31997L0036

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 97/36/EB

1997 m. birželio 30 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 57 straipsnio 2 dalį ir į 66 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

veikdami Sutarties 189b straipsnyje nustatyta tvarka [3] ir atsižvelgdami į Taikinimo komiteto 1997 m. balandžio 16 d. patvirtintą bendrą tekstą,

(1) kadangi Tarybos direktyva 89/552/EEB [4] nustato televizijos programų transliavimo vidaus rinkoje teisinę struktūrą;

(2) kadangi Direktyvos 89/552/EEB 26 straipsnyje teigiama, jog Komisija ne vėliau kaip pasibaigus penktiems metams nuo direktyvos priėmimo dienos pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie šios direktyvos taikymą ir, jei reikia, tolesnius pasiūlymus, kaip ją priderinti prie televizijos programų transliavimo pokyčių;

(3) kadangi Direktyvos 89/552/EEB taikymas ir ataskaita apie jos taikymą parodė, jog būtina išsiaiškinti kai kurias sąvokas ir šioje direktyvoje suformuluotus valstybių narių įsipareigojimus;

(4) kadangi Komisija savo 1994 m. liepos 19 d. komunikate "Europos kelias į informacinę visuomenę: veiksmų planas" pabrėžė, kokia svarbi yra audiovizualinių paslaugų turiniui taikytina reguliavimo struktūra, kuri padėtų apsaugoti laisvą tokių paslaugų judėjimą Bendrijoje ir reaguotų į visas šiame sektoriuje naujų technologijų atveriamas galimybes tobulėti, kartu leidžianti atsižvelgti į jo specifiškumą ir ypač į audiovizualinių programų, kad ir kaip jos būtų perduodamos, kultūrinį bei sociologinį poveikį;

(5) kadangi Taryba savo 1994 m. rugsėjo 28 d. posėdyje pritarė šiam veiksmų planui ir pabrėžė, jog būtina pagerinti Europos audiovizualinės pramonės konkurenciją;

(6) kadangi Komisija pateikė savo aliąją knygą, skirtą nepilnamečių ir žmogiškojo orumo apsaugai naudojantis audiovizualinėmis ir informacijos paslaugomis, ir įsipareigojo pateikti žaliąją knygą, kurioje dėmesys bus sutelktas į šių naujų paslaugų kultūrinių aspektų plėtojimą;

(7) kadangi kiekviena įstatyminė struktūra, susijusi su naujomis audiovizualinėmis paslaugomis, turi būti suderinama su pirminiu šios direktyvos tikslu sukurti teisinę laisvo paslaugų judėjimo struktūrą;

(8) kadangi labai svarbu valstybėms narėms imtis veiksmų dėl televizijos programų transliavimui prilygintinų paslaugų, kad nebūtų leista atsirasti jokių pamatinių principų, turinčių reglamentuoti informaciją, pažeidimui ir reikštis dideliems skirtumams laisvo judėjimo ir konkurencijos srityse;

(9) kadangi valstybių ir jų Vyriausybių vadovai, 1994 m. gruodžio 9–10 d. Esene susirinkę į Europos Vadovų Tarybos susitikimą, paragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Direktyvos 89/552/EEB peržiūrėjimo iki kito susitikimo;

(10) kadangi taikant Direktyvą 89/552/EEB atsiskleidė poreikis išsiaiškinti jurisdikcijos sąvoką, taikytiną būtent audiovizualiniam sektoriui; kadangi, atsižvelgiant į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo precedentinę teisę, įsisteigimo kriterijus turėtų tapti svarbiausiu kriterijumi, nusakančiu tam tikros valstybės narės jurisdikciją;

(11) kadangi įsisteigimo sąvoka pagal Teisingumo Teismo kriterijus, nustatytus jo 1991 m. liepos 25 d. priimtame sprendime Factortame byloje [5], yra susijusi su konkrečia ekonomine veikla nustatyta tvarka įsisteigus neribotam laikui;

(12) kadangi televizijos programų transliavimo organizacijos įsteigimą gali nulemti daugelis tokių praktinių kriterijų kaip paslaugų teikėjo pagrindinės buveinės vieta, kurioje paprastai priimami sprendimai dėl programų sudarymo politikos, kurioje visuomenei skirtos laidos yra galutinai parengiamos ir apdorojamos ir kurioje yra sukaupta nemaža darbo jėgos, reikalingos televizijos programų transliavimui, dalis;

(13) kadangi daugelis šių praktinių kriterijų nustatoma tam, kad laikantis išsamių procedūros reikalavimų būtų galima nuspręsti, jog teikdamas šioje direktyvoje aptariamas paslaugas transliuotojas yra pavaldus tik vienos valstybės narės jurisdikcijai; tačiau, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo precedentinę teisę ir siekiant išvengti tokių bylų, kuriose atsiranda jurisdikcijos vakuumas, derėtų remtis 52 straipsnyje apibūdintu įsisteigimo kriterijumi ir Europos bendrijos steigimo sutartį laikyti galutiniu valstybės narės jurisdikciją nulemiančiu kriterijumi;

(14) kadangi Teisingumo Teismas visada buvo tos nuomonės [6], kad valstybė narė išlaiko savo teisę imtis priemonių prieš televizijos programų transliavimo organizaciją, įsikūrusią kitoje valstybėje narėje, tačiau visą savo veiklą ar didesnę jos dalį skiriančią pirmosios valstybės narės teritorijai, kai įsikurdama ji turėjo tikslą išvengti jurisdikcijos, kuriai organizacija būtų buvusi pavaldi, jei būtų įsikūrusi pirmosios valstybės narės teritorijoje;

(15) kadangi Europos Sąjungos sutarties F straipsnio 2 dalyje teigiama, jog Sąjunga gerbia svarbiausias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatytas teises kaip pagrindinius Bendrijos teisės principus; kadangi kiekviena priemonė, kuria siekiama apriboti transliuojamų televizijos programų priėmimą ir (arba) sustabdyti jų retransliavimą ir kurios imamasi pagal Direktyvos 89/552/EEB, iš dalies pakeistos šios direktyvos nuostatomis, 2a straipsnį, turi būti suderinama su tokiais principais;

(16) kadangi būtina užtikrinti veiksmingą Direktyvos 89/552/EEB, iš dalies pakeistos šia direktyva, taikymą visoje Bendrijoje, siekiant išlaikyti laisvą ir sąžiningą konkurenciją tarp šioje pramonės šakoje dirbančių firmų;

(17) kadangi tiesiogiai paliečiamos trečiosios šalys, įskaitant ir kitų valstybių narių gyventojus, susidūrusios su kompetentingomis teisminėmis ar kitokio pobūdžio valstybės narės institucijomis, kurių jurisdikcijai priklauso televizijos programų transliavimo organizacija, galinti nesilaikyti nacionalinių įstatymų nuostatose pateiktų reikalavimų, susijusių su šia direktyva pakeistos Direktyvos 89/552/EEB nuostatų taikymu, taip pat turi turėti galimybę pagal nacionalinių įstatymų nuostatas naudotis savo teisėmis;

(18) kadangi svarbu, kad dėl teisės į informaciją valstybės narės galėtų imtis apsaugos priemonių ir užtikrinti visuomenei plačias galimybes sužinoti apie televizijos nušviečiamus šalyje ar už jos ribų vykstančius visuomenei itin reikšmingus įvykius — olimpines žaidynes, pasaulio futbolo taurės ar Europos futbolo čempionato varžybas; kadangi siekdamos šio tikslo valstybės narės išlaiko teisę imtis Bendrijos teisės aktams neprieštaraujančių priemonių, kad galėtų reguliuoti išimtines jų jurisdikcijai priklausančių transliuotojų teises transliuoti tokius renginius;

(19) kadangi yra būtina taip sutvarkyti Bendrijos struktūrą, kad būtų galima išvengti potencialaus teisinio netikrumo bei rinkos iškraipymų ir suderinti laisvą televizijos paslaugų judėjimą su poreikiu neleisti apeiti nacionalines priemones, skirtas teisėtų bendrų interesų apsaugai;

(20) kadangi labai svarbu šioje direktyvoje pateikti nuostatas, susijusias su transliuotojų naudojimusi išimtinėmis transliavimo teisėmis, kurias jie galėjo nusipirkti, kad nušviestų kitos valstybės narės, o ne tos, kurios jurisdikcijai transliuotojai priklauso, visuomenei itin reikšmingus įvykius, ir kadangi, siekiant išvengti spekuliacinio teisių pirkimo, kai norima apeiti nacionalinius įstatymus, yra būtina tas nuostatas taikyti sutartims, pasirašomoms po šios direktyvos paskelbimo, bei įvykiams, vykstantiems po jos įgyvendinimo dienos, ir kadangi tais atvejais, kai iki šios direktyvos priėmimo pasirašytos sutartys yra atnaujinamos, jos yra laikomos naujomis sutartimis;

(21) kadangi itin reikšmingi visuomenei įvykiai šioje direktyvoje turėtų atitikti tam tikrus kriterijus, t. y. jie turėtų būti ypatingi, visą Europos Sąjungos visuomenę arba atskiros valstybės narės visuomenę, arba ženklią atskiros valstybės narės visuomenės dalį dominantys renginiai, kuriuos iš anksto rengia organizatoriai, turintys teisinę galią parduoti su tuo renginiu susijusias teises;

(22) kadangi šioje direktyvoje "nemokama televizija" yra transliavimas valstybiniais arba komerciniais kanalais programų, prieinamų visuomenei be papildomo mokesčio kaip ir transliavimo finansavimo būdai, plačiai paplitę visose valstybėse narėse (pvz., mokestis už licenciją ir (arba) mokestis už prisijungimą prie kabelinės televizijos tinklo);

(23) kadangi valstybės narės gali netrukdomos imtis bet kokių, jų nuomone, tinkamų priemonių dėl iš trečiųjų šalių transliuojamų programų, kurios neatitinka Direktyvos 89/552/EEB 2 straipsnio nuostatose išdėstytų ir šios direktyvos nuostatomis papildytų reikalavimų, jeigu tos priemonės neprieštarauja Bendrijos teisės aktams ir tarptautiniams jos įsipareigojimams;

(24) kadangi siekiant pašalinti kliūtis, iškylančias dėl skirtingų nacionalinių įstatymų nuostatų, susijusių su Europos laidų rėmimu, Direktyvoje 89/552/EEB, pakeistoje šia direktyva, yra nuostatos, skirtos tokių įstatymų suderinimui; kadangi tose nuostatose, kurios apskritai yra skirtos prekybos liberalizavimui, turi būti ir teiginiai apie konkurencijos sąlygų suderinimą;

(25) kadangi, be to, Europos Bendrijos steigimo sutarties 128 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Bendrija, imdamasi kokių nors veiksmų pagal kitas Sutarties nuostatas, atsižvelgtų į kultūros aspektus;

(26) kadangi alioji knyga "Strategijos pasirinkimas siekiant sustiprinti Europos programų rengimo pramonę Europos Sąjungos audiovizualinės politikos kontekste", kurią Komisija priėmė 1994 m. balandžio 7 d., be kitų priemonių, išskiria būtinybę remti Europos kūrinius, kad būtų paskatinta šio sektoriaus raida; kadangi "Media II" programa, kurios tikslas yra skatinti mokymą, plėtrą ir paskirstymą audiovizualiniame sektoriuje, taip pat turi sudaryti galimybes gerinti Europos kūrinius; kadangi Komisija pasiūlė, kad Europos kūrinių rengimą skatintų ir toks Bendrijos mechanizmas kaip Garantijų fondas;

(27) kadangi transliuotojų organizacijos, programų kūrėjai, prodiuseriai, autoriai ir visi kiti ekspertai turėtų būti skatinami patikslinti koncepcijas ir strategijas, orientuotas į Europos audiovizualinių filmų, skirtų tarptautinei auditorijai, kūrimą;

(28) kadangi be to, kas anksčiau pareikšta, būtina sukurti sąlygas pagerinti programų pramonės konkurenciją; kadangi pranešimai apie Direktyvos 89/552/EEB 4 ir 5 straipsnių taikymą, 1994 m. kovo 3 d. ir 1996 m. liepos 15 d. Komisijos pateikti pagal tos direktyvos 4 straipsnio 3 dalį, leidžia daryti išvadą, kad priemonės, skirtos Europos kūriniams remti, gali pagerinti konkurenciją, tačiau čia būtina atsižvelgti ir į televizijos programų transliavimo pokyčius;

(29) kadangi kanalams, transliuojantiems tik kitokia kalba nei valstybių narių kalbos, neturėtų būti taikomos 4 ir 5 straipsnių nuostatos; kadangi vis dėlto tais atvejais, kai transliavimas ta kalba ar kalbomis užima ženklią, bet ne visą to kanalo programų perdavimo laiko dalį, 4 ir 5 straipsnių nuostatos neturi būti taikomos tai programų perdavimo laiko daliai;

(30) kadangi norimas Europos kūrinių santykis turi būti pasiektas atsižvelgiant į realią ekonominę padėtį; kadangi šiam tikslui pasiekti reikalinga pažangi sistema;

(31) kadangi, siekiant skatinti kurti Europos kūrinius, labai svarbu, kad Bendrija, atsižvelgdama į kiekvienos valstybės narės audiovizualines galimybes ir poreikį apginti mažiau vartojamas Europos Sąjungos kalbas, turėtų skatinti nepriklausomus kūrėjus; kadangi valstybės narės, apibrėždamos sąvoką "nepriklausomas kūrėjas", turėtų atsižvelgti į tokius kriterijus: kam priklauso gamybos kompanija, kiek programų skiriama vienam transliuotojui, kam priklausė antrinės teisės;

(32) kadangi klausimai, iškylantys dėl konkretaus laiko, nustatytino kiekvienam kinematografinių darbų televizijoje rodymo tipui, visų pirma yra dalykas, kurį galima sutvarkyti pasirašant sutartį tarp suinteresuotų šalių ar specialistų;

(33) kadangi žmonėms vartoti skirtų medicinos produktų reklama priklauso nuo Direktyvos 92/28/EEB [7] nuostatų;

(34) kadangi kasdienių programų perdavimo laikas, skirtas transliuotojo pranešimams apie savo programas ir su jais tiesiogiai susijusiems papildomiems elementams arba pranešimams apie visuomenei skirtas paslaugas, ir kreipimaisi dėl labdaros, kurie yra transliuojami nemokamai, neturi būti įskaitomi į maksimalų dienos ar valandų transliavimo laiką, kurį galima skirti reklamai ir teleparduotuvėms;

(35) kadangi, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, ši išimtis yra taikoma tik pranešimams apie programos elementus, kurie atitinka dvejopas sąlygas — yra papildomi ir yra tiesiogiai susiję su minėtomis programomis; kadangi terminu "papildomi" apibūdinami tie programos elementai, kurių tikslas yra leisti žiūrovams gauti maksimalią naudą iš tų programų arba aktyviai jose dalyvauti;

(36) kadangi, atsižvelgiant į teleparduotuvių — tos ekonominių požiūriu labai svarbios veiklos stočių savininkams ir puikios prekių ir paslaugų realizavimo Bendrijoje rinkos — plėtojimąsi, yra labai svarbu pakeisti transliavimo laiko taisykles ir užtikrinti, kad būtų labai gerai apsaugomi vartotojai, tiksliai nustatant tinkamus standartus, reguliuojančius tokių programų transliavimo formą ir turinį;

(37) kadangi labai svarbu, kad kompetentingos nacionalinės institucijos, stebėdamos atitinkamų nuostatų įgyvendinimą, galėtų atskirti, viena, kanalų, kurie nėra skirti išimtinai teleparduotuvėms, transliavimo laiką, numatytą teleparduotuvių ir reklamos intarpams bei kitokioms reklamos formoms, o antra, transliavimo laiką, skirtą teleparduotuvėms; kadangi būtent dėl to yra būtina ir visiškai pakanka, kad kiekviena vitrina būtų aiškiai identifikuojama optinėmis ir akustinėmis priemonėmis bent pradedant ir baigiant ją rodyti;

(38) kadangi Direktyva 89/522/EEB, iš dalies pakeista šia direktyva, yra taikoma tik teleparduotuvėms ar savireklamai skirtiems kanalams, kuriuose nebūna tokių įprastų programos dalių kaip žinios, sportas, filmai, dokumentiniai filmai ar dramos spektakliai, šioje direktyvoje bei nepažeidžiant nuostatos dėl tokių kanalų įtraukimo į kitų Bendrijos teisės aktų reguliavimo sritį;

(39) kadangi reikia aiškiai pasakyti, jog savireklamos veikla yra ypatinga reklamos forma, kai transliuotojas reklamuoja savo gaminius, paslaugas, programas ar kanalus; kadangi komerciniai skelbimai, pateikiami aiškiai pasibaigus kokiai nors transliuojamai programai ir susidedantys iš programų ištraukų, turėtų būti laikomi atskiromis programomis; kadangi savireklama yra naujas ir menkai pažįstamas reiškinys, todėl, analizuojant šią direktyvą ateityje, ją reguliuojančias nuostatas greičiausiai reikės iš naujo apsvarstyti;

(40) kadangi yra būtina patikslinti taisykles, susijusias su fizinio, dvasinio ir moralinio nepilnamečių vystymosi apsauga; kadangi nustačius aiškias ribas tarp visiškai uždraustinų programų ir tų, kurias galima leisti rodyti panaudojant tinkamas technines priemones, išsisklaidytų valstybių narių ir Bendrijos susirūpinimas dėl visuomenės interesų;

(41) kadangi nė vienoje iš šios direktyvos nuostatų, skirtų nepilnamečių ir viešosios tvarkos apsaugai, nereikalaujama, kad minėtos priemonės būtų įgyvendinamos iš anksto patikrinus transliuojamas televizijos laidas;

(42) kadangi Komisijos ir kompetentingų valstybių narių institucijų tyrimas, atliktas siekiant nustatyti galimus tolesnius priemonių, leidžiančių tėvams ar globėjams kontroliuoti laidas, kurias gali žiūrėti jų nepilnamečiai vaikai, pranašumus ir trūkumus, be kita ko, padės išsiaiškinti, ar derėtų:

- reikalauti, kad nauji televizoriai turėtų įtaisą, leidžiantį tėvams ar globėjams kontroliuoti kai kurias programas,

- sukurti tinkamas reitingo sistemas,

- skatinti tokią politiką, kai laidas žiūri visa šeima, ir kitas auklėjimo bei suvokimo tobulinimo priemones,

- atsižvelgti į šioje srityje Europoje ir kituose pasaulio kraštuose sukauptą patirtį ir tokių suinteresuotų šalių kaip transliuotojų, režisierių, pedagogų, žiniasklaidos specialistų ir atitinkamų organizacijų nuomones,

planuojant, jei reikia, pateikti iki 26 straipsnyje numatyto galutinio termino atitinkamus pasiūlymus dėl įstatyminių ar kitokių priemonių;

(43) kadangi derėtų pakeisti Direktyvą 89/552/EEB, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, besiverčiantys medicinos produktų gamyba ar prekyba ir tik gydytojų paskiriamu medicininiu gydymu, galėtų finansiškai remti televizijos programas, jeigu šitaip remdami jie nemėgins aplenkti draudimo televizijoje reklamuoti medicinos produktus ir tik gydytojo paskiriamu medicininiu gydymu;

(44) kadangi Direktyva 89/552/EEB ir šia direktyva buvo siekiama esminio būtino ir pakankamo suderinimo, kuris užtikrintų laisvą transliuojamų televizijos programų judėjimą Bendrijoje; kadangi valstybės narės šios direktyvos reguliuojamoje srityje ir toliau gali nustatyti jų jurisdikcijai priklausantiems transliuotojams išsamesnes ir griežtesnes taisykles, įskaitant, be kita ko, taisykles, susijusias su kalbos politikos tikslų siekimu ir visuomenės interesų apsauga, nes televizija, kaip informacijos teikėja bei švietimo ir pramogų organizatorė, vaidina svarbų vaidmenį, taip pat poreikį apsaugoti informacijos teikimo pramonės ir žiniasklaidos pliuralizmą bei konkurencijos palaikymą siekiant išvengti piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir (arba) siekį susikurti ar sustiprinti dominuojančią padėtį sujungiant įmones, pasirašant sutartis, kažką įsigyjant ir pan., kadangi tos taisyklės turi neprieštarauti Bendrijos teisės aktams;

(45) kadangi tikslą remti Europos audiovizualinių priemonių gamybą valstybėse narėse galima įgyvendinti jų transliavimo paslaugų organizacijos struktūroje, be kita ko, nustatant, jog kai kurioms transliuotojų organizacijoms bus pavesta atsižvelgti į visuomenės interesus, įskaitant ir įsipareigojimą ženkliai prisidėti prie investicijų į Europos kūrinių kūrimą;

(46) kadangi Europos Sąjungos sutarties B straipsnyje teigiama, jog vienas iš tikslų, kurių sieks Sąjunga, yra visiškas acquis communautaire įgyvendinimas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 89/552/EEB iš dalies keičiama taip:

1) 1 straipsnyje:

a) įterpiamas toks naujas b punktas:

"b) "transliuotojas" — tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris prisiima redakcinę atsakomybę dėl televizijos programų plano sandaros pagal a punkto nuostatas ir kuris pats perduoda transliuojamas programas arba jam jas perduoda trečiosios šalys;"

b) ankstesnis b punktas tampa c punktu ir yra toks:

"c) "televizijos reklama"; — tai už tam tikrą mokestį ar kitą panašų atlygį bet kokia forma pateikiama informacija arba informacija, kurią savireklamos sumetimais perduoda valstybinė ar privati prekyba, verslu, amatu ar profesine veikla besiverčianti įmonė, siekdama teikti informaciją apie savo prekes ar paslaugas, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ar įsipareigojimų perėmimą.";

c) ankstesni c ir d punktai tampa d ir e punktais;

d) pridedamas toks punktas:

"f) "teleparduotuvė"; — tai už tam tikrą atlygį transliuojami tiesioginiai visuomenei skirti siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ar įsipareigojimų.";

2) 2 straipsnis pakeičiamas taip:

"2 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visos jų jurisdikcijai priklausančių transliuotojų perduodamos televizijos programos neprieštarautų teisės sistemos normoms, taikomoms tos valstybės narės visuomenei skirtoms transliuojamoms programoms.

2. Šioje direktyvoje valstybės narės jurisdikcijai priklausantys transliuotojai yra:

- transliuotojai, įsisteigę toje valstybėje narėje pagal 3 dalį,

- transliuotojai, kuriems yra taikytinos 4 dalies nuostatos.

3. Šioje direktyvoje transliuotojas yra laikomas įsisteigusiu valstybėje narėje tokiais atvejais:

a) kai transliuotojo pagrindinė buveinė yra toje valstybėje narėje ir redakciniai sprendimai dėl programų struktūros yra priimami toje valstybėje narėje;

b) jei transliuotojo pagrindinė buveinė yra vienoje valstybėje narėje, o redakciniai sprendimai dėl programų struktūros yra priimami kitoje valstybėje narėje, jis yra laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje dirba didžioji jo televizijos programų transliavimo veikla besiverčiančių darbuotojų dalis; jei didžioji televizijos programų transliavimo veikla besiverčiančių darbuotojų dalis dirba abiejose valstybėse narėse, transliuotojas yra laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje yra jo pagrindinė buveinė; jei didžioji televizijos programų transliavimo veikla besiverčiančių darbuotojų dalis nedirba nė vienoje iš tų valstybių narių, transliuotojas yra laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, kurioje jis pradėjo transliuoti savo programas laikydamasis tos valstybės narės teisės sistemos reikalavimų, jeigu jis palaiko nuolatinius ir efektyvius ryšius su tos valstybės narės ekonomika;

c) jei transliuotojo pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje, tačiau sprendimai dėl programų struktūros yra priimami trečiojoje šalyje arba atvirkščiai, jis yra laikomas įsisteigusiu toje valstybėje narėje, jeigu didžioji televizijos programų transliavimo veikla besiverčiančių darbuotojų dalis dirba toje valstybėje narėje.

4. Transliuotojai, kuriems netaikytinos 3 dalies nuostatos, priklausančiais tos valstybės narės jurisdikcijai laikomi tokiais atvejais, kai:

a) jie naudojasi tos valstybės narės skirtu dažniu;

b) jie nesinaudoja valstybės narės skirtu dažniu, bet naudojasi tai valstybei priklausančiu ryšio palydovu;

c) jie nesinaudoja nei valstybės narės skirtu dažniu, nei tai valstybei priklausančiu ryšio palydovu, bet naudojasi toje valstybėje esančia stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą.

5. Jei pagal 3 ir 4 dalis negalima nuspręsti, kokios valstybės narės jurisdikcijai transliuotojas priklauso, ta valstybe nare bus toji, kurioje transliuotojas yra įsisteigęs pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 52 ir tolesnius straipsnius.

6. Ši direktyva netaikoma išimtinai trečiosioms šalims skirtų programų, kurių tiesiogiai ar netiesiogiai negali priimti vienos ar daugiau valstybių narių gyventojai, transliavimui.";

3) įterpiamas toks straipsnis:

"2a straipsnis

1. Valstybės narės šios direktyvos reguliuojamose srityse užtikrina televizijos programų priėmimo laisvę ir savo teritorijoje neriboja televizijos programų iš kitų valstybių narių retransliavimo.

2. Valstybės narės gali laikinai nesilaikyti 1 dalies nuostatų, jeigu jos atitinka tokias sąlygas:

a) jei iš kitos valstybės narės transliuojama televizijos programa smarkiai ir akivaizdžiai pažeidžia 22 straipsnio 1 arba 2 dalis ir (arba) 22a straipsnį;

b) jei per praėjusius 12 mėnesių transliuotojas ne mažiau kaip du kartus pažeidė a punkto nuostatą (-as);

c) suinteresuota valstybė narė raštu pranešė transliuotojui ir Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių ji ketina imtis, jei tokie pažeidimai pasikartotų;

d) konsultuojantis su transliuojančiąja valstybe ir Komisija nepavyko per 15 dienų nuo c punkte minėto įspėjimo draugiškai susitarti ir tariami pažeidimai toliau daromi.

Per du mėnesius po pranešimo apie priemones, kurių ėmėsi valstybė narė, Komisija priima sprendimą, ar tos priemonės neprieštarauja Bendrijos teisės aktams. Jei ji nusprendžia, kad prieštarauja, iš valstybės narės pareikalaujama kaip galima greičiau sustabdyti minėtų priemonių taikymą.

3. 2 dalis nepažeidžia teisės taikyti bet kokias procedūras, teisinės apsaugos priemones ar sankcijas, kai valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai priklauso transliuotojas, yra daromi minėti pažeidimai.";

4) 3 straipsnis pakeičiamas taip:

"3 straipsnis

1. Valstybės narės nepraranda teisės reikalauti, kad jų jurisdikcijai priklausantys televizijos transliuotojai šios direktyvos reguliuojamose srityse laikytųsi išsamesnių ar griežtesnių taisyklių.

2. Valstybės narės, pagal savo teisės aktus naudodamos tinkamas priemones, užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai deramai laikytųsi šios direktyvos nuostatų.

3. Tos priemonės apima atitinkamas procedūras, kurios tiesiogiai skirtos trečiosioms šalims, įskaitant kitų valstybių narių piliečius, ir kurios yra taikytinos kompetentingoms teisminėms ar kitokioms institucijoms, siekiančioms, kad būtų deramai laikomasi nacionalinių įstatymų nuostatų.

3a straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė gali imtis Bendrijos teisės aktus atitinkančių priemonių, kad užtikrintų, jog jos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai, pasinaudodami išimtine teise, įvykių, laikomų itin reikšmingais tos valstybės narės visuomenei, netransliuotų taip, kad žymi tos valstybės narės gyventojų dalis negalėtų matyti tokių tiesiogiai transliuojamų ar įrašytų laidų, kurias transliuoja nepriklausoma televizija. Jei taip atsitinka, tokia valstybė narė sudaro numatomų valstybinių ar nevalstybinių įvykių, kuriuos ji laiko itin reikšmingais visuomenei, sąrašą. Sąrašas turi būti sudaromas aiškiai, nedviprasmiškai ir tinkamu laiku. Atlikdama šį darbą, valstybė narė taip pat nusprendžia, ar tuos renginius visus arba jų dalį bus galima matyti tiesiogiai transliuojamus arba, jei to reikėtų arba dėl objektyvių priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, bus rodomas viso renginio ar jo dalies įrašas.

2. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie priemones, kurių jos ėmėsi ar ketina imtis pagal 1 dalį. Per tris mėnesius nuo pranešimo dienos Komisija patikrina, ar tos priemonės nepažeidžia Bendrijos teisės aktų, ir praneša apie jas kitoms valstybėms narėms. Ji taip pat turi sužinoti komiteto, įsteigto pagal 23a straipsnio nuostatas, nuomonę. Paskui informacija apie taikomas priemones yra paskelbiama Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, ir ne rečiau kaip kartą per metus paskelbiamas bendras valstybėse narėse taikomų priemonių sąrašas.

3. Valstybės narės, taikydamos tinkamas priemones ir vadovaudamosi savo teisės aktais, užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai nesinaudotų po šios direktyvos paskelbimo dienos nusipirktomis išimtinėmis teisėmis tokiu būdu, kad nemaža kitos valstybės narės gyventojų dalis nebegalėtų matyti ankstesnėse dalyse apibūdintų tos kitos valstybės narės visų ar dalies tiesiogiai transliuojamų įvykių arba, jei to reikėtų arba dėl objektyvių priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau transliuojamų įrašų, kuriuos valstybė narė apibūdina pagal 1 dalį.";

5) 4 straipsnio 1 dalyje žodžiai "ir teleteksto paslaugoms" pakeičiami žodžiais "teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei";

6) 5 straipsnyje žodžiai "ir teleteksto paslaugoms" pakeičiami žodžiais "teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei";

7) 6 straipsnio nuostatos iš dalies keičiamos taip:

a) 1 dalies a punktas yra keičiamas taip:

"a) valstybėse narėse sukurti kūriniai;";

b) 1 dalis papildoma tokia pastraipa:

"b ir c punktų nuostatų taikymas yra sąlyginis valstybėse narėse sukuriamiems kūriniams, kuriems suinteresuotose trečiosiose šalyse netaikomos diskriminacinės priemonės.";

c) 3 dalis pakeičiama taip:

"3. 1 dalies c punkte minėti kūriniai yra tie, kuriuos atskirai arba kartu su vienoje ar daugiau valstybių narių įsisteigusiais kūrėjais sukuria vienoje ar daugiau Europos trečiųjų šalių įsisteigę kūrėjai, su kuriais Bendrija yra pasirašiusi su audiovizualiniu sektoriumi susijusias sutartis, jei tie kūriniai yra dažniausiai kuriami su autoriais ir darbuotojais, gyvenančiais vienoje ar daugiau Europos valstybių.";

d) 4 dalis tampa 5 dalimi ir įterpiama tokia dalis:

"4. Kūriniai, kurių pagal 1 dalį negalima laikyti Europos kūriniais, tačiau kurie yra sukurti remiantis tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių pasirašytomis dvišalėmis bendros gamybos sutartimis, yra laikomi Europos kūriniais, jeigu Bendrijai priklausančių bendrų kūrinių kūrėjų indėlis sudaro didžiąją bendrų gamybos išlaidų dalį ir jeigu gamybos nekontroliuoja vienas ar daugiau ne valstybių narių teritorijoje įsisteigusių kūrinių kūrėjų.";

e) naujoje 5 dalyje žodžiai "1 dalį" pakeičiami žodžiais "1 ir 4 dalis";

8) 7 straipsnis pakeičiamas taip:

"7 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai netransliuotų kinematografinių darbų pasibaigus laikotarpiui, dėl kurio buvo susitarta su autorių teisių savininkais.";

9) 8 straipsnis panaikinamas;

10) 9 straipsnis pakeičiamas taip:

"9 straipsnis

Šis skyrius netaikomas transliuojamoms televizijos programoms, skirtoms vietinei auditorijai ir nesančioms nacionalinės sistemos dalimi.";

11) IV skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

"Televizijos reklama, rėmimas ir teleparduotuvė";

12) 10 straipsnis pakeičiamas taip:

"10 straipsnis

1. Televizijos reklama ir teleparduotuvė yra lengvai atpažįstamos ir optinėmis ir (arba) akustinėmis priemonėmis visiškai atskiriamos nuo kitų programos dalių.

2. Atskiri reklamos ir teleparduotuvės intarpai tebėra išimtis.

3. Reklamoje ir teleparduotuvėje negalima vartoti pasąmonę veikiančių technologijų.

4. Paslėpta reklama ir teleparduotuvė yra draudžiamos.";

13) 11 straipsnis pakeičiamas:

"11 straipsnis

1. Reklama ir teleparduotuvės įterpiamos tarp laidų. Laikantis 2–5 dalyse nustatytų reikalavimų, reklama ir teleparduotuvė taip pat gali būti įterpiama į programas nepakenkiant jų vientisumui ir vertei, atsižvelgiant į natūralias programoje daromas pertraukas, programos trukmę bei pobūdį ir nepažeidžiant autorių teisių savininkų teisių.

2. Programose, kurios susideda iš savarankiškų dalių, arba sporto programose bei panašaus pobūdžio renginiuose ir pasirodymuose, kuriuose būna pertraukos, reklamos ir teleparduotuvės laidos įterpiamos tik tarp atskirų dalių arba pertraukų metu.

3. Perduodant tokius audiovizualinius kūrinius kaip vaidybiniai ir televizijos filmai (išskyrus kelių dalių filmus, serialus, pramogines programas ir dokumentinius filmus), jei numatyta jų trukmė yra daugiau nei 45 minutės, juos galima nutraukti vieną kartą per 45 minutes. Papildomai juos nutraukti leidžiama tik tais atvejais, kai numatyta filmo trukmė yra ne mažiau nei 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau nepertraukiami 45 minučių laikotarpiai.

4. Kai dėl reklamos ar teleparduotuvės yra nutraukiamos kitokio pobūdžio negu 2 dalyje išvardytosios programos, po kiekvieno reklamos intarpo toje programoje turi praeiti ne mažiau kaip 20 minučių.

5. Reklama ir teleparduotuvė niekuomet neįterpiama į religinių apeigų transliavimą. Reklama ar teleparduotuvė negali nutraukti žinių ir naujausių žinių, dokumentinių filmų, religinės ir vaikams skirtos programos, kai jų numatyta trukmė yra trumpesnė nei 30 minučių. Jei numatyta jų trukmė yra 30 minučių ar daugiau, taikomos ankstesnių dalių nuostatos.";

14) 12 straipsnio įžanginiai žodžiai pakeičiami taip:

"Televizijos reklamoje ir teleparduotuvėje neturi…";

15) 13 straipsnis pakeičiamas:

"13 straipsnis

Draudžiama bet kokia televizijos reklama bei teleparduotuvė, skirta cigaretėms ir kitiems tabako gaminiams.";

16) dabartinis 14 straipsnio tekstas tampa 1 dalimi ir yra papildomas tokia dalimi:

"2. Medicinos produktų, kuriems išleisti į apyvartą reikalingas leidimas, išduodamas pagal 1965 m. sausio 26 d. Tarybos direktyvą 65/65/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su medicinos produktais, nuostatų suderinimo [8], taip pat vaistų teleparduotuvės yra draudžiamos.";

17) 15 straipsnio įžanginiai žodžiai pakeičiami taip:

"Alkoholinių gėrimų televizijos reklama ir teleparduotuvė turi atitikti tokius reikalavimus:";

18) dabartinis 16 straipsnio tekstas tampa 1 dalimi ir yra papildomas tokia dalimi:

"2. Teleparduotuvė laikosi 1 dalyje išdėstytų reikalavimų ir, be to, neskatina nepilnamečių pasirašyti sutarčių dėl prekių ir paslaugų pardavimo ar nuomos.";

19) 17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

"2. Tos įmonės, kurių pagrindinė veikla yra cigarečių ar kitų tabako gaminių gamyba arba pardavimas, negali remti televizijos programų.";

b) 3 dalis tampa 4 dalimi ir įterpiama tokia dalis:

"3. Kai įmonės, kurių veikla apima medicinos produktų gamybą ar pardavimą ir medicininį gydymą, remia televizijos programas, jos gali reklamuoti įmonės vardą ar jos įvaizdį, tačiau negali reklamuoti konkrečių medicinos produktų ar medicininio gydymo, skiriamų tik pagal receptus toje valstybėje narėje, kurios jurisdikcijai transliuotojas priklauso.";

20) 18 straipsnis pakeičiamas taip:

"18 straipsnis

1. Teleparduotuvės intarpams, reklamos intarpams ir kitokioms reklamos formoms, išskyrus 18a straipsnyje nurodytas televitrinas, skirto transliacijų laiko dalis neturi viršyti 20 % kasdienių transliacijų laiko. Reklamos intarpų laikas neturi viršyti 15 % kasdienio perdavimų laiko.

2. Reklamos ir teleparduotuvės intarpams skirtas laikas per vieną astronominę valandą neturi viršyti 20 %.

3. Šiame straipsnyje reklama nelaikomi:

- paties transliuotojo pranešimai apie savo programas ir pagalbiniai su tomis programomis tiesiogiai susiję elementai,

- visuomeninės tarnybos skelbimai ir nemokamai transliuojami kreipimaisi dėl labdaros.";

21) įterpiamas toks straipsnis:

"18a straipsnis

1. Teleparduotuvės laidoms skirtos televitrinos, transliuojamos kanalu, kuris nėra skirtas tik teleparduotuvei, trunka ne trumpiau kaip 15 nepertraukiamų minučių.

2. Per dieną gali būti ne daugiau kaip 8 televitrinos. Jų bendra trukmė neviršija 3 valandų per dieną. Optinėmis ir akustinėmis priemonėmis jos privalo būti aiškiai išskiriamos kaip televitrinos.";

22) 19 straipsnis pakeičiamas taip:

"19 straipsnis

I, II, IV, V, VI, VIa ir VII skyrių nuostatos su atitinkamais pakeitimais taikomos tik teleparduotuvei skirtiems kanalams. Reklamos tokiuose kanaluose kasdienė trukmė yra nustatyta 18 straipsnio 1 dalyje. 18 straipsnio 2 dalis čia netaikoma.";

23) įterpiamas toks straipsnis:

"19a straipsnis

I, II, IV, V, VI, VIa ir VII skyrių nuostatos su atitinkamais pakeitimais taikomos tik savireklamai skirtiems kanalams. Kitokios formos reklama tokiuose kanaluose leidžiama tiek laiko, kiek yra nustatyta 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal 26 straipsnį ši nuostata yra iš tų, kurias reikės iš naujo peržiūrėti.";

24) 20 straipsnis pakeičiamas taip:

"20 straipsnis

Nepažeisdamos 3 straipsnio nuostatų, valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į Bendrijos teisės aktus, gali nustatyti kitokias sąlygas nei išdėstytosios 11 straipsnio 2–5 dalyse ir 18 bei 18a straipsniuose dėl programų, kurios skirtos tik šalies teritorijai ir kurių negali tiesiogiai ar netiesiogiai priimti vienos ar daugiau valstybių narių visuomenė, transliavimo.";

25) 21 straipsnis yra panaikinamas;

26) V skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

"Nepilnamečių ir viešosios tvarkos apsauga";

27) 22 straipsnis pakeičiamas taip:

"22 straipsnis

1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad jų jurisdikcijai priklausančių transliuotojų televizijos programose nebūtų jokių laidų, galinčių rimtai pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, ypač programų, susijusių su pornografija ir savitiksliu smurtu.

2. 1 dalyje numatytos priemonės taikomos ir kitoms programoms, kurios galėtų pakenkti fiziniam, protiniam ar moraliniam nepilnamečių vystymuisi, išskyrus tuos atvejus, kai tinkamai parinkus laidų transliavimo laiką ar panaudojus kokią nors techninę priemonę garantuojama, jog nepilnamečiai laidų perdavimo laiku (metu) paprastai negalės jų klausytis ir žiūrėti.

3. Be to, kai tokios programos yra transliuojamos neužkoduotos, valstybės narės užtikrina, kad prieš joms prasidedant būtų akustinis įspėjimas arba kad jas būtų galima atpažinti pagal vaizdinį simbolį, rodomą visą jų transliavimo laiką.";

28) įterpiamas toks straipsnis:

"22a straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad laidose nebūtų kurstoma rasinė, lyčių, religinė ar tautinė neapykanta.";

29) įterpiamas toks straipsnis:

"22b straipsnis

1. Komisija šio skyriaus taikymą laiko itin svarbiu, kai yra rašoma 26 straipsnyje minima ataskaita.

2. Per vienerius metus nuo šios direktyvos paskelbimo Komisija kartu su kompetentingomis valstybių narių institucijomis atlieka tolesnių priemonių, kurios leistų tėvams ar globėjams kontroliuoti tas programas, kurias gali žiūrėti nepilnamečiai, gerųjų ir blogųjų savybių tyrimą. Atliekant tą tyrimą, be kita ko, bus stengiamasi išsiaiškinti, ar:

- derėtų reikalauti, kad naujuose televizoriuose būtų techninė priemonė, leidžianti tėvams ar globėjams kontroliuoti kai kurias programas,

- reikėtų sukurti tinkamas reitingo sistemas,

- vertėtų skatinti programas žiūrėti visai šeimai ir kitas pedagogines bei supratimo ugdymo priemones,

- reikėtų atsižvelgti į Europoje ir už jos ribų šioje srityje sukauptą patirtį ir tokių suinteresuotų šalių kaip programų transliuotojai, režisieriai, pedagogai, žiniasklaidos specialistai ir jų atitinkamos organizacijos, požiūrį.";

30) 23 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

"1. Nepažeidžiant valstybių narių pagal civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės normas priimtų kitų nuostatų, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo nepriklausomai nuo jo nacionalinės priklausomybės, kurio teisėtiems interesams ir ypač reputacijai bei geram vardui pakenkė televizijos programoje paskelbti neteisingi faktai, privalo turėti teisę atsakyti į pateiktus kaltinimus ar į kitas lygiavertes teisinės apsaugos priemones. Valstybės narės užtikrina, kad iš tikrųjų pasinaudoti teise atsakyti ar lygiaverte teisinės apsaugos priemone nebūtų trukdoma nustatant nepagrįstus reikalavimus ir sunkiai įgyvendinamas sąlygas. Atsakymas turi būti perduodamas praėjus priimtinam laiko tarpui po to, kai buvo patenkintas reikalavimas tai padaryti, ir tokiu laiku bei tokiu būdu, kuris tinka tai transliuojamai programai, dėl kurios reikalavimas atsakyti ir buvo pateiktas.";

31) po 23 straipsnio įterpiamas toks naujas VIa skyrius:

"VIa SKYRIUS

Ryšių komitetas

23a straipsnis

1. Įsteigiamas Komisijos globojamas ryšių komitetas. Jį sudaro kompetentingų valstybių narių institucijų atstovai. Komitetui pirmininkauja Komisijos atstovas, ir komitetas susirenka arba jo iniciatyva, arba valstybės narės delegacijos prašymu.

2. Šio komiteto uždaviniai yra tokie:

a) padėti veiksmingai įgyvendinti šios direktyvos nuostatas reguliariai konsultuojantis dėl visų su jos taikymu susijusių praktinių problemų, visų pirma taikant 2 straipsnį, bei aptariant visus kitus reikalus, kai keistis nuomonėmis būna labai naudinga;

b) pateikti nuomones savo iniciatyva arba pateikti nuomones, kurių reikalauja Komisija, dėl šios direktyvos nuostatų taikymo valstybėse narėse;

c) tapti nuomonių keitimosi forumu svarstant, kokius klausimus derėtų aptarti ataskaitose, kurias valstybės narės privalo pateikti pagal 4 straipsnio 3 dalį, kokia metodologija derėtų vadovautis rengiant ataskaitas, koks turėtų būti įgaliojimų mastas atliekant nepriklausomą 25a straipsnyje minimą tyrimą, kaip reikėtų vertinti atvirus konkursus ir patį tyrimą;

d) aptarti reguliarių konsultacijų, kurias Komisija rengia su transliuotojų organizacijų atstovais, laidų kūrėjais, žiūrovais, gamybininkais, paslaugų tiekėjais, profesinėmis sąjungomis ir kūrybine bendruomene, rezultatus;

e) padėti valstybėms narėms ir Komisijai keistis informacija apie tai, kokia yra padėtis ir kokie pokyčiai vyksta reguliavimo veikloje, susijusioje su televizijos programų transliavimo paslaugomis, atsižvelgiant į Bendrijos audiovizualinę politiką ir atitinkamus pokyčius technikos srityje;

f) ištirti visus pokyčius, vykstančius tame sektoriuje, dėl kurio veiklos būtų labai naudinga keistis nuomonėmis."

;

32) įterpiamas toks straipsnis:

"25a straipsnis

Kita peržiūra, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje, bus atlikta iki 2002 m. birželio 30 d. Joje atsižvelgiama į nepriklausomą minėtų priemonių poveikio tiek Bendrijos, tiek nacionaliniu lygmeniu tyrimą.";

33) 26 straipsnis pakeičiamas taip:

"26 straipsnis

Ne vėliau kaip iki 2000 m. gruodžio 31 d. ir po to kas dveji metai Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šios papildytos direktyvos taikymo ataskaitą ir, jei reikia, toliau teikia pasiūlymus, kurie padėtų ją priderinti prie televizijos programų transliavimo srities pokyčių ir, svarbiausia, atsižvelgti į naujausius laimėjimus technologijos srityje."

2 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip iki 1998 m. gruodžio 31 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1997 m. birželio 30 d.

Parlamento vardu

Pirmininkas

J. M. Gil-robles

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Nuis

[1] OL C 185, 1995 7 19, p. 4 ir OL C 221, 1996 7 30, p. 10.

[2] OL C 301, 1995 11 13, p. 35.

[3] 1996 m. vasario 14 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 65, 1996 3 4, p. 113), 1996 m. liepos 18 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 264, 1996 9 11, p. 52) ir 1996 m. lapkričio 12 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 362, 1996 12 2, p. 56). 1997 m. birželio 10 d. Europos Parlamento sprendimas ir 1997 m. birželio 19 d. Tarybos sprendimas.

[4] OL L 298, 1989 10 17, p. 23. Direktyva su pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[5] Byla C-221/89, Queen prieš Secretary of State for Transport, ex parte Factortame Ltd. and Others, (1991) ECR I-3905, 20 punktas.

[6] Žr. visų pirma sprendimus bylose 33/74 Van Binsbergen v. Bestuur van de Bedrijfsvereniging, (1974) ECR 1299 ir C-23/93, TV 10 SA v. Commissariaat voor de Media, (1994) ECR I-4795.

[7] OL L 113, 1992 4 30, p. 13.

[8] OL 22, 1965 2 9, p. 369. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 93/39/EEB (OL L 214, 1993 8 24, p. 122).

--------------------------------------------------