31993L0022

Tarybos Direktyva 93/22/EEB

1993 m. gegužės 10 d.

dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 57 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

bendradarbiaudama su Europos Parlamentu [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi ši direktyva yra svarbi priemonė kuriant vidaus rinką, t. y. siekiant tikslo, nustatyto Suvestiniame Europos akte ir tvarkaraščio forma pateikto Komisijos Baltojoje knygoje, investicinių įmonių įsisteigimo teisės bei laisvės teikti finansines paslaugas požiūriais;

kadangi, siekiant apsaugoti investuotojus ir išlaikyti finansų sistemos stabilumą, investicinės įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, turi gauti buveinės valstybės narės leidimą veiklai;

kadangi priimtas požiūris, kad reikia įgyvendinti tik pagrindinį suderinimą, kuris yra būtinas ir pakankamas norint užtikrinti leidimo veiklai išdavimo bei veiklos riziką ribojančios priežiūros sistemų tarpusavio pripažinimą, leidžiantį išduoti vieną leidimą veiklai, kuris galiotų visoje Bendrijoje, bei taikyti buveinės valstybės narės priežiūros principą; kadangi pagal tarpusavio pripažinimą investicinės įmonės, gavusios leidimą veiklai savo buveinės valstybėje narėje, gali teikti bet kurias ar visas paslaugas, kurioms taikoma ši direktyva ir kurioms jos yra gavusios leidimą veiklai, visoje Bendrijoje įsteigdamos filialus ar pasinaudodamos laisve teikti paslaugas;

kadangi tarpusavio pripažinimo bei buveinės valstybės narės priežiūros principai reikalauja, kad valstybių narių kompetentingos institucijos neišduotų leidimo veiklai ar panaikintų jį tais atvejais, kai veiklos programų turinys, geografinis pasiskirstymas ar iš tikrųjų vykdoma veikla aiškiai rodo, kad investicinė įmonė pasirinko vienos valstybės narės teisinę sistemą siekdama išvengti griežtesnių standartų, veikiančių kitoje valstybėje narėje, kurios teritorijoje ji ketina vykdyti ar vykdo didesnę savo veiklos dalį; kadangi šioje direktyvoje investicinė įmonė, kuri yra juridinis asmuo, turi gauti leidimą veiklai valstybėje narėje, kurioje ji turi registruotą buveinę; kadangi investicinė įmonė, kuri nėra juridinis asmuo, turi gauti leidimą veiklai valstybėje narėje, kurioje ji turi savo pagrindinę buveinę; kadangi, be to, valstybės narės turi reikalauti, kad investicinės įmonės pagrindinė buveinė visada būtų jos buveinės valstybėje narėje ir iš tikrųjų ten veiktų;

kadangi būtina, siekiant apsaugoti investuotojus, garantuoti kiekvienos įmonės vidaus priežiūrą tokiomis priemonėmis kaip dviejų žmonių vadovavimas ar, jei to nereikalauja ši direktyva, kitais mechanizmais, kurie užtikrina lygiavertį rezultatą;

kadangi, siekiant garantuoti sąžiningą konkurenciją, reikia užtikrinti, kad investicinės įmonės, kurios nėra kredito įstaigos, turėtų tokią pat teisę steigti filialus ir teikti paslaugas tarptautiniu mastu, kaip numato 1989 m. gruodžio 15 d. Antroji Tarybos direktyva 89/646/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kredito įstaigų veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo [4];

kadangi investicinė įmonė neturėtų galėti pasinaudoti šia direktyva dabartinės rinkos ir išankstinių valiutų keitimo sandorių operacijoms vykdyti, jei jos nesusijusios su investicinių paslaugų teikimu; kadangi dėl to filialo naudojimas vien tokioms užsienio valiutų keitimo operacijoms būtų piktnaudžiavimas šios direktyvos nustatyta procedūra;

kadangi investicinė įmonė, gavusi leidimą veiklai savo valstybėje narėje, gali jai tinkamomis priemonėmis toliau vykdyti savo verslą visoje Bendrijoje; kadangi tuo tikslu ji gali, jeigu reikia, samdyti registruotus tarpininkus priimti bei perduoti pavedimus jos sąskaita ir visiška bei besąlygine atsakomybe; kadangi tomis aplinkybėmis tokių tarpininkų verslas turi būti laikomas įmonės verslu; kadangi, be to, ši direktyva nedraudžia buveinės valstybei narei tokių tarpininkų statusui kelti specialių reikalavimų; kadangi investicinei įmonei vykdant užsienio veiklą priimančioji valstybė narė tuos tarpininkus turi traktuoti taip, lyg jie būtų ta pati įmonė; kadangi, be to, tiesioginei perleidžiamų vertybinių popierių prekybai neturėtų būti taikoma ši direktyva, o jos reguliavimas turėtų likti nacionalinių nuostatų dalyku;

kadangi "perleidžiami vertybiniai popieriai" — tai tos vertybinių popierių klasės, kuriomis paprastai prekiaujama kapitalo rinkoje, kaip antai: vyriausybės vertybiniai popieriai, bendrovių akcijos, perleidžiamieji vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti akcijų pagal pasirašymą ar biržoje, depozitoriumo pakvitavimai, obligacijos, išleistos kaip serijos dalis, indeksiniai vertybiniai popieriai ir vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti tokių obligacijų pasirašant;

kadangi "pinigų rinkos priemonės" — tai tos rūšys priemonių, kuriomis paprastai operuojama pinigų rinkoje, kaip antai: iždo vekseliai, indėlių sertifikatai ir komerciniai vertybiniai popieriai;

kadangi šioje direktyvoje vartojami labai platūs perleidžiamų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių apibrėžimai galioja tik taikant šią direktyvą, ir todėl jokiu būdu neturi įtakos įvairiems finansinių priemonių apibrėžimams, vartojamiems nacionalinėje teisėje kitais tikslais, tokiais kaip apmokestinimas; kadangi, be to, perleidžiamų vertybinių popierių apibrėžimas apima tik perleidžiamąsias priemones; kadangi dėl to akcijoms ir kitiems lygiaverčiams akcijoms vertybiniams popieriams, išleistiems tokių organizacijų kaip namų statybos finansinės draugijos ir gyvybės draudimo pramonės rajonuose bei taupymo draugijos, kurių nuosavybė negali būti perleidžiama kitaip, kaip tik emitentui juos išperkant, šis apibrėžimas netaikomas;

kadangi "priemonė, lygiavertė finansiniam būsimajam sandoriui", yra sandoris, apmokamas pinigais, paskaičiuojant pagal palūkanų normos ar valiutos kurso svyravimus bet kurios priemonės, paminėtos priedo B dalyje, vertę ar bet kurios tokios priemonės indeksą;

kadangi šioje direktyvoje pavedimų priėmimas ir perdavimas taip pat yra dviejų ar daugiau investuotojų suvedimas vykdant sandorį tarp tų investuotojų;

kadangi nė viena šios direktyvos nuostata neprieštarauja Bendrijos nuostatoms ar, jei tokių nėra, nacionalinėms nuostatoms, reglamentuojančioms viešą šioje direktyvoje apibūdintų priemonių siūlymą; kadangi tas pats tinka tokių priemonių rinkodarai ir platinimui;

kadangi valstybės narės visiškai atsako už savo pinigų politikos priemonių įgyvendinimą nepažeidžiant priemonių, kurios reikalingos stiprinti Europos pinigų sistemą;

kadangi ši direktyva neturi būti taikoma draudimo įstaigoms, kurių veikla yra tinkamai kontroliuojama kompetentingų priežiūros institucijų ir derinama Bendrijos lygiu, bei įmonėms, vykdančioms perdraudimą ir retrocesiją;

kadangi įmonėms, kurios neteikia paslaugų trečiosioms šalims, tačiau kurių verslas yra teikti investicines paslaugas išimtinai tik jų patronuojančioms įmonėms, savo dukterinėms įmonėms ar kitoms jų patronuojančių įmonių dukterinėms įmonėms, neturėtų būti taikoma ši direktyva;

kadangi šios direktyvos tikslas yra apimti tas įmones, kurių įprasta veikla yra teikti profesionalias investicines paslaugas trečiosioms šalims; kadangi ji neapima asmenų, užsiimančių kitokia profesine veikla (pvz., advokatų ar juristų), kurie teikia investicines paslaugas tik atsitiktinai, vykdydami kitą profesinę veiklą, su sąlyga, kad ta veikla yra reguliuojama ir atitinkamos taisyklės nedraudžia teikti atsitiktinių investicinių paslaugų; kadangi dėl tos pačios priežasties yra būtina neįtraukti į šios direktyvos taikymo sritį asmenų, kurie teikia investicines paslaugas tik prekių gamintojams ar vartotojams tiek, kiek tai būtina sandoriams dėl šių produktų vykdyti, kada tokie sandoriai sudaro jų pagrindinį verslą;

kadangi įmonėms, kurios teikia investicines paslaugas, susijusias išimtinai su darbuotojų dalyvavimo akciniame kapitale programų administravimu, ir kurios dėl to neteikia investicinių paslaugų trečiosioms šalims, neturėtų būti taikoma ši direktyva;

kadangi būtina nustatyti, jog į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka centriniai bankai ir kitos įstaigos, vykdančios panašias funkcijas, taip pat valstybinės įstaigos, kurioms pavesta valdyti valstybės skolą ar dalyvauti ją valdant (į tą sąvoką įeina ir skolos investavimas); kadangi ši išimtis netaikoma toms įstaigoms, kurios yra iš dalies ar visiškai valstybinės, bet kurių vaidmuo yra komercinis ar susijęs su akcijų įsigijimu;

kadangi būtina nustatyti, jog į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka įmonės ar asmenys, kurių veikla yra tik priimti ir perduoti pavedimus tam tikriems partneriams ir kurie nesaugo piniginių lėšų ar vertybinių popierių, priklausančių jų klientams; kadangi dėl tos priežasties jos neturi teisės steigtis ir laisvės teikti paslaugas pagal sąlygas, išdėstytas šioje direktyvoje, nes tuomet, kai nori veikti kitoje valstybėje narėje, joms taikomos toje valstybėje priimtos atitinkamos nuostatos;

kadangi būtina nustatyti, kad į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka kolektyvinio investavimo subjektai, nepriklausomai nuo to, ar jų veikla koordinuojama Bendrijos lygiu, ar ne, bei depozitoriumai ar tokių įmonių valdytojai, kadangi jie turi laikytis konkrečių taisyklių, tiesiogiai pritaikytų jų veiklai;

kadangi, jeigu susivienijimai, kuriuos sukūrė pensijų fondai savo turtui valdyti, apsiriboja tokiu valdymu ir neteikia investicinių paslaugų trečiosioms šalims, ir jei patys pensijų fondai yra pavaldūs institucijoms, kurioms pavesta kontroliuoti draudimo įmones, nėra būtina reikalauti iš tokių susivienijimų laikytis veiklos pradėjimo ir vykdymo sąlygų, kurias numato ši direktyva;

kadangi ši direktyva neturėtų būti taikoma agenti di cambio, kaip apibrėžta Italijos teisėje, nes šios įmonės priklauso kategorijai įmonių, kurių leidimas veiklai nebus atnaujintas, jų veikla apsiriboja nacionaline teritorija ir nesukelia rizikos, kad bus iškreipta konkurencija;

kadangi teisės, kurias investicinėms įmonėms suteikia ši direktyva, nepažeidžia valstybių narių, centrinių bankų ir kitų valstybės organų, atliekančių panašias funkcijas, teisių pasirinkti savo partnerius pagal objektyvius nediskriminuojančius kriterijus;

kadangi pagal 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo [5], kuri koordinuoja rinkos rizikai taikomas taisykles, atsakomybė už investicinės įmonės finansinio stabilumo priežiūrą tenka buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms;

kadangi buveinės valstybė narė paprastai gali įvesti griežtesnes taisykles, negu pateiktosios šioje direktyvoje, ypač dėl leidimo veiklai išdavimo sąlygų, veiklos riziką ribojančių reikalavimų ir ataskaitų pateikimo bei veiklos skaidrumo taisyklių;

kadangi tolesnė veikla, kurios nereglamentuoja ši direktyva, yra valdoma bendrųjų Sutarties nuostatų dėl įsisteigimo teisės ir laisvės teikti paslaugas;

kadangi, siekiant apsaugoti investuotojus, investuotojo nuosavybės ir kitos panašios teisės į vertybinius popierius bei į patikėtas įmonei lėšas turėtų būti ypač apsaugotos, atskiriant tuos vertybinius popierius ir lėšas nuo įmonės nuosavybės; nors šis principas nedraudžia, susitarus su investuotoju, įmonei veikti savo vardu, bet investuotojo naudai, kai tai reikalinga dėl paties sandorio pobūdžio, pvz., vertybinių popierių skolinimo atveju;

kadangi išduodant leidimą veiklai įmonių, turinčių leidimą veiklai trečiosiose šalyse, filialams ir toliau bus taikoma nustatyta leidimo veiklai išdavimo tvarka; kadangi šie filialai neturi teisės laisvai teikti paslaugas pagal Sutarties 59 straipsnio antrą dalį ar teisės steigtis kitose valstybėse narėse, kur jos nėra įsteigtos; kadangi tačiau įmonių, kurias reglamentuoja trečiųjų šalių įstatymai, prašymams išduoti leidimą veiklai jų dukterinėms įmonėms ar leisti įsigyti akcijų paketą taikoma tokia tvarka, kuria siekiama užtikrinti, kad su Bendrijos investicinėmis įmonėmis bus taip pat elgiamasi ir tose trečiosiose šalyse;

kadangi leidimai veiklai, investicinėms įmonėms išduoti kompetentingų nacionalinių institucijų pagal šią direktyvą, bus naudojami ne tik valstybės, bet ir Bendrijos mastu, ir nuo tada nebegalios veikiančios teisės aktų tarpusavio pripažinimo sąlygos; kadangi dėl to yra reikalinga lanksti tvarka, kad būtų galima įvertinti teisės aktų tarpusavio pripažinimą Bendrijos lygiu; kadangi šios tvarkos tikslas yra labiau patobulinti pasaulinių finansinių rinkų liberalizavimą trečiosiose šalyse, o ne uždaryti Bendrijos finansines rinkas, nes Bendrija ketina išlaikyti savo finansines rinkas atviras likusiam pasauliui; kadangi tuo tikslu ši direktyva numato derybų su trečiosiomis šalimis procedūras ir, kaip kraštutinę priemonę, — galimybę imtis priemonių, tarp kurių būtų naujų prašymų išduoti leidimą veiklai sustabdymas ir naujų leidimų išdavimo apribojimas;

kadangi vienas iš šios direktyvos tikslų yra apsaugoti investuotojus; kadangi dėl to derėtų atsižvelgti į skirtingus įvairių investuotojų kategorijų reikalavimus apsaugai ir į jų profesinės patirties lygį;

kadangi valstybės narės turi užtikrinti, kad nėra kliūčių uždrausti abipusiai pripažįstamą veiklą, vykdomą tokiu pat būdu kaip ir buveinės valstybėje narėje, jei tik priimančiojoje šalyje nepažeidžiami bendruosiuos interesus saugantys įstatymai ir teisės aktai;

kadangi valstybė narė negali apriboti nuolat gyvenančių ar įsteigtų toje valstybėje narėje investuotojų teisės pasinaudoti investicinės įmonės, kuriai taikoma ši direktyva, teikiama investicine paslauga, jei ši investicinė įmonė yra už tos valstybės narės ribų ir veikia toje valstybėje narėje;

kadangi tam tikrose valstybėse narėse kliringo bei atsiskaitymų funkcijas gali atlikti įstaigos, atskirtos nuo rinkų, kuriose vykdomi sandoriai; kadangi atitinkamai kiekviena šios direktyvos nuoroda dėl patekimo į reguliuojamas rinkas ar dėl narystės tose rinkose turėtų būti suprantama kaip apimanti nuorodas dėl patekimo į įstaigų, vykdančių kliringo bei atsiskaitymų funkcijas šioms reguliuojamoms rinkoms;

kadangi kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad jos teritorijoje visos investicinės įmonės, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, taip pat visos finansinės priemonės, įtrauktos į valstybių narių reguliuojamų rinkų sąrašus, būtų nediskriminuojamos; kadangi visos investicinės įmonės turi turėti vienodas galimybes dalyvauti reguliuojamose rinkose ar patekti į jas; kadangi, nepriklausomai nuo to, kaip šiuo metu yra organizuojami sandoriai valstybėse narėse, svarbu pagal šios direktyvos reikalaujamas sąlygas panaikinti patekimo į reguliuojamas rinkas, kurioms taikoma ši direktyva, techninius ir teisinius apribojimus;

kadangi kai kurios valstybės narės išduoda kredito įstaigoms leidimą tapti jų reguliuojamų rinkų narėmis tik netiesiogiai, steigiant specializuotas dukterines įmones; kadangi šios direktyvos teikiama galimybė kredito įstaigoms tapti reguliuojamų rinkų narėmis tiesiogiai nereikalaujant steigti specializuotų dukterinių įmonių yra svarbi reforma toms valstybėms narėms ir visos pasekmės turėtų būti įvertintos finansų rinkų plėtros atžvilgiu; kadangi, turint omenyje šiuos veiksnius, ataskaitoje, kurią Komisija pateiks Tarybai šiuo klausimu ne vėliau kaip 1998 m. gruodžio 31 d., turės būti atsižvelgta į visus veiksnius, reikalingus Tarybai, kad ši galėtų iš naujo įvertinti pasekmes toms valstybėms narėms ir ypač interesų konflikto pavojų bei investuotojams suteiktą apsaugos lygį;

kadangi labai svarbu, kad kompensavimo sistemų derinimas būtų įgyvendintas tą pačią dieną kaip ir ši direktyva; kadangi, be to, iki tos dienos, kada įsigalios kompensavimo sistemas suderinanti direktyva, priimančiosios valstybės narės galės reikalauti, kad investicinės įmonės, įskaitant kredito įstaigas, turinčios leidimą veiklai kitose valstybėse narėse, taikytų jų kompensavimo sistemas, jei buveinės valstybėje narėje nėra kompensavimo sistemų ar jei jų kompensavimo sistemos neužtikrina lygiavertės apsaugos;

kadangi reguliuojamų rinkų struktūrą ir toliau turi reglamentuoti nacionalinė teisė, tuo nesudarant kliūčių investicinių įmonių, turinčių leidimus teikti minėtas paslaugas savo buveinės valstybėse narėse, patekimo į reguliuojamą rinką priimančiose valstybėse narėse liberalizavimui; kadangi pagal tą principą Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymas ir Nyderlandų įstatymas reglamentuoja atitinkamai Kursmakler ir hoekmannen veiklą, užtikrindamas, kad šios institucijos nevykdytų savo funkcijų lygiagrečiai su kitomis funkcijomis; kadangi pažymėtina, jog Kursmakler ir hoekmannen negali teikti paslaugų kitose valstybėse narėse; kadangi niekas, kad ir kokia būtų jo buveinės valstybė narė, negali pretenduoti veikti kaip Kursmakler ar hoekmannen, nesilaikydamas tų pačių veiklos nesuderinamumo, kurį sąlygoja Kursmakler ir hoekmannen statusas, taisyklių;

kadangi pažymėtina, jog ši direktyva neturi įtakos priemonėms, kurios taikomos pagal 1979 m. kovo 5 d. Tarybos direktyvą 79/279/EEB, derinančią vertybinių popierių įtraukimo į oficialų biržos sąrašą sąlygas [6];

kadangi finansų sistemos stabilumas ir efektyvus funkcionavimas bei investuotojų apsauga numato, kad priimančioji valstybė narė turi teisę bei atsakomybę ir uždrausti, ir nubausti už bet kokį investicinių įmonių veiksmą savo teritorijoje, prieštaraujantį elgesio taisyklėms ir kitoms įstatymų ir teisės aktų nuostatoms, jos priimtoms bendriesiems interesams ir kritiniams atvejams; kadangi, be to, priimančiosios valstybės narės kompetentingosmis institucijos, atlikdamos savo pareigas, turi galėti pasinaudoti glaudžiu bendradarbiavimu su buveinės valstybės narės kompetentingomis institucijomis, ypač dėl veiklos, kuri vykdoma naudojantis laisve teikti paslaugas; kadangi tam, kad galėtų veiksmingai vykdyti savo veiklos riziką ribojančios priežiūros funkcijas, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos turi teisę būti priimančiosios šalies kompetentingų institucijų informuojamos apie visas priemones, susijusias su baudomis investicinei įmonei ar jos veiklos apribojimais, kurių šios ėmėsi prieš investicines įmones, gavusias leidimą iš pirmųjų; kadangi tuo tikslu turi būti užtikrintas bendradarbiavimas tarp buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų;

kadangi, siekiant dvejopo tikslo — apsaugoti investuotojus ir užtikrinti tolygų perleidžiamų vertybinių popierių rinkų darbą, reikia užtikrinti, kad būtų pasiektas sandorių skaidrumas ir kad tuo tikslu šioje direktyvoje pateiktos taisyklės, skirtos reguliuojamoms rinkoms, būtų taikomos ir investicinėms įmonėms, ir kredito įstaigoms, kai šios veikia rinkoje;

kadangi problemų, atsirandančių tose srityse, kurioms taikomos Tarybos direktyvos dėl investicinių paslaugų ir vertybinių popierių, sprendimui tiek taikant egzistuojančias priemones, tiek siekiant glaudžiau bendradarbiauti ateityje reikalingas nacionalinių valdžios institucijų ir Komisijos bendradarbiavimas komitete; kadangi įsteigus tokį komitetą neatmetamas kitokių formų bendradarbiavimas tarp priežiūros institucijų šioje srityje;

kadangi kartais gali prireikti padaryti techninius šioje direktyvoje išdėstytų detalių taisyklių pakeitimus atsižvelgiant į naujoves investicinių paslaugų sektoriuje; kadangi Komisija atliks tokius būtinus pakeitimus po to, kai pateiks juos komitetui, kuris turi būti įsteigtas darbui vertybinių popierių rinkų srityje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Sąvokos ir taikymo sritis

1 straipsnis

Šioje direktyvoje:

1) investicinė paslauga — tai bet kuri priedo A skirsnyje nurodyta paslauga, susijusi su bet kuria priedo B skirsnyje nurodyta priemone, teikiama trečiajai šaliai;

2) investicinė įmonė — tai juridinis asmuo, kurio nuolatinis darbas ar veikla yra profesionalus investicinių paslaugų teikimas trečiosioms šalims.

Šioje direktyvoje valstybės narės į šią sąvoką gali įtraukti įmones, kurios nėra juridiniai asmenys, jeigu:

- jų teisinis statusas garantuoja tokį patį trečiųjų šalių interesų apsaugos lygį, kokį suteikia juridiniai asmenys, ir

- joms taikoma lygiavertė veiklos riziką ribojanti priežiūra, atitinkanti jų teisinę formą.

Tačiau tais atvejais, kai tokie fiziniai asmenys teikia paslaugas, susijusias su trečiųjų šalių lėšų ar perleidžiamų vertybinių popierių saugojimu, jie pagal šią direktyvą gali būti laikomi investicinėmis įmonėmis, tik jeigu nepažeisdami kitų reikalavimų, nustatytų šioje direktyvoje ir Direktyvoje 93/6/EEB, jie atitinka šias sąlygas:

- trečiųjų šalių nuosavybės teisės į jiems priklausančias priemones ir lėšas turi būti apsaugotos, ypač įmonės ar jos savininkų nemokumo atveju, turto arešto, priešpriešinių reikalavimų užskaitymo ar kokio nors kitokio ieškinio, iškelto įmonės kreditorių ar savininkų, atvejais,

- investicinė įmonė turi laikytis įmonės ar jos savininkų mokumo kontroliavimo taisyklių,

- investicinės įmonės metinė finansinė atskaitomybė turi būti audituota vieno ar daugiau asmenų, turinčių įgaliojimus pagal nacionalinę teisę audituoti finansines ataskaitas,

- kai įmonės savininkas yra tik vienas asmuo, jis turi užtikrinti investuotojų apsaugą įmonės veiklos nutraukimo mirus savininkui, jo neveiksnumo ar panašiais atvejais.

Ne vėliau kaip 1997 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša apie šio punkto antros ir trečios pastraipos taikymą ir, jeigu reikia, pasiūlo jas pakeisti ar panaikinti.

Jeigu asmuo teikia vieną iš paslaugų, nurodytų priedo A skirsnio 1 punkto a papunktyje, ir jeigu ta veikla vykdoma vien investicinės įmonės sąskaita ir visiška bei besąlygiška jos atsakomybe, tai ji laikoma ne to asmens, bet pačios investicinės įmonės veikla;

3) kredito įstaiga – tai kredito įstaiga, apibūdinta Direktyvos 77/780/EEB [7] 1 straipsnio pirmoje įtraukoje, išskyrus įstaigas, minimas šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje;

4) perleidžiami vertybiniai popieriai — tai:

- bendrovių akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių akcijoms,

- obligacijos ir kitokios formos skolos vertybiniai popieriai,

kurie cirkuliuoja kapitalo rinkoje, ir

- bet kokie kiti vertybiniai popieriai, kuriais paprastai suteikiama teisė įsigyti tokių perleidžiamų vertybinių popierių pasirašant ar biržoje arba kurie sąlygoja piniginį atsiskaitymą, išskyrus mokėjimo priemones;

5) pinigų rinkos priemonės — tai tos priemonių klasės, kurios paprastai cirkuliuoja pinigų rinkoje;

6) buveinės valstybė narė:

a) tuo atveju, kai investicinė įmonė yra fizinis asmuo, tai — valstybė narė, kurioje įsikūrusi tos įmonės pagrindinė buveinė;

b) tuo atveju, kai investicinė įmonė yra juridinis asmuo, tai — valstybė narė, kurioje yra įsikūrusi įmonės registruota buveinė, arba, jeigu pagal nacionalinę teisę ji neturi registruotos buveinės, valstybė narė, kurioje yra įsikūrusi įmonės pagrindinė buveinė;

c) rinkos atveju, tai — valstybė narė, kurioje yra įsikūrusi registruota prekybos paslaugas teikiančio subjekto buveinė, arba, jeigu pagal nacionalinę teisę toks subjektas neturi registruotos buveinės, valstybė narė, kurioje yra įsikūrusi to subjekto pagrindinė buveinė;

7) priimančioji valstybė narė — tai valstybė narė, kurioje investicinė įmonė turi filialą ar teikia paslaugas;

8) filialas — tai verslo vieta, sudaranti investicinės įmonės dalį, bet neturinti juridinio asmens teisių, bei teikianti investicines paslaugas, kurias teikti leidimas išduotas investicinei įmonei; visos verslo vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė investicinė įmonė, turinti pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje, yra laikomos vienu filialu;

9) kompetentingos institucijos — tai valdžios institucijos, kurias kiekviena valstybė narė paskiria pagal 22 straipsnį;

10) akcijų paketas — tai bet kokia tiesioginė ar netiesioginė kapitalo dalis investicinėje įmonėje, kuri sudaro 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių arba kuri leidžia daryti esminę įtaką investicinės įmonės, kurioje turimas tas akcijų paketas, valdymui.

Dėl šio apibrėžimo taikant 4 ir 9 straipsnių nuostatas bei nuostatas dėl kitokios akcinio kapitalo dalies, nustatytos 9 straipsnyje, reikia atsižvelgti į balsavimo teises, nustatytas Direktyvos 88/627/EEB [8] 7 straipsnyje;

11) patronuojanti įmonė — tai įmonė, apibūdinta Direktyvos 83/349/EEB [9] 1 ir 2 straipsniuose;

12) dukterinė įmonė — tai įmonė, apibūdinta Direktyvos 83/349/EEB 1 ir 2 straipsniuose; kiekviena tokios įmonės dukterinė įmonė taip pat laikoma tos pačios patronuojančios įmonės, kuri yra joms vadovaujanti patronuojanti įmonė, dukterine įmone;

13) reguliuojama rinka — tai priedo B skirsnyje nurodytų priemonių rinka:

- kuri yra įtraukta į šios direktyvos 16 straipsnyje numatytą sąrašą, kurį sudaro valstybė narė, pagal 1 straipsnio 6 dalies c punktą apibūdinama kaip buveinės valstybė narė,

- kuri pastoviai funkcionuoja,

- kuriai būdinga tai, kad išleisti ar patvirtinti kompetentingų institucijų teisės aktai apibrėžia rinkos darbo, patekimo į ją sąlygas ir tuomet, kai galima taikyti Direktyvą 79/279/EEB, toje direktyvoje nustatytas įtraukimo į rinkos sąrašus sąlygas, o kai tos direktyvos taikyti nereikia, sąlygas, kurias turi atitikti finansinė priemonė, kad galėtų būti veiksmingai naudojama rinkoje,

- kuri reikalauja laikytis visų ataskaitų teikimo ir skaidrumo reikalavimų, nustatytų vadovaujantis 20 ir 21 straipsniais;

14) kontrolė — tai kontrolė, apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje.

2 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma visoms investicinėms įmonėms. Tačiau kredito įstaigoms, kurioms pagal Direktyvas 77/780/EEB ir 89/646/EEB leidžiama teikti vieną ar daugiau investicinių paslaugų, nurodytų šios direktyvos priedo A skirsnyje, taikomi tik šio straipsnio 4 dalis ir 8 straipsnio 2 dalis, 10, 11 straipsniai, 12 straipsnio 1 dalis, 14 straipsnio 3 ir 4 dalys, 15, 19 ir 20 straipsniai.

2. Ši direktyva netaikoma:

a) draudimo įmonėms, apibūdintoms Direktyvos 73/239/EEB [10] 1 straipsnyje ar Direktyvos 79/267/EEB [11] 1 straipsnyje, ar įmonėms, vykdančioms Direktyvoje 64/225/EEB [12] nurodytą perdraudimo ir perdraudimo rizikos perleidimo trečiajam asmeniui veiklą;

b) įmonėms, kurios teikia investicines paslaugas tik jas patronuojančioms įmonėms, savo dukterinėms įmonėms ar kitoms jas patronuojančios įmonės dukterinėms įmonėms;

c) asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kai tokios paslaugos vykdant profesinę veiklą teikiamos atsitiktinai, o tų asmenų veiklą reguliuojančios įstatymų ar poįstatyminių aktų nuostatos arba šios profesijos veiklą reglamentuojantis etikos kodeksas, nedraudžiantys teikti tokių paslaugų;

d) įmonėms, kurios teikia investicines paslaugas, susijusias tik su darbuotojų dalyvavimo kapitale programų tvarkymu;

e) įmonėms, kurios teikia investicines paslaugas, numatytas ir b, ir d punktuose;

f) centriniams valstybių narių bankams ir kitoms valstybinėms įstaigoms, vykdančioms panašias funkcijas, bei kitoms valstybės institucijoms, kurios valdo valstybės skolą ar dalyvauja valdant valstybės skolą;

g) įmonėms:

- kurioms negalima saugoti klientų lėšų ar vertybinių popierių ir kurios dėl tos priežasties niekada negali atsidurti debetinėje pozicijoje savo klientų atžvilgiu,

- kurios negali teikti jokių investicinių paslaugų, išskyrus pavedimų, susijusių su perleidžiamais vertybiniais popieriais ir kolektyvinio investavimo subjektų investiciniais vienetais, priėmimą ir perdavimą,

- kurios, teikdamos šias paslaugas, gali perduoti pavedimus tik:

i) investicinėms įmonėms, kurios turi teisę veikti pagal šią direktyvą;

ii) kredito įstaigoms, kurios turi teisę veikti pagal Direktyvas 77/780/EEB ir 89/646/EEB;

iii) filialams tų investicinių įmonių ar kredito įstaigų, kurios gavo leidimus verstis veikla trečiojoje šalyje bei kurios turi laikytis ir laikosi veiklos riziką ribojančių taisyklių, bent jau tokių pat griežtų, kompetentingų institucijų manymu, kaip nurodytosios šioje direktyvoje, Direktyvoje 89/646/EEB ar Direktyvoje 93/6/EEB;

iv) kolektyvinio investavimo subjektams, kurie pagal valstybės narės įstatymus turi teisę pardavinėti savo išleistus vertybinius popierius viešai, ir tokių įmonių vadovams;

v) investicinėms bendrovėms, turinčioms pagrindinį kapitalą, apibūdintą Direktyvos 77/91/EEB [13] 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai valstybėje narėje yra įtraukti į prekybos sąrašus ar platinami reguliuojamoje rinkoje;

- kurių veiklą valstybės lygiu reglamentuoja taisyklės ar etikos kodeksas;

h) kolektyvinio investavimo subjektams nepriklausomai nuo to, ar jų veikla derinama Bendrijos lygiu, ar ne, ir depozitoriumams bei tokių subjektų valdytojams;

i) asmenims, kurių pagrindinis verslas yra prekyba prekėmis, vykdoma tarpusavyje arba tarp tų asmenų ir gamintojų ar profesionalių šių produktų vartotojų, bei asmenims, kurie teikia investicines paslaugas tik tokiems gamintojams ir profesionaliems vartotojams tiek, kiek tai reikalinga jų pagrindiniam verslui;

j) įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas, kurias sudaro išimtinai prekyba savo sąskaita finansinėse būsimųjų sandorių ar pasirinktinių sandorių rinkose, arba įmonėms, kurios prekiauja kitų tų rinkų narių sąskaita arba formuoja jiems rinką ir kurioms sandorius garantuoja tų pačių rinkų dalyviai, atliekantys kliringo funkcijas. Atsakomybę už sandorių, kuriuos sudarė šios įmonės, vykdymą turi prisiimti tų pačių rinkų atsiskaitymų sistemos nariai;

k) Danijos pensijų fondų įsteigtiems susivienijimams, kurių vienintelis tikslas — valdyti pensijų fondų, kurie yra tų susivienijimų nariai, turtą;

l) agenti di cambio, kurių veikla ir funkcijos reglamentuojamos 1925 m. kovo 7 d. Italijos karališkuoju dekretu Nr. 222 bei vėlesnėmis jį papildančiomis nuostatomis ir kuriems leidimas veiklai išduotas pagal 1991 m. sausio 2 d. Italijos įstatymo Nr. 1 19 straipsnį.

3. Ne vėliau kaip 1998 m. gruodžio 31 d. ir reguliariai po tos datos Komisija praneša apie straipsnio 2 dalies bei priedo A skirsnio taikymą ir, jei reikia, siūlo išimčių dėl šios direktyvos netaikymo ir paslaugų, kurioms ji taikoma, apibrėžimo pakeitimus.

4. Teisės, kurias suteikia ši direktyva, neapima teisių teikti tokias pat paslaugas, kurias jau teikia valstybė, centrinis bankas ar kitos valstybės narės panašias funkcijas vykdančios valstybinės įstaigos, įgyvendindamos tos valstybės narės pinigų, užsienio valiutos keitimo kurso, valstybės skolos ir atsargų valdymo politiką.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Sąlygos pradėti verslą

3 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė leidžia pradėti investicinės įmonės verslą, išduodama leidimą veiklai toms investicinėms įmonėms, kurioms ji yra buveinės valstybė narė. Tokį leidimą išduoda tos valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal 22 straipsnį. Leidime veiklai nustatoma, kokias investicines paslaugas, nurodytas priedo A skirsnyje, ta įmonė turi teisę teikti. Leidimas veiklai taip pat gali apimti vieną ar daugiau nepagrindinių paslaugų, nurodytų priedo C skirsnyje. Leidimas veiklai pagal šią direktyvą jokiu būdu negali būti suteiktas paslaugoms, nurodytoms tik priedo C skirsnyje.

2. Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad:

- kiekviena investicinė įmonė, kuri yra juridinis asmuo ir kuri pagal nacionalinės teisės aktus turi registruotą buveinę, turėtų savo pagrindinę buveinę toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos registruota buveinė,

- kiekviena kita investicinė įmonė turėtų savo pagrindinę buveinę valstybėje narėje, kuri išdavė leidimą veiklai ir kurioje ji iš tikrųjų vykdo savo veiklą.

3. Nepažeisdamos kitų bendro pobūdžio sąlygų, nustatytų nacionalinėje teisėje, kompetentingos institucijos neišduoda leidimo veiklai, jeigu:

- atsižvelgiant į investicinės paslaugos, kuriai prašoma išduoti leidimą veiklai, pobūdį, investicinė įmonė neturi pakankamo pradinio kapitalo pagal taisykles, nustatytas Direktyvoje 93/6/EEB,

- asmenys, iš tikrųjų vadovaujantys investicinės įmonės veiklai, turi nepakankamai gerą reputaciją ir yra nepakankamai patyrę.

Sprendimą dėl įmonės veiklos krypties turi priimti mažiausiai du žmonės, kurie patenkina nurodytas sąlygas. Tačiau kai tinkama struktūra užtikrina, kad bus pasiektas toks pat rezultatas, ypač tais atvejais, kurie numatyti 1 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos paskutinėje įtraukoje, kompetentingos institucijos gali išduoti leidimus verstis veikla investicinėms įmonėms, kurios yra fiziniai asmenys, arba, atsižvelgusios į jų veiklos pobūdį ir apimtis, investicinėms įmonėms, kurios yra juridiniai asmenys, kai toms įmonėms pagal jų įstatus ir nacionalinės teisės aktus vadovauja vienas fizinis asmuo.

4. Valstybės narės taip pat reikalauja, kad kiekvienas prašymas išduoti leidimą veiklai būtų pateikiamas kartu su veiklos programa, nustatančia, be kita ko, ir tos investicinės įmonės numatomos veiklos tipą bei organizacinę struktūrą.

5. Prašytojas informuojamas per šešis mėnesius nuo prašymo su priedais pateikimo nepriklausomai nuo to, ar leidimas veiklai išduodamas, ar ne. Jei išduoti leidimą atsisakoma, nurodomos atsisakymo priežastys.

6. Investicinė įmonė gali pradėti savo verslą nedelsiant, kai tik jai išduodamas leidimas veiklai.

7. Kompetentingos institucijos gali panaikinti leidimą, išduotą investicinei įmonei, kuriai taikoma ši direktyva, tik tada, jei investicinė įmonė:

a) per 12 mėnesių nepasinaudoja leidimu veiklai, aiškiai atsisako leidimo veiklai arba daugiau kaip prieš šešis mėnesius nutraukė investicinių paslaugų teikimą, jeigu suinteresuota valstybė narė yra numačiusi, kad tokiais atvejais leidimas veiklai nustoja galioti;

b) gavo leidimą pateikusi klaidingas ataskaitas ar kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c) nebeatitinka sąlygų, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas veiklai;

d) nebeatitinka Direktyvos 93/6/EEB sąlygų;

e) rimtai ir sistemingai pažeidžia nuostatas, priimtas pagal 10 ar 11 straipsnius, ar

f) pažeidžia nacionalinės teisės nuostatas, už kurių pažeidimą numatytas leidimo veiklai panaikinimas.

4 straipsnis

Kompetentingos institucijos neišduoda leidimo investicinei įmonei verstis veikla, kol joms nepranešama, kas yra tos įmonės akcininkai ar nariai — tiesioginiai ar netiesioginiai, fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys akcijų paketus, ir koks tų paketų dydis.

Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimą veiklai, jeigu, atsižvelgdamos į poreikį užtikrinti patikimą veiklos riziką ribojantį investicinės įmonės valdymą, jos abejoja minėtų akcininkų ar narių tinkamumu.

5 straipsnis

Investicinių įmonių, kurių registruotos buveinės yra už Bendrijos ribų, filialams, pradedantiems arba tęsiantiems veiklą, valstybės narės netaiko nuostatų, dėl kurių tiems filialams tektų palankesnės sąlygos už tas, kurios taikomos filialams investicinių įmonių, kurių registruotos buveinės yra valstybėse narėse.

6 straipsnis

Iš anksto turi būti konsultuojamasi su kitų suinteresuotų valstybių narių kompetentingomis institucijomis dėl leidimo veiklai išdavimo investicinei įmonei, kuri yra:

- investicinės įmonės ar kredito įstaigos, kuriai leidimą veiklai išdavė kita valstybė narė, dukterinė įmonė,

- tos investicinės įmonės ar kredito įstaigos, kuriai leidimą veiklai išdavė kita valstybė narė, patronuojančios įmonės dukterinė įmonė,

arba

- kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų kaip ir investicinė įmonė ar kredito įstaiga, kuriai leidimą veiklai išdavė kita valstybė narė.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Santykiai su trečiosiomis šalimis

7 straipsnis

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos informuoja Komisiją:

a) apie leidimo veiklai išdavimą kiekvienai įmonei, kuri yra tiesioginė ar netiesioginė patronuojančios įmonės, kurios veiklą reglamentuoja trečiosios šalies įstatymai, dukterinė įmonė;

b) jeigu tokia patronuojanti įmonė Bendrijos investicinėje įmonėje įsigyja tokį akcijų paketą, kad ši tampa jos dukterine įmone.

Abiem atvejais Komisija informuoja Tarybą tol, kol ši, veikdama pagal Komisijos pasiūlymą, sudaro perleidžiamų vertybinių popierių komitetą.

Kai leidimas veiklai išduodamas kokiai nors įmonei, esančiai tiesiogine ar netiesiogine patronuojančios įmonės, kurios veiklą reglamentuoja trečiosios šalies įstatymai, dukterine įmone, kompetentingos institucijos Komisijai skirtame savo pranešime apibūdina grupės struktūrą.

2. Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokius bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais susiduria jų investicinės įmonės, įsisteigdamos ar teikdamos paslaugas trečiojoje šalyje.

3. Ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki šios direktyvos įsigaliojimo, o jai įsigaliojus — periodiškai, Komisija parengia ataskaitas, kuriose nagrinėja, kaip Bendrijos investicinės įmonės, vertinant pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis, yra traktuojamos trečiosiose šalyse įsisteigimo, investicinių paslaugų teikimo bei akcijų paketų įsigijimo trečiųjų šalių investicinėse įmonėse atžvilgiu. Komisija ataskaitas pateikia Tarybai kartu su visais atitinkamais pasiūlymais.

4. Jeigu Komisija, remdamasi 3 dalyje paminėta ataskaita arba kita informacija, susidaro nuomonę, kad trečioji šalis nesuteikia Bendrijos investicinėms įmonėms tokios pat teisės faktiškai dalyvauti rinkoje, kokią Bendrija suteikia tos trečiosios šalies investicinėms įmonėms, tai Komisija gali įgalioti Tarybą vesti derybas dėl panašių konkurencinių galimybių Bendrijos investicinėms įmonėms. Taryba balsuoja kvalifikuota balsų dauguma.

5. Jeigu Komisija, remdamasi 3 dalyje paminėta ataskaita arba kita informacija, susidaro nuomonę, kad į Bendrijos investicines įmones trečiosiose šalyse žiūrima kitaip, negu į nacionalines įmones, nes jos nesinaudoja tokiomis pat konkurencinėmis galimybėmis, kokias turi vietinės investicinės įmonės, ir kad nesilaikoma sąlygų, leidžiančių faktiškai dalyvauti rinkoje, Komisija gali pradėti derybas, kad padėtis būtų ištaisyta.

Be to, susidarius pirmojoje pastraipoje apibūdintoms aplinkybėms, remiantis tvarka, kuri turi būti išdėstyta direktyvoje, pagal kurią Taryba sudarys 1 dalyje paminėtą komitetą, be derybų inicijavimo bet kuriuo metu galima nuspręsti, kad valstybių narių kompetentingos institucijos turi apriboti ar sustabdyti savo sprendimus dėl tiesioginių ar netiesioginių patronuojančių įmonių, kurias reglamentuoja atitinkamos trečiosios šalies įstatymai, jau pateiktus ar būsimus prašymus gauti leidimą veiklai ir įsigyti akcijų paketą. Tokios priemonės negali būti taikomos ilgiau kaip tris mėnesius.

Baigiantis nustatytam trijų mėnesių laikotarpiui Taryba, atsižvelgdama į derybų rezultatus ir veikdama pagal Komisijos pasiūlymą, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti, ar tos priemonės bus toliau taikomos.

Veiklos apribojimas ar sustabdymas netaikomi leidimą veiklai turinčioms investicinėms įmonėms ar jų dukterinėms įmonėms steigiant dukterines įmones Bendrijoje arba šioms įmonėms ar jų dukterinėms įmonėms įsigyjant akcijų paketą Bendrijos investicinėse įmonėse.

6. Jeigu Komisija mano, kad yra susidariusi viena iš situacijų, apibūdintų šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, tai Komisijos prašymu valstybės narės informuoja ją:

a) apie kiekvienos įmonės, kuri yra tiesioginė ar netiesioginė patronuojančios įmonės, kurios veiklą reglamentuoja trečiosios šalies įstatymai, dukterinė įmonė, prašymą išduoti leidimą veiklai;

b) jeigu jos pagal 10 straipsnį yra informuotos, kad tokia patronuojanti įmonė ketina Bendrijos investicinėje įmonėje įsigyti tokį akcijų paketą, kurį įsigijus ši taptų jos dukterine įmone.

Šis įpareigojimas teikti informaciją nustoja galioti, kai pasiekiamas susitarimas su trečiąja šalimi, apibūdinta 4 ar 5 dalyse, arba kai nebetaikomos priemonės, numatytos 5 dalies antroje ir trečioje pastraipose.

7. Priemonės, taikomos pagal šį straipsnį, turi atitikti Bendrijos įsipareigojimus pagal bet kuriuos dvišalius ar daugiašalius tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius investicinių įmonių verslo pradžią ar tolesnę eigą.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

Veiklos sąlygos

8 straipsnis

1. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinė įmonė, gavusi iš jų leidimą veiklai, visuomet vykdytų 3 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas.

2. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos reikalauja, kad investicinė įmonė, gavusi iš jų leidimą veiklai, laikytųsi Direktyvoje 93/6/EEB nustatytų taisyklių.

3. Veiklos riziką ribojančią investicinės įmonės priežiūrą, nepažeidžiant tų direktyvos nuostatų, kurios atsakomybę suteikia priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, vykdo buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, nelygu, ar investicinė įmonė įsteigia filialą ar teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje, ar ne.

9 straipsnis

1. Valstybės narės reikalauja, kad asmuo, kuris planuoja tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti akcijų paketą investicinėje įmonėje, pirmiausia informuotų kompetentingas institucijas, pranešdamas apie ketinamo įsigyti paketo dydį. Toks asmuo turi taip pat informuoti kompetentingas institucijas, jeigu jis ketina padidinti savo akcijų paketą tiek, kad balsavimo teisių dalis ar kapitalo dalis, kurią turės, pasieks 20 %, 33 % ar 50 % arba tiek, kad investicinė įmonė taps jo dukterine įmone.

Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, kompetentingos institucijos, gavusios pranešimą, numatytą pagal pirmąjį šios dalies punktą, galės per tris mėnesius nuo jo gavimo atmesti tokį planą, jeigu, siekiant užtikrinti gerą bei veiklos riziką ribojantį investicinės bendrovės valdymą, asmuo, paminėtas pirmame punkte, joms atrodo netinkamas. Jeigu jos neprieštarauja planui, tuomet gali nustatyti terminą jam įvykdyti.

2. Jeigu pirmoje dalyje nurodytą akcijų paketą įsigijęs asmuo yra investicinė įmonė, gavusi leidimą veiklai kitoje valstybėje narėje, ar investicinės įmonės, gavusios leidimą veiklai kitoje valstybėje narėje, patronuojanti įmonė ar asmuo, kontroliuojantis investicinę įmonę, gavusią leidimą veiklai kitoje valstybėje narėje, ir jeigu dėl šio įsigijimo ta įmonė, kurioje jis ketina įsigyti akcijų paketą, taps jo dukterine įmone arba pateks jo kontrolėn, tai tokiam įsigijimui taikomas reikalavimas prieš tai jį įvertinti konsultacijų, numatytų pagal 6 straipsnį, metu.

3. Valstybės narės reikalauja, kad asmuo, kuris ketina tiesiogiai ar netiesiogiai disponuoti akcijų paketu investicinėje įmonėje, pirmiausia informuotų kompetentingas institucijas, atskleisdamas savo akcijų paketo dydį. Toks asmuo taip pat turi informuoti kompetentingas institucijas, jeigu jis ketina sumažinti savo akcijų paketą tiek, kad balsavimo teisių ar kapitalo dalis, kurią jis turi, nukris žemiau 20 %, 33 % ar 50 % arba tiek, kad investicinė įmonė nustos būti jo dukterine įmone.

4. Investicinės įmonės informuoja kompetentingas institucijas, kai tik sužino apie visus jų akcijų paketų įsigijimo ar pardavimo atvejus, kai akcijų paketas viršija ribą, numatytą šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, arba kai jo dydis nukrenta žemiau tos ribos.

Mažiausiai vieną kartą per metus jos taip pat praneša kompetentingoms institucijoms akcininkų bei narių, turinčių reikšmingų akcijų paketų, pavardes ir tokių paketų dydžius, kas, pvz., atsispindi informacijoje, gautoje per metinius visuotinius akcininkų ar narių susirinkimus, ar gautoje laikantis taisyklių, taikomų bendrovėms, kurių akcijos yra įtrauktos į biržos prekybos sąrašus.

5. Valstybės narės reikalauja, kad tais atvejais, kai asmenys, paminėti šio straipsnio 1 dalyje, gali pakenkti geram ir veiklos riziką ribojančiam investicinės įmonės valdymui, kompetentingos institucijos imtųsi atitinkamų priemonių ir užkirstų kelią tokiai situacijai. Tokios priemonės gali būti, pvz., draudžiamieji įsakymai arba sankcijos prieš direktorius ir kitus atsakingus už valdymą asmenis, arba balsavimo teisių sustabdymas tų akcininkų ar narių akcijoms.

Panašios priemonės taikomos asmenims, kurie nevykdo įsipareigojimų iš anksto teikti 1 dalyje minėtą informaciją. Jeigu akcijų paketas yra įsigyjamas nekreipiant dėmesio į kompetentingų institucijų draudimą, valstybės narės, nepriklausomai nuo kitų būtinų sankcijų, numato atitinkamų balsavimo teisių sustabdymą, balsavimo anuliavimą, arba tokio anuliavimo galimybę.

10 straipsnis

Kiekviena valstybė narė parengia veiklos riziką ribojančias taisykles savo šalies investicinėms įmonėms, kurių šios privalo laikytis visą laiką. Ypač tokios taisyklės reikalauja, kad kiekviena investicinė įmonė:

- turėtų patikimas administravimo ir apskaitos procedūras, elektronines duomenų apdorojimo kontrolės ir apsaugos sistemas bei pakankamus vidaus kontrolės mechanizmus, visų pirma taisykles dėl savo darbuotojų asmeninių sandorių,

- imtųsi tinkamų priemonių dėl investuotojams priklausančių priemonių, kad apsaugotų jų nuosavybės teises, ypač tuo atveju, kai investicinė įmonė yra nemoki, ir kad neleistų investicinei įmonei naudotis investuotojų priemonėmis prekiaujant savo sąskaita, išskyrus atvejus, kada investuotojai aiškiai išreiškia savo sutikimą,

- imtųsi tinkamų priemonių dėl investuotojams priklausančių lėšų, kad apsaugotų jų teises ir uždraustų, išskyrus kredito įstaigas, investicinei įmonei naudotis investuotojo lėšomis prekiaujant savo sąskaita,

- laikytų įrašus apie įvykdytus sandorius, kurių pakaktų buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms kontroliuoti, kaip laikomasi veiklos riziką ribojančių taisyklių, už kurių taikymą jos yra atsakingos; tokie įrašai turi būti laikomi tam tikrą laikotarpį, kurį nustato kompetentingos institucijos,

- būtų sudaryta ir organizuota taip, kad būtų kuo mažesnė rizika, jog esant įmonės ir jos klientų arba dviejų jos klientų interesų konfliktui, nenukentėtų klientų interesai. Tačiau jeigu steigiamas filialas, jo organizacinė struktūra negali prieštarauti elgesio taisyklėms, kurias priimančioji valstybė narė nustatė interesų konflikto atvejams.

11 straipsnis

1. Valstybės narės parengia elgesio taisykles, kurių investicinės įmonės turi visuomet laikytis. Tokiose taisyklėse turi būti nustatyti principai, išdėstyti tolesnėse įtraukose, kurie turi būti taikomi taip, kad būtų atsižvelgta į asmens, kuriam teikiama paslauga, profesionalumą. Be to, valstybės narės tas taisykles, jei reikia, taiko nepagrindinėms paslaugoms, nurodytoms priedo C skirsnyje. Šie principai užtikrina, kad investicinė įmonė:

- užsiimdama savo verslu veikia sąžiningai ir teisingai, kad kuo geriausiai patenkintų savo klientų interesus ir nepažeistų rinkos vientisumo,

- siekdama kuo geriausiai patenkinti savo klientų interesus ir nepažeisti rinkos vientisumo veikia deramai profesionaliai, atsargiai ir stropiai,

- turi ir veiksmingai panaudoja išteklius bei taiko procedūras, būtinas siekiant tinkamai vykdyti savo veiklą,

- siekia gauti iš savo klientų informaciją apie jų finansinę būklę, investavimo patirtį ir pageidaujamų paslaugų tikslus,

- pakankamai atskleidžia atitinkamą esminę informaciją sandoriuose su savo klientais,

- stengiasi išvengti interesų konfliktų ir, kai jų negalima išvengti, užtikrina, kad su jos klientais būtų teisingai elgiamasi, ir

- vykdo visus jos veiklai taikomus priežiūros reikalavimus, kad kuo geriau patenkintų savo klientų interesus ir skatintų rinkos vientisumą.

2. Nepažeidžiant sprendimų, kuriuos reikės priimti derinant elgesio taisykles, juos įgyvendinti ir rūpintis vykdymo priežiūra yra valstybės narės, kurioje paslauga yra teikiama, pareiga.

3. Kai investicinė įmonė vykdo pavedimą, taikant šio straipsnio 1 dalyje minimas taisykles turi būti įvertintas investuotojo, pateikusio pavedimą, profesionalumas, nepriklausomai nuo to, ar tą pavedimą investuotojas pateikė pats tiesiogiai, ar netiesiogiai per investicinę įmonę, teikiančią paslaugą, paminėtą priedo A skirsnio 1 punkto a papunktyje.

12 straipsnis

Prieš pradėdama sandorius su investuotojais, įmonė turi juos informuoti apie tai, kuris kompensavimo fondas ar lygiavertė apsauga bus taikoma numatomiems sandoriams, kokį nuostolių padengimą siūlo taikoma sistema, arba apie tai, kad nėra jokio fondo ar kompensacijos.

Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos pareiškimą, kad ši pasiūlymus dėl investicinių įmonių sandorių kompensavimo programų suderinimo pateiks ne vėliau kaip iki 1993 m. liepos 1 d. Taryba atitinkamų veiksmų dėl šių pasiūlymų imsis kaip galima skubiau, kad pasiūlytos sistemos įsigaliotų tą pačią dieną kaip ir ši direktyva.

13 straipsnis

Ši direktyva nedraudžia investicinėms įmonėms, gavusioms leidimą veiklai kitoje valstybėje narėje, priimančiosiose valstybėse narėse visomis turimomis ryšių priemonėmis reklamuoti savo paslaugas, laikantis tokios reklamos formą ir turinį reglamentuojančių taisyklių, priimtų vadovaujantis bendraisiais interesais.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

Įsisteigimo teisė ir laisvė teikti paslaugas

14 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, gavusios leidimą veiklai kitoje valstybėje narėje ir prižiūrimos jos kompetentingų institucijų pagal šią direktyvą, gali teikti priedo C skirsnyje nurodytas investicines bei kitas paslaugas jų teritorijose, pagal 17, 18 ir 19 straipsnius steigdamos filialą arba naudodamosi laisve teikti paslaugas, jei jos yra išdavusios leidimą teikti tokias paslaugas.

Ši direktyva neturi įtakos priimančiosios valstybės narės įgaliojimams kolektyvinio investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių, kuriems netaikoma Direktyva 85/611/EEB [14], atžvilgiu.

2. Valstybės narės negali nustatyti investicinėms įmonėms reikalavimo gauti leidimą steigti filialą ar teikti paslaugas, minimas šio straipsnio 1 dalyje, ar reikalauti papildomo kapitalo, ar nustatyti kitokius lygiaverčio poveikio reikalavimus.

3. Valstybė narė gali pareikalauti, kad sandoriai, susiję su paslaugomis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje, būtų vykdomi reguliuojamoje rinkoje, jeigu jie atitinka visus toliau išdėstytus kriterijus:

- investuotojas turi nuolat gyventi ar būti įsteigtas toje valstybėje narėje,

- investicinė įmonė turi vykdyti tokius sandorius per pagrindinę įmonę, per filialą, esantį toje valstybėje narėje, arba naudodamasi laisve teikti paslaugas toje valstybėje narėje,

- sandoris sudaromas dėl priemonės, kuria prekiaujama reguliuojamoje rinkoje toje valstybėje narėje.

4. Jeigu valstybė narė taiko šio straipsnio 3 dalies nuostatas, ji turi suteikti investuotojams, nuolat gyvenantiems ar įsisteigusiems toje valstybėje narėje, teisę nevykdyti pagal 3 dalį nustatyto įsipareigojimo ir vykdyti 3 dalyje nurodytus sandorius nereguliuojamoje rinkoje. Valstybės narės, atsižvelgdamos į skirtingus investuotojų apsaugos poreikius, ypač į profesionalių ir institucinių investuotojų sugebėjimą veikti savo interesų naudai, gali reikalauti gauti specialų leidimą įgyti šią teisę. Bet kuriuo atveju turi būti įmanoma duoti tokį leidimą esant sąlygoms, kurios netrukdo greitai vykdyti investuotojų pavedimų.

5. Komisija ne vėliau kaip 1998 m. gruodžio 31 d. praneša apie šio straipsnio 3 ir 4 dalių veikimą ir, jei reikia, pasiūlo jų pakeitimus.

15 straipsnis

1. Nepažeidžiant įsisteigimo teisės ar laisvės teikti paslaugų, minėtų 14 straipsnyje, priimančiosios valstybės narės užtikrina, kad investicinės įmonės, iš savo valstybių narių kompetentingų institucijų gavusios leidimą teikti paslaugas, minėtas priedo A skirsnio 1 punkto b papunktyje ir 2 punkte, gali tiesiogiai ar netiesiogiai tapti narėmis ar patekti priimančiosiose valstybėse narėse į reguliuojamas rinkas, kuriose yra teikiamos panašios paslaugos, taip pat tapti narėmis ar naudotis kliringo bei atsiskaitymų sistemomis, kurios tose šalyse tokių reguliuojamų rinkų narėms yra prieinamos.

Valstybės narės panaikina visas nacionalines taisykles ar teisės aktus, ar reguliuojamų rinkų taisykles, ribojančias asmenų, kuriems leidžiama ten patekti, skaičių. Jeigu dėl rinkos teisinės struktūros ar techninių galimybių patekimas į reguliuojamą rinką yra ribotas, ši valstybė narė užtikrina, kad jos struktūra ir techninės galimybės būtų nuolat koreguojamos.

2. Narystė ar patekimas į reguliuojamą rinką priklauso nuo to, kaip investicinės įmonės vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus ir kaip buveinės valstybės narės, vykdydamos Direktyvą 93/6/EEB, prižiūri, ar vykdomi tie reikalavimai.

Priimančiosios valstybės narės turi teisę taikyti papildomus kapitalo reikalavimus tik tais atvejais, kurių nereglamentuoja ši direktyva.

Patekimas į reguliuojamą rinką, priėmimas jos nare ir nuolatinis dalyvavimas ar narystė toje rinkoje priklauso nuo to, kaip laikomasi reguliuojamos rinkos taisyklių tokios rinkos struktūros bei administravimo atžvilgiu arba kaip laikomasi taisyklių dėl sandorių rinkoje, profesinių standartų, taikomų personalui, dirbančiam toje rinkoje ar susijusiam su ta rinka, bei kliringo ir atsiskaitymų taisyklių ir tvarkos. Prireikus šių taisyklių bei procedūrų įgyvendinimui reikalinga tvarka gali būti pakoreguota, kad, be kitų dalykų, užtikrintų tolesnių įsipareigojimų vykdymą, bet su sąlyga, kad būtų laikomasi 28 straipsnio nuostatų.

3. Siekiant įvykdyti įsipareigojimus, nustatytus šio straipsnio 1 dalyje, priimančiosios valstybės narės pasiūlo toje dalyje paminėtoms investicinėms įmonėms pasirinkti būdą, kaip tapti reguliuojamų rinkų narėmis ar patekti į jas:

- tiesiogiai, steigiant filialus priimančiosiose valstybėse narėse, ar

- netiesiogiai, steigiant dukterines įmones priimančiosiose valstybėse narėse, ar įsigyjant įmones tose priimančiosiose valstybėse narėse, kurios jau yra tų reguliuojamų rinkų narės arba jau turi galimybę jose dalyvauti.

Tačiau tos valstybės narės, kurios priimant šią direktyvą taiko įstatymus, neleidžiančius kredito įstaigoms tapti narėmis ar dalyvauti reguliuojamose rinkose, išskyrus atvejus, kai šios turi specializuotas dukterines įmones, gali iki 1996 m. gruodžio 31 d. visoms be išimties kredito įstaigoms iš kitų valstybių narių taikyti tą pačią patekimo į tas reguliuojamas rinkas nuostatą.

Ispanijos Karalystė, Graikijos Respublika ir Portugalijos Respublika gali pratęsti tą laikotarpį iki 1999 m. gruodžio 31 d. Likus metams iki tos datos Komisija parengia ataskaitą, atsižvelgdama į taikant šį straipsnį sukauptą patirtį, ir, jei reikia, pateikia pasiūlymą. Taryba, veikdama kvalifikuota balsų dauguma, pagal tą pasiūlymą gali nuspręsti peržiūrėti tas nuostatas.

4. Pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, kai priimančiosios valstybės narės reguliuojama rinka veikia nereikalaudama fizinio dalyvavimo, investicinės įmonės, paminėtos šio straipsnio 1 dalyje, gali tapti tos rinkos narėmis arba turėti teisę dalyvauti joje tuo pačiu pagrindu, nereikalaudamos, kad jos būtų įsteigtos priimančiojoje valstybėje narėje. Kad suteiktų galimybę savo investicinėms įmonėms tapti priimančiųjų valstybių narių reguliuojamų rinkų narėmis ar dalyvauti tose rinkose pagal šią straipsnio dalį, buveinės valstybės narės leidžia toms priimančiųjų valstybių narių reguliuojamoms rinkoms teikti atitinkamas paslaugas buveinės valstybių narių teritorijose.

5. Šis straipsnis neveikia valstybių narių teisės leisti ar drausti savo teritorijose steigti naujas rinkas.

6. Šis straipsnis negalioja:

- Vokietijos Federacinėje Respublikoje Kursmakler veiklai reguliuoti ar

- Nyderlanduose hoekmannen veiklai reguliuoti.

16 straipsnis

Siekdama tarpusavio teisės aktų pripažinimo ir norėdama taikyti šią direktyvą, kiekviena valstybė narė turi sudaryti sąrašą reguliuojamų rinkų, kurioms ji yra buveinės valstybė narė ir kurios laikosi jos taisyklių, nusiųsti tą sąrašą kitoms valstybėms narėms bei Komisijai kartu su atitinkamomis taisyklėmis ir tvarka, reglamentuojančia tų reguliuojamų rinkų veikimą. Toks pat pranešimas siunčiamas įvykus minėtų sąrašo ar taisyklių pasikeitimui. Komisija ne rečiau kaip kartą per metus Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje spausdina ir atnaujina reguliuojamų rinkų sąrašus.

Ne vėliau kaip 1996 m. gruodžio 31 d. Komisija praneša apie tokiu būdu gautą informaciją ir, jei reikia, siūlo pakeisti šioje direktyvoje vartojamą reguliuojamos rinkos apibrėžimą.

17 straipsnis

1. Investicinė įmonė, kuri nori įsteigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, privalo ne tik laikytis 3 straipsnyje nustatytų sąlygų, bet ir informuoti apie tai buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas.

2. Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena investicinė įmonė, norinti įsteigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą informuoti, praneštų:

a) kurios valstybės narės teritorijoje planuojama įsteigti filialą;

b) veiklos programą, be kitų duomenų, nustatančią ir numatomos veiklos rūšis bei filialo organizacinę struktūrą;

c) priimančiojoje valstybėje narėje adresą, kur galima gauti dokumentus;

d) už filialo valdymą atsakingų asmenų pavardes.

3. Jeigu buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos neturi priežasčių abejoti investicinės įmonės administracinės struktūros ar finansinės būklės tinkamumu, jos, atsižvelgdamos į numatomą veiklą, per tris mėnesius nuo to laiko, kai gauna visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, turi atitinkamai informuoti ją priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas ir suinteresuotą investicinę įmonę.

Jos taip pat išsamiai informuoja apie kompensavimo sistemą, skirtą filialo investuotojams apsaugoti.

Kai buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atsisako pranešti šio straipsnio 2 dalyje minimą informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, per tris mėnesius nuo informacijos gavimo jos nurodo suinteresuotai investicinei įmonei savo atsisakymo priežastis. Atsisakymas atsakyti ar neatsakymas gali būti apskundžiamas teismui buveinės valstybėje narėje.

4. Prieš pradedant investicinės įmonės filialui savo veiklą priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos per du mėnesius nuo informacijos, nurodytos šio straipsnio 3 dalyje, gavimo pasiruošia investicinės įmonės priežiūrai pagal 19 straipsnį ir, jei reikia, nurodo sąlygas, kartu ir elgesio taisykles, pagal kurias vadovaujantis bendraisiais interesais ta veikla turi būti vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje.

5. Gavus priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų pranešimą ar negavus jokio tų institucijų pranešimo, pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje numatytam laikotarpiui, filialas gali būti steigiamas ir pradėti veikti.

6. Pasikeitus konkrečiai informacijai, pateiktai pagal šio straipsnio 2 dalies b, c ar d punktus, investicinė įmonė raštu praneša apie tai buveinės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms mažiausiai prieš mėnesį iki pakeitimo įvykdymo, kad buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų priimti sprendimą dėl to pakeitimo pagal šio straipsnio 3 dalį, o priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų tai padaryti pagal 4 dalį.

7. Pasikeitus konkrečiai informacijai, kuri pranešama pagal šio straipsnio 3 dalies antrą punktą, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos atitinkamai informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingas institucijas.

18 straipsnis

1. Investicinė įmonė, pageidaujanti verstis veikla kitos valstybės narės teritorijoje, pirmą kartą pasinaudodama laisve teikti paslaugas buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša:

- kokioje valstybėje narėje ji ketina veikti,

- veiklos programą, kurioje konkrečiai nurodo investicines paslaugas ar paslaugas, kurias ji ketina teikti.

2. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos per mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo nusiunčia ją priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Investicinė įmonė tuomet gali pradėti teikti pranešime nurodytą investicinę paslaugą ar paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje.

Jei reikia, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, gavusios 1 dalyje nurodytą informaciją, investicinei įmonei pateikia sąlygas, kartu ir veiklos taisykles, kurių toje priimančiojoje valstybėje narėje tokių investicinių paslaugų teikėjai privalo laikytis bendraisiais interesais.

3. Prireikus investicinei įmonei pakeisti ar papildyti informacijos, siunčiamos pagal 1 dalies antrą įtrauką, turinį, ji turi iš anksto raštu pranešti apie tą pakeitimą buveinės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kad priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų, jei reikia, įmonę informuoti, kaip pakeisti ar papildyti pagal šio straipsnio 2 dalį siunčiamą informaciją.

19 straipsnis

1. Priimančiosios valstybės narės, kad surinktų statistinius duomenis, gali iš visų jos teritorijoje esančių investicinių įmonių filialų reikalauti reguliariai teikti savo veiklos tose priimančiosiose valstybėse narėse ataskaitas tų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

Atlikdamos savo pareigas vykdant pinigų politiką ir nepažeisdamos priemonių, būtinų Europos pinigų sistemai stiprinti, priimančiosios valstybės narės savo teritorijoje gali reikalauti, kad visi investicinių įmonių, įkurtų kitose valstybėse narėse, filialai tuo tikslu teiktų tokias pat ataskaitas kaip ir šalies investicinės įmonės.

2. Atlikdamos savo pareigas pagal šią direktyvą, priimančiosios valstybės narės gali reikalauti, kad investicinių įmonių filialai tuo tikslu teiktų tokias pat ataskaitas kaip ir šalies investicinės įmonės.

Priimančiosios valstybės narės gali pareikalauti, kad investicinės įmonės, savo teritorijoje pasinaudojusios laisve teikti paslaugas, teiktų informaciją, reikalingą kontroliuojant, kaip jos laikosi joms taikomų priimančiosios valstybės narės nustatytų standartų, tačiau tie reikalavimai negali būti griežetesni už tos pačios valstybės narės reikalavimus, taikomus kontroliuojant, kaip tų pačių standartų laikosi joje įsteigtos įmonės.

3. Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos nustato, kad investicinė įmonė, jos teritorijoje turinti filialą ar teikianti paslaugas, nesilaiko teisinių ar reguliavimo nuostatų, priimtų toje valstybėje pagal šios direktyvos nuostatas, kurios suteikia galių priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, tos institucijos pareikalauja, kad atitinkama investicinė įmonė laikytųsi taisyklių.

4. Jeigu atitinkama investicinė įmonė nesiima reikalingų veiksmų, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos informuoja apie tai investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas. Šios kuo skubiausiai imasi visų tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad minėta investicinė įmonė laikytųsi taisyklių. Apie šių priemonių pobūdį pranešama priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

5. Jeigu, nepaisant priemonių, kurių ėmėsi buveinės valstybė narė, ar dėl to, kad tos priemonės pasirodė esančios nepakankamos ar toje valstybėje jų nėra, investicinė įmonė ir toliau nesilaiko priimančiojoje valstybėje narėje veikiančių teisinių ar priežiūros nuostatų, paminėtų šio straipsnio 2 dalyje, tai ši, informavusi tos investicinės įmonės buveinės valstybės narės kompetentingas institucijas, gali imtis tinkamų priemonių, kad uždraustų ar nubaustų už tolesnį taisyklių nesilaikymą ir, jei tai būtina, neleistų tai investicinei įmonei sudaryti sandorių jos teritorijoje. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose būtų galima panaudoti teisinius dokumentus, būtinus toms priemonėms, kurios taikomos investicinėms įmonėms.

6. Toliau pateikiamos nuostatos neturi įtakos priimančiosios valstybės narės įgaliojimams imtis tinkamų priemonių, kuriomis siekiama uždrausti ar nubausti už taisyklių nesilaikymą jų teritorijose, kai toks elgesys prieštarauja elgesio taisyklėms, įvestoms pagal 11 straipsnį, taip pat kitoms teisinėms ar priežiūros nuostatoms, priimtoms vadovaujantis bendraisiais interesais. Tos priemonės turi apimti galimybę neleisti nusižengusioms investicinėms įmonėms jų teritorijose sudaryti kokius nors kitus sandorius.

7. Kiekviena pagal šio straipsnio 4, 5 ar 6 dalis priimta priemonė, nustatanti baudas ar investicinės įmonės veiklos apribojimus, turi būti tinkamai pagrįsta ir apie ją turi būti pranešta minėtai investicinei įmonei. Turi būti galimybė kiekvieną tokią priemonę apskųsti valstybės narės, priėmusios sprendimą taikyti tokią priemonę, teismui.

8. Prieš pradėdamos laikytis tvarkos, nustatytos šio straipsnio 3, 4 ar 5 dalyse, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos skubiu atveju gali imtis apsaugos priemonių, būtinų investuotojų ar kitų asmenų, kuriems teikiamos paslaugos, interesams apsaugoti. Komisija ir kitų suinteresuotų valstybių narių kompetentingos institucijos turi būti kuo skubiausiai informuotos apie tokias priemones.

Pasitarusi su suinteresuotų valstybių narių kompetentingomis institucijomis Komisija gali nuspręsti, kad minima valstybė narė privalo pakeisti ar nustoti taikyti tas priemones.

9. Tuo atveju, kai panaikinamas leidimas veiklai, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos yra informuojamos apie tai, ir jos imasi atitinkamų priemonių, kad neleistų minėtai investicinei įmonei sudaryti sandorių savo teritorijoje ir apsaugotų investuotojų interesus. Kas dveji metai Komisija pateikia ataskaitą apie tokius atvejus komitetui, kuris vėliau bus sudarytas darbui vertybinių popierių srityje.

10. Valstybės narės Komisiją informuoja, kiek ir kokių buvo atvejų, kai buvo pateikti neigiami atsakymai pagal 17 straipsnį arba kai buvo imtasi priemonių pagal šio straipsnio 5 dalį. Kas dveji metai Komisija pateikia ataskaitą apie tokius atvejus Komitetui, kuris vėliau bus sudarytas darbui vertybinių popierių srityje.

20 straipsnis

1. Siekiant užtikrinti, kad institucijos, atsakingos už rinkas ir jų priežiūrą, galėtų gauti informaciją, reikalingą jų pareigoms atlikti, valstybės narės reikalauja:

a) kad, nepažeidžiant priemonių, kurių imtasi įgyvendinant 10 straipsnį, investicinės įmonės galėtų pateikti toms institucijoms ne mažiau kaip 5 metų duomenis apie sandorius, susijusius su 14 straipsnio 1 dalyje minimomis paslaugomis, kuriuos jos įvykdė dėl priemonių, kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, nepriklausomai nuo to, ar tokie sandoriai buvo vykdomi reguliuojamoje rinkoje, ar ne;

b) kad investicinės įmonės praneštų savo buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie visus sandorius, minimus a punkte, jei tie sandoriai apima:

- akcijas ar kitas priemones, suteikiančias teisę į kapitalą,

- obligacijas ir kitokios formos skolos vertybinius popierius,

- standartinius išankstinius sandorius, susijusius su akcijomis, ar

- standartinius pasirinktinius sandorius dėl akcijų.

Tokios ataskaitos kuo skubiau turi būti pateikiamos atitinkamai kompetentingai institucijai. Terminą nustato ta institucija. Dėl su veikla susijusių ar praktinių priežasčių jis gali tęstis iki kitos darbo dienos pabaigos, bet jokiais būdais ne ilgiau.

Tokiose ataskaitose turi būti smulkiai nurodyta: pirktų ar parduotų priemonių pavadinimai ir skaičius, sandorių data ir laikas, sandorių kainos ir būdas identifikuoti sandorį sudarančias investicines įmones.

Buveinės valstybės narės gali numatyti, kad įsipareigojimas, nustatytas b punkte dėl obligacijų ar kitokių formų skolos vertybinių popierių, būtų taikomas tik bendrai visų sandorių ta pačia priemone sumai.

2. Jeigu investicinė įmonė vykdo sandorį priimančiosios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje, tai buveinės valstybė narė gali atsisakyti savo reikalavimų dėl ataskaitų pateikimo, jeigu ta investicinė įmonė privalo laikytis panašių reikalavimų pranešti apie vykdomą sandorį institucijoms, kurios atsakingos už minėtą rinką.

3. Valstybės narės numato, kad pranešimą, kuris minimas šio straipsnio 1 dalies b punkte, pateikia pati investicinė įmonė arba pirkimo-pardavimo suderinimo sistema, arba jis pateikiamas per biržą ar kitos reguliuojamos rinkos institucijas.

4. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį gaunama informacija būtų gaunama ir siekiant tinkamai taikyti 23 straipsnį.

5. Kiekviena valstybė narė, nedarydama jokių išimčių, gali priimti ar išlaikyti griežtesnes šio straipsnio reglamentuojamas nuostatas dėl turinio ir formos, kuria turi būti laikomi ir pateikiami duomenys, susiję su sandoriais:

- vykdomais reguliuojamoje rinkoje, kurios buveinės valstybė narė ji yra, arba

- vykdomais investicinių įmonių, kurių buveinės valstybė narė ji yra.

21 straipsnis

1. Siekdama suteikti galimybę investuotojams bet kuriuo metu įvertinti numatomo sandorio sąlygas ir po to patikrinti sąlygas, kuriomis jis buvo įvykdytas, kiekviena kompetentinga institucija imasi priemonių, kad kiekvienos reguliuojamos rinkos, jos įrašytos į 16 straipsnyje minimą sąrašą, investuotojai būtų aprūpinti šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija. Pagal 2 dalyje nurodytus reikalavimus kompetentingos institucijos nustato informacijos pateikimo formą ir tikslų laiką, per kurį reikia pateikti informaciją, taip pat priemones, kuriomis galima ją gauti, atsižvelgdamos į minėtos rinkos pobūdį, apimtį ir poreikius bei į toje rinkoje veikiančius investuotojus.

2. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad kiekvienos priemonės atžvilgiu būtinai:

a) kiekvienos prekybos rinkoje dienos pradžioje būtų skelbiama praėjusios dienos prekybos vidutinė svertinė kaina, didžiausia ir mažiausia kaina bei apimtys, kuriomis prekiauta toje reguliuojamoje rinkoje;

b) be to, nepertraukiamos prekybos pavedimų ir kainų rinkose:

- po kiekvienos prekybos rinkoje valandos būtų skelbiamos šešių valandų prekybos vidutinė svertinė kaina bei prekybos apimtys reguliuojamoje rinkoje, ir tas laikotarpis pasibaigtų taip, kad iki paskelbimo liktų dvi prekybos rinkoje valandos, ir

- kas 20 minučių būtų skelbiamos dviejų valandų prekybos vidutinė svertinė kaina ir didžiausios bei mažiausios kainos toje reguliuojamoje rinkoje, ir tas laikotarpis pasibaigtų taip, kad iki paskelbimo liktų viena prekybos rinkoje valanda.

Jeigu investuotojai gali iš anksto gauti informaciją apie kainas ir kiekius, kuriems galima sudarinėti sandorius:

i) tokia informacija visuomet turi būti prieinama rinkos prekybos valandomis;

ii) sąlygos, paskelbtos dėl tam tikros kainos ir kiekio, turi būti sąlygomis, kuriomis investuotojas gali vykdyti tokį sandorį.

Kompetentingos institucijos gali uždelsti skelbti informaciją arba sustabdyti jos skelbimą, kai tai yra pateisinama išskirtinėmis rinkos sąlygomis arba, jei rinkos nedidelės, siekiant išlaikyti įmonių ir investuotojų anonimiškumą. Kompetentingos institucijos gali taikyti specialias nuostatas išskirtiniams sandoriams, kai šie yra labai didelės apimties, palyginti su vidutiniais sandoriais tokiais vertybiniais popieriais toje rinkoje, ir labai nelikvidiems vertybiniams popieriams, apibūdinamiems objektyviais kriterijais ir viešai skelbiamiems. Kompetentingos institucijos taip pat gali taikyti lankstesnes nuostatas, ypač jeigu jos siejasi su paskutiniu paskelbimo terminu sandoriams, susijusiems su obligacijomis ar kitokiomis formomis skolos vertybinių popierių.

3. Šio straipsnio reglamentuojamoje srityje kiekviena valstybė narė gali naujai priimti arba išlaikyti griežtesnes ar papildomas nuostatas dėl turinio ir formos, kuria investuotojams turi būti pateikiama informacija apie sandorius, vykdomus reguliuojamose rinkose, kurios yra buveinės valstybėje narėje, jei tos nuostatos bus taikomos, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje yra finansinės priemonės emitentas ar kurios valstybės narės reguliuojamoje rinkoje ta priemonė buvo pirmą kartą įtraukta į biržos prekybos sąrašus.

4. Komisija ne vėliau kaip iki 1997 m. gruodžio 31 d. praneša apie šio straipsnio taikymą; Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuotąja balsų dauguma gali nuspręsti pakeisti šį straipsnį.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

Institucijos, atsakingos už leidimų veiklai išdavimą ir priežiūrą

22 straipsnis

1. Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios turi atlikti šioje direktyvoje numatytas pareigas. Apie tai jos informuoja Komisiją ir nurodo, kaip tomis pareigomis pasidalyta.

2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtos kompetentingos institucijos turi būti arba valstybės institucijos, įstaigos, pripažįstamos šalies įstatymų, arba įstaigos, pripažįstamos valstybės institucijų, kurioms šalies įstatymais aiškiai suteikiamos atitinkamos teisės.

3. Minėtos institucijos turi turėti visus būtinus įgaliojimus savo funkcijoms vykdyti.

23 straipsnis

1. Jeigu toje pačioje valstybėje narėje yra dvi ar daugiau kompetentingų institucijų, jos turi glaudžiai bendradarbiauti vykdydamos aktyvią investicinių įmonių, veikiančių toje valstybėje narėje, veiklos priežiūrą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad vyktų toks bendradarbiavimas prižiūrimų subjektų atžvilgiu tarp kompetentingų institucijų ir valstybės valdžios institucijų, atsakingų už finansinių rinkų, kredito ir kitų finansinių įstaigų bei draudimo įmonių priežiūrą.

3. Jeigu, teikdama paslaugas ar steigdama filialus, investicinė įmonė veikia vienoje ar keliose valstybėse narėse, kurios nėra jos buveinės valstybės narės, tai visų tų valstybių narių kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad kuo veiksmingiau atliktų savo pareigas šios direktyvos reglamentuojamoje srityje.

Paprašytos jos pateikia viena kitai visą su tokių investicinių įmonių valdymu ir nuosavybe susijusią informaciją, galinčią palengvinti tokių įmonių priežiūrą bei visą kitą informaciją, galinčią palengvinti tokių įmonių veiklos kontrolę. Ypač buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų surinkti konkrečią informaciją, minėtą 19 straipsnio 2 dalyje.

Kiek tai reikalinga priežiūrai vykdyti, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos turi pranešti buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie priemones, kurių priimančioji valstybė narė ėmėsi pagal 19 straipsnio 6 dalį, jei investicinei įmonei buvo skiriamos baudos ar apribota investicinės įmonės veikla.

24 straipsnis

1. Kiekviena priimančioji valstybė narė užtikrina, kad jeigu jos teritorijoje investicinė įmonė, kuriai išduotas leidimas veiklai kitoje valstybėje narėje, ta veikla verčiasi per filialą, tai buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos, suteikusios informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, gali pačios ar per tarpininką, gaunantį atitinkamus nurodymus, vietoje atlikti 23 straipsnio 3 dalyje minimos informacijos patikrinimą.

2. Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų paprašyti atlikti tokį patikrinimą. Gavusios tokį prašymą kompetentingos institucijos turi pagal savo kompetenciją atlikti patikrinimus pačios, leisti atlikti juos institucijoms, kurios jų to prašė, arba leisti tai atlikti auditoriams ar specialistams.

3. Šis straipsnis neturi poveikio priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų teisėms, vykdant pareigas pagal šią direktyvą, atlikti jų teritorijoje įsteigtų filialų patikrinimus vietoje.

25 straipsnis

1. Valstybės narės nustato, kad visi asmenys, kurie dirba ar dirbo kompetentingose institucijose, taip pat auditoriai ir specialistai, kurie dirbo pagal kompetentingų institucijų nurodymus, yra saistomi įsipareigojimo saugoti profesinę paslaptį. Taip pat jokia konfidenciali informacija, kurią jie gali gauti atlikdami savo pareigas, negali būti atskleista kitam asmeniui ar valdžios institucijai, nebent ji kaip santrauka ar suvestinė pateikiama taip, kad nebūtų galima identifikuoti atskirų investicinių įmonių, išskyrus atvejus, kuriuos reglamentuoja baudžiamoji teisė.

Nepaisant to, jei investicinei įmonei buvo paskelbtas bankrotas, ar jei ji priverstinai likviduojama, konfidenciali informacija, nesusijusi su trečiaisiais asmenimis, sanuojančiais investicinę įmonę, gali būti atskleista nagrinėjant civilines ar komercines bylas.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nedraudžia skirtingų valstybių narių kompetentingoms institucijoms keistis informacija pagal šią ar kitas direktyvas, taikomas investicinėms įmonėms. Tokia informacija turi būti teikiama laikantis 1 dalyje nustatytų profesinio slaptumo sąlygų.

3. Valstybės narės gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis, numatančias keitimąsi informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, tik jeigu yra suteikiamos garantijos bent jau lygiavertės šiame straipsnyje suteiktom garantijom, kad bus saugoma profesinė paslaptis.

4. Kompetentingos institucijos, konfidencialią informaciją gaunančios pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį, gali ją naudoti tik atlikdamos savo pareigas:

- tikrindamos, ar laikomasi sąlygų, kurios reglamentuoja investicinių įmonių veiklos pradžią, ir stengdamosi palengvinti tos veiklos suvestinę ar individualiąją kontrolę, ypač atkreipdamos dėmesį į kapitalo pakankamumo reikalavimus, numatytus Direktyvoje 93/6/EEB, administravimo ir apskaitos procedūras bei vidaus kontrolės mechanizmus,

- taikydamos sankcijas,

- administraciniuose skunduose dėl kompetentingų institucijų sprendimų arba

- teisme, iškėlus bylą pagal 26 straipsnį.

5. Šio straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos nedraudžia keistis informacija:

a) valstybėje narėje, kai yra dvi ar daugiau kompetentingų institucijų, arba

b) valstybėje narėje ar tarp valstybių narių, tarp kompetentingų institucijų ir

- institucijų, atsakingų už kredito įstaigų, kitų finansinių organizacijų ir draudimo įstaigų priežiūrą, bei institucijų, atsakingų už finansinių rinkų priežiūrą,

- institucijų, atsakingų už investicinių įmonių likvidavimą bei bankrotą ir kitas panašias procedūras, ir

- asmenų, atsakingų už įstatymuose numatyto investicinių įmonių ir kitų finansinių įstaigų ataskaitų audito atlikimą,

vykdant priežiūros funkcijas ar institucijoms, kurios tvarko kompensavimo programas, atskleidžiant informaciją, reikalingą jų funkcijoms vykdyti. Tokia informacija turi būti teikiama laikantis 1 dalyje nustatytų profesinio slaptumo sąlygų.

6. Šis straipsnis nedraudžia, kad kompetentingos institucijos tiems centriniams bankams, kurie patys nevykdo kredito įstaigų ar investicinių įmonių priežiūros, atskleistų informaciją, kurios gali jiems prireikti veikiant kaip kompetentingoms pinigų institucijoms. Taip gautai informacijai taikomos 1 dalyje nustatytos profesinio slaptumo sąlygos.

7. Šis straipsnis nedraudžia, kad kompetentingos institucijos 1–4 dalyse nurodytą informaciją perduotų kliringo rūmams ar kitai panašiai institucijai, kuri pagal nacionalinę teisę yra pripažinta institucija kliringo ir atsiskaitymų paslaugoms teikti vienoje iš valstybės narės rinkų, jeigu jos mano, kad, siekiant užtikrinti tinkamą tų institucijų darbą, būtina perduoti tokią informaciją, susijusią su rinkos dalyvių įsipareigojimų nevykdymu ar galimu nevykdymu. Gautai informacijai taikomos 1 dalyje nustatytos profesinio slaptumo sąlygos. Tačiau valstybės narės užtikrina, kad pagal 2 dalį gauta informacija šioje dalyje minėtais atvejais nebus atskleista be aiškaus tą informaciją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimo.

8. Be to, nepaisant šio straipsnio 1 ir 4 dalyse minėtų nuostatų, valstybės narės, remdamosi įstatymo nustatytomis nuostatomis, gali leisti atskleisti tam tikrą informaciją kitiems savo centrinės vyriausybės padaliniams, atsakingiems už teisės aktų, susijusių su kredito įstaigų, finansinių įstaigų, investicinių įmonių ir draudimo įmonių priežiūra, leidybą, ir inspektoriams, kurie veikia pagal tų padalinių nurodymus.

Tačiau taip atskleisti informaciją gali būti leidžiama tik tada, kai to reikia veiklos riziką ribojančios kontrolės tikslais.

Tačiau valstybės narės numato, kad informacija, gauta pagal šio straipsnio 2 bei 5 dalis ir per 24 straipsnyje minėtus patikrinimus vietoje, nebūtų atskleidžiama šioje dalyje nurodytais atvejais, išskyrus atvejus, kai yra aiškus informaciją atskleidusių kompetentingų institucijų ar valstybės narės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, kompetentingų institucijų sutikimas.

9. Jeigu direktyvos priėmimo metu valstybė narė numato kompetentingų institucijų keitimąsi informacija siekiant patikrinti, kaip laikomasi įstatymų, reglamentuojančių komercinių bendrovių veiklos riziką ribojančią priežiūrą, jų struktūrą ir veiklą, bei įstatymų, reglamentuojančių finansų rinkas, ta valstybė narė gali ir toliau leisti siųsti tokią informaciją, kol visam finansų sektoriui bus suderintos nuostatos, reglamentuojančios keitimąsi informacija tarp kompetentingų institucijų, tačiau jokiu būdu ne po 1996 m. liepos 1 d.

Tačiau valstybės narės užtikrina, kad informacija, gauta iš kitos valstybės narės, esant pirmoje pastraipoje nurodytoms aplinkybėms, be aiškaus ją atskleidusių kompetentingų institucijų sutikimo nebus atskleista ir kad ji gali būti panaudota tik tiems tikslams, kuriems tos institucijos yra davusios sutikimą.

Taryba suderina visas pirmoje pastraipoje nurodytas nuostatas, remdamasi Komisijos pasiūlymu. Taryba pažymi Komisijos pareiškimą, kad ji pateiks pasiūlymus ne vėliau kaip iki 1993 m. liepos 31 d. Taryba, ketindama įvesti siūlomas taisykles tą pačią dieną kaip ir šią direktyvą, tuos pasiūlymus įgyvendins per kuo trumpiausią laiką.

26 straipsnis

Valstybės narės užtikrina teisę apskųsti teismui sprendimus, priimtus dėl investicinės įmonės pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus vadovaujantis šia direktyva; ta pati nuostata galioja, jeigu sprendimas nepriimamas per šešis mėnesius, kai buvo gautas prašymas išduoti leidimą veiklai, kuriame pateikiama visa pagal veikiančias nuostatas reikalaujama informacija.

27 straipsnis

Nepažeisdamos leidimo veiklai panaikinimo tvarkos arba baudžiamojo įstatymo nuostatų, valstybės narės numato, kad jų atitinkamos kompetentingos institucijos gali investicinių įmonių, kurios nesilaiko įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tų įmonių priežiūra ar jų veikla, atžvilgiu bei tų, kurie realiai kontroliuoja tokių įmonių veiklą, atžvilgiu priimti sprendimą arba taikyti joms priemones ar baudas, konkrečiai skirtas tam, kad nebūtų daromi pastebėti įstatymo pažeidimai ar kad būtų pašalintos jų priežastys.

28 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad ši direktyva būtų įgyvendinta be diskriminacijos.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

Baigiamosios nuostatos

29 straipsnis

Iki kitos direktyvos, kurioje bus išdėstytos nuostatos, pritaikančios šią direktyvą techninei pažangai toliau apibrėžtose srityse, priėmimo Taryba, vadovaudamasi Sprendimu 87/373/EEB [15] ir remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima tam tikrus pataisymus, kurie gali būti būtini, pavyzdžiui:

- praplečia priedo C skirsnyje pateiktą sąrašą,

- priedo sąrašų terminologiją pritaiko atsižvelgdama į naujus įvykius finansų rinkose,

- papildo sritis, kuriose kompetentingos institucijos turi keistis informacija, kaip nurodyta 23 straipsnyje,

- paaiškina apibrėžimus, kad užtikrintų vienodą šios direktyvos taikymą Bendrijoje,

- paaiškina apibrėžimus, kad vykdant šią direktyvą būtų atsižvelgta į įvykius finansų rinkose,

- suderina terminus ir suformuluoja apibrėžimus, susijusius su tolesnių priemonių taikymu investicinėms įmonėms ir panašiais dalykais,

- sprendžia kitus uždavinius, numatytus 7 straipsnio 5 dalyje.

30 straipsnis

1. Investicinės įmonės, kurios jau iki 1995 m. gruodžio 31 d. turėjo leidimą savo valstybėje narėje teikti investicines paslaugas, šioje direktyvoje laikomos turinčiomis tokį leidimą, jeigu tų valstybių narių įstatymai numato, kad, norėdamos pradėti tokią veiklą, jos turi laikytis sąlygų, lygiaverčių 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnyje nustatytoms sąlygoms.

2. Investicinės įmonės, kurios 1995 m. gruodžio 31 d. jau veikia, bet kurių nėra tarp įmonių, paminėtų šio straipsnio 1 dalyje, gali tęsti savo veiklą, jei ne vėliau kaip 1996 m. gruodžio 31 d. ir pagal savo buveinės valstybės narės nuostatas jos gauna leidimą tęsti tokią veiklą pagal nuostatas, priimtas taikant šią direktyvą. Tik toks leidimas veiklai gali leisti tokioms įmonėms pagal šios direktyvos nuostatas pasinaudoti įsisteigimo teise bei laisve teikti paslaugas.

3. Jeigu prieš priimant šią direktyvą investicinės įmonės jau yra pradėjusios verslą kitose valstybėse narėse per filialus ar pasinaudodamos laisve teikti paslaugas, tai kiekvienos buveinės valstybės narės valdžios institucijos nuo 1995 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d., kad būtų laikomasi 17 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 18 straipsnio, kiekvienos suinteresuotos valstybės narės valdžios institucijoms pateikia sąrašą įmonių, kurios laikosi šios direktyvos ir veikia tose valstybėse, ir nurodo, kokia veikla jos verčiasi.

4. Fiziniai asmenys, turintys leidimą teikti investicines paslaugas valstybėje narėje šios direktyvos priėmimo dieną, laikomi turinčiais leidimą pagal šią direktyvą, jei jie atitinka reikalavimus, nustatytus 1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antroje įtraukoje ir visose keturiose trečios pastraipos įtraukose.

31 straipsnis

Valstybės narės ne vėliau kaip iki 1995 m. liepos 1 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įgyvendina šią direktyvą.

Šios nuostatos įsigalioja ne vėliau kaip 1995 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos pirmoje pastraipoje minėtas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

32 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1993 m. gegužės 10 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. Helveg Petersen

[1] OL C 43, 1989 2 22, p. 7 ir OL C 42, 1990 2 22, p. 7.

[2] OL C 304, 1989 12 4, p. 39 ir OL C 115, 1993 4 26.

[3] OL C 298, 1989 11 27, p. 6.

[4] OL L 386, 1989 12 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 92/30/EEB (OL L 110, 1992 4 28, p. 52).

[5] OL L 141, 1993 6 11, p. 1.

[6] OL L 66, 1979 3 16, p. 21. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Ispanijos ir Portugalijos stojimo aktu.

[7] OL L 322, 1977 12 17, p. 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 89/646/EEB (OL L 386, 1989 12 30, p. 1).

[8] OL L 348, 1988 12 17, p. 62.

[9] OL L 193, 1983 7 18, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/605/EEB (OL L 317, 1990 11 16, p. 60).

[10] OL L 228, 1973 8 16, p. 3. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/619/EEB (OL L 330, 1990 11 29, p. 50).

[11] OL L 63, 1979 3 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 90/618/EEB (OL L 330, 1990 11 29, p. 44).

[12] OL 56, 1964 4 4, p. 878/64.

[13] OL L 26, 1977 1 30, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Ispanijos ir Portugalijos stojimo aktu.

[14] OL L 375, 1985 12 31. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 88/220/EEB (OL L 100, 1988 4 19, p. 31).

[15] OL L 197, 1987 7 18, p. 33.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

A SKIRSNIS

Paslaugos

1. a) pavedimų, susijusių su viena ar daugiau priemonių, išvardytų B skirsnyje, priėmimas ir perdavimas investuotojų vardu;

b) tokių pavedimų vykdymas ne savo sąskaita.

2. Sandorių su bet kuria priemone, nurodyta B skirsnyje, vykdymas savo sąskaita.

3. Investicijų portfelio savarankiškas valdymas pagal investuotojų suteiktus įgaliojimus, gautus iš kiekvieno kliento atskirai, jeigu į tokius portfelius įeina viena ar daugiau B skirsnyje nurodytų priemonių.

4. Bet kokių B skirsnyje nurodytų priemonių emisijos organizavimas, įsipareigojant arba neįsipareigojant jas išplatinti ir (arba) tokių emisijų platinimas.

B SKIRSNIS

Priemonės

1. a) perleidžiami vertybiniai popieriai;

b) kolektyvinio investavimo subjektų investiciniai vienetai.

2. Pinigų rinkos priemonės.

3. Finansiniai būsimieji sandoriai, įskaitant lygiavertes pinigais apmokėtas priemones.

4. Išankstiniai palūkanų normos sandoriai.

5. Palūkanų normos, valiutos ar akcijų apsikeitimo sandoriai.

6. Pasirinktiniai sandoriai pirkti ar parduoti bet kurią priemonę, nurodytą šiame priedo skirsnyje, įskaitant lygiavertes pinigais apmokėtas priemones. Šiai kategorijai pirmiausia priklauso valiutos ir palūkanų normos pasirinktiniai sandoriai.

C SKIRSNIS

Nepagrindinės paslaugos

1. Vienos ar daugiau priemonių, nurodytų B skirsnyje, saugojimas ir tvarkymas.

2. Seifų ir saugyklų paslaugos.

3. Paskolų suteikimas investuotojams, siekiant suteikti jiems galimybę vykdyti sandorį viena ar daugiau priemonių, nurodytų B skirsnyje, kai paskolą suteikianti įmonė dalyvauja sandoryje.

4. Konsultacijos įmonėms dėl kapitalo struktūros, gamybos strategijos bei susijusių dalykų ir patarimai bei paslaugos, susijusios su įmonių susiliejimais ir pirkimais.

5. Paslaugos, susijusios su emisijos organizavimu ir platinimu.

6. Investicinės konsultacijos dėl vienos ar daugiau priemonių, nurodytų B skirsnyje.

7. Užsienio valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių paslaugų teikimu.

--------------------------------------------------