Byla T‑238/17

Alexander Gugler

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas GUGLER – Ankstesnis nacionalinis įmonės pavadinimas Gugler France – Santykinis atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 4 dalis) – Galimybė supainioti“

Santrauka – 2018 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas

1. Europos Sąjungos prekių ženklas – Teisinės apsaugos atsisakymas, panaikinimas ir negaliojimas – Santykiniai negaliojimo pagrindai – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalyje minimos ankstesnės teisės egzistavimas – Sąlygos – Aiškinimas atsižvelgiant į Sąjungos teisę – Vertinimas atsižvelgiant į nurodytą žymenį reglamentuojančioje nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 4 dalis ir 53 straipsnio 1 dalies c punktas)

2. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Vertinimo kriterijai

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

3. Europos Sąjungos prekių ženklas – Teisinės apsaugos atsisakymas, panaikinimas ir negaliojimas – Santykiniai negaliojimo pagrindai – Ankstesnis tapatus ar panašus prekių ženklas, įregistruotas tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Vaizdinis prekių ženklas GUGLER ir įmonės pavadinimas „Gugler France“

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 53 straipsnio 1 dalies c punktas)

4. Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atmetimo pagrindai – Ankstesnio tapataus arba panašaus prekių ženklo, įregistruoto tapačioms arba panašioms prekėms ar paslaugoms, savininko protestas – Galimybė supainioti su ankstesniu prekių ženklu – Žymenų, dėl kurių kilo konfliktas, savininkų ekonominiai ryšiai

   (Tarybos reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 22–24 punktus)

2.  Galimybės supainioti konstatavimu siekiama apsaugoti prekių ženklo kilmės nuorodos funkciją, leidžiant paduoti protestą dėl prekių ženklo registracijos ar prašyti pripažinti jo registraciją negaliojančia, jeigu yra pavojus, kad vartotojai, darydami klaidingą prielaidą, kad prekės ir paslaugos pažymėtos žymenimis, dėl kurių kilo ginčas, yra pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių, gali būti suklaidinti dėl nagrinėjamų prekių ir paslaugų kilmės.

   Pagrindinė prekių ženklo funkcija yra užtikrinti vartotojui arba galutiniam naudotojui prekių ženklu pažymėtos prekės ar paslaugos kilmę ir leisti neklystant atskirti šią prekę arba paslaugą nuo turinčios kitą kilmę prekės arba paslaugos. Iš tikrųjų tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo, kaip esminio neiškreiptos konkurencijos sistemos, kurią Sutartimi siekiama įtvirtinti ir išlaikyti, elemento vaidmenį, jis turi užtikrinti, kad juo pažymėtos prekės ir paslaugos buvo pagamintos ar suteiktos kontroliuojant vienai už jų kokybę atsakingai įmonei.

   Tam, kad būtų užtikrinta ši kilmės garantija, sudaranti prekių ženklo esminę funkciją, būtina apsaugoti prekių ženklo savininką nuo konkurentų, ketinančių nesąžiningai pasinaudoti prekių ženklo įgyta padėtimi ir reputacija, parduodant neteisėtai juo pažymėtas prekes.

   (žr. 39–41 punktus)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 42–45, 49–50 punktus)

4.  Galimybės supainioti vertinimas yra objektyvaus pobūdžio. Visų pirma nereikalaujama, kad vartotojas žinotų, kad jis daro klaidą, manydamas, kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos yra pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Lygiai taip nereikalaujama, kad jis žinotų, jog neklysta dėl prekių kilmės, nes žino apie žymenų, dėl kurių kilo konfliktas, savininkų ekonominius ryšius.

   Iš jurisprudencijos matyti, kad tiksli komercinė kilmė, prie kurios atitinkama visuomenė priskirs prekes ir paslaugas, žymimas kiekvienu iš dviejų prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, nėra labai svarbi nustatant, ar egzistuoja tikimybė juos supainioti. Svarbu yra tai, ar atitinkama visuomenė šią komercinę kilmę suvokia kaip vienodą abiem atvejais.

   Taigi reikia konstatuoti, kad, kai žymenų, dėl kurių kilo ginčas, savininkus sieja ekonominiai ryšiai, tam, kad būtų atmesta supainiojimo galimybė, nebūtina, kad vartotojai žinotų apie tokius ekonominius ryšius.

   (žr. 46–48 punktus)