8.5.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 117/52

---

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2015/740

2015 m. gegužės 7 d.

dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/449/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)	2014 m. liepos 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/449/BUSP (1), atsižvelgdama į savo tolesnį rimtą susirūpinimą padėtimi Pietų Sudane;

(2)

2015 m. kovo 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją (toliau – JT ST rezoliucija) 2206 (2015), kadangi yra rimtai sunerimusi ir susirūpinusi dėl nuo 2013 m. gruodžio mėn. tebesitęsiančio konflikto tarp Pietų Sudano Respublikos Vyriausybės ir opozicinių jėgų, yra susirūpinusi dėl iš to kylančių didelių žmonių kančių ir griežtai smerkia praeityje įvykdytus ir šiuo metu vykdomus žmogaus teisių pažeidimus bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, taip pat yra susirūpinusi dėl didelio masto asmenų perkėlimo ir gilėjančios humanitarinės krizės. Saugumo Taryba pabrėžė visų konflikte dalyvaujančių šalių atsakomybę už Pietų Sudano žmonių kančias. Ji taip pat nustatė, kad padėtis Pietų Sudane kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui regione;

(3)

JT ST rezoliucijos 2206 (2015) 9 ir 12 punktuose numatytos ribojamosios priemonės – kelionių apribojimai ir turto įšaldymas, kurios gali būti taikomos asmenims ir subjektams, kuriuos nurodė Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal JT ST rezoliucijos 2206 (2015) 16 punktą (toliau – Komitetas). JT ST rezoliucijos 2206 (2015) 6, 7 ir 8 punktuose taip pat numatyti asmenų ir subjektų, kuriems turi būti taikomos tos rezoliucijos 9 ir 12 punktuose numatytos ribojamosios priemonės, įtraukimo į sąrašą kriterijai;

(4)	siekiant aiškumo, Sprendimu 2014/449/BUSP nustatytos ribojamosios priemonės ir JT ST rezoliucijoje 2206 (2015) numatytos ribojamosios priemonės turėtų būti įtrauktos į vieną teisės aktą;

(5)	todėl Sprendimas 2014/449/BUSP turėtų būti atitinkamai panaikintas;

(6)	tam tikroms priemonėms įgyvendinti reikia tolesnių Sąjungos veiksmų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Valstybių narių piliečiams, arba iš valstybių narių teritorijų, arba naudojantis su jų vėliavomis plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais, draudžiama parduoti, tiekti, perduoti Pietų Sudanui ar į jį eksportuoti visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir pirmiau nurodytų ginklų ir reikmenų atsargines dalis, neatsižvelgiant į tai, ar jų kilmės vieta yra jų teritorijose.

2.   Taip pat draudžiama:

a)

Pietų Sudano fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba naudojimui Pietų Sudane tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas ar kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytais objektais arba su tokių objektų tiekimu, gamyba, priežiūra ir naudojimu;

b)

Pietų Sudano fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba naudojimui Pietų Sudane tiesiogiai ar netiesiogiai teikti finansavimą arba finansinę paramą, susijusią su 1 dalyje nurodytais objektais, įskaitant visų pirma dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, taip pat draudimą ar perdraudimą, kurie būtų skirti tokiems objektams parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti arba susijusiai techninei pagalbai, tarpininkavimo paslaugoms ar kitoms paslaugoms teikti;

c)	sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis – išvengti a arba b punkte nurodytų priemonių.

2 straipsnis

1.   1 straipsnis netaikomas:

a)

žudymui nepritaikytos karinės įrangos, skirtos naudoti tik humanitariniais, žmogaus teisių stebėsenos ar apsaugos tikslais arba JT, Afrikos Sąjungos (AS), ES ar Tarpvyriausybinės vystymo institucijos (IGAD) vykdomoms institucijų stiprinimo programoms, arba reikmenų, skirtų JT, AS ir ES vykdomoms krizių valdymo operacijoms, pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui;

b)	nekovinės paskirties transporto priemonių, pagamintų su balistine apsauga ar su įmontuota balistine apsauga, skirtų naudoti tik ES ar jos valstybių narių personalo, arba JT, AS ar IGAD personalo apsaugos Pietų Sudane tikslais, pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui;

c)	techninės pagalbos, tarpininkavimo paslaugų ir kitų paslaugų, susijusių su a punkte nurodyta įranga arba programomis ir operacijomis, teikimui;

d)	finansavimo ir finansinės paramos, susijusių su a punkte nurodyta įranga arba programomis ir operacijomis, teikimui;

e)	išminavimo įrangos ir reikmenų, naudojamų išminavimo operacijose, pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui;

f)	žudymui nepritaikytos karinės įrangos, skirtos naudoti tik saugumo sektoriaus reformos Pietų Sudane procesui remti, pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, taip pat su tokia įranga susijusio finansavimo, finansinės paramos ar techninės pagalbos teikimui,

jeigu atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija iš anksto yra pritarusi tokiam tiekimui.

2.   1 straipsnis taip pat netaikomas apsauginiams rūbams, įskaitant neperšaunamas liemenes ir karinius šalmus, kuriuos į Pietų Sudaną laikinai ir tik asmeninėms reikmėms eksportuoja ES ar jos valstybių narių personalas, JT ar IGAD personalas, žiniasklaidos atstovai, humanitarinę pagalbą bei pagalbą vystymuisi teikiantys darbuotojai bei su šia veikla susijęs personalas.

3.   Pagal šį straipsnį vykdomą tiekimą valstybės narės svarsto kiekvienu konkrečiu atveju, visapusiškai atsižvelgdamos į Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP (2) nustatytus kriterijus. Valstybės narės reikalauja atitinkamų apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią pagal šį straipsnį suteiktų leidimų netinkamam naudojimui, ir prireikus numato įrangos grąžinimo nuostatas.

3 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių tam, kad nebūtų leidžiama atvykti į jų teritoriją ar vykti per ją tranzitu asmenims:

a)	kuriuos nurodė Saugumo Taryba arba Komitetas pagal JT ST rezoliucijos 2206 (2015) 6, 7, 8 ir 9 punktus, išvardytiems šio sprendimo I priede;

b)

kurie nėra įtraukti į a punktą, kliudantiems politiniam procesui Pietų Sudane, be kita ko, vykdantiems smurto veiksmus ar pažeidžiantiems susitarimus dėl ugnies nutraukimo, taip pat asmenims, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus Pietų Sudane, ir su jais susijusiems asmenims, išvardytiems II priede.

2.   1 dalis neįpareigoja valstybių narių neleisti jų pačių piliečiams atvykti į jų teritoriją.

4 straipsnis

1.   Šis straipsnis taikomas I priede išvardytiems asmenims.

2.   3 straipsnio 1 dalis netaikoma, jeigu:

a)	kelionė yra pateisinama dėl humanitarinių priežasčių, įskaitant religines pareigas, kaip kiekvienu konkrečiu atveju nustatyta Komiteto;

b)	atvykimas ar tranzitas yra būtinas teisminiam procesui vykdyti;

c)	kelione būtų prisidėta siekiant taikos ir nacionalinio susitaikymo Pietų Sudane bei stabilumo regione, kaip kiekvienu konkrečiu atveju nustatyta Komiteto.

5 straipsnis

1.   Šis straipsnis taikomas II priede išvardytiems asmenims.

2.   3 straipsnio 1 dalis nedaro poveikio tiems atvejams, kai valstybė narė privalo laikytis įsipareigojimo pagal tarptautinę teisę, būtent:

a)	kaip tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos priimančioji šalis;

b)	kaip JT rengiamos ar globojamos tarptautinės konferencijos priimančioji šalis;

c)	pagal daugiašalį susitarimą dėl privilegijų ir imunitetų arba

d)	pagal 1929 m. Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) ir Italijos Taikinimo sutartį (Laterano paktą).

3.   Laikoma, kad 2 dalis taikoma ir tais atvejais, kai valstybė narė yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) priimančioji šalis.

4.   Taryba tinkamai informuojama apie visus atvejus, kai valstybė narė taiko išimtį pagal 2 arba 3 dalį.

5.   Valstybės narės pagal 3 straipsnio 1 dalį nustatytoms priemonėms gali taikyti išimtis, kai kelionė yra pateisinama dėl neatidėliotinų humanitarinių priežasčių arba kai vykstama dalyvauti tarpvyriausybiniuose susitikimuose ir ES remiamuose ar ES vykstančiuose susitikimuose, arba kai priimančioji šalis yra ESBO pirmininkaujanti valstybė narė, kuriuose vyksta politinis dialogas, kuriuo tiesiogiai propaguojami ribojamųjų priemonių politikos tikslais, įskaitant demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principo laikymąsi Pietų Sudane.

6.   Valstybė narė, ketinanti leisti taikyti 5 dalyje nurodytas išimtis, apie tai Tarybai praneša raštu. Laikoma, kad išimtį taikyti leidžiama, jei per dvi darbo dienas nuo pranešimo apie siūlomą taikyti išimtį gavimo viena ar kelios Tarybos narės nepareiškia prieštaravimo. Jeigu viena ar kelios Tarybos narės pareiškia prieštaravimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti leisti taikyti siūlomą išimtį.

7.   Tais atvejais, kai pagal 2, 3, 5 ir 6 dalis valstybė narė leidžia II priede išvardytiems asmenims atvykti į jos teritoriją ar vykti per ją tranzitu, šis leidimas galioja tik tuo tikslu, kuriam jis suteiktas, ir tik tiems asmenims, kuriems jis tiesiogiai suteiktas.

6 straipsnis

1.   Įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso arba kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise turi, valdo arba kontroliuoja:

a)	asmenys ir subjektai, kuriuos nurodė Saugumo Taryba arba Komitetas pagal JT ST rezoliucijos 2206 (2015) 6, 7, 8 ir 12 punktus, išvardyti šio sprendimo I priede;

b)

asmenys, kliudantys politiniam procesui Pietų Sudane, be kita ko, vykdantys smurto veiksmus ar pažeidžiantys susitarimus dėl ugnies nutraukimo, taip pat asmenys, atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus Pietų Sudane, ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar organizacijos, išvardyti II priede.

2.   I arba II priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar organizacijoms arba jų naudai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesudaroma galimybė naudotis jokiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

7 straipsnis

1.   Šis straipsnis taikomas I priede išvardytiems asmenims ir subjektams.

2.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti jais naudotis tokiomis sąlygomis, kurios, jos nuomone, yra tinkamos, nustačiusi, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai yra būtini:

a)	pagrindiniams poreikiams, įskaitant mokėjimą už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas, patenkinti;

b)	išimtinai apmokėti pagrįstus profesinius mokesčius ir kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu;

c)	mokesčiams arba paslaugų mokesčiams už kasdienį įšaldytų lėšų ir ekonominių išteklių aptarnavimą ar laikymą.

Atitinkama valstybė narė iš anksto praneša Komitetui apie ketinimą tam tikrais atvejais leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą. Leidimai gali būti suteikti, jei per penkias darbo dienas nuo tokio pranešimo Komitetas nepriima neigiamo sprendimo.

3.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti jais naudotis tokiomis sąlygomis, kurios, jos nuomone, yra tinkamos, nustačiusi, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai yra būtini nenumatytoms išlaidoms apmokėti, su sąlyga, kad atitinkamos valstybės narės pranešė Komitetui apie tą sprendimą ir Komitetas tą sprendimą patvirtino.

4.   Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies, valstybės narės kompetentingos institucijos taip pat gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei atitinkama valstybė narė nustatė, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai yra teismo, administracine ar arbitražo tvarka suvaržyti arba yra teismo sprendimo objektas ir kad lėšos ar ekonominiai ištekliai bus naudojami išimtinai to suvaržymo ar teismo sprendimo vykdymui, su sąlyga, kad toks suvaržymas buvo nustatytas arba teismo sprendimas buvo priimtas iki tos dienos, kai buvo priimta JT ST rezoliucija 2206 (2015), t. y. 2015 m. kovo 3 d., ir nėra priimtas į I arba II priede pateiktą sąrašą įtraukto fizinio ar juridinio asmens, subjekto ar organizacijos naudai bei atitinkama valstybė narė apie tai pranešė Komitetui.

5.   6 straipsnio 1 dalis netaikoma įšaldytų sąskaitų padidėjimui:

a)	palūkanomis arba kitomis dėl tų sąskaitų atsirandančiomis pajamomis arba

b)	mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki tos dienos, kurią toms sąskaitoms pradėtos taikyti 6 straipsnyje numatytos priemonės,

jeigu tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams yra toliau taikomos 6 straipsnio 1 dalyje numatytos priemonės.

6.   6 straipsnis nekliudo tam, kad į sąrašą įtrauktas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija pervestų mokėtiną sumą pagal sutartį, sudarytą iki tokio fizinio ar juridinio asmens, subjekto arba organizacijos įtraukimo į I priede pateiktą sąrašą datos, jeigu atitinkama valstybė narė nustatė, kad mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna į I ar II priede pateiktą sąrašą įtrauktas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija ir jei atitinkama valstybė narė prieš 10 darbo dienų iki tokio leidimo suteikimo pranešė Komitetui apie ketinimą atlikti ar gauti tokius mokėjimus arba leisti, atitinkamais atvejais, šiam tikslui nutraukti lėšų, kito finansinio turto ar ekonominių išteklių įšaldymą.

8 straipsnis

1.   Šis straipsnis taikomas II priede išvardytiems asmenims ir subjektams.

2.   Valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti jais naudotis tokiomis sąlygomis, kurios, jos nuomone, yra tinkamos, nustačiusi, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai yra:

a)	būtini II priede išvardytų asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą ar hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas, patenkinti;

b)	skirti išimtinai apmokėti pagrįstus profesinius mokesčius ir kompensuoti patirtas išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu;

c)	skirti išimtinai mokesčiams arba paslaugų mokesčiams už kasdienį įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių aptarnavimą ar laikymą sumokėti arba

d)	būtini nenumatytoms išlaidoms apmokėti, su sąlyga, kad kompetentinga institucija apie priežastis, dėl kurių, jos nuomone, turėtų būti suteiktas specialus leidimas, kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai pranešė ne mažiau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo.

Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie bet kokį pagal šią dalį suteiktą leidimą.

3.   Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies, valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

lėšoms ar ekonominiams ištekliams taikomas arbitražinis sprendimas, priimtas iki tos dienos, kurią 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija buvo įtraukti į II priede pateiktą sąrašą, arba Sąjungoje priimtas teisminės institucijos ar administracinis sprendimas, arba atitinkamoje valstybėje narėje vykdytinas teisminės institucijos sprendimas, priimtas iki arba po tos dienos;

b)

lėšos ar ekonominiai ištekliai bus naudojami išimtinai reikalavimams, garantuotiems tokiu sprendimu, patenkinti arba tokiame sprendime yra pripažinti teisėtais, neperžengiant ribų, nustatytų taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais tokius reikalavimus pateikiančių asmenų teises;

c)	sprendimas nėra I arba II priede pateiktame sąraše nurodyto fizinio ar juridinio asmens, subjekto arba organizacijos naudai ir

d)	sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai politikai.

Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie bet kokius pagal šią dalį suteiktus leidimus.

4.   6 straipsnio 1 dalis nekliudo tam, kad į sąrašą įtrauktas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija pervestų mokėtiną sumą pagal sutartį, sudarytą iki tokio fizinio ar juridinio asmens, subjekto arba organizacijos įtraukimo į II priede pateiktą sąrašą datos, jeigu atitinkama valstybė narė nustatė, kad mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna I arba II priede pateiktame sąraše nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, subjektas arba organizacija.

5.   6 straipsnio 2 dalis netaikoma įšaldytų sąskaitų padidėjimui:

a)	palūkanomis arba kitomis dėl tų sąskaitų atsirandančiomis pajamomis;

b)	mokėjimais pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba atsirado iki tos dienos, kurią toms sąskaitoms pradėtos taikyti 6 straipsnyje numatytos priemonės, arba

c)	mokėjimais pagal teisminių institucijų, administracinius arba arbitražinius sprendimus, priimtus Sąjungoje arba vykdytinus atitinkamoje valstybėje narėje,

jeigu tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams yra toliau taikomos 6 straipsnio 1 dalyje numatytos priemonės.

9 straipsnis

1.   Jeigu Saugumo Taryba arba Komitetas asmenį arba subjektą įtraukia į sąrašą, Taryba tą asmenį ar subjektą įtraukia į I priedą.

2.   Taryba, remdamasi valstybės narės arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu, nusprendžia sudaryti II priede pateiktą sąrašą ir jį iš dalies keisti.

3.   Taryba tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba viešai paskelbdama pranešimą, atitinkamam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai praneša apie 1 ir 2 dalyse nurodytus savo sprendimus, įskaitant įtraukimo į sąrašą priežastis, taip suteikdama tokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai galimybę pateikti pastabų.

4.   Jeigu pateikiama pastabų arba naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimus ir atitinkamai informuoja atitinkamą fizinį ar juridinį asmenį, subjektą arba organizaciją.

10 straipsnis

1.   I ir II prieduose nurodomos 3 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų ir subjektų įtraukimo į sąrašą priežastys, kurias Saugumo Taryba ar Komitetas yra pateikę I priedo atžvilgiu, o Taryba – II priedo atžvilgiu.

2.   I ir II prieduose taip pat pateikiama informacija, jei jos turima, būtina atitinkamų asmenų ir subjektų tapatybei nustatyti, kurią Saugumo Taryba ar Komitetas yra pateikę I priedo atžvilgiu, o Taryba – II priedo atžvilgiu. Teikiant informaciją apie asmenis, gali būti nurodomas vardas ir pavardė, įskaitant slapyvardžius, gimimo data ir vieta, pilietybė, paso ir asmens tapatybės kortelės numeriai, lytis, adresas, jei žinomas, bei pareigos ar profesija. Teikiant informaciją apie juridinius asmenis, subjektus arba organizacijas gali būti nurodomi pavadinimai, registracijos vieta ir data, registracijos numeris ir veiklos vykdymo vieta. I ir II prieduose taip pat nurodoma įtraukimo į sąrašą data.

11 straipsnis

Kad šiame sprendime nustatytų priemonių poveikis būtų kuo didesnis, Sąjunga skatina trečiąsias valstybes patvirtinti ribojamąsias priemones, panašias į nustatytąsias šiame sprendime.

12 straipsnis

1.   Šis sprendimas nuolat peržiūrimas. Prireikus jis atnaujinamas arba iš dalies keičiamas, jeigu Taryba mano, kad jo tikslai nepasiekti, ir atsižvelgiant į susijusius Saugumo Tarybos sprendimus.

2.   3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos priemonės peržiūrimos reguliariai ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių. Jas atitinkamiems asmenims ir subjektams nustojama taikyti, jei 9 straipsnyje nurodyta tvarka Taryba nustato, kad sąlygos, dėl kurių jos taikomos, nebeegzistuoja.

13 straipsnis

Sprendimas 2014/449/BUSP panaikinamas.

14 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2014 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimas 2014/449/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane (OL L 203, 2014 7 11, p. 100).

(2)  2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).

---

---

---