7.3.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 68/109

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0493 – C7–0294/2012),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1) (toliau – 2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (2) (toliau – EGF reglamentas),

—

atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punktą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0346/2012),

A.

kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė atitinkamas teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.

kadangi EGF taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. galima teikti paraiškas dėl paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio,

C.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir teikiama kuo greičiau ir veiksmingiau,

D.

kadangi Vokietija paprašė skirti paramą 2 284 iš spaudos mašinų gamintojos manroland AG ir dviejų jos patronuojamųjų įmonių bei iš vienos tiekėjo įmonės Vokietijoje atleistiems darbuotojams, iš kurių 2 103 darbuotojams numatyta skirti paramą,

E.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,

1.

pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos ir kad todėl Vokietija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.

pažymi, kad 2012 m. gegužės 4 d. Vokietijos valdžios institucijos pateikė paraišką finansinei paramai iš EGF gauti ir kad 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; palankiai vertina greitą paraiškos įvertinimą;

3.

pažymi, kad darbuotojai atleisti trijuose skirtinguose Vokietijos regionuose: Augsburge (Bavarija), Ofenbache (Hesenas) ir Plauene (Saksonija); įmonės uždarymas ir darbuotojų atleidimas turėjo neigiamos įtakos ir kitiems didiesiems kaimyniniams miestams, įskaitant Ašafenburgą, Vysbadeną, Darmštatą ir Frankfurtą prie Maino; atkreipia dėmesį į tai, kad prasčiausia padėtis yra rytinėje Vokietijos dalyje esančiame Plauene, kuriame gyvena nedaug gyventojų, tačiau daugelis iš jų yra priklausomi nuo socialinės paramos išmokų; pažymi, kad paskelbus manroland nemokumą šioje vietovėje nebeliko trečio pagal dydį darbdavio (prieš uždarymą įmonėje dirbo 700 darbuotojų) ir vienos iš tik trijų pakankamai didelių įmonių, galėjusių su darbuotojais sudaryti kolektyvines sutartis dėl darbo užmokesčio;

4.

palankiai vertina tai, kad socialiniai partneriai patvirtino iš įmonės manroland atleistų darbuotojų socialinį planą ir tai, kad dvi perkėlimo bendrovės parengs ir valdys prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad prieš paskelbiant nemokumą įmonėje manroland dirbo 6 500 darbuotojų ir kad ši įmonė buvo moderni mašinų gamintoja, turėjusi naujausių praktinių žinių ir mokėjusi patrauklų darbo užmokestį; mano, kad dėl nutrūkusios šios įmonės veiklos (ir trečdalio jos darbuotojų atleidimo) bus prarasti įgūdžiai, o tai gali neigiamai paveikti kitus darbdavius ir susijusius regionus; mano, kad naujo darbo ieškantys darbuotojai turės dirbti už mažesnį darbo užmokestį, o dėl to sumažės jų perkamoji galia ir grynųjų pinigų srautai vietos ekonomikoje; taip pat mano, kad šiuose trijuose regionuose nebeliks vieno iš įtakingiausių darbdavių ir kad nesitikima, jog artimoje ateityje atsiras jam lygiavertis veiklos tęsėjas;

6.

pažymi, kad daugiau nei pusė EGF paramos bus panaudota išmokoms – 2001 darbuotojas aktyvaus dalyvavimo taikant priemones metu turėtų gauti trumpalaikę išmoką (numatomos išlaidos –2 727,67 EUR vienam darbuotojui per 6–8 mėnesių laikotarpį), kuri papildo valstybinių įdarbinimo tarnybų mokamą išmoką, apskaičiuotą pagal ankstesnį darbuotojo grynąjį darbo užmokestį; taip pat pažymi, kad į paraišką įtraukta vienkartinė išmoka, kuri gali būti nuo 4 000 iki 1 000 EUR, kaip aktyvumo priedas 430 darbuotojų, kurie sutinka dirbti pagal sutartį, pagal kurią siūlomas mažesnis atlyginimas nei jų ankstesniame darbe;

7.

palankiai vertina tai, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas pradėtas taikyti 2012 m. rugpjūčio 1 d., t. y. gerokai prieš biudžeto valdymo institucijos sprendimą suteikti EGF paramą; pažymi, kad atleisti darbuotojai taip pat galėjo pasinaudoti ESF parama prieš dalyvaudami taikant EGF priemones; pažymi, kad Vokietijos valdžios institucijos patvirtino, kad buvo imtasi reikalingų atsargumo priemonių, kad nesidubliuotų Sąjungos fondų teikiamas finansavimas;

8.

primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama darbo paieškoms ir mokymo programoms, o ne tiesiogiai prisidėti prie finansinių išmokų; mano, kad EGF parama, jei ji įtraukiama į paketą, turėtų būti papildomojo pobūdžio ir niekuomet neturėtų pakeisti išmokų, kurias, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse, turi mokėti valstybės narės ar įmonės;

9.

primena, kad svarbu didinti darbuotojų galimybes įsidarbinti rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant per profesinę karjerą įgytus įgūdžius ir gebėjimus; tikisi, kad suderintame pakete siūlomi mokymai bus ne tik pritaikyti prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie esamos verslo aplinkos;

10.

palankiai vertina tai, kad atitinkami socialiniai partneriai ir suinteresuotieji subjektai nuo pat pradžių dalyvavo rengiant ir įgyvendinant šią EGF paraišką;

11.

palankiai vertina tai, kad suderintu prie individualių poreikių pritaikytų priemonių paketu siekiama sustiprinti tarpvalstybinį judumą remiant tarptautines darbo paieškas;

12.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų pasimokyti iš patirties, sukauptos rengiant ir įgyvendinant šią ir kitas paraiškas dėl masinių atleidimų iš darbo;

13.

pažymi, kad Vokietijos valdžios institucijos nurodo, jog EGF suderintu prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketu sukuriama svarbi pridėtinė vertė, papildanti priemones, teikiamas naudojantis ESF ir nacionalinių fondų lėšomis;

14.

ragina susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant patobulinti nuostatas dėl procedūrų ir biudžeto, kad būtų galima sparčiau mobilizuoti EGF lėšas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgusi į Parlamento raginimą greičiau išmokėti lėšas, patobulino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos atitikties reikalavimams vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti šios procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.) ir kad bus užtikrintas didesnis EGF lėšų naudojimo efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;

15.

primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF mobilizavimo priėmimo procedūrą suteikiant vienkartinę ribotos trukmės individualią paramą, skirtą dėl globalizacijos ar finansų ir ekonomikos krizės padarinių iš darbo atleistiems darbuotojams remti; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką grąžinant atleistus darbuotojus;

16.

pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį turėtų būti užtikrinta, jog EGF lėšomis būtų remiamas pavienių atleistų darbuotojų grąžinimas į darbo rinką; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių; apgailestauja dėl to, kad EGF gali būti paskata įmonėms pagal sutartis dirbančius darbuotojus pakeisti darbuotojais, kurie dirbtų lankstesnėmis sąlygomis ir trumpesnį laikotarpį;

17.

pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;

18.

palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į Parlamento reikalavimus ir 2012 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR; primena, kad EGF buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi dėl to jam turi būti atskirai skiriama lėšų; taip bus išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip tai būdavo daroma anksčiau, nes tai gali trukdyti siekti EGF politikos tikslų;

19.

apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti toliau taikyti dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima papildomai teikti finansinę paramą darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, kartu su pagalba darbuotojams, netenkantiems darbo dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padidinti Sąjungos bendro finansavimo dydį iki 65 proc. programos sąnaudų prašymams, pateiktiems po 2011 m. gruodžio 31 d., ir ragina Tarybą nedelsiant vėl leisti taikyti šią priemonę;

20.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

21.

paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

22.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.