02021R0523-20240301

Language
- My EUR-Lex
- Sign in
- Register
- My recent searches (0)

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 02021R0523-20240301 - EN

Document 02021R0523-20240301

Help

Consolidated text: 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa InvestEU ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017

Access initial legal act

(

Legal status of the document In force

)

01/03/2024

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/523/2024-03-01

HTML

PDF

02021R0523 — LT — 01.03.2024 — 001.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/523 2021 m. kovo 24 d. kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107 2021.3.26, p. 30)

Iš dalies keičiamas:

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/795 2024 m. vasario 29 d.	L 795	1	29.2.2024

▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/523

2021 m. kovo 24 d.

kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriamas „InvestEU“ fondas, kuriuo suteikiama ES garantija finansavimo ir investavimo operacijoms, kurias vykdo įgyvendinantieji partneriai ir kurios padeda siekti Sąjungos vidaus politikos tikslų, remti.

Šiuo reglamentu taip pat nustatomas konsultacinės paramos mechanizmas, kuriuo siekiama remti projektų, kuriems reikalingos investicijos, rengimą ir galimybes gauti finansavimą, taip pat užtikrinti susijusią gebėjimų stiprinimo paramą (toliau – „InvestEU“ konsultacijų centras). Juo taip pat sukuriama duomenų bazė, kuria užtikrinamas projektų, kuriems projektų vykdytojai siekia gauti finansavimą, matomumas ir kuria investuotojams teikiama informacija apie investavimo galimybes (toliau – „InvestEU“ portalas).

Šiame reglamente nustatomi programos „InvestEU“ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas ir ES garantijos suma, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

programa „InvestEU“ – „InvestEU“ fondas, „InvestEU“ konsultacijų centras, „InvestEU“ portalas ir derinimo operacijos kartu;

ES garantija – iš Sąjungos biudžeto teikiama bendra neatšaukiama, besąlyginė ir pagal pareikalavimą išmokama garantija, pagal kurią biudžeto garantijos pagal Finansinio reglamento 219 straipsnio 1 dalį įsigalioja įsigaliojus individualiems susitarimams dėl garantijos su įgyvendinančiaisiais partneriais;

politikos linija – tikslinė 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta ES garantija remiama sritis;

skyrius – ES garantijos dalis, nustatyta pagal jai užtikrinti naudojamų išteklių kilmę;

derinimo operacija – iš Sąjungos biudžeto remiama operacija, kuria visų formų negrąžintina arba grąžintina parama, arba abiejų rūšių parama iš Sąjungos biudžeto derinama su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų arba su komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiama visų formų grąžintina parama; pagal šią apibrėžtį Sąjungos programos, finansuojamos ne iš Sąjungos biudžeto, o iš kitų šaltinių, kaip antai ES ATLPS inovacijų fondo, gali būti prilyginamos Sąjungos programoms, finansuojamoms iš Sąjungos biudžeto;

EIB grupė – EIB, jo patronuojamosios įmonės ir kiti subjektai, įsteigti pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 5 dėl Europos investicijų banko statuto (toliau – EIB statutas) 28 straipsnio 1 dalį;

finansinis įnašas – įgyvendinančiojo partnerio įnašas jo paties prisiimamos rizikos forma, teikiamas pari passu pagrindu su ES garantija arba kita forma, kuris sudaro sąlygas veiksmingai įgyvendinti programą „InvestEU“, kartu užtikrinant tinkamą interesų suderinimą;

susitarimas dėl įnašo – teisinė priemonė, kuria Komisija ir viena arba kelios valstybės narės nustato ES garantijos valstybių narių skyriuje sąlygas, kaip nustatyta 10 straipsnyje;

finansinis produktas – finansinis mechanizmas arba susitarimas, kurio sąlygomis įgyvendinantysis partneris tiesiogiai arba per tarpininkus teikia bet kurios 16 straipsnyje nurodytos rūšies finansavimą galutiniams gavėjams;

10)

finansavimo ir investavimo operacijos arba finansavimo ar investavimo operacijos – tiesioginio arba netiesioginio lėšų teikimo galutiniams gavėjams finansinių produktų forma operacijos, kurias savo vardu ir pagal savo vidaus taisykles, politiką ir procedūras vykdo įgyvendinantysis partneris ir kurios įtraukiamos į įgyvendinančiojo partnerio finansines ataskaitas arba apie kurias, kai tikslinga, informacija pateikiama tų finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose;

11)

pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai – fondai, iš kurių numatoma galimybė dalį lėšų skirti biudžeto garantijos atidėjiniams „InvestEU“ fondo valstybių narių skyriuje suformuoti, t. y. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas, kurie bus nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomi 2021–2027 m. Europos regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondas, „Europos socialinis fondas+“ (ESF+), kuris bus nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas+“ (ESF+) (toliau – 2021–2027 m. ESF+ reglamentas), Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas (EJRŽAF), kuris bus nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014, ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuris bus nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 (toliau – BŽŪP strateginių planų reglamentas);

12)

susitarimas dėl garantijos – teisinė priemonė, kuria Komisija ir įgyvendinantysis partneris nustato finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms turi būti suteikta ES garantija, siūlymo sąlygas, ES garantijos suteikimo toms operacijos sąlygas ir jų įgyvendinimo pagal šį reglamentą sąlygas;

13)

įgyvendinantysis partneris – reikalavimus atitinkanti garantijos šalis, kaip antai finansų įstaiga ar kitas finansų tarpininkas, su kuriuo Komisija sudaro susitarimą dėl garantijos;

14)

bendriems Europos interesams svarbus projektas – projektas, atitinkantis visus kriterijus, nustatytus Komisijos komunikate „Valstybės pagalbos, skirtos bendriems Europos interesams svarbių projektų vykdymui skatinti, suderinamumo su vidaus rinka analizės kriterijai ar nustatytus vėlesnėse to komunikato peržiūrose;

15)

susitarimas dėl konsultacijų – teisinė priemonė, kuria Komisija ir patariamasis partneris nustato „InvestEU“ konsultacijų centro veiklos sąlygas;

16)

konsultacijų iniciatyva – techninės paramos ir konsultacijų paslaugos, kuriomis remiamos investicijos, įskaitant gebėjimų stiprinimo veiklą, ir kurias teikia patariamieji partneriai, išorės paslaugų teikėjai, su kuriais Komisija yra sudariusi sutartis, arba vykdomosios įstaigos;

17)

patariamasis partneris – reikalavimus atitinkanti garantijos šalis, pvz., finansų įstaiga arba kitas subjektas, su kuriuo Komisija yra sudariusi susitarimą dėl konsultacijų, pagal kurį įgyvendinama viena ar daugiau konsultacijų iniciatyvų, išskyrus konsultacijų iniciatyvas, kurias įgyvendina išorės paslaugų teikėjai, su kuriais Komisija yra sudariusi sutartis, arba vykdomosios įstaigos;

18)

investavimo platforma – specialiosios paskirties vienetas, valdoma sąskaita, sutartimi grindžiamas bendro finansavimo arba rizikos pasidalijimo susitarimas arba kitomis priemonėmis nustatytas susitarimas; per tą platformą subjektai skiria finansinius įnašus tam tikriems investiciniams projektams finansuoti ir ji gali būti:

nacionalinė arba subnacionalinė platforma, kurioje sutelkiami keli tam tikros valstybės narės teritorijoje vykdomi investiciniai projektai;

tarpvalstybinė, daugiašalė, regioninė arba makroregioninė platforma, kurioje sutelkiami tam tikroje geografinėje teritorijoje vykdomais projektais besidomintys partneriai iš kelių valstybių narių, regionų arba trečiųjų valstybių;

teminė platforma, kurioje sutelkiami tam tikro sektoriaus investiciniai projektai;

19)

mikrofinansavimas – mikrofinansavimas, kaip apibrėžta atitinkamose 2021–2027 m. ESF+ reglamento nuostatose;

20)

nacionalinis skatinamojo finansavimo bankas ar įstaiga – juridinis asmuo, vykdantis profesinę finansinę veiklą, kuriam valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas yra suteikę įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą;

21)

mažosios ir vidutinės įmonės arba MVĮ – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priede ( 1 );

22)

maža vidutinės kapitalizacijos įmonė – subjektas, kuris nėra MVĮ ir kuriame dirba iki 499 darbuotojų;

23)

socialinė įmonė – socialinė įmonė, kaip apibrėžta atitinkamose 2021–2027 m. ESF+ reglamento nuostatose.

3 straipsnis

Programos „InvestEU“ tikslai

Bendrasis programos „InvestEU“ tikslas – remti Sąjungos politikos tikslus pasitelkiant finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis prisidedama prie:

Sąjungos konkurencingumo, įskaitant mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą;

Sąjungos ekonomikos augimo ir užimtumo, Sąjungos ekonomikos tvarumo ir su aplinka bei klimatu susijusių jos aspektų, padedančių siekti DVT ir Paryžiaus susitarimo tikslų ir kurti aukštos kokybės darbo vietas;

Sąjungos socialinio atsparumo, įtraukumo ir inovatyvumo;

mokslinės ir technologinės pažangos, kultūros, švietimo ir mokymo skatinimo;

Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir vidaus rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas;

ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos; arba

tvaraus ir įtraukaus Sąjungos ekonomikos atsigavimo po COVID-19 krizės, be kita ko, teikiant kapitalo paramą MVĮ, kurios nukentėjo nuo COVID-19 krizės ir 2019 m. pabaigoje dar nebuvo patiriančios sunkumų valstybės pagalbos požiūriu, išlaikant ir stiprinant esamas strategines materialiojo ar nematerialiojo turto vertės grandines, taip pat kuriant naujas, ir išlaikant bei stiprinant Sąjungai strategiškai svarbią veiklą, susijusią su ypatingos svarbos fizine ar virtualia infrastruktūra, įskaitant bendram Europos interesui svarbius projektus, transformatyviosiomis technologijomis, padėtį iš esmės keičiančiomis inovacijomis ir ištekliais įmonėms ir vartotojams, taip pat remiant tvarią pertvarką; arba

▼M1

remti investicijas, kuriomis prisidedama prie Europos strateginių technologijų platformos (STEP) tikslų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2024/795 ( 2 ) 2 straipsnyje.

▼B

Konkretūs programos „InvestEU“ tikslai:

remti su tvaria infrastruktūra susijusias finansavimo ir investavimo operacijas 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytose srityse;

remti su moksliniais tyrimais, inovacijomis ir skaitmeninimu susijusias finansavimo ir investavimo operacijas, įskaitant paramą novatoriškų įmonių veiklai plėsti ir technologijoms diegti rinkoje, 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytose srityse;

didinti MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą bei tokio finansavimo teikimą ir didinti jų konkurencingumą pasaulyje;

didinti socialinių įmonių galimybes gauti mikrofinansavimą ir finansavimą ir tokio finansavimo teikimą ir taip remti su socialinėmis investicijomis, kompetencijomis ir įgūdžiais susijusias finansavimo ir investavimo operacijas ir plėtoti bei stiprinti socialinių investicijų rinkas 8 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytose srityse.

4 straipsnis

ES garantijos biudžetas ir suma

ES garantija 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 26 152 310 073 EUR einamosiomis kainomis. Jos atidėjinių norma – 40 %. Pagal tą atidėjinių normą apskaičiuojant atidėjinių sumą taip pat atsižvelgiama į 35 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytą sumą.

Šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto valstybių narių skyriaus reikmėms gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės skiria atitinkamas sumas pagal nuostatas dėl naudojimosi ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽAF lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir tų fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės finansinės taisyklės (toliau – 2021–2027 m. Bendrų nuostatų reglamentas), ir nuostatas dėl naudojimosi EŽŪFKP lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas BŽŪP strateginių planų reglamente.

Valstybės narės papildomą ES garantijos sumą valstybių narių skyriaus reikmėms taip pat gali skirti grynaisiais pinigais arba garantijomis. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalies antrą sakinį grynaisiais pinigais skiriama suma yra išorės asignuotosios pajamos.

Pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija taip pat gali būti padidinta šio reglamento 5 straipsnyje nurodytų trečiųjų valstybių įnašais, jei jos skiria visą atidėjinio sumą grynaisiais pinigais pagal Finansinio reglamento 218 straipsnio 2 dalį.

Iš šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos 14 825 000 000 EUR einamosiomis kainomis skiriama operacijoms, kuriomis įgyvendinamos Reglamento (ES) 2020/2094 1 straipsnyje nurodytos priemonės, siekiant šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų.

Iš šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos 11 327 310 073 EUR einamosiomis kainomis skiriama 3 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos skiriamos tik nuo Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos.

Preliminarus ES garantijos ES skyriaus reikmėms paskirstymas nustatytas šio reglamento I priede. Kai tikslinga, Komisija gali nukrypti nuo I priede nurodytų sumų ne daugiau kaip 15 % kiekvieno 3 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodyto tikslo atveju. Komisija apie tokį nukrypimą informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

VI ir VII skyriuose nustatytoms priemonėms įgyvendinti skirtas finansinis paketas – 430 000 000 EUR einamosiomis kainomis.

3 dalyje nurodyta suma taip pat gali būti panaudota techninei ir administracinei paramai, skirtai programai „InvestEU“ įgyvendinti, pavyzdžiui, parengiamajai, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

5 straipsnis

„InvestEU“ fondo asocijuotosios trečiosios valstybės

Įnašus „InvestEU“ fondo ES skyriui, nurodytam šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kiekvienai politikos linijai, nurodytai šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje, pagal Finansinio reglamento 218 straipsnio 2 dalį gali skirti toliau išvardytos trečiosios valstybės, kad galėtų dalyvauti teikiant tam tikrus finansinius produktus:

Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra EEE narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų valstybių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos bei tų valstybių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

Europos kaimynystės politikos šalys pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir pagal Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytas konkrečias sąlygas;

kitos trečiosios valstybės pagal konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytas sąlygas, jeigu tuo susitarimu:

užtikrinama teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

ii)

nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant atskiroms programoms skirtų finansinių įnašų apskaičiavimą, ir tų programų administracinės išlaidos;

iii)

trečiajai valstybei nesuteikiami jokie sprendimų priėmimo įgaliojimai Sąjungos programos atžvilgiu;

iv)

garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

Šio straipsnio pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodyti įnašai yra asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

6 straipsnis

Sąjungos finansavimo įgyvendinimas ir jo formos

ES garantija įgyvendinama taikant netiesioginio valdymo principą su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto ii, iii, v ir vi papunkčiuose nurodytomis įstaigomis. Kitų formų Sąjungos finansavimas pagal šį reglamentą įgyvendinamas taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą pagal Finansinį reglamentą, įskaitant pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį įgyvendinamas dotacijas ir pagal šį straipsnį kuo sklandžiau ir užtikrinant veiksmingą bei nuoseklų Sąjungos politikos rėmimą įgyvendinamas derinimo operacijas.

Finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms taikoma ES garantija ir kurios yra dalis derinimo operacijos, kuria parama pagal šį reglamentą derinama su parama, teikiama pagal vieną ar daugiau kitų Sąjungos programų, arba su parama iš ES ATLPS inovacijų fondo:

turi atitikti politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus, nustatytus Sąjungos programos, pagal kurią nusprendžiama teikti paramą, taisyklėse;

turi atitikti šį reglamentą.

Derinimo operacijos, įskaitant finansinę priemonę, kuri visa finansuojama pagal kitas Sąjungos programas arba iš ATLPS inovacijų fondo nenaudojant ES garantijos pagal šį reglamentą, turi atitikti politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus, nustatytus Sąjungos programos, pagal kurią teikiama parama, taisyklėse.

Pagal šio straipsnio 2 dalį sprendimai dėl visų formų negrąžintinos paramos ir finansinių priemonių iš Sąjungos biudžeto, kurios yra šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos derinimo operacijos dalis, priimami pagal atitinkamos Sąjungos programos taisykles ir įgyvendinami vykdant derinimo operaciją pagal šį reglamentą ir Finansinio reglamento X antraštinę dalį.

Tokių derinimo operacijų ataskaitose taip pat pateikiama informacija apie jų suderinamumą su politikos tikslais ir tinkamumo kriterijais, nustatytais Sąjungos programos, pagal kurią nusprendžiama teikti paramą, taisyklėse, taip pat apie jų atitiktį šiam reglamentui.

7 straipsnis

Portfelių sujungimas

Parama iš ES garantijos pagal šį reglamentą, Sąjungos parama, teikiama pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas nustatytomis finansinėmis priemonėmis, ir Sąjungos parama iš ES garantijos, nustatytos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1017, gali būti sujungiamos į finansinius produktus, kuriuos EIB arba EIF turi įgyvendinti pagal šį reglamentą.

Nukrypstant nuo 19 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, ES garantija pagal šį reglamentą taip pat gali apimti 19 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuostolius, susijusius su visu finansavimo ir investavimo operacijų, remiamų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais finansiniais produktais, portfeliu.

Nepaisant 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių tikslų, atidėjiniai, sudaryti finansiniams įsipareigojimams, atsirandantiems dėl 1 dalyje nurodytų finansinių priemonių, padengti gali būti naudojami su visu finansavimo ir investavimo operacijų, remiamų 1 dalyje nurodytais finansiniais produktais, portfeliu susijusiems nuostoliams padengti.

Nuostoliai, pajamos ir grąžintos sumos, susijusios su finansiniu produktu, kaip nurodyta 1 dalyje, taip pat potencialiai susigrąžintinos sumos proporcingai paskirstomos finansinėms priemonėms ir toje dalyje nurodytomis ES garantijoms, kuriomis teikiama bendra Sąjungos parama tam finansiniam produktui.

▼M1

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai parama, teikiama naudojant finansines priemones, sujungiama į finansinį produktą, priklausantį nuo ES garantijos pagal šį reglamentą ir (arba) ES garantijos pagal Reglamentą (ES) 2015/1017, nuostoliai, pajamos ir grąžintos sumos, susijusios su finansiniu produktu, kaip nurodyta 1 dalyje, taip pat potencialiai susigrąžintinos sumos finansinėms priemonėms ir ES garantijoms pagal šį reglamentą ir (arba) ES garantijoms pagal Reglamentą (ES) 2015/1017 gali būti paskirstomos ir neproporcingai.

▼B

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių produktų nuostatos ir sąlygos, įskaitant atitinkamas proporcingas nuostolių, pajamų, grąžintų ir susigrąžintų sumų dalis, nustatomos 17 straipsnyje nurodytame susitarime dėl garantijos.

II SKYRIUS

„InvestEU“ fondas

8 straipsnis

Politikos linijos

„InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su jų konkrečia taikymo sritimi:

tvarios infrastruktūros politikos linija apima tvarias investicijas transporto, įskaitant daugiarūšį transportą, kelių eismo saugumo, be kita ko, siekiant Sąjungos tikslo iki 2050 m. iki nulio sumažinti kelių eismo įvykiuose žuvusių ir sunkiai sužalotų asmenų skaičių, geležinkelių ir kelių infrastruktūros atnaujinimo ir techninės priežiūros, energetikos, visų pirma atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo laikantis 2030 m. energetikos strategijos, pastatų renovacijos projektų, kuriuose daug dėmesio skiriama energijos taupymui ir pastatų integravimui į susietas energetikos, energijos kaupimo, skaitmeninių tinklų ir transporto sistemas, tinklų sujungiamumo lygių gerinimo, skaitmeninio junglumo ir skaitmeninės prieigos, be kita ko, kaimo vietovėse, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų ir vandens, įskaitant vidaus vandenų kelius, atliekų tvarkymo laikantis atliekų hierarchijos ir žiedinės ekonomikos principų, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, kultūros paveldo, turizmo, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kuriomis prisidedama prie Sąjungos aplinkosaugos, atsparumo klimato kaitai arba socialinio tvarumo tikslų ir kurios atitinka Sąjungos aplinkosaugos arba socialinio tvarumo standartus;

mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos linija apima mokslinių tyrimų, produktų kūrimo ir inovacijų veiklą, technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimą į rinką rinkos varomosioms jėgoms ir įmonių bendradarbiavimui paremti, novatoriškų sprendimų demonstravimą bei diegimą ir paramą novatoriškų įmonių veiklai plėsti, taip pat Sąjungos pramonės skaitmeninimą;

MVĮ politikos linija apima visų pirma MVĮ, įskaitant novatoriškas MVĮ ir kultūros bei kūrybos sektoriuose veikiančias MVĮ, taip pat mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą ir tokio finansavimo teikimą;

socialinių investicijų ir įgūdžių politikos linija apima mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką bei lyčių lygybės skatinimo priemones, įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas, socialinę infrastruktūrą, įskaitant sveikatos priežiūros ir švietimo infrastruktūrą ir socialinį būstą bei besimokančiųjų apgyvendinimą, socialines inovacijas, sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą, įtrauktį ir prieinamumą; socialiniu tikslu vykdomą kultūrinę veiklą, pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

Visose politikos linijose horizontaliai sukuriama teisingos pertvarkos sistema. Ta sistema apima investicijas, kuriomis sprendžiamos socialinės, ekonominės ar aplinkosauginės problemos, kylančios dėl pertvarkos proceso, kuriuo siekiama Sąjungos 2030 m. klimato tikslo ir poveikio klimatui neutralizavimo iki 2050 m. tikslo, ir kurios yra naudingos pagal atitinkamas Teisingos pertvarkos fondo reglamento nuostatas valstybės narės parengtame teisingos pertvarkos plane nurodytoms teritorijoms.

Visos politikos linijos gali apimti strategines investicijas, įskaitant bendram Europos interesui svarbius projektus, siekiant paremti galutinius gavėjus, kurie vykdo Sąjungai strategiškai svarbią, visų pirma žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai remti, atsparumui didinti ir strateginėms vertės grandinėms stiprinti skirtą veiklą.

Strateginių investicijų į gynybos ir kosmoso sektorius ir į kibernetinį saugumą, taip pat į specifinius projektus, turinčius faktinį tiesioginį poveikį saugumui ypatingos svarbos sektoriuose, atveju laikantis šio straipsnio 9 dalies priimtose investavimo gairėse (toliau – investavimo gairės) nustatomi apribojimai trečiosios valstybės arba trečiosios valstybės subjektų kontroliuojamų galutinių gavėjų, taip pat galutinių gavėjų, kurių vykdomasis valdymas vykdomas ne Sąjungoje, atžvilgiu, kad būtų užtikrintas Sąjungos ir jos valstybių narių saugumas. Tie apribojimai nustatomi vadovaujantis reikalavimus atitinkantiems subjektams taikomais principais, nustatytais atitinkamose Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas ir panaikinamas Reglamentas (ES) 2018/1092, nuostatose ir atitinkamose Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013, (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, nuostatose.

Investavimo gairėse nustatomi visi būtini reikalavimai, susiję su kitose srityse veikiančių galutinių gavėjų kontrole ir vykdomuoju valdymu ir su tarpininkų kontrole, atsižvelgiant į taikytinus viešosios tvarkos arba saugumo reikalavimus. Atsižvelgdama į tuos reikalavimus valdančioji taryba nustato visus būtinus papildomus reikalavimus.

Jeigu Investicijų komitetui pasiūlyta finansavimo arba investavimo operacija priklauso daugiau nei vienai politikos linijai, ji priskiriama tai politikos linijai, kuriai priklauso jos arba daugumos jos paprojekčių pagrindinis tikslas, išskyrus atvejus, kai investavimo gairėse numatyta kitaip.

Finansavimo ir investavimo operacijos tikrinamos siekiant nustatyti, ar jos turi poveikį aplinkai, klimatui arba visuomenei. Jei tos operacijos tokį poveikį turi, atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis žalingas poveikis ir kuo didesnė nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi 6 dalyje nurodytomis gairėmis. Projektams, kurių vertė mažesnė už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas netaikomas. Projektai, kurie yra nesuderinami su klimato politikos tikslais, laikomi netinkamais gauti paramą pagal šį reglamentą. Tais atvejais, kai įgyvendinantysis partneris nusprendžia, kad tvarumo patikrinimas nebus atliekamas, jis turi tai pagrįsti Investicijų komitetui.

Komisija parengia tvarumo gaires, kurios, laikantis Sąjungos aplinkosaugos ir socialinės politikos tikslų ir standartų bei deramai atsižvelgiant į reikšmingos žalos nedarymo principą, suteikia galimybę:

kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos – užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, taip pat taikant atitinkamas prisitaikymo priemones, o kalbant apie klimato kaitos švelninimą – į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas, susijusias su išmetamomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, ir teigiamo klimato kaitos švelninimo priemonių poveikio naudą;

įtraukti bendrą projektų poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo komponentams, būtent orui, vandeniui, dirvožemiui ir biologinei įvairovei;

įvertinti socialinį projektų poveikį, įskaitant poveikį lyčių lygybei, tam tikrų vietovių ar gyventojų socialinei įtraukčiai ir sričių bei sektorių, kuriems poveikį daro struktūrinės problemos, pvz., poreikis mažinti ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, ekonominiam vystymuisi;

nustatyti projektus, kurie yra nesuderinami su siekiamais klimato politikos tikslais;

pateikti įgyvendinantiesiems partneriams gaires, pagal kurias būtų atliekamas 5 dalyje numatytas tikrinimas.

Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti Sąjungos klimato ir aplinkos politikos tikslų siekti padedančias investicijas, remdamiesi gairėmis, kurias turės parengti Komisija.

Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad bent 60 % investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją prisidėtų prie Sąjungos klimato ir aplinkos politikos tikslų įgyvendinimo.

Komisija kartu su įgyvendinančiaisiais partneriais siekia užtikrinti, kad tvarios infrastruktūros politikos linijai naudojama ES garantijos dalis būtų paskirstoma siekiant įvairių 1 dalies a punkte nurodytų sričių pusiausvyros.

Komisijai pagal 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant kiekvienai politikos linijai skirtas investavimo gaires. Investavimo gairėse taip pat nustatoma teisingos pertvarkos sistemos įgyvendinimo tvarka, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Investavimo gairės rengiamos vykdant glaudų dialogą su EIB grupe ir kitais potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais.

10.

Strateginėms finansavimo ir investavimo operacijoms gynybos ir kosmoso sektoriuose ir kibernetinio saugumo srityje, investavimo gairėse gali būti nustatyti apribojimai, susiję su intelektinės nuosavybės teisių į ypatingos svarbos technologijas ir į Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui užtikrinti būtinas technologijas perdavimu ir licencijavimu, atsižvelgiant į valstybių narių kompetenciją eksporto kontrolės srityje.

11.

Komisija teikia informaciją apie investavimo gairių taikymą ir aiškinimą įgyvendinantiesiems partneriams, Investicijų komitetui ir patariamiesiems partneriams.

9 straipsnis

Skyriai

8 straipsnio 1 dalyje nurodytos politikos linijos sudarytos iš ES skyriaus ir valstybių narių skyriaus. Tų skyrių lėšomis rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos taip:

ES skyriaus lėšomis sprendžiamos bet kurios iš šių problemų:

rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su Sąjungos politikos prioritetais;

ii)

Sąjungos masto arba valstybei narei būdingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos arba

iii)

rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, visų pirma naujos ar sudėtingos problemos, kurioms spręsti reikia sukurti novatoriškus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras;

valstybių narių skyriaus lėšomis sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos viename ar keliuose regionuose arba valstybėse narėse, siekiant politikos tikslų, kuriems įgyvendinti skiriami įnašai iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba valstybė narė pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skiria papildomą sumą, visų pirma stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Sąjungoje šalinant jos regionų skirtumus.

1 dalyje nurodyti skyriai, kai tinkama, naudojami kaip papildoma tam tikros finansavimo arba investavimo operacijos rėmimo priemonė, be kita ko, derinant paramą abiejų skyrių lėšomis.

10 straipsnis

Valstybių narių skyriui taikomos konkrečios nuostatos

Sumos, kurias valstybė narė savanoriškai skiria pagal nuostatas dėl naudojimosi ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽAF lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas 2021–2027 m. Bendrų nuostatų reglamente, arba pagal nuostatas dėl naudojimosi EŽŪFKP lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas BŽŪP strateginių planų reglamente, arba grynaisiais pinigais pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skiriamos sumos yra naudojamos ES garantijos dalies, kuria dengiamos finansavimo ir investavimo operacijos atitinkamoje valstybėje narėje, atidėjiniams valstybių narių skyriuje suformuoti arba galimam įnašui į „InvestEU“ konsultacijų centrą. Tomis sumomis padedama siekti politikos tikslų, nustatytų partnerystės susitarime, kuris yra nurodytas 2021–2027 m. Bendrų nuostatų reglamento nuostatose dėl partnerystės susitarimo rengimo ir pateikimo, programose arba BŽŪP strateginiame plane, kuriais prisidedama prie programos „InvestEU“, siekiant įgyvendinti atitinkamas priemones, nustatytas pagal Reglamentą (ES) 2021/241 parengtame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane, arba kitais atvejais – susitarime dėl įnašo nustatytais tikslais, atsižvelgiant į įneštos sumos kilmę.

Valstybių narių skyriaus ES garantijos dalis nustatoma valstybei narei ir Komisijai sudarant susitarimą dėl įnašo.

Šios dalies ketvirta pastraipa ir šio straipsnio 5 dalis netaikomos papildomai sumai, kurią valstybė narė skiria pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

Šio straipsnio nuostatos dėl sumų, skiriamų pagal nuostatas dėl naudojimosi ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽAF lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas 2021–2027 m. Bendrų nuostatų reglamente, arba pagal nuostatas dėl naudojimosi EŽŪFKP lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas BŽŪP strateginių planų reglamente, netaikomos susitarimui dėl įnašo, susijusiam su papildoma šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyta valstybės narės skirta suma.

Valstybė narė ir Komisija sudaro susitarimą dėl įnašo arba jį iš dalies pakeičia per keturis mėnesius nuo Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinamas partnerystės susitarimas pagal nuostatas dėl partnerystės susitarimo patvirtinimo, nustatytas 2021–2027 m. Bendrų nuostatų reglamente, arba BŽŪP strateginis planas pagal BŽŪP strateginių planų reglamentą, priėmimo, arba tuo pačiu metu, kai priimamas Komisijos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa pagal nuostatas dėl naudojimosi ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽAF lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas 2021–2027 m. Bendrų nuostatų reglamente, arba BŽŪP strateginis planas pagal nuostatas dėl BŽŪP strateginio plano dalinio keitimo, nustatytas BŽŪP strateginių planų reglamente.

Dvi ar daugiau valstybių narių su Komisija gali sudaryti bendrą susitarimą dėl įnašo.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 211 straipsnio 1 dalies, valstybių narių skyriaus ES garantijos atidėjinių norma yra 40 % ir kiekviename susitarime dėl įnašo ji gali būti sumažinta arba padidinta, siekiant atsižvelgti į riziką, susijusią su numatomais naudoti finansiniais produktais.

Į susitarimą dėl įnašo įtraukiami bent šie elementai:

su atitinkama valstybe nare susijusi atitinkamos valstybių narių skyriaus ES garantijos dalies bendra suma, jos atidėjinių norma, įnašo iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba skiriamo pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą suma, atidėjinių sudarymo etapas ir susijusio neapibrėžtojo įsipareigojimo suma, kuri turi būti padengta atitinkamos valstybės narės suteikta kompensacine garantija;

valstybės narės strategija, kurią sudaro finansiniai produktai ir jų minimalus svertas, geografinė aprėptis, kai reikia, įskaitant regioninę aprėptį, projektų rūšys, investavimo laikotarpis ir, kai taikoma, galutinių gavėjų ir reikalavimus atitinkančių tarpininkų kategorijos;

potencialus įgyvendinantysis partneris arba partneriai, pasiūlyti pagal 15 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, ir Komisijos pareiga informuoti atitinkamą valstybę narę apie pasirinktą įgyvendinantįjį partnerį arba partnerius;

įnašas iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų arba iš sumų, skiriamų pagal 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, „InvestEU“ konsultacijų centrui;

pareigos valstybei narei teikti metines ataskaitas, įskaitant ataskaitas dėl atitinkamų rodiklių, susijusių su partnerystės susitarime, programoje, BŽŪP strateginiame plane arba gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytais politikos tikslais ir nurodytų susitarime dėl įnašo;

nuostatos dėl valstybių narių skyriaus ES garantijos dalies kompensavimo;

derinimas su ES skyriaus ištekliais pagal 9 straipsnio 2 dalį, įskaitant daugiasluoksnę struktūrą, kad būtų užtikrintas geresnis rizikos padengimas.

Susitarimus dėl įnašo Komisija įgyvendina pagal 17 straipsnį su įgyvendinančiaisiais partneriais sudarydama susitarimus dėl garantijos, o su patariamaisiais partneriais – susitarimus dėl konsultacijų pagal 25 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

▼M1

Jeigu per 12 mėnesių nuo susitarimo dėl įnašo sudarymo susitarimas dėl garantijos nesudaromas, susitarimas dėl įnašo bendru sutarimu nutraukiamas arba pratęsiamas. Jeigu per 12 mėnesių nuo susitarimo dėl įnašo sudarymo vienu ar daugiau susitarimų dėl garantijos neprisiimami įsipareigojimai dėl visos susitarimo dėl įnašo sumos, ta suma atitinkamai keičiama. Nepanaudota atidėjinio suma, priskiriama valstybių narių pagal nuostatas dėl naudojimosi ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽAF lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 ( 3 ), arba pagal nuostatas dėl naudojimosi EŽŪFKP lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas BŽŪP strateginių planų reglamente, skirtoms sumoms, pakartotinai panaudojama pagal tuos reglamentus. Nepanaudota atidėjinio suma, priskirtina valstybės narės pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skirtoms sumoms, grąžinama tai valstybei narei.

▼B

Jeigu susitarimas dėl garantijos nebuvo tinkamai įgyvendintas per nuostatose dėl naudojimosi ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽAF lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytose 2021–2027 m. Bendrų nuostatų reglamente, arba nuostatose dėl naudojimosi EŽŪFKP lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytose BŽŪP strateginių planų reglamente, nustatytą laikotarpį, arba – kai susitarimas dėl garantijos susijęs su sumomis, skiriamomis pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą – atitinkamame susitarime dėl įnašo nustatytą laikotarpį, susitarimas dėl įnašo iš dalies pakeičiamas. Nepanaudota atidėjinio suma, priskiriama valstybių narių pagal nuostatas dėl naudojimosi ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽAF lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas 2021–2027 m. Bendrų nuostatų reglamente, arba pagal nuostatas dėl naudojimosi EŽŪFKP lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas BŽŪP strateginių planų reglamente, skirtoms sumoms, pakartotinai panaudojama pagal tuos reglamentus. Nepanaudota atidėjinio suma, priskirtina valstybės narės pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą skirtoms sumoms, grąžinama tai valstybei narei.

Valstybių narių skyriaus ES garantijos dalies atidėjiniams, nustatytiems susitarime dėl įnašo, taikomos šios taisyklės:

pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, metinis atidėjinių perteklius, apskaičiuotas palyginant atidėjinių sumą, reikalingą pagal atidėjinių normą, nustatytą susitarime dėl įnašo, ir faktinę atidėjinių sumą, pakartotinai panaudojamas pagal nuostatas dėl naudojimosi ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽAF lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas 2021–2027 m. Bendrų nuostatų reglamente, ir pagal nuostatas dėl naudojimosi EŽŪFKP lėšomis, teikiamomis pagal programą „InvestEU“, nustatytas BŽŪP strateginių planų reglamente;

nukrypstant nuo Finansinio reglamento 213 straipsnio 4 dalies, pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, atidėjiniai kasmet nepildomi, kol nepanaudojama ta valstybių narių skyriaus ES garantijos dalis;

Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, jeigu tos ES garantijos dalies atidėjinių lygis sumažėja iki mažiau nei 20 % pradinio atidėjinių lygio dėl reikalavimų mokėti pagal tą valstybių narių skyriaus ES garantijos dalį;

jeigu tos valstybių narių skyriaus ES garantijos dalies atidėjinių lygis pasiekia 10 % pradinio atidėjinių lygio, atitinkama valstybė narė Komisijos prašymu į bendrąjį atidėjinių fondą, nurodytą Finansinio reglamento 212 straipsnyje, skiria ne daugiau kaip 5 % pradinio atidėjinių lygio.

4 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų sumų atžvilgiu metinio pertekliaus ir papildymo valdymas po sudarymo etapo apibrėžiamas susitarime dėl įnašo.

III SKYRIUS

Komisijos ir EIB grupės partnerystė

11 straipsnis

Partnerystės taikymo sritis

Komisija ir EIB grupė pagal šį reglamentą sudaro partnerystę, kurios tikslas – remti programos „InvestEU“ įgyvendinimą ir didinti nuoseklumą, įtraukumą, papildomumą ir rezultatų diegimo efektyvumą. Laikydamasi šio reglamento ir sąlygų, išsamiau nustatytų 3 dalyje nurodytuose susitarimuose, EIB grupė:

įgyvendina ES garantijos dalį, nurodytą 13 straipsnio 4 dalyje;

remia „InvestEU“ fondo ES skyriaus ir, kai taikytina, valstybių narių skyriaus lėšų įgyvendinimą, visų pirma:

kartu su potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais prisideda prie investavimo gairių rengimo pagal 8 straipsnio 9 dalį, prisideda sudarant suvestinę pagal 22 straipsnį ir rengiant kitus dokumentus, kuriuose nustatomos „InvestEU“ fondo veiklos gairės;

ii)

kartu su Komisija ir potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais nustato rizikos metodiką ir rizikos kartografavimo sistemą, susijusias su įgyvendinančiųjų partnerių finansavimo ir investavimo operacijomis, siekiant sudaryti galimybes tokias operacijas vertinti pagal bendrą reitingų skalę;

iii)

Komisijai paprašius ir susitarus su atitinkamu potencialiu įgyvendinančiuoju partneriu, atlieka to potencialaus įgyvendinančiojo partnerio sistemų vertinimą ir teikia tikslines technines konsultacijas dėl tų sistemų, jei ir kiek tai yra būtina atsižvelgiant į ramsčio vertinimo audito išvadas, siekiant įgyvendinti to galimo įgyvendinančiojo partnerio numatytus finansinius produktus;

iv)

teikia neprivalomą nuomonę dėl su bankais susijusių aspektų, visų pirma dėl finansinės rizikos ir finansinių sąlygų, susijusių su kitam nei EIB grupė įgyvendinančiajam partneriui skiriama ES garantijos dalimi, nustatoma su tuo įgyvendinančiuoju partneriu sudarytiname susitarime dėl garantijos;

atlieka finansinės rizikos ir atlyginimo už bendrą portfelį modeliavimą ir prognozes, remdamasi prielaidomis, dėl kurių susitarė su Komisija;

vi)

įvertina finansinę riziką ir teikia finansines ataskaitas dėl bendro portfelio;

vii)

Komisijai paprašius ir susitarus su įgyvendinančiuoju partneriu, teikia Komisijai restruktūrizavimo ir išieškojimo paslaugas, nustatytas šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodytame susitarime, laikantis 17 straipsnio 2 dalies g punkto, jei tas įgyvendinantysis partneris nebėra atsakingas už restruktūrizavimo ir išieškojimo veiklos vykdymą pagal atitinkamą susitarimą dėl garantijos;

nacionalinio skatinamojo finansavimo banko ar įstaigos prašymu gali tam nacionaliniam skatinamojo finansavimo bankui ar įstaigai teikti 25 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytas gebėjimų stiprinimo paslaugas ir kitas paslaugas, susijusias su ES garantija remiamų finansinių produktų įgyvendinimu;

dėl „InvestEU“ konsultacijų centro:

iš 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansinio paketo gauna iki 300 000 000 EUR sumą 25 straipsnyje nurodytoms konsultacijų iniciatyvoms ir šio punkto ii papunktyje nurodytoms veiklos užduotims finansuoti;

ii)

konsultuoja Komisiją ir vykdo veiklos užduotis, nustatytas 3 dalies c punkte nurodytame susitarime:

—

remia Komisiją kuriant ir steigiant „InvestEU“ konsultacijų centrą ir vykdant jo veiklą;

—

vertina prašymus teikti konsultacinę paramą, kurios Komisija nelaiko patenkančia į esamų konsultacijų iniciatyvų sritį, kad padėtų Komisijai priimti sprendimą dėl konsultacinės paramos prašymų, gautų per 25 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą bendrą prieigos tašką, skirstymo;

—

nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ir įstaigoms jų prašymu teikia paramą gebėjimams stiprinti, kaip nurodyta 25 straipsnio 2 dalies h punkte, kad jie plėtotų savo patariamuosius gebėjimus ir galėtų dalyvauti konsultacijų iniciatyvose;

—

Komisijos ir potencialaus patariamojo partnerio prašymu, jei EIB grupė pritaria, Komisijos vardu sudaro sutartis su patariamaisiais partneriais dėl konsultacijų iniciatyvų įgyvendinimo.

EIB grupė užtikrina, kad jos užduotys, nurodytos pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje, būtų vykdomos visiškai nepriklausomai nuo jos kaip patariamojo partnerio funkcijos.

Prireikus Komisija bendradarbiauja su įgyvendinančiuoju partneriu remdamasi pirmos pastraipos b punkto iv papunktyje nurodytos EIB grupės nuomonės išvadomis. Komisija apie savo priimtą sprendimą praneša EIB grupei.

Su bankais susijusi informacija, kurią EIB grupei perduoda Komisija pagal 1 dalies pirmos pastraipos b punkto ii, iv, v ir vi papunkčius, apima tik tą informaciją, kurios būtinai reikia EIB grupei vykdyti jos įsipareigojimams pagal tuos punktus. Komisija, palaikydama glaudų dialogą su EIB grupe ir potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais, apibrėžia tos su bankais susijusios informacijos pobūdį ir taikymo sritį, atsižvelgdama į ES garantijos patikimo finansų valdymo reikalavimus, teisėtus įgyvendinančiojo partnerio interesus, susijusius su neskelbtina komercine informacija, ir EIB grupės poreikius vykdyti savo įsipareigojimus pagal tuos punktus.

Partnerystės sąlygos nustatomos susitarimuose, įskaitant:

susitarimą dėl ES garantijos dalies, nurodytos 13 straipsnio 4 dalyje, suteikimo ir įgyvendinimo:

Komisijos ir EIB grupės susitarimą dėl garantijos arba

ii)

atskirus Komisijos ir EIB bei jo patronuojamųjų įmonių ar kitų subjektų, nustatytų EIB statuto 28 straipsnio 1 dalyje, susitarimus dėl garantijos;

Komisijos ir EIB grupės susitarimą, susijusį su 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktais;

Komisijos ir EIB grupės susitarimą, susijusį su „InvestEU“ konsultacijų centru;

EIB grupės ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų bei įstaigų susitarimus dėl gebėjimų stiprinimo ir kitų paslaugų pagal 1 dalies pirmos pastraipos c punktą.

Nedarant poveikio šio reglamento 18 straipsnio 3 dalies ir 25 straipsnio 4 dalies nuostatoms, EIB grupės sąnaudos, patirtos vykdant šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nurodytas užduotis, turi atitikti šio straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto susitarimo sąlygas ir gali būti padengtos iš ES garantijai priskirtinų grąžinamų sumų ar pajamų arba iš atidėjinių, laikantis Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 ir 5 dalių, arba gali būti apmokėtos iš šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansinio paketo, jei EIB grupė pateikia tų sąnaudų pagrindimą ir neviršijama bendra viršutinė riba – 7 000 000 EUR.

EIB grupės sąnaudos, patirtos vykdant 1 dalies pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodytas veiklos užduotis, visiškai padengiamos ir apmokamos iš 1 dalies pirmos pastraipos d punkto i papunktyje nurodytos sumos, jei EIB grupė pateikia tų sąnaudų pagrindimą ir neviršijama bendra viršutinė riba – 10 000 000 EUR.

12 straipsnis

Interesų konfliktai

Pagal 11 straipsnyje nurodytą partnerystę EIB grupė imasi visų būtinų priemonių ir atsargumo priemonių, kad išvengtų interesų konfliktų su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, be kita ko, sudarydama specialią nepriklausomą grupę 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto iii–vi papunkčiuose nurodytoms užduotims vykdyti. Tai grupei taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės, jos ir toliau taikomos grupę palikusiems nariams.

EIB grupė ir kiti įgyvendinantieji partneriai nedelsdami informuoja Komisiją apie kiekvieną interesų konflikto atvejį arba interesų konfliktą lemti galintį atvejį. Jei kyla abejonių, Komisija nustato, ar yra interesų konfliktas, ir savo išvadą praneša EIB grupei. Interesų konflikto atveju EIB grupė imasi atitinkamų priemonių. EIB grupė valdančiąją tarybą informuoja apie tas priemones ir jų rezultatus.

EIB grupė imasi būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta interesų konflikto atvejų vykdant „InvestEU“ konsultacijų centro veiklą, visų pirma susijusią su 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodytomis jo veiklos užduotimis remiant Komisiją. Interesų konflikto atveju EIB grupė imasi atitinkamų priemonių.

IV SKYRIUS

ES garantija

13 straipsnis

ES garantija

ES garantija – neatšaukiama, besąlyginė ir pagal reikalavimą išmokama garantija – įgyvendinantiesiems partneriams suteikiama pagal Finansinio reglamento 219 straipsnio 1 dalį ir įgyvendinama taikant netiesioginio valdymo principus pagal to reglamento X antraštinę dalį.

Atlyginimas už ES garantiją susiejamas su finansinių produktų ypatybėmis ir rizikos profiliu, atsižvelgiant į tų finansavimo ir investavimo operacijų pobūdį ir numatytų politikos tikslų, kurių siekiama finansiniais produktais, įgyvendinimą.

Tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su politikos tikslų, kurių siekiama finansiniu produktu, pobūdžiu ir būtinybe, kad finansiniai produktai būtų finansiškai prieinami tiksliniams galutiniams gavėjams, galutiniam gavėjui teikiamo finansavimo sąnaudos gali būti sumažintos arba to finansavimo sąlygos pagerintos sumažinant atlyginimą už ES garantiją arba prireikus ES biudžeto lėšomis padengiant neapmokėtas administracines išlaidas, kurias patyrė įgyvendinantysis partneris, visų pirma:

kai dėl nepalankių finansų rinkos sąlygų kiltų kliūčių vykdyti finansavimo arba investavimo operaciją rinka pagrįstomis kainomis arba

kai būtina paskatinti finansavimo ir investavimo operacijas tuose sektoriuose ar srityse, kuriuose yra didelis rinkos nepakankamumas arba neoptimali investavimo aplinka, arba kai būtina palengvinti investavimo platformų steigimą.

Atlyginimo už ES garantiją sumažinimas arba neapmokėtų administracinių išlaidų, kurias patyrė įgyvendinantysis partneris, apmokėjimas, nurodytas antroje pastraipoje, gali būti atliekamas tik tokiu mastu, kad tai nedarytų reikšmingo poveikio ES garantijos atidėjiniams.

Atlyginimo už ES garantiją sumažinimas yra visapusiškai naudingas galutiniams gavėjams.

Finansinio reglamento 219 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga taikoma kiekvienam įgyvendinančiajam partneriui atsižvelgiant į portfelį.

75 % ES skyriaus ES garantijos, nurodytos 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje – 19 614 232 554 EUR – skiriami EIB grupei. EIB grupė suteikia bendrą finansinį įnašą, kuris siekia 4 903 558 139 EUR. Tas įnašas skiriamas tokiu būdu ir tokia forma, kad būtų lengviau įgyvendinti „InvestEU“ fondą ir pasiekti 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus.

▼M1

Likę 25 % ES skyriaus ES garantijos skiriami kitiems įgyvendinantiesiems partneriams, kurie taip pat turi pateikti finansinį įnašą, kuris turi būti nustatytas susitarimuose dėl garantijos. Jei Komisija nustato, kad tokie įgyvendinantieji partneriai neišnaudoja visų likusių 25 % ES skyriaus ES garantijos, nepanaudota suma gali būti skirta EIB grupei. Tokiu atveju EIB grupė teikia papildomą atitinkamą finansinį įnašą pagal 4 dalies trečiame sakinyje nustatytus reikalavimus.

▼B

Dedamos visos įmanomos pastangos siekiant užtikrinti, kad pasibaigus investavimo laikotarpiui investicijos būtų paskirstytos įvairiems sektoriams ir regionams ir kad būtų išvengta per didelės sektorinės arba geografinės koncentracijos. Tos pastangos apima paskatas mažesniems ar mažiau išplėtotiems nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ir įstaigoms, kurie turi lyginamąjį pranašumą dėl savo buvimo vietos, žinių ir investavimo kompetencijos. Komisija toms pastangoms remti suformuoja nuoseklų požiūrį.

Šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta parama pagal ES garantiją skiriama Reglamento (ES) 2020/2094 3 straipsnio 6 dalyje nustatytomis sąlygomis. Kitais atvejais parama suteikiant ES garantiją gali būti skiriama finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, investavimo laikotarpiu, kuris baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d.

▼M1

Įgyvendinančiojo partnerio ir galutinio gavėjo, finansų tarpininko ar bet kurio kito subjekto, nurodyto 16 straipsnio 1 dalies a punkte, sutartys, kurioms taikoma 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija, pasirašomos ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 31 d. Kitais atvejais įgyvendinančiojo partnerio ir galutinio gavėjo, finansų tarpininko ar bet kurio kito subjekto, nurodyto 16 straipsnio 1 dalies a punkte, sudaromos sutartys pasirašomos ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d.

▼B

14 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios finansavimo ir investavimo operacijos

„InvestEU“ fondas remia tik tas finansavimo ir investavimo operacijas, kurios:

atitinka Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nustatytas sąlygas, visų pirma susijusias su rinkos nepakankamumu, neoptimalia investavimo aplinka ir papildomumu, kaip nustatyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir šio reglamento V priede, ir tam tikrais atvejais didina privačiojo sektoriaus investicijas pagal Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies d punktą;

padeda siekti Sąjungos politikos tikslų ir yra priskiriamos prie šio reglamento II priede išvardytų sričių, kuriose pagal atitinkamą politikos liniją galima vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas;

neteikia finansinės paramos neįtrauktai veiklai, nurodytai šio reglamento V priedo B skirsnyje, ir

atitinka investavimo gaires.

Be Sąjungoje arba su valstybe nare susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje, nurodytoje SESV II priede, vykdomų projektų, „InvestEU“ fondas, vykdydamas finansavimo ir investavimo operacijas, gali remti šiuos projektus ir operacijas:

projektus, kuriuose dalyvauja vienoje ar daugiau valstybių narių esantys arba įsisteigę subjektai, apimančius vieną ar daugiau trečiųjų valstybių, įskaitant stojančiąsias šalis, šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, šalis, kurios patenka į Europos kaimynystės politikos taikymo sritį, taip pat EEE ar ELPA šalis arba užjūrio šalis ir teritorijas, kaip nustatyta SESV II priede, arba asocijuotąsias trečiąsias valstybes, neatsižvelgiant į tai, ar esama partnerių tose trečiosiose valstybėse arba užjūrio šalyse ar teritorijose;

finansavimo ir investavimo operacijas 5 straipsnyje nurodytose trečiosiose valstybėse, kurios prisidėjo prie konkretaus finansinio produkto.

„InvestEU“ fondas gali remti finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis teikiamos lėšos galutiniams gavėjams, kurie yra teisės subjektai, įsteigti bet kurioje iš toliau nurodytų valstybių ar teritorijų:

valstybėje narėje arba su valstybe nare susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje, nurodytoje SESV II priede;

trečiojoje valstybėje, kuri yra asocijuotoji programos „InvestEU“ valstybė pagal 5 straipsnį;

kai taikytina, trečiojoje valstybėje, nurodytoje 2 dalies a punkte;

kitose trečiosiose valstybėse, jei reikia finansuoti projektą valstybėje arba teritorijoje, nurodytoje a, b ar c punkte.

15 straipsnis

Įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, atranka

Komisija įgyvendinančiuosius partnerius, išskyrus EIB grupę, atrenka pagal Finansinio reglamento 154 straipsnį.

Įgyvendinantieji partneriai gali sudaryti grupę. Įgyvendinantysis partneris gali būti vienos ar kelių grupių narys.

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą dėl ES garantijos dalies, nurodytos 13 straipsnio 5 dalyje.

Valstybių narių skyriaus atveju atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau garantijos šalių iš tų garantijos šalių, kurios išreiškė susidomėjimą. Atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu taip pat gali pasiūlyti EIB grupę ir savo pačios lėšomis gali sudaryti sutartį su EIB grupe dėl 11 straipsnyje išvardytų paslaugų teikimo.

Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies trečią pastraipą atrenka įgyvendinantįjį partnerį iš reikalavimus atitinkančių garantijos šalių, galinčių vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija užtikrina, kad „InvestEU“ fondo lėšomis finansuojamu finansinių produktų portfeliu būtų siekiama šių tikslų:

maksimaliai padidinti 3 straipsnyje nustatytų tikslų aprėptį;

maksimaliai padidinti ES garantijos poveikį, naudojant įgyvendinančiojo partnerio skirtus nuosavus išteklius;

tam tikrais atvejais maksimaliai padidinti privačiojo sektoriaus investicijas;

skatinti diegti novatoriškus finansinius ir rizikos sprendimus, kad būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

užtikrinti geografinę diversifikaciją laipsniškai skiriant ES garantiją ir sudaryti galimybę finansuoti mažesnius projektus;

užtikrinti pakankamą rizikos diversifikaciją.

Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija taip pat atsižvelgia į:

galimas išlaidas ir atlyginimą į Sąjungos biudžetą;

įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą visapusiškai vykdyti Finansinio reglamento 155 straipsnio 2 dalies ir 3 dalių reikalavimus, susijusius su mokesčių vengimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir nebendradarbiaujančiais jurisdikciją turinčiais subjektais.

Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos gali būti pasirinkti kaip įgyvendinantieji partneriai, jei atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

16 straipsnis

Reikalavimus atitinkančio finansavimo rūšys

ES garantija gali būti naudojama su šių rūšių finansavimu, kurį teikia įgyvendinantieji partneriai, susijusiai rizikai padengti:

tiesiogiai arba netiesiogiai per finansų tarpininkus, fondus, investavimo platformas ar kitas priemones galutiniams gavėjams teikiamų paskolų, garantijų, priešpriešinių garantijų, kapitalo rinkos priemonių, bet kokių kitų finansavimo formų ar kredito vertės didinimo priemonių, įskaitant subordinuotąją skolą arba investicijas į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą;

įgyvendinančiojo partnerio teikiamo finansavimo arba garantijų kitai finansų įstaigai, kad pastaroji galėtų teikti a punkte nurodytą finansavimą.

Kad būtų suteikta ES garantija, šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos finansavimo priemonės suteikiamos, įsigyjamos ar išleidžiamos 14 straipsnio 1 dalyje nurodytoms finansavimo ir investavimo operacijoms vykdyti, jeigu įgyvendinančiojo partnerio finansavimas suteiktas pagal finansavimo susitarimą arba sandorį, kurį įgyvendinantysis partneris pasirašė arba sudarė po to, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl garantijos, ir kurio galiojimas nesibaigė ar kuris nebuvo nutrauktas.

Finansavimo ir investavimo operacijos, vykdomos per fondus ar kitas tarpines struktūras, remiamos ES garantija pagal nuostatas, kurios turi būti išdėstytos investavimo gairėse, net jei tokios struktūros investuoja tik nedidelę dalį savo investicijų ne Sąjungoje arba 14 straipsnio 2 dalyje nurodytose trečiosiose valstybėse arba į turtą, kuris nėra šio reglamento reikalavimus atitinkantis turtas.

17 straipsnis

Susitarimai dėl garantijos

Komisija su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu sudaro susitarimą dėl garantijos, pagal kurį suteikiama ES garantija, o šios garantijos suma turi neviršyti sumos, kurią turi nustatyti Komisija.

Jeigu įgyvendinantieji partneriai suformuoja grupę, Komisija ir kiekvienas grupei priklausantis įgyvendinantysis partneris arba vienas įgyvendinantysis partneris grupės vardu sudaro vieną susitarimą dėl garantijos.

Į susitarimą dėl garantijos įtraukiamos:

nuostatos dėl finansinio įnašo, kurį turi pateikti įgyvendinantysis partneris, sumos ir sąlygų;

finansavimo arba garantijų, kurias įgyvendinantysis partneris turi suteikti kitam įgyvendinimo procese dalyvaujančiam teisės subjektui, jei toks yra, sąlygos;

išsamios ES garantijos suteikimo taisyklės, laikantis 19 straipsnio, įskaitant jos aprėpties taikymą specialių rūšių priemonių portfeliams ir atitinkamus įvykius, dėl kurių gali būti reikalaujama taikyti ES garantiją;

nuostatos dėl atlyginimo už rizikos prisiėmimą, kuris turi būti paskirstytas proporcingai Sąjungos ir įgyvendinančiojo partnerio atitinkamai prisiimtos rizikos daliai arba sumažintas tinkamai pagrįstais atvejais pagal 13 straipsnio 2 dalį;

mokėjimo sąlygos;

nuostatos dėl įgyvendinančiojo partnerio įsipareigojimo sutikti su Komisijos ir Investicijų komiteto sprendimais dėl ES garantijos naudojimo siūlomai finansavimo ar investavimo operacijai vykdyti, nepažeidžiant įgyvendinančiojo partnerio teisės priimti sprendimą dėl siūlomos finansavimo ar investavimo operacijos be ES garantijos;

nuostatos ir procedūros, susijusios su išmokėtų sumų išieškojimu, kuris turi būti pavestas įgyvendinančiajam partneriui;

nuostatos dėl finansinių ir veiklos ataskaitų teikimo ir pagal ES garantiją vykdomų finansavimo ir investavimo operacijų stebėsenos;

nuostatos dėl pagrindinių veiklos rodiklių, visų pirma susijusių su ES garantijos naudojimu, atitiktimi 3, 8 ir 14 straipsniuose nustatytiems tikslams ir kriterijams ir privataus kapitalo sutelkimu;

kai taikytina, nuostatos ir procedūros, susijusios su derinimo operacijomis;

kitos atitinkamos nuostatos, atitinkančios Finansinio reglamento 155 straipsnio 2 dalies ir X antraštinės dalies reikalavimus;

nuostatos dėl tinkamų mechanizmų, skirtų privačiųjų investuotojų galimiems susirūpinimą keliantiems klausimams, taikymo.

Susitarime dėl garantijos taip pat numatoma, kad Sąjungai priskirtinas atlyginimas dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo turi būti pateikiamas atskaičius mokėjimus pagal reikalavimą taikyti ES garantiją.

Be to, susitarime dėl garantijos numatoma, kad bet kokia įgyvendinančiajam partneriui mokėtina su ES garantija susijusi suma atskaitoma iš bendros įgyvendinančiojo partnerio Sąjungai dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo mokėtinos atlyginimo, pajamų ir grąžinimų sumos. Jeigu tos sumos nepakanka įgyvendinančiajam partneriui pagal 18 straipsnio 3 dalį mokėtinai sumai padengti, likusi suma imama iš ES garantijos atidėjinių.

Jei susitarimas dėl garantijos sudaromas valstybių narių skyriuje, susitarime gali būti numatyta, kad valstybės narės arba atitinkamų regionų atstovai dalyvauja stebint, kaip įgyvendinamas tas susitarimas dėl garantijos.

18 straipsnis

ES garantijos naudojimo reikalavimai

ES garantija suteikiama įsigaliojus su atitinkamu įgyvendinančiuoju partneriu sudarytam susitarimui dėl garantijos.

Finansavimo ir investavimo operacijoms ES garantija suteikiama tik jei jos atitinka šiame reglamente ir atitinkamose investavimo gairėse nustatytus kriterijus ir jei Investicijų komitetas padarė išvadą, kad tos operacijos atitinka ES garantijos suteikimo reikalavimus. Įgyvendinantieji partneriai išlieka atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, jog finansavimo ir investavimo operacijos atitiktų šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires.

Komisija įgyvendinančiajam partneriui nedengia jokių administracinių išlaidų ar mokesčių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijų pagal ES garantiją įgyvendinimu, nebent dėl politikos tikslų, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, pobūdžio ir finansinio prieinamumo tiksliniams galutiniams gavėjams arba suteikto finansavimo pobūdžio įgyvendinantysis partneris gali tinkamai pagrįsti Komisijai, kad reikia taikyti išimtį. Tokios išlaidos padengiamos iš Sąjungos biudžeto apsiribojant suma, kurios būtinai reikia atitinkamoms finansavimo ir investavimo operacijoms įgyvendinti, ir tik tokiu mastu, kai padengiamos išlaidos, kurios nebuvo padengtos iš įgyvendinančiųjų partnerių gautų pajamų, susijusių su atitinkamomis finansavimo ir investavimo operacijomis. Su mokesčiais susijusi tvarka nustatoma susitarime dėl garantijos ir atitinka šio reglamento 17 straipsnio 4 dalies sąlygas ir Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies g punktą.

Be to, įgyvendinantysis partneris gali naudoti ES garantiją atitinkamai daliai išieškojimo išlaidų pagal 17 straipsnio 4 dalį, nebent tos išlaidos būtų išskaičiuotos iš pajamų, gautų iš išieškojimo.

19 straipsnis

ES garantijos aprėptis ir sąlygos

Atlyginimas už prisiimamą riziką paskirstomas Sąjungai ir įgyvendinančiajam partneriui proporcingai jų atitinkamai prisiimtos finansavimo ir investavimo operacijų portfelio arba, kai taikoma, atskirų finansavimo ir investavimo operacijų rizikos daliai. Atlyginimas už ES garantiją gali būti sumažintas tinkamai pagrįstais atvejais, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje.

Įgyvendinantysis partneris prisiima atitinkamą riziką, susijusią su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms suteikta ES garantija, nebent išimtiniu atveju, kai politikos tikslai, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, yra tokio pobūdžio, kad įgyvendinantysis partneris pagrįstai negalėjo prisidėti savo pajėgumu prisiimti riziką.

ES garantija padengia:

16 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų skolos produktų atveju:

pagrindinę sumą ir visas laikantis finansavimo operacijų sąlygų iki įsipareigojimų neįvykdymo momento įgyvendinančiajam partneriui mokėtinas, bet nesumokėtas palūkanas ir sumas;

ii)

restruktūrizavimo nuostolius;

iii)

nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų rinkose, kuriose ilgalaikio apsidraudimo galimybės yra ribotos;

16 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų investicijų į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas bei nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų;

pagal 16 straipsnio 1 dalies b punktą įgyvendinančiojo partnerio kitai finansų įstaigai teikiamo finansavimo arba garantijų atveju – panaudotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas.

Taikant pirmos pastraipos a punkto i papunktį, subordinuotosios skolos atveju įsipareigojimų neįvykdymo įvykiu laikomas atidėjimas, sumažinimas arba reikalaujamas investavimo nutraukimas.

Jeigu Sąjunga įgyvendinančiajam partneriui pareikalavus išmoka sumą pagal ES garantiją, Sąjungai perleidžiamos visos atitinkamos likusios galioti įgyvendinančiojo partnerio teisės, susijusios su jo finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms taikyta ES garantija.

Įgyvendinantysis partneris Sąjungos naudai vykdo perleistų sumų išieškojimą ir atlygina Sąjungai iš susigrąžintų lėšų.

V SKYRIUS

Valdymas

20 straipsnis

Patariamoji taryba

Komisijai ir valdančiajai tarybai, įsteigtai pagal 21 straipsnį, pataria patariamoji taryba (toliau – patariamoji taryba).

Patariamoji taryba siekia užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir ją sudaro:

vienas kiekvieno įgyvendinančiojo partnerio atstovas;

vienas kiekvienos valstybės narės atstovas;

vienas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtas ekspertas;

vienas Regionų komiteto paskirtas ekspertas.

Patariamajai tarybai pirmininkauja Komisijos atstovas. Pirmininko pavaduotojas yra EIB grupės paskirtas atstovas.

Patariamoji taryba posėdžiauja reguliariai, ne rečiau kaip du kartus per metus; į posėdžius ji renkasi pirmininko prašymu.

Patariamoji taryba:

teikia konsultacijas Komisijai ir valdančiajai tarybai apie finansinių produktų, naudojamų pagal šį reglamentą, kūrimą;

Komisijai ir valdančiajai tarybai teikia konsultacijas rinkos pokyčių, rinkos sąlygų, rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos klausimais;

keičiasi nuomonėmis apie rinkos pokyčius ir dalijasi geriausia patirtimi.

Komisija, pasikonsultavusi su potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais, paskiria pirmuosius patariamosios tarybos narius, atstovaujančius įgyvendinantiesiems partneriams, išskyrus EIB grupę. Jų kadencija yra vieni metai.

Taip pat ne rečiau kaip du kartus per metus atskirai organizuojami valstybių narių atstovų susitikimai, kuriems pirmininkauja Komisija.

Patariamoji taryba ir į 6 dalyje nurodytus susitikimus susirinkę valstybių narių atstovai, gali teikti valdančiajai tarybai svarstyti rekomendacijas dėl programos „InvestEU“ įgyvendinimo ir veikimo.

Išsamūs patariamosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai kuo greičiau po to, kai patariamoji taryba juos patvirtina.

Komisija nustato patariamosios tarybos veiklos taisykles ir procedūras ir vadovauja patariamosios tarybos sekretoriatui. Patariamajai tarybai pateikiami visi reikalingi dokumentai ir informacija, kad ji galėtų vykdyti savo užduotis.

Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų atstovai patariamojoje taryboje iš savo tarpo renka įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, atstovus valdančiojoje taryboje, įsteigtoje pagal 21 straipsnį. Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos siekia užtikrinti pagal dydį ir geografinę vietą proporcingą atstovavimą valdančiojoje taryboje. Atrinkti atstovai atstovauja visų įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, sutartai bendrai pozicijai.

21 straipsnis

Valdančioji taryba

Įsteigiama programos „InvestEU“ valdančioji taryba (toliau – valdančioji taryba). Ją sudaro keturi Komisijos atstovai, trys EIB grupės atstovai, du kitų (ne EIB grupės) įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir vienas Europos Parlamento paskirtas balsavimo teisės neturintis ekspertas. Europos Parlamento paskirtas balsavimo teisės neturintis ekspertas nesiekia gauti nurodymų iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų, nesivadovauja jų nurodymais ir veiklą vykdo visiškai nepriklausomai. Tas ekspertas savo pareigas vykdo nešališkai ir atsižvelgdamas į programos „InvestEU“ interesus.

Valdančiosios tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą, išskyrus kitus (ne EIB grupė) įgyvendinančiuosius partnerius, kurie skiriami dvejų metų kadencijai.

Valdančioji taryba iš Komisijos atstovų renka pirmininką ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą. Pirmininkas valstybių narių atstovams patariamojoje taryboje du kartus per metus teikia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą.

Išsamūs valdančiosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai iš karto po to, kai valdančioji taryba juos patvirtina.

Valdančioji taryba:

įgyvendinantiesiems partneriams teikia strategines ir veiklos gaires, įskaitant finansinių produktų kūrimo ir su kitomis „InvestEU“ fondo veikimui būtinomis politikos priemonėmis ir procedūromis susijusias gaires;

patvirtina rizikos vertinimo metodikos sistemą, kurią parengia Komisija bendradarbiaudama su EIB grupe ir kitais įgyvendinančiaisiais partneriais;

prižiūri, kaip įgyvendinama programa „InvestEU“;

konsultuoja, atsižvelgdama į visų savo narių nuomones, dėl galutinio kandidatų į Investicijų komitetą sąrašo prieš išrinkimą pagal 24 straipsnio 2 dalį;

priima 24 straipsnio 4 dalyje nurodytas Investicijų komiteto sekretoriato darbo tvarkos taisykles;

priima operacijoms su investavimo platformomis taikytinas taisykles.

Vykstant diskusijoms valdančiojoje taryboje taikomas bendru sutarimu grindžiamas požiūris, todėl kuo labiau atsižvelgiama į visų narių pozicijas. Jei nariai negali susitarti dėl pozicijos, valdančioji taryba sprendimus priima kvalifikuota savo balsuojančių narių balsų dauguma, kurią turi sudaryti ne mažiau kaip septyni balsai.

22 straipsnis

Suvestinė

Kad Investicijų komitetas galėtų atlikti nepriklausomą, skaidrų ir suderintą prašymų suteikti ES garantiją įgyvendinančiųjų partnerių siūlomoms finansavimo ir investavimo operacijoms vertinimą, sudaroma rodiklių suvestinė (toliau – suvestinė).

Įgyvendinantieji partneriai pildo savo pasiūlymų dėl finansavimo ir investicijų operacijų suvestinę.

Suvestinėje pateikiami šie elementai:

siūlomos finansavimo ar investavimo operacijos aprašas;

kaip siūloma finansavimo ar investavimo operacija padeda siekti ES politikos tikslų;

papildomumo aprašas;

rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos aprašas;

finansinis ir techninis įgyvendinančiojo partnerio indėlis;

investicijos poveikis;

finansavimo ir investavimo operacijos finansinis profilis;

papildomumo rodikliai.

Komisijai pagal 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant papildomus suvestinės elementus, įskaitant išsamias suvestinės, kurią turi naudoti įgyvendinantieji partneriai, taisykles.

23 straipsnis

Politikos patikra

Komisija atlieka patikrą, kad patvirtintų, jog įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB, siūlomos finansavimo ir investavimo operacijos atitinka Sąjungos teisę ir politiką.

EIB finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, ES garantija netaikoma tuo atveju, jei Komisija pateikia nepalankią nuomonę EIB statuto 19 straipsnyje numatyta tvarka.

▼M1

Vykdydama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas procedūras, Komisija atsižvelgia į suverenumo ženklą, suteiktą projektui pagal Reglamento (ES) 2024/795 4 straipsnį.

▼B

24 straipsnis

Investicijų komitetas

Įsteigiamas visiškai nepriklausomas investicijų komitetas „InvestEU“ fondo reikmėms (toliau – Investicijų komitetas). Investicijų komitetas:

nagrinėja įgyvendinančiųjų partnerių pateiktus pasiūlymus suteikti ES garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, kurios buvo patvirtintos atlikus šio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos patikrą arba dėl kurių pateikta palanki nuomonė EIB statuto 19 straipsnyje nustatyta tvarka;

patikrina, ar a punkte nurodyti pasiūlymai atitinka šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires, ir

tikrina, ar finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms būtų skiriama parama pagal ES garantiją, atitinka visus atitinkamus reikalavimus.

Vykdydamas šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas užduotis Investicijų komitetas ypatingą dėmesį skiria papildomumo reikalavimui, nustatytam Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte ir šio reglamento V priede, ir privačiojo sektoriaus investicijų didinimo reikalavimui, nustatytam Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies d punkte.

Investicijų komitetas į posėdžius renkasi keturių skirtingų sudėčių, atitinkančių 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas keturias politikos linijas.

Kiekvienos sudėties Investicijų komitetą sudaro šeši atlyginimą gaunantys išorės ekspertai. Ekspertus atrenka ir skiria Komisija, remdamasi valdančiosios tarybos rekomendacija. Ekspertai skiriami ketverių metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą. Atlyginimą jiems moka Sąjunga. Komisija, remdamasi valdančiosios tarybos rekomendacija, gali nuspręsti pratęsti einančio pareigas Investicijų komiteto nario kadenciją, nesilaikydama šioje dalyje nustatytos tvarkos.

Ekspertai turi turėti aukšto lygio atitinkamos rinkos patirties, susijusios su projektų struktūros formavimu ir finansavimu arba MVĮ ar bendrovių finansavimu.

Investicijų komitetas yra tokios sudėties, kad būtų užtikrinta, kad jis turėtų plačių žinių apie sektorius, kuriems taikomos politikos linijos, nurodytos 8 straipsnio 1 dalyje, ir apie geografines rinkas Sąjungoje, ir kad jame būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

Keturi Investicijų komiteto nariai turi būti kiekvienos iš keturių sudėčių Investicijų komiteto nuolatiniai nariai. Bent vienas iš nuolatinių narių turi turėti praktinės patirties tvarių investicijų srityje. Be to, kiekvienoje iš keturių sudėčių turi būti po du ekspertus, turinčius investavimo į sektorius, kuriems taikoma atitinkama politikos linija, patirties. Valdančioji taryba paskiria atitinkamos sudėties Investicijų komiteto narius. Iš savo nuolatinių narių Investicijų komitetas išsirenka pirmininką.

Investicijų komiteto nariai, dalyvaudami šio komiteto veikloje, vykdo savo pareigas nešališkai ir vadovaudamiesi tik „InvestEU“ fondo interesais. Jie nesiekia gauti nurodymų iš įgyvendinančiųjų partnerių, Sąjungos institucijų, valstybių narių arba kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja.

Kiekvieno Investicijų komiteto nario gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija skelbiami viešai ir nuolat atnaujinami. Kiekvienas Investicijų komiteto narys nedelsdamas perduoda Komisijai ir valdančiajai tarybai visą informaciją, kurios reikia reguliariai patvirtinant, kad nėra interesų konfliktų.

Valdančioji taryba gali rekomenduoti Komisijai pašalinti narį iš pareigų, jeigu tas narys nesilaiko šioje dalyje nustatytų reikalavimų arba dėl kitų tinkamai pagrįstų priežasčių.

Veikdamas pagal šį straipsnį, Investicijų komitetas naudojasi sekretoriato paslaugomis. Sekretoriatas yra nepriklausomas ir atskaitingas Investicijų komiteto pirmininkui. Administraciniu požiūriu sekretoriatas priklauso Komisijai. Sekretoriato darbo tvarkos taisyklėmis užtikrinamas įgyvendinančiųjų partnerių ir atitinkamų valdymo organų keitimosi informacija ir dokumentais konfidencialumas. EIB grupė gali teikti pasiūlymus dėl finansavimo ir investavimo operacijų tiesiogiai Investicijų komitetui ir apie tai praneša sekretoriatui.

Įgyvendinančiųjų partnerių pateikiami dokumentai apima standartinę prašymo formą, 22 straipsnyje nurodytą suvestinę ir bet kokį kitą dokumentą, kurį Investicijų komitetas laiko svarbiu, visų pirma, rinkos nepakankamumo pobūdžio arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos aprašą, kuriame taip pat išdėstoma, kaip tokia padėtis bus sušvelninta vykdant finansavimo arba investavimo operaciją, taip pat patikimą operacijos vertinimą, kuriuo patvirtinamas finansavimo arba investavimo operacijos papildomumas. Sekretoriatas tikrina įgyvendinančiųjų partnerių, išskyrus EIB grupę, pateiktų dokumentų išsamumą. Investicijų komitetas gali prašyti atitinkamo įgyvendinančiojo partnerio pateikti paaiškinimus, susijusius su investavimo arba finansavimo operacijos pasiūlymu, be kita ko, pakviesdamas atitinkamo įgyvendinančiojo partnerio atstovą tiesiogiai dalyvauti diskusijose dėl minėtos operacijos. Bet koks įgyvendinančiojo partnerio atliktas projekto vertinimas, susijęs su finansavimo ar investavimo operacija, kuriai taikoma ES garantija, Investicijų komitetui nėra privalomas.

Investicijų komitetas, vertindamas ir tikrindamas siūlomas finansavimo ir investavimo operacijas, naudojasi 22 straipsnyje nurodyta suvestine.

Investicijų komiteto išvados priimamos visų narių paprasta balsų dauguma, jei į tą paprastą daugumą įeina bent vienas iš nenuolatinių tam tikros sudėties, susijusios su politikos linija, pagal kurią teikiamas pasiūlymas, komiteto narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, Investicijų komiteto pirmininko balsas yra lemiamas.

Investicijų komiteto išvados pritarti ES garantijos suteikimui finansavimo ir investavimo operacijoms yra viešai prieinamos ir jose, be kita ko, pateikiamas pritarimo pagrindimas ir informacija apie operaciją, visų pirma jos aprašymas, vykdytojo arba finansų tarpininko tapatybė ir operacijos tikslai. Išvadose taip pat nurodomas bendras įvertinimas, atliktas remiantis suvestine.

Atitinkama suvestinė viešai skelbiama po to, kai pasirašoma finansavimo arba investavimo operacija arba paprojektis, jei toks yra.

Pagal antrą ir trečią pastraipas viešai skelbtinoje informacijoje neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos ar asmens duomenų, kurie pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles neturi būti atskleisti. Investicijų komiteto išvadų dalis, kuriose esama neskelbtinos komercinės informacijos, Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai jų prašymu, laikydamasi griežtų konfidencialumo reikalavimų.

Investicijų komitetas du kartus per metus perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai visų per pastaruosius šešis mėnesius Investicijų komiteto parengtų išvadų sąrašą ir su jomis susijusias paskelbtas suvestines. Kartu su tuo sąrašu ir suvestinėmis pateikiami sprendimai nepritarti ES garantijos naudojimui. Tiems sprendimams taikomi griežti konfidencialumo reikalavimai.

Investicijų komiteto išvadas Investicijų komiteto sekretoriatas laiku pateikia atitinkamam įgyvendinančiajam partneriui.

Investicijų komiteto sekretoriatas visą Investicijų komitetui pateiktą informaciją, susijusią su finansavimo ir investavimo operacijų pasiūlymais, ir Investicijų komiteto išvadas dėl tų pasiūlymų užregistruoja centrinėje saugykloje.

Kai Investicijų komiteto prašoma patvirtinti ES garantijos naudojimą finansavimo arba investavimo operacijai, kuri yra priemonė, programa arba struktūra, kurią sudaro pagrindiniai paprojekčiai, tas patvirtinimas apima tuos pagrindinius paprojekčius, išskyrus atvejus, kai Investicijų komitetas nusprendžia pasilikti teisę juos patvirtinti atskirai. Investicijų komitetas neturi teisės atskirai tvirtinti paprojekčių, kurių vertė yra mažesnė nei 3 000 000 EUR.

Investicijų komitetas, jei mano, kad tai būtina, gali pateikti Komisijai apsvarstyti bet kokį operacijų srities klausimą, susijusį su investavimo gairių taikymu ar aiškinimu.

VI SKYRIUS

„InvestEU“ konsultacijų centras

25 straipsnis

„InvestEU“ konsultacijų centras

Komisija įsteigia „InvestEU“ konsultacijų centrą. „InvestEU“ konsultacijų centras teikia konsultacinę paramą, susijusią su investicinių projektų nustatymu, rengimu, plėtojimu, struktūros formavimu, viešaisiais pirkimais ir įgyvendinimu ir su projektų vykdytojų ir finansų tarpininkų gebėjimų įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas stiprinimu. Parama gali būti teikiama bet kuriuo projekto gyvavimo ciklo arba remiamo subjekto finansavimo etapu.

Komisija sudaro susitarimus dėl konsultacijų su EIB grupe ir kitais potencialiais patariamaisiais partneriais ir paveda jiems teikti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą konsultacinę paramą ir 2 dalyje nurodytas paslaugas. Komisija taip pat gali įgyvendinti konsultacijų iniciatyvas, be kita ko, sudarydama sutartis su išorės paslaugų teikėjais. Komisija įsteigia bendrą prieigos prie „InvestEU“ konsultacijų centro tašką ir paveda tvarkyti konsultacinės paramos prašymus, nagrinėtinus pagal atitinkamą konsultacijų iniciatyvą. Komisija, EIB grupė ir kiti patariamieji partneriai glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė paramos aprėptis visoje Sąjungoje, tinkamai atsižvelgiant į esamas struktūras ir veiklą.

Konsultacijų iniciatyvos yra kiekvienos politikos linijos, nurodytos 8 straipsnio 1 dalyje, komponentas, apimantis tą liniją sudarančius sektorius. Be to, konsultacijų iniciatyvos vykdomos įgyvendinant įvairius sektorius apimantį komponentą.

„InvestEU“ konsultacijų centras visų pirma:

yra Komisijos valdomas ir Komisijoje įsikūręs bendras prieigos taškas kreipiantis dėl projektų plėtojimo pagalbos, kurią „InvestEU“ konsultacijų centras teikia valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams;

skleidžia visą turimą papildomą informaciją apie Komisijos pateiktas investavimo gaires, be kita ko, apie šių gairių aiškinimą ir taikymą, valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams;

prireikus padeda projektų vykdytojams plėtoti jų projektus, kad jie atitiktų 3 ir 8 straipsniuose nustatytus tikslus ir 14 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus, taip pat sudaro palankesnes sąlygas plėtoti, be kita ko, bendram Europos interesui svarbius projektus ir sujungti nedidelio masto projektus, be kita ko, pasinaudojant šios dalies f punkte nurodytomis platformomis, su sąlyga, kad tokia pagalba nedaro įtakos Investicijų komiteto išvadoms dėl ES garantija tokiems projektams teikiamos paramos aprėpties;

remia veiksmus ir vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo, remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

sudaro palankesnes sąlygas kurti bendradarbiavimo platformas, skirtas keistis ir dalytis tarpusavyje duomenimis, praktine patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant remti projektų bazę ir sektorių plėtrą;

savo iniciatyva teikia konsultacinę paramą kuriant investavimo platformas, įskaitant tarpvalstybines bei makroregionines investavimo platformas ir investavimo platformas, kuriose maži ir vidutinio dydžio projektai vienoje ar daugiau valstybių narių sujungiami pagal temą arba regioną;

remia derinimo su dotacijomis ar finansinėmis priemonėmis, kurios finansuojamos iš Sąjungos biudžeto ar iš kitų šaltinių, naudojimą, siekiant sustiprinti Sąjungos priemonių sinergiją ir papildomumą ir kuo labiau padidinti programos „InvestEU“ poveikį ir įtaką;

remia gebėjimų stiprinimo veiksmus, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai, įgūdžiai ir procesai ir paspartintas organizacijų pasirengimas investicijoms, kad valdžios institucijos ir projektų vykdytojai galėtų kurti investicinių projektų bazes, plėtoti finansinius mechanizmus ir investavimo platformas ir valdyti projektus, o finansų tarpininkai įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas, padėdami subjektams, patiriantiems sunkumų gauti finansavimą, be kita ko, padedant ugdyti rizikos vertinimo gebėjimus ar įgyti su konkrečiu sektoriumi susijusių žinių;

teikia konsultacinę paramą startuoliams, ypač tais atvejais, kai jie siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įsigydami intelektinės nuosavybės teises, pavyzdžiui, patentus.

„InvestEU“ konsultacijų centro paslaugomis gali naudotis viešųjų ir privačių projektų vykdytojai, įskaitant MVĮ ir startuolius, taip pat valdžios institucijos, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir įstaigos, ir finansų bei kitų sričių tarpininkai.

Komisija sudaro susitarimą dėl konsultacijų su kiekvienu patariamuoju partneriu dėl vienos ar daugiau konsultacijų iniciatyvų įgyvendinimo. Už 2 dalyje nurodytas paslaugas „InvestEU“ konsultacijų centras gali taikyti mokesčius daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti, išskyrus viešiesiems projektų vykdytojams ir ne pelno organizacijoms teikiamas paslaugas, kurios yra nemokamos, jei tai pagrindžiama. MVĮ už tas 2 dalyje nurodytas paslaugas mokami mokesčiai neviršija trečdalio tų paslaugų teikimo išlaidų.

Siekiant vykdyti 1 dalyje nurodytą veiklą ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti konsultacinę paramą, „InvestEU“ konsultacijų centras remiasi Komisijos, EIB grupės ir kitų patariančiųjų partnerių praktine patirtimi.

Į kiekvieną konsultacijų iniciatyvą įtraukiamas Komisijos ir patariamojo partnerio sąnaudų pasidalijimo mechanizmas, išskyrus atvejus, kai Komisija tinkamai pagrįstais atvejais, kai to reikia dėl konsultacijų iniciatyvos specifikos ir užtikrinamos aiškios ir vienodos sąlygos visiems patariamiesiems partneriams, sutinka padengti visas konsultacijų iniciatyvos išlaidas.

Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Vietos padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus. „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenims siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, reikalingus 1 dalyje nurodytai konsultacinei paramai, įskaitant paramą įgyvendinti ir įtraukti mažus projektus, teikti.

Siekiant teikti 1 dalyje nurodytą konsultacinę paramą ir sudaryti palankesnes sąlygas ją teikti vietos lygmeniu, „InvestEU“ konsultacijų centras bendradarbiauja, kai įmanoma, su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis ir naudojasi jų ekspertinėmis žiniomis. Pasitelkiant „InvestEU“ konsultacijų centrą, prireikus sudaromi bendradarbiavimo susitarimai su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis – su bent vienu kiekvienos valstybės narės nacionaliniu skatinamojo finansavimo banku ar įstaiga.

Finansavimo prašantiems projektų, visų pirma nedidelių projektų, vykdytojams įgyvendinantieji partneriai atitinkamai pasiūlo prašyti „InvestEU“ konsultacijų centro paramos jų projektams, kad, kai tinkama, būtų galima patobulinti jų projektų rengimą ir įvertinti galimybę sujungti projektus.

Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai taip pat informuoja projektų vykdytojus apie galimybę įtraukti jų projektus į sąrašą 26 straipsnyje nurodytame „InvestEU“ portale.

VII SKYRIUS

„InvestEU“ portalas

26 straipsnis

„InvestEU“ portalas

Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. „InvestEU“ portalas yra lengvai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

„InvestEU“ portalas – tai vieta, kurioje projektų vykdytojai investuotojams gali pristatyti savo projektus, kuriems siekia gauti finansavimą. Projektų įtraukimas į „InvestEU“ portalą nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę teikti arba sprendimams dėl viešojo finansavimo. „InvestEU“ portale pateikiami tik Sąjungos teisę ir politiką atitinkantys projektai.

Sąjungos teisę ir politiką atitinkančius projektus Komisija perduoda atitinkamiems įgyvendinantiesiems partneriams. Atitinkamais atvejais, kai vykdoma konsultacijų iniciatyva, Komisija tokius projektus perduoda ir „InvestEU“ konsultacijų centrui.

Įgyvendinantieji partneriai nagrinėja projektus, patenkančius į jų geografinę ir veiklos sritį.

▼M1

Be to, kas nurodyta 4 dalyje, įgyvendinantieji partneriai taip pat nagrinėja projektus, kuriems pagal Reglamento (ES) 2024/795 4 straipsnį suteiktas suverenumo ženklas visais atvejais, kai tie projektai priskiriami jų geografinei ir veiklos sričiai.

▼B

VIII SKYRIUS

Atskaitomybė, stebėsena ir ataskaitų teikimas, vertinimas ir kontrolė

27 straipsnis

Atskaitomybė

Europos Parlamento ar Tarybos prašymu valdančiosios tarybos pirmininkas prašančiajai institucijai pateikia „InvestEU“ fondo veiklos rezultatų ataskaitą ir, be kita ko, dalyvauja klausyme Europos Parlamente.

Valdančiosios tarybos pirmininkas žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos dėl „InvestEU“ fondo pateiktus klausimus ne vėliau kaip per penkias savaites nuo jų gavimo dienos.

28 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

Rodikliai, skirti programos „InvestEU“ veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaitai pateikti, išdėstyti III priede.

Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos „InvestEU“ veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami ekonomiškai, efektyviai ir laiku ir kad remiantis tais duomenimis būtų galima vykdyti deramą rizikos ir garantijų portfelio stebėseną. Tuo tikslu įgyvendinantiesiems partneriams, patariamiesiems partneriams ir kitiems Sąjungos lėšų gavėjams atitinkamai nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

Komisija pagal Finansinio reglamento 241 ir 250 straipsnius parengia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ataskaitą. Pagal Finansavimo reglamento 41 straipsnio 5 dalį metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie programos įgyvendinimo lygį pagal jos tikslus ir veiklos rodiklius. Tuo tikslu kiekvienas įgyvendinantysis partneris kasmet teikia informaciją, kuri yra būtina, kad Komisija galėtų vykdyti savo ataskaitų teikimo pareigas, įskaitant informaciją apie ES garantijos naudojimą.

Kiekvienas įgyvendinantysis partneris kas šešis mėnesius Komisijai pateikia ataskaitą dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, suskirstytą atitinkamai pagal ES skyrių ir valstybių narių skyrių. Kiekvienas įgyvendinantysis partneris taip pat pateikia informaciją apie valstybės narės skyrių valstybei narei, kurios skyriui jis teikia paslaugas. Ataskaitoje įvertinama atitiktis ES garantijos naudojimo reikalavimams ir pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams, nustatytiems šio reglamento III priede. Ataskaitoje taip pat pateikiami veiklos, statistiniai, finansiniai ar apskaitos duomenys, susiję su kiekviena finansavimo ar investavimo operacija, ir numatomų pinigų srautų įvertinimas skyriaus, politikos linijos ir „InvestEU“ fondo lygmeniu. Kartą per metus į EIB grupės ir prireikus kitų įgyvendinančiųjų partnerių teikiamą ataskaitą taip pat įtraukiama informacija apie investavimo kliūtis, su kuriomis susidurta vykdant finansavimo ir investavimo operacijas, kurioms taikomas šis reglamentas. Ataskaitose pateikiama informacija, kurią įgyvendinantieji partneriai turi pateikti pagal Finansinio reglamento 155 straipsnio 1 dalies a punktą.

Siekiant užtikrinti veiksmingą programos „InvestEU“ veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, Komisijai pagal 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas III priedas siekiant peržiūrėti arba papildyti rodiklius, kai tai laikoma reikalinga, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

29 straipsnis

Vertinimas

Programos „InvestEU“ vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

Ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 30 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomą tarpinį programos „InvestEU“ vertinimą, kuriame visų pirma įvertinamas ES garantijos panaudojimas, 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b ir c punktuose nustatytų EIB grupės pareigų vykdymas, 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos ES garantijos skyrimas, „InvestEU“ konsultacijų centro veikimas, 11 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkto i papunktyje numatytų biudžeto lėšų skyrimas ir 8 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymas. Visų pirma vertinime parodoma, kaip į programos „InvestEU“ įgyvendinimą įtraukiant įgyvendinančiuosius partnerius ir patariamuosius partnerius prisidėta siekiant programos „InvestEU“ tikslų, taip pat ES politikos tikslų, ypač siekiant užtikrinti remiamų finansavimo ir investavimo operacijų pridėtinę vertę, geografinę ir sektorinę pusiausvyrą. Taip pat įvertinamas tvarumo patikrinimo taikymas pagal 8 straipsnio 5 dalį ir tai, koks dėmesys skirtas MVĮ pagal MVĮ politikos liniją, nurodytą 8 straipsnio 1 dalies c punkte.

Baigiant įgyvendinti programą „InvestEU“, bet ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d., Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nepriklausomo galutinio programos „InvestEU“ vertinimo ataskaitą, kurioje visų pirma įvertinamas ES garantijos panaudojimas.

Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai prisideda prie 2 ir 3 dalyse nurodytų vertinimų ir teikia Komisijai informaciją, kurios reikia tiems vertinimams atlikti.

Pagal Finansinio reglamento 211 straipsnio 1 dalį Komisija kas trejus metus į Finansinio reglamento 250 straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą įtraukia šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos atidėjinių normos tinkamumo peržiūrą, kurioje įvertina faktinį finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma ES garantija, rizikos profilį. Komisijai pagal šio reglamento 34 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas pakoreguojant jo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą atidėjinių normą ne daugiau kaip 15 %, remiantis ta peržiūra.

30 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos finansavimo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

31 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Jei programos „InvestEU“ veikloje pagal tarptautinį susitarimą priimto sprendimo arba kitos teisinės priemonės pagrindu dalyvauja trečioji valstybė, trečioji valstybė suteikia būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013.

IX SKYRIUS

Skaidrumas ir matomumas

32 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

Pirmoje pastraipoje nustatyti reikalavimai kibernetinio saugumo, gynybos ir kosmoso sektorių projektams taikomi laikantis įsipareigojimų užtikrinti konfidencialumą ir saugoti paslaptį.

Įgyvendinantieji partneriai ir patariamieji partneriai informuoja arba įpareigoja kitus finansų tarpininkus informuoti galutinius gavėjus, įskaitant MVĮ, apie paramą pagal programą „InvestEU“, užtikrindami, kad ta informacija būtų aiškiai matoma, ypač MVĮ atveju, atitinkamame su paramos pagal programą „InvestEU“ teikimu susijusiame susitarime, taip siekiant didinti visuomenės informuotumą ir gerinti matomumą.

Komisija vykdo informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su programa „InvestEU“, su remiantis programa „InvestEU“ vykdytais veiksmais ir su gautais rezultatais. Programai „InvestEU“ skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinio informavimo apie Sąjungos politinius prioritetus tiek, kiek tie prioritetai yra susiję su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

X SKYRIUS

Europos Sąjungos dalyvavimas didinant Europos investicijų fondo kapitalą

33 straipsnis

Dalyvavimas didinant EIF kapitalą

Papildomai prie 2020 m. gruodžio 3 d. turimo EIF akcijų paketo, Sąjunga pasirašo iki 853 EIF akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 1 000 000 EUR, kad jos santykinė kapitalo dalis išliktų tokio paties lygio kaip 2020 m. gruodžio 3 d. Akcijos pasirašomos ir ne daugiau kaip 375 000 000 EUR už apmokėtiną akcijų dalį ir akcijų priedus sumokama laikantis EIF visuotinio susirinkimo patvirtintų sąlygų ir iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pasirašytų, bet neapmokėtų pagal šį straipsnį įsigytų akcijų dalis neviršija 682 400 000 EUR.

XI SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

34 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Jeigu deleguotieji aktai susiję su EIB grupės ir kitų įgyvendinančiųjų partnerių vykdoma ar su jais susijusia veikla, Komisija, prieš rengdama tuos deleguotuosius aktus, konsultuojasi su EIB grupe ir kitais potencialiais įgyvendinančiaisiais partneriais.

8 straipsnio 9 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnio 5 dalyje ir 29 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki tos dienos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 9 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnio 5 dalyje ir 29 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pagal 8 straipsnio 9 dalį, 22 straipsnio 4 dalį, 28 straipsnio 5 dalį ir 29 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

35 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio 3 dalies pirmos ir ketvirtos pastraipų, visos iš šio reglamento IV priede nurodytose programose nustatytų finansinių priemonių gautos pajamos, grąžintos ir išieškotos sumos gali būti naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į atitinkamas nuostatas, susijusias su biudžetu, nustatytu 2021–2027 m. Viešojo sektoriaus paskolų priemonės reglamente.

Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 213 straipsnio 4 dalies a punkto, Reglamentu (ES) 2015/1017 nustatytos ES garantijos atidėjinių perteklius gali būti naudojamas ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į atitinkamas nuostatas, susijusias su biudžetu, nustatytu 2021–2027 m. Viešojo sektoriaus paskolų priemonės reglamente.

6 074 000 000 EUR suma einamosiomis kainomis, nurodyta Reglamento (ES) 2020/2094 2 straipsnio 2 dalies c punkte, naudojama taip:

5 930 000 000 EUR einamosiomis kainomis, papildomai prie Finansinio reglamento 211 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų išteklių, – ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą;

142 500 000 EUR suma einamosiomis kainomis – šio reglamento VI ir VII skyriuose nustatytoms priemonėms ir Reglamento (ES) 2020/2094 1 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje nurodytoms priemonėms įgyvendinti, laikantis to reglamento 3 straipsnio 4 ir 8 dalių.

Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį ta suma yra išorės asignuotosios pajamos.

Nukrypstant nuo šio reglamento 16 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, finansavimo ir investavimo operacijoms, kurios buvo pasirašytos ir vykdomos įgyvendinančiojo partnerio laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki atitinkamų susitarimų dėl garantijų pasirašymo, gali būti taikoma ES garantija, jeigu tos operacijos yra nurodytos susitarime dėl garantijos, atitinka šio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos patikrą arba dėl jų pateikta palanki nuomonė pagal EIB statuto 19 straipsnyje numatytą tvarką ir abiem atvejais jas patvirtina Investicijų komitetas pagal šio reglamento 24 straipsnį.

36 straipsnis

Reglamento (ES) 2015/1017 dalinis pakeitimas

Reglamente (ES) 2015/1017 įterpiamas šis straipsnis:

„11a straipsnis

ESIF portfelio derinimas su kitais portfeliais

Nukrypstant nuo šio reglamento 11 straipsnio 6 dalies ir šio reglamento 10 straipsnio 2 dalies antros pastraipos, ES garantija gali apimti šio reglamento 11 straipsnio 6 dalyje nurodytus nuostolius, susijusius su visu finansavimo ir investavimo operacijų, remiamų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523 ( *1 ) 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais finansiniais produktais, portfeliu.

37 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

I PRIEDAS

ES GARANTIJOS SUMOS PAGAL KONKREČIUS TIKSLUS

4 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytas orientacinis sumos paskirstymas finansavimo ir investavimo operacijoms yra toks:

iki 9 887 682 891 EUR – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytiems tikslams;

iki 6 575 653 460 EUR – 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems tikslams;

iki 6 906 732 440 EUR – 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems tikslams;

iki 2 782 241 282 EUR – 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytiems tikslams.

II PRIEDAS

SRITYS, KURIOSE GALI BŪTI VYKDOMOS FINANSAVIMO IR INVESTAVIMO OPERACIJOS

Finansavimo ir investavimo operacijos gali apimti strategines investicijas, kuriomis siekiama remti galutinius gavėjus, kurie vykdo Sąjungai strategiškai svarbią, visų pirma žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai remti, atsparumui didinti ir strateginėms vertės grandinėms stiprinti skirtą, veiklą. Jos gali būti susijusios su bendrajam Europos interesui svarbiais projektais. Finansavimo ir investavimo operacijos gali būti vykdomos vienoje ar keliose iš toliau nurodytų sričių:

energetikos sektoriaus vystymas pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, perėjimą prie švarios energijos ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimą, visų pirma:

švarių ir tvarių atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir saugių bei tvarių kitų netaršių ir mažataršių energijos išteklių ir sprendimų gamybos, tiekimo ar naudojimo masto didinimas;

energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos taupymas (daugiausia dėmesio skiriant paklausos mažinimui paklausos valdymo ir pastatų renovacijos priemonėmis);

tvarios energetikos infrastruktūros, visų pirma, perdavimo ir paskirstymo lygmens kaupimo technologijų, valstybių narių elektros tinklų sujungimo ir pažangiųjų tinklų vystymas, pažanginimas ir modernizavimas;

novatoriškų netaršių ir mažataršių šilumos tiekimo sistemų kūrimas ir bendra elektros energijos ir šilumos gamyba;

tvarių sintetinių degalų, gaunamų iš atsinaujinančiųjų arba neutralaus anglies dioksido poveikio šaltinių ir iš kitų saugių ir tvarių netaršių ir mažataršių šaltinių, taip pat biodegalų, biomasės ir alternatyviųjų degalų, įskaitant visų rūšių transportui skirtus degalus, gamyba ir tiekimas vadovaujantis Direktyvos (ES) 2018/2001 tikslais;

per pramoninius procesus susidarančio anglies dioksido surinkimo ir saugojimo infrastruktūra, bioenergijos gamyklos ir gamybos įrenginiai, padedantys vykdyti energetikos pertvarką, ir

ypatingos svarbos fizinė arba virtuali infrastruktūra, įskaitant infrastruktūros elementus, kurie laikomi ypatingai svarbiais, taip pat tokios ypatingos svarbos infrastruktūros naudojimui būtina žemė ir nekilnojamasis turtas ir ypatingos svarbos infrastruktūros eksploatavimui bei techninei priežiūrai būtinų prekių tiekimas ir paslaugų teikimas;

tvarios ir saugios transporto infrastruktūros ir judumo sprendimų, įrangos ir novatoriškų technologijų vystymas atsižvelgiant į Sąjungos transporto srities prioritetus ir įsipareigojimus, prisiimtus pagal Paryžiaus susitarimą, visų pirma:

projektai, padedantys vystyti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) infrastruktūrą, teikiant pirmenybę projektams, susijusiems su infrastruktūros technine priežiūra ir sauga, TEN-T miestų transporto mazgais, jūrų ir vidaus vandenų uostais, daugiarūšio transporto terminalais ir tokių terminalų prijungimu prie TEN-T tinklų, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1315/2013 ( 4 ) nurodytomis telematikos priemonėmis;

TEN-T infrastruktūros projektai, kuriais siekiama sudaryti sąlygas naudoti bent dviejų skirtingų rūšių transporto priemones, visų pirma projektai, susiję su krovinių vežimo daugiarūšiu transportu terminalais ir daugiarūšio keleivinio transporto mazgais;

į mažataršes miesto transporto priemones orientuoti pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektai, įskaitant projektus, susijusius su vidaus vandenų kelių ir novatoriškais judumo sprendimais, nediskriminaciniu prieinamumu, oro taršos ir triukšmo mažinimu, energijos suvartojimu, pažangiųjų miestų tinklais, technine priežiūra, saugumo didinimu ir susidūrimų, be kita ko, su dviratininkais ir pėsčiaisiais, skaičiaus mažinimu;

transporto sektoriaus kilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizavimo rėmimas siekiant diegti mažataršio ir netaršaus judumo sprendimus, įskaitant alternatyviųjų degalų naudojimą visų rūšių transporto priemonėse;

geležinkelių infrastruktūros ir kiti geležinkelių projektai, vidaus vandenų infrastruktūros, visuomeninio transporto projektai, taip pat jūrų uostų ir jūrų greitkelių projektai;

visų rūšių transporto priemonėms skirta alternatyviųjų degalų infrastruktūra, įskaitant įkrovimo elektros energija infrastruktūrą;

kiti pažangaus ir tvaraus judumo projektai, susiję su:

kelių eismo saugumu;

ii)

prieinamumu;

iii)

išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu arba

iv)

naujų transporto technologijų bei paslaugų, pavyzdžiui, paslaugų, susijusių su susietuoju ir autonominiu transportu arba integruotuoju bilietų pardavimu, kūrimu ir diegimu;

projektai, kuriais siekiama prižiūrėti arba atnaujinti esamą transporto infrastruktūrą, įskaitant TEN-T tinklui priklausančius greitkelius, prireikus modernizuoti, išlaikyti arba pagerinti kelių eismo saugumo priemones, plėtoti intelektinių transporto sistemų (ITS) paslaugas arba užtikrinti infrastruktūros vientisumą ir standartus, įrengti saugias stovėjimo aikšteles ir infrastruktūrą, taip pat įkrovimo ir papildymo alternatyviaisiais degalais punktus, ir

ypatingos svarbos infrastruktūra, įskaitant infrastruktūros elementus, kurie laikomi ypatingai svarbiais, taip pat tokios ypatingos svarbos infrastruktūros naudojimui būtina žemė ir nekilnojamasis turtas ir ypatingos svarbos infrastruktūros eksploatavimui bei techninei priežiūrai būtinų prekių tiekimas ir paslaugų teikimas;

aplinka ir ištekliai, visų pirma veikla, susijusi su:

vandens, įskaitant geriamąjį vandenį, tiekimu ir sanitarija, vandentiekio tinklo efektyvumu, nuotėkių mažinimu, nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūra, pakrančių infrastruktūra ir kita su vandeniu susijusia žaliąja infrastruktūra;

atliekų tvarkymo infrastruktūra;

aplinkos išteklių valdymo ir tvarių technologijų projektais ir iniciatyvomis;

ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų stiprinimu ir atkūrimu, be kita ko, gamtos ir biologinės įvairovės puoselėjimu įgyvendinant žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros projektus;

tvaria miestų, kaimo vietovių ir pakrančių plėtra;

kovos su klimato kaita veiksmais, prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimu, įskaitant su gamtiniais pavojais susijusios nelaimių rizikos mažinimą;

projektais ir iniciatyvomis, kuriais įgyvendinama žiedinė ekonomika, t. y. į produktų gamybos ir gyvavimo ciklą integruojami išteklių naudojimo efektyvumo aspektai, be kita ko, užtikrinamas tvarus pirminių ir antrinių žaliavų tiekimas;

energijai imlių pramonės sektorių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu ir siekiu iš esmės sumažinti tuose sektoriuose išmetamų teršalų kiekį, įskaitant novatoriškų mažataršių technologijų parodomąją veiklą ir diegimą;

energijos gamybos ir paskirstymo grandinės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, laipsniškai atsisakant anglies ir naftos naudojimo;

projektais, kuriais skatinama kurti tvarų kultūros paveldą;

fizinės arba virtualios skaitmeninio ryšio infrastruktūros vystymas, visų pirma įgyvendinant projektus, padedančius diegti itin didelio pralaidumo skaitmeninius tinklus arba užtikrinti 5G junglumą arba gerinti skaitmeninį ryšį ir jo prieigą, visų pirma kaimo vietovėse ir periferiniuose regionuose;

moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos, visų pirma:

mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, kuriais prisidedama prie „Europos horizonto“ tikslų, įskaitant mokslinių tyrimų infrastruktūros ir paramos akademinei bendruomenei projektus;

verslo projektai, įskaitant mokymo projektus ir projektus, kuriais skatinama kurti klasterius ir verslo tinklus;

parodomieji projektai ir programos, taip pat susijusios infrastruktūros, technologijų ir procesų diegimas;

bendradarbiavimu grindžiami mokslinių tyrimų ir inovacijų projektai, kuriuose dalyvauja akademinės įstaigos, mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijos, pramonės subjektai, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir pilietinės visuomenės organizacijos;

žinių ir technologijų perdavimas;

bazinių didelio poveikio technologijų ir jų taikymo pramonėje moksliniai tyrimai, įskaitant naujų ir pažangiųjų medžiagų mokslinius tyrimus;

nauji veiksmingi ir prieinami sveikatos priežiūros produktai, įskaitant vaistų, medicinos priemonių, diagnostikos ir pažangiosios terapijos vaistų bei naujų antimikrobinių medžiagų tyrimus, plėtrą, inovacijas ir gamybą, taip pat novatoriški kūrimo procesai neatliekant bandymų su gyvūnais;

skaitmeninių technologijų ir paslaugų, ypač tokių, kurios padeda siekti Skaitmeninės Europos programos tikslų, įskaitant žiniasklaidą, internetinių paslaugų platformas ir saugius skaitmeninius ryšius, kūrimas, diegimas ir plėtra, visų pirma šiose srityse:

dirbtinio intelekto;

kvantinių technologijų;

kibernetinio saugumo ir tinklų apsaugos infrastruktūros;

daiktų interneto;

blokų grandinės ir kitų paskirstytojo registro technologijų;

aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių;

robotikos ir automatizavimo;

fotonikos;

kitų pažangiųjų skaitmeninių technologijų ir paslaugų, padedančių skaitmeninti Sąjungos pramonę ir integruoti skaitmenines technologijas, paslaugas ir įgūdžius į Sąjungos transporto sektorių, ir

informacinių ir ryšių technologijų komponentų ir prietaisų perdirbimo ir gamybos objektų Sąjungoje;

finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 499 darbuotojų, daugiausia dėmesio skiriant MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, visų pirma:

suteikiant apyvartinio kapitalo ir atliekant investicijas;

nuo parengiamojo iki plėtros etapo teikiant rizikos finansavimą, siekiant užtikrinti technologinį pirmavimą novatoriškuose ir tvariuose sektoriuose, be kita ko, labiau juos skaitmeninant ir didinant jų inovacinį pajėgumą, taip pat užtikrinti jų konkurencingumą pasaulyje;

teikiant finansavimą, padedantį darbuotojams įsigyti verslą arba dalyvauti jį valdant;

kultūros ir kūrybos sektoriai, kultūros paveldas, žiniasklaida, audiovizualinis sektorius, žurnalistika ir spauda, visų pirma, naujų technologijų kūrimas, skaitmeninių technologijų naudojimas ir technologinis intelektinės nuosavybės teisių valdymas;

turizmas;

10)

pramoninių objektų (įskaitant užterštus objektus) atkūrimas ir restauravimas siekiant juos tvariai naudoti;

11)

darnus žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, akvakultūra ir kiti platesnės tvarios bioekonomikos elementai;

12)

socialinės investicijos, įskaitant tas, kuriomis prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, visų pirma investicijos, susijusios su:

mikrofinansavimu, etiškų, socialinių iniciatyvų finansavimu ir socialine ekonomika;

įgūdžių paklausa ir pasiūla;

švietimu, mokymu ir susijusiomis paslaugomis, be kita ko, skirtais suaugusiesiems;

socialine infrastruktūra, visų pirma:

visiems prieinamu įtraukiu švietimu ir mokymu, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, ir su tuo susijusia švietimo infrastruktūra ir priemonėmis, alternatyvia vaikų priežiūra, besimokančiųjų apgyvendinimu ir skaitmenine įranga;

ii)

įperkamu socialiniu būstu ( 5 );

iii)

sveikatos ir ilgalaike priežiūra, įskaitant klinikas, ligonines, pirminę sveikatos priežiūrą, priežiūrą namuose ir bendruomeninę globą;

socialinėmis inovacijomis, įskaitant novatoriškus socialinius sprendimus ir programas, kuriais siekiama didinti socialinį poveikį ir propaguoti socialinius rezultatus a–d punktuose ir f–j punktuose nurodytose srityse;

socialinį tikslą turinčia kultūrine veikla;

priemonėmis, kuriomis skatinama užtikrinti lyčių lygybę;

pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integracija;

novatoriškais sveikatos priežiūros sprendimais, įskaitant e. sveikatą, sveikatos paslaugas ir naujus priežiūros modelius;

neįgaliųjų įtrauktimi ir prieinamumu neįgaliesiems;

13)

gynybos pramonės vystymas siekiant padėti stiprinti Sąjungos strateginį savarankiškumą, visų pirma teikiant paramą:

Sąjungos gynybos pramonės tiekimo grandinei, ypač finansinę paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

bendrovėms, dalyvaujančioms gynybos sektoriaus perversminių inovacijų projektuose, ir su tuo glaudžiai susijusioms dvejopo naudojimo technologijoms;

gynybos sektoriaus tiekimo grandinei, kai dalyvaujama bendradarbiavimu grindžiamuose gynybos srities mokslinių tyrimų ir plėtros projektuose, įskaitant tuos, kuriems teikiama Europos gynybos fondo parama;

gynybos srities mokslinių tyrimų ir mokymo infrastruktūrai;

14)

kosmosas, visų pirma kosmoso sektoriaus vystymas pagal Europos kosmoso strategijos tikslus siekiant:

užtikrinti kuo didesnę naudą Sąjungos visuomenei ir ekonomikai;

didinti kosminių sistemų ir technologijų konkurencingumą, visų pirma sprendžiant tiekimo grandinių pažeidžiamumo problemas;

remti kosmoso sektoriaus verslumo iniciatyvas, be kita ko, galutinės grandies sektoriaus vystymą;

stiprinti Sąjungos savarankiškumą, kad ji turėtų saugią ir patikimą prieigą prie kosmoso, įskaitant dvejopo naudojimo aspektus;

15)

jūros ir vandenynai, t. y. mėlynosios ekonomikos srities projektų ir iniciatyvų vykdymas, ir Tvaraus mėlynosios ekonomikos finansavimo principai, visų pirma jūrų verslininkystė ir pramonė, atsinaujinančioji jūrų energija ir žiedinė ekonomika.

III PRIEDAS

PAGRINDINIAI VEIKLOS REZULTATŲ IR STEBĖSENOS RODIKLIAI

1. „InvestEU“ fondo remiamo finansavimo apimtis (pagal politikos linijas)

1.1

Pasirašytų operacijų apimtis

1.2

Sutelktos investicijos

1.3

Sutelkto privačiojo finansavimo suma

1.4

Pasiektas sverto ir didinamasis poveikis

2. „InvestEU“ fondo remiamo finansavimo geografinė aprėptis (pagal politikos linijas, šalis ir regionus, nurodytus bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygmeniu)

2.1

Šalių (valstybių narių ir trečiųjų valstybių), kuriose vykdomos operacijos, skaičius

2.2

Regionų, kuriuose vykdomos operacijos, skaičius

2.3

Operacijų apimtis pagal šalis (valstybes nares ir trečiąsias valstybes) ir regionus

3. „InvestEU“ fondo remiamo finansavimo poveikis

3.1

Sukurtų arba paremtų darbo vietų skaičius

3.2

Investicijos, padedančios įgyvendinti klimato srities tikslus, jei taikytina, suskirstytos pagal politikos linijas

3.3

Investicijos, padedančios vykdyti skaitmeninimą

3.4

Investicijos, padedančios vykdyti pramonės pertvarką

3.5

Investicijos, padedančios vykdyti teisingą pertvarką

3.6

Strateginės investicijos

—

Operacijų, padedančių kurti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, skaičius ir apimtis

—

Operacijų, padedančių investuoti į kibernetinio saugumo, kosmoso ir gynybos sektorius, skaičius ir apimtis

4. Tvari infrastruktūra

4.1

Energetika: įrengti papildomi energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų ir kitų saugių bei tvarių netaršių ir mažataršių išteklių pajėgumai (megavatais (MW))

4.2

Energetika: namų ūkių ir viešosios bei komercinės paskirties patalpų, priskirtų prie geresnės energijos vartojimo efektyvumo klasės, skaičius

4.3

Energetika: apskaičiuotas įgyvendinant projektus sutaupytos energijos kiekis (kilovatvalandėmis (kWh))

4.4

Energetika: kiekis, kuriuo sumažintas per metus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išvengtas kiekis), CO2 ekvivalento tonomis

4.5

Energetika: investicijų į tvarios energetikos infrastruktūros vystymą, pažanginimą ir modernizavimą apimtis

4.6

Skaitmeninis sektorius: papildomi namų ūkiai, įmonės arba viešieji pastatai, kuriuose užtikrinta plačiajuosčio ryšio, kurio sparta ne mažesnė kaip 100 Mbps ir gali būti padidinta iki gigabitinės, prieiga, arba įrengtų viešųjų belaidžio interneto (WIFI) zonų skaičius

4.7

Transportas: sutelktos investicijos, visų pirma į TEN-T

—

Tarpvalstybinių ir trūkstamų jungčių projektų (be kita ko, projektų, susijusių su TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo miestų transporto mazgais, regioninėmis tarpvalstybinėmis geležinkelių jungtimis, daugiarūšio transporto platformomis, jūrų uostais, vidaus vandenų uostais, jungtimis su oro uostais ir kelių bei geležinkelių terminalais) skaičius

—

Projektų, padedančių skaitmeninti transporto sektorių, visų pirma diegiant Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), Upių informacijos paslaugų sistemą (RIS), intelektinę transporto sistemą (ITS), laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą (VTMIS) ir (arba) e. jūrų laivybos paslaugas ir Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą (SESAR), skaičius

—

Pastatytų ar atnaujintų alternatyviųjų degalų tiekimo punktų skaičius

—

Projektų, padedančių didinti transporto saugumą, skaičius

4.8

Aplinka: investicijos, padedančios įgyvendinti planus ir programas, kurie yra būtini pagal Sąjungos aplinkos acquis, susijusią su oro kokybe, vandeniu, atliekomis ir gamta

5. Moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas

5.1

Prisidėjimas prie tikslo 3 % Sąjungos bendrojo vidaus produkto (BVP) investuoti į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas

5.2

Mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus vykdančių įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal dydį

6. Mažosios ir vidutinės įmonės

6.1

Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal dydį (labai mažos, mažosios, vidutinės ir mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės)

6.2

Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal etapą (ankstyvasis, augimo / plėtros)

6.3

Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal valstybes nares ir NUTS 2 lygmens regionus

6.4

Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal sektorius, nurodytus naudojant Europos Sąjungos ekonominės veiklos rūšių statistinio klasifikatoriaus (NACE) kodus

6.5

Pagal MVĮ politikos liniją MVĮ skirtų investicijų apimties procentinė dalis

7. Socialinės investicijos ir įgūdžiai

7.1

Socialinė infrastruktūra: socialinės infrastruktūros, kuriai suteikta parama, pajėgumas ir prieiga prie jos pagal sektorius (būstai, švietimas, sveikata, kt.)

7.2

Mikrofinansavimas ir socialinių įmonių finansavimas: mikrofinansavimo gavėjų ir socialinių įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius

7.3

Įgūdžiai: asmenų, kurie įgyja naujų įgūdžių arba kurių įgūdžiai pripažįstami ir sertifikuojami, skaičius (formaliojo švietimo ir mokymo kvalifikacija)

8. „InvestEU“ konsultacijų centras

8.1

„InvestEU“ konsultacijų centro interakcijų siekiant teikti konsultacinę paramą skaičius pagal sektorius ir valstybes nares

IV PRIEDAS

PROGRAMA „InvestEU“. ANKSTESNĖS PRIEMONĖS

A. Nuosavo kapitalo priemonės

—

Europos technologijų priemonė (ETF98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—

Technologijų perdavimo bandomasis projektas (TTP): Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamas Įmonių ir pramonės generalinio direktorato papildomo finansavimo sprendimas dėl veiklos krypties „Prekių vidaus rinka ir sektorių politika“ veiksmų finansavimo 2007 m. ir Įmonių ir pramonės generalinio direktorato pamatinis sprendimas dėl parengiamųjų veiksmų „ES vaidmuo globalėjančiame pasaulyje“ ir keturių bandomųjų projektų „Erasmus“ jauniems verslininkams“, „Priemonės mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui ir partnerystei skatinti“, „Technologijų perdavimas“ ir „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ finansavimo 2007 m.

—

Europos technologijų priemonė (ETF01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—

Konkurencingumo ir inovacijų programos MVĮ spartaus augimo ir inovacijų priemonė (GIF): 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129), su pakeitimais, padarytais 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).

—

COSME augimui skatinti skirta nuosavo kapitalo priemonė (COSME EFG): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—

Iniciatyvos „InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė:

—

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

—

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81).

—

2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

—

EaSI gebėjimų stiprinimo investicijų linija: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

B. Garantijų priemonės

—

MVĮ garantijų priemonė 98 (SMEG98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—

MVĮ garantijų priemonė 01 (SMEG01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—

Konkurencingumo ir inovacijų programos MVĮ garantijų priemonė 07 (SMEG07): 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—

Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos) (EPMF-G): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—

Rizikos pasidalijimo finansinės priemonės rizikos pasidalijimo priemonė (RSI):

—

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

—

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 86).

—

2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/974/EB dėl specialiosios programos „Pajėgumai“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 299).

—

EaSI garantijų priemonė: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

—

COSME paskolų garantijų priemonė (COSME LGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—

Iniciatyvos „InnovFin“ skolos priemonė:

—

Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (CCS GF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 221).

—

Studentų paskolų garantijų sistema (SLGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

—

Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (PF4EE): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

C. Rizikos pasidalijimo priemonės:

—

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP): 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

—

Iniciatyva „InnovFin“:

—

Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonė (EITP DI): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

—

Gamtos turtų finansavimo priemonė (NCFF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

D. Specialios paskirties investavimo priemonės:

—

Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ – savitarpio fondai – specialūs investicijų fondai (EPMF FCP-FIS): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę „Progress“ (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—

„Marguerite“:

—

2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (OL L 162, 2007 6 22, p. 1).

—

2010 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas C(2010)0941 dėl Europos Sąjungos dalyvavimo 2020 m. Europos energetikos, kovos su klimato kaita ir infrastruktūros fonde (fonde „Marguerite“).

—

Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEEF): 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 346, 2010 12 30, p. 5).

V PRIEDAS

RINKOS NEPAKANKAMUMO IR NEOPTIMALIOS INVESTAVIMO APLINKOS PROBLEMOS, PAPILDOMUMAS IR NEFINANSUOJAMA VEIKLA

A. Rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir papildomumas

Pagal Finansinio reglamento 209 straipsnį ES garantijos priemonėmis sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos (Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a punktas) ir siekiama papildomumo užtikrinant, kad jomis nebūtų pakeičiama galima parama ir investicijos iš kitų viešųjų arba privačiųjų šaltinių (Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punktas).

Siekiant laikytis Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a ir b punktų, finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms suteikiama ES garantija, turi atitikti šiuos 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus:

Rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos

Siekiant spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies a punkte, investicijoms, į kurias yra nukreiptos finansavimo ir investavimo operacijos, turi būti būdinga viena iš šių savybių:

viešosios gėrybės aspektas, dėl kurio veiklos vykdytojas arba įmonė negali gauti pakankamos finansinės naudos (pavyzdžiui, investicijos į švietimą ir įgūdžius, sveikatos priežiūrą ir prieinamumą, saugumą ir gynybą, infrastruktūrą, kuria galima naudotis nemokamai arba už nedidelį mokestį);

išorės veiksniai, kurių veiklos vykdytojui arba įmonei iš esmės nepavyksta paversti vidiniais, kaip antai investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, energijos vartojimo efektyvumas, klimato kaita ar aplinkos apsauga;

informacijos asimetrija, visų pirma MVĮ ir mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių atveju, įskaitant aukštesnį rizikos, susijusios su pradinio etapo įmonėmis, įmonėmis, kurių turtas daugiausia nematerialusis arba kurios neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, arba įmonėmis, kurios daugiausia vykdo didesnės rizikos veiklą, lygį;

tarpvalstybiniai infrastruktūros projektai ir susijusios paslaugos arba tarpvalstybiniu mastu investuojantys fondai, kurių tikslas – spręsti vidaus rinkos susiskaidymo problemą ir stiprinti koordinaciją vidaus rinkoje;

tam tikruose sektoriuose, šalyse arba regionuose patiriama aukštesnio lygio rizika, kuri yra per didelė, kad ją galėtų ar norėtų prisiimti privatūs finansų subjektai, įskaitant atvejus, kuriais dėl novatoriškumo arba rizikos, susijusios su inovacijomis arba nepatvirtinta technologija, atitinkamos investicijos nebūtų atliktos arba būtų atliktos ne tokiu pat mastu;

naujos arba sudėtingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, nurodytos šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje.

Papildomumas

Finansavimo ir investavimo operacijos turi atitikti abu papildomumo aspektus, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte. Tai reiškia, kad be paramos iš „InvestEU“ fondo kiti viešieji ar privatieji šaltiniai atitinkamų operacijų nebūtų vykdę arba jas būtų vykdę ne tokiu pat mastu. Šiame reglamente tomis finansavimo ir investavimo operacijomis laikomos operacijos, kurios atitinka šiuos du kriterijus:

kad būtų laikomas papildančiu privačiuosius šaltinius, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte, „InvestEU“ fondas įgyvendinančiųjų partnerių finansavimo ir investavimo operacijoms skirtą paramą nukreipia į investicijas, kurios dėl savo savybių (viešosios gėrybės aspekto, išorės veiksnių, informacijos asimetrijos, socialinės ir ekonominės sanglaudos aspektų ar kitų savybių) negali duoti pakankamos finansinės grąžos rinkos lygmeniu arba yra laikomos pernelyg rizikingomis (palyginti su rizikos, kurią atitinkami privatieji subjektai sutiktų prisiimti, lygiu). Dėl šių savybių tokioms finansavimo ir investavimo operacijoms rinkoje neįmanoma gauti finansavimo priimtinomis sąlygomis, turint omenyje kainą, užstato reikalavimus, finansavimo rūšį, teikiamo finansavimo grąžinimo terminą ir kitas sąlygas, ir be viešosios paramos jos Sąjungoje nebūtų vykdomos visai arba būtų vykdomos ne tokiu pat mastu;

kad būtų laikomas papildančiu paramą, gaunamą iš kitų viešųjų šaltinių, kaip nurodyta Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte, „InvestEU“ fondas remia tik tas finansavimo ir investavimo operacijas, kurios atitinka šias sąlygas:

be paramos iš „InvestEU“ fondo įgyvendinantysis partneris tų finansavimo ir investavimo operacijų nebūtų vykdęs arba jas būtų vykdęs ne tokiu pat mastu;

pagal kitas esamas viešąsias priemones, kaip antai regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis taikomas pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomas finansines priemones, tos finansavimo ir investavimo operacijos Sąjungoje nebūtų vykdomos arba būtų vykdomos ne tokiu pat mastu; tačiau turi būti galima „InvestEU“ fondo lėšomis papildyti kitus viešuosius šaltinius, visų pirma tais atvejais, kai gali būti sukurta Sąjungos pridėtinė vertė ir kai galima optimizuoti viešųjų išteklių naudojimą, kad būtų veiksmingai pasiekti politikos tikslai.

Siekdami įrodyti, kad finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms suteikiama ES garantija, papildo esamą rinkos subjektų teikiamą ar kitą esamą viešąją paramą, įgyvendinantieji partneriai pateikia informaciją, įrodančią bent vieną iš šių savybių:

paramai kitų viešųjų arba privačiųjų skolintojų atžvilgiu arba finansavimo struktūroje tenka antraeilė pozicija;

parama teikiama nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo arba paskolų priemonėmis, nustatant ilgus grąžinimo terminus ir tokias kainas, užstato reikalavimus arba kitas sąlygas, kokių pakankamai nesiūlo rinkos subjektai arba kiti viešieji šaltiniai;

parama operacijoms, su kuriomis susijusi rizika yra didesnė nei rizika, kurią paprastai prisiima įgyvendinantysis partneris vykdydamas savo įprastą veiklą, arba parama įgyvendinantiesiems partneriams, kuri viršija nuosavus pajėgumus teikti paramą tokioms operacijoms;

dalyvavimas rizikos pasidalijimo mechanizmuose, skirtuose politikos sritims, kuriose įgyvendinantysis partneris patiria didesnę riziką nei ta, kurią paprastai prisiima jis pats arba kurią galėtų ar norėtų prisiimti privatūs finansų subjektai;

parama, kuri paramos iš „InvestEU“ fondo nulemto signalo efekto paskatina arba sutelkia papildomą privatųjį arba viešąjį finansavimą ir papildo kitus privačiuosius ir komercinius šaltinius, ypač jei tą finansavimą suteikia tradiciškai rizikos vengiantys investuotojai arba instituciniai investuotojai;

parama teikiama pasitelkus finansinius produktus, kurių nėra arba kurių nepakankamai siūloma tikslinėse šalyse arba regionuose dėl to, kad ten nėra rinkos, ji menkai išvystyta arba nepakankama.

Per tarpininkus vykdomų finansavimo ir investavimo operacijų, visų pirma skirtų MVĮ remti, atveju papildomumas tikrinamas tarpininko, o ne galutinio gavėjo lygmeniu. Papildomumo sąlyga laikoma tenkinama, jei „InvestEU“ fondas finansų tarpininkui teikia paramą naujam didesnės rizikos paskolų portfeliui formuoti arba veiklai, kuri jau yra labai rizikinga, palyginti su rizika, kurią šiuo metu tikslinėse šalyse arba regionuose galėtų arba norėtų prisiimti privatieji ir viešieji finansų subjektai, plėsti.

ES garantija neteikiama refinansavimo operacijoms (kuriomis, pavyzdžiui, pakeičiami esami paskolų susitarimai arba kitų formų finansinė parama projektams, kurie jau iš dalies arba visiškai įgyvendinti) remti, išskyrus konkrečias išimtines ir gerai pagrįstas aplinkybes, kuriomis įrodoma, kad operacija, kuriai prašoma suteikti ES garantiją, sudarys sąlygas naujoms investicijoms kurioje nors iš II priede nurodytų sričių, kuriose gali būti vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos, ir tų investicijų suma, papildanti įgyvendinančiojo partnerio arba finansų tarpininko įprastą veiklos apimtį, bus ne mažesnė už operacijos, kuri atitinka šiame reglamente nustatytus tinkamumo gauti finansavimą kriterijus, sumą. Tokios refinansavimo operacijos turi atitikti šio priedo A skirsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemomis ir papildomumu.

B. Nefinansuojama veikla

„InvestEU“ fondo lėšomis neremiama:

veikla, kuria ribojamos asmens teisės ir laisvės arba pažeidžiamos žmogaus teisės;

su gynyba susijusios veiklos srityje – pagal taikytiną tarptautinę teisę draudžiamų gaminių ir technologijų naudojimas, kūrimas arba gamyba;

su tabaku susiję gaminiai ir veikla (gamyba, platinimas, apdorojimas ir prekyba);

veikla, nefinansuojama pagal atitinkamas Programos „Europos horizontas“ reglamento nuostatas: žmonių klonavimo reprodukcijos tikslais moksliniai tyrimai; veikla, kuria siekiama keisti žmogaus genetinį paveldą, jei tokie pakeitimai gali tapti paveldimi; veikla, kuria siekiama kurti žmogaus embrionus tik mokslinių tyrimų arba kamieninių ląstelių gavimo tikslais, įskaitant somatinių ląstelių branduolių perkėlimą;

lošimų veikla (su gamybos, statybos, platinimo, apdorojimo, prekybos ar programine įranga susijusi veikla);

prekyba sekso paslaugomis ir susijusi infrastruktūra, paslaugos ir žiniasklaida;

veikla, susijusi su gyvų gyvūnų naudojimu eksperimentiniais ir mokslo tikslais, jei negali būti užtikrinta atitiktis Europos konvencijai dėl eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų stuburinių gyvūnų apsaugos ( 6 );

nekilnojamojo turto plėtojimo veikla (pavyzdžiui, veikla, kuria siekiama tik renovuoti ir pernuomoti arba perparduoti esamus pastatus, taip pat statyba pagal naujus projektus); tačiau su konkrečiais 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais programos „InvestEU“ tikslais ir su II priede nurodytomis sritimis, kuriose gali būti vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos, susijusi nekilnojamojo turto sektoriuje vykdoma veikla, kaip antai investicijos į energijos vartojimo efektyvumo projektus arba socialinį būstą, yra tinkama finansuoti;

finansinė veikla, pavyzdžiui, finansinių priemonių pirkimas arba prekyba jomis. Visų pirma nefinansuojami intervenciniai veiksmai, susiję su išparduodamo turto išpirkimu arba pakeitimo kapitalu, skirtu išparduodamam turtui išpirkti;

10)

veikla, kuri draudžiama pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus;

11)

atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimas, eksploatacija, pritaikymas arba statyba;

12)

investicijos, susijusios su kietojo iškastinio kuro ir naftos kasyba arba gavyba, perdirbimu, skirstymu, saugojimu ar deginimu, taip pat investicijos, susijusios su dujų gavyba. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma:

projektams, kurių atveju nesama perspektyvios alternatyvios technologijos;

projektams, susijusiems su taršos prevencija ir kontrole;

projektams, kuriuos vykdant įrengiami anglies dioksido surinkimo ir saugojimo arba anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo įrenginiai; pramonės ir mokslinių tyrimų projektams, kurie padeda labai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su taikytinais ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos lyginamaisiais rodikliais;

13)

investicijos į infrastruktūrą, skirtą atliekoms šalinti į sąvartynus. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma investicijoms į:

objekto vietoje įrengiamą sąvartyno infrastruktūrą, kuri yra pramonės ar kasybos investicinio projekto papildomas elementas, jei įrodoma, kad sąvartynas yra vienintelė perspektyvi pasirinktis siekiant tvarkyti pramonines ar kasybos atliekas, susidarančias vykdant pačią atitinkamą veiklą;

esamą sąvartyno infrastruktūrą, siekiant užtikrinti sąvartyno dujų naudojimą ir skatinti sąvartynų kasybą ir kasybos atliekų perdirbimą;

14)

investicijos į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma investicijoms, kuriomis siekiama modifikuoti esamus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius energijos gavimo iš atliekų tikslais arba rūšiuotų atliekų perdirbimo, pavyzdžiui, kompostavimo ir anaerobinio skaidymo, tikslais;

15)

investicijos į deginimo įrenginius, skirtus atliekoms tvarkyti. Ši nefinansavimo nuostata netaikoma investicijoms į:

įrenginius, išimtinai skirtus neperdirbamoms pavojingoms atliekoms tvarkyti;

esamus įrenginius, jei tomis investicijomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, surinkti išmetamąsias dujas siekiant jas saugoti ar panaudoti arba išgauti medžiagas iš deginant susidariusių pelenų, su sąlyga, kad dėl tokių investicijų nepadidės įrenginių atliekų apdorojimo pajėgumai.

Įgyvendinantieji partneriai atsako už tai, kad atitinkamo susitarimo pasirašymo metu finansavimo ir investavimo operacijos nebūtų netinkamos finansuoti pagal šiame priede nustatytus nefinansavimo kriterijus, taip pat už tokio reikalavimo vykdymo stebėseną projekto įgyvendinimo metu ir už tai, kad prireikus būtų imtasi tinkamų taisomųjų priemonių.

( 1 ) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

( 2 ) 2024 m. vasario 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/795, kuriuo sukuriama Europos strateginių technologijų platforma (STEP) ir iš dalies keičiami Direktyva 2003/87/EB bei reglamentai (ES) 2021/1058, (ES) 2021/1056, (ES) 2021/1057, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) 2021/1060, (ES) 2021/523, (ES) 2021/695, (ES) 2021/697 ir (ES) 2021/241 (OL L, 2024/795, 2024 2 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/795/oj).

( 3 ) 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).“;

( *1 ) 2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).“

( 4 ) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

( 5 ) Įperkamas socialinis būstas yra būstas, skirtas palankių sąlygų neturintiems arba socialiai pažeidžiamiems asmenims, kurie dėl lėšų stygiaus gyvena labai prastomis būsto sąlygomis arba negali įsigyti būsto rinkos sąlygomis.

( 6 ) OL L 222, 1999 8 24, p. 31.

Top