuri priemonė, apribojanti importo ar eksporto licencijų išdavimą tam tikros kategorijos asmenims, laikoma kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemone.

12 straipsnis

1. Jeigu dėl vieno ar kelių 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų importo ar eksporto Bendrijos rinkoje atsiranda arba gali atsirasti didelių trukdymų, kurie gali kelti grėsmę 39 straipsnyje numatytiems tikslams, prekyboje su trečiosiomis šalimis gali būti taikomos atitinkamos priemonės, kol tokie trukdymai arba jų grėsmė praeis.

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima detalias šios dalies taikymo taisykles ir nurodo atvejus, kai valstybės narės gali imtis apsaugos priemonių, bei nustato tų priemonių ribas.

2. Jeigu susidaro 1 dalyje minima padėtis, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva pasirenka būtinas priemones; apie tas priemones pranešama valstybėms narėms, ir jos taikomos nedelsiant. Jei Komisija gauna iš valstybės narės prašymą, ji priima sprendimą per 24 valandas nuo jo gavimo.

3. Kiekviena valstybė narė apie Komisijos priimtas priemones praneša Tarybai per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai apie jas buvo joms pranešta. Taryba nedelsdama susirenka. Kvalifikuota balsų dauguma minėtos priemonės gali būti iš dalies pakeistos arba atšauktos.

13 straipsnis

1 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai, gaminami ar gaunami iš produktų, nenurodytų Sutarties 9 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje, negali būti išleisti į laisvą apyvartą Bendrijoje.

14 straipsnis

Atsižvelgiama į visus laisvos apyvartos apribojimus, įvedamus taikant priemones, skirtas užkirsti kelią gyvulių ligų plitimui, 17 straipsnyje nustatyta tvarka galima imtis ypatingų priemonių tokių apribojimų paveiktai rinkai paremti. Tokių priemonių gali būti imamasi tik tokiu mastu ir tokiu laikotarpiu, kurie būtinai reikalingi paremti rinką.

15 straipsnis

Valstybės narės ir Komisija keičiasi informacija, kuri būtina šiam reglamentui įgyvendinti. Minėtos informacijos pateikimo ir platinimo taisyklės priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

16 straipsnis

1. Šiuo reglamentu įkuriamas Paukštienos ir kiaušinių vadybos komitetas (toliau - Komitetas), susidedantis iš valstybių narių atstovų ir pirmininko, kuris yra Komisijos atstovas.

2. Komitete valstybių narių balsai skaičiuojami Sutarties 148 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pirmininkas nebalsuoja.

17 straipsnis

1. Tais atvejais, kai būtina laikytis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, pirmininkas savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu perduoda klausimą Komitetui.

2. Komisijos atstovas pateikia priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl tų priemonių pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į reikalo skubumą. Nuomonė patvirtinama 41 balso dauguma.

4. Komisija patvirtina priemones, kurios nedelsiant taikomos. Tais atvejais, kai tos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės, Komisija jas nedelsiant pateikia Tarybai. Tokiu atveju Komisija gali atidėti priimtų priemonių taikymą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo tokio pateikimo datos.

Taryba per vieną mėnesį kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.

18 straipsnis

Komitetas gali svarstyti bet kokius kitus savo pirmininko iniciatyva ar valstybės narės atstovo prašymu jam pateiktus klausimus.

19 straipsnis

Jeigu šiame reglamente nenurodyta kitaip, Sutarties 92 ir 94 straipsniai yra taikomi 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų produktų gamybai ir prekybai jais.

20 straipsnis

Taikant šį reglamentą, būtina tuo pačiu metu tinkamai atsižvelgti į Sutarties 39 ir 110 straipsniuose nurodytus tikslus.

21 straipsnis

Jei Italija kreiptųsi dėl 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2727/75 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo4 23 straipsnio nuostatų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma imasi būtinų priemonių konkurencijos iškraipymams išvengti.

22 straipsnis

1. 1967 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr.123/67dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo5 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1973 m. sausio 1 d. Tarybos sprendimu6, tikslinant dokumentus, susijusius su naujų valstybių narių stojimu į Europos bendriją, šiuo reglamentu yra panaikinamas.

2. Visos nuorodos į 1 dalimi panaikintą reglamentą yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

Nuorodos į to reglamento straipsnius turi būti skaitomos taip, kaip nurodyta priede pateiktoje koreliacijos lentelėje.

23 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1975 m. lapkričio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 1975 m. spalio 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Marcora

PRIEDAS

Koreliacijos lentelė

Reglamentas (EEB) Nr. 123/67 Šis reglamentas

13 a straipsnis 14 straipsnis

14 straipsnis 19 straipsnis

21 straipsnis 20 straipsnis

1 OL C 60, 1975 03 13, p. 41

2 OL L 94. 1970 04 28. p.13

3 OL L 167. 1972 07 25. p. 5

4 OL L 281, 1975 11 01, p. 7

5 OL L 117, 1967 06 19, p. 2301/67

6 OL L 2, 1973 01 01, p.1