EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32015R1831

2015 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1831, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taikymo taisyklės

OL L 266, 2015 10 13, p. 14–26 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2015/1831/oj

13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/14


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1831

2015 m. spalio 7 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taikymo taisyklės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (1), ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 14 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 25 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1144/2014 panaikintas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (2) ir nustatytos naujos informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taisyklės. Be to, juo Komisijai suteikiami įgaliojimai šiuo klausimu priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Tokiais aktais turi būti priimtos tam tikros taisyklės, kuriomis būtų užtikrintas sklandus naujos teisinės sistemos veikimas ir vienodas taikymas. Tie aktai turėtų pakeisti Komisijos reglamentą (EB) Nr. 501/2008 (3), panaikintą Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/1829 (4);

(2)

informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonės neturėtų būti siejamos su kilmės vieta. Vis dėlto pagal Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalį tam tikromis sąlygomis produktų kilmė gali būti nurodyta. Turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta, kad nuoroda į kilmės vietą nedarytų neigiamo poveikio pagrindinei pagal programą skleidžiamai Sąjungos informacijai;

(3)

kad tikslinei auditorijai nekiltų neaiškumų dėl bendros kampanijos, susijusios su produktų kilme, ir kampanijos, susijusios su konkrečiais produktais, užregistruotais pagal Sąjungos kokybės sistemas ir žymimais saugoma geografine nuoroda, skirtumų, darant nuorodą į kilmę reikėtų apsiriboti nuoroda į nacionalinę kilmę. Tačiau atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalyje pateiktą reikalavimus atitinkančių sistemų sąrašą, taikant tas konkrečias sistemas turėtų būti galima nurodyti kitą nei nacionalinė kilmę. Be to, turėtų būti galima pateikti su konkrečia valstybe nesusijusios kilmės vietos nuorodas, kaip antai šiaurės, Alpių arba Viduržemio jūros regiono, nes tai visoje Europoje naudojamos bendros nuorodos;

(4)

informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonės neturėtų būti siejamos su prekių ženklais. Vis dėlto pagal Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 1 dalį produktų prekių ženklus galima nurodyti atliekant tam tikrus veiksmus arba tam tikromis sąlygomis. Prekių ženklai turėtų būti pateikiami tik demonstruojant ir degustuojant produktus, t. y. vykdant konkrečią pardavimo apimčiai didinti skirtą veiklą, ir vykdant tą veiklą pateikiamoje atitinkamoje informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje. Turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų užtikrinama, kad visi prekių ženklai būtų vienodai matomi, o jų grafinis vaizdas būtų pateikiamas mažesniu formatu nei pagrindinė Sąjungos kampanijos informacija. Siekiant užtikrinti, kad su prekių ženklais nesusijęs priemonių pobūdis liktų nepakitęs, reikėtų nustatyti taisykles, skirtas užtikrinti, kad, išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes, būtų pateikiami keli prekių ženklai ir tiems ženklams skirtas paviršiaus plotas neviršytų didžiausios informacijai skirto ploto procentinės dalies;

(5)

Reglamentu (ES) Nr. 1144/2014 leidžiama pasiūlymus teikiančioms organizacijoms įgyvendinti tam tikras savo programų dalis. Turėtų būti nustatytos tų nuostatų taikymo taisyklės;

(6)

paprastos programos turi būti įgyvendinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 (5) taikant valstybių narių ir Sąjungos pasidalijamojo valdymo principą, o daugiašalės programos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) turi būti finansuojamos pagal tiesioginio valdymo taisykles. Kadangi ta pati pasiūlymą teikianti organizacija gali įgyvendinti tiek paprastų, tiek daugiašalių programų, abiejų rūšių programų įgyvendinimo taisyklės turėtų kuo mažiau skirtis. Todėl paprastoms programoms turėtų būti taikomos taisyklės, tolygios toms su dotacijomis susijusioms Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nuostatoms, kurios taikomos daugiašalėms programoms, pvz., dėl reikalavimo pateikti garantiją siekiant užtikrinti tinkamą sutarties įvykdymą netaikymo;

(7)

valstybės narės yra atsakingos už tinkamą Komisijos atrinktų paprastų programų įgyvendinimą. Turėtų būti nustatyta nuostata dėl nacionalinių valdžios institucijų, atsakingų už šio reglamento įgyvendinimą, skyrimo. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas, turėtų būti nustatytos atrinktų paprastų programų įgyvendinimo sutarčių sudarymo taisyklės. Todėl Komisija valstybėms narėms turėtų pateikti sutarties modelį ir nustatyti pagrįstą terminą, iki kurio turėtų būti sudarytos sutartys. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad toje pačioje programoje gali būti numatytos įvairių rūšių priemonės, turėtų būti numatyta galimybė lanksčiai nustatyti programos įgyvendinimo pradžios datą;

(8)

siekiant patikimai valdyti finansus, pasiūlymus teikiančios organizacijos ir įgyvendinimo subjektai turėtų būti įpareigoti tvarkyti įrašus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus siekiant įrodyti, kad programa įgyvendinama teisingai, o deklaruotos išlaidos atitinka Sąjungos finansavimo reikalavimus;

(9)

valstybės narės paprastų programų įgyvendinimą turėtų kontroliuoti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad prieš sudarydamos sutartį su atitinkama pasiūlymą teikiančia organizacija jos patvirtintų atrinktą įgyvendinimo subjektą ir prieš atlikdamos mokėjimus patikrintų kiekvieną mokėjimo paraišką. Kartu su visomis mokėjimo paraiškomis, išskyrus išankstinio mokėjimo paraiškas, turėtų būti pateikiama finansinė ataskaita, kurioje būtų deklaruotos ir tiksliai nurodytos pasiūlymą teikiančios organizacijos patirtos reikalavimus atitinkančios išlaidos, techninio programos įgyvendinimo ataskaita, o teikiant likučio išmokėjimo paraiškas – ir programos vertinimo ataskaita;

(10)

siekiant supaprastinimo ir administracinės naštos sumažinimo, tarpinės ataskaitos ir atitinkamos mokėjimo paraiškos turėtų būti siejamos su vienų metų trukmės laikotarpiais. Be to, prašant kompensuoti tam tikras sumas turėtų būti pateikiamas nepriklausomo kvalifikuoto auditoriaus išduotas finansinių pažymų patvirtinimas. Patvirtinime valstybėms narėms turėtų būti pateikta deklaruotų išlaidų atitikties reikalavimams įrodymų;

(11)

siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms patikrinti, ar įgyvendinant programą parengta medžiaga atitinka Sąjungos teisę, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 14 straipsnio 1 dalyje, ir visų pirma ar taikomos nuostatos, susijusios su pagrindine Sąjungos skleidžiama informacija, kilmės vietos nuoroda ir prekių ženklų pateikimu, turėtų būti nustatytas reikalavimas valstybei narei pateikti naudotą medžiagą, įskaitant vizualinę medžiagą;

(12)

siekiant pasiūlymus teikiančioms organizacijoms suteikti apyvartinių lėšų, turėtų būti nustatyta išankstinio mokėjimo tvarka. Kad būtų veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, išankstinis mokėjimas turėtų būti skiriamas už užstatą. Šis užstatas turėtų galioti, kol patvirtinus išankstinį mokėjimą bus išmokėtas likutis. Finansinę pagalbą gaunančiose valstybėse narėse įsisteigusioms pasiūlymus teikiančioms organizacijoms gali kilti sunkumų pateikti užstatą visai sumai, kuri gali būti išmokėta iš anksto, todėl turėtų būti nustatyta speciali nuostata, pagal kurią joms būtų leidžiama išankstinius mokėjimus gauti dviem dalimis;

(13)

siekiant patikimai valdyti finansus, turėtų būti nustatytos nuostatos, pagal kurias būtų reikalaujama, kad išankstinio ir tarpinio mokėjimų sumos neviršytų viso Sąjungos įnašo ir būtų laikomasi patikimumo ribos;

(14)

atsižvelgiant į patirtį, turėtų būti nustatytas patikrų vietoje, kuriuos turi atlikti valstybės narės, turinys ir visų pirma jų dažnumas, aprėptis ir vieta. Todėl tikslinga reikalauti, kad per kiekvienos programos įgyvendinimo laikotarpį bent vieną kartą būtų atlikta jos patikra vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo veikla vykdoma įvairiu metu ir dažnai trumpą laiką, ir į tai, kad kai kurios programos įgyvendinamos už pasiūlymą teikiančios organizacijos kilmės valstybės narės arba Sąjungos ribų, patikros vietoje turėtų būti atliekamos pasiūlymus teikiančių organizacijų patalpose ir, jei taikoma, įgyvendinimo subjekto patalpose;

(15)

palūkanų norma už netinkamai išmokėtas sumas turėtų būti suderinta su daugiašalėms programoms taikoma atitinkama palūkanų norma;

(16)

siekiant įvertinti informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų veiksmingumą ir našumą, turėtų būti nustatytos nuostatos, pagal kurias būtų reikalaujama, kad pasiūlymus teikiančios organizacijos ir valstybės narės tinkamai stebėtų bei vertintų programas ir bendrus pardavimo skatinimo politikos įgyvendinimo rezultatus;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 nuostatų dėl kilmės ir prekių ženklų matomumo vykdant paprastas ir daugiašales programas įgyvendinimo taisyklės ir taisyklės, pagal kurias pasiūlymą teikiančiai organizacijai gali būti leidžiama įgyvendinti tam tikras paprastos programos dalis.

Be to, jame nustatomos konkrečios paprastų programų sutarčių sudarymo, valdymo, stebėsenos bei kontrolės taisyklės ir informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų poveikio vertinimo rodiklių sistema.

II SKYRIUS

BENDROSIOS PAPRASTŲ IR DAUGIAŠALIŲ PROGRAMŲ NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Kilmės matomumas

2 straipsnis

Bendrieji kilmės vietos nurodymo visoje informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje reikalavimai

1.   Pagrindinė programos informacija – Sąjungos informacija, todėl dėmesys nesutelkiamas į konkrečią kilmę.

2.   Visos kilmės vietos nuorodos turi tenkinti visas šias sąlygas:

a)

neturi būti ribojamas laisvas žemės ūkio ir maisto produktų judėjimas, pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį;

b)

vartotojai neturi būti skatinami pirkti vietos prekių tik dėl jų kilmės ir turi būti daroma nuoroda į konkrečias produkto savybes, o ne tik į jo kilmę, ir

c)

jos turi būti naudojamos pagrindinei Sąjungos informacijai papildyti.

3.   Pagrindinės pagal programą skleidžiamos Sąjungos informacijos neturi nustelbti su produkto kilmės vieta susijusi medžiaga, kaip antai vaizdai, spalvos, simboliai ar muzika. Kilmės vietos nuoroda turi būti pateikiama kitoje nei pagrindinei Sąjungos informacijai skirta erdvėje.

4.   Kilmės vietos nuoroda turi būti pateikiama tik informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo vizualinėje medžiagoje. Kilmės vietos nuoroda neturi būti daroma garso medžiagoje.

3 straipsnis

Konkretus kilmės vietos nurodymas informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose

1.   Teikiant kilmės vietos nuorodą informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, turi būti nurodoma tik nacionalinė kilmė, t. y. valstybės narės pavadinimas, arba bendros, su konkrečia valstybe nesusijusios kilmės vieta. Kilmės vietos nuoroda gali būti tiesioginė arba netiesioginė.

2.   Turi būti laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktų ir atsižvelgiama į tai, koks yra su kilmės vieta susijusio teksto ar simbolio, įskaitant vaizdus ir bendrą pristatymą, matomumas, palyginti su teksto ar simbolio, kuriuo perteikiama pagal programą skleidžiama Sąjungos informacija, dydžiu.

4 straipsnis

Kilmės vietos nurodymas informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje, susijusioje su Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalies c ir d punktų reikalavimus atitinkančiomis sistemomis

1.   Informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonėse, kuriose daromos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalies c punkto reikalavimus atitinkančias sistemas, susijusiais grafiniais simboliais gali būti pateikiami atokiausių regionų pavadinimai su sąlyga, kad tenkinamos Komisijos deleguotojo reglamento (EB) Nr. 179/2014 (7) sąlygos, ir šių regionų pavadinimai gali būti pateikiami susijusioje vizualinėje medžiagoje su sąlyga, kad tos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas.

2.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies, informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonėse, kuriose daromos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalies d punkto reikalavimus atitinkančias sistemas, kurių pavadinimu daroma nuoroda į kilmės vietą, ta konkreti kilmės vieta gali būti nurodoma su sąlyga, kad tos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas.

2 SKIRSNIS

Prekių ženklų matomumas

5 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnyje nurodyti prekių ženklai suprantami kaip Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 (8) 4 ir 66 straipsniuose arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB (9) 2 straipsnyje apibrėžti prekių ženklai.

2.   Pasiūlymus teikiančių organizacijų skatinamų parduoti produktų prekių ženklai turi būti matomi tik demonstruojant ir degustuojant produktus.

Vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   demonstracija– visos priemonės, kuriomis galimam klientui parodomos teigiamos produkto ar sistemos savybės siekiant jį paskatinti įsigyti produktą mugėse ar įmonėms skirtuose renginiuose ir interneto svetainėse;

b)   degustacija– bet kokia veikla, kai produktą mugėse ar įmonėms skirtuose renginiuose ir prekybos vietose gali degustuoti galimas klientas.

3.   Prekių ženklai taip pat gali būti matomi demonstruojant ir degustuojant produktus pateikiamoje ar platinamoje informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje.

4.   Prekių ženklus pateikiančios pasiūlymus teikiančios organizacijos turi laikytis šių sąlygų:

a)

programos paraiškoje turi pagrįsti, kodėl nuoroda į prekių ženklus yra būtina siekiant įgyvendinti kampanijos tikslus, ir patvirtinti, kad prekių ženklai bus pateikiami tik demonstruojant ir degustuojant produktus;

b)

saugoti įrodymus, kad visiems atitinkamos pasiūlymus teikiančios organizacijos nariams suteiktos vienodos galimybės pateikti savo prekių ženklus;

c)

užtikrinti, kad:

i)

prekių ženklai būtų pateikiami kartu kitoje nei pagrindinei Sąjungos informacijai skirta erdvėje ir būtų vienodai matomi;

ii)

pateikiami prekių ženklai nenustelbtų pagrindinės Sąjungos informacijos;

iii)

pagrindinės Sąjungos informacijos neužgožtų pateikiama prekių ženklais pažymėta medžiaga, kaip antai vaizdai, spalvos, simboliai;

iv)

prekių ženklai būtų pateikiami tik vizualinėje medžiagoje, išskyrus suvenyrus ir ženklelius, mažesniu nei pagrindinė Sąjungos informacija formatu. Garso medžiagoje nuoroda į prekių ženklus neturi būti daroma.

6 straipsnis

Specialieji reikalavimai

1.   Demonstruojant ir degustuojant produktus prekių ženklai gali būti pateikiami tik:

a)

kartu plakate, eksponuojamame stendo informacijos baro priekinėje dalyje arba ant tolygios atramos. Plakatas neturi užimti daugiau kaip 5 % visos stendo informacijos baro priekinės dalies ar tolygios atramos paviršiaus ploto arba

b)

pavieniui neutraliai ir vienodai ant kiekvienam prekės ženklui skirtos identiškos eksponavimo struktūros informacijos baro priekinės dalies arba ant tolygios atramos. Tokiu atveju pateikiamo prekės ženklo pavadinimas neturi užimti daugiau kaip 5 % eksponavimo struktūros informacijos baro priekinės dalies ar tolygios atramos paviršiaus ploto.

2.   Interneto svetainėse prekių ženklai gali būti pateikiami tik kartu vienu iš šių dviejų būdų:

a)

tinklalapio apačioje esančioje reklamjuostėje, kurios plotas neturi viršyti 5 % bendro tinklalapio paviršiaus ploto, o kiekvienas prekės ženklas turi būti mažesnis už Sąjungos emblemą, kuria nurodomas bendras Sąjungos finansavimas;

b)

tam tikslui skirtame, kitame nei pradžios, tinklalapyje kiekvieną prekės ženklą pateikiant neutraliai ir vienodai.

3.   Demonstruojant ar degustuojant produktus dalijamoje spausdintoje medžiagoje prekių ženklai gali būti pateikiami tik kartu puslapio apačioje esančioje reklamjuostėje, kurios plotas neturi viršyti 5 % bendro to puslapio paviršiaus ploto.

7 straipsnis

Pateiktinų prekių ženklų skaičius

1.   Turi būti pateikiami ne mažiau kaip penki prekių ženklai.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, gali būti pateikiami mažiau nei penki prekių ženklai su sąlyga, kad tenkinamos šios dvi sąlygos:

a)

pasiūlymą teikiančios organizacijos kilmės valstybėje narėje yra mažiau prekių ženklų, susijusių su produktu arba sistema, kuriems taikoma programa;

b)

tinkamai pagrįstais atvejais nebuvo įmanoma parengti keletą produktų apimančios arba daugiašalės programos, kad būtų galima pateikti daugiau prekių ženklų.

3.   Pasiūlymą teikianti organizacija turi tinkamai įrodyti, kad laikosi 2 dalyje nurodytų sąlygų, ir pateikti visus reikiamus dokumentus, įskaitant įrodymus, kad ji susisiekė su kitomis pasiūlymus teikiančiomis organizacijomis ir joms pasiūlė kartu parengti keletą produktų apimančią arba daugiašalę programą, ir nurodyti priežastis, kodėl tokia programa nebuvo parengta.

4.   Jei pateikiami mažiau kaip penki prekių ženklai, taikomos 6 straipsnyje nustatytos taisyklės, o prekių ženklams skiriamas paviršiaus plotas proporcingai sumažinamas.

8 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalies d punkto reikalavimus atitinkančių sistemų, užregistruotų kaip prekių ženklai, nurodymas

Jei programa susijusi su Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalies d punkte nurodyta sistema, sistemų, kurios užregistruotos kaip prekių ženklai, pavadinimams ir logotipams 5, 6 ir 7 straipsniai netaikomi.

III SKYRIUS

PAPRASTŲ PROGRAMŲ VALDYMAS

1 SKIRSNIS

Programų įgyvendinimas ir finansavimas

9 straipsnis

Kompetentingų institucijų skyrimas

Valstybės narės skiria kompetentingas nacionalines institucijas, atsakingas už šio reglamento įgyvendinimą.

Jos praneša Komisijai paskirtųjų institucijų pavadinimus ir perduoda jų išsamius duomenis, taip pat visus šių duomenų pasikeitimus.

Komisija šią informaciją viešai paskelbia atitinkama forma.

10 straipsnis

Sutarčių sudarymas

1.   Priėmusi Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, Komisija atrinktų programų kopijas nedelsdama persiunčia atitinkamoms valstybėms narėms.

2.   Valstybės narės nedelsdamos informuoja atitinkamas pasiūlymus teikiančias organizacijas apie tai, ar jų paraiškos buvo priimtos.

3.   Valstybės narės per 90 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie Komisijos aktą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 11 straipsnio 2 dalyje, dienos sudaro programų įgyvendinimo sutartis su atrinktomis pasiūlymus teikiančiomis organizacijomis su sąlyga, kad Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 2 straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 13 straipsnyje nurodyti įgyvendinimo subjektai. Po to termino sutartys gali būti sudaromos tik iš anksto gavus Komisijos leidimą.

4.   Programos įgyvendinimo pradžios diena – pirmoji mėnesio, einančio po sutarties pasirašymo dienos, diena. Tačiau pradžios diena gali būti atidėta iki šešių mėnesių, visų pirma siekiant atsižvelgti į produkto, kuriam taikoma programa, sezoniškumą arba dalyvavimą konkrečiame renginyje ar mugėje.

5.   Valstybės narės naudoja Komisijos pateiktus sutarčių modelius.

6.   Prireikus valstybės narės, siekdamos atsižvelgti į nacionalinę teisę, gali iš dalies pakeisti kai kurias sutarčių modelių sąlygas, jei tokie pakeitimai neprieštarauja Sąjungos teisės aktams.

11 straipsnis

Pasiūlymus teikiančių organizacijų programų įgyvendinimas

Pasiūlymą teikianti organizacija gali pati įgyvendinti tam tikras paprastos programos dalis, jei laikosi šių sąlygų:

a)

pasiūlymą teikianti organizacija turi bent trejų metų informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimo patirties ir

b)

užtikrina, kad su priemone, kurią ji planuoja įgyvendinti pati, susijusios išlaidos neviršytų įprastinių rinkos normų.

12 straipsnis

Su informacijos teikimu ir įrašais susijusios pareigos

1.   Pasiūlymus teikiančios organizacijos nuolat atnaujina informaciją ir informuoja atitinkamą valstybę narę apie įvykius ir aplinkybes, kurie gali turėti reikšmingo poveikio programos įgyvendinimui arba Sąjungos finansiniams interesams.

2.   Pasiūlymus teikiančios organizacijos ir įgyvendinimo subjektai tvarko įrašus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pagrindžiamas tinkamas programos įgyvendinimas ir deklaruotos kaip atitinkančios reikalavimus išlaidos, būtent:

a)

faktinėms išlaidoms pagrįsti: atitinkamus deklaruotas išlaidas pagrindžiančius įrašus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus, tokius kaip sutartys, subrangos sutartys, sąskaitos faktūros ir apskaitos įrašai. Taikomi išlaidų apskaitos metodai ir vidaus kontrolės procedūros turi būti tokie, kad deklaruotas sumas būtų galima tiesiogiai palyginti su jų sąskaitose užregistruotomis ir patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodytomis sumomis.

Personalo išlaidoms pagrįsti pasiūlymą teikianti organizacija ir įgyvendinimo subjektai tvarko darbo laiko apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuotas deklaruotas valandų skaičius. Jei patikimų darbo laiko apskaitos dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas dirbant su veikla susijusį darbą praleistų valandų skaičius, neturima, valstybė narė gali priimti kitokius deklaruotą valandų skaičių patvirtinančius įrodymus, jei ji mano, kad tais įrodymais užtikrinamas tinkamas patikinimo lygis.

Jei asmenys dirba tik su programa susijusį darbą, jų darbo laiko apskaitos tvarkyti nereikia, tačiau reikalinga pasirašyta deklaracija, kurioje būtų patvirtinta, kad atitinkami asmenys dirbo tik su veikla susijusį darbą;

b)

fiksuoto dydžio išlaidoms pagrįsti: tinkamus įrašus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus, skirtus išlaidų, kuriomis remiantis apskaičiuojamas fiksuotas dydis, atitikčiai reikalavimams įrodyti.

13 straipsnis

Išankstinis mokėjimas

1.   Per 30 dienų nuo 10 straipsnyje nurodytos sutarties pasirašymo dienos pasiūlymą teikianti organizacija atitinkamai valstybei narei gali pateikti išankstinio mokėjimo paraišką kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu užstatu.

2.   Išankstinis mokėjimas skiriamas su sąlyga, kad pasiūlymą teikianti organizacija valstybei narei pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 (10) IV skyrių pateikia užstatą, kurio dydis lygus to išankstinio mokėjimo dydžiui.

3.   Išankstinio mokėjimo dydis sudaro ne daugiau kaip 20 % Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 15 straipsnyje nurodyto didžiausio Sąjungos finansinio įnašo.

4.   Valstybė narė išankstinį mokėjimą skiria per 30 dienų nuo 2 dalyje nurodyto užstato gavimo dienos arba per 30 dienų nuo dienos, kurią iki programos įgyvendinimo pradžios dienos lieka 10 dienų, priklausomai nuo to, kuri data vėlesnė.

5.   Išankstinis mokėjimas patvirtinamas išmokant likutį.

6.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 5 dalių, finansinę pagalbą pagal Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 15 straipsnio 3 dalį gaunančiose valstybėse narėse įsisteigusios pasiūlymus teikiančios organizacijos gali teikti paraiškas išankstinį mokėjimą skirti dviem dalimis. Šia galimybe nusprendę pasinaudoti pareiškėjai paraišką dėl pirmos jiems skirto išankstinio mokėjimo dalies teikia per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Paraiška dėl likusios išankstinio mokėjimo dalies gali būti teikiama tik po to, kai patvirtinama pirmoji išankstinio mokėjimo dalis.

14 straipsnis

Tarpinių mokėjimų paraiška

1.   Pasiūlymą teikianti organizacija tarpinio Sąjungos finansinių įnašų mokėjimo paraiškas valstybėms narėms teikia (išskyrus paraiškas dėl paskutinių programos įgyvendinimo metų) per 60 dienų nuo vienų programos metų įgyvendinimo pabaigos.

2.   Tokiose paraiškose nurodomos atitinkamais metais patirtos reikalavimus atitinkančios išlaidos ir pridedama tarpinė ataskaita, kurią sudaro periodinė finansinė ir periodinė techninė ataskaitos.

3.   2 dalyje nurodytą periodinę finansinę ataskaitą sudaro:

a)

kiekvienos pasiūlymą teikiančios organizacijos finansinė pažyma, kurioje išsamiai nurodomos į programą įtrauktos reikalavimus atitinkančios išlaidos, ir prie jos pridedama deklaracija, kurioje patvirtinama, kad:

pateikta informacija yra išsami, patikima ir teisinga,

deklaruotos išlaidos atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnio reikalavimus,

išlaidos gali būti pagrįstos tinkamais įrašais ir patvirtinamaisiais dokumentais, kurie bus pateikti gavus prašymą arba atliekant šiame reglamente numatytus patikrinimus;

b)

jei Sąjungos finansinis įnašas, skirtas faktinėms programos išlaidoms padengti, yra ne mažesnis kaip 750 000 EUR, o Sąjungos finansinio įnašo, skirto faktinėms programos išlaidoms padengti, suma, kurią prašoma skirti pagal tarpinio mokėjimo paraišką, yra ne mažesnė kaip 325 000 EUR, – patvirtinto išorės auditoriaus atitinkamai pasiūlymą teikiančiai organizacijai išduotas finansinių pažymų patvirtinimas. Patvirtinime pateikiami įrodymai, kad siūlomos išlaidos atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnio reikalavimus ir laikomasi šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų;

c)

jei b punkte nurodyto patvirtinimo pateikti nereikia, – susijusių sąskaitų faktūrų ir patvirtinamųjų dokumentų, kuriais įrodoma išlaidų atitiktis reikalavimams, kopijos.

4.   2 dalyje nurodytą periodinę techninę ataskaitą sudaro:

a)

visos naudotos medžiagos ir vizualinės medžiagos, kuri dar neperduota valstybei narei, kopijos;

b)

laikotarpiu, su kuriuo susijęs tarpinis mokėjimas, vykdytos veiklos aprašymas, kuriame naudojami 22 straipsnyje nurodyti programos našumo ir rezultatų rodikliai, ir

c)

visų planuotos programos veiklos ir numatyto našumo bei rezultatų ir faktiškai įgyvendintos veiklos ir pasiekto našumo bei rezultatų skirtumų pagrindimas.

15 straipsnis

Likučio išmokėjimo paraiška

1.   Likučio išmokėjimo paraiškas pasiūlymą teikianti organizacija valstybei narei pateikia per 90 dienų nuo programos, vykdomos pagal 10 straipsnyje nurodytą sutartį, pabaigos.

2.   Paraiška laikoma priimtina, jei kartu su ja pateikiamas galutinis tarpinės ataskaitos variantas, galutinė ataskaita ir pardavimo skatinimo bei informacijos teikimo priemonių rezultatų vertinimo tyrimas.

3.   2 dalyje nurodytas galutinis tarpinės ataskaitos variantas apima paskutinius programos įgyvendinimo metus. Pasiūlymus teikiančios organizacijos finansinėse pažymose patvirtina, kad deklaruotos visos pajamos.

4.   2 dalyje nurodytą galutinę ataskaitą sudaro:

a)

galutinė finansinė ataskaita, susidedanti iš pasiūlymą teikiančios organizacijos parengtos galutinės suvestinės finansinės pažymos, kuria konsoliduojamos visų tarpinių mokėjimų finansinės pažymos ir kurioje nurodomos patirtos išlaidos;

b)

galutinė techninė ataskaita, susidedanti iš:

i)

vykdytos veiklos ir programos našumo bei rezultatų apžvalgos, grindžiamos 22 straipsnyje nurodytais rodikliais, ir

ii)

skelbtinos informacijos santraukos.

5.   2 dalyje nurodytą pardavimo skatinimo bei informacijos teikimo priemonių rezultatų vertinimo tyrimą atlieka nepriklausomas išorės subjektas. Tas subjektas remiasi 22 straipsnyje nurodytais rodikliais.

16 straipsnis

Valstybės narės mokėjimai

1.   13 ir 14 straipsniuose nurodyti tarpiniai ir išankstiniai mokėjimai kartu neturi sudaryti daugiau kaip 90 % bendro Sąjungos finansinio įnašo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 15 straipsnyje.

2.   14 ir 15 straipsniuose nurodytus mokėjimus valstybės narės atlieka per 60 dienų nuo mokėjimo paraiškos gavimo dienos su sąlyga, kad pagal šį reglamentą buvo atlikti visi patikrinimai.

3.   Jei reikia atlikti kitus 19 ir 20 straipsniuose nurodytus administracinius patikrinimus arba patikras vietoje, valstybė narė 2 dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ir apie tai pranešti pasiūlymą teikiančiai organizacijai.

17 straipsnis

Reikalavimų neatitinkančių išlaidų nepatvirtinimas ir netinkamai išmokėtų sumų susigrąžinimas

1.   Valstybės narės, atlikdamos tarpinį ar galutinį mokėjimą arba po to, kai jie buvo atlikti, ir visų pirma po šiame reglamente numatytų patikrinimų nepatvirtina išlaidų, kurios laikomos neatitinkančiomis reikalavimų.

2.   Pasiūlymą teikianti organizacija netinkamai išmokėtas sumas sugrąžina pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (11) III skyriaus 1 skirsnį.

Taikoma Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (12) 83 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta palūkanų norma.

2 SKIRSNIS

Valstybių narių vykdoma programų įgyvendinimo kontrolė ir teikiami pranešimai

18 straipsnis

Įgyvendinimo subjektų atrankos procedūros patikrinimai

Prieš pasirašydamos 10 straipsnyje nurodytą sutartį valstybės narės patikrina, ar įgyvendinimo subjektai atrinkti Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 2 straipsnyje nustatyta konkurso tvarka.

19 straipsnis

Paprastų programų administraciniai patikrinimai

1.   Atlikdamos administracinius patikrinimus valstybės narės sistemingai tikrina mokėjimų paraiškas, visų pirma su paraiškomis pateiktas ataskaitas ir išlaidų atitiktį Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnio reikalavimams.

2.   Valstybės narės prašo pateikti visą, jų manymu, reikalingą papildomą informaciją ir atitinkamais atvejais atlieka kitus patikrinimus, visų pirma, jei:

a)

prašomos ataskaitos nebuvo pateiktos arba yra neišsamios;

b)

atlikus administracinę finansinių pažymų patvirtinimo peržiūrą nerasta tinkamų išlaidų atitikties Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnio reikalavimams ir šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų laikymosi įrodymų arba

c)

kyla abejonių dėl finansinėse pažymose deklaruotų išlaidų atitikties reikalavimams.

20 straipsnis

Paprastų programų patikros vietoje

1.   Tikrintinas mokėjimų paraiškas valstybės narės atrenka remdamosi rizikos analize.

Atliekant atranką siekiama užtikrinti, kad kiekvienos paprastos programos patikra vietoje būtų atlikta bent vieną kartą per jos įgyvendinimo laikotarpį, t. y. po pirmojo tarpinio mokėjimo iki likučio išmokėjimo.

2.   Patikras vietoje sudaro techniniai ir apskaitos patikrinimai pasiūlymą teikiančios organizacijos ir, jei taikoma, įgyvendinimo subjekto patalpose. Valstybės narės tikrina, ar:

a)

pateikta informacija ir dokumentai yra tikslūs;

b)

išlaidos deklaruotos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnį ir šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį;

c)

įvykdytos visos 10 straipsnyje nurodytoje sutartyje nustatytos pareigos;

d)

laikytasi Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 10 ir 15 straipsnių.

Nepažeisdamos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1848/2006 (13), valstybės narės kuo anksčiau informuoja Komisiją apie visus per patikrinimus nustatytus pažeidimus.

Per patikras vietoje gali būti tikrinama tik imtis, apimanti bent 30 % reikalavimus atitinkančių išlaidų. Tokia imtis turi būti patikima ir reprezentatyvi.

Nustačiusios bet kokią neatitiktį, valstybės narės tikrina visus su deklaruotomis išlaidomis susijusius dokumentus arba ekstrapoliuoja imties rezultatus.

3.   Valstybės narės parengia kiekvienos patikros vietoje ataskaitą. Toje ataskaitoje aiškiai nurodoma atliktų patikrinimų aprėptis ir rezultatai.

21 straipsnis

Komisijai teikiami su paprastomis programomis susiję pranešimai

1.   Iki kiekvienų metų liepos 15 d. valstybės narės praneša Komisijai ankstesnių kalendorinių metų duomenis apie visus paprastoms programoms skirtus mokėjimus, tuos duomenis susiedamos su:

a)

22 straipsnyje nurodytais finansinio vykdymo ir našumo rodikliais;

b)

programų poveikiu, įvertintu naudojant 22 straipsnyje nurodytus rodiklius;

c)

pagal 19 ir 20 straipsnius atliktų administracinių patikrinimų ir patikrų vietoje rezultatais.

2.   Tokie pranešimai siunčiami elektroninėmis priemonėmis, naudojantis Komisijos pateiktomis techninėmis duomenų perdavimo specifikacijomis.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų poveikio vertinimo rodiklių sistema

1.   Šiame reglamente nustatoma rodiklių sistema grindžiama bendroji informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų poveikio vertinimo sistema. Rodiklių sistemą sudaro trijų rūšių veiklos rezultatų rodikliai – našumo, rezultatų ir poveikio:

a)

našumo rodikliais matuojamas kiekvienoje programoje numatytos veiklos įgyvendinimo lygis;

b)

rezultatų rodikliais matuojamas tiesioginis ir nedelsiamas veiklos poveikis;

c)

poveikio rodikliais matuojama nedelsiamą poveikį pranokstanti priemonės nauda.

2.   Kiekviename pasiūlymą teikiančios organizacijos Komisijai teikiamame informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programos pasiūlyme nurodoma, kurie kiekvienos rūšies veiklos rezultatų rodikliai bus naudojami programos poveikiui įvertinti. Pasiūlymą teikianti organizacija, kai tinkama, naudoja priede nustatytus rodiklius arba gali naudoti kitus rodiklius, jei ji gali įrodyti, kad dėl atitinkamos programos pobūdžio tie rodikliai yra tinkamesni.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. programų pasiūlymams, pateiktiems nuo 2015 m. gruodžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 317, 2014 11 4, p. 56.

(2)  2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L 3, 2008 1 5, p. 1).

(3)  2008 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 501/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse taikymo taisyklės (OL L 147, 2008 6 6, p. 3).

(4)  2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 3).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(6)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(7)  2013 m. lapkričio 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 179/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013 papildomas nuostatomis dėl ūkinės veiklos vykdytojų registro, prekybai produktais už regiono ribų skiriamos pagalbos sumos, grafinio simbolio, atleidimo nuo importo muito tam tikrų galvijų atveju ir tam tikrų priemonių, susijusių su specialiomis žemės ūkio priemonėmis, finansavimo atokiausiuose Sąjungos regionuose (OL L 63, 2014 3 4, p. 3).

(8)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009 3 24, p. 1).

(9)  2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008 11 8, p. 25).

(10)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (OL L 255, 2014 8 28, p. 18).

(11)  2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).

(12)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(13)  2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1848/2006 dėl su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu susijusių pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo bei šios srities informacinės sistemos organizavimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 595/91 (OL L 355, 2006 12 15, p. 56).


PRIEDAS

Informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų poveikiui įvertinti naudojamų rodiklių, nurodytų 22 straipsnyje, sąrašas

Rodiklių, susijusių su pasiūlymus teikiančių organizacijų pagal informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programas vykdoma veikla, sistema nebūtinai apima visus veiksnius, nuo kurių gali priklausyti veiklos programos našumas, rezultatai ir poveikis. Todėl aiškinantis rodiklių duomenis reikėtų atsižvelgti į kiekybinius ir kokybinius duomenis, susijusius su kitais svarbiais veiksniais, nuo kurių iš dalies priklauso programos įgyvendinimo sėkmė ar nesėkmė.

1.

Našumo rodikliai apima, pavyzdžiui:

surengtų renginių skaičių,

transliacijų per televiziją ar radiją arba spausdintos reklaminės medžiagos ar reklaminių pranešimų internetu skaičių,

pranešimų spaudai skaičių,

tikslinės grupės, kuriai skirta konkreti veikla, dydį (pvz., specialistų, kuriems buvo skirti laiškai, skaičių),

užsiregistravusiųjų gauti elektroniniu paštu platinamus naujienlaiškius skaičių.

2.

Rezultatų rodikliai apima, pavyzdžiui:

renginiuose (pvz., seminaruose, darbo grupėse, degustacijose ir pan.) dalyvavusių specialistų/ekspertų/importuotojų/vartotojų skaičių,

specialistų/ekspertų/importuotojų/vartotojų, kuriuos pasiekė televizijos ar radijo transliacijos, spausdinta reklaminė medžiaga ar reklaminiai pranešimai internetu, skaičių,

renginiuose dalyvavusių ir su gamintojų organizacija/gamintojais susisiekusių specialistų/ekspertų/importuotojų/vartotojų skaičių,

informavimo kampanijos ataskaitos laikotarpiu spaudoje paskelbtų nemokamų straipsnių skaičių,

internetinės svetainės lankytojų ar „Facebook“ paskyroje surinktų įvertinimų „patinka“ skaičių,

suvestinių žiniasklaidoje vertę.

3.

Poveikio rodikliai apima, pavyzdžiui:

kitais metais po pardavimo skatinimo kampanijų regione, kuriame jos buvo vykdomos, pastebimas pardavimo sektoriuje tendencijas, palyginti su ankstesnių metų ir bendrosiomis pardavimo aptariamoje rinkoje tendencijomis,

produkto vartojimo toje šalyje tendencijas,

skatinto parduoti produkto eksporto iš Sąjungos vertę ir kiekį,

Sąjungos produktų rinkoje produktui tenkančios dalies pokytį,

produkto, eksportuojamo į šalį, kurioje vykdyta kampanija, vidutinės pardavimo kainos tendencijas,

pokytį, susijusį su Sąjungos kokybės sistemų logotipų atpažinimo lygiu,

pokytį, susijusį su Sąjungos kokybiškų produktų įvaizdžiu,

geresnį Sąjungos žemės ūkio produktų esminių savybių/kitų privalumų, išvardytų Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 3 straipsnio a punkte, išmanymą,

įgyvendinus programą išaugusį vartotojų pasitikėjimą,

investicijų grąžą.


Top