27.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 81/24

(1)

Kaip aiškina Europos žmogaus teisių teismas, kaltinamojo teisė asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime yra teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kuri numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, dalis. Teismas taip pat paskelbė, kad kaltinamojo teisė asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime nėra absoliuti, ir kad tam tikromis aplinkybėmis kaltinamasis gali laisva valia tiesiogiai arba netiesiogiai, tačiau aiškiai atsisakyti tos teisės.

(2)

Įvairiuose Tarybos pamatiniuose sprendimuose, kuriais įgyvendinamas galutinių teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principas, nėra nuosekliai aptariamas sprendimų, priimtų po teisminio nagrinėjimo, kuriame atitinkamas asmuo asmeniškai nedalyvavo, klausimas. Ši įvairovė galėtų apsunkinti teisės specialistų darbą ir kliudyti teisminiam bendradarbiavimui.

(3)

Šiuose pamatiniuose sprendimuose numatyti klausimo sprendimai nėra tinkami tais atvejais, kai asmeniui negalima pranešti apie bylos nagrinėjimą. Pamatiniais sprendimais 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (2), 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (3), 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (4) ir 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (5) vykdančiajai institucijai leidžiama atsisakyti vykdyti tokius sprendimus. Pagrindų sprendimu 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (6) vykdančiajai institucijai leidžiama reikalauti, kad išduodančioji institucija asmeniui, dėl kurio yra išduotas Europos arešto orderis, tinkamai užtikrintų galimybę prašyti persvarstyti bylą išduodančiojoje valstybėje narėje ir dalyvauti teismo sprendimo priėmimo metu. Vykdančioji institucija turi nuspręsti, ar toks užtikrinimas yra tinkamas, todėl yra sunku tiksliai suprasti, kuriais atvejais galima atsisakyti vykdyti sprendimą.

(4)

Todėl būtina nustatyti aiškius ir bendrus sprendimų, priimtų po teisminio nagrinėjimo, kuriame atitinkamas asmuo asmeniškai nedalyvavo, nepripažinimo pagrindus. Šiuo pamatiniu sprendimu siekiama nustatyti tokius bendrus pagrindus, sudarančius vykdančiajai institucijai galimybę vykdyti sprendimą nepaisant to, kad asmuo nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, visapusiškai gerbiant asmens teisę į gynybą. Šis pamatinis sprendimas nėra skirtas reglamentuoti formas ir metodus, įskaitant procesinius reikalavimus, kuriais naudojamasi šiame pamatiniame sprendime nurodytiems rezultatams pasiekti, nes tai yra valstybių narių nacionalinės teisės klausimas.

(5)

Siekiant tokių pakeitimų, reikia iš dalies keisti galiojančius pamatinius sprendimus, kuriais įgyvendinamas galutinių teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principas. Naujos nuostatos taip pat turėtų tapti pagrindu toliau rengiant dokumentus šioje srityje.

(6)

Šio pamatinio sprendimo, iš dalies keičiančio kitus pamatinius sprendimus, nuostatomis nustatomos sąlygos, kuriomis neturėtų būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti sprendimą, priimtą po teisminio nagrinėjimo, kuriame atitinkamas asmuo asmeniškai nedalyvavo. Šios sąlygos yra alternatyvios; kai tenkinama viena iš sąlygų, užpildydama atitinkamą Europos arešto orderio arba kituose pamatiniuose sprendimuose numatyto atitinkamo liudijimo dalį išduodančioji institucija užtikrina, kad reikalavimai yra arba bus įvykdyti, ir to turėtų užtekti sprendimui vykdyti remiantis tarpusavio pripažinimo principu.

(7)

Neturėtų būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti sprendimo, priimto po teisminio nagrinėjimo, kuriame atitinkamas asmuo asmeniškai nedalyvavo, jei jam buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą. Šiuo atveju suprantama, kad asmuo turėjo gauti tokią informaciją „laiku“, t. y. pakankamai iš anksto, kad galėtų dalyvauti teisminiame nagrinėjime ir veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą.

(8)

Kaip aiškina Europos žmogaus teisių teismas, kaltinamojo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Ši teisė apima atitinkamo asmens teisę asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime. Norėdamas pasinaudoti šia teise, atitinkamas asmuo turi žinoti apie numatytą teisminį nagrinėjimą. Pagal šį pamatinį sprendimą tai, kad asmuo žinotų apie teisminį nagrinėjimą, turėtų užtikrinti kiekviena valstybė narė pagal savo nacionalinę teisę, laikantis nuostatos, kad turi būti įvykdyti tos konvencijos reikalavimai. Vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo teismine praktika, sprendžiant, ar būdas, kuriuo teikiama informacija, yra tinkamas norint užtikrinti, kad asmuo žinotų apie teisminį nagrinėjimą, tam tikrais atvejais taip pat būtų galima tinkamai atsižvelgti į atitinkamo asmens dėtas pastangas gauti jam skirtą informaciją.

(9)

Dėl praktinių priežasčių numatyta teisminio nagrinėjimo data pirmiausia gali būti nurodyta kaip kelios galimos nedaug viena nuo kitos nutolusios datos.

(10)

Neturėtų būti atsisakoma pripažinti ir vykdyti sprendimo, priimto po teisminio nagrinėjimo, kuriame atitinkamas asmuo asmeniškai nedalyvavo, jei atitinkamą asmenį, žinantį apie numatytą teisminį nagrinėjimą, teisminio nagrinėjimo metu gynė advokatas, kurį jis įgaliojo tai daryti, užtikrindamas, kad teisinė pagalba būtų reali ir veiksminga. Šiuo atveju neturėtų būti svarbu, ar advokatą pasirinko, paskyrė ir jam mokėjo atitinkamas asmuo, ar šį advokatą paskyrė ir jam mokėjo valstybė, laikantis nuostatos, kad atitinkamas asmuo turėtų būti sąmoningai pasirinkęs, kad jam atstovaus advokatas, o jis pats asmeniškai teisminiame nagrinėjime nedalyvaus. Advokato skyrimo tvarką ir susijusius klausimus reglamentuoja nacionalinė teisė.

(11)

Atitinkamuose galiojančiuose pamatiniuose sprendimuose pateiktais bendrai taikomais klausimų, susijusių su nepripažinimo pagrindais, sprendimais turėtų būti atsižvelgta į įvairias situacijas, susijusias su atitinkamo asmens teise į bylos persvarstymą arba teise pateikti apeliacinį skundą. Tokiu bylos persvarstymu arba apeliacija siekiama garantuoti teises į gynybą ir jiems būdingos šios savybės: atitinkamas asmuo turi teisę dalyvauti, byla bus (pakartotinai) nagrinėjama iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o atlikus teisminį nagrinėjimą pirminis sprendimas gali būti panaikintas.

(12)

Teisė į bylos persvarstymą arba teisė pateikti apeliacinį skundą turėtų būti garantuojama, jei sprendimas jau buvo įteiktas, o Europos arešto orderio atveju – jei jis dar nebuvo įteiktas, bet bus įteiktas nedelsiant po perdavimo. Pastarasis atvejis susijęs su situacija, kai institucijoms nepavyko susisiekti su asmeniu, visų pirma dėl to, kad jis siekė išvengti teisingumo.

(13)

Tuo atveju, jei Europos arešto orderis išduodamas siekiant vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba nutartį paskirti suėmimą, o atitinkamas asmuo prieš tai negavo jokios oficialios informacijos apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą ir jam nebuvo įteiktas teismo sprendimas, šis asmuo pagal vykdančiojoje valstybėje narėje pateiktą prašymą turėtų gauti teismo sprendimo kopiją tik informavimo tikslais. Išduodančioji ir vykdančioji teisminės institucijos atitinkamais atvejais turėtų konsultuotis, ar reikia ir ar yra galimybių pateikti suinteresuotam asmeniui teismo sprendimo arba esminių jo dalių vertimą į kalbą, kurią tas asmuo supranta. Dėl šio teismo sprendimo pateikimo neturėtų būti uždelsiama nei perdavimo procedūra, nei sprendimo vykdyti Europos arešto orderį priėmimas.

(14)

Šiame pamatiniame sprendime apsiribojama nepripažinimo pagrindų apibrėžimu tuose dokumentuose, kuriais įgyvendinamas tarpusavio pripažinimo principas. Todėl nuostatos, pavyzdžiui, susijusios su teise į bylos persvarstymą, taikomos tik šių nepripažinimo pagrindų apibrėžčiai. Jos nėra skirtos nacionalinės teisės aktams suderinti. Šis pamatinis sprendimas neturi įtakos būsimiems Europos Sąjungos teisės aktams, kuriais būtų siekiama suderinti valstybių narių įstatymus baudžiamosios teisės srityje.

(15)

Nepripažinimo pagrindai yra neprivalomi. Tačiau valstybių narių teisę savo nuožiūra spręsti dėl šių nepripažinimo pagrindų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę reglamentuoja teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į bendrą šio pamatinio sprendimo tikslą – stiprinti asmenų procesines teises ir sudaryti palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose,

1.

Įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

Sprendimai, priimti po teisminio nagrinėjimo, kuriame asmuo asmeniškai nedalyvavo

1.   Vykdančioji teisminė institucija taip pat gali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, išduotą siekiant vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba nutartį paskirti suėmimą, jeigu asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas tas sprendimas, išskyrus atvejus, kai Europos arešto orderyje nurodyta, kad pagal kitus išduodančiosios valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus:

2.   Tuo atveju, jei Europos arešto orderis išduodamas siekiant vykdyti laisvės atėmimo bausmę arba nutartį paskirti suėmimą 1 dalies d punkte nustatytomis sąlygomis, o atitinkamas asmuo prieš tai negavo jokios oficialios informacijos apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, šis asmuo, pranešus jam Europos arešto orderio turinį, gali prašyti prieš jį perduodant pateikti jam teismo sprendimo kopiją. Nedelsiant po to, kai išduodančiajai institucijai pranešama apie prašymą, ji per vykdančiąją instituciją pateikia prašomam išduoti asmeniui teismo sprendimo kopiją. Dėl prašomo išduoti asmens prašymo neuždelsiama nei perdavimo procedūra, nei sprendimo vykdyti Europos arešto orderį priėmimas. Teismo sprendimas atitinkamam asmeniui pateikiamas tik informavimo tikslais; tai nelaikoma oficialiu teismo sprendimo įteikimu ir nepradedami skaičiuoti terminai, taikomi reikalavimui persvarstyti bylą arba apeliacinio skundo pateikimui.

3.   Tuo atveju, jei asmuo perduodamas 1 dalies d punkte nustatytomis sąlygomis ir šis asmuo yra pareikalavęs persvarstyti bylą arba pateikęs apeliacinį skundą, tokio bylos persvarstymo arba apeliacinio skundo nagrinėjimo laukiančio asmens suėmimas iki šio proceso pabaigos reguliariai arba atitinkamo asmens prašymu peržiūrimas pagal išduodančios valstybės teisę. Toks peržiūrėjimas visų pirma apima galimybę nutraukti arba sustabdyti suėmimą. Bylos persvarstymas arba apeliacinio skundo nagrinėjimas pradedamas tinkamu laiku po perdavimo.“

2.

5 straipsnio 1 dalis išbraukiama.

3.

Priedo („EUROPOS AREŠTO ORDERIS“) d punktas pakeičiamas taip:

1.

7 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

2.

7 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   1 dalyje ir 2 dalies c, g, i ir j punktuose nurodytais atvejais, prieš nuspręsdama visiškai ar iš dalies nepripažinti ir nevykdyti sprendimo, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija bet kuriuo tinkamu būdu konsultuojasi su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija ir atitinkamais atvejais prašo jos nedelsiant pateikti visą būtiną informaciją.“

3.

Priedo („LIUDIJIMAS“) h punkto 3 punktas pakeičiamas taip:

1.

8 straipsnio 2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

2.

Priede („LIUDIJIMAS“) j punktas pakeičiamas taip:

1.

9 straipsnio 1 dalies i punktas pakeičiamas taip:

2.

I priedo („Liudijimas“) i punkto 1 punktas pakeičiamas taip:

1.

11 straipsnio 1 dalies h punktas pakeičiamas taip:

2.

I priedo („Liudijimas“) h punktas pakeičiamas taip:

a)

kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiam pamatiniam sprendimui įgyvendinti būtinų priemonių; ir

b)

šio pamatinio sprendimo taikymą.