1.   Ši direktyva taikoma bet kuriai planuojamosios, esamosios arba avarinės apšvitos situacijai, susijusiai su apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote rizika, į kurią negalima nekreipti dėmesio vertinant radiacinės saugos požiūriu arba aplinkos požiūriu atsižvelgiant į ilgalaikę žmonių sveikatos apsaugą.

2.   Ši direktyva visų pirma taikoma:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamais atvejais numatomai apsaugai optimizuoti būtų nustatytos apribotosios dozės:

2.   Apribotosios dozės nustatomos kaip nustatytu atitinkamu laikotarpiu patiriamos individualiosios efektinės arba lygiavertės dozės.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyti avarinės ir esamosios apšvitos situacijų atskaitos lygiai. Optimizuojant apsaugą pirmenybė turi būti teikiama atskaitos lygį viršijančioms apšvitoms, o pasiekus už atskaitos lygį žemesnį apšvitos lygį optimizavimo priemonių įgyvendinimas turi būti tęsiamas.

2.   Atskaitos lygių verčių pasirinkimas priklauso nuo apšvitos situacijos rūšies. Renkantis atskaitos lygius atsižvelgiama į radiacinės saugos reikalavimus ir visuomeninius kriterijus. Nustatant gyventojų apšvitos atskaitos lygius atsižvelgiama į I priede išdėstytus įvairius atskaitos lygius.

3.   Esamosios apšvitos situacijų, susijusių su radono sukelta apšvita, atveju atskaitos lygiai nustatomi pagal radono koncentraciją ore, taikomą, kaip nurodyta 74 straipsnyje, gyventojams ir, kaip nurodyta 54 straipsnyje, darbuotojams.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad profesinės apšvitos ribinės dozės būtų taikomos darbuotojo dėl visų rūšių leidžiamos veiklos vykdymo patirtų metinių profesinės apšvitos dozių, radono sukeltos profesinės apšvitos darbo vietose, apie kurią turi būti pranešta pagal 54 straipsnio 3 dalį, ir kitų rūšių profesinės apšvitos, patirtos esamosios apšvitos situacijose pagal 100 straipsnio 3 dalį, sumai. Avarinei profesinei apšvitai taikomas 53 straipsnis.

2.   Profesinės apšvitos ribinė efektinė dozė yra 20 mSv per bet kuriuos vienerius metus. Tačiau susiklosčius ypatingoms aplinkybėms arba nacionalinės teisės aktuose nurodytoms tam tikroms apšvitos situacijoms, kompetentinga valdžios institucija gali leisti didesnes, iki 50 mSv per vienerius metus efektines dozes su sąlyga, kad vidutinė metinė dozė per bet kuriuos penkerius metus iš eilės, įskaitant tuos metus, kai ribinė dozė buvo viršyta, neviršija 20 mSv.

3.   Be 2 dalyje nustatytų ribinių efektinių dozių, taikomos šios ribinės lygiavertės dozės:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad negimusio vaiko apsauga būtų lygiavertė gyventojams taikomai apsaugai. Kai tik nėščia darbuotoja apie savo nėštumą praneša įmonei, o komandiruotų darbuotojos atveju – darbdaviui, laikydamiesi nacionalinės teisės aktų įmonė ir darbdavys užtikrina, kad nėščios darbuotojos darbo sąlygos būtų tokios, kad negimusio kūdikio gaunama lygiavertė dozė būtų, kiek tai protingai įmanoma, kuo mažesnės ir tikėtina, neviršys 1 mSv bent likusį nėštumo laikotarpį.

2.   Kai tik darbuotoja praneša įmonei, o komandiruotos darbuotojos atveju – darbdaviui, kad ji maitina krūtimi, tokioms darbuotojoms nebepavedamas darbas, susijęs su didele radionuklidų patekimo į organizmą ar kūno taršos rizika.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 18 metų amžiaus ar vyresniems praktikantams ir 18 metų amžiaus arba vyresniems studentams, kurie mokymosi metu privalo dirbti su spinduliuotės šaltiniais, taikomos ribinės dozės atitiktų 9 straipsnyje nustatytas profesinės apšvitos ribines dozes.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 16–18 metų amžiaus praktikantams ir 16–18 metų amžiaus studentams, kurie mokymosi metu privalo dirbti su spinduliuotės šaltiniais, būtų taikoma 6 mSv metinė ribinė efektinė dozė.

3.   Be 2 dalyje nustatytų ribinių efektinių dozių, taikomos šios ribinės lygiavertės dozės:

4.   Valstybės narės užtikrina, kad praktikantams ir studentams, kuriems netaikomos 1, 2 ir 3 dalių nuostatos, taikomos ribinės dozės atitiktų 12 straipsnyje nurodytas gyventojams taikomas ribines dozes.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad gyventojų apšvitos ribinės dozės būtų taikomos visai apšvitai, kurią gyventojas patiria per metus dėl visų rūšių leidžiamos veiklos.

2.   Valstybės narės nustato 1 mSv metinę gyventojų apšvitos ribinę efektinę dozę.

3.   Be 2 dalyje nurodytos ribinės dozės, taikomos šios ribinės lygiavertės dozės:

1.   Valstybės narės nustato atitinkamą teisinę ir administracinę sistemą, kad būtų užtikrintas radiacinės saugos švietimo, mokymo ir informavimo teikimas visiems asmenims, kurių atliekamoms pareigoms reikalingos konkrečios radiacinės saugos žinios. Mokymas ir informavimas turi būti atliekamas periodiškai ir pagrindžiamas dokumentais.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi priemonių švietimo, mokymo ir perkvalifikavimo vykdymui, kas sudarytų sąlygas radiacinės saugos ekspertų ir medicinos fizikos ekspertų, taip pat profesinių sveikatos tarnybų ir dozimetrijos tarnybų pagal vykdomos veiklos sritį pripažinimui.

3.   Valstybės narės gali imtis priemonių švietimui, mokymui ir perkvalifikavimui nustatyti, kas sudarytų sąlygas asmenų, atsakingų už radiacinę saugą, pripažinimui, jei toks pripažinimas numatytas nacionalinės teisės aktuose.

1.   Valstybės narės reikalauja, kad apšvitą patiriančius darbuotojus įmonė informuotų apie:

Komandiruotų darbuotojų atveju darbdavys užtikrina, kad būtų pateikta informacija pagal a, b ir e punktų reikalavimus.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonė, o komandiruotų darbuotojų atveju – darbdavys, informuotų apšvitą patiriančias darbuotojas apie ankstyvo pranešimo apie nėštumą svarbą atsižvelgiant į negimusiam kūdikiui gresiančią apšvitos riziką.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonė, o komandiruotų darbuotojų atveju – darbdavys informuotų apšvitą patiriančias darbuotojas apie pranešimo apie ketinimą krūtimi maitinti kūdikį svarbą atsižvelgiant į krūtimi maitinamam kūdikiui gresiančią apšvitos riziką radionuklidams patekus į organizmą ar užteršus kūną.

4.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonė, o komandiruotų darbuotojų atveju – darbdavys, suteikia apšvitą patiriantiems darbuotojams tinkamas mokymo ir informavimo radiacinės saugos srityje programas.

5.   Valstybės narės reikalauja, kad už didelio aktyvumo uždaruosius šaltinius atsakinga įmonė, be 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodyto radiacinės saugos informavimo ir mokymo, užtikrintų, kad į šį mokymą būtų įtraukti konkretūs didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių saugaus valdymo ir kontrolės reikalavimai siekiant atitinkamus darbuotojus tinkamai parengti visiems įvykiams, kurie turi įtakos radiacinei saugai. Informuojant ir mokant darbuotojus ypač daug dėmesio skiriama būtiniesiems saugos reikalavimams ir pateikiama konkreti informacija apie galimus tinkamos didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių kontrolės praradimo padarinius.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įrenginių, kuriuose yra didelė tikimybė aptikti ar perdirbti paliktuosius šaltinius, įskaitant dideles metalo laužo aikšteles ir dideles metalo laužo perdirbimo gamyklas, bei stambių pervežimo punktų vadovybė būtų informuojama apie galimybę susidurti su tokiais šaltiniais.

2.   Valstybės narės skatina 1 dalyje nurodytų įrenginių vadovybę užtikrinti, kad tais atvejais, kai jų įrenginiuose esantys darbuotojai gali susidurti su tokiu šaltiniu, jie:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad avarijas likviduojantiems darbuotojams, kurie yra nurodyti avarijų likvidavimo plane arba avarijų valdymo sistemoje, būtų teikiama tinkama ir reguliariai atnaujinama informacija apie galimą su jų taikomomis intervencinėmis priemonėmis susijusią riziką sveikatai ir atsargumo priemones, kurių turi būti imtasi tokiu atveju. Ši informacija apima įvairias galimas avarijas ir intervencinių priemonių rūšis.

2.   Įvykus avarijai 1 dalyje nurodyta informacija iškart atitinkamai papildoma atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonė ar už avarijas likviduojančių darbuotojų apsaugą atsakinga organizacija suteiktų 1 dalyje nurodytiems avarijas likviduojantiems darbuotojams tinkamą mokymą, kaip numatyta pagal 97 straipsnyje nustatytoje avarijų valdymo sistemoje. Atitinkamais atvejais į šį mokymą įtraukiamos pratybos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonė ar už avarijas likviduojančių darbuotojų apsaugą atsakinga organizacija šiems darbuotojams suteiktų ne tik 3 dalyje nurodytą mokymą avarijų likvidavimo srityje, bet ir tinkamą radiacinės saugos mokymą bei informaciją.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad gydytojai ir asmenys, kurių veikla yra susijusi su praktiniais medicininės radiologijos procedūrų aspektais, turėtų reikiamą išsilavinimą, būtų tinkamai informuojami ir būtų baigę teorinį bei praktinį mokymą veiklos medicininės radiologijos srityje tikslais, taip pat būtų įgiję atitinkamos kompetencijos radiacinės saugos srityje.

Šiuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos tinkamos mokymo programos, ir pripažįsta atitinkamus diplomus, pažymėjimus ar kitus įgytą kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

2.   Pagal atitinkamas mokymo programas besimokantys asmenys gali dalyvauti vykdant su praktiniais medicininės radiologijos procedūrų aspektais susijusią veiklą, kaip nustatyta 57 straipsnio 2 dalyje.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad įgijus kvalifikaciją būtų organizuojamas tęstinis švietimas ir mokymas, o konkrečiu atveju, kai klinikinėje praktikoje naudojami nauji metodai, būtų organizuojamas šių metodų ir atitinkamų radiacinės saugos reikalavimų mokymas.

4.   Valstybės narės skatina, kad radiacinės saugos mokymo kursas būtų įtrauktas į medicinos ir odontologijos mokymo įstaigų mokymo programas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad naujos veiklos, dėl kurios kyla apšvita jonizuojančiąja spinduliuote, klasės ar rūšys prieš suteikiant autorizaciją tą veiklą vykdyti būtų pagrindžiamos.

2.   Valstybės narės apsvarsto galimybę atlikti galiojančių veiklos klasių ar rūšių pagrįstumo peržiūrą kaskart, kai gaunama naujų ir svarbių įrodymų apie tos veiklos veiksmingumą ar galimus padarinius arba naujos ir svarbios informacijos apie kitus metodus ir technologijas.

3.   Veikla, susijusi su profesine ir gyventojų apšvita, pagrindžiama kaip veiklos klasė ar rūšis, atsižvelgiant į abi apšvitos kategorijas.

4.   Veikla, susijusi su medicinine apšvita, pagrindžiama ir kaip veiklos klasė ar rūšis, atsižvelgiant į medicininę ir atitinkamais atvejais į susijusią profesinę ir gyventojų apšvitą, ir kiekvienos individualiosios medicininės apšvitos lygiu, kaip nurodyta 55 straipsnyje.

1.   Valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įmonė, ketinanti gaminti ar importuoti vartojimo gaminį, kurio numatomas naudojimas turėtų būti naujos klasės ar rūšies veikla, suteiktų kompetentingai valdžios institucijai visą susijusią informaciją, įskaitant nurodytą IV priedo A skirsnyje, kad būtų galima įvykdyti pagrįstumo reikalavimą, nustatytą 19 straipsnio 1 dalyje.

2.   Remdamosi šios informacijos įvertinimu, valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija, kaip nurodyta IV priedo B skirsnyje, priimtų sprendimą dėl to, ar to vartojimo gaminio numatomas naudojimas yra pagrįstas.

3.   Nedarydamos poveikio 1 daliai, valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija, kuri gavo informacijos pagal tą dalį, kitų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų kontaktinį punktą informuotų apie informacijos gavimą, o gavusios prašymą – apie savo sprendimą ir to sprendimo priėmimo pagrindą.

4   Valstybės narės draudžia parduoti arba pateikti gyventojams vartojimo gaminius, jei jų numatomas naudojimas nėra pagrįstas arba jei jų naudojimas netenkintų 26 straipsnyje nustatyto pranešimo reikalavimo netaikymo kriterijų.

1.   Valstybės narės draudžia gaminant maisto produktus, pašarus ir kosmetikos gaminius į juos sąmoningai dėti radioaktyviųjų cheminių medžiagų bei draudžia tokių produktų importą ar eksportą.

2.   Nedarant poveikio Direktyvai 1999/2/EB, veikla, susijusi su medžiagos aktyvavimu, dėl kurio padidėja vartojimo gaminio aktyvumas, į kurį negalima nekreipti dėmesio vertinant radiacinės saugos požiūriu to gaminio pateikimo rinkai metu, laikoma nepagrįsta. Tačiau kompetentinga valdžios institucija gali įvertinti šiai klasei priklausančios konkrečios rūšies veiklos pagrįstumą.

3.   Valstybės narės draudžia gaminant žaislus ir papuošalus į juos sąmoningai dėti radioaktyviųjų cheminių medžiagų bei draudžia tokių produktų importą ar eksportą.

4.   Valstybės narės draudžia veiklą, susijusią su žaisluose ir papuošaluose naudojamų medžiagų aktyvavimu, dėl kurio šių gaminių pateikimo rinkai ar jų gamybos metu padidėja aktyvumas, į kurį negalima nekreipti dėmesio vertinant radiacinės saugos požiūriu, ir draudžia tokių gaminių ar medžiagų importą ar eksportą.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos veiklos, susijusios su nemedicinine apšvita vaizdo gavimo tikslais, rūšys, visų pirma atsižvelgiant į V priede išdėstytas veiklos rūšis.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad ypač daug dėmesio būtų skiriama veiklos, susijusios su nemedicinine apšvita vaizdo gavimo tikslais, pagrįstumui, visų pirma:

3.   Valstybės narės pagrįstai veiklai, susijusiai su nemedicinine apšvita vaizdo gavimo tikslais, pasitelkiant medicininės radiologijos įrangą, gali netaikyti apribotųjų dozių reikalavimo pagal 6 straipsnio 1 dalies b punktą ir 12 straipsnyje nustatytų ribinių dozių.

4.   Jeigu valstybė narė nustato, kad konkreti veikla, susijusi su nemedicinine apšvita vaizdo gavimo tikslais, yra pagrįsta, ji užtikrina, kad:

1.   Valstybės narės reikalauja, kad radiacinės saugos tikslais veiklai būtų taikoma reguliuojamoji kontrolė (naudojant pranešimą, autorizaciją ir atitinkamus patikrinimus), kuri būtų proporcinga dėl tos veiklos kylančios apšvitos dydžiui ir tikimybei, taip pat proporcinga poveikiui, kurį gali turėti reguliuojamosios kontrolės taikymas mažinant tokią apšvitą ar gerinant radiologinę saugą.

2.   Nedarant poveikio 27 ir 28 straipsniams, kai tinkama ir laikantis VII priede nustatytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų, reguliuojamoji kontrolė gali būti vykdoma naudojant tik pranešimą ir atitinkamo dažnumo patikrinimus. Šiuo tikslu valstybės narės gali nustatyti bendruosius nereguliavimo kriterijus arba leisti kompetentingai valdžios institucijai nuspręsti veiklai, apie kurią pranešta, netaikyti autorizacijos reikalavimo remiantis VII priede nurodytais bendraisiais kriterijais; nedidelių medžiagos kiekių atveju, kaip yra nurodžiusios valstybės narės, šiam tikslui gali būti naudojamos VII priedo B lentelės 2 skiltyje nustatytos aktyvumo koncentracijos vertės.

3.   Praneštos veiklos, kuriai turi būti taikomas autorizacijos reikalavimas, reguliuojamoji kontrolė vykdoma šią veiklą registruojant arba licencijuojant.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų reikalaujama pranešti apie visą pagrįstą veiklą, įskaitant pagal 23 straipsnį nustatytą veiklą. Pranešimas teikiamas prieš pradedant veiklą arba jau vykdomos veiklos atveju - kuo skubiau po to, kai pradedamas taikyti šis reikalavimas. Valstybės narės nustato, kokia informacija turi būti pateikiama kartu su pranešimu apie veiklą, kuriai taikomi pranešimo reikalavimai. Jeigu pateikiamas prašymas gauti autorizaciją, nereikalaujama teikti atskiro pranešimo.

Tam tikroms veiklos rūšims pranešimo reikalavimas gali būti netaikomas, kaip nurodyta 26 straipsnyje.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų reikalaujama pranešti apie 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas darbo vietas ir apie esamosios apšvitos situacijas, kurios valdomos kaip planuojamosios apšvitos situacija, kaip nurodyta 100 straipsnio 3 dalyje.

3.   Nepaisant 26 straipsnyje nustatytų reikalavimo netaikymo kriterijų, valstybių narių nustatytų situacijų atvejais, jeigu kyla susirūpinimas, kad vykdant pagal 23 straipsnį nustatytą veiklą gamtinės kilmės radionuklidų gali patekti į vandenį ir tai galėtų turėti įtakos tiekiamo geriamojo vandens kokybei arba kitoms apšvitos trasoms, ir dėl to kiltų susirūpinimas radiacinės saugos atžvilgiu, kompetentinga valdžios institucija gali reikalauti, kad veiklai būtų taikomas pranešimo reikalavimas.

4.   Žmogaus veikla, susijusi su radioaktyviai užterštomis medžiagomis, atsiradusiomis dėl leidžiamų išmesti medžiagų arba pagal 30 straipsnį nebekontroliuojamų medžiagų, nėra valdoma kaip planuojamosios apšvitos situacija ir todėl apie ją nereikia pranešti.

1.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad pranešti nereikia apie pagrįstą veiklą, susijusią su:

c)

aparatu, kuriame yra uždarasis šaltinis, jeigu: i) tai - kompetentingos valdžios institucijos patvirtinto tipo aparatas; ii) normaliomis veikimo sąlygomis dozės galia 0,1 m atstumu nuo bet kurio aparato prieinamo paviršiaus neviršija ir iii) kompetentinga valdžios institucija yra nustačiusi antrinio perdirbimo ar šalinimo sąlygas; arba

d)

bet kuriuo elektriniu aparatu, jeigu: i) tai - vaizdui atkurti skirtas elektroninis vamzdis ar kitas elektrinis aparatas, kurio naudojamas potencialų skirtumas neviršija 30 kilovoltų (kV), arba tai yra kompetentingos valdžios institucijos patvirtinto tipo aparatas ir ii) normaliomis veikimo sąlygomis jo dozės galia 0,1 m atstumu nuo bet kurio prieinamo paviršiaus neviršija .

2.   Valstybės narės gali pranešimo reikalavimo netaikyti konkrečių rūšių veiklai, jeigu laikomasi VII priedo 3 punkte nustatytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų, remiantis įvertinimu, rodančiu, kad nereguliavimas yra geriausias pasirinkimas.

1.   Valstybės narės reikalauja registruoti arba licencijuoti šių rūšių veiklą:

2.   Valstybės narės gali reikalauti registruoti arba licencijuoti ir kitų rūšių veiklą.

3.   Reguliavimo sprendimas dėl tam tikrų rūšių veiklos registravimo arba licencijavimo gali būti pagrįstas reguliavimo patirtimi, atsižvelgiant į tikėtinų arba galimų dozių dydį, taip pat veiklos rūšies sudėtingumu.

1.   Valstybės narės reikalauja, kad siekiant gauti autorizaciją būtų pateikiama informacija, susijusi su radiacine sauga, kuri būtų proporcinga veiklos pobūdžiui ir susijusiai radiologinei rizikai.

2.   Suteikdamos licenciją ir nustatydamos, kokia informacija turi būti pateikta pagal 1 dalį, valstybės narės atsižvelgia į IX priede pateiktą orientacinį sąrašą.

3.   Į licenciją atitinkamai įrašomos konkrečios sąlygos ir nuorodos į nacionalinės teisės aktų reikalavimus, siekiant užtikrinti, kad licencijos elementų įvykdymas būtų teisiškai užtikrintas, ir būtų nustatyti atitinkami eksploatavimo ribinių verčių apribojimai ir eksploatavimo sąlygos. Nacionalinės teisės aktuose arba konkrečiose sąlygose taip pat atitinkamais atvejais reikalaujama oficialiai ir pagrindžiant dokumentais įgyvendinti optimizavimo principą.

4.   Kai taikoma, į nacionalinės teisės aktus arba licenciją įtraukiamos radioaktyviųjų nuotekų išmetimo į aplinką sąlygos pagal VIII skyriuje nustatytus reikalavimus, kad būtų leista išleisti į aplinką radioaktyviąsias nuotekas.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kurios leidžiamos veiklos metu susidariusių radioaktyviųjų medžiagų šalinimas, antrinis perdirbimas ar pakartotinis naudojimas būtų galimas tik gavus autorizaciją.

2.   Šalinimui, antriniam perdirbimui ar pakartotiniam naudojimui skirtoms medžiagoms reguliuojamosios kontrolės galima nebetaikyti, jeigu aktyvumo koncentracija:

3.   Valstybės narės užtikrina, kad siekiant nebekontroliuoti medžiagų, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės radionuklidų, jeigu jos susidaro dėl leidžiamos veiklos, kurios metu gamtinės kilmės radionuklidai apdorojami dėl savo radioaktyviųjų, skilimo ar pirminių savybių, nebekontroliavimo lygiai atitiktų medžiagų, kurių sudėtyje yra dirbtinės kilmės radionuklidų, nebekontroliavimui taikomus dozės kriterijus.

4.   Valstybės narės neleidžia sąmoningai skiesti radioaktyviųjų medžiagų, kad joms nebebūtų taikoma reguliuojamoji kontrolė. Šis draudimas netaikomas medžiagų maišymui, kuris atliekamas įprastų operacijų metu, kai į radioaktyvumą atsižvelgti nereikia. Kompetentinga valdžios institucija gali leisti konkrečiomis aplinkybėmis maišyti radioaktyviąsias ir neradioaktyviąsias medžiagas pakartotino naudojimo ar antrinio perdirbimo tikslais.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonė būtų atsakinga už apšvitą patiriančių darbuotojų radiacinės saugos priemonių įvertinimą ir įgyvendinimą.

2.   Komandiruotų darbuotojų atveju įmonės ir komandiruotų darbuotojų darbdavio pareigos numatytos 51 straipsnyje.

3.   Nedarydamos poveikio 1 ir 2 dalims, valstybės narės pasirūpina, kad įmonei, darbdaviui ar bet kuriai kitai organizacijai būtų aiškiai paskirstytos darbuotojų apsaugos bet kurios apšvitos situacijos metu pareigos, visų pirma siekiant apsaugoti:

Šis reikalavimas taip pat taikomas savarankiškai ir savanoriškai dirbančių asmenų apsaugai.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad darbdaviai galėtų gauti informacijos apie galimą savo darbuotojų, pavaldžių kitam darbdaviui ar įmonei, apšvitą.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų 18 metų amžiaus ar vyresnių praktikantų ir studentų apšvitos sąlygos ir apsauga vykdant veiklą būtų lygiavertės apšvitą patiriančių atitinkamai A arba B kategorijos darbuotojų sąlygoms ir apsaugai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų 16–18 metų amžiaus praktikantų ir studentų apšvitos sąlygos ir apsauga vykdant veiklą būtų lygiavertės apšvitą patiriančių B kategorijos darbuotojų sąlygoms ir apsaugai.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad radiacinės saugos tikslais būtų imtasi priemonių visose darbo vietose, kuriose darbuotojai gali patirti apšvitą, didesnę už 1 mSv metinę efektinę dozę ar 15 mSv metinę lygiavertę dozę akies lęšiukui, ar 50 mSv metinę dozę odai ir galūnėms.

Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į įrenginių ir šaltinių pobūdį bei keliamos rizikos dydį ir pobūdį.

2.   54 straipsnio 3 dalyje nurodytos darbo vietos, kai darbuotojų apšvita gali viršyti 6 mSv metinę efektinę dozę arba valstybės narės nustatytą atitinkamą pagal laiką integruotą radono sukeltos apšvitos vertę, valdomos kaip planuojamosios apšvitos situacija ir valstybės narės nustato, kurie šiame skyriuje nustatyti reikalavimai turi būti taikomi. Kompetentinga valdžios institucija reikalauja 54 straipsnio 3 dalyje nurodytose darbo vietose, kai darbuotojų metinė efektinė dozė yra 6 mSv arba mažesnė, arba kai apšvita yra mažesnė už atitinkamą pagal laiką integruotą radono sukeltos apšvitos vertę, apšvita būtų nuolat stebima.

3.   Orlaivius eksploatuojančiai įmonei, jeigu orlaivio įgulos narius veikiančios kosminės spinduliuotės metinė efektinė dozė gali viršyti 6 mSv, taikomi šiame skyriuje nustatyti atitinkami reikalavimai, kuriais atsižvelgiama į šios apšvitos situacijos konkrečius požymius. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai orlaivio įgulos nario metinė efektinė dozė gali viršyti 1 mSv, kompetentinga valdžios institucija reikalautų, kad įmonė imtųsi reikiamų priemonių, visų pirma:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad darbo vietose taikomos priemonės apimtų suskirstymą į įvairias zonas, prireikus remiantis tikėtinų metinių dozių įvertinimu ir galimos apšvitos tikimybe bei dydžiu.

2.   Tuir būti skiriamos kontroliuojamosios ir stebimosios zonos. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, parengtų darbo vietų klasifikavimo į kontroliuojamąsias ir stebimąsias zonas gaires.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonė stebėtų darbo sąlygas kontroliuojamosiose ir stebimosiose zonose.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kontroliuojamojoje zonoje būtų taikomi šie būtiniausi reikalavimai:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonė vykdytų šias pareigas atsižvelgdama į radiacinės saugos eksperto teikiamas rekomendacijas.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad stebimojoje zonoje būtų taikomi šie reikalavimai:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonė vykdytų šias pareigas atsižvelgdama į radiacinės saugos eksperto teikiamas rekomendacijas.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad 37 straipsnio 1 dalies b punkte ir 38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų darbo vietų radiologinė stebėsena atitinkamais atvejais apimtų:

2.   Šių matavimų rezultatai registruojami ir prireikus naudojami apskaičiuojant individualiąsias dozes, kaip numatyta 41 straipsnyje.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad stebėsenos ir priežiūros tikslais būtų skiriamos dvi apšvitą patiriančių darbuotojų kategorijos:

2.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonė, o komandiruotų darbuotojų atveju – darbdavys nuspręstų dėl atskirų darbuotojų priskyrimo kategorijai prieš jiems pradedant darbą, dėl kurio jie gali būti veikiami apšvita, ir reguliariai peržiūrėtų šį priskyrimą kategorijai atsižvelgdama (-as) į darbo sąlygas ir medicininės priežiūros duomenis. Darbuotojus priskiriant kategorijoms taip pat atsižvelgiama į galimą apšvitą.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad A kategorijos darbuotojai būtų sistemingai stebimi remiantis dozimetrijos tarnybos atliktais individualiaisiais matavimais. Tais atvejais, kai A kategorijos darbuotojai gali patirti didelę vidinę apšvitą ar didelę akies lęšiuko arba galūnių apšvitą, turi būti sukurta atitinkama stebėsenos sistema.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad atliekamos B kategorijos darbuotojų stebėsenos bent jau pakaktų įrodyti, kad šie darbuotojai teisingai priskirti B kategorijai. Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų vykdoma B kategorijos darbuotojų individualioji stebėsena ir prireikus dozimetrijos tarnyba atliktų individualiuosius matavimus.

3.   Tais atvejais, kai atlikti individualiųjų matavimų nėra galimybės arba tai neaktualu, individualioji stebėsena grindžiama apskaičiavimu, atliktu remiantis kitų apšvitą patiriančių darbuotojų individualiaisiais matavimais, 39 straipsnyje numatytos darbo vietos stebėsenos rezultatais arba kompetentingos valdžios institucijos patvirtintais apskaičiavimo metodais.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų daromas kiekvieno A kategorijos ir kiekvieno B kategorijos darbuotojo individualiosios stebėsenos rezultatų įrašas, kai tokios stebėsenos reikalauja valstybė narė.

2.   1 dalyje nurodytais tikslais apie apšvitą patiriančius darbuotojus saugoma ši informacija:

3.   1 dalyje nurodyta informacija saugoma darbuotojams dirbant su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote susijusį darbą ir vėliau, kol jie sulaukia ar būtų sulaukę 75 metų amžiaus, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip 30 metų po darbo, susijusio su apšvita, pabaigos.

4.   42, 52 bei 53 straipsniuose ir, jei taip nusprendžia valstybė narė – pagal 35 straipsnio 2 dalį ir 54 straipsnio 3 dalį nurodyta apšvita registruojama atskirai 1 dalyje nurodytame dozių įraše.

5.   1 dalyje nurodytas dozių įrašas perduodamas individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemai, kurią valstybė narė sukūrė pagal X priedo nuostatas.

1.   Valstybės narės reikalauja, kad 41, 42, 52 bei 53 straipsniuose ir, jei taip nusprendžia valstybė narė – pagal 35 straipsnio 2 dalį ir 54 straipsnio 3 dalį nurodytos individualiosios stebėsenos rezultatai būtų:

2.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonė, o komandiruotų darbuotojų atveju – darbdavys darbuotojų prašymu suteiktų darbuotojams galimybę susipažinti su jų individualiosios stebėsenos rezultatais, įskaitant matavimų duomenis, kurie galėjo būti naudojami nustatant šiuos rezultatus, arba su darbuotojų gautų dozių vertinimo, atlikto vykdant darbo vietų priežiūrą, rezultatais.

3.   Valstybės narės nustato individualiosios stebėsenos rezultatų perdavimo tvarką.

4.   Individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistema apima bent jau X priedo A skirsnyje išvardytus duomenis.

5.   Atsitiktinės apšvitos atveju valstybės narės reikalauja, kad įmonė kompetentingai valdžios institucijai nedelsiant perduotų individualiosios stebėsenos ir asmenų dozių įvertinimo rezultatus.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos tinkamo įmonių, o komandiruotų darbuotojų atveju – darbdavių, kompetentingos valdžios institucijos, profesinės sveikatos tarnybų, radiacinės saugos ekspertų ar dozimetrijos tarnybų keitimosi visa reikiama informacija apie anksčiau darbuotojo gautas dozes priemonės, kad jie galėtų, prieš įdarbinant darbuotoją ar pagal 45 straipsnį darbuotoją priskiriant A kategorijai, atlikti medicininį patikrinimą ir kontroliuoti tolesnę darbuotojų apšvitą.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad apšvitą patiriančių darbuotojų medicininė priežiūra būtų grindžiama bendraisiais profesinės medicinos principais.

2.   A kategorijos darbuotojų medicininę priežiūrą vykdo profesinės sveikatos tarnyba. Atliekant tokią medicininę priežiūrą įvertinama prižiūrimų darbuotojų sveikatos būklė siekiant nustatyti, ar jie yra tinkami jiems pavestoms užduotims atlikti. Šiuo tikslu profesinės sveikatos tarnybai suteikiama galimybė susipažinti su visa jai reikalinga aktualia informacija, įskaitant informaciją apie aplinkos sąlygas darbo patalpose.

3.   Medicininė priežiūra apima:

4.   Profesinės sveikatos tarnyba gali nurodyti, kad būtina tęsti medicininę priežiūrą po to, kai darbuotojas baigia dirbti, tiek laiko, kiek ji laiko esant reikalinga, siekiant tinkamai apsaugoti atitinkamo asmens sveikatą.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų pradedamas pildyti kiekvieno A kategorijos darbuotojo medicinos dokumentas, kuris būtų nuolat pildomas tol, kol darbuotojas yra priskirtas šiai kategorijai. Po to dokumentas saugomas tol, kol asmuo sulaukia ar būtų sulaukęs 75 metų amžiaus, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip 30 metų po darbo, susijusio su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote, pabaigos.

2.   Į medicinos dokumentą įtraukiama informacija apie darbo pobūdį, medicininių patikrinimų prieš įdarbinant darbuotoją ar jį priskiriant A kategorijai rezultatai, periodinių sveikatos patikrinimų duomenys ir įrašai apie dozes, kurių reikalaujama pagal 43 straipsnį.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad be 45 straipsnyje numatytos apšvitą patiriantiems darbuotojams skirtos medicininės priežiūros, būtų numatyti papildomi veiksmai, kuriuos profesinės sveikatos tarnyba laiko būtinais siekiant užtikrinti apšvitą patiriančių asmenų sveikatos apsaugą, pvz., tolesni tyrimai, deaktyvavimo priemonės, neatidėliotinas medicininis gydymas ar kiti profesinės sveikatos tarnybos nurodyti veiksmai.

2.   Specialioji medicininė priežiūra atliekama kiekvienu atveju, jeigu viršijama bet kuri 9 straipsnyje nustatyta ribinė dozė.

3.   Dėl tolesnės apšvitos sąlygų turi būti gaunamas profesinės sveikatos tarnybos sutikimas.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad individualiosios radiologinės stebėsenos sistema tiek komandiruotiems darbuotojams, tiek įmonės nuolatiniam darbui įdarbintais apšvitą patiriantiems darbuotojams būtų užtikrinta lygiavertė apsauga.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonė tiesiogiai arba sudarydama sutartis su komandiruotų darbuotojų darbdaviu būtų atsakinga už komandiruotų darbuotojų radiacinės saugos su darbu susijusius aspektus, kurie yra tiesiogiai susiję su jų veiklos pobūdžiu įmonėje.

3.   Visų pirma valstybės narės užtikrina, kad įmonė laikytųsi šių būtiniausių reikalavimų:

4.   Valstybės narės užtikrina, kad komandiruotų darbuotojų darbdaviai tiesiogiai ar sudarydami sutartis su įmone užtikrintų, kad jų darbuotojų radiacinė sauga atitiktų atitinkamas šios direktyvos nuostatas, visų pirma:

5.   Valstybės narės užtikrina, kad visi komandiruoti darbuotojai, nedarant poveikio įmonės ar darbdavio pareigoms, kiek tai praktiškai įmanoma, patys prisidėtų prie jiems pagal 1 dalyje nurodytą radiologinės stebėsenos sistemą taikytinos apsaugos.

1.   Valstybės narės gali nuspręsti, kad išimtinėmis aplinkybėmis, kurios įvertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, išskyrus avarines situacijas, kompetentinga valdžios institucija gali, jei to reikia konkrečios operacijos atveju, leisti nustatyti 9 straipsnyje nurodytas ribines dozes viršijančias nurodytų darbuotojų individualiąsias profesinės apšvitos dozes, su sąlyga, kad tokia apšvita trunka ribotą laikotarpį, tam tikrose darbo zonose ir neviršija kompetentingos valdžios institucijos konkrečiam atvejui nustatytų maksimalių apšvitos lygių. Atsižvelgiama į šias sąlygas:

2.   Ribinių dozių viršijimas dėl specialiai leistos apšvitos nebūtinai yra priežastis neleisti darbuotojams dirbti jų įprastų darbų ar perkelti darbuotojus negavus jų sutikimo.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad ribines dozes viršijanti erdvėlaivio įgulos narių apšvita būtų valdoma kaip specialiu leidimu leista apšvita.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad avarinė profesinė apšvita visais įmanomais atvejais būtų mažesnė už 9 straipsnyje nustatytas ribines dozes.

2.   Tais atvejais, kai pirmiau nurodyto reikalavimo neįmanoma įvykdyti, taikomi šie reikalavimai:

3.   Valstybės narės užtikrina, kad avarijas likviduojantys darbuotojai, kurie gali vykdyti veiklą, dėl kurios galėtų būti viršijama 100 mSv efektinė dozė, būtų aiškiai bei išsamiai iš anksto informuojami apie susijusią riziką sveikatai, turimas apsaugos priemones ir tokią veiklą vykdytų savanoriškai.

4.   Avarinės profesinės apšvitos atveju valstybės narės reikalauja, kad būtų atliekama avarijas likviduojančių darbuotojų radiologinė stebėsena. Individualioji stebėsena ar individualiųjų dozių vertinimas atliekamas deramai atsižvelgiant į aplinkybes.

5.   Avarinės profesinės apšvitos atveju valstybės narės reikalauja, kad deramai atsižvelgiant į aplinkybes būtų atliekama avarijas likviduojančių darbuotojų speciali medicininė priežiūra, kaip apibrėžta 49 straipsnyje.

1.   Valstybės narės nustato radono koncentracijos patalpose nacionalinius atskaitos lygius darbo vietose. Šie metinės vidutinės aktyvumo koncentracijos ore atskaitos lygiai neturi viršyti 300 Bq/m–3, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama dėl susiklosčiusių nacionalinių aplinkybių.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad radono matavimai būtų atliekami:

3.   Darbo vietų zonose, kuriose, nepaisant veiksmų, kurių buvo imtasi pagal III skyriuje išdėstytą optimizavimo principą, metinė vidutinė radono koncentracija ir toliau viršija nacionalinį atskaitos lygį, atveju valstybės narės reikalauja, kad apie šią padėtį būtų pranešta pagal 25 straipsnio 2 dalį ir kad būtų taikoma 35 straipsnio 2 dalis.

1.   Turi būti įrodyta, kad medicininės apšvitos grynoji nauda yra pakankama, įvertinus jos bendrą galimą diagnostinę ar terapinę naudą, įskaitant tiesioginę naudą asmens sveikatai ir naudą visuomenei, palyginti su individualiąja žala, kurią gali sukelti apšvita, atsižvelgiant į veiksmingumą, naudą ir riziką naudojant turimus alternatyvius metodus, kuriais siekiama tų pačių tikslų, tačiau kurie nėra susiję su jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta apšvita arba susiję su mažesne apšvita.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje apibrėžtas principas būtų taikomas, visų pirma kad:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visos spindulinės diagnostikos, intervencinės radiologijos, planavimo, valdymo ir tikrinimo tikslais taikant medicininę apšvitą patiriamos apšvitos dozės būtų sumažintos tiek, kiek tai protingai įmanoma, kad būtų gauta būtinas medicininė informacija, atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius.

Pacientų medicininės apšvitos spindulinės terapijos tikslais atveju taikinio apšvitos turi būti suplanuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai ir jų skyrimas tinkamai tikrinamas, atsižvelgiant į tai, kad apšvitos dozės ne taikinyje ir audiniuose turi būti, kiek tai protingai įmanoma, kuo mažesnės ir atitiktų numatytą apšvitos naudojimo spindulinei terapijai tikslą.

2.   Atsižvelgdamos į rekomenduojamus Europos diagnostinius atskaitos lygius, jeigu jie nustatyti, valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyti, reguliariai peržiūrimi ir naudojami spindulinės diagnostikos tyrimams ir prireikus intervencinės radiologijos procedūroms skirti diagnostiniai atskaitos lygiai, ir užtikrina, kad būtų parengtos šiam tikslui skirtos gairės.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad visuose su medicinine apšvita susijusiuose medicinos ir biomedicinos mokslinių tyrimų projektuose:

4.   Valstybės narės užtikrina, kad optimizavimas apimtų įrangos pasirinkimą, nuoseklų atitinkamos diagnostinės informacijos ar terapinių rezultatų rengimą, praktinius medicininės radiologijos procedūrų aspektus, kokybės laidavimą ir paciento dozių apskaičiavimą ir įvertinimą arba taikyto aktyvumo tikrinimą, atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad:

6.   Valstybės narės užtikrina, kad pacientui, kuris gydomas radionuklidais ar kurio diagnozei nustatyti naudojami radionuklidai, ar jo atstovui gydytojas arba įmonė, kaip yra nurodžiusios valstybės narės, pateiktų informaciją apie jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką ir atitinkamus nurodymus, kad su pacientu bendraujančių asmenų dozės būtų apribotos tiek, kiek tai protingai įmanoma. Terapinių procedūrų atveju pateikiami rašytiniai nurodymai.

Šie nurodymai įteikiami prieš išrašant iš ligoninės, klinikos arba panašios įstaigos.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad:

2.   Įmonė ar gydytojas praktinių medicininės radiologijos procedūrų aspektų įgyvendinimą gali pavesti atitinkamai vienam ar daugiau asmenų, kuriems suteikta teisė šiuo atžvilgiu imtis veiksmų pripažintoje specializacijos srityje.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad:

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija imtųsi veiksmų užtikrinti, kad įmonė taikytų būtinas priemones siekiant pagerinti naudojamos netinkamai veikiančios ar sugedusios medicininės radiologijos įrangos veikimą. Jos taip pat patvirtina konkrečius įrangos priimtinumo kriterijus, siekdamos nustatyti, kada būtina imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų, įskaitant įrangos eksploatavimo nutraukimą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojama tinkama medicininės radiologijos įranga, praktiniai metodai ir pagalbinė įranga, kai medicininė apšvita:

Ypač daug dėmesio skiriama šios veiklos kokybės laidavimo programoms, dozių vertinimui arba taikyto aktyvumo patikrinimui.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad gydytojai ir 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, taikantys 1 dalyje nurodytą apšvitą, gautų tinkamą mokymą šios medicininės radiologijos veiklos klausimais, kaip nurodyta 18 straipsnyje.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamai paskyrėjas arba gydytojas pasiteirautų, kaip yra nurodžiusios valstybės narės, ar pacientė, kuriai taikoma medicininė apšvita, nėra nėščia ir nemaitina krūtimi, nebent tai akivaizdu arba neaktualu atsižvelgiant į radiologijos procedūrą.

2.   Jeigu nėštumas yra akivaizdus ir priklausomai nuo medicininės radiologijos procedūros, visų pirma tuo atveju, jeigu bus veikiamos pilvo ir dubens sritys, ypač daug dėmesio skiriama pagrįstumui, ypač neatidėliotinai būtinybei taikyti procedūrą, ir optimizavimui atsižvelgiant tiek į besilaukiančią pacientę, tiek į negimusį kūdikį.

3.   Krūtimi maitinančios pacientės atveju, taikant branduolinės medicinos procedūrą, priklausomai nuo medicininės radiologijos procedūros, ypač daug dėmesio skiriama pagrįstumui, ypač neatidėliotinai būtinybei taikyti procedūrą, ir optimizavimui atsižvelgiant tiek į pacientę, tiek į vaiką.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalims, valstybės narės imasi priemonių, kad būtų padidintas pacienčių, kurioms taikomas šis straipsnis, informuotumas, pavyzdžiui, atitinkamose vietose iškabinant viešus skelbimus.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įprastomis aplinkybėmis gyventojų apsauga vykdant veiklą, kuriai reikalinga licencija, atitinkamų įrenginių atveju apimtų šiuos aspektus:

2.   Kompetentinga valdžios institucija atitinkamais atvejais nustato leistinas ribas, kurios įtraukiamos į radioaktyviųjų nuotekų išmetimo į aplinką leidimų išdavimo sąlygas, kuriose:

Be to, šiuose išmetimo į aplinką leidimuose atitinkamais atvejais atsižvelgiama į bendrojo atrankinio įvertinimo, grindžiamo tarptautiniu lygiu pripažintomis mokslinėmis rekomendacijoms, rezultatus, kai atlikti tokį įvertinimą pareikalavo valstybė narė, kad būtų įrodyta, jog laikomasi ilgalaikei žmonių sveikatos apsaugai skirtų aplinkosaugos kriterijų.

3.   Registruotinos veiklos atveju valstybės narės atitinkamomis nacionalinėmis taisyklėmis ir rekomendacijomis užtikrina gyventojų apsaugą įprastomis aplinkybėmis.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtais priemonių dozėms, kurias vykdant leidžiamą veiklą gauna gyventojai, įvertinti. Tokių priemonių mastas turi būti proporcingas numatomos apšvitos rizikai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos veiklos rūšys, kurių atveju turi būti įvertintos gyventojų gaunamos dozės. Valstybės narės tiksliai nurodo tas veiklos rūšis, kurių atveju turi būti atliktas realistinis įvertinimas, ir tas rūšis, kurių atveju pakanka atrankinio įvertinimo.

3.   Siekdama realistiškai įvertinti dozes, kurias gauna gyventojai, kompetentinga valdžios institucija:

1.   Valstybės narės reikalauja, kad už veiklą, kuriai vykdyti išduotas išmetimo į aplinką leidimas, atsakinga įmonė tinkamai stebėtų arba atitinkamais atvejais įvertintų įprastomis eksploatavimo sąlygomis į aplinką išmetamas radioaktyviąsias išlakas ar nuotekas, o rezultatus pateiktų kompetentingai valdžios institucijai.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad už branduolinį energetinį reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklą atsakinga įmonė vykdytų radionuklidų išmetimo į aplinką stebėseną ir apie tai praneštų pateikdama standartinę informaciją.

1.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonė kompetentingai valdžios institucijai nedelsdama praneštų apie visas avarijas, susijusias su veikla, už kurią ji yra atsakinga, ir imtųsi visų reikiamų priemonių padariniams sušvelninti.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įmonės teritorijoje įvykus avarijai, ši įmonė atliktų pirminį preliminarų avarijos aplinkybių bei padarinių įvertinimą ir padėtų imtis apsaugos priemonių.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų pasirūpinta apsaugos priemonėmis, susijusiomis su:

4.   Jeigu avarija įvyksta jos teritorijoje ar už jos ribų, valstybė narė reikalauja:

5.   Jei, atsižvelgiant į padėtį, tai būtina, valstybė narė užtikrina, kad būtų imamasi priemonių poveikį nukentėjusių asmenų medicininiam gydymui organizuoti.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad gyventojai, kurie, tikėtina, kad nukentėtų įvykus avarijai, būtų informuojami apie jiems taikomas sveikatos apsaugos priemones ir veiksmus, kurių jie turėtų imtis įvykus tokiai avarijai.

2.   Teikiamą informaciją turi sudaryti bent XII priedo A skirsnyje išdėstyti elementai.

3.   Informacija 1 dalyje nurodytiems gyventojams teikiama jiems neprašant.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad informacija būtų atnaujinama ir pateikiama reguliariais laiko tarpais bei kaskart, kai įvyksta svarbių pokyčių. Šis informacija gyventojams turi būti prieinama visą laiką.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įvykus avarijai faktiškai nukentėję gyventojai būtų nedelsiant informuojami apie avarijos faktus, veiksmus, kurių reikia imtis, ir atitinkamai šiems gyventojams taikomas sveikatos apsaugos priemones.

2.   Į pateikiamą informaciją įtraukiami tie XII priedo B skirsnyje išvardyti punktai, kurie yra aktualūs tos rūšies avarijai.

1.   Valstybės narės užtiktina, kad į užterštų zonų tvarkymo optimalios apsaugos strategijas atitinkamais atvejais būtų įtraukti šie aspektai:

2.   Valstybei narei nusprendus leisti žmonėms gyventi ilgalaikės liekamosios taršos zonose ir atnaujinti jose socialinę bei ekonominę veiklą, ji užtikrina, kad, konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, prireikus būtų įdiegtos apšvitos nuolatinės kontrolės priemonės siekiant sukurti tokias gyvenimo sąlygas, kurias būtų galima laikyti normaliomis, be kita ko:

1.   Valstybės narės nustato radono koncentracijos patalpose nacionalinius atskaitos lygius. Šie metinės vidutinės aktyvumo koncentracijos ore atskaitos lygiai neturi viršyti 300 Bq/m–3.

2.   Vadovaudamosi 103 straipsnyje nurodytu nacionaliniu veiksmų planu, valstybės narės skatina veiksmus, kuriais būtų nustatomi gyvenamieji pastatai, kuriuose metinė vidutinė radono koncentracija viršija atskaitos lygį, ir prireikus techninėmis ar kitomis priemonėmis skatina šiuose gyvenamuosiuose pastatuose taikyti radono koncentracijos mažinimo priemones.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad vietos ir nacionaliniu lygiu būtų teikiama informacija apie apšvitą radonu patalpose ir susijusią riziką sveikatai, apie tai, kad svarbu atlikti radono koncentracijos matavimus, ir informacija apie turimas technines priemones esamai radono koncentracijai mažinti.

1.   Statybinių medžiagų skleidžiamos gama spinduliuotės išorinės apšvitos patalpose, kartu su išorinės apšvitos ne patalpose, atskaitos lygis turi būti 1 mSv per metus.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad prieš pateikiant rinkai statybines medžiagas, kurias valstybė narė yra įvardijusi kaip susirūpinimą radiacinės saugos atžvilgiu keliančias medžiagas, atsižvelgdamos į XIII priede išdėstytą orientacinį medžiagų, kurios skleidžia gama spinduliuotę, sąrašą:

3.   Pagal 2 dalį nustatytų rūšių statybinių medžiagų, dėl kurių apšvitos dozės galėtų viršyti nustatytą atskaitos lygį, atžvilgiu valstybės narės priima sprendimą dėl atitinkamų priemonių; tai, be kita ko, gali būti konkretūs reikalavimai atitinkamuose statybų kodeksuose arba tokių medžiagų numatyto naudojimo apribojimai.

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą valdžios instituciją šioje direktyvoje numatytoms užduotims vykdyti. Valstybės narės užtikrina, kad:

2.   Jeigu valstybė narė turi daugiau nei vieną kompetentingą valdžios instituciją konkrečioje kompetencijos srityje, ji paskiria vieną kontaktinį punktą ryšiams su kitų valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis palaikyti. Jei iš tiesų praktiškai neįmanoma išvardyti visų tokių informacinių punktų, atsakingų už įvairias kompetencijos sritis, valstybės narės gali paskirti vieną bendrą kontaktinį punktą.

3.   Valstybės narės nurodo Komisijai kontaktinių punktų pavadinimus bei adresus ir atitinkamas jų kompetencijos sritis, kad būtų sudarytos sąlygos prireikus užtikrinti spartų ryšį su jų valdžios institucijomis.

4.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie visus 3 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus.

5.   Komisija perduoda 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją visiems kontaktiniams punktams valstybėje narėje ir ją reguliariai, ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kuriai įmonei, įsigyjančiai įrangos, kurioje yra radioaktyviųjų šaltinių arba spinduliuotės generatorius, būtų suteikta reikiamos informacijos apie šios įrangos radiologinius pavojus ir jos tinkamą naudojimą, bandymą ir techninę priežiūrą bei būtų pateikta įrodymų, kad jos konstrukcija sudaromos sąlygos kuo labiau, kiek tai protingai įmanoma, apriboti apšvitos lygį.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kuriai įmonei, įsigyjančiai medicininės radiologijos įrangos, būtų suteikta reikiamos informacijos apie pacientams gresiančios rizikos vertinimą ir kitus žinomus klinikinio vertinimo aspektus.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos priemonės siekiant pripažinti:

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos būtinos priemonės šių tarnybų ir ekspertų ekspertinių žinių tęstinumui užtikrinti.

Prireikus valstybės narės gali nustatyti už radiacinę saugą atsakingų pareigūnų pripažinimo priemones.

2.   Valstybės narės apibrėžia pripažinimo reikalavimus ir pateikia juos Komisijai.

3.   Komisija pagal 2 dalį gautą informaciją perduoda valstybėms narėms.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad radiacinės saugos ekspertas teiktų kompetentingas konsultacijas įmonei klausimais, susijusiais su taikytinų teisinių reikalavimų profesinės ir gyventojų apšvitos atžvilgiu laikymusi.

2.   Radiacinės saugos ekspertas atitinkamais atvejais konsultuoja toliau nurodytais klausimais, tačiau jais neapsiriboja:

3.   Radiacinės saugos ekspertas prireikus palaiko ryšius su medicinos fizikos ekspertu.

4.   Radiacinės saugos ekspertui gali būti pavestos, jei tai numatyta nacionalinės teisės aktuose, darbuotojų ir gyventojų radiacinės saugos užduotys.

1.   Valstybės narės reikalauja, kad medicinos fizikos ekspertas spręstų arba teiktų specialisto konsultacijas atitinkamai dėl klausimų, susijusių su šios direktyvos VII skyriuje ir 22 straipsnio 4 dalies c punkte išdėstytų reikalavimų įgyvendinimui aktualiais radiacinės fizikos aspektais.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, priklausomai nuo medicininės radiologijos praktikos, medicinos fizikos ekspertas prisiimtų atsakomybę už dozimetriją, įskaitant fizikinius paciento ir kitų asmenų, kuriems taikoma medicininė apšvita, gautų dozių įvertinimo matavimus, teiktų rekomendacijas dėl medicininės radiologijos įrangos ir visų pirma padėtų:

3.   Radiacinės saugos ekspertas atitinkamais atvejais palaiko ryšius su medicinos fizikos ekspertu.

1.   Valstybės narės nusprendžia, kurių rūšių veiklos srityse būtina paskirti už radiacinę saugą atsakingą pareigūną radiacinės saugos užduočių vykdymui prižiūrėti arba šioms užduotims vykdyti įmonėje. Valstybės narės reikalauja, kad įmonės aprūpintų už radiacinę saugą atsakingus pareigūnus priemonėmis, kurių jiems reikia nustatytoms užduotims atlikti. Už radiacinę saugą atsakingas pareigūnas tiesiogiai atsiskaito įmonei. Valstybės narės gali reikalauti, kad komandiruotų darbuotojų darbdaviai paskirtų už radiacinę saugą atsakingą pareigūną, kuris prireikus prižiūrėtų atitinkamų su jų darbuotojų apsauga susijusių radiacinės saugos užduočių vykdymą arba šias užduotis vykdytų.

2.   Priklausomai nuo veiklos pobūdžio, už radiacinę saugą atsakingo pareigūno užduotys padėti įmonei gali būti, be kita ko, šios:

3.   Už radiacinę saugą atsakingo pareigūno užduotis gali atlikti įmonėje įsteigtas radiacinės saugos skyrius arba radiacinės saugos ekspertas.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi priemonių, kuriomis būtų užtikrinta tinkama atvirųjų šaltinių kontrolė jų buvimo vietos, eksploatavimo ir, kai jie nebereikalingi, antrinio perdirbimo ar šalinimo atžvilgiu.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonė, prireikus ir tiek, kiek įmanoma, vykdytų jai priklausančių atvirųjų šaltinių apskaitą, be kita ko, registruotų jų buvimo vietą, perdavimą, šalinimą ir radionuklidų išmetimą į aplinką.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena atvirąjį šaltinį turinti įmonė kompetentingai valdžios institucijai nedelsdama praneštų apie visus praradimo, vagystės, didelio išsiliejimo, ar neteisėto naudojimo arba radionuklidų išmetimo atvejus.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi priemonių, kuriomis būtų užtikrinta tinkama uždarųjų šaltinių kontrolė jų buvimo vietos, eksploatavimo ir, kai jie nebereikalingi, antrinio perdirbimo ar šalinimo atžvilgiu.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonė vykdytų visų jai priklausančių uždarųjų šaltinių apskaitą, be kita ko, registruotų jų buvimo vietą, perdavimą ir šalinimą.

3.   Valstybės narės sukuria sistemą, kad jos galėtų būti tinkamai informuojamos apie visus didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių perdavimo atvejus ir prireikus apie atskirus uždarųjų šaltinių perdavimo atvejus.

4.   Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena uždarąjį šaltinį turinti įmonė kompetentingai valdžios institucijai nedelsdama praneštų apie visus uždarojo šaltinio praradimo, didelio nutekėjimo, vagystės ar neteisėto naudojimo atvejus.

1.   Valstybės narės reikalauja, kad įmonė, kuri vykdo su didelio aktyvumo uždaraisiais šaltiniais susijusią veiklą, laikytųsi XV priede nustatytų reikalavimų.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad gamintojas, tiekėjas ir kiekviena įmonė užtikrintų, kad didelio aktyvumo uždarieji šaltiniai bei konteineriai atitiktų XVI priede nustatytus identifikavimo ir žymėjimo reikalavimus.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų imtasi priemonių:

2.   Valstybės narės skatina sukurti sistemas, skirtas paliktiesiems šaltiniams aptikti tokiose vietose, kaip didelės metalo laužo aikštelės ir didelės metalo laužo perdirbimo gamyklos, kuriose paprastai gali pasitaikyti paliktųjų šaltinių, arba svarbiuose tranzito mazguose, ten kuri tai tikslinga.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad asmenims, kurie įtaria paliktojo šaltinio buvimą ir kurie paprastai nėra susiję su veikla, kurią vykdant reikia laikytis radiacinės saugos reikalavimų, būtų nedelsiant suteikta specializuota techninė pagalba ir konsultacijos. Konsultacijų ir pagalbos pagrindinis tikslas – apsaugoti darbuotojus ir gyventojus nuo spinduliuotės ir užtikrinti šaltinio fizinį saugumą.

1.   Valstybės narės ragina sukurti radioaktyviosios taršos iš trečiųjų valstybių importuotuose metalo gaminiuose aptikimo sistemas tokiose vietose, kaip pagrindinės metalo importo įmonės arba svarbūs tranzito mazgai.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad metalo laužo perdirbimo įmonės vadovybė kompetentingai valdžios institucijai nedelsdama praneštų apie visus paliktojo šaltinio išlydimo ar kitų metalurgijos operacijų su paliktuoju šaltiniu atvejus, jei tokius atvejus įtaria arba turi apie juos žinių, ir reikalauja, kad užteršti metalai nebūtų naudojami, teikiami rinkai ar šalinami, nedalyvaujant kompetentingai valdžios institucijai.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija būtų pasirengusi arba numačiusi priemones, įskaitant pareigų paskirstymą, skirtas paliktųjų šaltinių kontrolei bei išgavimui vykdyti ir dėl paliktųjų šaltinių įvykusių avarijų padariniams šalinti, ir būtų parengusios atitinkamus likvidavimo planus bei priemones.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad prireikus būtų organizuojamos paliktųjų šaltinių, užsilikusių vykdant ankstesnę veiklą, išgavimo kampanijos.

Kampanijų metu valstybės narės gali finansiškai prisidėti prie šaltinių išgavimo, tvarkymo, kontrolės ir šalinimo išlaidų padengimo; taip pat jų metu gali būti atliekami valdžios institucijų ir įmonių, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų institutų, medžiagų tyrimo institutų ar ligoninių, veiklos ankstesnio laikotarpio įrašų tikrinimai.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į avarijų jų teritorijoje galimybę ir į tai, kad jas gali paveikti ne jų teritorijoje įvykusios avarijos. Valstybės narės nustato avarijų valdymo sistemą ir parengia šiai sistemai skirtas atitinkamas administracines nuostatas. Į avarijų valdymo sistemą įtraukiami XI priedo A skirsnyje išvardyti elementai.

2.   Avarijų valdymo sistema turi būti proporcinga galimų avarinės apšvitos situacijų įvertinimo rezultatams ir ją taikant turi būti galima veiksmingai reaguoti į avarinės apšvitos situacijas, susijusias su vykdoma veikla ar nenumatytais įvykiais.

3.   Avarijų valdymo sistemoje numatomas avarijų likvidavimo planų parengimas siekiant išvengti audinių reakcijos, dėl kurios asmuo iš paveiktų gyventojų grupės patirtų sunkių nulemtųjų spinduliuotės padarinių, ir sumažinti atsitiktinių spinduliuotės sukeltų padarinių riziką, atsižvelgiant į III skyriuje nurodytus bendruosius radiacinės saugos principus ir atskaitos lygius.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad iš anksto būtų parengti įvairių rūšių avarijų, nustatytų atlikus galimų avarinės apšvitos situacijų įvertinimą, likvidavimo planai.

2.   Į avarijų likvidavimo planus įtraukiami XI priedo B skirsnyje apibrėžti elementai.

3.   Avarijų likvidavimo planuose taip pat numatoma, kaip nuo avarinės apšvitos situacijos bus pereita prie esamosios apšvitos situacijos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad avarijų likvidavimo planai būtų reguliariai išbandomi, peržiūrimi ir atitinkamais atvejais tikslinami atsižvelgiant į patirtį, įgytą ankstesnių avarinės apšvitos situacijų metu ir į dalyvavimo avarijų pratybose nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais rezultatus.

5.   Į avarijų likvidavimo planus atitinkamais atvejais įtraukiami atitinkami 97 straipsnyje nurodytos avarijų valdymo sistemos elementai.

1.   Spręsdamos klausimus, susijusius su galimomis avarijomis jų teritorijoje, kurios gali turėti poveikio kitoms valstybėms narėms ar trečiosioms valstybėms, valstybės narės bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis ir su trečiosiomis šalimis, kad tose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse būtų sudarytos palankesnės sąlygos organizuoti radiologinės saugos priemones.

2.   Jeigu valstybių narių teritorijoje įvyksta avarija arba jei tikėtina, kad tokia avarija turės radiologinių padarinių jų teritorijoje, kiekviena valstybė narė nedelsdama užmezga ryšį su visomis kitomis valstybėmis narėmis ir su trečiosiomis šalims, kurios gali būti susijusios su tokia avarija arba kurioms tokia avarija gali turėti poveikio, siekdamos pasikeisti apšvitos padėties įvertinimo duomenimis ir suderinti apsaugos priemones bei tai, kokia informacija turi būti teikiama visuomenei, atitinkamais atvejais pasitelkdamos dvišales arba tarptautines keitimosi informacija sistemas. Tai, kad vykdoma ši derinimo veikla, netrukdo imtis būtinų veiksmų nacionaliniu lygiu ir šie veiksmai nevilkinami.

3.   Nepažeisdama atitinkamų konfidencialumo reikalavimų ir atitinkamų nacionalinės teisės aktų, kiekviena valstybė narė nedelsdama pasikeičia informacija ir bendradarbiauja su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis, susijusiomis trečiosiomis šalims ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis dėl prarastų, pavogtų ar aptiktų didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių, kitų susirūpinimą keliančių radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviųjų medžiagų bei dėl susijusių tolesnių veiksmų ar tyrimų.

4.   Atitinkamais atvejais kiekviena valstybė narės bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis, kad nuo avarinės apšvitos situacijos būtų pereita prie esamosios apšvitos situacijos.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, esant požymiams arba turint įrodymų apie apšvitą, į kurią negalima nekreipti dėmesio radiacinės saugos požiūriu, būtų imtasi priemonių esamosios apšvitos situacijoms nustatyti ir įvertinti, atsižvelgiant į XVII priede išvardytas esamųjų apšvitos situacijų rūšis, ir atitinkamoms profesinės ir gyventojų apšvitos vertėms nustatyti.

2.   Atsižvelgdamos į bendrąjį pagrįstumo principą valstybės narės gali nuspręsti, kad dėl esamosios apšvitos situacijos neverta svarstyti galimybės taikyti apsaugos ar taisomąsias priemones.

3.   Susirūpinimą radiacinės saugos atžvilgiu keliančioms esamosios apšvitos situacijoms, už kurias gali būti skirta teisinė atsakomybė, taikomi atitinkami planuojamosios apšvitos situacijų reikalavimai, todėl apie tokias apšvitos situacijas reikia pranešti taip, kaip tai apibrėžta 25 straipsnio 2 dalyje.

1.   Valstybės narės imasi priemonių, kad būtų parengtos strategijos, skirtos tinkamam esamųjų apšvitos situacijų valdymui, kuris būtų proporcingas rizikai ir apsaugos priemonių veiksmingumui, užtikrinti.

2.   Kiekvienoje strategijoje nurodomi:

1.   Valstybės narės paveda esamųjų apšvitos situacijų valdymo strategijų įgyvendinimo pareigas ir užtikrina tinkamą taisomųjų ir apsaugos priemonių įgyvendinime dalyvaujančių atitinkamų šalių veiksmų koordinavimą. Valstybės narės atitinkamai pasirūpina, kad suinteresuotieji subjektai būtų įtraukti į sprendimų dėl apšvitos valdymo strategijų rengimo ir įgyvendinimo priėmimą.

2.   Užtikrinama tinkamiausia visų pagal strategiją numatytų įgyvendinti apsaugos priemonių forma, mastas ir jų taikymo trukmė.

3.   Dozių, kurios buvo gautos įgyvendinant strategiją, pasiskirstymas turi būti įvertintas. Svarstoma, ar reikėtų imtis papildomų priemonių siekiant optimizuoti apsaugą ir sumažinti atskaitos lygį vis dar viršijančią apšvitą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad už strategijos įgyvendinimą atsakingi subjektai reguliariai:

1.   Taikydamos 100 straipsnio 1 dalį, valstybės narės parengia iš visų šaltinių, t. y. grunto, statybinių medžiagų ar vandens, patenkančio radono gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeniniuose pastatuose ir darbo vietose skleidžiamos apšvitos keliamos ilgalaikės rizikos valdymo veiksmų planą. Veiksmų planu atsižvelgiama į XVIII priede išdėstytus klausimus, ir jis reguliariai atnaujinamas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos atitinkamos priemonės, kurios padėtų užkirsti kelią radono patekimui į naujus pastatus. Šios priemonės gali apimti konkrečius reikalavimus nacionaliniuose statybų kodeksuose.

3.   Valstybės narės nustato zonas, kuriose tikėtina, kad vidutinė metinė radono koncentracija daugelyje pastatų viršys atitinkamą nacionalinį atskaitos lygį.

1.   Siekdamos užtikrinti pagal šią direktyvą priimtų nuostatų įgyvendinimą, valstybės narės nustato patikrinimo sistemą ar sistemas ir pagal jas pradeda priežiūrą ir prireikus imasi taisomųjų veiksmų.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga valdžios institucija parengtų patikrinimo programą atsižvelgdama į su veikla susijusio pavojaus potencialų dydį ir pobūdį, bendrąjį radiacinės saugos klausimų vykdant veiklą įvertinimą ir į tai, kaip laikomasi pagal šią direktyvą priimtų nuostatų.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvieno patikrinimo rezultatai būtų registruojami ir perduodami atitinkamai įmonei. Jei rezultatai yra atitinkamai susiję su komandiruotu darbuotoju arba darbuotojais, šie rezultatai taip pat perduodami darbdaviui.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad visuomenė galėtų susipažinti su pagrindiniais patikrinimo programų principais ir pagrindiniais jų įgyvendinimo rezultatais.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegti mechanizmai, skirti užtikrinti, kad atitinkamiems subjektams, įskaitant spinduliuotės šaltinių gamintojus ir tiekėjus, ir atitinkamais atvejais tarptautinėms organizacijoms būtų laiku išplatinama informacija, susijusi su patikrinimų metu įgyta svarbia patirtimi apsaugos ir saugos klausimais, ir informacija apie įvykusius incidentus bei avarijas ir susijusius rezultatus.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2018 m. vasario 6 d.

2.   Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.