This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32005F0214
Council Framework Decision 2005/214/JHA of 24 February 2005 on the application of the principle of mutual recognition to financial penalties
Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR, dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms
Tarybos pamatinis sprendimas 2005/214/TVR, dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms
OL L 76, 2005 3 22, p. 16–30
(ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(BG, RO, HR)
OL L 159M, 2006 6 13, p. 256–270
(MT)
In force: This act has been changed. Current consolidated version: 28/03/2009
22.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 76/16 |
TARYBOS PAMATINIS SPRENDIMAS 2005/214/TVR
2005 m. vasario 24 d.
dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio a punktą ir 34 straipsnio 2 dalies b punktą,
atsižvelgdama į Jungtinės Karalystės, Prancūzijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvą (1),
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (2),
kadangi:
(1) |
1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje susirinkusi Europos Vadovų Taryba patvirtino abipusio pripažinimo principą, kuris turėtų tapti teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose Sąjungoje pagrindu. |
(2) |
Abipusio pripažinimo principas turėtų būti taikomas teisminių arba administracinių institucijų skiriamoms finansinėms baudoms, siekiant palengvinti sprendimų dėl tokių baudų vykdymą valstybėje narėje, kuri nėra valstybė, kurioje baudos yra paskirtos. |
(3) |
2000 m. lapkričio 29 d. Taryba pagal Tamperės išvadas priėmė priemonių, skirtų abipusio sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo principo įgyvendinimui, programą (3), teikdama pirmenybę dokumento, taikančio abipusio pripažinimo principą finansinėms baudoms, priėmimui (18 priemonė). |
(4) |
Šis pamatinis sprendimas taip pat turėtų būti taikomas finansinėms baudoms, paskirtoms už kelių eismo taisyklių pažeidimus. |
(5) |
Šiame pamatiniame sprendime gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Sutarties 6 straipsnyje ir išdėstytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (4), visų pirma jos VI skyriuje. Jokia šio pamatinio sprendimo nuostata negali būti aiškinama kaip draudžianti atsisakyti vykdyti sprendimą, kai, remiantis objektyviais kriterijais, esama priežasčių manyti, kad finansine bauda siekiama nubausti asmenį dėl jo lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, pilietybės, kalbos, politinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos arba kad to asmens padėčiai dėl šių priežasčių gali būti pakenkta. |
(6) |
Šis pamatinis sprendimas netrukdo valstybėms narėms taikyti savo konstitucinių nuostatų dėl tinkamo proceso, laisvės jungtis į asociacijas, spaudos laisvės ir laisvės reikšti savo mintis bei įsitikinimus kitose žiniasklaidos priemonėse, |
PRIĖMĖ ŠĮ PAMATINĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šiame pamatiniame sprendime:
a) |
„sprendimas“ - tai galutinis sprendimas, kuriuo reikalaujama, kad fizinis arba juridinis asmuo sumokėtų finansinę baudą tais atvejais, kai sprendimą priėmė:
|
b) |
„finansinė bauda“ - tai prievolė sumokėti:
Į finansinę baudą neįeina:
|
c) |
„sprendimą priėmusi valstybė“ - tai valstybė narė, kurioje buvo priimtas šiame pamatiniame sprendime apibrėžtas sprendimas; |
d) |
„sprendimą vykdančioji valstybė“ - tai valstybė narė, kuriai buvo perduotas sprendimas, siekiant jį vykdyti. |
2 straipsnis
Kompetentingų institucijų nustatymas
1. Kiekviena valstybė narė praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kokia institucija ar institucijos pagal jos nacionalinę teisę yra kompetentingos pagal šį pamatinį sprendimą, kai ta valstybė narė yra sprendimą priėmusi valstybė arba sprendimą vykdančioji valstybė.
2. Nepaisant 4 straipsnio, kiekviena valstybė narė gali paskirti, jei tai būtina dėl jos vidaus sistemos organizacijos, vieną ar daugiau centrinių institucijų atsakingomis už sprendimų administracinį perdavimą ir gavimą bei pagalbą kompetentingoms institucijoms.
3. Tarybos Generalinis sekretoriatas gautą informaciją perduoda visoms valstybėms narėms ir Komisijai.
3 straipsnis
Pagrindinės teisės
Šis pamatinis sprendimas nekeičia įsipareigojimo gerbti Sutarties 6 straipsnyje įtvirtintas pagrindines teises ir pagrindinius teisės principus.
4 straipsnis
Sprendimų perdavimas ir kreipimasis į centrinę instituciją
1. Sprendimą kartu su šiame straipsnyje numatytu liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms.
2. Liudijimą, kurio standartinis blankas pateikiamas priede, pasirašo ir jo turinio tikslumą patvirtina sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija.
3. Sprendimą arba jo patvirtintą kopiją kartu su liudijimu sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija tiesiogiai perduoda sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingai institucijai bet kokiu būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą tokiomis sąlygomis, kad sprendimą vykdančioji valstybė galėtų nustatyti jo autentiškumą. Sprendimo originalas arba patvirtinta jo kopija ir liudijimo originalas siunčiami sprendimą vykdančiajai valstybei, jei ji to pareikalauja. Visas oficialus susirašinėjimas vyksta tarp minėtų kompetentingų institucijų tiesiogiai.
4. Sprendimą priėmusi valstybė vienu kartu perduoda sprendimą tik vienai sprendimą vykdančiajai valstybei.
5. Jei sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija yra nežinoma sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai, pastaroji padaro visus būtinus užklausimus, įskaitant per Europos teisminio tinklo (6) kontaktinius punktus, kad gautų informaciją iš sprendimą vykdančiosios valstybės.
6. Kai institucija, kuri gavo sprendimą vykdančiojoje valstybėje, neturi jurisdikcijos jį pripažinti ir imtis būtinų priemonių jį vykdyti, ji ex officio perduoda sprendimą kompetentingai institucijai ir apie tai atitinkamai praneša sprendimą priėmusios valstybės kompetentingai institucijai.
7. Atitinkamai Jungtinė Karalystė ir Airija savo pareiškime gali nurodyti, kad sprendimas kartu su liudijimu privalo būti siunčiami per pareiškime nurodytą centrinę instituciją ar institucijas. Šios valstybės narės gali bet kada kitu pareiškimu apriboti tokio pareiškimo taikymo sritį, kad didesnį poveikį turėtų šio straipsnio 3 dalis. Jos tai daro tada, kai joms įsigalioja Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencijos nuostatos dėl savitarpio pagalbos. Bet koks pareiškimas deponuojamas Tarybos Generaliniame sekretoriate ir apie jį pranešama Komisijai.
5 straipsnis
Taikymo sritis
1. Pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, sprendimai pripažįstami ir vykdomi už šiuos nusikaltimus, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės:
— |
dalyvavimas nusikalstamame susivienijime, |
— |
terorizmas, |
— |
prekyba žmonėmis, |
— |
seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija, |
— |
neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis, |
— |
neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, |
— |
korupcija, |
— |
sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kuris turi poveikį Europos Bendrijų finansiniams interesams, kaip apibrėžta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, |
— |
nusikalstamu būdu gautų pajamų legalizavimas, |
— |
valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas, |
— |
su kompiuteriais susiję nusikaltimai, |
— |
nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančių rūšių gyvūnais ir nykstančių rūšių bei veislių augalais, |
— |
sąlygų neteisėtai atvykti į šalį ir joje gyventi sudarymas, |
— |
nužudymas, sunkus sveikatos sutrikdymas, |
— |
neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais, |
— |
žmogaus pagrobimas, neteisėtas laisvės atėmimas, įkaitų ėmimas, |
— |
rasizmas ir ksenofobija, |
— |
organizuotas ar ginkluotas apiplėšimas, |
— |
neteisėta prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarinius daiktus ir meno kūrinius, |
— |
pinigų pasisavinimas apgaulės būdu, |
— |
reketavimas ir turto prievartavimas, |
— |
gaminių klastojimas ir piratavimas, |
— |
administracinių dokumentų klastojimas ir suklastotų dokumentų realizavimas, |
— |
mokėjimo instrumentų klastojimas, |
— |
neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis, |
— |
neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, |
— |
prekyba vogtomis transporto priemonėmis, |
— |
išžaginimas, |
— |
tyčinis padegimas, |
— |
Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priskirti nusikaltimai, |
— |
orlaivio arba laivo užgrobimas, |
— |
sabotažas, |
— |
elgesys, pažeidžiantis kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus, |
— |
prekių kontrabanda, |
— |
intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, |
— |
grasinimas ir smurto veiksmai prieš asmenis, įskaitant smurtą sporto renginių metu, |
— |
žala, padaryta dėl nusikalstamų veiksmų, |
— |
vagystė, |
— |
sprendimą priėmusios valstybės nustatyti nusikaltimai vykdant įsipareigojimus, susijusius su pagal EB Sutartį arba ES Sutarties VI antraštinę dalį priimtais dokumentais. |
2. Taryba vieningai ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ES Sutarties 39 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali nuspręsti bet kada papildyti šio straipsnio 1 dalyje pateiktą sąrašą kitomis nusikaltimų kategorijomis.
Taryba, atsižvelgdama į jai pagal 20 straipsnio 5 dalį pateiktą pranešimą, apsvarsto, ar šio sąrašo nereikėtų praplėsti ar iš dalies pakeisti. Taryba vėliau dar kartą išnagrinėja šį klausimą, remdamasi Komisijos per penkerius metus nuo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos parengtu pranešimu apie pamatinio sprendimo praktinį taikymą.
3. Už nusikaltimus, kuriems netaikoma šio straipsnio 1 dalis, sprendimą vykdančioji valstybė gali pripažinti ir vykdyti sprendimą su sąlyga, kad sprendimas susijęs su veika, kuri laikoma nusikaltimu pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę, kokie bebūtų nusikaltimo sudėties požymiai ar kaip jis bebūtų apibūdintas.
6 straipsnis
Sprendimų pripažinimas ir vykdymas
Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.
7 straipsnis
Pagrindas nepripažinti ir nevykdyti sprendimo
1. Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu 4 straipsnyje numatytas liudijimas nebuvo pateiktas, yra neišsamus ar akivaizdžiai neatitinka sprendimo.
2. Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad:
a) |
sprendimą vykdančiojoje valstybėje arba bet kurioje valstybėje, išskyrus sprendimą priėmusią arba sprendimą vykdančiąją valstybes, nuteistajam buvo priimtas sprendimas dėl tų pačių veikų ir, pastaruoju atveju, tas sprendimas buvo įvykdytas; |
b) |
vienu iš 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų sprendimas susijęs su veikomis, kurios nėra nusikaltimas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę; |
c) |
sprendimo vykdymas yra uždraustas įstatymu pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę ir tas sprendimas susijęs su veikomis, kurios priklauso tos valstybės jurisdikcijai pagal jos pačios teisę; |
d) |
sprendimas susijęs su veikomis:
|
e) |
pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę galioja imunitetas, dėl kurio negalima vykdyti sprendimo; |
f) |
sprendimas buvo skirtas fiziniam asmeniui, kuris pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę dėl savo amžiaus dar negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už veikas, dėl kurių sprendimas buvo priimtas; |
g) |
pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą yra patvirtinta, kad atitinkamas asmuo
|
h) |
finansinė bauda yra mažesnė nei 70 EUR arba šiai sumai lygiavertė suma. |
3. 1 dalyje ir 2 dalies c ir g punktuose nurodytais atvejais, prieš nuspręsdama visiškai ar iš dalies nepripažinti ir nevykdyti sprendimo, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija bet kuriuo tinkamu būdu konsultuojasi su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos nedelsiant pateikti visą būtiną informaciją.
8 straipsnis
Mokėtinos sumos nustatymas
1. Nustačius, kad sprendimas yra dėl veikų, kurios buvo padarytos ne sprendimą priėmusios valstybės teritorijoje, sprendimą vykdančioji valstybė gali nuspręsti sumažinti mokėtinos baudos sumą iki maksimalaus dydžio, numatyto už tokios pačios rūšies veikas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės nacionalinę teisę, kai veikos priklauso tos valstybės jurisdikcijai.
2. Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija prireikus baudą konvertuoja į sprendimą vykdančiosios valstybės valiutą tokiu kursu, kuris galiojo baudos paskyrimo metu.
9 straipsnis
Vykdymą reglamentuojanti teisė
1. Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio, sprendimo vykdymą reglamentuoja sprendimą vykdančiosios valstybės teisė tokiu pačiu būdu kaip ir sprendimą vykdančiosios valstybės paskirtą finansinę baudą. Tik sprendimą vykdančiosios valstybės institucijos yra įgaliotos nuspręsti dėl vykdymo tvarkos ir nustatyti visas su ja susijusias priemones, įskaitant vykdymo nutraukimo pagrindus.
2. Tais atvejais, kai nuteistasis gali pateikti įrodymą apie visos baudos arba jos dalies sumokėjimą bet kurioje valstybėje, sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija konsultuojasi su sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija 7 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu. Visos bet kuriuo būdu bet kurioje valstybėje išieškotos baudos dalys pilnai išskaitomos iš sumos, kuri turi būti išieškota sprendimą vykdančiojoje valstybėje.
3. Sprendimai dėl juridiniams asmenims skirtų finansinių baudų vykdomi net jeigu sprendimą vykdančioji valstybė nepripažįsta juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės principo.
10 straipsnis
Finansinės baudos neišieškojimą pakeičiantis įkalinimas arba kita alternatyvi sankcija
Kai neįmanoma visiškai arba iš dalies įvykdyti sprendimo, sprendimą vykdančioji valstybė gali taikyti alternatyvias sankcijas, įskaitant laisvės atėmimo sankcijas, jeigu tokiais atvejais tai numato vykdančiosios valstybės įstatymai, o sprendimą priėmusi valstybė leido taikyti tokias alternatyvias sankcijas 4 straipsnyje nurodytame liudijime. Alternatyvios sankcijos dydis nustatomas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę, bet jis negali viršyti sprendimą priėmusios valstybės perduotame liudijime nustatyto maksimalaus dydžio.
11 straipsnis
Amnestija, malonė, sprendimo peržiūrėjimas
1. Amnestiją ar malonę gali suteikti ir sprendimą priėmusi valstybė, ir sprendimą vykdančioji valstybė.
2. Nepažeidžiant 10 straipsnio, tik sprendimą priėmusi valstybė gali nuspręsti dėl prašymų peržiūrėti sprendimą.
12 straipsnis
Vykdymo nutraukimas
1. Sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją apie bet kokį sprendimą ar priemonę, dėl kurios sprendimas tampa nevykdytinu ar atsiimamas iš sprendimą vykdančiosios valstybės dėl bet kurios kitos priežasties.
2. Sprendimą vykdančioji valstybė nutraukia sprendimo vykdymą, kai tik apie tokį sprendimą ar priemonę ją informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentinga institucija.
13 straipsnis
Dėl sprendimų įvykdymo gautų pinigų atitekimas
Dėl sprendimų įvykdymo gauti pinigai atitenka sprendimą vykdančiajai valstybei, jei sprendimą priėmusi ir sprendimą vykdančioji valstybės nesusitarė kitaip, ypač 1 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytais atvejais.
14 straipsnis
Sprendimą vykdančiosios valstybės teikiama informacija
Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija nedelsdama informuoja sprendimą priėmusios valstybės kompetentingą instituciją bet kuriuo būdu, leidžiančiu pateikti rašytinį dokumentą:
a) |
apie sprendimo perdavimą kompetentingai institucijai pagal 4 straipsnio 6 dalį; |
b) |
apie sprendimą nepripažinti ir nevykdyti sprendimo pagal 7 straipsnį ar 20 straipsnio 3 dalį, kartu nurodydama sprendimo priežastis; |
c) |
apie visišką ar dalinį sprendimo nevykdymą dėl priežasčių, nurodytų 8 straipsnyje, 9 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 11 straipsnio 1 dalyje; |
d) |
iš kart po to, kai sprendimas buvo įvykdytas – apie sprendimo įvykdymą; |
e) |
apie alternatyvios sankcijos taikymą pagal 10 straipsnį. |
15 straipsnis
Sprendimo perdavimo pasekmės
1. Atsižvelgiant į 2 dalį, sprendimą priėmusi valstybė nebegali vykdyti pagal 4 straipsnį perduoto sprendimo.
2. Sprendimo vykdymo teisė grįžta sprendimą priėmusiai valstybei:
a) |
kai sprendimą vykdančioji valstybė ją informuoja apie sprendimo visišką ar dalinį nevykdymą arba nepripažinimą, arba neįgyvendinimą 7 straipsnyje, išskyrus 7 straipsnio 2 dalies a punktą, 11 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, arba |
b) |
kai sprendimą vykdančiąją valstybę sprendimą priėmusi valstybė informavo apie sprendimo atsiėmimą iš sprendimą vykdančiosios valstybės pagal 12 straipsnį. |
3. Jeigu perdavus sprendimą pagal 4 straipsnį, sprendimą priėmusios valstybės institucija gauna bet kokią pinigų sumą, kurią nuteistasis savanoriškai sumokėjo pagal sprendimą, ta institucija nedelsdama informuoja sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingą instituciją. Taikoma 9 straipsnio 2 dalis.
16 straipsnis
Kalbos
1. Liudijimas, kurio standartinis blankas pateikiamas priede, privalo būti išverstas į sprendimą vykdančiosios valstybės oficialią kalbą arba vieną iš oficialių kalbų. Bet kuri valstybė narė, priėmus šį pamatinį sprendimą arba bet kada vėliau, gali Tarybos Generaliniame sekretoriate deponuotame pareiškime nurodyti, kad ji priims vertimą į vieną ar daugiau Sąjungos institucijų kitų oficialių kalbų.
2. Sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas tam laikui, kuris būtinas sprendimą vykdančiosios valstybės sąskaita gauti jo vertimą.
17 straipsnis
Išlaidos
Valstybės narės viena iš kitos nereikalauja atlyginti išlaidas, patirtas taikant šį pamatinį sprendimą.
18 straipsnis
Ryšys su kitais susitarimais ir priemonėmis
Šis pamatinis sprendimas netrukdo dvišalių ar daugiašalių susitarimų ar priemonių tarp valstybių narių taikymui tiek, kiek tokie susitarimai ar priemonės leidžia išplėsti šio pamatinio sprendimo nuostatas ir padeda supaprastinti ar palengvinti sprendimų dėl finansinių baudų vykdymo procedūras.
19 straipsnis
Teritorinis taikymas
Šis pamatinis sprendimas taikomas Gibraltarui.
20 straipsnis
Įgyvendinimas
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad šio pamatinio sprendimo nuostatos būtų įgyvendinamos iki 2007 m. kovo 22 d.
2. Kiekviena valstybė narė gali ne daugiau kaip 5 metų laikotarpiu nuo šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo dienos jį taikyti tik:
a) |
1 straipsnio a punkto i ir iv papunkčiuose minėtiems sprendimams, ir (arba) |
b) |
juridinių asmenų atveju – sprendimams, susijusiems su veika, už kurią Europos dokumentuose numatyta taikyti juridinių asmenų atsakomybės principą. |
Bet kuri valstybė narė, norinti pasinaudoti šia straipsnio dalimi, tai patvirtinantį pareiškimą pateikia Tarybos generaliniam sekretoriui po šio pamatinio sprendimo priėmimo. Pareiškimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3. Kai dėl 4 straipsnyje nurodyto liudijimo kyla klausimas, kad galėjo būti pažeistos Sutarties 6 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės teisės ar pagrindiniai teisės principai, kiekviena valstybė narė gali prieštarauti sprendimų pripažinimui ir vykdymui. Taikoma 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta procedūra.
4. Bet kuri valstybė narė bet kurios valstybės narės, kuri naudojasi 2 dalyje numatyta galimybe, atžvilgiu gali taikyti abipusiškumo principą.
5. Valstybės narės perduoda Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai nuostatų, perkeliančių į jų nacionalinę teisę joms pagal šį pamatinį sprendimą nustatytus įpareigojimus, tekstus. Remdamasi pranešimu, kurį Komisija parengia remdamasi šia informacija, Taryba ne vėliau kaip iki 2008 m. kovo 22 d. įvertina, kokiu mastu valstybės narės įgyvendino šį pamatinį sprendimą.
6. Tarybos Generalinis sekretoriatas praneša valstybėms narėms ir Komisijai apie pareiškimus, padarytus pagal 4 straipsnio 7 dalį ir 16 straipsnį.
7. Nepažeidžiant Sutarties 35 straipsnio 7 dalies, valstybė narė, kuri patyrė pasikartojančių sunkumų ar kitos valstybės narės neveikimą sprendimų abipusio pripažinimo ir vykdymo srityje, ir to nepavyko išspręsti dvišalių konsultacijų metu, gali informuoti Tarybą, kad būtų įvertintas šio pamatinio sprendimo įgyvendinimas valstybių narių lygmenyje.
8. Bet kuri valstybė narė, kalendoriniais metais taikiusi šio straipsnio 3 dalį, kitų kalendorinių metų pradžioje informuoja Tarybą ir Komisiją apie atvejus, kai buvo taikyti toje nuostatoje nurodyti pagrindai dėl sprendimo nepripažinimo ar nevykdymo.
9. Per 7 metus nuo šio pamatinio sprendimo įsigaliojimo Komisija, remdamasi gauta informacija, parengia pranešimą, kartu pridėdama visas, jos nuomone, tinkamas iniciatyvas. Remdamasi pranešimu Taryba peržiūri šį straipsnį, siekdama įvertinti, ar 3 dalis turi būti išlaikyta ar pakeista konkretesne nuostata.
21 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis pamatinis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Priimta Briuselyje, 2005 m. vasario 24 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
N. SCHMIT
(1) OL C 278, 2001 10 2, p. 4.
(2) OL C 271 E, 2002 11 7, p. 423.
(3) OL C 12, 2001 1 15, p. 10.
(4) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.
(5) OL L 12, 2001 1 16, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2245/2004 (OL L 381, 2004 12 28, p. 10).
(6) 1988 m. birželio 29 d. Tarybos bendrieji veiksmai 98/428/TVR dėl Europos teisminio tinklo sukūrimo (OL L 191, 1998 7 7, p. 4).
PRIEDAS
LIUDIJIMAS
nurodytas Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnyje
a) |
|
b) |
Sprendimą dėl finansinės baudos paskyrimo priėmusi institucija:
|
c) |
Institucija, kompetentinga sprendimą priėmusioje valstybėje vykdyti sprendimą dėl finansinės baudos paskyrimo (jeigu institucija nesutampa su b punkte nurodyta institucija):
|
d) |
Jei atsakinga už sprendimų dėl finansinių baudų paskyrimo administracinį perdavimą buvo paskirta sprendimą priėmusios valstybės centrinė institucija:
|
e) |
Institucija ar institucijos, į kurias galima kreiptis (tais atvejais, kai užpildytas c ir (arba) d punktai):
|
f) |
Informacija apie fizinį ar juridinį asmenį, kuriam buvo skirta finansinė bauda: 1. Fizinio asmens atveju Pavardė: Vardas(vardai): Mergautinė pavardė, jei taikytina: Pravardės, slapyvardžiai, jei taikytina: Lytis: Pilietybė: Asmens kodas ar socialinio draudimo numeris (jei taikytina): Gimimo data: Gimimo vieta: Paskutinis žinomas adresas: Kalba (kalbos), kurią (kurias) asmuo supranta (jei žinoma):
2. Juridinio asmens atveju: Pavadinimas: Juridinio asmens forma: Registracijos numeris (jei yra) (1): Registruota buveinė (jei yra) (1): Juridinio asmens adresas:
|
g) |
Sprendimas dėl finansinės baudos paskyrimo:
|
h) |
Sprendimo dėl finansinės baudos paskyrimo statusas
|
i) |
Alternatyvios sankcijos, įskaitant laisvės atėmimo sankcijas
|
j) |
Kitos bylai svarbios aplinkybės (neprivaloma informacija): |
k) |
Sprendimo dėl finansinės baudos paskyrimo tekstas pridedamas prie liudijimo. Liudijimą išduodančios institucijos ir (arba) jos atstovo, patvirtinančio liudijimo turinio tikslumą, parašas: Pavardė: Užimamos pareigos (titulas/rangas): Data: Oficialus antspaudas (jei yra) |
(1) Kai sprendimas perduodamas sprendimą vykdančiajai valstybei dėl to, kad juridinis asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, toje valstybėje turi savo registruotą buveinę, privaloma nurodyti registracijos numerį ir registruotą buveinę.