8.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 179/5

(1)

Direktyva 91/477/EEB (3) nustatė papildomą vidaus rinkos priemonę. Ja nustatyta įsipareigojimo užtikrinti tam tikrą kai kurių šaunamųjų ginklų judėjimo laisvę Bendrijos vidaus rinkoje ir būtinybės riboti šią laisvę tam tikromis šiai prekių rūšiai pritaikytomis saugumo garantijomis pusiausvyra.

(2)

Remdamasi 2001 m. spalio 16 d. Tarybos sprendimu 2001/748/EB dėl Jungtinių Tautų Protokolo dėl neteisėtos šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybos ir prekybos jais, pridedamo prie Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, pasirašymo Europos bendrijos vardu (4), Komisija Bendrijos vardu pasirašė minėtą protokolą (toliau – Protokolas) 2002 m. sausio 16 d.

(3)

Bendrijai prisijungus prie Protokolo, reikia pakeisti tam tikras Direktyvos 91/477/EEB nuostatas. Labai svarbu užtikrinti darnų, veiksmingą ir greitą direktyvai poveikį darančių tarptautinių įsipareigojimų taikymą. Be to, būtina pasinaudoti šia persvarstymo galimybe ir patobulinti direktyvą išsprendžiant tam tikras problemas, būtent – nurodytas 2000 m. gruodžio 15 d. Komisijos pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 91/477/EEB įgyvendinimo.

(4)

Policijos operatyviniais duomenimis, Bendrijoje naudojama vis daugiau perdarytų ginklų. Todėl būtina užtikrinti, kad ginklai, kuriuos galima perdaryti, būtų įtraukti į Direktyvoje 91/477/EEB esančią šaunamojo ginklo sąvoką.

(5)

Iš trečiųjų šalių importuotiems šaunamiesiems ginklams, jų dalims ir šaudmenims taikomi Bendrijos teisės aktai, vadinasi, ir Direktyvos 91/477/EEB reikalavimai.

(6)

Neteisėtos šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų gamybos ir prekybos sąvokos, taip pat atsekamumo sąvoka dėl šių priežasčių turėtų būti apibrėžtos Direktyvos 91/477/EEB tikslais.

(7)

Protokolu nustatoma pareiga pažymėti ginklus jų gamybos metu ir kai jie iš valstybinių sandėlių perduodami nuolatiniam civiliam naudojimui, o Direktyvoje 91/477/EEB pareiga žymėti minima tik netiesiogiai. Siekiant palengvinti ginklų atsekamumą, būtina naudoti tik raidinius ir skaitinius kodus ir į žymėjimą įtraukti ginklų pagaminimo metus (jei jie nėra serijinio numerio dalis). Visos Europos Sąjungos žymėjimo sistema kiek įmanoma labiau turėtų būti grindžiama 1969 m. liepos 1 d. Konvencija dėl šaulių ginklų patvirtinimo žymenų abipusio pripažinimo.

(8)

Nors Protokole numatyta, kad registrų, kuriose kaupiama informacija apie ginklus, saugojimo trukmė turi būti pratęsta iki mažiausiai dešimties metų, atsižvelgiant į ginklų pavojingumą ir ilgaamžiškumą, šį laikotarpį būtina pratęsti mažiausiai iki 20 metų, kad būtų galima tinkamai atsekti šaunamuosius ginklus. Taip pat būtina, kad valstybės narės turėtų kompiuterizuotą (centralizuotą arba necentralizuotą) duomenų kaupimo sistemą, kuri užtikrintų įgaliotų valdžios institucijų prieigą prie duomenų kaupimo sistemos, kurioje būtų įrašyta būtina informacija apie kiekvieną šaunamąjį ginklą. Policijos ir teisėtvarkos bei kitų įgaliotų valdžios institucijų prieiga prie duomenų kaupimo sistemoje esančios informacijos turi būti reglamentuojama laikantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatų.

(9)

Taip pat tarpininkavimo veikla, apie kurią kalbama Protokolo 15 straipsnyje, turėtų būti apibrėžta Direktyvoje 91/477/EEB.

(10)

Kai kuriais rimtais atvejais, norint laikytis Protokolo 5 ir 6 straipsnio nuostatų, reikia taikyti baudžiamąsias sankcijas ir konfiskuoti ginklus.

(11)

Šaunamųjų ginklų dezaktyvavimo klausimu, Direktyvos 91/477/EEB I priedo III dalies a punkte paprasčiausiai daroma nuoroda į nacionalinius teisės aktus. Protokole pateikiami išsamesni ginklų dezaktyvavimo bendrieji principai, todėl Direktyvos 91/477/EEB I priedas turėtų būti pakeistas.

(12)

Dėl ypatingo prekiautojų veiklos pobūdžio būtina, kad valstybės narės griežtai kontroliuotų šią veiklą ir visų pirma tikrintų prekiautojų profesinę reputaciją ir kompetenciją.

(13)

Privatiems asmenims, kurie perka šaunamuosius ginklus pasinaudodami nuotolinio ryšio priemonėmis, pvz., internetu, leistinais atvejais turėtų būti taikomos Direktyvoje 91/477/EEB nustatytos taisyklės, o bendroji taisyklė turėtų būti, kad asmenims, galutiniu teismo sprendimu nuteistiems už rimtus nusikaltimus, draudžiama įsigyti šaunamuosius ginklus.

(14)

Iš esmės Europos šaunamojo ginklo leidimo sistema veikia patenkinamai ir šis leidimas turėtų būti pagrindinis dokumentas, kurio medžiotojams ir šauliams reikėtų norint turėti šaunamąjį ginklą kelionės metu. Valstybės narės neturėtų reikalauti už Europos šaunamojo ginklo leidimo pripažinimą sumokėti mokestį ar įmoką.

(15)

Siekiant palengvinti šaunamųjų ginklų atsekamumą ir veiksmingai kovoti su neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių ir šaudmenų prekyba ir gamyba, būtina gerinti keitimąsi informacija tarp valstybių narių.

(16)

Informacija tvarkoma laikantis Europos Parlamento ir Tarybos 1995 m. spalio 24 d. direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo nuostatų (5) ir tai atliekant negali būti sumažintas asmenų apsaugos, susijusios su jų asmens duomenų tvarkymu pagal Bendrijos ir nacionalinės teisės aktų nuostatas, lygis, ir ypač – nekeičiamos Direktyvoje 95/46/EB nustatytos pareigos ir teisės.

(17)

Turėtų būti patvirtintos priemonės būtinos įgyvendinti Direktyvą 91/477/EEB, laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(18)

Kelios valstybės narės supaprastino šaunamųjų ginklų klasifikaciją pradėdamos naudoti ne keturias kategorijas, o šias dvi: draudžiami šaunamieji ginklai ir šaunamieji ginklai, kuriems būtini leidimai. Valstybės narės turėtų laikytis šios supaprastintos klasifikacijos, nors valstybės narės, kurios šiuo metu skirsto šaunamuosius ginklus į kitas kategorijų grupes, gali, laikydamosi subsidiarumo principo, toliau taikyti esamas klasifikacijos sistemas.

(19)

Leidimas įsigyti ir laikyti šaunamąjį ginklą turi būti išduodamas, jei įmanoma, taikant vieną administracinę procedūrą.

(20)

Pagal Direktyvos 91/477/EEB 2 straipsnio 2 dalį direktyvos nuostatos taip pat netaikomos atvejais, kai remiantis nacionaline teise ginklus ir šaudmenis įsigyja ir laiko ginklų kultūriniais ir istoriniais aspektais besidomintys kolekcininkai ir įstaigos ir tokį jų veiklos pobūdį pripažįsta valstybė narė, kurios teritorijoje jie yra įsikūrę.

(21)

Remdamosi tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (7), 34 punktu, valstybės narės savo ir Bendrijos labui turi parengti lenteles, kuriose būtų pateikiama kiek įmanoma daugiau informacijos apie šios direktyvos ir perkėlimo priemonių koreliaciją, ir jas paskelbti.

(22)

Direktyva 91/477/EEB turi būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

4 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„4 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris šaunamasis ginklas ar svarbi sudedamoji jo dalis, rasti jų teritorijoje, būtų arba pažymėti ir užregistruoti pagal šią direktyva, arba dezaktyvuoti.

2.   Tam, kad būtų galima identifikuoti ir atsekti kiekvieną surinktą šaunamąjį ginklą, valstybės narės:

Žyma dedama ant šaunamojo ginklo svarbios sudedamosios dalies, kurią sunaikinus šaunamojo ginklo nebūtų galima naudoti.

Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena elementari sukomplektuotų šaudmenų pakuotė būtų pažymėta taip, kad būtų suprantamas gamintojo pavadinimas, partijos identifikacijos numeris, kalibras ir šaudmenų tipas. Šiais tikslais valstybės narės gali nuspręsti taikyti 1969 m. liepos 1 d. Konvencijos dėl šaulių ginklų žymenų abipusio pripažinimo nuostatas.

Be to, valstybės narės turi užtikrinti, kad perduodant šaunamąjį ginklą iš valstybinių sandėlių nuolatiniam civiliam naudojimui, jis būtų atitinkamai unikaliai pažymėtas, kad pagal ženklą visos valstybės galėtų nustatyti perduodančiąją šalį.

3.   Valstybės narės reikalauja, kad prieš pradedant jos teritorijoje verstis prekiautojo veikla būtų gautas leidimas, išduodamas patikrinus bent prekiautojo asmeninę ir profesinę reputaciją bei kompetenciją. Juridinio asmens atveju tikrinamas vadovaujantis asmuo.

4.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. pradėtų veikti kompiuterizuota duomenų kaupimo centralizuota arba necentralizuota sistema, kuri užtikrintų įgaliotų valdžios institucijų prieigą prie duomenų kaupimo sistemų, kuriose registruojami visi šaunamieji ginklai, kuriems taikoma ši direktyva. Šioje duomenų kaupimo sistemoje registruojami ir saugomi ne mažiau kaip 20 metų duomenys apie kiekvieno šaunamojo ginklo tipą, markę, modelį, kalibrą, serijinį numerį ir tiekėjo bei pirkėjo ar ginklo turėtojo vardą bei pavardę (pavadinimą) ir adresą.

Iš kiekvieno prekiautojo reikalaujama, kad vykdydamas savo veiklą jis tvarkytų registrą, kuriame būtų registruojami visi jo gauti arba parduoti šios direktyvos taikymo sričiai priklausantys šaunamieji ginklai, nurodant tokius jų duomenis, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti ir atsekti ginklą, ypač jo markę, modelį, kalibrą, serijinį numerį, ginklą tiekiančių ir įsigyjančių asmenų adresus ir vardus bei pavardes (pavadinimus). Prekiautojas, baigęs vykdyti savo veiklą, registrą perduoda nacionalinei valdžios institucijai, kuri atsakinga už 1 pastraipoje nurodytą duomenų kaupimo sistemą.

5.   Valstybės narės turi užtikrinti, kad visus šaunamuosius ginklus bet kuriuo metu būtų galima susieti su jų savininku. Tačiau D kategorijai priskiriamų šaunamųjų ginklų atveju valstybės narės nuo 2010 m. liepos 28 d. pradeda taikyti tinkamas atsekamumo priemones ir nuo 2014 m. gruodžio 31 d. – priemones, kuriomis remiantis galima nustatyti šaunamųjų ginklų, pateiktų į rinką po 2010 m. liepos 28 d. dabartinį savininką.“;

3)

Įtraukiamas šis 4a straipsnis:

„4a straipsnis

Nedarydamos poveikio 3 straipsnio nuostatų taikymui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik licenciją arba C arba D kategorijoms priskirtų šaunamųjų ginklų atveju specialų leidimą tai daryti pagal nacionalinius teisės aktus turintiems asmenims.

4b straipsnis

Valstybės narės apsvarsto tarpininkų veiklą reglamentuojančios sistemos įkūrimą. Tokia sistema turi apimti vieną ar daugiau priemonių, pavyzdžiui:

4)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Nedarydamos poveikio 3 straipsnio nuostatų taikymui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie turi tam tinkamą priežastį ir kurie:

Valstybės narės gali atimti leidimą laikyti šaunamąjį ginklą, jei nebetenkinamos sąlygos, pagal kurias leidimas buvo išduotas.

Valstybės narės negali drausti jų teritorijoje gyvenantiems asmenims laikyti kitoje valstybėje narėje įsigyto ginklo, išskyrus atvejį, kai jos draudžia įsigyti tokį ginklą savo teritorijoje.“;

5)

Į 6 straipsnį įtraukiama ši dalis:

„Valstybės narės užtikrina, kad, išskyrus su prekiautojais susijusius atvejus, būtų griežtai kontroliuojamas šaunamųjų ginklų įsigijimas naudojantis 1997 m. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis (8) 2 straipsnyje apibrėžtomis nuotolinio ryšio priemonėmis leistinais atvejais.

6)

7 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„4.   Valstybės narės, gali svarstyti, ar asmenims, kurie atitinka šaunamojo ginklo leidimo išdavimo sąlygas, suteiktinas daugiametis leidimas įsigyti ir laikyti bet kokius šaunamuosius ginklus, kuriems reikia gauti leidimą, tačiau jos negali pažeisti:

5.   Valstybės narės priima taisykles, kuriomis remiantis užtikrinama, kad pagal nacionalinės teisės aktų nuostatas B kategorijos ginklų leidimus turintiems asmenims 2008 m. liepos 28 d. nereikia prašyti leidimo jų turimiems C ir D kategorijų ginklams dėl 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/51/EB (9) įsigaliojimo. Tačiau vėlesnio C arba D kategorijų ginklo perdavimo atveju asmuo, kuriam perduodamas ginklas, remiantis nacionalinės teisės aktų nuostatomis turi gauti ar turėti licenciją arba specialų leidimą laikyti tokius ginklus.

7)

11 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa keičiama šiuo tekstu:

„Iki ginklų perdavimo datos prekiautojas valstybės narės, iš kurios vykdomas perdavimas, valdžios institucijoms praneša visus 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus duomenis. Valstybės narės valdžios institucijos atitinkamais atvejais vykdo atsitiktinės atrankos patikrą, siekdamos patikrinti, ar prekiautojo pateikta informacija atitinka realias ginklų perdavimo ypatybes. Informaciją prekiautojas turi pateikti per pakankamos trukmės laikotarpį“;

8)

12 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa pakeičiama šiuo tekstu:

„Nepaisant 1 dalies nuostatų, medžiotojai (C ir D kategorijų ginklų atveju) ir šauliai (B, C ir D kategorijų ginklų atveju), vykdami per dvi valstybes nares ar daugiau tam, kad galėtų užsiimti savo veikla, be išankstinio leidimo gali turėti vieną arba kelis ginklus, jei jie turi Europos šaunamųjų ginklų leidimą, kuriame įrašytas toks šaunamasis ginklas arba šaunamieji ginklai, ir jei jie gali įrodymais pagrįsti savo kelionės priežastis, pvz., pateikti kvietimą ar kitokį dokumentą, kuris pagrįstų medžioklę ar sportinio šaudymo veiklą valstybėje narėje, į kurią jie vyksta.

Valstybės narės negali reikalauti už Europos šaunamojo ginklo leidimo pripažinimą sumokėti mokesčius ar įmokas.“;

9)

13 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės reguliariai keičiasi informacija, siekdamos veiksmingai įgyvendinti šią direktyvą. Todėl taikant šį straipsnį Komisija ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 28 d. sukuria kontaktinę grupę keitimuisi informacija vykdyti. Kiekviena valstybė narė informuoja viena kitą ir Komisiją apie nacionalines valdžios institucijas, atsakingas už informacijos perdavimą ir gavimą bei 11 straipsnio 4 dalyje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimą.“;

10)

Įterpiamas šis straipsnis:

„13a straipsnis

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsnių nuostatos, atsižvelgiant į šios direktyvos 8 straipsnį.

Nustatoma, kad Sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10), 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

11)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Valstybės narės nustato sankcijų sistemą, taikomą pažeidus šiai direktyvai įgyvendinti priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti jų įgyvendinimą. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“;

12)

17 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„17 straipsnis

Komisija iki 2015 m. liepos 28 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl padėties, susiklosčiusios taikant šios direktyvos nuostatas, kartu su pasiūlymais, jei tai yra reikalinga.

Komisija iki 2012 m. liepos 28 d. atlieka tyrimą ir Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl galimo šaunamųjų ginklų kategorijų skaičiaus sumažinimo iki dviejų (draudžiamų ir leidžiamų šaunamųjų ginklų) privalumų ir neigiamų aspektų, siekiant, kad geriau veiktų aptariamų gaminių vidaus rinka, galbūt supaprastinant tvarką.

Komisija iki 2010 m. liepos 28 d. pateikia ataskaitą dėl šaunamųjų ginklų kopijų pateikimo į rinką tyrimo rezultatų, siekiant nustatyti, ar tokių ginklų įtraukimas į šios direktyvos taikymo sritį yra galimas ir pageidautinas.“;

13)

I priedas iš dalies keičiamas taip: