23.12.2016

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/2336

2016 m. gruodžio 14 d.

kuriuo nustatomos specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos bei žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (3) reikalaujama, kad žvejybos veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Pagal bendrą žuvininkystės politiką (toliau – BŽP) žuvininkystės valdymui turėtų būti taikomas tiek atsargumo principas, tiek ir ekosisteminis metodas, siekiant užtikrinti, kad žvejybos veiklos neigiamas poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo labiau sumažintas, ir stengiantis užtikrinti, kad vykdant žuvininkystės veiklą būtų vengiama pabloginti jūrų aplinką. Tame kontekste taip pat itin svarbūs yra to reglamento 2 straipsnio 2 dalis ir 7, 20 bei 22 straipsniai;

(2)

Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas, visų pirma rezoliucijas 61/105 ir 64/72, kuriomis valstybės ir regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos raginamos užtikrinti pažeidžiamų giliavandenių jūrų ekosistemų apsaugą nuo dugninių žvejybos įrankių poveikio ir tausų giliavandenių žuvų išteklių naudojimą;

(3)

Komisija įvertino Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2347/2002 (4) ir visų pirma nustatė, kad reglamento taikymo sričiai priklauso pernelyg daug laivynų, kad trūksta gairių dėl paskirtuosiuose uostuose vykdomos kontrolės ir dėl ėminių ėmimo programų ir kad pernelyg skiriasi valstybių narių teikiamų pranešimų apie pastangų lygį kokybė. Be to, Komisijai atlikus įvertinimą padaryta išvada, kad pajėgumų viršutinė riba, kuri taikoma nuo 2002 m. ir kurią sudaro bendri visų laivų, 1998–2000 m. sužvejojusių daugiau kaip 10 tonų bet kokio giliavandenių žuvų derinio, pajėgumai, nepadarė jokio didelio teigiamo poveikio. Todėl pajėgumų viršutinės ribos taikymo tvarka turėtų būti atnaujinta – tai yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama pašalinti tame reglamente nustatytus trūkumus;

(4)

siekiant išlaikyti reikiamą gelminės žvejybos pajėgumų sumažinimą ir gauti išsamesnės informacijos apie gelminės žvejybos veiklą bei jos poveikį jūros aplinkai, giliavandenių žuvų žvejybai turėtų būtų privalomi žvejybos leidimai. Kartu su kiekviena žvejybos leidimo paraiška turėtų būti pateikiamas išsamus numatomo žvejybos rajono, įskaitant Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) ir Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (toliau – CECAF) parajonius, kvadratus ir pakvadračius, ir žvejybos įrankių tipo, numatomo gylio, numatomo žvejybos veiklos intensyvumo bei trukmės aprašymas, taip pat nurodomi atitinkamų giliavandenių žuvų rūšių pavadinimai. Žvejybos leidimų sistema taip pat turėtų padėti apriboti laivų, turinčių teisę žvejoti giliavandenes žuvis, pajėgumus. Kad valdymo priemonės būtų sutelktos į tą laivyno dalį, kuri yra svarbiausia gelminės žvejybos požiūriu, žvejybos leidimai turėtų būti išduodami atsižvelgiant į tai, ar jie yra susiję su specializuota žvejyba, ar su priegauda. Tačiau taikant į Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 nustatytą įpareigojimą iškrauti laimikį neturėtų būti užkirstas kelias tam, kad laivai, kurie sužvejoja mažą giliavandenių žuvų kiekį ir kuriems šiuo metu nereikia gauti leidimų gelminei žvejybai, toliau vykdytų tradicinę žvejybos veiklą;

(5)	žvejybos leidimų, kuriais leidžiama žvejoti giliavandenes žuvis, turėtojai turėtų bendradarbiauti vykdant mokslinių tyrimų veiklą, siekiant tobulinti giliavandenių žuvų išteklių vertinimą ir giliavandenių ekosistemų mokslinius tyrimus;

(6)

siekiant toliau stiprinti jūros aplinkos apsaugą, tikslinga leisti vykdyti specializuotą žvejybos veiklą tik tuose rajonuose, kuriuose gelminės žvejybos veikla buvo vykdoma 2009–2011 m. ataskaitiniu laikotarpiu. Tačiau žvalgomosios žvejybos tikslu laivai, vykdantys specializuotą giliavandenių žuvų žvejybą, turėtų turėti galimybę žvejoti ir už esamo žvejybos rajono ribų, jeigu, remiantis pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) gaires atliktu poveikio vertinimu, žvejybos rajono išplėtimas nekelia didelio pavojaus, kad bus padarytas neigiamas poveikis pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms (toliau – PJE);

(7)

gelminė žvejyba dugniniais tralais, palyginti su kitais naudojamais įvairiais žvejybos įrankiais, kelia didesnį pavojų PJE, ir pranešama, kad šiais įrankiais sužvejojamas didžiausias netyčinis giliavandenių žuvų laimikis. Siekiant kuo labiau sumažinti tokios gelminės žvejybos veiklos neigiamą poveikį jūrų ekosistemai, žvejyba dugniniais tralais turėtų būti apribota, leidžiant ją vykdyti tik iki tam tikro gylio, ir žvejybai dugniniais tralais turėtų būti taikomi specialūs PJE apsaugos reikalavimai. Po 2021 m. sausio 13 d. taip pat turėtų būti atliktas dugninių tralų naudojimo vertinimas. Be to, statomųjų dugninių žiauninių tinklaičių naudojimas gelminei žvejybai šiuo metu yra ribojamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1288/2009 (5);

(8)

siekiant sumažinti galimą žalingą dugninių tralų naudojimo poveikį, tikslinga leisti žvejoti dugniniais tralais tik 800 metrų arba mažesniame gylyje. Ta riba grindžiama esamomis savanoriškomis priemonėmis, kurios Sąjungos vandenyse yra taikomos sektoriaus iniciatyva, taip pat ja atsižvelgiama į gelminės žvejybos Sąjungos vandenyse ypatumus;

(9)

siekiant kuo labiau sumažinti giliuosiuose jūrų vandenyse vykdomos žvejybos veiklos poveikį PJE, tikslinga nustatyti tam tikras priemones, kuriomis būtų siekiama sumažinti PJE aptikimų skaičių. Visų pirma, aptikus PJE turėtų būti taikoma pasitraukimo taisyklė ir prievolė teikti ataskaitas. Be to, turėtų būti sudarytas rajonų, kuriuose yra PJE arba jų gali atsirasti, kuriuose žvejyba dugniniais tralais draudžiama, sąrašas;

(10)

kadangi biologinę informaciją geriausia rinkti taikant suderintus duomenų rinkimo standartus, tikslinga gelminės žvejybos specializacijos duomenų rinkimą integruoti į bendrą mokslinių duomenų rinkimo sistemą ir kartu užtikrinti papildomos informacijos, būtinos žvejybos dinamikai suprasti, teikimą. Duomenų rinkimas pagal šį reglamentą finansuojamas laikantis Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008 (6) numatytų duomenų rinkimo sistemos sąlygų ir principų;

(11)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009 (7) nustatomi griežtesni kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimai, taikomi konkrečiomis aplinkybėmis. Todėl giliavandenių žuvų rūšių, kurios dėl savo pobūdžio yra pažeidžiamos žvejybos, žvejybai turėtų būti taikoma didesnė kontrolė. Taip pat tikslinga nurodyti konkrečius BŽP taisyklių pažeidimus, kurių atveju žvejybos leidimas turėtų būti panaikintas;

(12)

Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante buvo patvirtinta Tarybos sprendimu 81/608/EEB (8) ir įsigaliojo 1982 m. kovo 17 d. Toje konvencijoje numatyta tinkama daugiašalio bendradarbiavimo sistema, skirta racionaliam žuvininkystės išteklių išsaugojimui ir valdymui šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse užtikrinti. Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (toliau – NEAFC) patvirtintos valdymo priemonės apima specialią PJE apsaugai NEAFC reguliuojamame rajone skirtų priemonių sistemą. Vis dėlto, siekiant užtikrinti Sąjungos žvejybos laivų dabartinio veiklos pobūdžio tęstinumą NEAFC vandenyse, gelminės žvejybos veiklai NEAFC reguliuojamame rajone turėtų būti toliau taikomos šiuo metu taikytinos Reglamente (EB) Nr. 2347/2002 numatytos taisyklės dėl leidimo gelminei žvejybai, paskirtųjų uostų ir valstybių narių informacijos perdavimo. Be to, siekiant toliau tobulinti mokslines žinias apie tuos išteklius ir atsižvelgiant į tai, kad taikytinose NEAFC priemonėse nėra numatytas stebėjimo reikalavimas, tikslinga taikyti tą patį stebėjimo reikalavimą visuose Šiaurės jūros ir CECAF rajonuose, kuriuose vykdoma giliavandenių žuvų žvejyba;

(13)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas III priede pateiktas PJE indikatorinių rūšių sąrašas, siekiant pritaikyti tą sąrašą prie naujausių mokslinių rekomendacijų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (9) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(14)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su esamų žvejybos rajonų nustatymu ir rajonų, kuriuose, kaip žinoma, yra PJE arba jų gali atsirasti, sąrašo sudarymu ir koregavimu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(15)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su žvalgomosios gelminės žvejybos patvirtinimu ir kiek tai susiję su esamų gelminės žvejybos rajonų nustatymo patikslinimu siekiant įtraukti žvejybos veiklos, vykdomos pagal žvejybos leidimą, išduotą pagal šį reglamentą, vietas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi netaikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(16)	todėl būtina nustatyti naujas taisykles, reglamentuojančias giliavandenių žuvų išteklių žvejybą šiaurės rytų Atlanto Sąjungos vandenyse ir CECAF kompetencijai priklausančiuose tarptautiniuose vandenyse,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslai

Šiuo reglamentu padedama siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išvardytų tikslų, susijusių su giliavandenėmis žuvimis ir buveinėmis. Be to, juo siekiama:

a)	gerinti mokslines žinias apie giliavandenes žuvis ir jų buveines;

b)	užkirsti kelią tam, kad būtų daromas didelis neigiamas poveikis PJE vykdant gelminę žvejybą, ir užtikrinti ilgalaikį giliavandenių žuvų išteklių išsaugojimą;

c)	užtikrinti, kad Sąjungos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tausų giliavandenių žuvų išteklių valdymą, atitiktų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas, visų pirma rezoliucijas 61/105 ir 64/72.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas žvejybos veiklai arba numatomai žvejybos veiklai šiuose vandenyse:

a)	Sąjungos žvejybos laivų ir trečiųjų šalių žvejybos laivų vykdomai veiklai – Šiaurės jūros, Šiaurės Vakarų vandenų ir Pietvakarių vandenų Sąjungos vandenyse, taip pat ICES IIa zonos Sąjungos vandenyse;

b)	Sąjungos žvejybos laivų vykdomai veiklai – CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajonų tarptautiniuose vandenyse.

2.   Šio straipsnio 1 dalis nedaro poveikio 16 straipsnio 5 daliai.

3 straipsnis

Dalykas

1.   Šis reglamentas taikomas rūšims, kurios pasitaiko giliuosiuose jūrų vandenyse ir kurioms yra būdingas šių biologinių veiksnių derinys: subrendimas palyginti sename amžiuje, lėtas augimas, ilga tikėtina gyvenimo trukmė, žemas natūralus mirtingumas, nutrūkstamas sėkmingų metų amžiaus klasių populiacijos pasipildymas ir nerštas, kuris nebūtinai vyksta kiekvienais metais (toliau – giliavandenės žuvys).

2.   Šio reglamento taikymo tikslu giliavandenių žuvų rūšys ir pažeidžiamiausios tarp jų rūšys yra išvardytos I priede.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.   Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 734/2008 (11) 2 straipsnyje numatytos terminų apibrėžtys.

2.   Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   ICES zonos– zonos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 218/2009 (12);

b)   CECAF rajonai– rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2009 (13);

c)   NEAFC reguliuojamas rajonas– vandenys, kuriems taikoma Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante ir kurie yra už tos konvencijos susitariančiųjų šalių žvejybos jurisdikcijai priklausančių vandenų ribų;

d)   pažeidžiamiausios rūšys– giliavandenės žuvys, nurodytos I priede pateiktos lentelės trečiame stulpelyje „Pažeidžiamiausios (x)“;

e)   specializacija– tam tikrų rūšių žuvų specializuotos žvejybos tam tikrais įrankiais tam tikrame rajone veikla;

f)   gelminės žvejybos specializacija– giliavandenių žuvų žvejybos pagal 5 straipsnio 2 dalyje pateiktus nurodymus specializacija;

g)   žvejybos stebėsenos centras– vėliavos valstybės narės įsteigtas operacijų centras, kuriame įrengta kompiuterinė aparatinė ir programinė įranga, suteikianti galimybę automatiškai gauti, tvarkyti ir elektroniniu būdu perduoti duomenis;

h)   aptikimas– sužvejoti PJE indikatorinių rūšių kiekiai, viršijantys IV priede nurodytas ribas;

i)   netyčinis laimikis– atsitiktinai sužvejoti jūrų gyvūnai, kurie pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį turi būti iškrauti ir įskaičiuoti į kvotas, nes jie arba nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, arba viršija kiekius, leidžiamus pagal laimikio sudėtį ir priegaudą reglamentuojančias taisykles;

j)   PJE indikatorinės rūšys– III priede nurodytos rūšys;

k)   esami gelminės žvejybos rajonai– 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto rajono dalis, kurioje anksčiau buvo vykdoma gelminė žvejyba ir kuri yra nustatoma pagal 7 straipsnį.

5 straipsnis

Žvejybos leidimai

1.   Specializuotai giliavandenių žuvų žvejybos veiklai privalomas žvejybos leidimas (toliau – specializuotos žvejybos leidimas). Specializuotos žvejybos leidime nurodoma, kurių giliavandenių žuvų specializuotą žvejybą laivui yra leidžiama vykdyti.

2.   Taikant 1 dalį, laikoma, kad žvejybos veiklą vykdantis žvejybos laivas vykdo specializuotą giliavandenių žuvų žvejybą, jeigu jo pranešimuose apie laimikį (laivo žurnale, iškrovimo deklaracijose, pardavimo pažymose ar panašiuose dokumentuose) atitinkamais kalendoriniais metais nurodyta, kad per vieną žvejybos reisą sužvejota bent 8 % giliavandenių žuvų.

Vis dėlto tai netaikoma žvejybos laivams, kurių atveju atitinkamais kalendoriniais metais iš viso užregistruojama mažiau kaip 10 tonų giliavandenių žuvų. Ši pastraipa nedaro poveikio 6 daliai.

3.   Žvejybos laivų, kurie nevykdo specializuotos giliavandenių žuvų žvejybos, tačiau sužvejoja giliavandenes žuvis kaip priegaudą, vykdomai žvejybos veiklai privalomas žvejybos leidimas (toliau – priegaudos žvejybos leidimas). Priegaudos žvejybos leidime nurodoma, kurių rūšių giliavandenes žuvis laivas gali aptikti kaip priegaudą vykdydamas specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą.

4.   Atitinkamai šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti dviejų tipų žvejybos leidimai yra aiškiai atskiriami vienas nuo kito Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 116 straipsnyje nurodytoje elektroninėje duomenų bazėje.

5.   Žvejybos laivams, neturintiems jokio žvejybos leidimo pagal šį straipsnį, draudžiama per vieną žvejybos reisą sužvejoti daugiau kaip 100 kg giliavandenių žuvų. Tokių laivų sužvejotos giliavandenės žuvys, kurių kiekis viršija 100 kg, nėra laikomos laive, perkraunamos ar iškraunamos, išskyrus giliavandenių žuvų, kurių žvejybai taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, netyčinį laimikį – toks laimikis iškraunamas ir įskaičiuojamas į kvotas.

6.   Nėra laikoma, kad žvejybos laivas, turintis priegaudos žvejybos leidimą ir galintis naudotis giliavandenių žuvų priegaudos kvota, kuris ne daugiau kaip 15 % viršija šio straipsnio 2 dalyje nustatytą 10 tonų ribą, vykdo specializuotą giliavandenių žuvų žvejybą. Tokį laimikį jis iškrauna ir įskaičiuoja į kvotą. Giliavandenių žuvų, kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, netyčinis laimikis iškraunamas ir įskaičiuojamas į kvotas.

7.   Šis reglamentas mutatis mutandis taikomas žvejybos leidimų išdavimui trečiųjų šalių žvejybos laivams pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 (14).

6 straipsnis

Pajėgumų valdymas

1.   Bendri visų Sąjungos žvejybos laivų, kuriems tam tikra valstybė narė yra išdavusi specializuotos žvejybos leidimą, žvejybos pajėgumai, matuojami bendrąja talpa ir kilovatais, niekada negali viršyti toliau nurodytų tos valstybės narės laivų bendrų žvejybos pajėgumų 2009–2011 m. (imami tie metai, kuriais šis skaičius buvo didžiausias):

a)	laivų, kurie bet kuriais iš trijų kalendorinių metų (2009–2011 m.) sužvejojo 10 tonų arba daugiau giliavandenių žuvų (imami tie metai, kuriais šis skaičius buvo didžiausias), ir

b)

laivų, kurie yra užregistruoti bet kuriame iš tos valstybės narės atokiausių regionų, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, kuriame kiekvienas toks laivas bet kuriais iš trijų kalendorinių metų (2009–2011 m.) sužvejojo giliavandenių žuvų laimikį, sudarantį bent 10 % jų bendro kasmetinio laimikio (imami tie metai, kuriais šis skaičius buvo didžiausias).

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, jeigu anksčiau nei 2017 m. sausio 12 d. tam tikrai valstybei narei buvo paskirtos I priede išvardytų rūšių žuvų žvejybos galimybės, tačiau jos laivai bet kuriais iš ataskaitinių metų nesužvejojo 10 tonų arba daugiau giliavandenių žuvų, tokios valstybės narės bendri žvejybos pajėgumai niekada negali viršyti jos laivų bendrų žvejybos pajėgumų bet kuriais iš trejų pastarųjų metų, kuriais bent vienas iš jos laivų sužvejojo 10 tonų arba daugiau giliavandenių žuvų (imami tie metai, kuriais šis skaičius buvo didžiausias).

7 straipsnis

Esami gelminės žvejybos rajonai

1.   Ne vėliau kaip 2017 m. liepos 13 d. valstybės narės, kurių laivams buvo suteiktas leidimas gelminei žvejybai pagal Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnio 1 dalį ir tiek, kiek jis yra susijęs su daugiau kaip 10 tonų kiekvienais kalendoriniais metais sužvejojančių laivų vykdoma žvejybos veikla, pateikdamos laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) įrašus arba, jeigu LSS įrašų nėra, kitais būdais pateikdamos aktualią ir patikrinamą informaciją informuoja Komisiją apie tokių laivų vykdomos giliavandenių žuvų žvejybos veiklos vietas ataskaitiniais kalendoriniais metais – 2009–2011 m.

2.   Remdamasi pagal 1 dalį pateikta informacija ir patikimiausia turima moksline bei technine informacija, Komisija ne vėliau kaip 2018 m. sausio 13 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato esamus gelminės žvejybos rajonus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Bendrieji paraiškų dėl žvejybos leidimų reikalavimai

1.   Kartu su kiekviena paraiška dėl žvejybos leidimo pateikiamas išsamus rajono, kuriame žvejybos laivas ketina vykdyti žvejybos veiklą, žvejybos įrankių tipo, gylio, kuriame bus vykdoma veikla, numatomo žvejybos veiklos intensyvumo ir trukmės aprašymas, taip pat nurodomi atitinkamų giliavandenių žuvų rūšių pavadinimai.

2.   Specializuotos žvejybos leidimai išduodami tik žvejybos veiklai esamuose gelminės žvejybos rajonuose.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies ir kol bus nustatyti esami gelminės žvejybos rajonai pagal 7 straipsnį, specializuotos žvejybos leidimai gali būti išduodami, jeigu žvejybos laivas pateikė įrodymų, kad jis vykdė gelminės žvejybos specializacijos veiklą bent trejus metus prieš pateikiant paraišką dėl žvejybos leidimo. Toks žvejybos leidimas gali būti išduodamas tik tų vietų, kuriose buvo vykdoma tokia ankstesnė žvejybos veikla, atžvilgiu.

4.   Žvejybos leidimai neišduodami žvejybai dugniniais tralais didesniame nei 800 metrų gylyje.

5.   Nukrypstant nuo 2 dalies, valstybė narė gali pateikti prašymą vykdyti žvalgomąją žvejybą vietose, kurios yra už esamų gelminės žvejybos rajonų ribų. Kartu su tokiu prašymu pateikiamas poveikio vertinimas, atliktas laikantis 2008 m. FAO Tarptautinėse gairėse dėl gelminės žvejybos atviroje jūroje valdymo nustatytų standartų. Pateikdama tokį prašymą, valstybė narė nurodo numatomą žvalgomosios žvejybos trukmę ir numatomą dalyvaujančių laivų skaičių bei jų pajėgumus. Ji pasiūlo švelninimo priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias PJE aptikimui arba jos būtų veiksmingai apsaugotos.

6.   Komisija, įvertinusi valstybių narių pateiktą informaciją ir remdamasi mokslinės patariamosios įstaigos rekomendacija, gali įgyvendinimo aktais suteikti patvirtinimą vykdyti prašomą žvalgomąją žvejybą. Patvirtinime Komisija gali visų pirma nustatyti:

a)	žvalgomosios žvejybos rajoną;

b)	didžiausią laivų skaičių ir didžiausius pajėgumus;

c)	tokios žvejybos trukmę – ne ilgesnę kaip vieni metai (šį terminą galima vieną kartą pratęsti);

d)	giliavandenių žuvų, kurias galima sužvejoti vykdant žvalgomąją žvejybą, bendro leidžiamo sužvejoti kiekio didžiausią procentinę dalį ir

e)	švelninimo priemones, kurių turi būti laikomasi siekiant apsaugoti PJE.

7.   Siekiant užtikrinti reprezentatyviųjų duomenų, kurie būtų tinkami giliavandenių žuvų išteklių ir PJE aptikimo vertinimui ir valdymui, surinkimą, visais pagal 6 dalį išduotais žvejybos leidimais reikalaujama, kad žvejybos leidimo galiojimo laikotarpio pirmaisiais 12 mėnesių atitinkamame laive būtų moksliniai stebėtojai arba būtų vykdoma nuotolinė elektroninė stebėsena.

8.   Remdamasi atitinkamos valstybės narės pateiktu prašymu ir informacija, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatytas esamas gelminės žvejybos rajonas būtų patikslintas siekiant įtraukti žvejybos veiklos, vykdomos pagal žvejybos leidimą, išduotą laikantis šio straipsnio 5 ir 6 dalių, vietas.

9 straipsnis

Specialūs PJE apsaugos reikalavimai

1.   Šis straipsnis taikomas žvejybos operacijoms dugniniais žvejybos įrankiais didesniame nei 400 metrų gylyje.

2.   Jeigu, vykdant žvejybos operaciją, PJE indikatorinių rūšių, kaip apibrėžta III priede, kiekis, sužvejotas tos žvejybos operacijos metu, viršija IV priede nustatytas ribas, tai reiškia, kad buvo aptikta PJE. Žvejybos laivas nedelsdamas nutraukia žvejybą atitinkamame rajone. Operacijas jis atnaujina tik atplaukęs į kitą rajoną, esantį ne arčiau kaip penkios jūrmylės nuo rajono, kuriame aptikta pažeidžiama jūrų ekosistema.

3.   Žvejybos laivas nedelsdamas praneša apie kiekvieną PJE aptikimą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

4.   Siekdamos nustatyti, kur, kaip žinoma, yra PJE arba jų gali atsirasti, valstybės narės naudojasi patikimiausia turima moksline ir technine informacija, įskaitant biogeografinę informaciją ir 3 dalyje nurodytą informaciją. Be to, Komisija pateikia prašymą kompetentingai mokslinei patariamajai įstaigai kasmet atlikti rajonų, kuriuose, kaip žinoma, yra PJE arba jų gali atsirasti, vertinimą.

Tas vertinimas atliekamas laikantis 2008 m. FAO Tarptautinių gairių dėl gelminės žvejybos atviroje jūroje valdymo, jį atliekant taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas žuvininkystės valdymo atsargumo principas ir jis paskelbiamas viešai.

5.   Jeigu, remiantis 4 dalyje nurodyta procedūra, nustatomi rajonai, kuriuose, kaip žinoma, yra PJE arba jų gali atsirasti, valstybės narės ir kompetentinga mokslinė patariamoji įstaiga apie tai laiku informuoja Komisiją.

6.   Ne vėliau kaip 2018 m. sausio 13 d. Komisija, remdamasi patikimiausia turima moksline ir technine informacija ir valstybių narių bei mokslinės patariamosios įstaigos atliktų vertinimų ir tyrimų rezultatais, priima įgyvendinimo aktus siekiant sudaryti rajonų, kuriuose, kaip žinoma, yra PJE arba jų gali atsirasti, sąrašą. Komisija, remdamasi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto pateikta rekomendacija, kasmet peržiūri šį sąrašą ir prireikus iš dalies jį keičia, priimdama įgyvendinimo aktus. Komisija gali tam tikrą rajoną išbraukti iš sąrašo, jeigu, remdamasi poveikio vertinimo rezultatais ir pasikonsultavusi su kompetentinga moksline patariamąja įstaiga, nustato, kad yra pakankamai įrodymų, rodančių, jog PJE nėra, arba kad yra patvirtintos tinkamos išsaugojimo ir valdymo priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų užkirstas kelias tam, kad būtų daromas didelis neigiamas poveikis PJE tame rajone. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.   Komisija, remdamasi patikimiausia turima moksline informacija, gali peržiūrėti PJE indikatorines rūšis, ir jai suteikiami įgaliojimai iš dalies pakeisti III priede pateiktą sąrašą priimant deleguotuosius aktus pagal 17 straipsnį.

8.   Naujus poveikio vertinimus reikalaujama atlikti tuo atveju, jeigu labai pakeičiami žvejybai dugniniais žvejybos įrankiais vykdyti naudojami būdai arba jeigu esama naujos mokslinės informacijos, rodančios, kad tam tikrame rajone yra PJE.

9.   Žvejyba dugniniais žvejybos įrankiais draudžiama visuose rajonuose, kurie įtraukti į sąrašą pagal 6 dalį.

10 straipsnis

Konkrečių kontrolės nuostatų taikymas

Žuvininkystei ir žvejybos veiklai, kurioms taikomas šis reglamentas, taip pat taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7, 17, 42, 43 ir 45 straipsnių, 84 straipsnio 1 dalies a punkto, 95 straipsnio 3 dalies, 104 straipsnio 1 dalies, 105 straipsnio 3 dalies c punkto, 107 straipsnio 1 dalies, 108 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio c punkto bei I priedo nuostatos, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.

11 straipsnis

Paskirtieji uostai

1.   Valstybės narės paskiria uostus, kuriuose turi būti iškraunama arba perkraunama daugiau nei 100 kg giliavandenių žuvų arba jų derinio. Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. kovo 13 d. perduoda Komisijai tų paskirtųjų uostų sąrašą.

2.   Vietose, kurios nėra valstybių narių pagal 1 dalį paskirtieji uostai, draudžiama iškrauti bet kokį bet kokio giliavandenių žuvų derinio kiekį, viršijantį 100 kg.

12 straipsnis

Išankstinis pranešimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio, visų Sąjungos žvejybos laivų, iš kurių ketinama iškrauti 100 kg arba didesnį giliavandenių žuvų kiekį, kapitonai, neatsižvelgiant į laivo ilgį, savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai privalo pranešti apie tokį ketinimą likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki numatomo laivo atvykimo į uostą laiko. 12 metrų ar mažesnio ilgio laivo kapitonas arba bet kuris kitas asmuo, atsakingas už tokio laivo valdymą, pateikia pranešimą kompetentingoms institucijoms likus ne mažiau kaip vienai valandai iki numatomo laivo atvykimo į uostą laiko.

13 straipsnis

Laivo žurnalo įrašai žvejojant giliuosiuose vandenyse

1.   Jei taikomas įpareigojimas vesti laivo žurnalą, Sąjungos žvejybos laivų, turinčių 5 straipsnio 1 arba 3 dalyje numatytą žvejybos leidimą ir vykdančių gelminės žvejybos specializacijos veiklą arba žvejojančių didesniame nei 400 metrų gylyje, kapitonai:

a)	po kiekvieno žvejybos įrankio ištraukimo nubrėžia naują liniją popieriniame laivo žurnale arba

b)	jei laivui taikoma elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistema, duomenis registruoja atskirai po kiekvieno žvejybos įrankio ištraukimo.

2.   Sąjungos žvejybos laivų kapitonai laivo žurnale taip pat registruoja visus I priede išvardytų rūšių giliavandenių žuvų kiekius, kurie yra sužvejoti, laikomi laive, perkraunami arba iškraunami pagal 5 straipsnio 5 dalį, ir visus III priede išvardytų PJE indikatorinių rūšių organizmų kiekius, kurie viršija IV priede nustatytas ribas, įskaitant rūšinę sudėtį ir svorį, ir pateikia tų kiekių ataskaitą kompetentingoms institucijoms.

14 straipsnis

Žvejybos leidimų panaikinimas

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnio 4 daliai ir 92 straipsniui ir laikantis jo 90 straipsnio 1 dalies, šio reglamento 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti žvejybos leidimai panaikinami mažiausiai dviem mėnesiams bet kuriuo iš šių atvejų:

a)	jei neįvykdomos žvejybos leidime nustatytos sąlygos dėl žvejybos įrankių naudojimo apribojimų, rajonų, kuriuose leidžiama vykdyti operacijas, arba tų rūšių žuvų, kurių atžvilgiu leidžiama specializuota žvejyba, laimikio apribojimų arba

b)	jei į laivą nepaimamas mokslinis stebėtojas arba neleidžiama imti laimikio ėminių moksliniais tikslais, kaip nustatyta šio reglamento 16 straipsnyje.

15 straipsnis

Duomenų rinkimo ir perdavimo taisyklės

1.   Nedarant poveikio specialiosioms šio reglamento nuostatoms, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 199/2008.

2.   Rinkdamos gelminės žvejybos specializacijos veiklos duomenis (laikydamosi bendrųjų duomenų rinkimo taisyklių ir duomenų tikslumo lygių, nustatytų atitinkamoje daugiametėje Sąjungos biologinių, techninių, aplinkos, socialinių ir ekonominių duomenų rinkimo programoje) valstybės narės laikosi specialių II priede nurodytų duomenų rinkimo ir perdavimo reikalavimų, taikomų gelminės žvejybos specializacijos veiklai.

3.   Valstybės narės į visus žvejybos leidimus, išduodamus pagal 5 straipsnį, įtraukia būtinas sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas laivas, bendradarbiaudamas su atitinkamu moksliniu institutu, dalyvautų kokioje nors duomenų rinkimo programoje, apimančioje žvejybos veiklą, kuriai yra išduoti leidimai.

4.   Reikalaujama, kad laivo kapitonas arba bet kuris kitas už laivo valdymą atsakingas asmuo į laivą paimtų mokslinį stebėtoją, kurį jo laivui paskyrė valstybė narė, nebent tai neįmanoma dėl saugumo priežasčių. Laivo kapitonas palengvina mokslinio stebėtojo užduočių vykdymą.

5.   Komisijos prašymu valstybė narė pateikia metines ataskaitas, kuriose pateikiami suvestiniai duomenys apie laivų, plaukiojančių su jos vėliava ir vykdančių gelminės žvejybos veiklą, skaičių, jų žvejybos rajoną, žvejybos įrankių tipą, dydį, kiekvieno tipo išduotų žvejybos leidimų skaičių, jų kilmės uostą, visas šių laivų turimas gelminės žvejybos galimybes ir bendrą šių žvejybos galimybių naudojimo procentinį dydį. Tos ataskaitos skelbiamos viešai.

16 straipsnis

Stebėjimas

1.   Valstybės narės nustato stebėjimo programą, skirtą užtikrinti, kad būtų laiku renkami aktualūs ir tikslūs duomenys apie giliavandenių žuvų laimikį ir priegaudą, PJE aptikimus ir kita veiksmingam šio reglamento įgyvendinimui svarbi informacija. Laivams, kurie turi leidimą vykdyti specializuotą giliavandenių žuvų žvejybą ir naudoja dugninius tralus arba statomuosius dugninius žiauninius tinklaičius, taikomas bent 20 % stebėtojų reikalavimas, išskyrus laivus, kuriuose dėl saugumo priežasčių nėra tinkama priimti stebėtoją. Visiems kitiems laivams, turintiems leidimą žvejoti giliavandenes žuvis, taikomas bent 10 % stebėtojų reikalavimas, išskyrus laivus, kuriuose dėl saugumo priežasčių nėra tinkama priimti stebėtoją.

2.   Jei valstybė narė paprašo šios valstybės veiklos vykdytojo priimti į laivą stebėtoją, to stebėtojo neatvykimas dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo veiklos vykdytojo, nėra kliūtis laivui palikti uostą.

3.   Komisija siekia ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. gauti mokslinių rekomendacijų, grindžiamų pagal šį reglamentą surinktais duomenimis, dėl to, ar šio straipsnio 1 dalyje nustatytas stebėtojų reikalavimas yra pakankamas 1 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti, visų pirma užkirsti kelią dideliam neigiamam poveikiui PJE, kai vykdoma gelminė žvejyba, ir ar šis reikalavimas turėtų būti pritaikytas remiantis atnaujinta ėminių ėmimo metodika. Komisija apie prašomų mokslinių rekomendacijų rezultatus nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

4.   Jei remdamasi 3 dalyje nurodytomis mokslinėmis rekomendacijomis Komisija mano, kad 1 dalyje nurodyti su stebėtojų reikalavimu susiję procentiniai dydžiai turėtų būti patikslinti, Komisija gali skubos tvarka pateikti pasiūlymą dėl šių procentinių dydžių peržiūros.

5.   Nukrypstant nuo 2 straipsnio, šis straipsnis mutatis mutandis taikomas giliavandenių žuvų žvejybai, kurią NEAFC reguliuojamame rajone vykdo dugninius tralus arba statomuosius dugninius žiauninius tinklaičius naudojantys laivai.

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   9 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2017 m. sausio 12 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 9 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

19 straipsnis

Vertinimas

1.   Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 13 d. Komisija, remdamasi valstybių narių ataskaitomis ir mokslinėmis rekomendacijomis, kurių ji prašo šiuo tikslu, įvertina šiame reglamente nustatytų priemonių poveikį ir nustato, kiek buvo įgyvendinti 1 straipsnio a ir b punktuose nurodyti tikslai.

2.   Atliekant vertinimą daugiausia dėmesio skiriama šių sričių tendencijoms:

a)	visų rūšių žvejybos įrankių naudojimas vykdant specializuotą giliavandenių žuvų žvejybą įvertinamas ypatingą dėmesį skiriant poveikiui pažeidžiamiausioms rūšims ir PJE;

b)	laivams, kurie perėjo prie mažesnį poveikį jūros dugnui turinčių žvejybos įrankių naudojimo, ir pažangai netyčinio laimikio prevencijos, mažinimo ir, kai įmanoma, panaikinimo srityje;

c)	kiekvienos gelminės žvejybos specializacijos veiklą vykdančių laivų operacijų aprėpčiai;

d)	duomenų, kuriuos valstybės narės teikia mokslinėms įstaigoms išteklių būklei įvertinti arba Komisijai, šiai paskelbus specialų kvietimą teikti duomenis, išsamumui ir patikimumui;

e)	giliavandenių žuvų ištekliams, dėl kurių teikiamos rekomendacijos pagerėjo;

f)	papildomųjų priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti išmetimą į jūrą ir sumažinti pažeidžiamiausių rūšių laimikį, veiksmingumui;

g)	pagal 8 straipsnį atliktų poveikio vertinimų kokybei;

h)	Sąjungos laivų ir uostų, kuriems šio reglamento įgyvendinimas daro tiesioginį poveikį, skaičiui;

i)	priemonių, kurios buvo nustatytos siekiant užtikrinti ilgalaikį giliavandenių žuvų išteklių tvarumą ir užkirsti kelią tų rūšių žuvų, kurių atžvilgiu nėra vykdoma specializuota žvejyba, priegaudai, ypač pažeidžiamiausių rūšių žuvų priegaudai, veiksmingumui;

j)	mastui, kuriuo PJE buvo veiksmingai apsaugotos apribojant leidžiamą žvejybos veiklą, kad ji būtų vykdoma tik esamuose giliųjų vandenų žvejybos rajonuose, taikant pasitraukimo taisyklę ir (arba) kitas priemones;

k)	800 metrų gylio apribojimo taikymui.

3.   Remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu vertinimu Komisija gali prireikus teikti pasiūlymus dėl šio reglamento dalinių pakeitimų. Visų pirma, jei tame vertinime nurodoma, kad žvejyba dugniniais žvejybos įrankiais neatitinka 1 straipsnyje nustatytų tikslų, Komisija gali pateikti pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti, kad specializuotos žvejybos leidimai, išduoti laivams, kurie naudoja dugninius tralus arba statomuosius dugninius žiauninius tinklaičius, nustotų galioti arba būtų atšaukti ir kad būtų taikomos visos būtinos priemonės, susijusios su dugniniais žvejybos įrankiais, įskaitant ilgąsias ūdas, siekiant užtikrinti pažeidžiamiausių rūšių ir PJE apsaugą.

20 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Reglamentas (EB) Nr. 2347/2002 panaikinamas.

2.   Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

3.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3, 7 ir 9 straipsniai toliau taikomi Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos veiklą NEAFC reguliuojamame rajone.

4.   Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2347/2002 išduoti specialūs žvejybos leidimai lieka galioti ne ilgiau kaip vienus metus po 2017 m. sausio 12 d.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL C 133, 2013 5 9, p. 41.

(2)  2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. spalio 18 d. Tarybos pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą (OL C 433, 2016 11 23, p. 1). 2016 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje)

(3)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4)  2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).

(5)  2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1288/2009 dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui (OL L 347, 2009 12 24, p. 6).

(6)  2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).

(7)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(8)  1981 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas 81/608/EEB dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje patvirtinimo (OL L 227, 1981 8 12, p. 21).

(9)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(10)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11)  2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 734/2008 dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio (OL L 201, 2008 7 30, p. 8).

(12)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(13)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(14)  2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

---

---

---

---

---