Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 31973L0240

    1973 m. liepos 24 d. Tarybos Direktyva panaikinanti įsisteigimo laisvės apribojimus vykdant tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės draudimą

    OL L 228, 1973 8 16, p. 20–22 (DA, DE, EN, FR, IT, NL)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (EL, ES, PT, FI, SV, CS, ET, LV, LT, HU, MT, PL, SK, SL, BG, RO, HR)

    Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2015; panaikino 32009L0138 ir žr. 32012L0023 ir 32013L0058

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1973/240/oj

    31973L0240



    Oficialusis leidinys L 228 , 16/08/1973 p. 0020 - 0022
    specialusis leidimas suomių kalba: skyrius 6 tomas 1 p. 0160
    specialusis leidimas graikų k.: skyrius 06 tomas 1 p. 0174
    specialusis leidimas švedų kalba: skyrius 6 tomas 1 p. 0160
    specialusis leidimas ispanų kalba: skyrius 06 tomas 1 p. 0158
    specialusis leidimas portugalų kalba skyrius 06 tomas 1 p. 0158


    Tarybos Direktyva

    1973 m. liepos 24 d.

    panaikinanti įsisteigimo laisvės apribojimus vykdant tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės draudimą

    (73/240/EEB)

    EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

    atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 54 straipsnio 2 ir 3 dalis,

    atsižvelgdama į Bendrąją įsisteigimo laisvės apribojimų panaikinimo programą [1], ypač į jos IV antraštinės dalies C punktą,

    atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

    atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

    atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

    kadangi minėta Bendroji programa numato visišką kitų valstybių narių piliečių diskriminavimo, susijusio su įsisteigimu vykdant tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės draudimą, panaikinimą;

    kadangi pagal šią Bendrąją programą atstovybių ir filialų steigimo apribojimų panaikinimas, taikomas tiesioginio draudimo įmonėms, priklauso nuo šios veiklos pradėjimo ir jos vykdymo sąlygų derinimo; kadangi toks tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, derinimas yra įtvirtintas 1973 m. liepos 24 d. pirmąja Tarybos direktyva;

    kadangi šios direktyvos taikymo sritis visais atžvilgiais atitinka pirmosios derinimo direktyvos priedo A dalyje nurodytą sritį; kadangi tokiomis aplinkybėmis derinimo tikslais atrodė pagrįsta išskirti eksporto kredito operacijų draudimą;

    kadangi pagal minėtą Bendrąją programą teisės stoti į profesines organizacijas apribojimai turi būti panaikinti tais atvejais, kai minimų asmenų profesinė veikla yra susijusi su šios teisės įgyvendinimu,

    PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

    1 straipsnis

    Valstybės narės panaikina Bendrosios įsisteigimo laisvės apribojimų panaikinimo programos I antraštinėje dalyje numatytiems fiziniams asmenims ir įmonėms, toliau – naudos gavėjai, taikomus šios programos III antraštinėje dalyje nurodytus apribojimus, susijusius su teise pradėti ir vykdyti savarankišką veiklą draudimo grupėse, išvardytose pirmosios derinimo direktyvos 1 straipsnyje.

    "Pirmoji derinimo direktyva" – tai 1973 m. liepos 24 d. pirmoji Tarybos direktyva dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo.

    Tačiau, kalbant apie eksporto kredito operacijų draudimą, šie apribojimai bus taikomi tol, kol bus įvykdyta pirmosios derinimo direktyvos 2 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta derinimo programa.

    2 straipsnis

    1. Valstybės narės panaikina pirmiausia tokius apribojimus, kurie:

    a) kliudo naudos gavėjams priimančiojoje šalyje įsisteigti tokiomis pat sąlygomis ir teisėmis kaip tos šalies piliečiai;

    b) atsiranda dėl administracinės praktikos, kai naudos gavėjams yra taikomos sąlygos, kurios, palyginti su tos šalies piliečiams taikomomis sąlygomis, yra diskriminacinės.

    2. Tarp naikintinų apribojimų pirmiausia yra tie, kurie atsiranda dėl šiems naudos gavėjams steigtis kliudančių ar steigimąsi ribojančių priemonių:

    a) Vokietijoje:

    nuostatos, suteikiančios Federalinei ekonomikos reikalų ministerijai teisę savo nuožiūra taikyti savus reikalavimus užsienio piliečiams, norintiems verstis šia veikla, ir kliudyti jiems vystyti šį verslą Vokietijos Federacinėje Respublikoje (1931 m. birželio 6 d. įstatymas (VAG), 106 straipsnio 2 dalis, Nr. 1, kartu su 8 straipsnio 1 dalimi, Nr. 3, 106 straipsnio 2 dalies paskutiniu sakiniu ir 111 straipsnio 2 dalimi);

    b) Belgijoje:

    pareiga turėti "carte professionelle" (1965 m. vasario 19 d. įstatymo 1 straipsnis);

    c) Prancūzijoje:

    - reikalavimas gauti specialų sutikimą (1917 m. vasario 15 d. įstatymas, pataisytas ir papildytas 1935 m. spalio 30 d. "décret-loi", 2 straipsnio 2 dalis – 1941 m. rugpjūčio 19 d. "décret" su pakeitimais, 1 ir 2 straipsniai – 1947 m. rugpjūčio 13 d. "décret" su pakeitimais, 2 ir 10 straipsniai),

    - reikalavimas pateikti garantinį raštą arba specialias garantijas kaip abipusį reikalavimą (1917 m. vasario 15 d. įstatymas, pataisytas ir papildytas 1935 m. spalio 30 d. "décret-loi", 2 straipsnio 2 dalis – 1938 m. birželio 14 d. "décret-loi", 42 straipsnis – 1938 m. gruodžio 30 d. "décret" su pakeitimais, 143 straipsnis – 1966 m. gruodžio 14 d. "décret", 9, 10 ir 11 straipsniai),

    - reikalavimas atlikti techninius atidėjimus (1938 m. gruodžio 30 d. "décret", pataisytas 179 straipsnis – 1947 m. rugpjūčio 13 d. "décret" su pakeitimais, 8 ir 13 straipsniai – 1966 m. gruodžio 14 d. "décret", I antraštinė dalis);

    d) Airijoje:

    nuostata, kad norėdama gauti draudimo licenciją įmonė privalo būti įregistruota pagal Airijos įmonių įstatymus, du trečdaliai jos akcijų turi priklausyti Airijos piliečiams ir didžioji įmonės vadovų dalis (išskyrus nuolatinį bendrovės generalinį direktorių) turi būti Airijos piliečiai (Draudimo įstatymas, 1936 m., 12 straipsnis; Draudimo įstatymas, 1964 m., 7 straipsnis).

    3. Įstatymai ar kiti teisės aktai, nustatantys naudos gavėjo prievolę pateikti užstatą arba specialų garantinį raštą, nebus panaikinti tol, kol įmonės neįvykdys finansinių sąlygų, numatytų pirmosios derinimo direktyvos 16 ir 17 straipsniuose pagal tos pačios direktyvos 30 straipsnio 1 ir 2 dalis.

    3 straipsnis

    1. Jei priimančioji valstybė narė iš savo piliečių, norinčių vykdyti kokią nors 1 straipsnyje nurodytą veiklą, reikalauja pateikti geros reputacijos ir to, kad jie anksčiau nėra patyrę bankroto, įrodymų arba kurio nors vieno iš šių įrodymų, tokia valstybė laiko pakankamu įrodymu, jog kitų valstybių narių piliečiai atitinka šiuos reikalavimus, jei jie pateikia teismo bylų registro išrašą arba, jei tokios galimybės nėra, kilmės šalies arba tos šalies, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs, kompetentingos teisminės arba administracinės institucijos išduotą atitinkamą dokumentą.

    2. Jeigu kilmės šalis arba šalis, iš kurios užsienio pilietis yra atvykęs, neišduoda dokumento, įrodančio nepriekaištingą reputaciją arba tai, kad anksčiau nebūta bankroto, tokį įrodymą galima pakeisti pareiškimu prisiekus, o valstybėse, kuriose pareiškimas prisiekus nėra numatytas, – oficialiu pareiškimu, kurį atitinkamas pilietis kilmės šalyje arba toje šalyje, iš kurios jis yra atvykęs, pateikia kompetentingai teisminei arba administracinei institucijai arba tam tikrais atvejais – notarui; tokia institucija arba notaras išduoda liudijimą, patvirtinantį pareiškimo prisiekus arba oficialaus pareiškimo autentiškumą. Pareiškimas, kad anksčiau nebūta bankroto, taip pat gali būti pateiktas minėtos šalies kompetentingai profesinei ar verslo organizacijai.

    3. Dokumentai, išduoti pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalis, privalo būti pateikti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jų išdavimo datos.

    4. Valstybės narės per 6 straipsnyje nurodytą laikotarpį paskiria institucijas ir įstaigas, turinčias teisę išduoti šiuos dokumentus, ir nedelsdamos apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

    4 straipsnis

    1. Valstybės narės užtikrina, kad naudos gavėjai gali jungtis į profesines ir verslo organizacijas tokiomis pat sąlygomis ir turėdami tokias pat teises bei pareigas kaip ir jų pačių piliečiai.

    2. Įsteigus įmonę, teisė jungtis į profesines ir verslo organizacijas kartu leidžia tose organizacijose būti išrinktam arba paskirtam užimti aukštas pareigas. Tačiau į tokius postus gali būti skiriami tik šalies piliečiai tokiu atveju, kai pagal įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas šios organizacijos vykdo valstybės valdžios funkcijas.

    3. Narystė Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės "Chambre de commerce" naudos gavėjams nesuteikia teisės dalyvauti šių Rūmų administracinių organų rinkimuose.

    5 straipsnis

    Valstybės narės savo piliečiams, vykstantiems į kitas valstybes nares vykdyti 1 straipsnyje nurodytą veiklą, negali teikti jokios pagalbos, kuri galėtų iškreipti įsisteigimo sąlygas.

    6 straipsnis

    Valstybės narės per 18 mėnesių nuo pirmosios derinimo direktyvos paskelbimo iš dalies pakeičia savo nacionalines taisykles pagal šios direktyvos reikalavimus ir nedelsdamos apie tai praneša Komisijai. Šitaip pataisytos taisyklės įgyvendinamos kartu su įstatymais ir kitais teisės aktais, priimtais pagal pirmąją direktyvą.

    7 straipsnis

    Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

    Priimta Briuselyje, 1973 m. liepos 24 d.

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    I. Nørgaard

    [1] OL 2, 1962 1 15, p. 36/62.

    [2] OL C 27, 1968 3 28, p. 15.

    [3] OL 118, 1967 6 20, p. 2323/67.

    --------------------------------------------------

    Top