a)  naudingųjų iškasenų antžeminės ar požeminės gavybos įmonės – visos įmonės, kurios:

išskyrus Direktyvos 92/91/EEB 2 straipsnio a punkte apibrėžtas naudingųjų iškasenų gavybos mechaniniais gręžiniais įmones;

b)  darbovietė – visa teritorija, skirta darbo vietoms įrengti, susijusi su naudingųjų iškasenų antžeminės ar požeminės gavybos įmonių tiesiogine ir pagalbine veikla bei įrenginiais, įskaitant sukauptus sąvartynus ir kitas atliekų padėjimo vietas bei turimas patalpas, į kurias darbuotojai gali patekti dėl savo darbo.

a) darbovietės būtų suplanuotos, pastatytos, įrengtos ar atiduodamos eksploatuoti, eksploatuojamos ir prižiūrimos taip, kad darbuotojai galėtų dirbti jiems paskirtą darbą nepakenkdami savo ir (arba) kitų darbuotojų saugai ir (arba) sveikatai;

b) eksploatuojamas darbovietes tuo metu, kai jose yra darbuotojų, prižiūrėtų atsakingas asmuo;

c) darbas, susijęs su ypatinga rizika, būtų patikėtas tik reikiamą kvalifikaciją turintiems darbuotojams ir būtų atliekamas laikantis duotų instrukcijų;

d) visos saugos instrukcijos būtų suprantamos visiems darbuotojams, kuriems jos skirtos;

e) būtų įrengtos tinkamos pirmosios pagalbos patalpos;

f) visos reikiamos saugos pratybos būtų reguliariai kartojamos.

— buvo nustatyti ir įvertinti pavojai, kurie gresia darbuotojams darbovietėje,

— šios direktyvos tikslams įgyvendinti bus imtasi tinkamų priemonių,

— darbovietė ir įranga yra suplanuota, eksploatuojama ir prižiūrima saugiai.

— išvengtas, laiku pastebėtas ir likviduotas gaisro įsiliepsnojimas ir jo plitimas bei sprogimai, ir

— neleista susiformuoti sprogstamajai ir (arba) sveikatai pavojingai atmosferai.

— direktyvos techninio derinimo ir standartizacijos srityje dėl naudingųjų iškasenų antžeminės ar požeminės gavybos įmonių priėmimo,

— ir (arba)

— techninės pažangos, tarptautinių taisyklių ar specifikacijų pasikeitimų bei išradimų, susijusių su naudingųjų iškasenų antžeminės ir požeminės gavybos įmonėmis,

1.1.1. Darbovietės turi būti įrengtos taip, kad jose būtų užtikrinta atitinkama apsauga nuo rizikos. Kad nekiltų pavojus darbuotojų sveikatai ir saugai, jos turi būti tvarkingos, iš jų turi būti pašalintos ar jose tvarkomos visos kenksmingos medžiagos arba telkiniai.

1.1.2. Darbo vietos turi būti suprojektuotos ir įrengtos laikantis ergonomikos principų, kad darbuotojai galėtų prižiūrėti jų darbo vietoje vykstančias operacijas.

1.1.3. Jei darbo vietose dirba pavieniai darbuotojai, jos turi būti atitinkamai prižiūrimos ar aprūpintos ryšio priemonėmis.

4.1.1. Būtina imtis priemonių nustatyti kenksmingų ir (arba) galinčių sprogti medžiagų buvimą bei tokių medžiagų koncentraciją atmosferoje.

Kai to reikalaujama saugos ir sveikatos apsaugos dokumente, turi būti sumontuoti monitoringo įtaisai, kurie nustatytose vietose automatiškai ir nuolatos matuotų dujų koncentraciją, automatinės signalizacijos bei įtaisai, kurie automatiškai išjungtų elektros įrenginių ir vidaus degimo variklių elektros srovę.

Jei atliekami automatiniai matavimai, nustatytos vertės turi būti užrašomos ir saugomos, kaip nurodyta saugos ir sveikatos apsaugos dokumente.

4.1.2. Zonose, kuriose ypač gresia gaisro ar sprogimo pavojus, rūkyti draudžiama.

Naudoti atvirą ugnį ir atlikti bet kokį darbą, galintį sukelti gaisrą, draudžiama, nebent imamasi tinkamų atsargumo priemonių, užkertančių kelią gaisrui ar sprogimui.

4.2.1. Būtina imtis visų reikiamų priemonių, neleidžiančių atsirasti ir kauptis sprogstamajai atmosferai.

4.2.2. Zonose, kuriose gresia sprogimo pavojus, būtina imtis visų reikiamų priemonių, neleidžiančių sprogstamajai atmosferai užsiliepsnoti.

4.2.3. Būtina sudaryti sprogimo prevencijos planą, kuriame būtų nurodyti turimi prevencijos įrenginiai ir taikytos priemonės.

4.3.1. Jei atmosferoje susikaupia ar gali susikaupti kenksmingų medžiagų, būtina imtis reikiamų priemonių, kurios užtikrintų:

nesukeliant pavojaus darbuotojams.

Sistema privalo būti pajėgi išsklaidyti šias kenksmingas medžiagas nekeldama pavojaus darbuotojams.

4.3.2. Nepažeidžiant Direktyvos 89/656/EEB ( 9 ), zonose, kuriose darbuotojus gali veikti sveikatai kenksminga atmosfera, turi būti laikoma pakankamai tinkamų kvėpavimo takų apsaugos ir atgaivinimo prietaisų.

Tokiais atvejais darbovietėje privalo būti pakankamai darbuotojų, mokančių naudotis tokiais prietaisais.

Prietaisai turi būti tinkamai laikomi ir prižiūrimi.

4.3.3. Jei atmosferoje yra ar gali būti nuodingųjų dujų, būtina sudaryti išsamų apsaugos planą, nurodantį turimas apsaugines priemones ir prevencijos priemones, kurių reikės imtis.

4.4.1. Visais atvejais planuojant, konstruojant, įrengiant ar atiduodant eksploatuoti, eksploatuojant ir aptarnaujant darbovietes būtina imtis atitinkamų priemonių, kurios neleistų gaisrui įsiliepsnoti ir plisti iš susidarymo vietų, nurodytų saugos ir sveikatos apsaugos dokumente.

Būtina pasirengti greitai ir efektyviai gesinti gaisrą.

4.4.2. Darbovietės turi būti aprūpintos tinkamais priešgaisriniais prietaisais ir, jei reikia, gaisro detektoriais bei signalizacijos sistemomis.

4.4.3. Neautomatiniai priešgaisriniai prietaisai turi būti lengvai pasiekiami, paprasti naudoti bei, prireikus, apsaugoti nuo sugadinimo.

4.4.4. Norint apsisaugoti nuo gaisro, aptikti jį ir kovoti su jo įsiliepsnojimu ir plitimu, darbovietėje turi būti laikomas išsamus priešgaisrinis planas, nurodantis atsargumo priemones, kurių reikės imtis pagal šios direktyvos 3, 4, 5 ir 6 straipsnius.

4.4.5. Priešgaisriniai prietaisai turi būti pažymėti ženklais pagal nacionalines taisykles, perkeliančias Direktyvos 92/58/EEB ( 10 ) nuostatas į teisės aktus.

Šie ženklai turi būti patvarūs ir pritvirtinti tam skirtose vietose.

6.1. Darbovietės turi būti saugiai pasiekiamos, o įvykus avarijai — greitai ir saugiai paliekamos.

6.2. Eismo kelių, įskaitant laiptus, stacionarias kopėčias, krovimo trapus ir rampas, projektai, matmenys ir išdėstymas turi būti tokie, kad juos būtų lengva ir saugu pasiekti pėstiesiems ar transporto priemonėms bei jie nekeltų pavojaus darbuotojams, dirbantiems šalia šių eismo kelių.

6.3. Kelių, kuriais eina pėstieji ir (arba) kuriais gabenamos prekės, matmenys turi tikti potencialių naudotojų skaičiui bei įmonės rūšiai.

Jei eismo keliais važiuoja transporto priemonės, pėstiesiems turi būti užtikrintas saugus atstumas iki jų.

6.4. Transporto priemonių eismo keliai turi būti nutiesti pakankamu atstumu nuo durų, vartų, pėsčiųjų perėjų, koridorių bei laiptinių.

6.5. Siekiant apsaugoti darbuotojus, eismo ir patekimo kelius būtina aiškiai pažymėti.

6.6. Jei transporto priemonės ar mašinos įvažiuoja į darbovietes, prireikus, turi būti įdiegtos eismo taisyklės.

7.1. Lauke esančios darbo vietos, eismo keliai ir kitos zonos, kuriose dirba darbuotojai, ar įrenginiai, kuriuos jie naudoja darbo metu, turi būti įrengti taip, kad pėstieji bei transporto priemonės galėtų saugiai judėti.

7.2. Jei dienos šviesos nepakanka, lauko darbovietės turi būti tinkamai apšviestos dirbtine šviesa.

7.3. Kai darbuotojų darbo vietos yra lauke, šios darbo vietos, jei įmanoma, turi būti įrengtos taip, kad darbuotojai:

8.1. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.

8.2. Jei darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gresia pavojus, jog darbuotojas ar objektas gali kristi, jei įmanoma, tokiose vietose turi būti įrengti įtaisai, draudžiantys pašaliniams darbuotojams patekti į tokias zonas.

8.3. Būtina imtis reikiamų priemonių darbuotojams, kuriems leidžiama patekti į šias zonas, apsaugoti.

9.1. Pavojaus atveju darbuotojai turi greitai ir kuo saugiau evakuotis iš visų darbo vietų.

9.2. Atsarginiai keliai ir išėjimai turi būti laisvi bei tiesiausiu keliu vesti į lauką arba saugią zoną, saugią susirinkimo ar saugios evakuacijos vietą.

9.3. Atsarginių kelių ir išėjimų skaičius, išdėstymas ir matmenys priklauso nuo darboviečių eksploatavimo, įrengimo, dydžio bei didžiausio jose galinčių būti asmenų skaičiaus.

9.4. Atsarginių išėjimų durys turi atsidaryti į išorę.

Atsarginių išėjimų durys turi būti atrakintos arba įtvirtintos taip, kad jas lengvai ir skubiai galėtų atidaryti bet kuris asmuo, kuriam gali prireikti jomis pasinaudoti avarijos atveju.

9.5. Atsarginių išėjimų durų negalima užrakinti.

Atsarginiai keliai ir išėjimai, eismo keliai ir prie jų vedančios durys turi būti pasiekiami be kliūčių, kad jais bet kada be trukdymų būtų galima pasinaudoti.

9.6. Jei užgestų šviesa, atsarginiuose keliuose ir išėjimuose, kuriuos reikia apšviesti, turi būti įrengtas atitinkamo intensyvumo atsarginis apšvietimas.

9.7. Specialūs atsarginiai keliai ir išėjimai turi būti pažymėti ženklais pagal nacionalines taisykles, perkeliančias Direktyvos 92/58/EEB nuostatas į teisės aktus.

10.1. Darbuotojai turi būti išmokyti, kaip tinkamai elgtis avarijų metu.

10.2. Gelbėjimo įranga turi būti laikoma lengvai prieinamose ir tam skirtose vietose bei būti paruošta naudoti ir pažymėta ženklais pagal nacionalines taisykles, perkeliančias Direktyvos 92/58/EEB nuostatas į teisės aktus.

12.1. Pirmosios pagalbos priemonės turi būti laikomos visose vietose, kuriose jos būtinos dėl darbo sąlygų, jos turi atitikti paskirtį.

Priemonės turi būti atitinkamai pažymėtos ir lengvai pasiekiamos.

12.2. Atsižvelgiant į patalpų dydį, atliekamo darbo pobūdį bei avarijų dažnumą, turi būti įrengtas vienas ar keli pirmosios pagalbos kambariai.

Šiuose kambariuose turi būti laikomos lengvai pastebimoje vietoje pakabintos pirmosios pagalbos teikimo įvykus avarijai instrukcijos.

12.3. Pirmosios pagalbos kambariuose turi būti pagrindiniai pirmosios pagalbos teikimo įrenginiai ir priemonės, į juos turi būti lengva įnešti neštuvus.

Jie turi būti pažymėti ženklais pagal nacionalines taisykles, perkeliančias Direktyvos 92/58/EEB nuostatas į teisės aktus.

12.4. Be to, pirmosios pagalbos priemonės turi būti laikomos visose vietose, kuriose jos būtinos dėl darbo sąlygų.

Šios priemonės turi būti atitinkamai pažymėtos ir lengvai pasiekiamos.

12.5. Pakankamai darbuotojų turi mokėti naudotis turimomis pirmosios pagalbos priemonėmis.

13.1. Kiekvienoje darbovietėje turi būti įrengtas apšvietimas, kurio tiekiamos šviesos turi pakakti jose dirbančių asmenų sveikatos apsaugai ir saugai užtikrinti.

13.2. Siekiant apsaugoti darbuotojų sveikatą ir užtikrinti jų saugą, darbovietės turi būti kuo geriau apšviestos natūralia šviesa ir, atsižvelgiant į klimato sąlygas, jose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas.

13.3. Patalpose, kuriose įrengtos darbovietės, bei perėjimuose turi būti instaliuotas toks apšvietimas, kurio rūšis nekeltų pavojaus darbuotojams.

13.4. Darbovietėse, kuriose sugedus dirbtiniam apšvietimui darbuotojams gresia pavojus, turi būti įrengtas atitinkamo intensyvumo atsarginis apšvietimas.

Jei to padaryti neįmanoma, darbuotojai turi būti aprūpinti asmeninėmis lempomis.

14.1.1. Jei darbuotojai turi dėvėti specialią darbo aprangą ir dėl sveikatos arba etinių priežasčių jie neturi galimybių persirengti, darbuotojams turi būti įrengti atitinkami persirengimo kambariai.

Į persirengimo kambarius turi būti lengva patekti, jie turi būti gana erdvūs ir su įrengtomis sėdimomis vietomis.

14.1.2. Persirengimo kambariai turi būti gana dideli ir su rūbinėmis, kuriose kiekvienas darbuotojas galėtų darbo valandomis užrakinti savo drabužius.

Jei to reikia pagal aplinkybes (pvz., dėl pavojingų medžiagų, drėgmės, purvo), rūbinės darbo aprangai turi būti įrengtos atskirai nuo kasdieniams drabužiams skirtų rūbinių.

Būtina sudaryti sąlygas drėgniems drabužiams išdžiovinti.

14.1.3. Būtina įrengti atskirus persirengimo kambarius vyrams ir moterims arba sudaryti sąlygas naudotis šiais kambariais atskirai.

14.1.4. Jei persirengimo kambariai, nurodyti 14.1.1 papunktyje, nereikalingi, kiekvienam darbuotojui turi būti įrengta vieta drabužiams pasidėti.

14.2.1. Atsižvelgiant į darbo pobūdį ar sveikatos reikalavimus, darbuotojams turi būti įrengti dušai.

Būtina įrengti atskirus dušus vyrams ir moterims arba sudaryti sąlygas naudotis šiais dušais atskirai.

14.2.2. Dušai turi būti gana dideli, kad kiekvienas darbuotojas galėtų netrukdomas ir pagal visus higienos reikalavimus nusiprausti.

Dušuose turi būti karštas ir šaltas vanduo.

14.2.3. Jei dušai, nurodyti pirmojoje 14.2.1 papunkčio dalyje, nereikalingi, šalia darbo vietų ir persirengimo kambarių būtina įrengti atitinkamas prausyklas su karštu ir šaltu vandeniu.

Laikantis etikos reikalavimų, tokios prausyklos turi būti įrengtos atskirai arba naudojamos atskirai vyrų ir moterų.

16.2.1. Darboviečių grindyse negali būti pavojingų iškilimų, skylių ar nuožulnumų, jos turi būti pritvirtintos, stabilios ir neslidžios.

Atsižvelgiant į įmonės rūšį ir fizinę darbuotojų veiklą, darbovietės, kuriose įrengtos darbo vietos, turi būti atitinkamai izoliuotos nuo karščio.

16.2.2. Patalpų grindų, sienų ir lubų paviršius turi būti lengva valyti ar atnaujinti pagal atitinkamus higienos reikalavimus.

16.2.3. Permatomos ar persišviečiančios sienos, ypač stiklinės pertvaros, sumontuotos patalpose ar šalia darboviečių ir eismo kelių, turi būti aiškiai pažymėtos ir pagamintos iš saugios medžiagos arba atitvertos nuo tokių vietų ar eismo kelių, kad darbuotojai negalėtų liestis prie sienų ar susižeisti, jei jos sudužtų.

16.2.4. Jei nėra saugų darbą užtikrinančios įrangos, turi būti uždrausta patekti ant iš nepakankamai tvirtos medžiagos pagamintų stogų.

16.3.1. Darbo patalpos turi būti gana didelės, aukštos ir erdvios, kad negrėstų pavojus darbuotojų saugai, sveikatai ir gerovei.

16.3.2. Neužimtos darbo vietos matmenys turi suteikti darbuotojams galimybę laisvai judėti ir saugiai atlikti darbą.

16.4.1. Langai, stoglangiai ir ventiliacijos įtaisai, kuriuos galima atidaryti, reguliuoti ar uždaryti, turi būti suprojektuoti taip, kad šiuos veiksmus būtų galima atlikti saugiai.

Jie turi būti sumontuoti taip, kad atidaryti nekeltų grėsmės darbuotojams.

16.4.2. Langus ir stoglangius turi būti saugu valyti.

16.5.1. Durų ir vartų išdėstymas, skaičius, matmenys bei medžiagos, naudojamos jiems pagaminti, priklauso nuo patalpų arba zonų pobūdžio ir paskirties.

16.5.2. Permatomos durys turi būti atitinkamai pažymėtos matomoje vietoje.

16.5.3. Sukamosios durys ir vartai turi būti permatomi arba turėti permatomas pertvaras.

16.5.4. Jei permatomų ar persišviečiančių durų ir vartų paviršius nėra pagamintas iš saugios medžiagos ir darbuotojams gresia pavojus susižeisti, jei durys ar vartai sudužtų, jų paviršius turi būti apsaugotas nuo dužimo.

16.5.5. Slankiojančiose duryse turi būti įmontuotas saugos prietaisas, neleidžiantis joms nukristi nuo bėgio arba netikėtai atsidaryti.

16.5.6. Į viršų atsidarančiose duryse ir vartuose turi būti įmontuotas mechanizmas, neleidžiantis jiems netikėtai užsidaryti.

16.5.7. Durys, esančios palei gelbėjimosi kelius, turi būti atitinkamai pažymėtos.

Jos turi atsidaryti iš vidaus bet kuriuo metu be specialios pagalbos.

Durys turi atsidaryti ir tada, kai darbovietėje dirba žmonės.

16.5.8. Prie vartų, daugiausia skirtų transporto priemonių eismui, turi būti įrengtos durys pėstiesiems, nebent jiems ir taip saugu jais naudotis; šios durys turi būti aiškiai pažymėtos ir visada lengvai pasiekiamos.

16.5.9. Mechaninės durys ir vartai turi veikti nekeldami pavojaus darbuotojams.

Juose turi būti įmontuoti lengvai aptinkami ir pasiekiami avarinio išjungimo įtaisai ir, nors jie atsidaro automatiškai dingus elektros srovei, juos turi būti galima atidaryti ir rankomis.

16.6.1. Atsižvelgiant į pasirinktus darbo metodus ir darbuotojams keliamus fizinius reikalavimus, imamasi priemonių užtikrinti, kad uždarose darbovietėse būtų pakankamai gryno oro.

Jei naudojama dirbtinio ventiliavimo sistema, ji turi būti techniškai tvarkinga.

Kontrolės sistema turi pranešti apie visus gedimus, kai tai būtina darbuotojų sveikatai apsaugoti.

16.6.2. Jei naudojamas oro kondicionierius ar mechaniniai ventiliavimo įrenginiai, jie turi veikti taip, kad darbuotojai nepatirtų nemalonių skersvėjų.

Visos nuosėdos ar purvas, kurie teršdami atmosferą gali kelti tiesioginį pavojų darbuotojų sveikatai, turi būti nedelsiant pašalinti.

16.7.1. Atsižvelgiant į pasirinktus darbo metodus ir darbuotojams keliamus fizinius reikalavimus, darbo valandomis patalpų, kuriose įrengtos darbo vietos, temperatūra turi tikti žmogaus organizmui.

16.7.2. Poilsio, budinčiojo personalo kambariuose ir sanitarinėse patalpose, valgyklose bei pirmosios pagalbos kambariuose turi būti palaikoma tokioms patalpoms tinkanti temperatūra.

16.7.3. Atsižvelgiant į darbo ir darbovietės pobūdį, langai, stoglangiai ir stiklinės pertvaros neturi praleisti per stipraus saulės šviesos srauto.

16.8.1. Darbuotojams turi būti įrengti poilsio kambariai, į kuriuos būtų nesunku patekti, kai dėl atliekamo darbo pobūdžio ar didesnio nei leidžiama darbuotojų skaičiaus to reikia darbuotojų saugai ar sveikatos apsaugai užtikrinti.

Ši nuostata netaikoma, kai darbuotojai dirba įstaigose ar panašiose darbo patalpose, kuriose pertraukų metu galima pailsėti.

16.8.2. Poilsio kambariai turi būti gana dideli, juose darbuotojams turi būti pakankamai stalų bei kėdžių su atlošais.

16.8.3. Poilsio kambariuose būtina imtis priemonių nerūkantiesiems nuo tabako dūmų apsaugoti.

16.8.4. Jei darbo laikas reguliariai ir dažnai nutraukiamas, o poilsio kambario nėra, turi būti įrengtos kitos patalpos, kuriose darbuotojai galėtų būti šių pertraukų metu, kai tai būtina darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai.

Poilsio kambariuose būtina imtis priemonių nerūkantiesiems nuo tabako dūmų apsaugoti.

1.1. Nepažeisdamas 3 straipsnio 2 dalies, darbdavys, kuris pagal nacionalinius teisės aktus ir (arba) praktiką atsako už darbovietes, kurioms taikoma B dalis, privalo užtikrinti, kad saugos ir sveikatos apsaugos dokumente būtų nurodytos visos atitinkamos priemonės, kurių buvo imtasi darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti esant normalioms ir kritinėms situacijoms.

1.2. Saugos ir sveikatos apsaugos dokumentas turi būti reguliariai atnaujinamas, jis turi būti laikomas darbovietėje, kad jį būtų galima patikrinti.

Darbai turi būti vykdomi pagal saugos ir sveikatos apsaugos dokumentą.

2.1. Darbai turi būti organizuojami atsižvelgiant į saugos ir sveikatos apsaugos dokumento duomenis apie griūčių ar žemės nuošliaužų riziką.

Dėl šios priežasties, sukauptų nuosėdų ir iškasenų sankrovų aukštis ir šlaitas saugos sumetimais turi atitikti paviršiaus pobūdį, stabilumą bei darbo metodus.

2.2. Darbastaliai ir gabenimo keliai turi būti pakankamai stabilūs įrengimams naudoti.

Jie turi būti sumontuoti ir prižiūrimi taip, kad įrengimus būtų galima saugiai judinti.

2.3. Prieš pradedant ar atnaujinant darbą, turi būti patikrintas nuosėdų ir iškasenų sankrovų, esančių darbo zonose ar ant gabenimo kelių, paviršiaus tvirtumas ir nuošliaužų grėsmė.

Kai reikia, sankrovų kraštus reikia sulyginti.

2.4. Sankrovose ir viršūnėse būtina dirbti ypač atsargiai.

1.1. Nepažeisdamas 3 straipsnio 2 dalies, darbdavys, kuris pagal nacionalinius teisės aktus ir (arba) praktiką atsako už darbovietes, kurioms taikoma ši C dalis, privalo užtikrinti, kad saugos ir sveikatos apsaugos dokumente būtų nurodytos visos atitinkamos priemonės, kurių buvo imtasi darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti esant ir normalioms, ir kritinėms situacijoms.

1.2. Saugos ir sveikatos apsaugos dokumentas turi būti reguliariai atnaujinamas, jis turi būti laikomas darbovietėje, kad jį būtų galima patikrinti.

Darbai turi būti vykdomi pagal saugos ir sveikatos apsaugos dokumentą.

2.1. Turi būti parengtos aiškios požeminių kasinių schemos.

Be eismo kelių ir gavybos zonų, jose turi būti nurodyti žinomi šių vietų požymiai, galintys daryti įtaką kasiniui ir saugai.

Jos turi būti paruoštos naudoti ir saugomos tiek, kiek to reikia saugai užtikrinti.

2.2. Požeminių kasinių schemos turi būti nuolatos atnaujinamos ir laikomos darbovietėje.

5.1. Transporto priemonės turi būti sumontuotos, eksploatuojamos ir prižiūrimos taip, kad būtų užtikrinta vairuotojų, naudotojų ir kitų netoliese esančių asmenų sauga ir sveikatos apsauga.

5.2. Mechaninės žmogaus raumenų jėga sukamos ar vairuojamos priemonės turi būti tinkamai sumontuotuos ir naudojamos laikantis raštiškų instrukcijų.

7.1. Visi požeminiai kasiniai, į kuriuos gali patekti žmonės, turi būti atitinkamai ventiliuojami.

Būtina užtikrinti nuolatinį ventiliavimą, kuris, išlaikydamas atitinkamą saugią ribą, tiektų:

7.2. Jei natūralus vėdinimas netenkina 7.1 punkte išdėstytų reikalavimų, darbovietes turi ventiliuoti vienas ar keli mechaniniai ventiliatoriai.

Būtina imtis priemonių stabiliam ir nuolatiniam ventiliavimui užtikrinti.

Pagrindinių ventiliatorių veikimas turi būti nuolatos stebimas ir automatinė signalizacija turi pranešti apie nenumatytus sustojimus.

7.3. Ventiliavimo parametrus būtina periodiškai matuoti ir užrašyti.

Turi būti sudaryta periodiškai atnaujinama ir darbovietėje laikoma ventiliavimo schema, kurioje būtų nurodyti duomenys apie ventiliavimo sistemą.

8.1. Požeminis kasinys laikomas vieta, kurioje yra dujų, kai jame gali susidaryti toks kasyklų dujų kiekis, kad neišvengiamai susiformuos sprogstamoji atmosfera.

8.2. Pagrindinį ventiliavimą turi atlikti vienas ar keli mechaniniai ventiliatoriai.

8.3. Darbas turi būti dirbamas atsižvelgiant į kasyklų dujų emisiją.

Būtina imtis priemonių, kad kuo labiau būtų sumažintas kasyklų dujų keliamas pavojus.

8.4. Pagalbinė ventiliacija turi būti naudojama tik paruošiamiesiems ir gelbėjimo darbams ir tik vietose, tiesiogiai sujungtose su pagrindinės ventiliacijos sistemos teikiama srove.

Gamybiniai kasiniai gali būti ventiliuojami naudojant pagalbines sistemas tik tada, jei imamasi papildomų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti.

8.5. Ventiliavimo parametrus, nurodytus 7.3 punkte, būtina papildyti kasyklų dujų kiekio matavimais.

Kai to reikalaujama saugos ir sveikatos apsaugos dokumente, kasyklų dujų kiekis turi būti nuolatos matuojamas oro srovėse, grįžtančiose iš gamybos padalinių, kuriuose naudojami mechanizuoti gavybos būdai, bei mechanizuotų kasinių aklagaliuose.

8.6. Šachtose, kuriose renkasi dujos, gali būti naudojamos tik specialios sprogstamosios medžiagos ir cheminę reakciją sužadinantys įtaisai.

8.7. A dalies 4.1.2 papunkčio nuostatos keičiamos taip:

9.1. Yra laikoma, kad anglies šachtose kaupiasi degiosios dulkės, išskyrus atvejus, kai saugos ir sveikatos apsaugos dokumento duomenys rodo, kad nei viename eksploatuojamame sluoksnyje nėra dulkių, galinčių sukelti sprogimą.

9.2. Šachtose, kuriose yra degiųjų dulkių, C dalies 8.6 ir 8.7 punktų nuostatos taikomos mutatis mutandis tvarka.

9.3. Būtina imtis priemonių degiųjų dulkių sankaupoms sumažinti, pašalinti, neutralizuoti ar apriboti.

9.4. Degiųjų dulkių ir (arba) kasyklų dujų sprogimų, galinčių nulemti tolesnius degiųjų dujų sprogimus, plitimą turi stabdyti sumontuota sprogimo užtvarų sistema.

Šių sprogimo užtvarų išdėstymas turi būti nurodytas periodiškai atnaujinamame ir darbovietėje saugomame dokumente.

10.1. Zonose, kuriose gali sprogti dujos bei atskilti arba neatskilti naudingosios iškasenos ar uolos, sutrūkti uolienos ar išsiveržti vanduo, turi būti sudarytas veiksmų planas, kuris turi būti įgyvendinamas taip, kad būtų užtikrinta kuo saugesnė darbo sistema ir geresnė darbuotojų apsauga.

10.2. Būtina imtis priemonių pavojingoms zonoms nustatyti, prie šių zonų artėjančiuose arba jas kertančiuose kasiniuose esantiems darbuotojams apsaugoti bei rizikai kontroliuoti.

11.1. Būtina imtis priemonių savaiminio užsidegimo prevencijai ir, jei reikia, jam aptikti iš anksto.

11.2. Į požeminius kasinius atnešamų degiųjų medžiagų kiekis turi būti griežtai ribojamas.

11.3. Kai prireikia naudoti hidraulinius skysčius (skirtus hidrostatinei ir (arba) hidrokinetinei mechaninei energijai perduoti), norint išvengti gaisro ir jo plitimo pavojaus turi būti naudojami tik sunkiai užsidegantys skysčiai.

Hidrauliniai skysčiai turi atitikti charakteristikas ir bandymo reikalavimus, susijusius su atsparumu ugniai ir higienos kriterijais.

Jei naudojami antroje pastraipoje paminėtų charakteristikų, sąlygų ir kriterijų neatitinkantys hidrauliniai skysčiai, būtina imtis papildomų atsargumo priemonių, padedančių išvengti padidėjusio gaisro ir jo plitimo pavojaus.

— darbuotojai turi būti aprūpinti tinkamomis asmeninėmis lempomis,

— darbo vietos turi būti kuo geriau apšviestos dirbtine šviesa, reikalinga darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti,

— turi būti instaliuotas tokios rūšies apšvietimas, kuris nekeltų pavojaus darbuotojams.