31997R1466

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97

1997 m. liepos 7 d.

dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 103 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

veikdama Sutarties 189c straipsnyje nurodyta tvarka [2],

(1) kadangi Stabilumo ir augimo pakto tikslas yra gerai tvarkomi valstybės finansai, kaip priemonė, stiprinanti kainų stabilumą ir nuolatinę plėtrą, prisidedančią prie naujų darbo vietų kūrimo;

(2) kadangi į Stabilumo ir augimo paktą įeina šis reglamentas, kurio tikslas yra biudžeto būklės priežiūros bei ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo stiprinimas, taip pat Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 [3], kuriuo siekiama paspartinti ir paaiškinti perviršinio valstybės biudžeto deficito nustatymo procedūros taikymą, bei 1997 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos Rezoliucija dėl Stabilumo ir augimo pakto [4], kuriame pagal Europos Sąjungos sutarties D straipsnį yra išdėstytos tvirtos politinės gairės, numatančios griežtą ir savalaikį Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimą, ir ypač tvirtai laikytis vidutinės trukmės tikslo priartinti biudžetą prie pusiausvyros arba pasiekti teigiamą saldą, kaip yra įsipareigojusios visos valstybės narės, bei taikyti biudžeto būklės gerinimui reikalingas priemones, valstybių narių nuomone padedančias įgyvendinti tikslus, iškeltus jų stabilumo ir konvergencijos programose, jeigu valstybės narės sužinos apie rimtą faktinį ar planuojamą nukrypimą nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo;

(3) kadangi Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) trečiajame etape valstybės narės pagal Sutarties 104c straipsnį yra aiškiai įsipareigojusios vengti perviršinio valstybės biudžeto deficito; kadangi Sutarties protokolo (Nr. 11) dėl tam tikrų nuostatų, susijusių su Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtine Karalyste 5 straipsnyje yra numatyta, kad Sutarties 104c straipsnio 1 dalies nuostatos Jungtinei Karalystei nebus taikomos, jeigu ji nepereis į trečiąjį etapą; kadangi 109e straipsnio 4 dalyje numatytas įsipareigojimas stengtis užkirsti kelią perviršiniam valstybės biudžeto deficitui ir toliau bus taikomas Jungtinei Karalystei;

(4) kadangi vidutinės trukmės tikslo priartinti biudžetą prie pusiausvyros arba pasiekti teigiamą saldą laikymasis leis valstybėms narėms susidoroti su įprastais cikliškais svyravimais išlaikant 3 % orientacinės BVP vertės valstybės biudžeto deficitą;

(5) kadangi Sutarties 103 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateiktą daugiašalės priežiūros tvarką reikia papildyti išankstinio perspėjimo sistema, pagal kurią Taryba ankstyvame etape galėtų pranešti atitinkamai valstybei narei apie būtinumą taikyti reikiamas priemones biudžeto būklei ištaisyti, siekiant išvengti perviršinio valstybės biudžeto deficito;

(6) kadangi Sutarties 103 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibūdinta daugiašalės priežiūros tvarka taip pat turi padėti tęsti kiekvienoje valstybėje narėje ir Bendrijoje vykstančių gausių ekonominių pokyčių bei ekonominės politikos atitikimo pagrindinėms ekonominėms gairėms, išdėstytoms 103 straipsnio 2 dalyje, kontrolę; kadangi ekonominės plėtros kontrolės vykdymui reikalinga stabilumo ir konvergencijos programų forma pateikiama informacija;

(7) kadangi reikia remtis naudinga patirtimi, įgyta per pirmuosius du Ekonominės ir pinigų sąjungos etapus konvergencijos programų srityje;

(8) kadangi bendrą valiutą įvedančios valstybės narės (toliau — dalyvaujančios valstybės narė) pagal Sutarties 109j straipsnį turės būti pasiekusios aukštą konvergencijos laipsnį ir, visų pirmą, užtikrinusios pastovią šalies finansinę būklę; kadangi geros valstybės biudžeto būklės užtikrinimas šiose valstybėse narėse yra būtinas siekiant palaikyti kainų stabilumą ir sustiprinti nuolatiniam produkcijos augimui ir darbo vietų kūrimui reikalingas sąlygas; kadangi dalyvaujančios valstybės narės privalo pateikti vidutinės trukmės programas (toliau — stabilumo programos); kadangi būtina apibrėžti tokių programų pagrindinį turinį;

(9) kadangi bendros valiutos neįvedančios valstybės narės (toliau — nedalyvaujančios valstybės narės) turės vykdyti politiką, nukreiptą į aukšto laipsnio nuolatinį suartėjimą; kadangi šios valstybės narės privalo pateikti vidutinės trukmės programas (toliau — konvergencijos programos); kadangi būtina apibrėžti šių konvergencijos programų pagrindinį turinį;

(10) kadangi 1997 m. birželio 16 d. Rezoliucija dėl valiutų kursų mechanizmo nustatymo Ekonominės ir pinigų sąjungos trečiajame etape Europos Vadovų Taryba patvirtino tvirtas politines gaires, kuriomis vadovaujantis trečiajame EPS etape yra nustatytas valiutų kurso mechanizmas (toliau — VKM2); kadangi prie VKM2 prisijungiančių nedalyvaujančių valstybių narių valiutų pagrindinis kursas bus nustatomas euro atžvilgiu, ir tai bus orientacinis taškas, leidžiantis spręsti apie šių valstybių narių taikomos politikos tinkamumą; kadangi VKM2 taip pat padės apsaugoti ir jas, ir eurą įvedančias valstybes nares nuo nepagrįsto spaudimo užsienio valiutų rinkose; kadangi, siekiant užtikrinti reikiamą priežiūrą Taryboje, prie VKM2 neprisijungiančios nedalyvaujančios valstybės narės savo konvergencijos programose vis tiek turės numatyti į stabilumą orientuotą politiką, tokiu būdu išvengdamos netinkamo realių valiutų kursų sureguliavimo ir per didelių valiutų kursų svyravimų;

(11) kadangi nenutrūkstamas ekonominių pagrindų konvergencijos procesas yra būtina nuolatinio valiutų kursų stabilumo sąlyga;

(12) kadangi būtina parengti stabilumo programų ir konvergencijos programų ir jų atnaujintų variantų pateikimo grafiką;

(13) kadangi aiškumo ir gerai informuotų visuomenės diskusijų tikslais valstybės narės privalo viešai paskelbti savo stabilumo programas ir konvergencijos programas;

(14) kadangi Taryba, tikrindama ir kontroliuodama stabilumo programas ir konvergencijos programas, ir ypač savo vidutinės trukmės biudžeto tikslą, turi atsižvelgti į svarbius cikliškus ir struktūrinius kiekvienos valstybės narės ekonomikos bruožus;

(15) kadangi šiame kontekste ypatingą dėmesį reikia skirti dideliems biudžeto būklės nukrypimams nuo tikslo priartinti biudžetą prie pusiausvyros arba pasiekti teigiamą saldą; kadangi būtų gerai, jeigu Taryba iš anksto perspėtų valstybes nares, siekdama užkirsti kelią perviršiniam valstybės biudžeto deficitui; kadangi, esant nuolatiniams nukrypimams nuo geros biudžeto būklės, Taryba turi pateikti valstybei narei savo rekomendaciją ir ją viešai paskelbti; kadangi nedalyvaujančioms valstybėms narėms Taryba gali rekomenduoti jų konvergencijos programų įgyvendinimo priemones;

(16) kadangi tiek konvergencijos, tiek ir stabilumo programos leidžia įvykdyti 104c straipsnyje nurodytas ekonominės konvergencijos sąlygas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 SKIRSNIS

PASKIRTIS IR APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Šis reglamentas nustato stabilumo ir konvergencijos programų turinį, pateikimą, tikrinimą bei kontrolę apimančias taisykles, sudarančios dalį Tarybos vykdomosdaugiašalės priežiūros, kuria siekiama ankstyvame etape užkirsti kelią perviršiniam valstybės biudžeto deficitui ir skatinti ekonominės politikos priežiūrą ir koordinavimą.

2 straipsnis

Šiame reglamente "dalyvaujančios valstybės narės" reiškia valstybes nares, kurios įveda bendrą valiutą, kaip yra numatyta sutartyje, o "nedalyvaujančios valstybės narės" reiškia tas valstybes nares, kurios bendros valiutos neįveda.

2 SKIRSNIS

STABILUMO PROGRAMOS

3 straipsnis

1. Visos dalyvaujančios valstybės narės Tarybai ir Komisijai reguliariai pateikia daugiašalei priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją, kaip numatyta Sutarties 103 straipsnyje stabilumo programos, numatančios pagrindą kainų stabilumui ir stipriai nuolatinei plėtrai, prisidedančiai prie naujų darbo vietų kūrimo, forma.

2. Stabilumo programoje pateikiama ši informacija:

a) vidutinės trukmės tikslas priartinti biudžetą prie pusiausvyros arba pasiekti teigiamą saldą, taip pat šiam tikslui pasiekti reikalingus pertvarkymus šalies biudžetinių lėšų deficito/pertekliaus srityje bei planuojamą šalies valstybės skolos santykį;

b) numatomi planuojamam ekonominio vystymosi ir stabilumo programos įvykdymui svarbūs ekonominiai rodikliai, tokie kaip Vyriausybinių investicijų išlaidos, realus bendrasis vidaus produktas (BVP), užimtumas ir infliacija;

c) biudžetinių ir kitų ekonominės politikos priemonių, kurios taikomos ir (arba) siūlomos programos tikslų įgyvendinimui, apibūdinimas, o pagrindinių biudžetinių priemonių atveju — jų kokybinio poveikio biudžetui įvertinimas;

d) galimos pagrindinių ekonominių prielaidų pasikeitimų įtakos biudžeto ir skolos būklei įvertinimas.

3. Informacija apie priemones šalies biudžeto lėšų perviršio/deficito santykio ir skolos santykio srityje ir apie 2 dalies a ir b punktuose nurodytas pagrindines ekonomines prielaidas turi būti pateikiama kiekvienais metais ir turi apimti ne tik einamuosius ir praėjusius metus, bet taip pat ne mažiau kaip trejus sekančius metus.

4 straipsnis

1. Stabilumo programas reikia pateikti iki 1999 m. kovo 1 d. Vėliau atnaujintos programos turi būti pateikiamos kiekvienais metais. Bendrą valiutą įvedanti valstybė narė stabilumo programą turi pateikti per šešis mėnesius po to, kai Taryba priima sprendimą dėl jos dalyvavimo bendros valiutos sistemoje.

2. Valstybės narės viešai paskelbia savo stabilumo programas ir jų atnaujintus variantus.

5 straipsnis

1. Taryba, remdamasi Komisijos ir Sutarties 109c straipsnyje numatyta tvarka įsteigto Komiteto įvertinimais, daugiašalės priežiūros sistemos ribose vadovaudamasi Sutarties 103 straipsniu patikrina, ar stabilumo programoje numatytas vidutinės trukmės biudžeto tikslas numato saugumo ribą, neleidžiančią atsirasti perviršiniam biudžeto deficitui, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra realios, ir ar taikomos ir (arba) siūlomos priemonės yra pakankamos planuojamiems pertvarkymams įgyvendinti siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo.

Taryba taip pat patikrina, ar stabilumo programos turinys padeda užtikrinti glaudesnį ekonominės politikos koordinavimą ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka pagrindines ekonominės politikos gaires.

2. Taryba patikrina 1 dalyje apibrėžtą stabilumo programą ne vėliau kaip per du mėnesius po programos pateikimo. Komisijos siūlymu ir pasitarusi su 109c straipsnyje numatyta tvarka įsteigtu Komitetu Taryba pateikia nuomonę apie programą. Jeigu Taryba, vadovaudamasi Sutarties 103 straipsniu, nusprendžia, kad programoje numatytus tikslus ir jos turinį reikia sustiprinti, ji savo nuožiūra pataria atitinkamai valstybei narei patikslinti savo programą.

3. Atnaujintas stabilumo programas tikrina pagal Sutarties 109c straipsnį įsteigtas Komitetas remdamasis Komisijos įvertinimu; jeigu reikia, atnaujintas programas taip pat gali patikrinti ir Taryba šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka.

6 straipsnis

1. Į 103 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą taip pat įeina Komisijos atliekama stabilumo programų įgyvendinimo kontrolė, kurią ji atlieka remdamasi dalyvaujančių valstybių narių pateikta informacija bei Komisijos ir 109c straipsnyje nurodytu būdu įsteigto Komiteto įvertinimu, visų pirma siekdama nustatyti faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba jam pasiekti reikalingų pertvarkymų, kaip numatyta valstybės biudžeto pertekliaus/deficito programoje.

2. Nustačiusi rimtą biudžeto būklės nukrypimą nuo vidutinės trukmės tikslo arba jo įgyvendinimui reikalingų pertvarkymų ir norėdama iš anksto perspėti valstybę narę dėl galimo perviršinio biudžeto deficito, Sutarties 103 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka Taryba atitinkamai valstybei narei rekomenduoja būtinas pertvarkymo priemones.

3. Jeigu Taryba, toliau vykdydama kontrolę, nusprendžia, kad biudžeto būklės nukrypimas nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo jo įgyvendinimui reikalingų pertvarkymų, tęsiasi arba blogėja, tuomet, vadovaudamasi Sutarties 103 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, ji rekomenduoja valstybei narei imtis skubių priemonių biudžeto būklei taisyti ir gali, kaip numatyta tame pačiame straipsnyje, viešai paskelbti savo rekomendaciją.

3 SKIRSNIS

KONVERGENCIJOS PROGRAMOS

7 straipsnis

1. Visos dalyvaujančios valstybės narės reguliariai pateikia Tarybai ir Komisijai daugiašalei priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją 103 straipsnyje numatytos konvergencijos programos, numatančios kainų stabilumo užtikrinimą ir stiprią nuolatinę plėtrą, prisidedančią prie naujų darbo vietų kūrimo, forma.

2. Konvergencijos programoje turi būti pateikta ši informacija, visų pirma, apie rodiklius, susijusius su konvergencija:

a) vidutinės trukmės tikslas priartinti biudžetą prie pusiausvyros arba pasiekti teigiamą saldą ir jo įgyvendinimui reikalingi pertvarkymai valstybės administracijos biudžeto lėšų pertekliaus/deficito srityje; planuojamas valstybės skolos santykio vystymasis; vidutinės trukmės pinigų politikos tikslai; šių tikslų ir kainų bei valiutų kursų stabilumo santykis;

b) numatomi planuojamam ekonominio vystymosi ir konvergencijos programos įvykdymui svarbūs ekonominiai rodikliai, tokie kaip Vyriausybinių investicijų išlaidos, realus bendrasis vidaus produktas (BVP), užimtumas ir infliacija;

c) programos įgyvendinimui taikomų ir (arba) siūlomų biudžetinių bei ekonominės politikos priemonių apibūdinimas, o pagrindinių biudžetinių priemonių atveju — jų kokybinio poveikio biudžetui įvertinimas;

d) pagrindinių ekonominių prielaidų pasikeitimų įtakos biudžeto ir skolos būklei analizė.

3. Informacija apie šalies biudžeto pertekliaus/deficito santykio vystymąsi, skolos santykį bei 2 dalies a ir b punktuose išvardintas pagrindines prielaidas turi būti pateikta kiekvienais metais ir apimti einamuosius, praėjusius ir ne mažiau kaip trejus sekančius metus.

8 straipsnis

1. Konvergencijos programas reikia pateikti iki 1999 metų kovo 1 d. Po to atnaujintos programos pateikiamos kasmet.

2. Valstybės narės viešai paskelbia savo konvergencijos programas ir jų atnaujintus variantus.

9 straipsnis

1. Taryba, remdamasi Komisijos ir Sutarties 109c straipsnyje nustatyta tvarka įsteigto Komiteto pateiktais įvertinimais, daugiašalės priežiūros sistemos ribose vadovaudamasi Sutarties 103 straipsniu patikrina, ar konvergencijos programos vidutinės trukmės biudžeto tikslas numato saugumo ribą, neleidžiančią atsirasti perviršiniam biudžeto deficitui, ar ekonominės prielaidos, kuriomis grindžiama programa, yra realios, ir ar taikomos ir (arba) siūlomos priemonės yra pakankamos planuojamų pertvarkymų įgyvendinimui siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo ir nuolatinės konvergencijos.

Taryba taip pat patikrina, ar konvergencijos programos turinys padeda glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką, ir ar atitinkamos valstybės narės ekonominė politika atitinka pagrindines ekonominės politikos gaires.

2. Taryba patikrina 1 dalyje nurodytą konvergencijos programą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo programos pateikimo. Atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją ir pasikonsultavusi su Sutarties 109c straipsnyje nustatyta tvarka įsteigtu Komitetu, Taryba pateikia savo nuomonę apie programą. Jeigu, vadovaudamasi Sutarties 103 straipsniu, Taryba nusprendžia, kad programos tikslus ir turinį reikia sustiprinti, tuomet ji savo nuožiūra pataria atitinkamai valstybei narei patikslinti savo programą.

3. Atnaujintas stabilumo programas tikrina pagal Sutarties 109c straipsnį įsteigtas Komitetas, remdamasis Komisijos įvertinimais; jeigu reikia, atnaujintas programas taip pat gali patikrinti Taryba šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išdėstyta tvarka.

10 straipsnis

1. Į 103 straipsnio 3 dalyje numatytą daugiašalę priežiūrą taip pat įeina Komisijos atliekama konvergencijos programų įgyvendinimo kontrolė, kurią ji atlieka remdamasi nedalyvaujančių valstybių narių pateikta informacija pagal šio reglamento 7 straipsnio 2 dalies a punktą ir Komisijos bei Sutarties 109c straipsnyje nurodytu būdu įsteigto Komiteto įvertinimais, visų pirma siekdama nustatyti rimtus faktinius arba numatomus biudžeto būklės nukrypimus nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba jo įgyvendinimui reikalingų pertvarkymo priemonių, kaip numatyta valstybės biudžeto pertekliaus/deficito programoje.

Be to, Taryba kontroliuoja nedalyvaujančių valstybių narių ekonominę politiką pagal konvergencijos programų tikslus, siekdama užtikrinti, kad jų politika būtų orientuota į stabilumą, ir kad būtų išvengta realių valiutų kursų neatitikimų bei per daug didelių nominalių valiutų kursų svyravimų.

2. Taryba, nustačiusi rimtą biudžeto būklės nukrypimą nuo vidutinės trukmės tikslo arba jo įgyvendinimui reikalingų pertvarkymo priemonių ir norėdama iš anksto perspėti valstybes nares apie galimą perviršinį biudžeto deficitą, Sutarties 103 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka rekomenduoja atitinkamai valstybei imtis būtinų pertvarkymo priemonių.

3. Jeigu Taryba, toliau vykdydama kontrolę, nusprendžia, kad biudžeto būklės nukrypimas nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo arba nuo jo įgyvendinimui reikalingų pertvarkymo priemonių, tęsiasi arba blogėja, tuomet, vadovaudamasi Sutarties 103 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, ji rekomenduoja valstybei narei imtis skubių priemonių biudžeto būklei atitaisyti ir gali, kaip numatyta tame straipsnyje, viešai paskelbti savo rekomendaciją.

4 SKIRSNIS

BENDROS NUOSTATOS

11 straipsnis

Į šiame reglamente apibūdintą daugiašalę priežiūrą įeina bendras Komisijos atliekamas įvertinimas, numatytas Sutarties 103 straipsnio 3 dalyje.

12 straipsnis

Pagal Sutarties 103 straipsnio 4 dalies antrąją pastraipą Tarybos pirmininkas ir Komisija į Europos Parlamentui ruošiamą ataskaitą įtraukia šiame reglamente numatytos daugiašalės priežiūros rezultatus.

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1998 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 1997 m. liepos 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-C. Juncker

[1] OL C 368, 1996 12 6, p. 9.

[2] 1996 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 380, 1996 12 16, p. 28), 1997 m. balandžio 14 d. Tarybos Bendroji pozicija (OL C 146, 1997 5 30, p. 26) ir 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 182, 1997 6 16).

[3] OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

[4] OL C 236, 1997 8 2, p. 1.

--------------------------------------------------